Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ pakeitimo
2011 m. kovo 16 d. Nr. 322
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ (Žin., 2005, Nr. 113-4121; 2007, Nr. 95-3836; 2008, Nr. 61-2319, Nr. 107-4096):
1.1. Išdėstyti preambulę taip:
1.2. Išdėstyti 2.2 punktą taip:
„2.2. Privatizavimo objektams priskirti žemės sklypai, numatomi grąžinti piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558), vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – Taisyklės) kartu su privatizavimo objektu neparduodami ir neišnuomojami. Perleidus privatizavimo objektą, su šio objekto pirkėju sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128), arba Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (Žin., 2003, Nr. 18-780; 2004, Nr. 175-6483).“
1.3. Išdėstyti 2.3 punktą taip:
„2.3. Privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pradinę pardavimo kainą nustato valstybės įmonė Valstybės turto fondas (toliau – Turto fondas), rengdama objekto privatizavimo programos projektą. Privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pradinę pardavimo kainą sudaro privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo vertė, nustatyta įvertinus jį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672) nustatyta tvarka (individualus turto vertinimas), ir žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas) parengimo išlaidos.“
1.4. Išdėstyti 2.4 punktą taip:
„2.4. Jeigu privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas išnuomojamas, Turto fondas žemės nuomos mokestį metams apskaičiuoja pagal savivaldybės tarybos nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (Žin., 2002, Nr. 112-4993; 2008, Nr. 107-4097) 1.3 punkte, nuo žemės sklypo vertės, kuri lygi šio žemės sklypo pardavimo kainai, atskaičius žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat žemės sklypo plano parengimo išlaidas, arba žemės sklypo vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574), jeigu privatizavimo metu privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pardavimo kaina, atskaičius žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat žemės sklypo plano parengimo išlaidas, yra mažesnė už žemės sklypo vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka.“
1.5. Išdėstyti 2.5 punkto pirmąją pastraipą taip:
„2.5. Lėšos, gautos už parduotus privatizavimo objektams priskirtus žemės sklypus, atskaičius parduoto žemės sklypo kainos dalį, kurią sudaro žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat žemės sklypo plano parengimo išlaidos, paskirstomos taip:“.
1.6. Išdėstyti 2.5.3 punktą taip:
„2.5.3. likusi dalis – į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžetą, į atskirą sąskaitą, atidarytą lėšoms, gautoms už parduotus valstybinės žemės sklypus, kaupti. Šios lėšos naudojamos grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės sklypų planams rengti, savivaldybių patikėjimo teise valdomų išnuomojamų valstybinės žemės sklypų individualiam vertinimui apmokėti, valstybinės žemės sklypams įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nesant lėšų poreikio atitinkamiems darbams, paslaugoms apmokėti, šios lėšos naudojamos inžinerinei infrastruktūrai plėtoti ir renovuoti. Savivaldybės tvarko šių lėšų apskaitą ir atsako už jų naudojimą pagal paskirtį;“.
1.7. Papildyti 2.5.4 punktu:
„2.5.4. parduoto ar išnuomoto privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat žemės sklypo plano parengimo išlaidos (kainos dalis) iki valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo sumokamos į Turto fondo nurodytą sąskaitą. Jeigu žemės sklypo detalusis planas ar žemės valdos projektas, ar žemės sklypo planas, prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat žemės sklypo planas parengtas savivaldybės administracijos direktoriaus lėšomis, šios išlaidos sumokamos į savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą sąskaitą.“
1.8. Išdėstyti 2.6 punktą taip:
„2.6. Turto fondas turi kontroliuoti, kaip žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties sąlygas, o nustatęs pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti sutarties nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptis, kad būtų atlyginti nuostoliai. Savivaldybės taryba turi kontroliuoti, kaip vykdoma valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos Turto fondo vadovo ar jo įgalioto darbuotojo, sąlyga dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo, o nustačiusi pažeidimus – reikalauti pašalinti pažeidimus arba kreiptis į Turto fondą dėl sutarties nutraukimo inicijavimo ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.“
2. Išdėstyti nauja redakcija nurodytu nutarimu patvirtintas Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisykles (pridedama).
3. Nustatyti, kad iki šio nutarimo įsigaliojimo pradėtos, bet neužbaigtos valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, kurių privatizavimo programoms pritarta ir kurios paskelbtos, pardavimo ir nuomos procedūros, išskyrus nuomos sutarčių sudarymą, užbaigiamos pagal galiojusio iki šio nutarimo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ nuostatas. Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, nuomos sutartys sudaromos šio nutarimo nustatyta tvarka.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1023
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. kovo 16 d.
nutarimo Nr. 322 redakcija)
valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklės
1. Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams ar jų dalims, privatizuojamiems pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 107-2688) (toliau – privatizavimo objektai), eksploatuoti reikalingų valstybinės žemės sklypų ar jų dalių (toliau – privatizavimo objektams priskirti žemės sklypai) pardavimą ir nuomą. Taisyklės netaikomos, kai privatizuojami statiniai, kurių užimti žemės sklypai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558) grąžinami natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
2. Kartu su privatizavimo objektais gali būti parduodami ir išnuomojami tik tie jiems priskirti žemės sklypai, kurie suformuoti pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 21 ir 22 straipsnyje nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus žemės reformos žemėtvarkos projektams, arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, arba šių žemės sklypų dalys, kai privatizavimo objektui eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies.
3. Jeigu valstybinės žemės sklypui, priskirtam privatizavimo objektui, suformuoti turi būti parengtas detalusis planas arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais jam prilyginamas žemės sklypo planas, šių planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso valstybei, valstybės įmonės Valstybės turto fondo (toliau – Turto fondas) ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutarimu detaliojo plano arba jam prilyginamo žemės sklypo plano rengimą gali organizuoti Turto fondas.
Žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų, prilyginamų žemės reformos žemėtvarkos projektams, rengimą organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba).
4. Žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypų planai) rengimo pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus organizatorius yra Turto fondas, kai formuojami žemės sklypai priskirtini valstybei nuosavybės teise priklausantiems privatizavimo objektams, arba savivaldybės administracijos direktorius, kai formuojami žemės sklypai priskirtini savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems privatizavimo objektams.
5. Valstybinės žemės sklypų, priskirtinų valstybei nuosavybės teise priklausantiems privatizavimo objektams, teritorijų planavimo dokumentai, žemės sklypų planai, prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams, žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypų planai rengiami Turto fondo lėšomis, o valstybinės žemės sklypų, priskirtinų savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems privatizavimo objektams, – savivaldybės lėšomis.
6. Jeigu privatizavimo objektą sudaro tik statinio ar įrenginio dalis, žemės sklypo dalies, kurios reikia privatizavimo objektui eksploatuoti, dydis nustatomas proporcingai šio privatizavimo objekto (statinio ar įrenginio dalies) plotui.
7. Jeigu privatizavimo objektą įsigyja keli asmenys (bendraturčiai) bendrosios dalinės nuosavybės teise, žemės sklypas šio objekto bendraturčiams taip pat parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise arba išnuomojamas dalimis, kai privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas pagal teisės aktus negali būti parduotas. Kiekvieno privatizavimo objekto bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje arba nuomojama žemės sklypo dalis nustatoma pagal privatizavimo objekto pirkėjų pateiktą notaro patvirtintą susitarimą dėl privatizavimo objekto perkamų ir jam priskirto žemės sklypo perkamų (nuomojamų) dalių dydžio nustatymo. Jeigu privatizavimo objekto pirkėjai nepateikia tokio susitarimo, privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas jiems parduodamas ar nuomojamas kaip privatizavimo objektas – lygiomis dalimis.
8. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, iš kurių vienas arba keli yra privatizavimo objektai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128), nustatyta tvarka žemės sklypo plane šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti išskiriamos dalys, kurių reikia kiekvienam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, ir nustatomas šių dalių plotas.
9. Žemės servitutai administraciniu aktu privatizavimo objektui priskirtam žemės sklypui nustatomi pagal Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579).
10. Prireikus Turto fondas arba savivaldybės administracijos direktorius, kai žemės sklypas priskirtinas savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam privatizavimo objektui, kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – teritorinis padalinys) vadovą su prašymu priimti sprendimą suformuoti žemės sklypą, priskirtą privatizavimo objektui (jeigu toks sprendimas nepriimtas), nustatyti servitutus, kai to reikia, ir išduoti pažymą, ar kaimo teritorijoje esančiam privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas grąžintinas natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Prie prašymo pridedamas žemės sklypo planas ir žemės sklypo kadastro duomenų byla.
11. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 2 mėnesius nuo prašymo ir dokumentų gavimo atlieka šiuos veiksmus:
11.1. priima sprendimą suformuoti valstybinės žemės sklypą – patvirtinti jo kadastro duomenis (jeigu žemės sklypas nesuformuotas);
11.2. nustato žemės sklypo dalies, kurios reikia privatizavimo objektui eksploatuoti, dydį, kai privatizavimo objektą sudaro statinio ar įrenginio dalis arba žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai (jeigu ne visi žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys) yra privatizavimo objektai);
12. Nacionalinė žemės tarnyba Taisyklių 11.1–11.4 punktuose nurodytus dokumentus (duomenis) pateikia Turto fondui arba savivaldybės administracijos direktoriui, kai žemės sklypas priskirtinas savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam privatizavimo objektui.
13. Kai privatizavimo objektas priklauso savivaldybei nuosavybės teise, savivaldybės administracijos direktorius Taisyklių 11.1–11.4 punktuose nurodytus dokumentus (duomenis), drauge nurodęs savivaldybės tarybos nustatytus žemės nuomos mokesčio tarifą ir žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus, savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktus privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat žemės sklypo plano parengimo išlaidų skaičiavimus, pateikia Turto fondui.
14. Kai privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybės tarybos nustatytus valstybinės žemės sklypų žemės nuomos mokesčio tarifus ir žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus Turto fondo prašymu per 10 dienų jam pateikia savivaldybės administracijos direktorius.
15. Turto fondas įregistruoja suformuotą privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą ir patikėjimo teisę į šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.
16. Parduodant privatizavimo objektą ir jam priskirtą žemės sklypą, nustatyta šio žemės sklypo pradinė pardavimo kaina įtraukiama į privatizavimo objekto pradinę pardavimo kainą. Objekto privatizavimo programoje nurodoma privatizavimo objekto pradinė pardavimo kaina, ar privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas parduodamas ar išnuomojamas, žemės sklypo pradinė pardavimo kaina, pradinis įnašas (skaičiuojamas tik nuo privatizavimo objekto pradinės pardavimo kainos), privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat žemės sklypo plano parengimo išlaidos, kurias aukciono laimėtojas privalo apmokėti iki valstybinės žemės sklypo nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, žemės sklypo nuomos mokesčio tarifas (nurodoma, kad jis gali būti keičiamas savivaldybės tarybos sprendimu).
17. Parduodant ar išnuomojant privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą, valstybei atstovauja, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį ir žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą rengia Turto fondas, pasirašo Turto fondo vadovas arba jo įgaliotas darbuotojas.
18. Privatizavimo objektui priskirto valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties projektai rengiami pagal pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarčių sąlygas, nurodytas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, ir patvirtintas šių sutarčių formas.
19. Kai pagal teisės aktus privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas gali būti parduodamas ir tai numatyta objekto privatizavimo programoje, privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartyje įrašoma, kad pirkėjas per 30 dienų nuo to momento, kai sumoka visas pagal šią sutartį priklausančias mokėti sumas (kainą, palūkanas ir delspinigius), privalo sumokėti visą žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektui, kainą į Turto fondo nurodytą sąskaitą ir pasirašyti privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o už laiku nesumokėtą žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektui, kainą pirkėjas privalo sumokėti į Turto fondo nurodytą sąskaitą delspinigius – 0,02 procento laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Jeigu pirkėjas vengia sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, Turto fondas teismo tvarka reikalauja atlyginti dėl vengimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį atsiradusius nuostolius.
20. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pardavimo kaina, kuri apskaičiuojama pagal formulę:
Žk = (Žpk x K) + T, kur:
Žk – privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pardavimo kaina;
Žpk – nustatyta privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pradinė pardavimo kaina, atskaičius žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat žemės sklypo plano parengimo išlaidas;
T – žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat žemės sklypo plano parengimo išlaidos;
K – koeficientas, rodantis santykį tarp potencialaus pirkėjo, pripažinto laimėtoju, pasiūlytos privatizavimo objekto kainos ir privatizavimo objekto pradinės pardavimo kainos. Šis koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:
K = 
, kur:
Ok – potencialaus pirkėjo, pripažinto laimėtoju, pasiūlyta privatizavimo objekto kaina;
Opk – privatizavimo objekto pradinė pardavimo kaina.
21. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta, kad šios sutarties sudarymo išlaidas, įskaitant atlyginimą notarui, apmoka pirkėjas.
22. Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas Turto fondo vadovo arba jo įgalioto darbuotojo ir pirkėjo pasirašomas per 3 darbo dienas nuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
23. Privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo nuomos sutartis sudaroma tik tais atvejais, kai šis žemės sklypas negali būti parduodamas pagal teisės aktų nuostatas arba mokėjimas už privatizavimo objektą atidedamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 (Žin., 1998, Nr. 3-55), kai privatizavimo objektas įsigyjamas nuomos su išsipirkimu būdu pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo nuomos su išsipirkimu būdu nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 1998, Nr. 40-1083), ar tiesioginių derybų būdu pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 (Žin., 1998, Nr. 12-280; 2002, Nr. 111-4912). Šiais atvejais privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartyje įrašoma, kad pirkėjas per 30 dienų nuo nuosavybės teisės į privatizavimo objektą perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo arba tada, kai mokėjimas už privatizavimo objektą atidedamas ar objektas įsigyjamas nuomos su išsipirkimu arba tiesioginių derybų būdu, per 30 dienų nuo privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo privalo sumokėti privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, taip pat žemės sklypo plano parengimo išlaidas (tik tais atvejais, kai privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas negali būti parduodamas) ir pasirašyti privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo nuomos sutartį. Jeigu pirkėjas vengia sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, Turto fondas teismo tvarka reikalauja atlyginti dėl vengimo sudaryti nuomos sutartį atsiradusius nuostolius.
24. Jeigu mokėjimas už privatizavimo objektą atidedamas, žemės sklypas nuomojamas (jo nuomos terminas nustatomas) iki privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo. Tokioje žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad išnuomoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis negali būti keičiami.
25. Privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartyje turi būti įrašyta sąlyga, kad ši sutartis nutraukiama nutraukus privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį.
26. Nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Sutikimas subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) gali būti duotas tik tuo atveju, kai žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta šių statinių ar įrenginių (jų dalies) nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams. Jeigu išnuomotas statinys ar įrenginys (jo dalis), kuriems eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga ir prašoma subnuomoti žemės sklypo dalis ir nustatytas jos dydis (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta). Sutikime subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) įrašoma, kad subnuomotame žemės sklype (jo dalyje) draudžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius.
27. Nuomininkas įkeisti žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę gali tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą. Toks sutikimas duodamas tik tais atvejais, kai įkeičiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Jeigu įkeičiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma įkeisti, ir nustatytas jos dydis (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta).
28. Žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti, ir nustatytas jos dydis (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta).