LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO LEIDIMŲ IŠDAVIMO IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO LIMITŲ BEI IŠLEIDŽIAMŲ Į APLINKĄ TERŠALŲ NORMATYVŲ NUSTATYMO TAISYKLIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
1997 m. liepos 24 d. Nr. 128
Vilnius
Vadovaudamasis patvirtintomis „Nuotekų užterštumo normomis“ (LAND 10 – 96) ir siekiant gerinti aplinkos teršimo ir gamtos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę,
1. Pakeisti ir papildyti Aplinkos apsaugos ministerijos 1995m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 10 patvirtintas ir 1997 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 17 „Dėl Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir Helsinkio komisijos rekomendacijų taikymo“ („Valstybės žinios“, 1997, Nr. 8-160) papildytas Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisykles (pridedama).
2. Aplinkos apsaugos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „vanduo“ ir „valdymas“.
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos ministerijos
1997 07 24 įsakymu Nr. 128
APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS 1995 01 26 ĮSAKYMU NR. 10 PATVIRTINTŲ IR 1997 01 23 ĮSAKYMU NR. 17 „DĖL GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO LEIDIMŲ IŠDAVIMO IR HELSINKIO KOMISIJOS REKOMENDACIJŲ TAIKYMO“ PAPILDYTŲ „GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO LEIDIMŲ IŠDAVIMO IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO LIMITŲ BEI IŠLEIDŽIAMŲ Į APLINKĄ TERŠALŲ NORMATYVŲ NUSTATYMO TAISYKLIŲ“ PAKEITIMAS IR PAPILDYMAS
1. Pakeisti ir papildyti Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 01 26 įsakymu Nr. 10 patvirtintų „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklių“ 2.1.8 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2.1.8. Gamtos išteklių naudojimo leidimas susideda iš atskirų dalių:
I. VANDENS PAĖMIMAS, SUNAUDOJIMAS, PERDAVIMAS
II. TERŠALŲ IŠLEIDIMAS SU NUOTEKOMIS
III. TERŠALŲ EMISIJA Į ATMOSFERĄ IŠ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ
IV. ATLIEKŲ SUSIDARYMAS, JŲ TVARKYMO BŪDAI
V. NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ GAVYBA IR PAŽEISTŲ ŽEMIŲ REKULTIVAVIMAS
Rengiant leidimo priedus, įmonės-abonentai skirstomi į tris grupes:
3. Vandens naudojimas komunalinėms reikmėms (gyventojams, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos tarnybų reikmėms ir kt.).
Pirmos grupės abonentai ir jų sunaudojami vandens kiekiai 4 ir 5 prieduose turi būti nurodomi sąrašu ir susumuoti atskira eilute. Kitų dviejų grupių abonentai nurodomi atskiromis eilutėmis, po to bendrai susumuojant tiekiamo vandens kiekius.
Sudarant pramonės įmonių ir kitų abonentų, iš kurių nutekamasis vanduo išleidžiamas į miesto ar kito objekto kanalizacijos tinklus, sąrašą (6 priedas), abonentus reikia skirstyti į tokias pat grupes kaip ir sudarant pramonės įmonių ir kitų abonentų – vandens naudotojų sąrašus. Pirmos grupės abonentai (su jų išleidžiamais nuotekų ir teršalų kiekiais) nurodomi sąraše kiekvienas atskirai, po to jų nuotekų bei teršalų kiekiai susumuojami. Informacija apie likusias dvi abonentų grupes pateikiama tame pačiame sąraše atskiromis eilutėmis.
Lietaus kanalizacijos abonentų sąrašas nurodant nuotekų ir teršalų kiekius pateikiamas 7 priede (išskiriant pramonės ir kitą ūkinę veiklą vykdančias įmones ir gyvenamąsias teritorijas bei nurodant nuo jų nuotekų bei teršalų kiekius).
Lietaus kanalizacijos abonentai yra įmonės ar kiti objektai, nuo kurių teritorijų lietaus kanalizacijos tinklais paviršinės nuotekos patenka į centralizuotus lietaus kanalizacijos tinklus.
Jei juridinių ir fizinių asmenų ūkinės veiklos objektui leidime ne visos jo dalys būtinos (neišleidžiama teršalų į vandenis ar atmosferą, neturi atliekų ir kt.), atitinkama leidimo dalis išimama. Tituliniame lape nurodoma, iš kurių dalių ir iš kiek puslapių leidimas susideda. Tai nurodoma ir leidimą koreguojant, pratęsiant, nes šios procedūros metu gali būti pridedamos lentelės tolesniam laikotarpiui įrašyti (II, III ir IV leidimo dalys) (leidime būtina nurodyti normatyvo rūšį DLT, LLT).
Leidimo I dalį (Vandens paėmimas, sunaudojimas, perdavimas) privalo gauti visi savininkai – vandens naudotojai, kurie nuosavais įrenginiais paima ir sunaudoja arba perduoda kitiems objektams 10 ir daugiau m3/ d vandens.
Leidimo II dalį (Teršalų išleidimas su nuotekomis) reikia gauti visiems objektams, kurie išleidžia 5 ir daugiau m3/ d užteršto nutekamojo vandens į nuosavus kanalizacijos tinklus ir valymo įrenginius (necentralizuotus), o iš jų – į paviršinius vandens telkinius, taip pat kai toks nuotekų kiekis išleidžiamas į kaupimo rezervuarus, filtracijos laukus bei žemdirbystės drėkinimo laukus (ŽDL).
Lietaus nuotekoms išleisti leidimo II dalį privaloma gauti tuomet, kai tos nuotekos kanalizacijos tinklais surenkamos ir išleidžiamos į vandens telkinį nuo gyvenamųjų teritorijų 10 ha ploto ir nuo pramonės įmonių bei kitų labai užterštų teritorijų: mechanizacijos kiemų, mazuto ūkių, kai kurių sandėlių užimamų teritorijų (trąšų, naftos produktų, chemikalų), centralizuotų betono ruošimo ir išdavimo mazgų, autoūkių autobusų stočių, degalinių, autoservisų, automobilių stovėjimo aikštelių ir garažų, turinčių daugiau kaip 30 vietų, geležinkelio objektų, naftos bazių, chemijos, naftos perdirbimo, mikrobiologijos, miško chemijos, celiuliozės ir popieriaus, odų apdirbimo pramonės įmonių, pabėgių mirkymo įmonių ir kt.
Leidimo III dalį (Teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių šaltinių) reikia gauti:
– visiems objektams (firmoms, įmonėms, įstaigoms, akcinėms bendrovėms ir kt.), kurių bendra teršalų emisija į atmosferą ≥ 10 t/metus;
– objektams (neatsižvelgiant į bendrą į atmosferą išmetamų teršalų kiekį), kurie gamybos metu į atmosferą išmeta I ir II pavojingumo klasės teršalus, išskyrus degimo ir suvirinimo procesus;
– katilinėms, eksploatuojančioms bent vieną katilą, kurio kūryklos šiluminis našumas:
b) deginant skystą ir dujinį kurą – 1,0 MW ir daugiau.
Kūryklos šiluminis našumas (MW) nustatomas dauginant naudojamo kuro žemutinį kaloringumą iš nominalaus jo sunaudojimo (kg), nurodyto katilo pase arba nustatyto katilo paleidimo bei derinimo metu.
Ypatingais atvejais, t. y. kai atmosferą teršiantis objektas yra netoli gyvenamųjų namų, ligoninių, vaikų darželių, mokyklų ar kitų masinio žmonių susibūrimo vietų, aplinkos apsaugos pareigūnai gali pareikalauti užpildyti Leidimo III dalį (Teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių šaltinių), neatsižvelgiant į paminėtus kriterijus.
DLT normatyvų į atmosferą projektas rengiamas ne daugiau kaip 5 metams. Leidimo III dalis (Teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių šaltinių) išduodama:
– iki 1 metų, jei įmonei keliamas reikalavimas skubiai įgyvendinti atmosferos apsaugos priemones;
– 1 metams, kai DLT (LLT) normatyvams į atmosferą įgyvendinti reikalingos atitinkamos priemonės arba keliamos tam tikros sąlygos;
– 5 metams, kai DLT (LLT) normatyvai pasiekti ir artimiausiu metu nenumatoma nei rekonstrukcija, nei gamybos išplėtimas ar technologijos pakeitimas bei teršalų emisijos į atmosferą pokyčiai.
Jei objektui nustatomas LLT normatyvas, tai leidimo atitinkamų metų skiltyje įrašomas LLT normatyvo dydis.
Leidimo III dalyje „Teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių šaltinių“ energetiniams objektams kiekvienam degimo proceso metu išsiskiriančiam teršalui DLT (LLT) normatyvų dydžiai įrašomi tik skiltyje „Teršalų kiekis, t/metus“. Visiems kitiems objektams, vykdantiems gamybą ir turintiems organinį kurą naudojančius katilus, kiekvienam teršalui DLT (LLT) normatyvų dydžiai grafoje „Teršalų kiekis, t/metus“ įrašomas bendras (nuo technologinių ir degimo procesų), o skiltyje „Teršalų kiekis, g/sek“ – tik nuo technologinių procesų išsiskiriantis teršalų kiekis.
Leidimo IV dalį (Atliekų susidarymas, jų tvarkymo būdai) privalu gauti visiems objektams, kuriuose susidaro pavojingos atliekos (Atliekų klasifikatoriuje B grupė) ir objektai, kurių veikla yra atliekų tvarkymas.
Leidimo IV dalis išduodama 5 metams. Pasikeitus pavojingų atliekų rūšinei sudėčiai, reikia kreiptis dėl Leidimo IV dalies peržiūrėjimo.
Numatant pavojingas atliekas perduoti tvarkyti kitai firmai, būtina sutartis su šia firma. Kreipiantis dėl Leidimo pratęsimo, būtina pažyma apie praeitą laikotarpį, sutvarkytas pavojingas atliekas. Minėtos sutartis ir pažyma pridedamos kaip Leidimo 11 priedas (laisva forma).
Leidimo V dalį (Naudingųjų iškasenų gavyba ir pažeistų žemių rekultivavimas) turi gauti juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys mineralines statybos žaliavas, smėlį (išskyrus smėlį stiklui gaminti), žvyrą, molį, lauko akmenis (riedulius), kreidą, dolomitą, mergelį, klintis, durpes ir naftą, prieš tai parengus duomenis apie naudingų iškasenų gavybą ir pažeistų žemių rekultivaciją.
Šiuo metu mineralinių statybinių medžiagų ir durpių gavybos limitai nenustatomi. Limitai nustatomi tik tais atvejais, jeigu naudingųjų iškasenų kasyba daro žymią neigiamą įtaką aplinkai ir ji gali būti sumažinta arba panaikinta ribojant gavybą.“
2. Pakeisti ir papildyti Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklių 1 ir 2 punktų pakeitimų ir papildymų, patvirtintų Aplinkos apsaugos ministerijos 1997 01 23 įsakymu Nr. 17 „Dėl Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir Helsinkio komisijos rekomendacijų taikymo“, 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4. 1.1.6. Metiniai bei paros DLT (LLT) kiekiai (įrašomi į leidimus) apskaičiuojami pagal formules:
, t/m; (1)
čia:
Cnvid – atitinkamo teršalo vidutinė metinė koncentracija, mg/l. Apskaičiuojant DLT, Cnvid imama pagal suderintą projektą arba „Nuotekų užterštumo normas“ (LAND 10-96). Apskaičiuojant LLT, Cnvid imama pagal suderintą projektą įgyvendintam etapui (pastačius mechaninę valymo įrenginių dalį ar pan.) arba apskaičiuojama pagal laboratorinių analizių duomenis (žr. 1.1.8 p.).
Qmet – metinis nutekamojo vandens kiekis, m3/metus.
LLT normatyvas nustatomas vieną kartą ir keičiamas tik sumažėjus išmetamų teršalų kiekiams (sumažėjus gamybos apimtims, pakeitus technologiją, įvedus naują valymo įrenginių grandį arba suintensyvinus jų darbą ir pan.).
Taip apskaičiuotas leidžiamas metinis teršalų kiekis (t/metus) laikomas preliminariu, o metams pasibaigus, įvertinant faktiškai išleistus nuotekų kiekius pagal valstybinės statistinės ataskaitos formą Nr. 1 „Vanduo“, vandens naudotojams, kurie išleido nuotekų mažiau kaip 80% nustatyto kiekio metų pradžioje, šis normatyvas perskaičiuojamas. Tam faktiškai išleistą nuotekų kiekį reikia dauginti iš teršiančios medžiagos koncentracijos, nustatytos leidime. Metams pasibaigus skaičiuojant mokesčius, faktiškai išleistą teršalų kiekį reikia lyginti su perskaičiuotu normatyvu.
, t/d; (2)
čia:
Cnmax – atitinkamo teršalo maksimali momentinė koncentracija, mg/l, imama pagal suderintą projektą arba „Nuotekų užterštumo normas“
(LAND 10-96);
Qd max – paros nuotekų kiekis (m3/d), įvertinant vandens vartojimo, taip pat ir nuotekų išleidimo netolygumus per metus;
Qd max = Qd vid x K, m3/d.
Čia:
Qd vid – vidutinis paros nuotekų kiekis, m3/d,
K – paros vandens vartojimo netolygumo koeficientas.
, m3/d;
.
Kai nėra debitų matavimo duomenų, vandens netolygumo paros koeficientas K, priklausantis nuo miesto, gyvenvietės dydžio, inžinerinės įrangos, įmonių darbo ir kitų specifinių veiksnių, imamas pagal RSN 26-90 3 lentelę.
DLTd (LLTd) – tai teršalų kiekis (normatyvas), kuris negali būti viršijamas ilgiau kaip vieną parą.“
3. Pakeisti ir papildyti Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklių 1 ir 2 punktų pakeitimų ir papildymų, patvirtintų Aplinkos apsaugos ministerijos 1997 01 23 įsakymu Nr. 17 „Dėl gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir Helsinkio komisijos rekomendacijų taikymo“, 5 punktą ir išdėstyti jį taip:
„5. 1.1.8. Nuotekoms, išleidžiamoms į vandens telkinius, nustatant LLT normatyvus, turi būti surinkta pakankamai duomenų apie atitinkamo teršalo koncentracijos svyravimus, būdingus ūkinės veiklos objektui.
Kaip gauti minėtus duomenis, kokiu dažniu reikia tirti nuotekas, nurodyta „Nuotekų laboratorinės kontrolės metodiniuose nurodymuose“.
Kai „X“ rodiklio laboratorinių analizių skaičius n10, Cvid ir Cmax koncentracijos apskaičiuojamos taip:
apskaičiuojamas kurio nors rodiklio Xi koncentracijų aritmetinis vidurkis (X).
, mg/l;
čia:
- rodiklio koncentracijų vidurkis, mg/l,
n – laboratorinių analizių, duomenų, naudojamų vidurkiui apskaičiuoti, skaičius,
Xi – kurio nors rodiklio koncentracija, mg/l.
Toliau apskaičiuojamas nuokrypis (S)
S= +. 
Apskaičiavus šiuos parametrus, tikrinamas duomenų patikimumas. Tos koncentracijos Xi, kurių (Xi-X) > 2S, turi būti atmetamos, nes yra už pasikliaujamo intervalo ribų.
Atmetus nepatikimas koncentracijas, iš naujo apskaičiuojama X ir S bei patikrinama sąlyga (Xi-X) ≤ 2S ir dydžiai (Xi-X) > 2S vėl atmetami. Tai kartojama tol, kol ši sąlyga patenkinama.
Po to teršalo vidutinė koncentracija apskaičiuojama pagal formulę:
Cvid = +
, mg/l;
čia:
– rodiklio koncentracijų vidurkis (atmestos skaičiavimo eigoje koncentracijos skaičiuojant nebepriimamos), mg/l,
S – vidurkio nuokrypis,
n – duomenų, panaudotų vidurkiui apskaičiuoti, skaičius,
t – stjudento koeficentas, priklausantis nuo tikimybės procento ir duomenų skaičiaus, imamas iš lentelės (nuotekoms po biologinio valymo imama t80 dydis, kitoms nuotekoms – t95 dydis). Tarpiniams n dydžiams t rodiklis nustatomas interpoliuojant.
| n |
10 |
15 |
20 |
25 |
30 |
40 |
60 |
120 |
>120 |
| t80 |
1.37 |
1.34 |
1.33 |
1.32 |
1.31 |
1.30 |
1.30 |
1.29 |
1.28 |
| t95 |
2.23 |
2.13 |
2.09 |
2.06 |
2.04 |
2.02 |
2.00 |
1.98 |
1.96 |
Teršalo maksimali koncentracija apskaičiuojama pagal formulę:
Cmax = + 2S, mg/l;
čia:
– rodiklio koncentracijų vidurkis, mg/l (apskaičiuotas be skaičiavimo eigoje atmestų dydžių);
S – standartinis nuokrypis.
Kai „X“ rodiklio laboratorinių analizių skaičius n < 10, priimama:
Cvid = , mg/l;
čia:
– kurio nors rodiklio koncentracijų aritmetinis vidurkis, kuris apskaičiuojamas atmetus dydžius, charakterizuojančius technologinių sutrikimų laikotarpį;
Cmax = Cvid + K, mg/l;
čia:
K – koeficientas (teršiančioms medžiagoms, išvardytoms „Nuotekų užterštumo normų“ (LAND 10-96) 1 lentelės rodikliams bei 2 lentelės biogeninėms medžiagoms priimama k = 1.5, o 2 lentelės neorganinėms ir organinėms medžiagoms k = 1.1).
Taip pat Cmax koncentracija gali būti priimta analizuojant turimus laboratorinių tyrimų duomenis pagal didžiausią koncentraciją analizuojamu laikotarpiu ar ankstesniais metais, jei tą laboratorinę analizę atliko Aplinkos apsaugos ministerijos atitinkamo regiono departamento valstybinės analitinės kontrolės skyrius ir jei pastaroji neatspindi kokių nors technologinių sutrikimų.“
______________