LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO BIOLOGINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO DARBO VIETOSE NUOSTATŲ
1998 m. lapkričio 2 d. Nr. 162/635
Vilnius
Įgyvendindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 961 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 1049 „Dėl Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programos patvirtinimo dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 86-2049; 1997, Nr. 84-2104) ir siekdami nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus,
1. Patvirtinti Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbo vietose nuostatus (pridedama).
2. Pavesti Darbų saugos centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos institutu iki 1999 m. rugsėjo 1 d. papildyti Nuostatus, įvertinant Europos Komisijos direktyvų 95/30/EK, 97/59/EK ir 97/65/EK nuostatas.
3. Nustatyti, kad Nuostatai įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d., išskyrus Nuostatų III ir IV priedus, kuriuose nurodytos priemonės privalo būti įgyvendintos iki 2000 m. rugsėjo 1 d.
4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 336 „Patogeniškų žmogui biologinių agentų klasifikacija pagal jų pavojingumo laipsnį“ (Žin., 1996, Nr. 61-1454).
5. Šių Nuostatų vykdymo kontrolę pavesti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
6. Šio įsakymo vykdymo kontrolę pavesti Socialinės apsaugos ir darbo viceministrui R. Kaireliui ir Sveikatos apsaugos viceministrui V. Kriauzai.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
1998 m. lapkričio 2 d.
įsakymu Nr. 162/635
DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO Biologinių medžiagų POVEIKIO darbo vietose NUOSTATAI
1. Bendrosios nuostatos
1.1. Šie Nuostatai nustato minimalius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus dirbant su biologinėmis medžiagomis, kurių vykdymas sudaro sąlygas darbuotojus apsaugoti nuo pavojingo sveikatai jų poveikio.
1.2. Nuostatai parengti vadovaujantis Europos Bendrijos direktyvomis:
- Direktyva 90/679/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojų, susijusių su biologinių medžiagų pavojingu poveikiu darbe (septintoji individualioji direktyva, susijusi su 89/391/EEB direktyvos 16(1) straipsniu);
- Direktyva 93/88/EEB, pataisančia 90/679/EEB direktyvą dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojų, susijusių su biologinių medžiagų pavojingu poveikiu darbe;
- Direktyva 90/219/EEB dėl genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo;
- Direktyva 89/391/EEB dėl priemonių gerinant darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą jų darbovietėse;
- Direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų, nustatančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą, suderinimo.
1.3. Šių Nuostatų įgyvendinimo tikslas yra apsaugoti darbuotojų sveikatą nuo pavojingo biologinių medžiagų poveikio darbo vietose profilaktinėmis priemonėmis, kurios pašalintų tokio poveikio galimybę arba sumažintų ją iki minimalaus lygmens.
2. Taikymo sritis
2.1. Šių Nuostatų reikalavimai yra privalomi visoms Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kitiems ūkio subjektams (toliau – įmonė), kuriuose darbo santykiai grindžiami darbo sutarties įstatymu, kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir reguliavimo sferos, kur darbuotojai yra arba gali būti veikiami pavojingų biologinių medžiagų (darbai maisto gamybos įmonėse; darbai, kurių metu kontaktuojama su gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais; darbai sveikatos apsaugos įstaigose, įskaitant darbą izoliatoriuose ir lavoninėse; darbai klinikinėse, veterinarijos ir diagnostikos laboratorijose; darbai žemės ūkyje; darbai atliekų perdirbimo (utilizavimo) įmonėse; darbai vandens valymo įrengimuose ir kt.).
3. Nuostatuose naudojami terminai ir sąvokos:
3.1. mikroorganizmai – tai mikrobiologinė būtybė, ląstelinė arba neląstelinė, galinti reprodukuoti arba perduoti genetinę informaciją;
3.2. biologinė medžiaga – mikroorganizmai, tarp jų ir genetiškai modifikuoti, ląstelių kultūros ir žmogaus endoparazitai, kurie gali sukelti visokias infekcijas, alergijas arba toksikozes;
3.3. ląstelių kultūra – ląstelės, audiniai paimti iš žmogaus, gyvūnų organizmų arba augalų bei padauginti specialiose mitybinėse terpėse;
3.4. genetiškai modifikuotas mikroorganizmas (GMM) – mikroorganizmas, kurio ląstelės genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, koks nesutinkamas natūraliai dauginantis.
Pagal šį apibrėžimą:
3.5. fermentatorius – sandarus slėginis indas, kuriame esant atitinkamiems parametrams auginami ir dauginami mikroorganizmai;
3.7. fumigantas – chemikalas, kurio garais arba dujomis naikinami augalų kenkėjai ir ligų sukėlėjai, dezinfekuojamos patalpos;
3.8. ribotas naudojimas – veikla, kurioje mikroorganizmai yra genetiškai modifikuojami arba kurioje genetiškai modifikuoti mikroorganizmai yra auginami, laikomi, transportuojami, naikinami ar šalinami ir kurios metu yra naudojami fiziniai barjerai ar fizinių barjerų ir cheminių barjerų derinys ir biologiniai barjerai dėl to, kad galima būtų riboti mikroorganizmų kontaktą su darbuotojais, gyventojais ir aplinka;
3.9. A tipo veikla su GMM – mokymo, tyrimo, plėtros nepramoniniais ir nekomerciniais tikslais vykdoma nedidelio masto veikla;
3.11. biologinių medžiagų klasifikacija – biologinių medžiagų suskirstymas į grupes pagal jų keliamo pavojaus žmogui ir visuomenei lygmenį. Biologinės medžiagos klasifikuojamos į keturias rizikos grupes (VII priedas):
pirmajai grupei priskiriamos biologinės medžiagos, kurios pagal iki šiol turimus duomenis negali sukelti žmonių ligų;
antrajai grupei priskiriamos biologinės medžiagos, galinčios sukelti žmonėms ligas ir būti pavojingos darbuotojams; mažai tikėtina, kad jos plistų visuomenėje; paprastai egzistuoja efektyvi ligos profilaktika arba sukelta liga efektyviai gydoma;
trečiajai grupei priskiriamos biologinės medžiagos, kurios gali sukelti sunkias ligas žmonėms ir kelia rimtą pavojų darbuotojams; yra pavojus, kad ligos gali išplisti visuomenėje, bet egzistuoja efektyvi ligos profilaktika arba sukelta liga efektyviai gydoma;
ketvirtajai grupei priskiriamos biologinės medžiagos sukelia sunkią ligą žmonėms ir kelia rimtą pavojų darbuotojams; gali grėsti didesnis pavojus, kad tokia liga išplis tarp gyventojų; paprastai nėra nei efektyvių priemonių šios ligos profilaktikai, nei veiksmingo jos gydymo;
3.12. genetiškai modifikuotų mikroorganizmų klasifikavimas – genetiškai modifikuotų mikroorganizmų suskirstymas į grupes pagal jų keliamą pavojų darbuotojų sveikatai ir aplinkai:
- I grupė: mikroorganizmai, atitinkantys kriterijus, išvardytus II priede;
- II grupė: visi kiti mikroorganizmai, kurie neįeina į I grupę;
3.13. įgaliotoji institucija – Lietuvos Respublikos įstatymu arba kitu teisės aktu įgaliota institucija, kuriai pavesta nustatyta tvarka reguliuoti veiklą, susijusią su biologinių medžiagų naudojimu, bei vykdyti valstybinę tokios veiklos priežiūrą;
3.14. užkrečiamos (infekcinės) žmonių ligos – užkrečiamųjų ligų sukėlėjų sukeltos žmogaus ligos, kuriomis užsikrečiama nuo žmonių (ligonio ar užkrečiamųjų ligų sukėlėjo nešiotojo), gyvūnų ar vabzdžių arba per aplinkos veiksnius. Ši sąvoka taikoma ir ligoms, kurias sukelia mikroorganizmų gaminami toksinai;
3.15. profilaktika – priemonių ir veiksmų, atliekamų ir planuojamų atlikti visose įmonės veiklos pakopose, visuma, kurių tikslas – sumažinti profesinę riziką arba jos išvengti;
3.16. imunoprofilaktika – biologinių preparatų ir medicinos priemonių panaudojimas, norint padidinti žmonių atsparumą užkrečiamosioms ligoms;
3.17. darbuotojų atstovai – išrinkti arba paskirti asmenys pagal įstatymus, atstovaujantys darbuotojams saugos ir sveikatos darbe santykiuose su darbdaviu jų darbovietėse;
3.18. nuostatuose naudojamos sąvokos: sauga darbe, darbdavys, darbdavio įgaliotas asmuo, darbuotojas, darbo aplinka, pavojingi veiksniai, nelaimingas atsitikimas, profesinė liga – apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme;
4. Pavojingo biologinių medžiagų poveikio darbo vietose nustatymas ir įvertinimas
4.1. Šio skyriaus nuostatos taikomos darbo vietoms ir procesams, kuriuose darbuotojai yra arba gali būti veikiami pavojingo biologinių medžiagų poveikio, kaip savo darbo rezultato.
4.2. Kiekvienoje veikloje, kur esama pavojingo biologinių medžiagų poveikio rizikos darbuotojų sveikatai, tokio poveikio darbuotojams kilmė ir laipsnis turi būti nustatyti taip, kad bet kokia rizika jų saugai ir sveikatai galėtų būti įvertinta ir galima būtų numatyti reikalingas saugos ir sveikatos apsaugos priemones.
4.3. Jei dėl veiklos gali atsirasti kelių grupių biologinių medžiagų pavojingas poveikis, turi būti įvertintas visų tokių biologinių medžiagų keliamas pavojus.
4.4. Kiekvienu atveju, kai kaip nors pakinta sąlygos, galinčios turėti įtakos darbuotojų patiriamam biologinių medžiagų poveikiui, privaloma įvertinti esamą ar galimą jų poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai darbe.
4.5. Esamas ar galimas biologinių medžiagų pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai darbe turi būti įvertinamas pagal visą turimą informaciją, įskaitant:
4.5.2. įgaliotosios institucijos specialistų rekomendacijas, kurios nurodo, kaip pavojinga biologinė medžiaga turi būti kontroliuojama, siekiant, kad būtų apsaugota darbuotojų, kurie yra arba gali būti veikiami tokios biologinės medžiagos, sveikata;
4.6. Įvertinant ribotai naudojamų genetiškai modifikuotų mikroorganizmų galimą poveikį žmogaus sveikatai, būtina atsižvelgti į VI priede išdėstytus kriterijus, kurie taikytini kiekvienam genetiškai modifikuotam mikroorganizmui.
4.7. Darbdavys privalo pateikti darbuotojų saugą ir sveikatą kontroliuojančių įmonėse institucijų pareigūnams informaciją, kuria buvo remtasi sudarant sąrašus veiklos (darbų), kurioje dalyvaujantys darbuotojai galėjo būti veikiami pavojingo biologinių medžiagų poveikio, taip pat informacija apie paveiktų darbuotojų skaičių, darbdavio įgalioto asmens saugos darbe klausimais pavardę, apsaugos ir profilaktikos priemones, kurių buvo imtasi esamam ar galimam poveikiui išvengti, veiksmų planą įvykus avarijai įmonėje, kurioje naudojamos, gaminamos ar saugomos trečiosios ir ketvirtosios rizikos grupės biologinės medžiagos.
5. Reikalavimai darbo vietai
5.1. Darbo vietos, kuriose naudojamos biologinės medžiagos, turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantiems darbuotojams negrėstų biologinių medžiagų poveikio pavojus arba tokio pavojaus grėsmė būtų minimali. Už tinkamą darbo vietų įrengimą atsako darbdavys.
5.2. Darbo patalpų, grindų, lubų ir kiti paviršiai turi būti lygūs, lengvai valomi ir dezinfekuojami pagal higienos reikalavimus. Darbo patalpų grindys turi būti be angų, išgaubų bei nuožulnumų, stabilios ir neslidžios. Darbo patalpose vengti ant sienų tvirtinti šildymo elementus.
5.3. Minimalius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus darbovietėms nustato Bendrieji darboviečių įrengimo nuostatai.
5.4. Pagrindinės specialios priemonės bei reikalavimai, kuriuos reikia taikyti įrengiant darbo vietas atsižvelgiant į veiklos pobūdį, darbuotojų patiriamo pavojaus įvertinimą ir biologinių medžiagų darbo vietose pavojingumo grupę, aprašomi III priede.
5.5. Naudojant pirmosios grupės biologines medžiagas, įskaitant sumažinto gyvybingumo vakcinas ir I grupės genetiškai modifikuotus mikroorganizmus industriniuose procesuose, darbe turi būti laikomasi bendrų darbų saugos ir higienos reikalavimų. Priemonės, kurias reikia taikyti naudojant II grupės genetiškai modifikuotus mikroorganizmus ir antrosios-ketvirtosios pavojingumo grupės biologines medžiagas industriniuose procesuose, nurodytos IV priede.
5.6. Kiekvienoje darbo vietoje, kurioje galimas biologinių medžiagų poveikis, darbuotojai privalo būti aprūpinti atitinkamomis kolektyvinėmis ir asmeninėmis saugos priemonėmis, taip pat privalo būti parengta atitinkama įranga, panaudojama įvykus biologinei avarijai. Galimų biologinių avarijų likvidavimo planus sudaro darbdavys.
6. Leidimai veiklai su biologinėmis medžiagomis
6.1. Bet kokia veikla darbo vietose naudojant biologines medžiagas, tarp jų ir genetiškai modifikuotus mikroorganizmus, Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėta tik tuo atveju, jei šiai veiklai yra išduotas įgaliotosios institucijos leidimas.
6.2. Įgaliotajai institucijai, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išduodančiai leidimus užsiimti veikla susijusia su biologinių medžiagų panaudojimu, pareiškėjas privalo pateikti visą informaciją apie numatomą veiklą, reikalingą leidimui išduoti.
7. Darbdavio pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą darbe
7.1. Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą visais atvejais, susijusiais su biologinių medžiagų naudojimu darbo vietoje.
7.2. Darbdavys privalo taikyti visas reikiamas priemones, užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, vadovaudamasis šiais principais:
7.2.1. pakeisti pavojingas žmogaus sveikatai biologines medžiagas nepavojingomis arba mažiau pavojingomis;
7.2.3. įdiegti nuoseklią profilaktikos politiką, kuri numatytų pažangesnių technologijų bei darbo organizavimo principų diegimą, saugesnių darbo sąlygų sudarymą ir jų įtakos darbuotojų sveikatai analizę;
7.3. Jei darbuotojų patiriamam pavojingam biologinės medžiagos poveikiui techniškai neįmanoma užkirsti kelio, būtina taikyti priemones, užtikrinančias, kad pavojingos medžiagos poveikis būtų sumažintas iki tokio lygmens, kad tinkamai būtų apsaugota darbuotojų sveikata ir užtikrinta sauga. Tokių priemonių pagrindiniai principai yra:
7.3.2. naudoti kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones, jei biologinių medžiagų poveikio negalima išvengti kitais būdais;
7.3.3. projektuoti darbo procesus ir kontrolės priemones taip, kad būtų galima užkirsti kelią biologinėms medžiagoms patekti į darbo vietą arba kad jų patektų kuo mažiau;
7.3.4. naudoti kolektyvines apsaugos ir profilaktikos priemones, kurios neleistų biologinėms medžiagoms prasiskverbti arba sklisti iš darbo vietos arba tokį jų sklidimą sumažintų;
7.3.5. įmonės padaliniuose, darbo vietose naudoti biologinio pavojaus ženklą, pateiktą šio reglamento V priede, bei kitus įspėjamuosius ženklus ir užrašus. Nuostatų V priede nurodytu ženklu privalo būti ženklinama tara, kuri naudojama biologinių medžiagų gamyboje. Gatava produkcija taip pat privalo būti ženklinama nustatyta tvarka;
7.3.6. taikyti saugių konteinerių, pažymėtų atitinkamais atpažįstamais ženklais (V priedas), naudojimą, kontroliuoti, kad darbuotojai saugiai rinktų, laikytų ir nukenksmintų atliekas;
8. Sveikatos priežiūra
8.1. Darbuotojų, kurių darbas yra arba gali būti susijęs su biologinės medžiagos poveikiu, sveikata tikrinama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
8.2. Tikrinantis sveikatą gydytojas turi susipažinti su darbdavio pateikta informacija apie kiekvieno darbuotojo pavojingus darbo aplinkos veiksnius. Darbuotojų, dirbančių su biologinėmis medžiagomis, sveikatos stebėjimo dokumentai privalo būti saugomi asmens sveikatos priežiūros įstaigose ne trumpiau kaip 10 metų nuo paskutinio žinomo kontakto su biologine medžiaga. Visais atvejais, numatytais 8.7 punkte, sveikatos stebėjimo dokumentai privalo būti saugomi ne trumpiau kaip 40 metų nuo paskutinio žinomo kontakto su biologine medžiaga.
8.3. Po kiekvienos sveikatos apžiūros darbuotojams ir darbdaviams turi būti suteikiama informacija apie darbuotojų sveikatos būklę ir praktinės rekomendacijos dėl tolesnės sveikatos priežiūros.
8.4. Jei nustatoma, kad darbuotojas yra infekuotas ir serga liga, kurią, manoma, sukėlė pavojingos biologinės medžiagos poveikis, tai jo ir kitų darbuotojų, turėjusių kontaktą su ta biologine medžiaga, tolesnis sveikatos stebėjimas, gydymas, hospitalizavimas ar izoliavimas turi būti atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu bei kitais teisės aktais.
8.5. Apie visus ligų ir mirties atvejus, nustatytus kaip biologinių medžiagų poveikio padarinius, turi būti nustatyta tvarka pranešta Valstybinei darbo inspekcijai ir atitinkamoms Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigoms.
8.6. Darbdavys privalo turėti darbuotojų, dirbančių su trečiosios ir ketvirtosios rizikos grupių biologinėmis medžiagomis, sąrašą, kuriame turi būti užregistruotas darbo pavadinimas, biologinės medžiagos, su kuria buvo dirbama, pavadinimas, data ir informacija apie nelaimingus atsitikimus. Darbuotojų, paveiktų trečiosios ir ketvirtosios rizikos grupės biologinėmis medžiagomis, sveikatos stebėjimo dokumentai šių medžiagų poveikiui pasibaigus turi būti saugomi ne trumpiau kaip 10 metų.
8.7. Jeigu darbas su biologinėmis medžiagomis gali būti priežastimi infekcinių susirgimų, kuriems būdingas ypač ilgas inkubacinis periodas, recidyvuojanti eiga arba rimtų, ilgai trunkančių komplikacijų galimybė, arba latentinė eiga arba kurių dėl esamo žinių lygio neįmanoma anksti diagnozuoti, iki kol po daugelio metų liga neišryškėja, tai darbuotojų, dirbusių su tokiomis medžiagomis, sveikatos stebėjimo dokumentai šių medžiagų poveikiui pasibaigus turi būti saugomi atitinkamai ilgiau – iki 40 metų. Tokių biologinių medžiagų ir ligų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
8.8. Jeigu nustatoma, kad yra pavojus darbuotojų saugai arba sveikatai dėl kontakto su biologinėmis medžiagomis, nuo kurių esama veiksmingų skiepų, darbdaviai privalo pasiūlyti tiems darbuotojams pasiskiepyti.
8.10. Sąrašą profesijų ir specialybių bei darbų su biologinėmis medžiagomis, kuriuos dirbant darbuotojus būtina arba yra rekomenduojama paskiepyti, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
8.11. Darbuotojus būtina informuoti apie skiepijimo būtinumą ir galimas pasekmes vengiant skiepytis.
9. Sveikatos priežiūra ir veterinarinė kontrolė laboratorijose, kuriose dirbama su biologinėmis medžiagomis
9.1. Įvertinant galimą biologinių medžiagų poveikį laboratorijų darbuotojams, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į:
9.1.1. galimą (potencialų) biologinių medžiagų buvimą sergančių žmonių arba gyvūnų organizme, jų audiniuose bei iš jų paimtuose bandiniuose;
9.1.2. pavojų, glūdintį biologinėse medžiagose, apie kurias yra žinoma, kad jų yra arba gali būti sergančio žmogaus ar gyvūnų organizmuose, jų audiniuose bei iš jų paimtuose bandiniuose;
9.2. Atitinkamos priemonės turi būti taikomos sveikatos ir veterinarinei priežiūrai, kad būtų apsaugota darbuotojų sveikata ir užtikrinta sauga. Tarp priemonių, kurios turi būti taikomos, ypač svarbios:
9.3. Izoliuojant sergančius žmones arba gyvūnus, kurie yra ar gali būti užsikrėtę trečiosios arba ketvirtosios rizikos grupės biologinėmis medžiagomis, turi būti pasirinktos atitinkamos III priede nurodytos darbo vietų įrengimo (atskyrimo) priemonės, kurios iki minimumo sumažintų infekcijos pavojų.
9.4. Laboratorijose, įskaitant ir diagnostikos laboratorijas, bei patalpose, skirtose laboratoriniams gyvūnams, kurie specialiai infekuoti antrosios, trečiosios arba ketvirtosios rizikos grupių biologinėmis medžiagomis arba kurie yra, manoma, gali būti tokių medžiagų nešiotojai, turi būti taikomos atitinkamos darbo vietų įrengimo (atskyrimo) priemonės pagal šio reglamento III priedą. Veikla, susijusi su biologinių medžiagų naudojimu, gali būti vykdoma:
9.4.1. tiktai toje darbo aplinkoje, kurioje antrosios rizikos grupės biologinės medžiagos yra atskiriamos bent antrajame lygmenyje;
9.4.2. tiktai toje darbo aplinkoje, kurioje trečiosios rizikos grupės biologinės medžiagos yra atskiriamos bent trečiajame lygmenyje;
9.4.3. tiktai toje darbo aplinkoje, kurioje ketvirtosios grupės biologinės medžiagos yra atskiriamos bent ketvirtajame lygmenyje;
9.4.4. jei laboratorijos naudoja medžiagas, apie kurias nėra tiksliai žinoma, jog tai biologinės medžiagos, galinčios sukelti žmogui ligą, o minėtų laboratorijų tikslas nėra tokias medžiagas kultivuoti ar kaupti, jos turi taikyti bent antro lygmens darbo vietų įrengimą (atskyrimą). Trečiojo arba ketvirtojo lygmens atskyrimas turi būti taikomas tada, kai žinoma arba manoma jį esant būtiną.
9.5. Pramoniniuose procesuose, kuriuose naudojamos antrosios, trečiosios arba ketvirtosios rizikos grupių biologinės medžiagos, turi būti naudojamos saugos priemonės, išdėstytos šio reglamento IV priede. Kai nėra galimybės biologinę medžiagą įvertinti galutinai, dirbti su tokiomis medžiagomis galima tik tose darbo vietose, kuriose yra bent trečiojo atskyrimo lygmuo.
10. Higiena ir asmeninė apsauga
10.1. Kiekvienoje veikloje, kuri kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir saugai dėl darbo su biologinėmis medžiagomis, darbdaviai privalo taikyti atitinkamas priemones, kurios užtikrintų, kad:
10.2. Visos būtinos asmeninės apsaugos priemonės turi būti:
10.3. Turi būti tiksliai nustatytos ir darbuotojams pateiktos instrukcijos imant, naudojant ir apdorojant bandinius, kurie yra paimti iš žmogaus arba gyvūno organizmų.
10.4. Asmeninės apsaugos priemonės, kurios gali būti užterštos biologinėmis medžiagomis, turi būti paliekamos išeinant iš darbo ir laikomos atskirai nuo kitų drabužių, kol jos bus tinkamai nukenksmintos. Darbdavys privalo užtikrinti, kad tokios asmeninės apsaugos priemonės būtų dezinfekuotos ir išvalytos arba, jei tai būtina, sunaikintos.
11. Veiksmai gresiančio pavojaus atveju arba įvykus avarijai
11.1. Darbdavys privalo nedelsdamas pranešti darbuotojams apie gresiantį pavojų arba įvykusią avariją bei apie priemones, kurios bus panaudotos saugai užtikrinti.
11.2. Draudžiama darbuotojams toliau tęsti darbą (išskyrus išimtinius, motyvuotus atvejus) tokioje aplinkoje, kurioje dar išliko pavojaus grėsmė.
12. Darbuotojų teisės ir įsipareigojimai
12.1. Kiekvienas darbuotojas turi teisę reikalauti informacijos apie biologinių medžiagų poveikio galimybę ir apie jį veikiančius pavojingus darbo aplinkos veiksnius.
12.2. Darbuotojai ir jų atstovai darbovietėse turi teisę sužinoti biologinių medžiagų poveikio tyrimų rezultatus.
12.3. Kiekvienas darbuotojas turi teisę susipažinti su savo biologinio testo, parodančio biologinės medžiagos poveikio dydį, rezultatais.
12.4. Kiekvienas darbuotojas turi pasirūpinti savo ir kitų asmenų darbų sauga bei sveikata, remdamasis savo žiniomis bei darbdavio pateiktomis instrukcijomis, ir dėl savo aplaidumo nesukelti pavojaus sau ir kitiems.
12.5. Darbuotojai turi mokėti naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, o pasinaudoję sugrąžinti jas į nuolatinę vietą.
13. Darbuotojų informavimas ir mokymas
13.1. Darbdavys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymu ir kitais teisės norminiais aktais, turi užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas gautų išsamią informaciją apie riziką saugai ir sveikatai, suteikti informaciją ir konkrečias instrukcijas apie saugos ir sveikatos darbe reikalavimus ir jų privalomą laikymąsi prieš įsidarbinant, pervedant į kitą darbo vietą, įrengiant naują įrangą bei įdiegiant naują technologiją. Tokie mokymai turi būti rengiami kiekvieną kartą pakitus ar atsiradus naujam rizikos elementui, kartojami periodiškai ir rengiami darbo metu pačioje įmonėje.
13.2. Mokymo metu turi būti pateikta informacija apie veiklą, susijusią su potencialiu pavojumi sveikatai, priemones, užkertančias kelią biologinės medžiagos poveikiui, higienos reikalavimus, asmeninių apsauginių priemonių panaudojimą.
13.3. Darbdaviai darbo vietą turi aprūpinti instrukcijomis, kuriose būtų tiksliai nustatyta būtinų atlikti veiksmų seka:
13.4. Darbdaviai turi tuoj pat informuoti darbuotojų atstovus ir visus darbuotojus apie kiekvieną avariją ar incidentą, kuris gali kilti pasklidus biologinei medžiagai, galinčiai sukelti žmogui ligą, taip pat pateikti išsamią informaciją apie priemones, kurių yra arba bus imtasi situacijai tikslinti.
Darbuotojų apsaugos nuo biologinių
medžiagų poveikio darbo vietose nuostatų
I priedas
GENETINIO MODIFIKAVIMO METODAI
1 DALIS
3.4.1 punkte minėti genetinio modifikavimo metodai yra tokie:
- rekombinaciniai DNR metodai naudojant vektorių sistemas;
- metodai, kuriuos naudojant į mikroorganizmą tiesiogiai įvedama mikroinjekcijos, makroinjekcijos ar mikroinkapsuliacijos būdu paveldima medžiaga, paruošta ne pačiam mikroorganizme;
- ląstelių susiliejimo ir hibridizacijos metodai, kai susilieja dvi ir daugiau ląstelių gamtoje nepasitaikančiais būdais, susidaro gyva ląstelė su naujomis paveldimos medžiagos kombinacijomis.
2 DALIS
3.4.2 punkte minėti metodai, kuriuos naudojant laikoma, kad genetinės modifikacijos nevyksta, jei nėra naudojamos rekombinuotos DNR molekulės ar genetiškai modifikuoti organizmai, yra šie:
- in vitro apvaisinimas;
- susijungimas, transdukcija, transformacija ar koks kitas natūralus procesas;
- poliploidinis įjungimas (indukcija).
I B DALIS
Neįtraukti į šiuos Nuostatus genetinio modifikavimo metodai, kai juos taikant kaip recipientai ar motininiai organizmai nėra naudojami genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, yra šie:
- mutagenezė;
- somatinių gyvulių hibridomos ląstelių kūrimas ir panaudojimas (pavyzdžiui, norint gauti monokloninius antikūnus);
- ląstelių susiliejimas (įskaitant protoplazminį susiliejimą), kuris vyksta organizmuose, atitinkančiuose pirmosios grupės mikroorganizmų recipientų kriterijus;
- nepatogeninių gamtoje egzistuojančių organizmų, kurie atitinka pirmosios grupės mikroorganizmų recipientų kriterijus, klonavimas.
______________
Darbuotojų apsaugos nuo biologinių
medžiagų poveikio darbo vietose nuostatų
II priedas
I GRUPĖS GENETIŠKAI MODIFIKUOTŲ MIKROORGANIZMŲ KLASIFIKAVIMO KRITERIJAI
A. Recipientas ar motininis organizmas
- nepatogeninis;
- jokių atsitiktinių išorinių agentų;
- ilga ir įrodyta saugaus naudojimo istorija ar vidiniai biologiniai barjerai, kurie netrukdydami optimaliam augimui reaktoriuje ar fermentatoriuje suteikia riboto išlikimo ir dauginimosi galimybę be jokio neigiamo poveikio aplinkai.
B. Vektorius/intarpas
- gerai apibūdinamas ir be jokių žinomų žalingų sekų;
- dydžiu kaip galima labiau ribojamas genetinės sekos, kuri yra reikalinga skirtosioms funkcijoms atlikti;
- neturėtų didinti konstrukcijos stabilumo aplinkoje (nebent to reikėtų skirtajai funkcijai atlikti);
- turėtų būti sunkiai perduodamas;
- neturėtų perkelti jokių atsparumo žymių į mikroorganizmus, kurie jų natūraliai neįgauna (jei toks įgavimas galėtų kompromituoti vaisto panaudojimą ligos sukėlėjams kontroliuoti).
C. Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai
- nepatogeninis;
- saugus reaktoriuje ar fermentatoriuje kaip recipientas ar motininis organizmas, bet turintis ribotas išlikimo ir dauginimosi galimybes, nedarydamas neigiamo poveikio aplinkai.
D. Kiti genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, kurie galėtų būti įtraukti į I grupę, jei jie tenkina C punkte nurodytas sąlygas
- organizmai, sukonstruoti vien tik iš vieno prokariotinio recipiento (įskaitant jo vietines plazmides ir virusus) ar iš vieno eukariotinio recipiento (įskaitant jo chloroplastus, mitochondrijas, plazmides, bet neįskaitant virusų);
- organizmai, kurie susideda vien tik iš genetinių sekų iš skirtingų rūšių, kurios apsikeičia tomis sekomis žinomų fiziologinių procesų metu.
______________
Darbuotojų apsaugos nuo biologinių
medžiagų poveikio darbo vietose nuostatų
III priedas
REIKALAVIMAI DARBO VIETOS ĮRENGIMUI (ATSKYRIMUI) PRIKLAUSOMAI NUO biologinIŲ medžiagŲ RIZIKOS GRUPĖS
Šiame priede nurodytos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į veiklos pobūdį, darbuotojų patiriamo pavojaus įvertinimo rezultatus bei darbo vietoje naudojamų biologinių medžiagų rizikos grupę, įrengiant laboratorijas, kuriose tiriamos, kuriamos, naudojamos antrosios, trečiosios ar ketvirtosios rizikos grupės biologinės medžiagos arba siekiama izoliuoti sergančius darbuotojus ar tiriamus gyvūnus, kurie yra ar gali būti užkrėsti trečiosios ar ketvirtosios rizikos grupės biologinėmis medžiagomis.
Atskyrimo priemonės |
Atskyrimo lygmenys*) |
||
|
2 |
3 |
4 |
1. Darbo vieta toje pačioje patalpoje atskirtina nuo kitų |
Ne |
Rekomenduotina |
Taip |
2. Į darbo vietą tiekiamas ir iš jos ištraukiamas oras yra filtruotinas naudojant HEPA arba kitu panašiu būdu |
Ne |
Taip, oras ištraukiamas |
Taip |
3. Įeiti leidžiama tik paskirtiems, tiesiogiai su darbo vietoje atliekama veikla susijusiems darbuotojams |
Rekomenduotina |
Taip |
Taip, per oro užtvaras |
4. Turi būti galimybė izoliuoti darbo vietą dezinfekuojant |
Ne |
Rekomenduotina |
Taip |
5. Specialiosios dezinfekavimo procedūros |
Taip |
Taip |
Taip |
|
|
|
|
6. Darbo vietoje palaikytinas mažesnis nei atmosferos slėgis |
Ne |
Rekomenduotina |
Taip |
7. Veiksminga ligos platintojų bei ligos sukėlėjų |
Rekomenduotina |
Taip |
Taip |
nešiotojų, pvz., graužikų ir vabzdžių, kontrolė |
|
|
|
8. Paviršiai turi būti nelaidūs vandeniui ir lengvai valomi |
Taip, suolų |
Taip, suolų ir grindų |
Taip, suolų, grindų, sienų, ir lubų |
9. Paviršiai turi būti atsparūs rūgštims, šarmams ir |
Rekomenduotina |
Taip |
Taip |
dezinfekuojančioms medžiagoms |
|
|
|
10. Saugus biologinių medžiagų saugojimas |
Taip |
Taip |
Taip, patikimas |
|
|
|
laikymas |
11. Būtina įrengti apžvalgos langą arba jam alternatyvią vietą darbuotojams stebėti |
Rekomenduotina |
Rekomenduotina |
Taip |
12. Laboratorijoje turi tilpti jos pačios įranga |
Ne |
Rekomenduotina |
Taip |
|
|
|
|
13. Infekuota medžiaga, įskaitant įvairius gyvūnus, naudotina laminare, izoliatoriuje arba kitoje tinkamoje talpoje |
Kur tinkama |
Taip, kai infekcija plinta oru |
Taip |
14. Krematoriumas gyvūnų skerdienai naikinti |
Rekomenduotina |
Taip |
Taip, vietoje |
|
|
(prieinama) |
|
*)Atskyrimo lygmenys įvairioms biologinių medžiagų rizikos grupėms parenkami pagal nuostatų 9.4.1–9.4.4 punktus.
______________
Darbuotojų apsaugos nuo biologinių
medžiagų poveikio darbo vietose nuostatų
IV priedas
Pagrindiniai reikalavimai DARBO VIETŲ ĮRENGIMUI (ATSKYRIMUI), DARBO ORGANIZAVIMUI dirbant su ANTROSIOS, TREČIOSIOS IR KETVIRTOSIOS RIZIKOS GRUPIŲ BIOLOGINėmis MEDŽIAGomis IR ii GRUPĖS GENETIŠKAI MODIFIKUOTais MIKROORGANIZMais INDUSTRINIUOSE (GAMYBOS) PROCESUOSE
Naudojant antrosios, trečiosios ir ketvirtosios rizikos grupių biologines medžiagas ir II grupės genetiškai modifikuotus mikroorganizmus industriniuose procesuose, remiantis pavojaus įvertinimu, susijusiu su kiekvienu pavieniu procesu arba jo dalimi, būtina parinkti atskyrimo lygmenį, atitinkantį jų rizikos grupę, remiantis žemiau pateiktais reikalavimais. Kiekvienos veiklos rūšies ypatybės sąlygoja, kokias fizinio atskyrimo priemones reikia naudoti konkrečiame etape, kad nebūtų sukeltas pavojus žmogaus sveikatai.
Reikalavimas |
Atskyrimo lygmenys |
||
|
2 |
3 |
4 |
1. Gyvybingi organizmai turi būti naudojami ar valdomi sistemoje, kuri fiziškai atskiria procesą nuo aplinkos |
Taip |
Taip |
Taip |
2. Išmetamosios dujos iš uždaros sistemos turi būti paveiktos taip, kad: |
Jų sklidimas sumažėtų iki minimumo |
Būtų užkirstas kelias joms sklisti |
Būtų užkirstas kelias joms sklisti |
3. Mėginių ėmimas, sistemos papildymas medžiagomis ir gyvybingų mikroorganizmų perkėlimas į kitą uždarą sistemą turi vykti taip, kad: |
Jų sklidimas sumažėtų iki minimumo |
Būtų užkirstas kelias jiems sklisti |
Būtų užkirstas kelias jiems sklisti |
4. Mitybinės terpės, kuriose buvo saugomos ir dauginamos biologinės medžiagos, neturi būti šalinamos iš uždaros sistemos, jei gyvybingi mikroorganizmai nėra: |
Nukenksminti oficialiai pripažintomis priemonėmis |
Nukenksminti oficialiai pripažintomis cheminėmis arba fizinėmis priemonėmis |
Nukenksminti oficialiai pripažintomis cheminėmis arba fizinėmis priemonėmis |
5. Užsandarinimo priemonės turi būti suprojektuotos taip, kad galima būtų: |
Iki minimumo sumažinti sklidimą |
Užkirsti kelią mikroorganizmo išleidimui |
Užkirsti kelią mikroorganizmo išleidimui |
6. Uždaros sistemos turi būti išdėstytos kontroliuojamos zonos ribose: |
Pasirinktinai |
Pasirinktinai |
Taip, ir sukurtos tam tikslui |
(a) turi būti iškabinti biopavojaus ženklai; |
Pasirinktinai |
Taip |
Taip |
(b) įeiti turi būti leidžiama tik personalui; |
Pasirinktinai |
Taip |
Taip, per oro užtvarą |
(c) personalas turi vilkėti apsauginius drabužius; |
Taip, darbo drabužius |
Taip |
Visiškai persirengti |
(d) personalas turi būti aprūpintas nukenksminimo ir prausimosi įrenginiais; |
Taip |
Taip |
Taip |
(e) personalas, išeidamas iš kontroliuojamos zonos, turi nusimaudyti po dušu; |
Ne |
Pasirinktinai |
Taip |
(f) nuotekos iš kriauklių ir dušų turi būti surenkamos ir nukenksminamos; |
Ne |
Pasirinktinai |
Taip |
(g) kontroliuojama zona turi būti gerai ventiliuojama, kad iki minimumo sumažėtų oro užterštumas; |
Pasirinktinai |
Pasirinktinai |
Taip |
(h) kontroliuojamoje zonoje turi būti palaikomas mažesnis negu atmosferos slėgis; |
Ne |
Pasirinktinai |
Taip |
(i) į darbo vietą tiekiamas ir iš jos ištraukiamas oras turi būti filtruojamas naudojant HEPA; |
Ne |
Pasirinktinai |
Taip |
(j) kontroliuojama zona turi būti suprojektuota taip, kad iš jos neištekėtų uždaros sistemos skysčiai; |
Pasirinktinai |
Pasirinktinai |
Taip |
(k) kontroliuojamą zoną galima būtų užsandarinti taip, kad joje galėtų vykti fumigacija; |
Ne |
Pasirinktinai |
Taip |
(l) atliekų nukenksminimas prieš galutinį išleidimą |
Nukenksminus oficialiai pripažintomis priemonėmis |
Nukenksminus oficialiai pripažintomis cheminėmis arba fizinėmis priemonėmis |
Nukenksminus oficialiai pripažintomis cheminėmis arba fizinėmis priemonėmis |
______________
Darbuotojų apsaugos nuo biologinių
medžiagų poveikio darbo vietose nuostatų
V priedas
BIOloginio PAVOJAUS ŽENKLAS
______________
Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų
poveikio darbo vietose nuostatų
VI priedas
GENETIŠKAI MODIFIKUOTŲ MIKROORGANIZMŲ POVEIKIO ĮVERTINIMO KRITERIJAI
1. Donoro, recipiento ir, kai tikslinga, motininio(-ų) mikroorganizmo(-ų) ypatybės:
1.4. informacija apie motininio(-ų) mikroorganizmo(-ų) ir, kai tikslinga, mikroorganizmo recipiento dauginimosi ciklus (lytinis/nelytinis);
1.6. motininio(-ų) mikroorganizmo(-ų) ir mikroorganizmo(-ų) recipiento(-ų) stabilumas atitinkama genetinių požymių prasme;
1.8. vietinių vektorių prigimtis:
1.12. natūrali buveinė ir geografinis pasiskirstymas. Pradinių buveinių klimatinės charakteristikos;
1.14. sąveika su kitais organizmais ir aplinkos poveikis (įskaitant tikėtinus konkurencinius ir simbiotinius požymius);
2. Modifikuotų mikroorganizmų ypatybės:
2.1. pakeitimo aprašymas, įskaitant vektoriaus – intarpo įvedimo į organizmą recipientą metodą ir taikytą metodą tai konkrečiai genetinei modifikacijai atlikti;
2.4. visų vektorių ir donorų nukleino rūgšties, likusios galutinėje modifikuoto mikroorganizmo konstrukcijoje, struktūra ir kiekis;
3. Poveikio žmonių sveikatai įvertinimo kriterijai:
3.3. pakeisto mikroorganizmo palyginimas su donoru, recipientu ir, kai tikslinga, motininiais organizmais pagal patogeniškumą;
3.5. ar mikroorganizmas yra patogeniškas žmonėms, kurie yra imunokompetentiški:
Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų
poveikio darbo vietose nuostatų
VII priedas
Patogeniškų žmogui biologinių medžiagų sąrašas
1. Į sąrašą įtrauktos tik tos biologinės medžiagos, apie kurias žinoma, kad jos sukelia žmonių infekcines ligas. Kai kuriais atvejais nurodomas šių medžiagų galimas toksinis arba alerginis poveikis žmogaus organizmui.
2. Šiame sąraše neatsižvelgiama į gyvulių ir augalų patogenus, apie kuriuos žinoma, kad jie nesukelia poveikio žmogui.
3. Jei naudojama biologinė medžiaga negali būti aiškiai priskirta vienai iš vardijamų grupių, tai ji turi būti priskirta didžiausio pavojaus grupei.
4. Šiame pirmajame klasifikuotų biologinių medžiagų sąraše neatsižvelgiama į genetiškai modifikuotus mikroorganizmus.
5. Jeigu biologinių medžiagų sąraše nurodomas genties ar šeimos (virusams) pavadinimas, tai reiškia, kad nepatogeninių šios genties rūšių ir padermių nėra.
6. Visos naujai išskirtos medžiagos, kurių patogeniškumas žmogui dar nenustatytas, priskiriamos antrajai grupei, kol neįrodyta, kad šios biologinės medžiagos nesukelia žmonių užkrečiamųjų ligų.
7. Biologinės medžiagos, nepriskiriamos prie sąrašo antrosios-ketvirtosios grupių, automatiškai nepriskiriamos ir prie pirmosios grupės.
8. Klasifikuotų biologinių medžiagų sąrašas atspindi žinių lygį jo sudarymo metu ir bus atnaujintas, kai pasikeis žinių lygis.
9. Šiame sąraše atskirai pažymėtos biologinės medžiagos, galinčios sukelti alergines arba toksines reakcijas, medžiagos, prieš kurias yra veiksmingi skiepai, medžiagos, su kuriomis dirbusių darbuotojų sąrašą būtina saugoti ilgiau kaip 10 metų. Minėtos medžiagos žymimos taip: A – galimas alerginis poveikis; D – sąrašą žmonių, dirbusių su šia biologine medžiaga, būtina saugoti ilgiau kaip 10 metų nuo paskutinio žinomo darbo su ja pabaigos; T – medžiagos, kurios sintetina toksinus; V – biologinės medžiagos, prieš kurias yra veiksmingų skiepų.
BAKTERIJOS IR Į JAS PANAŠŪS MIKROORGANIZMAI
Biologinė medžiaga |
Grupė |
Pastabos |
Actinobacillus actinomycetemcomitans |
2 |
|
Actinomadura madurae |
2 |
|
Actinomadura pelletieri |
2 |
|
Actinomyces gerencseriae |
2 |
|
Actinomyces israelii |
2 |
|
Actinomyces pyogenes |
2 |
|
Actinomyces spp. |
2 |
|
Arcanobacterium haemolyticum (Corynebacterium haemolyticum) |
2 |
|
Bacillus anthracis |
3 |
|
Bacteroides fragilis |
2 |
|
Bartonella bacilliformis |
2 |
|
Bordetella bronchiseptica |
2 |
|
Bordetella parapertusis |
2 |
|
Bordetella pertusis |
2 |
V |
Borrelia burgdorferi |
2 |
|
Borrelia duttonii |
2 |
|
Borellia recurentis |
2 |
|
Borellia spp. |
2 |
|
Brucella abortus |
3 |
|
Brucella canis |
3 |
|
Brucella melitensis |
3 |
|
Brucella suis |
3 |
|
Campylobacter fetus |
2 |
|
Campylobacter jejuni |
2 |
|
Campylobacter spp. |
2 |
|
Cardiobacterium hominis |
2 |
|
Chlamydia pneumoniae |
2 |
|
Chlamydia trachomatis |
2 |
|
Chlamydia psittaci (patogeniškos paukščiams) |
3 |
|
Chlamydia psittaci (kitos) |
2 |
|
Clostridium botulinum |
2 |
T |
Clostridium perfringens |
2 |
|
Clostridium tetani |
2 |
T, V |
Clostridium spp. |
2 |
|
Corynebacterium diphtheriae |
2 |
T, V |
Corynebacterium minutissimum |
2 |
|
Corynebacterium pseudotuberculosis |
2 |
|
Corynebacterium spp. |
2 |
|
Coxiella burnetii |
3 |
|
Edwarsiella tarda |
2 |
|
Erlichia sennetsu (Rickettsia sennetsu) |
2 |
|
Erlichia spp. |
2 |
|
Eikenella corodens |
2 |
|
Enterobacter aerogenes |
2 |
|
Enterobacter cloaceae |
2 |
|
Enterobcter spp. |
2 |
|
Enterococcus spp. |
2 |
|
Erysipelothrix rhusiopathiae |
2 |
|
Escherichia coli (išskyrus nepatogeninius štamus) |
2 |
|
Flavobacterium meningosepticum |
2 |
|
Fluoribacter bozemanae (Legionella) |
2 |
|
Francisella tularensis (A tipas) |
3 |
|
Francisella tularensis (B tipas) |
2 |
|
Fusobacterium necrophorum |
2 |
|
Gardnerella vaginalis |
2 |
|
Haemophilus ducreyi |
2 |
|
Haemophilus influenzae |
2 |
|
Haemophillus spp. |
2 |
|
Helicobacter pylori |
2 |
|
Klebsiella oxytoca |
2 |
|
Klebsiella pneumoniae |
2 |
|
Klebsiella spp. |
2 |
|
Legionella pneumophila |
2 |
|
Legionella spp |
2 |
|
Leptospira interrogans (visi serotipai) |
2 |
|
Listeria monocytogenes |
2 |
|
Listeria ivanovii |
2 |
|
Morganella morganii |
2 |
|
Mycobacterium africanum |
3 |
V |
Mycobacterium avium |
2 |
|
Mycobacterium bovis (išskyrus BCG padermę) |
3 |
|
Mycobacterium intracellulare |
2 |
|
Mycobacterium chelonae |
2 |
|
Mycobacterium fortuitum |
2 |
|
Mycobacterium kansasii |
2 |
|
Mycobacterium leprae |
3 |
|
Mycobacterium malmoense |
2 |
|
Mycobacterium marinum |
2 |
|
Mycobacterium microti |
3 (*) |
|
Mycobacterium paratuberculosis |
2 |
|
Mycobacterium scrofulaceum |
2 |
|
Mycobacterium simiae |
2 |
|
Mycobacterium szulgai |
2 |
|
Mycobacterium tuberculosis |
3 |
V |
Mycobacterium ulcerans |
3 (*) |
|
Mycobacterium xenopi |
2 |
|
Mycoplasma pneumoniae |
2 |
|
Neisseria meningitidis |
2 |
V |
Neisseria gonorrhoeae |
2 |
|
Nocardia asteroides |
2 |
|
Nocardia brasiliensis |
2 |
|
Nocardia farcinica |
2 |
|
Nocardia nova |
2 |
|
Nocardia otitidiscaviarum |
2 |
|
Pasteurella multocida |
2 |
|
Pasteurella spp. |
2 |
|
Peptostreptococcus anaerobius |
2 |
|
Plesiomonmas shigeloides |
2 |
|
Porphyromonas spp. |
2 |
|
Prevotella spp. |
2 |
|
Proteus mirabilis |
2 |
|
Proteus penneri |
2 |
|
Proteus vulgaris |
2 |
|
Providencia alcalifaciens |
2 |
|
Providencia rettgeri |
2 |
|
Providencia spp. |
2 |
|
Pseudomonas aeruginisa |
2 |
|
Pseudomonas mallei |
3 |
|
Pseudomonas pseudomallei |
3 |
|
Rhodococcus equi |
2 |
|
Rickettsia akari |
3 (*) |
|
Rickettsia canada |
3 (*) |
|
Rickettsia conorii |
3 |
|
Rickettsia montana |
3 (*) |
|
Rickettsia typhi (Rickettsia mooseri) |
3 |
|
Rickettsia prowazekii |
3 |
|
Rickettsia rickettsii |
3 |
|
Rickettsia tsutsugamusbi |
3 |
|
Rickettsia spp. |
2 |
|
Rochalimea quintana |
2 |
|
Salmonella arizonae |
2 |
|
Salmonella enteritidis |
2 |
|
Salmonella typhimurium |
2 |
|
Salmonella paratyphi A, B, C |
2 |
V |
Salmonella typhi |
3 (*) |
V |
Salmonella spp. (kiti serovariantai) |
2 |
|
Serpulina spp. |
2 |
|
Shigella boydii |
2 |
|
Shigella dyseneteriae (1 tipas) |
3 (*) |
T |
Shigella flexneri |
2 |
|
Shigella sonnei |
2 |
|
Staphylococcus aureus |
2 |
|
Streptobacillus monoliformis |
2 |
|
Streptococcus pneumoniae |
2 |
|
Streptococcus pyogenes |
2 |
|
Streptococcus spp. |
2 |
|
Treponema caratecum |
2 |
|
Treponema pallidum |
2 |
|
Treponema pertenue |
2 |
|
Treponema spp. |
2 |
|
Vibrio cholerae(tarp jų ir El Tor biologinis variantas) |
2 |
|
Vibrio parahaemolyticus |
2 |
|
Vibrio spp. |
2 |
|
Yersinia enetrocolitica |
2 |
|
Yersinia pseudotuberculosis |
2 |
|
Yersinia spp. |
2 |
|
Y. pestis |
3 |
V |
(*) – mikroorganizmai kelia nedidelį infekcijos pavojų darbuotojams, nes jomis paprastai neįmanoma apsikrėsti per kvėpavimo takus.
Virusai (*)
Biologinė medžiaga |
Grupė |
Pastabos |
Adenoviridae |
2 |
|
|
Arenaviridae |
|
Junin virusas |
4 |
|
Lassa karštligės virusas |
4 |
|
Limfocitinio choriomeningito virusas (neurotropinės padermės) |
3 |
|
Limfocitinio choriomeningito virusas (kitos padermės) |
2 |
|
Machupo virusas |
4 |
|
Mopea virusas ir kiti Tacaribe virusai |
2 |
|
Astroviridae |
2 |
|
|
Bunyaviridae |
|
Bunyamwera virusas |
2 |
|
Oropouche virusas |
3 |
|
Kalifornijos encefalito virusas |
2 |
|
|
Hantavirusai |
|
Hantaan (korėjietiškos hemoraginės karštinės (drugio) virusas |
3 |
|
Seoul virusas |
3 |
|
Puumala virusas |
2 |
|
Prospect Hill virusas |
2 |
|
Kiti Hantavirusai |
2 |
|
|
Nairovirusai |
|
Criemaen-Congo hemoraginės karštligės (drugio) virusas |
4 |
|
Hazara virusas |
2 |
|
|
Phlebovirusai |
|
Rift Valley drugio virusas |
3 |
V |
Toscana virusas |
2 |
|
Papataci drugio virusas |
2 |
|
Kiti bunyavirusai, žinomi kaip patogeniniai |
2 |
|
|
Calciviridae |
|
Norwalk virusas |
2 |
|
Kiti Calciviridae |
2 |
|
Coronaviridae |
2 |
|
|
Filoviridae |
|
Ebola virusas |
4 |
|
Marburg virusas |
4 |
|
|
Flaviviridae |
|
Australijos X encefalito (Murray slėnio encefalito) |
3 |
|
Centrinės Europos erkinio encefalito virusas |
3 (**) |
|
Absettator virusas |
3 |
|
Hanzalova virusas |
3 |
|
Hypr virusas |
3 |
|
Kumlinge virusas |
3 |
|
Denge virusas 1 – 4 tipas |
3 |
|
Hepatito C virusas |
3 (**) |
D |
Japoniškojo B encefalito virusas |
3 |
V |
Kyasanur miško virusas |
3 |
V |
Louping ill virusas |
3 (**) |
|
Omsko hemoraginės karštligės (drugio) virusas (a) |
3 |
V |
Powassan virusas |
3 |
|
Rocio virusas |
3 |
|
Rusijos pavasario-vasaros encefalito virusas (a) |
3 |
V |
St. Louis encefalito virusas |
3 |
|
Wasselsbron encefalito virusas |
3 (**) |
|
Vakarų Nilo encefalito virusas |
3 |
|
Geltonosios karštligės (drugio) virusas |
3 |
V |
Kiti patogeniniai flavivirusai |
2 |
|
|
Hepadnaviridae |
|
Hepatito B virusas |
3 (**) |
V, D |
Hepatito D virusas (deltavirusas) (b) |
3 (**) |
V, D |
|
Herpesviridae |
|
Citomegalovirus |
2 |
|
Epstein-Barr virusas |
2 |
|
Herpesvirus simiae (B virus) |
3 |
|
Herpes simplex virusas 1 ir 2 tipas |
2 |
|
Varicella-zoster virus |
2 |
|
Žmogaus B-limfotropinis virusas (HBLV – HBLV6) |
2 |
|
|
Orthomyxoviridae |
|
A, B, C gripo virusai |
2 |
V (c) |
Erkių platinami orthomyxoviridae: |
|
|
Dhori virusas ir Thogoto virusas |
2 |
|
|
Papovaviridae |
|
BK ir JC virusai |
2 |
D (d) |
Žmogaus papilomos virusas |
2 |
D (d) |
|
Paramyxoviridae |
|
Tymų virusas |
2 |
V |
Epideminio parotito (kiaulytės) virusas |
2 |
V |
Newcastle ligos virusas |
2 |
|
Paragripo virusai (1 – 4 tipo) |
2 |
|
Respiratorinis sincitinis virusas |
2 |
|
|
Parvoviridae |
|
Žmogaus parvovirusas (B19 |
2 |
|
|
Picornaviridae |
|
Ūmaus hemoraginio konjunktyvito virusas |
2 |
|
Koksaki virusai |
2 |
|
ECHO virusai |
2 |
|
A hepatito virusas (žmogaus enterovirusų 72 tipas) |
2 |
V |
Poliomielito virusas |
2 |
V |
Rhinovirusas |
2 |
|
|
Poxviridae |
|
Buivolų raupų virusas (e) |
2 |
|
Karvių raupų virusas |
2 |
|
Dramblių raupų virusas (f) |
2 |
|
Melžėjų pūslelinės virusas |
2 |
|
Molluscum-contagiosum virusas |
2 |
|
Monkeypox virus |
3 |
V |
Orf virusas |
2 |
|
Triušių raupų virusas (g) |
2 |
|
Vaccinavirus |
2 |
|
Variola major ir variola minus virusai virusas |
4 |
V |
Vėjaraupių virusas (White pox virusas) |
4 |
V |
Yatapox virusas (Tana Yaba) |
2 |
|
|
Reovirida |
|
Coltivirusai |
2 |
|
Žmogaus rotavirusai |
2 |
|
Orbivirusai |
2 |
|
Reovirusai |
2 |
|
|
Retroviridae (h) |
|
Žmogaus imunodeficito virusai |
3 |
D |
Žmogaus T-ląstelių limfotropinis virusas (HTLV) 1 ir 2 tipai |
3 |
D |
|
Rhabdoviridae |
|
Pasiutligės virusas |
3 (**) |
V |
Vezikulinio stomatitio virusas |
2 |
|
|
Togaviridae |
|
|
Alfavirusai |
|
Rytų erkinio encefalito virusas |
3 |
V |
Bebaru virusas |
|
|
Čikungunja virusas |
3 (**) |
|
Everglades virusas |
3 (**) |
|
Mayaro virusas |
3 |
|
Mucambo virusas |
3 (**) |
|
Ndumu virusas |
3 |
|
O’nyong nyong virusas |
2 |
|
Ross upės virusas |
2 |
|
Semliki miško virusas |
2 |
|
Sindbis virusas |
2 |
|
Tonate virusas |
3 (**) |
|
Venesuelos arklinio encefalito virusas |
3 |
V |
Vakarų arklinio encefalito virusas |
3 |
V |
Kiti žinomi alfa virusai |
2 |
|
Raudonukės (rubella) virusas |
2 |
V |
Toroviridae |
2 |
|
|
Neklasifikuojami virusai |
|
Krauju plintančio hepatito dar neidentifikuotas virusas |
3 (**) |
D |
Hepatito E virusas |
3 (**) |
|
Sukelėjai asocijuoti su (I): |
|
|
Creutzfeldt-Jacob liga |
3 (**) |
D (d) |
Gerstmann-Straussler-Scheinker sindromu |
3 (**) |
D (d) |
Kuru liga |
3 (**) |
D (d) |
(*) – visi naujai išskiriami virusai, kurių patogeniškumas žmogui dar nenustatytas, priskiriami antrajai grupei, kol neįrodyta, kad jie nesukelia žmonių užkrečiamųjų ligų.
(**) – šie virusai kelia nedidelį pavojų darbuotojams, nes jais paprastai neįmanoma apsikrėsti per kvėpavimo takus.
(b) – D hepatito virusas sukelia susirgimą tik tais atvejais, kai darbuotojas kartu užsikrečia ir B hepatito virusu arba D hepatito virusas patenka į organizmą, kuriame jau cirkuliuoja B hepatito virusas. Todėl skiepai nuo B hepatito apsaugo ir nuo D hepatito tuos darbuotojus, kurie iki skiepijimo nėra užsikrėtę B hepatito virusu.
(d) – dokumentacija saugoma daugiau nei 10 metų tik tais atvejais, kai darbuotojas dirbo tiesiogiai kontaktuodamas su šiomis medžiagomis.
(h) – šiuo metu nėra duomenų, įrodančių, kad žmogus gali užsikrėsti retrovirusais nuo beždžionių. Dirbant su šiais virusais rekomenduojama atsargumo sumetimais taikyti trečią apsaugos (atskyrimo lygmenį).
(i) – šiuo metu nėra duomenų, įrodančių, kad spongiforminį galvijų encefalitą sukeliančios biologinės medžiagos gali sukelti susirgimus žmonėms. Tačiau atsargumo sumetimais laboratoriniai darbai dirbant su tokiomis biologinėmis medžiagomis turi būti atliekami taikant ne žemesnį kaip antrą apsaugos (atskyrimo)lygmenį.
PARAZITAI
Biologinė medžiaga |
Grupė |
Pastabos |
Acanthamoeba castellani |
2 |
|
Ancylostoma duodenale |
2 |
|
Angiostrongylus cantonensis |
2 |
|
Angiostrongylus costaricensis |
2 |
|
Ascaris lumbricoides |
2 |
A |
Ascaris suum |
2 |
A |
Babesia divergens |
2 |
|
Babesia microti |
2 |
|
Balantidium coli |
2 |
|
Brugia malayi |
2 |
|
Brugia pahangi |
2 |
|
Capillaria philippinensis |
2 |
|
Capillaria spp. |
2 |
|
Clonorchis sinensis |
2 |
|
Clonorchis viverrini |
2 |
|
Cryptosporidium parvum |
2 |
|
Cryptosporidium spp. |
2 |
|
Diphyllobotrium latum |
2 |
|
Dipetalonema sterptocera |
2 |
|
Dracunculus medinensis |
2 |
|
Echinococcus granulosus |
3 |
|
Echinococcus multilocularis |
3 |
|
Echinococcus vogeli |
3 |
|
Entamoeba histolytica |
2 |
|
Fasciola gigantica |
2 |
|
Fasciola hepatica |
2 |
|
Fasciolopsis buski |
2 |
|
Gardia lamblia (intestinalis |
2 |
|
Hymenolepis diminuta |
2 |
|
Hymenolepis nana |
2 |
|
Leishmania brasiliensis |
3 |
|
Leishmania donovani |
3 |
|
Leishmania ethiopica |
2 |
|
Leishmania mexicana |
2 |
|
Leishmania peruviana |
2 |
|
Leishmania tropica |
2 |
|
Leishmania major |
2 |
|
Leishmania spp |
2 |
|
Loa loa |
2 |
|
Mansonella ozzardii |
2 |
|
Mansonella perstans |
2 |
|
Naegleria fowleri |
3 |
|
Necator americanus |
2 |
|
Onchocerca volvulus |
2 |
|
Opisthorchis felineus |
2 |
|
Opisthorchis spp |
2 |
|
Paragonimus westermani |
2 |
|
Plasmodium falciparum |
3 |
|
Plasmodium spp. (žmogaus ir beždžionės) |
2 |
|
Sarcocystis suibominis |
2 |
|
Schistosoma haematobium |
2 |
|
Schistosoma intercalatum |
2 |
|
Schistosoma japonicum |
2 |
|
Shistosoma mansoni |
2 |
|
Shistosoma mekongi |
2 |
|
Strongyloides stercoralis |
2 |
|
Strongyloides spp |
2 |
|
Taenia saginata |
2 |
|
Taenia solium |
3 |
|
Toxocara canis |
2 |
|
Toxoplasma gondii |
2 |
|
Trichinella spiralis |
2 |
|
Tricuris trichiura |
2 |
|
Truypanosoma brucei brucei |
2 |
|
Trypanosoma brucei gambiense |
2 |
|
Trypanosoma brucei rhodesiense |
3 |
|
Trypanosoma cruzi |
3 |
|
Wuchereria bancrofti |
2 |
|
|
|
|
Grybai
Biologinė medžiaga |
Grupė |
Pastabos |
Aspergilus fumigatus |
2 |
A |
Blastomyces dermatitidis (Ajellomyces dermatitidis) |
3 |
|
Candida albicans |
2 |
A |
Coccidiodes immitis |
3 |
A |
Cryptococcus neoformans var. neoformans (Filobasidiella neoformans |
2 |
A |
var. neoformans) |
|
|
Cryptococcus neoformans var gattii (Filobasidiella bacillispora) |
2 |
A |
Emmonsia parva var. parva |
2 |
|
Emmonsia parva var. crescens |
2 |
|
Epidermophyton floccosum |
2 |
A |
Fonsecaea compacta |
2 |
|
Fonsecaea pedrosoi |
2 |
|
Histoplasma capsulatum var. capsulatum (Ajellomyces capsulatus) |
3 |
|
Histoplasma capsulatum duboisii |
3 |
|
Madurella grisea |
2 |
|
Madurella mycetomatis |
2 |
|
Microsporum spp. |
2 |
A |
Neotestudina rosatii |
2 |
|
Paracoccidiodes brasiliensis |
3 |
|
Penicillium marneffei |
2 |
A |
Sporothrix schenckii |
2 |
|
Trichophuton rubrum |
2 |
|
Trichophyton spp. |
2 |
|