LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL NACIONALINĖS 2011-ŲJŲ EUROPOS SAVANORIŠKOS VEIKLOS, KURIA SKATINAMAS AKTYVUS PILIETIŠKUMAS, METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. A1-406
Vilnius
Vadovaudamasis 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimo Nr. 2010/37/EB dėl Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.) (OL 2010 L17, p. 43) 4 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 188 „Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyrimo Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų nacionaline koordinavimo institucija“ (Žin., 2010, Nr. 26-1208):
1. Tvirtinu Nacionalinę 2011-ųjų Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro
2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A1-406
NACIONALINĖ 2011-ŲJŲ EUROPOS SAVANORIŠKOS VEIKLOS, KURIA SKATINAMAS AKTYVUS PILIETIŠKUMAS, METŲ PROGRAMA
I. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
1. Bendra padėtis
Nacionalinės 2011-ųjų Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (toliau vadinama – Europos metai) programos (toliau vadinama – nacionalinė programa) paskirtis – siekti bendro Europos metų tikslo – skatinti ir remti įvairių institucijų pastangas sudaryti palankias sąlygas pilietinės visuomenės ir savanoriškos veiklos plėtrai bei didinti savanoriškos veiklos matomumą. Europos metų tikslai nurodyti 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendime Nr. 2010/37/EB „Dėl Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.)“ (OL 2010 L17, p. 43).
Savanoriška veikla skatina socialinę sanglaudą, solidarumą ir aktyvų pilietiškumą. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, savanorišką veiklą aktyviausiai plėtoja nevyriausybinės organizacijos (toliau vadinama – NVO).
Savanoriška veikla Lietuvoje nėra plačiai paplitusi dėl to, kad sovietų režimas trukdė formuotis stipriai, organizuotai pilietinei visuomenei bei savarankiškam NVO sektoriui. Taip pat lėmė ir socialiniai bei ekonominiai sunkumai, kuriuos patyrė visuomenė, susidurdama su pragyvenimo sunkumais ir negalėdama skirti laiko ir energijos savanoriškai veiklai, už kurią nebuvo atlyginama.
2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atsirado naujos galimybės NVO plėtoti savanorišką veiklą. Stipriausioms iš jų tapo prieinamas ES finansavimas pagal programas, kurios atvėrė naujas savanoriškos veiklos vystymosi galimybes Lietuvoje. Pavyzdžiui, ES programa „Jaunimas“ stipriai veikė savanoriškos veiklos programų kūrimą ir jaunimo savanorystės galimybių išplėtimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Daug metų jaunimo politiką įgyvendinančios valstybės ir savivaldybių institucijos, bendradarbiaudamos su jaunimo NVO, rengia ir įgyvendina programas, skirtas jaunų žmonių pilietiškumui ir savanoriškam dalyvavimui skatinti. Įvairių tyrimų duomenimis, pastaraisiais metais į savanorišką veiklą Lietuvoje yra įsitraukę apie 24 procentai išsilavinusių 18–25 metų žmonių. Valstybei yra svarbu palaikyti pilietinės visuomenės kūrime dalyvaujančių institucijų ir organizacijų pastangas sudaryti sąlygas jaunimui plačiau įsitraukti į visuomeninę ir savanorišką veiklą, stiprinti jaunimo organizacijų kompetenciją.
Kintant Europos valstybių demografinei sudėčiai ir sparčiai augant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui, didėja sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikis. Pensinio amžiaus sulaukę žmonės norėtų užsiimti prasminga veikla, įgyti naujų įgūdžių ir savo patirtimi bei žiniomis prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. Senstančioje visuomenėje savanoriškumo galimybių plėtra yra svarbi veikla, galinti teigiamai veikti pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę bei didinti socialinę aprėptį ir integraciją. Atlikti tyrimai patvirtina, kad Lietuvoje tik apie 7 procentai asmenų, sulaukusių 66 metų, yra įsitraukę į savanorišką veiklą. Siekdama aktyvinti vyresnio amžiaus žmones dalyvauti šalies politiniame, kultūriniame gyvenime, aktyviau jungtis į NVO, bendruomenes, skatinti jų bendravimą, savitarpio pagalbą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 737 patvirtino Nacionalinę gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategiją (Žin., 2004, Nr. 95-3501). Įgyvendinant šią strategiją, kiekvienais metais konkurso būdu yra finansuojamos vyresnio amžiaus žmones atstovaujančios NVO. Nuo 2010 metų prioritetas teikiamas toms NVO, kurios teikia socialines paslaugas namuose, ypač vyresnio amžiaus vienišiems asmenims ir šeimoms, savanoriškais pagrindais slaugančioms vyresnio amžiaus ligotus žmones.
Kol kas šalyje nėra sistemiškai atliktų savanoriškos veiklos tyrimų, todėl nėra tikslių duomenų apie savanoriškoje veikloje dalyvaujančių piliečių dalį. Daugelis atliktų tyrimų remiasi ad hoc principu ir skirtingomis metodikomis. Eurobarometro duomenimis, Lietuva yra viena ES šalių, kuriose yra mažiausiai gyventojų, įsitraukusių į savanorišką veiklą. Nuolat savanoriškoje veikloje dalyvauja tik apie 11 procentų Lietuvos gyventojų. Savanoriška veikla dažnai suvokiama kaip trumpalaikė, vienadienė veikla. Savanorystė yra populiariausia socialinėje, sveikatos, švietimo, kultūros srityse.
Organizuojant savanorišką veiklą, trūksta kompetencijos, teigiamų nuostatų ir pasitikėjimo savanorių veikla. Organizacijos stokoja ne tik žinių bei pasirengimo priimti savanorį, planuoti jo užimtumą ar motyvuoti tam tikrai veiklai. Dažnai organizacijos vengia savanorių, nes nepasitiki savanorių galimybėmis ir jų teikiama pridėtine verte.
Visuomenės nuomonės apklausų rezultatai rodo, kad apie 40 procentų Lietuvos gyventojų, iki šiol nedalyvavusių savanoriškoje veikloje, norėtų joje dalyvauti. Gerėjantis visuomenės požiūris į savanorišką veiklą, platesnis ir glaudžiai bendradarbiaujantis savanoriškos veiklos organizacijų tinklas, geresnė jų darbo su savanoriais kompetencija leistų tinkamai išplėtoti savanorišką veiklą Lietuvoje.
2. Nacionalinė politika ir teisinis savanoriškos veiklos reglamentavimas Lietuvoje
Ilgą laiką savanoriška veikla Lietuvoje nebuvo viešosios politikos prioritetinė sritis. Jai nebuvo skiriama reikiamo dėmesio, trūko aiškios ir vieningos NVO ir savanoriškos veiklos politikos. Šiuo metu padėtis keičiasi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 85 patvirtinta Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcija (toliau vadinama – Koncepcija) (Žin., 2010, Nr. 12-566), kuria siekiama pagerinti NVO veiklos sąlygas ir galimybes: apibrėžti visuomenei naudingos veiklos sritis, nustatyti aiškius ir skaidrius NVO finansinio rėmimo, paslaugų pirkimo ir vertinimo principus, atsakomybės pagrindus bei skatinti NVO teikti įvairias paslaugas. Numatoma diegti naujas nevyriausybinio sektoriaus rėmimo ir filantropijos plėtros priemones bei galimybę taikyti ilgalaikį programinį projektų finansavimą.
NVO plėtros politikos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Įgyvendinant Koncepciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 722 patvirtinti Nevyriausybinių organizacijų koordinavimo komisijos nuostatai (Žin., 2010 , Nr. 69-3447), o Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-291 (Žin., 2010, Nr. 79-4097) – šios komisijos personalinė sudėtis. Komisija turi teisę dalyvauti svarstant NVO plėtros politikos klausimus, pilietinei visuomenei stiprinti reikšmingas iniciatyvas ir lemti svarstomus sprendimus. Komisijos siekis – stiprinti nevyriausybinį sektorių ir skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp valstybės, savivaldybių ir NVO.
Lietuva neturi specialaus savanorišką veiklą reglamentuojančio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių savanorių teises ir pripažįstančių specifinį jų darbo pobūdį. Šiuo metu tarp savanorių ir savanorišką darbą organizuojančių asmenų ar organizacijų yra civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nuostatos. Vadovaujantis šio kodekso nuostatomis, savanoriška veikla yra grindžiama laisvu organizacijos ir savanorio tarpusavio susitarimu. Sąvokos „savanoris“ ir „savanorystė“ interpretuojamos skirtingai, todėl praktinėje veikloje kyla nemažai problemų dėl savanorių statuso, jų veiklos organizavimo, savanoriško darbo legalumo, skaidrumo, išlaidų kompensavimo, žalos atlyginimo, savanorių draudimo ir kt.
3. Geroji patirtis
Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad ekonominio nuosmukio laikotarpiu savanorių skaičius nežymiai didėjo. Organizacijos, priimančios savanorius, ieško naujų vystymosi galimybių ir stengiasi veikti kūrybiškai. Remiantis ilgamete organizacijų patirtimi Lietuvoje yra sėkmingai įgyvendinamų savanoriškos veiklos projektų.
Svarbią misiją mažinant socialinę atskirtį atlieka labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, kuris organizuoja ir teikia paramą maistu skurdžiai gyvenantiems Lietuvos gyventojams bei skatina efektyvesnį maisto išteklių naudojimą. Šis fondas veikia kaip tarpininkas tarp maisto gamintojų, prekybininkų ir socialinių ne pelno organizacijų, per kurias parama maistu pasiekia labiausiai nepasiturinčiuosius. Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ aktyviai dirba su savanoriais. Savanoriškoje organizacijos veikloje reguliariai dalyvauja apie 50 žmonių. Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ pateiktais duomenimis, šiais metais organizuotos akcijos metu talkino daugiau nei 6200 savanorių 38 Lietuvos miestuose. Tokios akcijos leidžia visuomenei pajusti vienybės dvasią, atsakomybę už savo bendruomenės narius.
2009 m. pabaigoje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje savanoriško darbo paieškos erdvė – Savanoriško darbo paieškos tinklapis www.cv.lt/savanoryste, įsikūrusi viename didžiausių šalyje darbo pasiūlymų paieškos svetainių CV.lt. Naujos informacinės erdvės sukūrimo iniciatoriais buvo keletas savanoriškų organizacijų, telekomunikacijų bendrovė TEO LT ir tinklalapis CV.lt. Naujajame tinklalapyje skelbiamas savanoriškų renginių kalendorius, patarimai savanoriams ir juos priimančioms organizacijoms, taip pat naujausi šios srities tyrimai apie socialinį savanorio portretą ir teisinę savanorystės aplinką. Tinklalapio sukūrimo idėja kilo tikintis, kad savanorystę Lietuvoje galėtų paskatinti patogi informacinė erdvė, kurioje galėtų „susitikti“ savanoriai ir jų darbą bei idėjas visuomenės labui galinčios panaudoti organizacijos.
Siekiant teikti psichologinę pagalbą telefonu ir internetu jaunimui, padėti įveikti krizes ir vykdyti savižudybių prevenciją, 1991 m. buvo įkurta „Jaunimo linija“, veikianti visą parą, kurioje šiuo metu dirba 130 savanorių. Jos veiklą organizuoja trys nevyriausybinės, ne pelno siekiančios organizacijos Vilniuje (VšĮ Jaunimo psichologinės paramos centras), Kaune (asociacija „Kauno jaunimo linija“) ir Klaipėdoje (Klaipėdos labdaros ir paramos fondas „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“). Šios organizacijos veiklą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir verslo kompanijos (TEO LT ir TELE2). „Jaunimo linija“ yra sėkmingas bendradarbiavimo pavyzdys, kai suvienijama pilietinė iniciatyva, nevyriausybinio sektoriaus veikla, valstybės ir verslo parama – visuomenei tampa prieinama nemokama psichologinė pagalba visoje Lietuvoje.
Kita sėkmingai nuo 1991 m. su jaunimu dirbanti organizacija „Actio Catholica Patria“, kuri vykdo savanorių ilgalaikes programas. Viena iš svarbiausių organizacijos funkcijų – jaunimo įtraukimas į savanorišką socialinį darbą. Dalyvaudami šiame projekte, jauni žmonės ugdo asmenines, socialines ir profesines kompetencijas. Kasmet į šią veiklą yra įtraukiama apie 20 dalyvių, kurie savanoriauja 5 organizacijose.
Siekdama į savanorišką veiklą įtraukti vyresnio amžiaus žmones, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2009 m. įsteigė Senjorų klubą, kuris vienija buvusius ilgamečius Raudonojo Kryžiaus draugijos darbuotojus bei aktyvius senjorus, kurie savo patirtimi ir žiniomis dalinasi tarpusavyje ir dalyvauja draugijos veikloje. Jie savanoriškais pagrindais lanko ir prižiūri socialinėje atskirtyje esančius žmones. Senjorų klubas aktyviai bendradarbiauja su Pagyvenusių žmonių asociacija, o ateityje numato bendradarbiauti su jaunimo organizacijomis. Prasmingas savanoriškos veiklos pavyzdys yra akcija „Darom“. Jau trejus metus visoje Lietuvos teritorijoje vykdoma švaros akcija, kurios metu gyventojai savanoriškai tvarko užterštas teritorijas, surenka ir išrūšiuoja atliekas. Akcijos pagrindinis tikslas – skatinti Lietuvos gyventojus tausoti aplinką, skatinti jų pilietiškumą, socialinį aktyvumą, stiprinti vietines bendruomenes ir žmonių lygiavertiškumo suvokimą. Akcijoje „Darom 2009“ dalyvavo daugiau kaip 70 tūkst. savanorių, o 2010 m. šioje veikloje dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. aktyvių talkininkų. Akciją palaiko Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, savivaldybės.
II. KONSULTACIJOS SU PILIETINĖS VISUOMENĖS ATSTOVAIS, RENGIANT NACIONALINĘ PROGRAMĄ
Nacionalinė programa parengta pagal skėtinių NVO, valstybinių institucijų, socialiai atsakingų verslo įmonių ir kitų organizacijų atstovų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Viena iš partnerių rengiant programą buvo Nevyriausybinių organizacijų reikalų koordinavimo komisija. Be to, nacionalinės programos gairės buvo aptartos su nacionalinėmis Europos Sąjungos programas įgyvendinančiomis agentūromis – Švietimo mainų paramos fondu ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra. Taip pat buvo konsultuotasi su atskiromis NVO, turinčiomis didelę savanoriškos veiklos plėtojimo patirtį.
III. NACIONALINĖS PROGRAMOS PRIORITETAI, TIKSLAI IR PRIEMONĖS
1. Nacionalinės programos prioritetai
Lietuva, vertindama esamą padėtį ir iššūkius, sieks šių pagrindinių prioritetų:
– vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimo į savanorišką veiklą skatinimo;
– jaunimo savanoriškos veiklos plėtojimo.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra mažas vyresnio amžiaus žmonių, įsitraukusių į savanorišką veiklą, skaičius, svarbu formuoti vyresnio amžiaus savanorystės kultūrą, keisti negatyvų vyresnio amžiaus žmonių požiūrį į savanorišką veiklą.
Lietuvoje jaunimo savanorystė yra labiau plėtojama negu kitos savanoriškos veiklos sritys, tačiau organizacijoms trūksta kompetencijų priimti savanorius ir planingai organizuoti jų veiklą. Todėl tikslinga stiprinti organizacijų gebėjimus plėtoti savanorišką veiklą.
Siekiama, kad, įgyvendinus šiuos prioritetus nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu, padidės vyresnio amžiaus savanorių skaičius, o įvertinus esamą jaunimo savanoriškos veiklos patirtį sustiprės jaunimo savanorystės galimybės.
2. Nacionalinės programos tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės
Atsižvelgiant į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimo Nr. 2010/37/EB dėl Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų tikslus ir siekiant įgyvendinti pasirinktus nacionalinius prioritetus, numatomi šie nacionaliniai tikslai ir uždaviniai:
2.1. Tikslas – sudaryti palankias sąlygas savanoriškai veiklai plėtoti.
Šiam tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
2.1.2. kelti savanorių ir juos priimančių organizacijų kompetencijas organizuojant savanorišką veiklą jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms;
2.2. Tikslas – populiarinti savanoriškos veiklos matomumą ir svarbą.
Šiam tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
2.2.2. didinti informuotumą apie savanorišką veiklą regioniniu ar vietos lygmeniu.
Šių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo bus siekiama vykdant priemonių planą.
Numatytos priemonės įgyvendinamos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Šių priemonių atsakingi vykdytojai – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip nacionalinė koordinuojanti institucija (toliau vadinama – NKI), ir konkursą laimėjusios NVO. Priemonės vykdomos Europos Sąjungos biudžeto ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
Nacionalinės programos priemonių planas pateikiamas priede.
3. Visuomenės informavimas
NKI, atsižvelgdama į tai, kad savanoriška veikla yra įvairiapusiška, sieks, kad planuojant ir įgyvendinant Europos metų veiklas dalyvautų kuo platesnis suinteresuotų dalyvių skaičius ir kad Europos metų iniciatyvos būtų plačiai viešinamos. Siekdama minėto tikslo, NKI numato vykdyti šias funkcijas:
3.1. bendradarbiauti su NVO ir žiniasklaida, informuoti visuomenę apie Europos metų iniciatyvas Lietuvoje ir ES;
3.2. pasitelkti įvairias visuomenės informavimo priemones, teikti informaciją visuomenei apie Europos metų įgyvendinamos veiklos rezultatus.
Kad informacija apie Europos metus pasiektų kuo platesnę visuomenę, NKI numato glaudžiai bendradarbiauti su nevyriausybinių ir bendruomenių organizacijų tinklais, savanoriškos veiklos plėtrą remiančiomis verslo struktūromis (siekiant paremti socialinę reklamą); taip pat bendradarbiauti su žiniasklaida. Bus siekiama užtikrinti, kad informacijos sklaida vyktų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.
Nuolat bus keičiamasi informacija su Europos Komisijos atstovybe apie planuojamas vykdyti Europos metų priemones Lietuvoje.
4. Laukiami rezultatai įgyvendinus Europos metų veiklas
Įgyvendinus Europos metų priemones, bus patobulinta savanorišką veiklą reglamentuojanti teisinė aplinka, todėl NVO, priimančios savanorius, turės galimybes efektyviau organizuoti jų darbą. Be to, mokymų, gerosios patirties sklaidos metu šių organizacijų nariai susipažins su sėkmingiausiai dirbančių organizacijų veiklos pavyzdžiais, patobulins kompetencijas savanorių priėmimo, jų motyvavimo bei veiklos organizavimo klausimais.
Per savanoriškos veiklos viešinimo akcijas savanoriška veikla bus išviešinta kaip patraukli, teikianti moralinį pasitenkinimą veikla, todėl padidės jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių, įsitraukusių į savanorišką veiklą, skaičius.
Išplėtojus socialinę partnerystę tarp savanoriškos veiklos organizatorių (savivaldybių, nevyriausybinių ir bendruomenių organizacijų bei kitų institucijų) pagerės norinčiųjų savanoriauti ir savanorišką veiklą organizuojančiųjų bendravimas, pagerės NVO ir įstaigų kompetencijos koordinuoti savanorišką veiklą. Tai sudarys sąlygas ilgalaikei savanoriškos veiklos plėtrai vietos lygmeniu.
Bus rengiamos NVO plėtros programos, kuriose bus numatomos priemonės, leisiančios palaikyti ir išplėtoti nacionalinėje programoje įgyvendintas ir labiausiai pasiteisinusias veiklas.
IV. NACIONALINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA
Siekiant užtikrinti Europos metams skirtų veiklų įgyvendinimo kokybę bus atliekamas pastovus nacionalinės programos įgyvendinimo stebėsenos procesas, kurį organizuos NKI. Šiam procesui vykdyti bus įkurtas Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų priežiūros komitetas, sudarytas iš NKI bei kitų suinteresuotų institucijų ir organizacijų atstovų. Komiteto tikslas – stebėti Europos metų nacionalinės programos priemonių įgyvendinimą ir veiksmingumą. Komiteto veiklą apibrėš NKI parengtas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas darbo reglamentas.
Pasibaigus nacionalinės programos įgyvendinimo terminui, apibendrinta Europos metų įgyvendinimo ataskaita bus teikiama Europos Komisijai.
Nacionalinės 2011-ųjų Europos savanoriškos
veiklos, kuria skatinamas aktyvus
pilietiškumas, metų programos
priedas
NACIONALINĖS 2011-ŲJŲ EUROPOS SAVANORIŠKOS VEIKLOS, KURIA SKATINAMAS AKTYVUS PILIETIŠKUMAS, METŲ PROGRAMOS PRIEMONIŲ PLANAS
| Programos uždaviniai |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingi vykdytojai |
Priemonės įgyvendinimo lygmuo |
Tikėtini rezultatai |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
| 1. Tikslas – sudaryti palankias sąlygas savanoriškai veiklai plėtoti |
|||||
| 1.1. Tobulinti savanoriškos veiklos teisinį reglamentavimą |
1.1.1. Parengti savanoriško darbo įstatymo projektą |
NKI |
Nacionalinis |
Sukurta tinkama teisinė aplinka skatins savanoriškos veiklos plėtrą |
- |
| 1.1.2. Surengti diskusijas su suinteresuotomis institucijomis dėl mokyklose atliekamų „visuomenei naudingų darbų“ orientavimo į savanorišką veiklą |
NVO, NKI |
Nacionalinis |
Pagerintos sąlygos formuoti teigiamą moksleivių požiūrį į savanorišką veiklą ir skatinti moksleivių įsitraukimą į šią veiklą |
- |
|
| 1.1.3. Surengti diskusijas su suinteresuotomis institucijomis dėl savanoriškos veiklos pripažinimo ir savanoriškos veiklos aplinkos gerinimo |
NKI, NVO |
Nacionalinis |
Įvykusios diskusijos su suinteresuotomis institucijomis atkreips kompetentingų institucijų dėmesį į savanoriškos veiklos pripažinimo problematiką |
- |
|
| 1.2. Kelti savanorių ir juos priimančių organizacijų kompetencijas, organizuojant savanorišką veiklą jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms |
1.2.1. Finansuoti NVO projektus, kuriais bus siekiama rengti mokymus jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių savanoriškos veiklos organizavimo temomis, skleisti organizacijų gerąją patirtį; parengti savanorius savanoriauti masinių renginių metu ir viešinti jų veiklą |
NKI, NVO |
Regioninis, vietinis |
Organizacijos ir bendruomenės įgis žinių apie savanorių priėmimą, motyvavimą ir jų užimtumo organizavimą. Sustiprės organizacijų ir bendruomenių gebėjimai efektyviau įtraukti savanorius ir planuoti jų veiklą |
70 |
| 1.3. Skatinti vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo savanorišką veiklą |
1.3.1. Plėtoti socialinę partnerystę tarp savanoriškos veiklos organizatorių (savivaldybių, NVO ir kitų institucijų) skatinant jų bendradarbiavimą ir pasidalinimą gerąja patirtimi |
NKI, NVO |
Vietinis |
Pagerintos NVO ir institucijų kompetencijos koordinuojant savanorišką veiklą bei pristatant savanorį organizacijai |
- |
| 1.4. Formuoti vyresnio amžiaus žmonių požiūrį į savanorystę, skatinant juos užsiimti įvairia savanoriška veikla |
1.4.1. Finansuoti su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančių NVO projektus |
NKI |
Regioninis, vietinis |
Sustiprintas vyresnio amžiaus savanorių kultūros formavimas |
40 |
| 2. Tikslas – populiarinti savanorišką veiklą ir jos svarbą |
|||||
| 2.1. Populiarinti savanoriškos veiklos reikšmę nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu |
2.1.1. Organizuoti Europos metų atidarymo, viešinimo ir uždarymo renginius; rengti televizijos, radijo laidas ir straipsnius viešinant Europos metų tikslus, veiklas ir savanorių gerąją patirtį finansuojant NVO projektus |
NKI |
Nacionalinis, regioninis |
Surengti atidarymo ir uždarymo renginiai, per įvairias visuomenės informavimo priemones visus metus viešinami Europos metų tikslai ir iniciatyvos, skirtos savanorystės reikšmei didinti ir skatinti, atkreiptas visuomenės dėmesys į savanoriškos veiklos reikšmę ir svarbą |
130 |
| 2.2. Didinti informuotumą apie savanorišką veiklą regioniniu ar vietos lygmeniu |
2.2.1. Finansuoti bendruomenių organizacijų savanoriškos veiklos sklaidos projektus |
NKI |
Regioninis, vietinis |
Vietos gyventojai supažindinti su galimybėmis ir paskatinti užsiimti savanoriška veikla, pasirenkant dominančią sritį |
45 |
| 2.2.2. Kartu su partneriais organizuoti renginius didinant informuotumą apie tarptautinę savanorystę |
NVO, NKI |
Regioninis |
Bendradarbiaujant su partneriais (tarptautinėmis agentūromis) suorganizuoti du renginiai siekiant supažindinti jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones su tarptautinių programų siūlomomis savanoriškos veiklos galimybėmis |
- |
|
| 2.2.3. Skelbti apie Europos metus bendradarbiaujant su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis |
NKI, NVO |
Vietinis |
Bendradarbiaujant su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis vietos gyventojai bus informuoti apie Europos metų siekius, padidės žmonių susidomėjimas ir įsitraukimas į šią veiklą |
- |
|
| Iš viso programos priemonėms |
285 |
||||
| Programai administruoti |
15 |
||||
| Iš viso |
300 |
||||