MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS GENERALINIS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL DEDUKCINIO PREKIŲ MUITINĖS VERTĖS NUSTATYMO METODO TAIKYMO INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO
2007 m. gegužės 3 d. Nr. 1B-317
Vilnius
2007 m. gegužės 3 d. Nr. 1B-317 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (Žin., 2004, Nr. 158-5774) 9 punktu,
PATVIRTINTA
Muitinės departamento prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 3 d.
įsakymu Nr. 1B-317
DEDUKCINIO PREKIŲ MUITINĖS VERTĖS NUSTATYMO METODO TAIKYMO INSTRUKCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Dedukcinio prekių muitinės vertės nustatymo metodo taikymo instrukcija (toliau – Instrukcija) nustato dedukcinio muitinės vertės metodo taikymo importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti arba jai pagrįsti tvarką.
2. Instrukcija parengta vadovaujantis Sutartimi dėl 1994 metų Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (GATT 1947) (Žin., 2001, Nr. 46-1620), 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 307), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL 2006 L 363, p. 1) (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 30 straipsnio 2 dalies c punktu, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 6 tomas, p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. vasario 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 214/2007 (OL 2007 L 62, p. 6) (toliau – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 152 straipsniu bei 23–25 ir 38 priedais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (Žin., 2004, Nr. 158-5774), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1088 (Žin., 2005, Nr. 125-4445), 14, 16, 20 punktais, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1199 „Dėl prekių sandorio vertės patikslinimo, jų gabenimo, draudimo, krovinio bei tvarkymo išlaidomis instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 188-7045) 6–18 punktais, Verslo apskaitos standartais, patvirtintais viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 (Žin., 2004, Nr. 20-616).
3. Instrukcijoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Bendrijos muitinės kodekse, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatose, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 73-2517), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243), Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėse, patvirtintos Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 (Žin., 2004, Nr. 70-2475, Nr. 750), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1B-16 (Žin., 2007, Nr. 4-205).
II. DEDUKCINIO PREKIŲ MUITINĖS VERTĖS NUSTATYMO METODO TAIKYMO NUOSTATOS
5. Dedukcinis prekių muitinės vertės nustatymo metodas (toliau – dedukcinis metodas) (4 metodas, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 38 priedu), kurio nuostatos apibrėžtos Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies c punkte, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnyje bei 23 priedo Aiškinamosiose pastabose dėl muitinės vertės, taikomas:
5.1. importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti, kai jos negalima nustatyti paeiliui taikant importuojamų prekių sandorio vertės (Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalis), tapačių prekių sandorio vertės (Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies a punktas), panašių prekių sandorio vertės (Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies b punktas) muitinės vertės nustatymo metodus;
5.2. tam tikrų greitai gendančių prekių, nurodytų Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 26 priede, importuojamų pagal konsignacijos sutartis, muitinei vertei tiesiogiai nustatyti pagal Europos Komisijos periodiškai nustatomas šių prekių vieneto kainas (importo kainos sutartinio vieneto – 100 kg masės neto – svoriui), kurios skelbiamos per TARIC/LITAR informacines sistemas ir taikomos deklaranto pasirinkimu;
5.3. 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 3223/94, nustatančio išsamias taisykles dėl importo tvarkos vaisiams ir daržovėms taikymo (OL 2004 L 337), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL 2005 L 62), nustatyta tvarka, importuojant jo priede išvardytus vaisius ir daržoves, muitinei vertei nustatyti deklaranto pasirinkimu;
5.4. importuojamų prekių muitinei vertei pagrįsti:
5.4.1. vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b punktu, tais atvejais, kai muitinė, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įsitikinusi, kad deklaruojamoji sandorio vertė atspindi visą faktiškai sumokėtą arba mokėtiną sumą;
6. Importuojamų prekių muitinė vertė, taikant dedukcinį metodą, apibrėžtą Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio 1 dalies a punkte (sutrumpintai vadinamas 4(a) metodas), nustatoma pagal prekių vieneto kainą, už kurią importuotų prekių arba importuotų tapačių ar panašių prekių didžiausias bendras kiekis, tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės parduotas Bendrijoje tokio paties pavidalo, kokio jos buvo importuotos, su pardavėju nesusijusiems asmenims, iš kurios atimami Instrukcijos 10 punkte nurodyti atskaitymai.
7. Jeigu nei importuotos prekės, nei tapačios ar panašios importuotos prekės neparduotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, taikomas Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio 1 dalies b punktas ir importuotų prekių muitinė vertė dedukciniu metodu (sutrumpintai vadinamas 4(b) metodas) nustatoma pagal prekių vieneto kainą, už kurią importuotos ar importuotos tapačios ar panašios prekės tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, parduodamos Bendrijoje artimiausią dieną kaip ir vertinamos prekės, bet ne vėliau kaip 90 dienų po importavimo su pardavėju nesusijusiems asmenims, iš kurios atimami Instrukcijos 10 punkte nurodyti atskaitymai.
Nustatant importuotų prekių muitinę vertę pirmenybė teikiama vertinamų prekių pardavimams ir jų vieneto kainai prieš importuotų tapačių ar panašių prekių pardavimus ir jų vieneto kainą.
Jeigu tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, bet ne vėliau kaip 90 dienų po importavimo buvo parduotas tik nedidelis prekių kiekis, šie pardavimai vis tiek gali būti priimtini prekių vieneto kainai nustatyti, jeigu kaina, už kurią prekės parduotos, atitinka įprastą šių prekių pardavimo kainą. Pardavimo kainos pagrįstumo įrodymais, pateikiamais muitinei, galėtų būti šių prekių numatomų pardavimų sutartys, ankstesnių pardavimų sąskaitos faktūros ir kt.
8. Jeigu nei importuotos prekės, nei importuotos tapačios ar panašios prekės neparduotos Bendrijoje tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, tai importuotojo pageidavimu taikoma Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio 2 dalis ir prekių muitinė vertė dedukciniu metodu nustatoma remiantis prekių vieneto kaina, už kurią didžiausias bendras importuotų prekių kiekis po tolesnio jų apdorojimo yra parduotas Bendrijoje asmenims, nesusijusiems su pardavėju, atėmus perdirbimo metu sukurtą vertę ir atlikus Instrukcijos 10 punkte nurodytus atskaitymus.
Prekių perdirbimo metu sukurtos vertės atskaitymai turi būti paremti objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis, susijusiais su atliktų darbų įkainiais. Šių skaičiavimų pagrindą gali sudaryti esami savikainos apskaičiavimo metodai, kalkuliacijos, sąmatos ir kitos įprastinės ūkinės veiklos praktikoje naudojamos priemonės.
Dedukcinis metodas netaikomas, jei prekės dėl tolesnio perdirbimo:
8.1. yra praradusios savo tapatumą, nebent perdirbant sukurta vertė gali būti tiksliai ir nesudėtingai nustatyta;
9. Taikant Instrukcijos 6, 7 ir 8 punktus, prekių muitinė vertė dedukciniu metodu nustatoma vadovaujantis šiomis nuostatomis (prekių muitinės vertės apskaičiavimo dedukciniu metodu pavyzdžiai pateikti priede):
9.1. Prekės vieneto kaina, už kurią parduodamas didžiausias bendras importuotų prekių kiekis, laikoma kaina, už kurią didžiausias prekių vienetų skaičius parduodamas Bendrijoje su pardavėju nesusijusiems asmenims. Nenagrinėjami prekių pardavimo atvejai, kai pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję asmenys.
9.2. Importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės turi būti parduotos Bendrijoje, bet ne eksportui.
9.3. Nustatant didžiausią prekių kiekį, parduotą Bendrijoje asmenims, nesusijusiems su pardavėju, nagrinėjami tik prekybos sandoriai pirmame apyvartos lygyje po prekių importo.
9.4. Pardavimų didmenininkams ir mažmenininkams atveju pirmenybė teikiama pardavimams didmenininkams.
9.5. Nagrinėjami mažiausio prekių asortimento, sudaryto iš prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, ir iš kai kurių kitų prekių, pardavimo atvejai, apie kuriuos galima gauti būtiną informaciją.
9.6. Negali būti remiamasi prekių pardavimo Bendrijoje sandoriais, sudarytais su asmeniu, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai, nemokamai ar mažesne kaina tiekia prekes ir paslaugas, kurios nurodytos Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte ir kurios naudojamos importuotų prekių gamybai ir pardavimui eksportui.
10. Prekių muitinės vertės dedukciniu metodu apskaičiavimui iš prekės vieneto kainos, nurodytos Instrukcijos 6, 7 ir 8 punktuose, atimami šie atskaitymai:
10.1. komisiniai, paprastai mokami arba numatyti sumokėti pagal sutartį. Jeigu importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės parduotos komiso pagrindais, iš prekės vieneto kainos atimami tik komisiniai, paprastai mokami arba numatyti sumokėti pagal sutartį, tačiau neatimamas pelnas ir bendrosios išlaidos. Jeigu komisiniai mokami atskirai nuo kaštų ir išlaidų atlyginimo, atskaitomos abi sumos; arba
10.2. apskaičiuotas pelnas ir bendrosios išlaidos (įskaitant tiesiogines ir netiesiogines atitinkamų prekių rinkodaros išlaidas), susijusias su tos pačios klasės ar rūšies importuojamų prekių pardavimu Bendrijoje. Tos pačios klasės ar rūšies prekės reiškia prekes, priklausančias tai pačiai prekių grupei arba kategorijai ir pagamintas tam tikros pramonės šakos (arba pramonės sektoriaus), importuojamas iš tos pačios šalies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, taip pat prekes, importuotas iš kitų šalių;
10.3. įprastinės transporto, draudimo, krovimo išlaidos bei kitos su tuo susijusios išlaidos, atsiradusios Bendrijos teritorijoje, gali būti atimamos iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu jos neįskaitytos į bendrąsias išlaidas;
10.4. už į Bendrijos muitų teritoriją importuojamas prekes, kilusias iš trečiųjų šalių, nustatyti importo muitai bei kiti mokesčiai, mokami Bendrijoje importuojant arba parduodant prekes. Muitai ir kiti mokesčiai atimami iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu jie neįskaityti į bendrąsias išlaidas.
11. Instrukcijos 10.2 punkte nurodytas apskaičiuotas pelnas – tai apskaičiuotas vidutinis įmonės veiklos pelnas, litais. Pelno norma (procentais) apskaičiuojama pagal Pelno (nuostolių) metinės ataskaitos, pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, duomenis, ataskaitos straipsnyje „Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai)“ (Nr. V) nurodytus duomenis padalijus iš straipsnio „Pardavimų pajamos“ (Nr. I) nurodytų duomenų ir padauginus iš 100.
12. Instrukcijos 10.2 punkte nurodytos bendrosios išlaidos (įskaitant tiesiogines ir netiesiogines atitinkamų prekių rinkodaros išlaidas), susijusios su tos pačios klasės ar rūšies importuojamų prekių pardavimu Bendrijoje, litais, kurias reikia atimti iš prekės vieneto kainos, apskaičiuojamos padauginus įmonės bendrųjų išlaidų lyginamąją apimtį (procentais) bendrame pardavimų pajamų lygyje iš prekės vieneto kainos ir padalijus iš 100. Įmonės bendrųjų išlaidų lyginamoji apimtis nustatoma įmonės bendrąsias išlaidas padalijus iš straipsnyje „Pardavimų pajamos“ (Nr. I) nurodytų duomenų ir padauginus iš 100. Bendrųjų išlaidų apimtis nustatoma įmonei detalizavus Pelno (nuostolio) ataskaitos IV straipsnį „Veiklos sąnaudos“:
12.1. bendrosioms išlaidoms priskiriamos išlaidos, patirtos po importavimo ir susijusios su prekių sandėliavimu ir išsaugojimu iki pardavimo, jų rengimu rinkai, pardavimu bei kitos išlaidos, būdingos prekių rinkodaros, rinkotyros bei administravimo veiklai;
12.2. bendrosioms išlaidos taip pat priskiriamos išlaidos, kurios leidžiamos įskaityti tik tam tikrose įprastinėse ribose:
12.3. į bendrąsias išlaidas neįskaitomos:
13. Žodžiai „pelnas ir bendrosios išlaidos“ įvardija vieną iš prekės vieneto kainos atimamą dėmenį. Pelnas ir bendrosios išlaidos turi būti nustatomos remiantis deklaranto pateikta informacija, išskyrus tuos atvejus, kai jo pateikti duomenys neatitinka tų, kurie paprastai yra parduodant Bendrijoje prekes, kurios yra tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Jeigu importuotojo pateiktos Pelno (nuostolių) metinės ataskaitos duomenimis importuotojo apskaičiuoto veiklos pelno norma yra neigiama arba pelno ir bendrųjų išlaidų norma gerokai skiriasi nuo tos pačios veiklos įmonių Statistikos departamento prie LR Vyriausybės apskaičiuotos bendrojo pelningumo normos, arba importuotojas negali pateikti Pelno (nuostolių) ataskaitos, tai pelno ir bendrųjų išlaidų dydis, kurį reikia atimti iš prekės vieneto kainos, gali būti apskaičiuojamas pagal Statistikos departamento prie LR Vyriausybės skelbiamus bendrojo pelningumo duomenis.
14. Prekių muitinė vertė dedukciniu metodu apskaičiuojama pagal formulę:
MV = PK – PB – M(pvm) – T – M(a) – M(im);
kur: MV – prekės vieneto muitinė vertė litais;
PK – prekės vieneto kaina litais;
PB – veiklos pelnas ir bendrosios išlaidos, susijusios su prekių pardavimu Bendrijoje, litais;
M(pvm) – pridėtinės vertės mokesčio (toliau vadinama – PVM) suma litais;
T – transporto ir draudimo bei kitos su tuo susijusios išlaidos, atsirandančios Bendrijoje ir tenkančios prekės vienetui, litais;
M(a) – akcizo mokesčio suma litais;
M(im) – importo muito suma litais.
15. Elementai, kuriuos reikia atimti iš prekės vieneto kainos, apskaičiuojami tokia tvarka:
15.1. apskaičiuojamas įmonės veiklos pelnas ir bendrosios išlaidos, susijusios su prekių pardavimu Bendrijoje, litais:
PB = PK x (Pn +Bn) % / 100;
kur: Pn – įmonės vidutinio veiklos pelno norma, apskaičiuojama iš įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos, procentais;
Bn – įmonės vidutinių bendrųjų išlaidų norma, apskaičiuojama iš įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos, procentais;
15.2. PVM suma apskaičiuojama prekės PVM mokesčiu apmokestinamąją bazę padauginus iš prekėms Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyto PVM tarifo:
M(pvm) = (PK – PB) x PVM % / (100 % + PVM %);
15.3. apskaičiuojama transporto ir draudimo bei kitų su tuo susijusių išlaidų, atsirandančių Bendrijoje ir tenkančių prekės vienetui, suma (T) litais;
15.4. akcizo mokesčio suma apskaičiuojama prekės akcizo mokesčiu apmokestinamąją bazę padauginus iš Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nustatyto akcizo mokesčio tarifo:
M(a) = K x A;
kur: K – prekės akcizo mokesčiu apmokestinamoji bazė;
A – akcizo mokesčio tarifas;
15.5. importo muitai apskaičiuojami prekės importo muitais apmokestinamąją bazę padauginus iš Bendrijos muitų teisės aktų nustatytos importo muito normos, taikomos atitinkamai prekei:
M(im) = (PK – PB – M(pvm) – T – M(a)) x Mn % / (100 % + Mn %);
kur Mn – importo muito norma, nustatyta už į Bendrijos muitų teritoriją importuojamas prekes, kilusias iš trečiųjų šalių, procentais.
16. Taikant dedukcinį metodą, muitinei turi būti pateikti šie dokumentai:
16.1. prekių muitinės vertės dedukciniu metodu apskaičiavimas, surašytas ant įmonės blanko, patvirtintas įmonės vadovo (savininko) ir vyriausiojo finansininko (buhalterio). Jame turi būti pateikti duomenys, pagal kuriuos apskaičiuota prekės vieneto kaina, ir vadovaujantis Instrukcijos 10–15 punktais atlikti prekės muitinės vertės apskaičiavimai;
16.2. importuotų prekių, kurių muitinė vertė apskaičiuojama dedukciniu metodu, arba tapačių prekių arba panašių prekių, pardavimą Bendrijoje įrodantys dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartys, sąskaitos faktūros, pardavimų suvestinės ir kt.).
Jei prekės parduotos daugeliui klientų, gali būti pateikiamos pardavimų suvestinės. Jose turi būti nurodyta ši informacija: pardavimo sąskaitų faktūrų numeriai ir datos, pirkėjų pavadinimai ir adresai, parduotas prekių kiekis, sumokėtos kainos, informacija apie perpakuotas, sunaikintas ar žuvusias ir t. t. prekes. Muitinei pareikalavus privaloma pateikti sąskaitas faktūras, kitus dokumentus, pagrindžiančius apmokėjimą (gautas pajamas) už parduotas prekes.
Muitinei gali būti pateiktos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sąskaitų faktūrų kopijos, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181 straipsniu. Už pateiktų dokumentų autentiškumą atsako deklarantas;
16.3. dokumentai, reikalingi Instrukcijos 8 ir 10 punktuose nurodytoms išlaidoms pagrįsti:
16.3.1. ataskaitinio laikotarpio Pelno (nuostolių) ataskaita, pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
16.3.2. transporto, sandėliavimo, tarpininkavimo ir kitų paslaugų sutartys (kontraktai), sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai (banko pavedimai, kasos pajamų orderiai ir kt.). Jeigu prekės gabenamos nemokamai arba pirkėjo transportu, importuotojai turi pateikti prekių transportavimo išlaidų paskaičiavimą, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 164 straipsnio c dalimi ir Prekių sandorio vertės patikslinimo, jų gabenimo, draudimo, krovinio bei tvarkymo išlaidomis instrukcijos 14 punktu. Transporto išlaidos turi būti padalytos pagal atstumą iki įvežimo į Bendriją vietos ir atstumą Bendrijos viduje, vadovaujantis Prekių sandorio vertės patikslinimo, jų gabenimo, draudimo, krovinio bei tvarkymo išlaidomis instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1199, 6–13 ir 15–18 punktais;
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Dedukcinio prekių muitinės vertės nustatymo
metodo taikymo instrukcijos
priedas
PREKIŲ MUITINĖS VERTĖS NUSTATYMO DEDUKCINIU METODU PAVYZDŽIAI
1 pavyzdys
Prekės vieneto kaina nustatoma pagal pardavimo sandorį, sudarytą tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės. Jeigu per šį laikotarpį tinkamas pardavimo sandoris prekių muitinės vertės nustatymui dedukciniu metodu nesudarytas, prekės vieneto kaina nustatoma pagal pardavimo sandorį, sudarytą 90 dienų iki prekių importo datos ir 90 dienų po jos laikotarpiu.
2 pavyzdys
Didžiausio parduoto prekių kiekio vieneto kainos nustatymas:
2.1. Prekės parduodamos pagal kainoraštį, kuriame nurodytos palankios vieneto kainos, jeigu perkama didesniais kiekiais, t. y. skirtingam užsakytam prekių kiekiui taikoma skirtinga pardavimo kaina piniginiais vienetais (toliau – p. v.)
| Prekių kiekis |
Vieneto kaina |
| 1–10 vienetų |
100 p. v. |
| 11–25 vienetai |
95 p. v. |
| Daugiau kaip 25 vienetai |
90 p. v. |
Įvykdyti pardavimai:
| Pardavimų kiekis |
Vieneto kaina |
Bendras parduotas prekių kiekis už kiekvieną kainą |
| 10 pardavimų po 5 vienetus |
100 p. v. |
50 vienetų |
| 5 pardavimai po 11 vienetų |
95 p. v. |
55 vienetai |
| 2 pardavimai po 40 vienetų |
90 p. v. |
80 vienetų |
Šiuo atveju didžiausias parduotų vienetų skaičius yra 80, todėl prekės vieneto kaina, sumokėta parduodant didžiausią prekių kiekį, yra 90 p. v.
2.2. Įvykdyti du prekių pardavimai, iš jų:
600 vienetų parduota po 100 p. v.
400 vienetų parduota po 110 p. v.
Šiuo atveju didžiausias parduotų vienetų skaičius yra 600, todėl prekės vieneto kaina, sumokėta parduodant didžiausią prekių kiekį, yra 100 p. v.
2.3. Prekės parduodamos nedidelėmis partijomis. Skirtingi prekių kiekiai parduoti skirtingomis kainomis:
| Prekių kiekis |
Vieneto kaina |
| 40 vienetų |
100 p. v. |
| 30 vienetų |
90 p. v. |
| 15 vienetų |
100 p. v. |
| 50 vienetų |
95 p. v. |
| 25 vienetai |
105 p. v. |
| 35 vienetai |
90 p. v. |
| 5 vienetai |
100 p. v. |
Už vieną kainą parduoti prekių kiekiai:
| Bendras prekių kiekis |
Vieneto kaina |
| 65 vienetai |
90 p. v. |
| 50 vienetų |
95 p. v. |
| 60 vienetų |
100 p. v. |
| 25 vienetai |
105 p. v. |
Šiuo atveju didžiausias parduotų vienetų skaičius yra 65, todėl prekės vieneto kaina, sumokėta parduodant didžiausią prekių kiekį, yra 90 p. v.
3 pavyzdys
Importuotojas „AAA“ importavo 4 500 vnt. prekių, kurių muitinės vertės neįmanoma nustatyti paeiliui taikant sandorio vertės, tapačių prekių sandorio vertės, panašių prekių sandorio vertės muitinės vertės nustatymo metodus. Nustatyti prekių muitinę vertę dedukciniu metodu importuotojas „AAA“ pateikė duomenis apie tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau importuotų tapačių ar panašių prekių tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, pardavimus Bendrijoje su juo nesusijusiems pirkėjams:
| Sandorio eil. Nr. |
Parduotų prekių kiekis (vnt.) |
Kaina (be pardavimo PVM) (p. v./vnt.) |
| 1. |
2 000 |
100,00 |
| 2. |
3 000 |
90,00 |
Prekės vieneto kaina, pardavus didžiausią prekių kiekį (3000 vnt.), yra 90,00 p. v./vnt. (be pardavimo PVM)
Transportavimo išlaidos Bendrijoje, kurios neįskaitytos į bendrąsias išlaidas, – 1 000 p. v. Transportavimo išlaidos, tenkančios vienam prekės vienetui, yra 0,20 p. v./vnt.
Muito tarifas – 5 proc. Muito mokesčiai neįskaityti į bendrąsias išlaidas.
Įmonės pelnas ir bendrosios išlaidos – 15 %.
Apskaičiuojama pelno ir bendrųjų išlaidų dalis (p. v.), kurią reikia atimti iš prekės vieneto pardavimo kainos:
90,00 p. v. x 15 % /100 % = 13,50 p. v.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus pelno ir bendrųjų išlaidų dalį bei transporto išlaidas:
(90,00 p. v. – (13,50 p. v. + 0,20 p. v.) = 76,30 p. v.
Iš šios kainos atėmus importo muitą (5 %), gaunama prekės vieneto muitinė vertė:
76,30 p. v. – (76,30 p. v. x 5 % / (100 % + 5 %) = 72,67 p. v.
Taigi 4 500 vnt. importuojamų prekių muitinė vertė, nustatyta dedukciniu metodu:
4 500 vnt. x 72,67 p. v./vnt. = 327 015 p. v.
4 pavyzdys
Importuotojas „BBB“ importavo 1 000 kg prekių, kurių muitinės vertės neįmanoma nustatyti paeiliui taikant sandorio vertės, tapačių prekių sandorio vertės, panašių prekių sandorio vertės muitinės vertės nustatymo metodus. Kadangi importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės neparduotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, importuotų prekių muitinė vertė nustatoma pagal prekės vieneto kaina, už kurią importuotos ar importuotos tapačios ar panašios prekės tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, parduodamos Bendrijoje artimiausią dieną kaip ir vertinamos prekės, bet ne vėliau kaip 90 dienų po importavimo. Prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą pateikus Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 248 straipsnio 1 dalyje minimą galinčios atsirasti skolos muitinei dydžio garantiją 2 000 p. v.
1 000 kg prekių importuotojas „BBB“ pardavė Bendrijoje su juo nesusijusiam pirkėjui už 10 000 p. v. Prekės vieneto pardavimo kaina 10,00 p. v. Transportavimo išlaidos Bendrijoje, kurios neįskaitytos į bendrąsias išlaidas – 200 p. v. Transportavimo išlaidos, tenkančios vienam prekės vienetui, yra 0,20 p. v./kg.
Muito tarifas – 10 proc. Muito ir PVM mokesčiai neįskaityti į bendrąsias išlaidas.
Įmonės pelnas ir bendrosios išlaidos – 15 %.
Apskaičiuojama pelno dalis (p. v.) plius Bendrųjų išlaidų dalis (p. v.), kurią reikia atimti iš prekės vieneto pardavimo kainos:
10,00 p. v. x 15 % /100 % = 1,50 p. v.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus pelno ir bendrųjų išlaidų dalį:
10,00 p. v. – 1,50 p. v. = 8,50 p. v.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus PVM:
(8,50 p. v. – (8,50 p. v. x 18 % / (100 % + 18 %) = 7,20 p. v.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus transporto išlaidas:
7,20 p. v. – 0,20 p. v. = 7,00 p. v.
Iš šios kainos atėmus importo muitą gaunama prekės vieneto muitinė vertė:
7,00 p. v. – (7,00 p. v. x 10 % / (100 % + 10 %) = 6,36 p. v.
Taigi 1 000 kg prekių muitinė vertė, nustatyta dedukciniu vertės metodu:
1 000 kg x 6,36 p. v. = 6 360 p. v. Mokėtinas muitas – 636 p. v., PVM – 1 295 p. v. Atsisakytinos (grąžintinos) garantijos dalis:
2 000 p. v. – 636 p. v. – 1 295 p. v. = 69 p. v.
5 pavyzdys
Importuotojas „CCC“ importavo 1 000 kg prekių, kurių 1 kg sandorio vertė 6,00 p. v. Kadangi deklaruota sandorio vertė kėlė abejones dėl jos pagrįstumo, importuotojas „CCC“, norėdamas pagrįsti deklaruojamą sandorio vertę dedukciniu metodu, pateikė šiuos duomenis apie ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau parduotas su juo nesusijusiems pirkėjams tos pačios rūšies importuotas prekes:
| Sandorio eil. Nr. |
Parduotų prekių kiekis (kg) |
Kaina (be pardavimo PVM) (p. v./kg) |
| 1. |
2 000 |
10,00 |
| 2. |
1 000 |
11,00 |
| 3. |
1 000 |
11,00 |
| 4. |
1 200 |
12,00 |
| 5. |
500 |
11,00 |
Prekių kilogramo kaina, sumokėta pardavus didžiausią jų kiekį, yra:
11,00 p. v. (už 10,00 p. v. parduota 2 000 kg, už 11,00 p. v. – 2 500 kg, už 12,00 p. v. – 1 200 kg). Importuotojas „CCC“ prekes pardavė tarpininkaujant distributoriui, kuriam už tarpininkavimo paslaugas sumokėjo 10 % komisinių. Transporto, prekių saugojimo ir rūšiavimo saugyklose išlaidos Bendrijoje sudaro 0,50 p. v./kg. Sumokėtas importo muitas – 10 %.
| Prekių pardavimo kaina (be pardavimo PVM) |
11,00 p. v./kg, |
| Komisiniai (10 %) |
1,10 p. v./kg, |
| Transporto, saugojimo ir rūšiavimo išlaidos |
0,50 p. v./kg, |
| Iš viso: |
9,40 p. v./kg |
Iš šios kainos atėmus importo muitą (10 %) gaunama dedukciniu metodu apskaičiuota muitinė vertė:
9,40 p. v. – (9,40 p. v. x 10 %/ (100 %+ 10 %) = 8,54 p. v.
Importuotų prekių muitine verte laikytina dedukciniu metodu nustatyta muitinė vertė (8,54 p. v./kg), kadangi sandorio vertė (6,00 p. v./kg) nėra artima dedukciniu metodu apskaičiuotai prekės vieneto muitinei vertei.
6 pavyzdys
Importuotojas „NNN“ importavo iš trečiųjų šalių 1 000 kg prekių (citrinų, KN 0805501010), kurioms taikoma muito norma susieta su įvežimo kainų sistema. Komisijos nustatyta prekės standartinė importo vertė (SIV) importo deklaracijos priėmimo muitinėje dienai yra 40,4 eurų (139,49 Lt) už 100 kg, importuotojo pasirinkimu deklaruota prekės sandorio vertė CIF Bendrijos pasienyje yra 46,2 eurų (159,52 Lt) už 100 kg (daugiau kaip 8 proc. didesnė už produkto SIV). Vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 3223/94 nuostatomis, importuotojas turi pateikti garantiją kurios dydis muitams apskaičiuojamas pagal muitą kurį importuotojas būtų mokėjęs, jeigu prekės būtų klasifikuojamos pagal joms nustatytą standartinę importo vertę bei per Reglamento nustatytą terminą pateikti nustatytus deklaruotos kainos pagrįstumo įrodymus. Importuotojas, pardavęs importuotas prekes Bendrijoje su juo nesusijusiems pirkėjams, per vieną mėnesį nuo šių prekių pardavimo, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių nuo deklaracijos išleidimui į laisvą apyvartą priėmimo dienos, pateikė deklaruotos kainos pagrindimą dedukciniu metodu.
Prekės vieneto pardavimo kaina, sumokėta pardavus didžiausią prekių kiekį Bendrijoje su pardavėju nesusijusiems pirkėjams, yra 2,00 Lt/kg. Transportavimo išlaidos Bendrijoje įskaitytos į bendrąsias įmonės išlaidas.
Muito tarifas – 6,4 proc. Muitas ir PVM neįskaityti į bendrąsias įmonės išlaidas.
Įmonės pelnas ir bendrosios išlaidos – 16 %
Apskaičiuojama pelno dalis (p. v.) plius Bendrųjų išlaidų dalis (p. v.), kurią reikia atimti iš prekės vieneto pardavimo kainos:
2,00 Lt x 16 %/100 % = 0,32 Lt.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus pelno ir bendrųjų išlaidų dalį:
2,00 Lt – 0,32 Lt =1,68 Lt.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus PVM:
(1,68 Lt – (1,68 Lt x 18 %/(100 % + 18 %) = 1,42 Lt.
Iš šios kainos atėmus importo muitą gaunama prekės vieneto muitinė vertė:
1,42 Lt – (1,42 Lt x 6,4 %/(100 % + 6,4 %) = 1,34 Lt.
Taigi 1 000 kg prekių muitinė vertė, nustatyta dedukciniu metodu:
1 000 kg x 1,34 Lt/kg = 1 340 Lt (388,09 EUR).
Prekės vieneto muitinė vertė 1,34 Lt/kg, apskaičiuota dedukciniu metodu, nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės 1,59 Lt/kg. SIV 1,40 Lt. Mokėtinas 884 Lt papildomas muitas nuo SIV.