PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1231 redakcija)

NUMERIŲ PASTATAMS, PATALPOMS IR BUTAMS SUTEIKIMO, KEITIMO IR APSKAITOS TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS

1. Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) reglamentuoja numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimą, keitimą ir apskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Adresas – valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose skaitmeniniais ir raidiniais kodais, koordinatėmis ir tekstiniais duomenimis išreikšta konkreti fizinio asmens gyvenamoji vieta, juridinio asmens buveinė ar nekilnojamojo daikto buvimo vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pastatas – stogu dengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.

Korpusas – vienas iš keleto žemės sklype esančių pastatų, kuriam netikslinga ar neįmanoma suteikti atskiro pastato numerio.

Patalpa – statinio dalis, suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, turinti aiškią funkcinę paskirtį ir atskirą išėjimą į lauką arba į kitas patalpas.

Butas – gyvenamojo ar negyvenamojo pastato, kuriame įrengtos gyvenamosios patalpos, dalis iš vieno ar kelių kambarių ir pagalbinių patalpų, turinti atskirą išėjimą į lauką arba bendro naudojimo patalpas.

Pastato numeris – adreso dalis, išreikšta unikaliu skaičiumi arba skaičiaus ir lotynų abėcėlės raidės deriniu, gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje, nurodanti pastato eilės vietą gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje.

Korpuso numeris – unikalus skaičius arba lotynų abėcėlės raidė pastatų, kurie gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, komplekse.

Patalpos ar buto numeris – skaičius (arba skaičiaus ir raidės derinys), nurodantis patalpos ar buto vietą konkrečiame pastate.

Unikalus pastato, patalpos ar buto numeris – sutartinis pastato, patalpos ar buto numeris, kurį suteikia valstybės įmonė Registrų centras ir kuris nekinta visą pastato, patalpos ar buto buvimo laiką.

Adreso objekto (žemės sklypo centro) koordinatės – plokštuminės koordinatės (x, y) pagal valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą arba vietinę su valstybine LKS-94 susietą koordinačių sistemą, patenkančios į pastato horizontalios projekcijos kontūrą ir apibūdinančios pastato geografinę išdėstymo vietą.

Pagrindinis pastato numeris – prie gatvių sankryžos esančio pastato numeris gatvėje, į kurią pastatas stovi frontalia dalimi ir iš kurios yra privažiavimas prie pastato.

Antrinis pastato numeris – prie gatvių sankryžos esančio pastato numeris gatvėje, į kurią pastatas stovi ne frontalia dalimi.

II. NUMERIŲ ADRESŲ OBJEKTAMS IR KORPUSAMS SUTEIKIMAS

3. Adresų objektai yra šie:

3.1. žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų narių žemės sklypai, neužstatyti pastatais;

3.2. žemės sklypai su juose esančiais pastatais, suformuoti kaip vienas nekilnojamasis daiktas;

3.3. pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas;

3.4. pastatuose esančios gyvenamosios patalpos (toliau vadinama – butai) ir negyvenamosios patalpos, kurios yra arba gali būti suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

4. Savivaldybės vykdomoji institucija, savivaldybės tarybai suteikus detaliajame plane numatytoms naujoms gatvėms pavadinimus, adresų objektams numerius suteikia per mėnesį.

5. Adreso objekto numeris žymimas skaičiumi arba skaičiaus ir raidės deriniu. Raidės vartojamos atsiradus naujiems adreso objektams, siekiant nekeisti esamos numeracijos ir išsaugoti numerio unikalumą.

6. Numeris adreso objektui suteikiamas po to, kai konkrečioje gyvenamojoje vietovėje savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas gatvės pavadinimas įregistruojamas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registre.

7. Numeruojant adresų objektus, nustatoma jų priklausomybė seniūnijai, išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas, gyvenamajai vietovei ir gatvei, taip pat adreso objekto vieta (koordinatės) ir suteikiamas numeris. Adreso objekto vieta grafiškai vaizduojama kaip taškas.

8. Numeriai adresų objektams suteikiami iš eilės didėjimo tvarka nuo gatvės pradžios taško, nustatomo pagal šiuo nutarimu patvirtintas Pavadinimų gatvėms ir statiniams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą taisykles. Pagal gatvės kryptį dešinėje gatvės pusėje esantiems adresų objektams suteikiami nelyginiai numeriai, esantiems kairėje pusėje – lyginiai.

9. Jeigu adresų objektams numeriai suteikti kitaip, negu nustatyta šių Taisyklių 8 punkte, jie nepernumeruojami ir paliekami kokie yra.

10. Jeigu gatvės tipas yra aikštė ar gatvė, kurioje adresų objektai išsidėstę arba pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyti išdėstyti vienoje gatvės pusėje, jiems numerius galima suteikti iš eilės, tai yra nelyginius ir lyginius.

11. Prie gatvių sankryžų esantiems adresų objektams gali būti suteiktas numeris, nurodantis objekto priklausomybę abiem gatvėms. Šiuo atveju pagrindine gatve laikoma ta gatvė, iš kurios yra privažiavimas prie adreso objekto. Jeigu privažiavimas prie adreso objekto yra iš abiejų gatvių, pagrindinė gatvė ta, į kurią pastatas stovi frontalia dalimi. Pagrindinėje gatvėje suteiktas numeris laikomas pagrindiniu. Kita gatvė ir kitas numeris laikomas antriniu adreso objekto numeriu. Jeigu priimamas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas dėl tokio adreso suteikimo, jame pažymimos abi gatvės ir numeriai, suteikti kiekvienoje iš gatvių. Prie gatvių sankryžų esančių adresų objektų priskyrimas dviem gatvėms nėra privalomas.

12. Jeigu adreso objektas susideda iš pastatų komplekso, jam suteikiamas vienas numeris. Adreso objekto vietos taškas dedamas ant pagrindinio komplekso pastato (pavyzdžiui, administracinio).

13. Adresų objektai suprojektuotose naujose gatvėse numeruojami gatves projektuojant. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl numerių adresų objektams suteikimo nurodoma: seniūnijos (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamosios vietovės, gatvės pavadinimas, suteikiamas numeris gatvėje, patalpos ar buto numeris, jeigu adreso objektas yra patalpa ar butas, duomenys apie adreso objekto buvimo vietą (koordinatės). Priimto sprendimo kopija per 5 darbo dienas perduodama valstybės įmonei Registrų centrui.

14. Numeriai adresų objektams, esantiems projektuojamose naujose gatvėse, suteikiami taip:

14.1. Kai adresų objektai, įskaitant žemės sklypus, pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose, numeriai suteikiami pasinaudojus teritorijų planavimo dokumentų duomenimis, nustatomos adreso objekto koordinatės ir numeris, adreso objekto priklausomybė seniūnijai (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamajai vietovei ir gatvei, žemės sklypo projektinis numeris detaliajame plane.

14.2. Kai adresų objektams numeriai suteikiami sodininkų bendrijų ar jų masyvų teritorijose, numeruojami visi bendrijų narių žemės sklypai, neužstatyti pastatais, sklypuose pastatyti pastatai (išskyrus laikinuosius statinius), į bendriją įsiterpusios sodybos ir kiti adresų objektai, patekę į teritoriją. Jeigu sklypas neužstatytas, jam suteiktas numeris vietovėje lentele nepažymimas.

14.3. Nustačius adresų objektų vietas, parengiamas jų sunumeravimo projektas. Projekte pažymimi numatomi pastatų numeriai, informacinių rodyklių, nurodančių privažiavimą prie konkretaus adresų objekto (objektų), esančio toliau nuo gatvės, pastatymo vietos.

14.4. Naujiems adresų objektams numeriai suteikiami atsižvelgiant į jau esančius numerius. Siekiant nepažeisti numerių sekos, prie šių adresų objektų numerių pridedamos raidės.

15. Korpusai žymimi skaičiais arba raidėmis (toliau – numeruojami). Numeriai korpusams suteikiami atsižvelgiant į pastatų komplekso savininko ar savininkų prašymą ir faktinį korpusų geografinį tarpusavio išsidėstymą. Jeigu korpusų numeriai suteikiami ne vienu metu, vėliau suteikiamas numeris turi tęsti prieš tai buvusį numerį (neturi būti palikta nepanaudotų numerių).

16. Lėšų ir darbo sąnaudas, susijusias su numerių korpusams suteikimu, dengia asmuo, prašantis korpusus sunumeruoti.

17. Numeriai gali būti suteikti ir patvirtinti tik korpusams pastatų kompleksuose, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

18. Numeruojant korpusus, nustatoma jų buvimo vieta (koordinatės). Jų numeriai gali būti patvirtinti vienu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu kartu su numerių adresų objektams suteikimu. Sprendime dėl numerių korpusams suteikimo nurodoma: adreso objekto, kuriame numeruojami korpusai, duomenys, seniūnijos (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas, adreso objekto numeris gatvėje, duomenys apie korpuso buvimo vietą (koordinatės). Priimto sprendimo kopija per 5 darbo dienas perduodama valstybės įmonei Registrų centrui.

19. Numeruojant adresų objektus retai apgyvendintose gyvenamosiose vietovėse, kuriose jų ne daugiau kaip 20 ir gatvės gali būti nesudaromos, numeriai suteikiami iš eilės didėjimo tvarka nuo gyvenamosios vietovės pradžios pagal kelio, einančio per gyvenamosios vietovės teritoriją, kryptį. Kryptis parenkama nuo savivaldybės ar seniūnijos centro, miestelio arba kito didesnio kaimo.

20. Sodininkų bendrijų ar jų masyvų teritorijose, kurios yra esamų gyvenamųjų vietovių teritorijose, numeriai adresų objektams suteikiami šių Taisyklių nustatyta tvarka kaip ir kitiems tos gyvenamosios vietovės adresų objektams. Jeigu sodininkų bendrijų ar jų masyvų teritorija nepatenka į esamų gyvenamųjų vietovių teritoriją, numeriai adresų objektams suteikiami šių Taisyklių nustatyta tvarka, įteisinus jas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 60-1183) nustatyta tvarka kaip naujas gyvenamąsias vietoves ar priskyrus greta esančioms gyvenamosioms vietovėms ir įregistravus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registre. Adreso struktūra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 2092 „Dėl Adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 127-5753).

III. ADRESŲ OBJEKTŲ IR KORPUSŲ NUMERIŲ KEITIMAS

21. Adresų objektų numerių keitimas yra:

21.1. adresų objektų priskyrimas kitai gatvei, gyvenamajai vietovei;

21.2. numerių sekos pakeitimas toje pačioje gatvėje;

21.3. adreso objekto panaikinimas arba išnykimas.

22. Korpusų numerių keitimas yra:

22.1. korpusų priskyrimas kitam pastatų kompleksui;

22.2. numerių sekos pakeitimas tame pačiame pastatų komplekse;

22.3. korpuso panaikinimas arba išnykimas.

23. Numeris panaikinamas nelikus arba pasikeitus adreso objektui, kuriam adresas suteiktas. Senojo adreso objekto vietoje atsiradusiam naujam adreso objektui suteikiamas buvęs numeris. Šiuo atveju iš naujo nustatomos ir adreso objekto vietos koordinatės. Jeigu vietoj nugriauto pastato naujas pastatas nestatomas, kiti gatvėje esantys pastatai nepernumeruojami.

24. Adresų objektų pasikeitimas yra:

24.1. sklypų, esančių adresų objektais, sujungimas. Adreso objekto numeris naikinamas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl sklypų sujungimo;

24.2. pastato, esančio adreso objektu, nugriovimas. Adreso objekto numeris naikinamas savivaldybės vykdomajai institucijai ar apskrities viršininko administracijai išdavus leidimą pastatą griauti ir pastato savininko prašymu išregistravus turtą iš Nekilnojamojo turto registro.

25. Keičiant adresų objektų ir korpusų numerius, savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime nurodomas seniūnijos (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamosios vietovės pavadinimas, iki pakeitimo buvusi priklausomybė gatvei, buvęs numeris, priklausomybė naujai gatvei ir naujas numeris gatvėje. Jeigu keičiasi adreso objekto vieta (koordinatės), nurodoma adreso priklausomybė gyvenamajai vietovei, gatvei, buvusios ir naujos koordinatės.

26. Jeigu keičiamas gatvės pavadinimas arba ribos, savivaldybės vykdomoji institucija pastatus, turinčius vienodus numerius, pernumeruoja ir apie tai informuoja gyventojus. Valstybės įmonė Registrų centras šiuo atveju keičia tik adresų objektų ir korpusų numerius, pastatų, patalpų ir butų unikalūs numeriai pastate nekeičiami.

IV. ADRESŲ OBJEKTŲ IR KORPUSŲ VIETOS NUSTATYMAS

27. Adresų objektų ir korpusų vietos nustatymas – taško, nurodančio adreso objekto ar korpuso geografinę buvimo vietą, koordinačių nustatymas.

28. Adreso vieta tikslinama pasikeitus geografinėms adreso komponentėms. Tokie atvejai galimi žemės sklypuose, kuriems suteikti adresai pastačius pastatus ir adreso tašką padėjus į jo kontūrą.

29. Nustatant adresų objektų (išskyrus butus ir patalpas) ir korpusų koordinates, naudojamas kartografinis pagrindas ir kiti duomenys:

29.1. skaitmeninis ar analoginis ortofotografinis ar kitas rastrinis arba vektorinis žemėlapis valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje arba su šia sistema susietose kitose koordinačių sistemose, užtikrinantis ne mažesnį negu M 1: 10000 skaitmeninei topografinei medžiagai reikalingą tikslumą;

29.2. topografiniai planai M 1: 500-1: 2000 LKS-94 koordinačių sistemoje arba su šia sistema susietose kitose koordinačių sistemose skaitmeniniu ar analoginiu pavidalu;

29.3. savivaldybių teritorijų ribos;

29.4. gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro duomenis;

29.5. gatvių tinklas;

29.6. detalieji planai;

29.7. sodininkų bendrijų paskirstymo sklypais projektai ir planai;

29.8. nekilnojamojo turto objektų grafiniai duomenys pagal Nekilnojamojo turto kadastrą;

29.9. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašai.

30. Koordinatės nustatomos pilnais metrais, laikantis šių reikalavimų:

30.1. Kai adreso objektas yra pastatas, adreso taškas turi patekti į žemėlapyje matomo pastato kontūrą.

30.2. Kai adreso objektas yra pastatų kompleksas, kurio pastatai numeruojami kaip korpusai, adreso objekto ir vieno iš korpusų koordinatės gali sutapti. Taško uždėjimo tikslumas toks pats, kaip nurodyta šių Taisyklių 30.1 punkte.

30.3. Kai adreso objektas yra žemės sklypas, kuriame nėra pastato, arba pastatas skaitmeniniame žemėlapyje blogai matomas, adreso taškas turi patekti į žemės sklypo kontūrą.

30.4. Kai adreso objektas vietovėje yra, tačiau turimoje kartografinėje medžiagoje jo buvimo vieta nepažymėta ir žemės sklypas nesuformuotas arba duomenų apie jį nėra, tokio adreso objekto adreso taško koordinatės nustatomos matavimo lauke būdu. Tokiems matavimams patogiausia naudoti nedidelio tikslumo GPS (globalinės pozicionavimo sistemos) prietaisus. Šiuo atveju taško nustatymo klaida neturi viršyti 6 metrų.

31. Adresų objektų ir korpusų vieta nustatoma uždedant adresų taškus kompiuterio ekrane.

32. Neleidžiama naudoti kartografinės medžiagos, nesusietos su valstybine LKS-94 koordinačių sistema. Jeigu popierinio pavidalo stambaus mastelio topografiniai žemėlapiai M 1: 500-1: 2000 sudaryti sąlyginėse koordinačių sistemose, juos nuskenavus būtina nustatyti susiejimo su valstybine LKS-94 koordinačių sistema parametrus.

V. ADRESŲ OBJEKTŲ IR KORPUSŲ ŽYMĖJIMAS VIETOVĖJE

33. Adreso sudedamosios dalys (savivaldybė, seniūnija (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamoji vietovė, gatvė, žemės sklypo, pastato ar pastatų komplekso, korpuso ir buto ar patalpos numeris) vietovėje turi būti pažymėtos ir gerai pastebimos.

34. Už adresų objektų (išskyrus patalpas ir butus) ženklinimą vietovėje, tinkamą ženklų įtvirtinimą, jų informacijos teisingumą ir teisėtumą, ženklų priežiūrą ir keitimą atsako savivaldybės.

35. Už patalpų, butų ir korpusų ženklinimą vietovėje, tinkamą ženklų įtvirtinimą, jų informacijos teisingumą ir teisėtumą, ženklų priežiūrą ir keitimą atsako patalpų, butų ir korpusų savininkai ar valdytojai.

36. Adreso objekto (išskyrus patalpas ir butus) ir korpuso numeriai vietovėje žymimi ant pastatų pritvirtintose lentelėse. Lentelių standartus tvirtina savivaldybės. Lentelių fonas ir numeris turi būti aiškiai matomi. Numerių lentelėms gaminti naudojami dažai dirbtinėje šviesoje turi spindėti. Lentelės prie pastatų turi būti tvirtinamos tokiame aukštyje, kad būtų gerai matomos. Jų neturi užstoti prie pastato augantys augalai. Stambiuose daugiabučių pastatų kvartaluose gali būti naudojami padidinti numeriai, savivaldybių nustatytos spalvos ir formos fone užrašomi tiesiog ant pastato sienos.

37. Savivaldybės teritorijoje turi būti naudojami vienodi patvirtinto standarto adresų objektus (išskyrus patalpas ir butus) ir korpusus žymintys ženklai. Patalpas ir butus žyminčius ženklus nustato jų savininkai ar valdytojai.

38. Lentelių, tvirtinamų prie adreso objekto (išskyrus patalpas ir butus) ar korpuso, gamybą ir pritvirtinimą organizuoja savivaldybės. Jeigu savivaldybė nusprendžia, kad lenteles prie pastatų tvirtina jų savininkai, jiems lentelės išduodamos tik adreso objektą įregistravus valstybės įmonėje Registrų centre.

39. Kai adreso objektas yra žemės sklypas be pastato, jo numeris jokiais ženklais vietovėje nežymimas. Sklypo savininkas savo lėšomis gali pritvirtinti suderintos su savivaldybe formos laikinąjį numerį, kuris nuolatiniu, atitinkančiu standartus numeriu pakeičiamas pastačius pastatą.

40. Retai apgyvendintose gyvenamosiose vietovėse, kai adresų objektai ar jų grupės yra toliau nuo gatvės, šalia privažiavimo prie šių grupių pastatomi informaciniai ženklai, nurodantys adresų objektų numerius, kuriuos galima rasti važiuojant nurodytąja kryptimi. Rodyklių standartą nustato savivaldybė. Konkreti jų pastatymo vieta derinama su institucijomis, atsakingomis už eismo saugumą ir kelių priežiūrą.

VI. NUMERIŲ PATALPOMS IR BUTAMS SUTEIKIMAS

41. Patalpos ir buto numeris žymimas skaičiumi arba skaičiaus ir raidės deriniu. Numeruojant patalpas ir butus, jų vieta (koordinatės) nenustatoma.

42. Numeriai suteikiami tik toms patalpoms ir butams, kurie yra arba gali būti suformuoti pastate kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Butų kambariai ir kitos pagalbinės patalpos adresų sistemoje nenumeruojami.

43. Statomuose naujuose pastatuose numeriai patalpoms ir butams suteikiami patvirtinus statybos projektus, bet ne anksčiau, nei suteikiamas adresas pastatui. Sprendimą dėl patalpų ir butų sunumeravimo priima savivaldybės vykdomoji institucija pastato savininko (statytojo ar pastato valdytojo) prašymu.

44. Sprendime dėl numerių patalpoms ir butams suteikimo numeriai pažymimi planų projektų kopijose, kurios yra būtinas sprendimo priedas. Sprendime nurodomi seniūnijos (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamosios vietovės ir gatvės pavadinimai, pastato ir patalpų ar butų numeriai. Sprendimų dėl numerių patalpoms ir butams suteikimo kopijos per 5 darbo dienas pateikiamos valstybės įmonei Registrų centrui.

45. Patalpos ir buto numeris įsigalioja tik įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre.

46. Faktiškai esančiuose pastatuose numeriai patalpoms ir butams suteikiami pastatų savininkų (valdytojų) prašymu. Suteikti numeriai patvirtinami savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, prie jo pridedami aukšto planai, kuriuose pažymėti suteikti numeriai. Sprendime nurodomi seniūnijos (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamosios vietovės ir gatvės pavadinimai, adreso objekto ar korpuso priklausomybė gatvei, unikalūs patalpos ar buto numeriai ir suteikti patalpų ar butų numeriai. Savivaldybės vykdomoji institucija sprendimų kopijas su priedais per 5 darbo dienas pateikia valstybės įmonei Registrų centrui.

47. Performavus sunumeruotas patalpas ir butus, juos padalijus, suformuotiems naujiems adresų objektams suteikiamas buvęs numeris su raidiniu indeksu. Kitos patalpos ir butai nepernumeruojami. Šiuo atveju prašymą suteikti numerius pateikia nekilnojamojo turto objekto performavimą inicijavęs asmuo.

48. Daugiaaukščiuose pastatuose patalpos ir butai numeruoti pradedami nuo pirmojo aukšto arba rūsio, jeigu jame yra patalpų ar butų, kuriems reikia suteikti numerį.

49. Butai daugiabučiuose namuose, turinčiuose kelias laiptines, numeruoti pradedami nuo kairiosios laiptinės, žiūrint į namo fasadą. Aukšte butai numeruoti pradedami iš kairės pusės nuo įėjimo į laiptų aikštelę. Ties įėjimu į laiptinę pritvirtinamos lentelės, nurodančios laiptinėje esančius butus.

50. Patalpos numeruoti pradedamos iš kairės pusės nuo pagrindinio įėjimo. Pastatuose, kuriuose yra daug patalpų viename aukšte, rekomenduojama naudoti sistemą, pagal kurią pirmas arba du pirmi numerio skaitmenys reiškia aukšto numerį, likusieji žymi patalpos numerį aukšte.

VII. ADRESŲ OBJEKTŲ IR KORPUSŲ NUMERIŲ APSKAITA

51. Savivaldybės vykdomoji institucija, priėmusi sprendimą dėl numerių adresų objektams, nurodytiems šių Taisyklių 3.1-3.3 punktuose, taip pat korpusams suteikimo, valstybės įmonei Registrų centrui pateikia:

51.1. sprendimo kopiją;

51.2. užpildytą numerių adresų objektams ir korpusams suteikimo formą (pagal 1 priedą), kurios skiltyje „Unikalus Nr.“ įrašoma:

51.2.1. adresų objektų, nurodytų šių Taisyklių 3.1 punkte, – žemės sklypo projektinis numeris pagal detalųjį planą, žemės sklypo projektinis numeris pagal sodininkų bendrijų planus arba, jeigu sodininkų bendrijoje esantis sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo unikalus (kadastrinis) numeris;

51.2.2. adresų objektų, nurodytų šių Taisyklių 3.2 ir 3.3 punktuose, taip pat korpusų – unikalūs pastatų numeriai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis arba faktinio naudotojo – fizinio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas, juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma ir įmonės kodas;

51.2.3. kartografinė medžiaga su joje pagal koordinates pažymėtais objektais ir įrašytais suteiktais numeriais.

52. Savivaldybės vykdomoji institucija, priėmusi sprendimą dėl numerių adresų objektams, nurodytiems šių Taisyklių 3.4 punkte, suteikimo, valstybės įmonei Registrų centrui pateikia:

52.1. sprendimo kopiją;

52.2. užpildytą numerių patalpoms ir butams suteikimo formą (pagal 2 priedą), kurios skiltyje „Unikalus Nr.“ įrašomas buto ar patalpos unikalus numeris pagal Nekilnojamojo turto registrą. Jeigu priimtas sprendimas dėl suprojektuoto, tačiau nepastatyto pastato, ši skiltis paliekama tuščia;

52.3. aukštų planus su juose pažymėtais suteiktais patalpų ar butų numeriais.

53. Suteikti pastatams, patalpoms ir butams numeriai įrašomi ir saugomi, jų apskaita tvarkoma valstybės įmonėje Registrų centre, duomenys pateikiami vartotojams teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1231 redakcija)

PAVADINIMŲ GATVĖMS IR STATINIAMS SUTEIKIMO IR ĮTRAUKIMO Į APSKAITĄ TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pavadinimų gatvėms ir statiniams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklėse (toliau vadinama – Taisyklės) vartojamos sąvokos:

Gyvenamoji vietovė – žmonių gyvenimo ir veiklos vieta, turinti pavadinimą, teritoriją ir nustatytas ribas, tai yra miestai, miesteliai ir kaimai.

Gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, turintis unikalų kodą ir pavadinimą.

Statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme.

2. Pavadinimai gyvenamųjų vietovių gatvėms suteikiami, keičiami ir panaikinami savivaldybės tarybos sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 60-1183).

3. Gatvės pavadinimą sudaro vardas (žodis ar žodžių junginys, žodžio ar žodžių junginio ir skaitmens derinys) ir gatvės tipo nuoroda. Nustatomi šie gatvių tipai: gatvė, skersgatvis, aklagatvis, alėja, prospektas, takas, plentas, kelias, aplinkkelis, vieškelis, aikštė, skveras ir krantinė.

4. Savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teritorijos detaliojo plano patvirtinimo suteikia ir patvirtina detaliajame plane numatytoms naujoms gatvėms pavadinimus. Savivaldybės tarybos sprendimo dėl pavadinimo gyvenamosios vietovės gatvei suteikimo, keitimo ar panaikinimo projektas rengiamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

5. Savivaldybės vykdomoji institucija, parengusi sprendimo projektą, savivaldybės tarybai pateikia:

5.1. savivaldybės tarybos sprendimo dėl pavadinimo gyvenamosios vietovės gatvei suteikimo, keitimo ar panaikinimo projektą;

5.2. aiškinamąjį raštą, kuriame pagrindžiamas teikiamų pasiūlymų tikslingumas;

5.3. gyvenamosios vietovės gatvių išsidėstymo planą M 1: 500-1: 2000 topografiniame plane ar M 1: 10000 ortofotografinio ar topografinio žemėlapio ištraukoje, kuriame nurodoma gatvės ašinė linija, gatvės pradžios, lūžio taškų ir pabaigos koordinatės valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje arba su šia sistema susietose kitose koordinačių sistemose, gatvės pavadinimas (pagal 1 priedą);

5.4. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pritarimą siūlomam suteikti gatvei pavadinimui ar jo keitimui.

6. Rengiant šių Taisyklių 5.3 punkte nurodytą planą, naudojamas kartografinis pagrindas ir kiti duomenys:

6.1. skaitmeninis ar analoginis ortofotografinis ar kitas rastrinis arba vektorinis žemėlapis valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje arba su šia sistema susietose kitose koordinačių sistemose, užtikrinantis ne mažesnį negu M 1: 10000 skaitmeninei topografinei medžiagai reikalingą tikslumą;

6.2. skaitmeninio ar analoginio pavidalo topografiniai planai M 1: 500-1: 2000 LKS-94 koordinačių sistemoje arba su šia sistema susietose kitose koordinačių sistemose;

6.3. savivaldybių teritorijų ribos;

6.4. gyvenamosios vietovės, kurioje projektuojamos gatvės, teritorijos ribos;

6.5. miestų gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro (toliau vadinama – Registras) duomenis;

6.6. esamo gatvių tinklo planas (duomenys);

6.7. valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tinklas ir kelių numeriai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus valstybinės reikšmės ir savivaldybių tarybų patvirtintus vietinės reikšmės kelių sąrašus;

6.8. kitų kelių ir pravažiavimų duomenys;

6.9. nekilnojamojo turto objektų grafiniai duomenys pagal Nekilnojamojo turto kadastrą;

6.10. Registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašai.

7. Jeigu gatvė yra teritorijoje, kurioje nėra tinkamo kartografinio pagrindo, arba kelias, kurio pagrindu formuojama gatvė, esamoje kartografinėje medžiagoje nepažymėtas, gatvės planinė padėtis nustatoma atliekant matavimus vietovėje. Matavimai turi būti atlikti ne mažesniu kaip 6 metrų tikslumu. Tokius matavimus geriausia atlikti GPS (globalinės pozicionavimo sistemos) prietaisais.

8. Šių Taisyklių 5.3 punkte išvardytos koordinatės turi būti nustatytos tokiu tikslumu, kad patektų į gatvės kontūrą.

9. Rengiant šių Taisyklių 4 punkte nurodyto sprendimo projektą ir 5 punkte išvardytus dokumentus, laikomasi tokių bendrųjų taisyklių:

9.1. Gatvių pavadinimai gyvenamojoje vietovėje neturi kartotis.

9.2. Gatvė turi prasidėti ar baigtis susikirsdama su kita gatve, valstybinės ar vietinės reikšmės keliu ir panašiai. Gatvė negali būti formuojama taip, kad prie jos nebūtų privažiavimo.

9.3. Gatvė yra viena ištisinė, kitų objektų neskaidoma ir nedalijama linija.

9.4. Suteikiant pavadinimus gatvėms gyvenamosiose vietovėse, kuriose nesudarytas gatvių tinklas, projektuojamos iš karto visos teritorijos gatvės, suprojektuotos gatvės patvirtinamos vienu savivaldybės tarybos sprendimu.

9.5. Kai savivaldybės teritorijos riba sutampa su kelio, suformuoto kaip gatvė, pakraščiu, tokia gatvė Registre registruojama abiejose savivaldybėse, jai abiejose savivaldybėse suteikiami skirtingi kodai, tačiau pavadinimas suteikiamas tas pats. Pavadinimas nustatomas pagal sprendimą tos savivaldybės tarybos, kuri gatvę įregistravo pirmoji.

9.6. Kai gatvė sutampa su gyvenamosios vietovės riba ir adresų objektai yra abiejose gatvės pusėse, tokiai gatvei suteikiamas vienas pavadinimas abiejose gyvenamosiose vietovėse ir tai pažymima priimamame savivaldybės tarybos sprendime. Šiuo atveju Registre tokiai gatvei suteikiami 2 kodai kiekvienoje gyvenamojoje vietovėje atskirai.

9.7. Keičiant gyvenamosios vietovės pavadinimą ar statusą arba sudarant naują gyvenamąją vietovę, gatvių pavadinimai nekeičiami.

9.8. Kai sujungiamos 2 ir daugiau gretimų gyvenamųjų vietovių arba dalis gyvenamosios vietovės prijungiama prie kitos gyvenamosios vietovės, vienodi gatvių pavadinimai keičiami šių Taisyklių 13 punkte nustatyta tvarka.

10. Gyvenamosiose vietovėse, kuriose adresų objektų – ne daugiau kaip 20, gatvės gali būti neprojektuojamos, o adresų objektai tik numeruojami.

11. Kai sudaromas suplanuotų naujų teritorijų detalusis planas, savivaldybės taryba per 3 mėnesius patvirtina detaliajame plane numatytų gatvių pavadinimus, o savivaldybės vykdomoji institucija suteikia numerius Adresų formavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 (Žin., 2002, Nr. 127-5753), 4.1 punkte išvardytiems adresų objektams.

II. PAVADINIMŲ GATVĖMS SUTEIKIMAS

12. Gatvei, kuri priskiriama gyvenamajai vietovei, pavadinimas suteikiamas, kai:

12.1. tiesiama nauja gatvė;

12.2. patvirtinami pavadinimai gatvėms, numatytoms detaliuosiuose planuose;

12.3. projektuojamos naujos gatvės gyvenamosiose vietovėse, kuriose anksčiau nebuvo gatvių tinklo ir adresų objektų yra daugiau kaip 20. Šiuo atveju, atsižvelgiant į susiformavusią kelių (privažiavimų) struktūrą, laikomasi tokių taisyklių:

12.3.1. gyvenamojoje vietovėje, išsidėsčiusioje šalia vieno kelio (susiformavusio privažiavimo), projektuojama viena gatvė, kurios pradžia ir pabaiga sutapdinamos su gyvenamosios vietovės urbanizuotos (kompaktiškai užstatytos) teritorijos ribomis;

12.3.2. kai gyvenamosios vietovės keliai eina iš centrinės dalies į kraštus, pagrindinių gatvių pradžia laikomas gyvenamosios vietovės centras, o pabaiga – gyvenamosios vietovės urbanizuotos (kompaktiškai užstatytos) teritorijos riba. Kitų šalutinių gatvių pradžia ir pabaiga sutapdinamos su sankryžomis su pagrindinėmis gatvėmis;

12.3.3. gyvenamosiose vietovėse, kuriose keliai (privažiavimai) sudaro nedidelius kvartalus (naujo planavimo), paprastai būna aiškios kelios pagrindinės gatvės, kertančios gyvenamąją vietovę nuo vienos iki kitos urbanizuotos (kompaktiškai užstatytos) teritorijos ribos, jungiamos šalutinių kelių (privažiavimų). Šiuo atveju gatvių pradžia ir pabaiga fiksuojamos taip:

12.3.3.1. gatvės pradžią ir pabaigą sutapdinant su gyvenamosios vietovės urbanizuotos (kompaktiškai užstatytos) teritorijos riba. Taip suprojektuojama mažiau gatvių. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į teritorijų planavimo dokumentus, nustatančius gyvenamosios vietovės plėtros kryptį. Gatvės kryptis turi sutapti su planuojama plėtros kryptimi, kad pratęsus gatvę nereikėtų suteikti naujų numerių jau sunumeruotiems adresų objektams. Jeigu su plėtros zonomis sutaps gatvės pradžia, atsiradus naujiems adresų objektams, jų numeravimo seka bus pažeista;

12.3.3.2. gatvių pradžią fiksuojant nuo jų susikirtimo taško. Taip suprojektuojama daugiau gatvių, tačiau gyvenamajai vietovei plečiantis į pakraščius nekyla problemų dėl numeravimo sekos pakitimo. Gyvenamosios vietovės pakraščiuose atsiradus naujiems objektams, numeraciją galima lengvai tęsti;

12.3.3.3. šalutinės gatvės projektuojamos atsižvelgiant į pagrindines gatves. Šalutinių gatvių pradžia sutapdinama su susikirtimu su pagrindine gatve, o pabaiga – su gyvenamosios vietovės teritorijos riba arba susikirtimu su kita pagrindine gatve;

12.4. formuojamos gatvės sodininkų bendrijų ar jų masyvų teritorijų pagrindu sudarytose naujose ir Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nustatyta tvarka nustatytose (įteisintose) gyvenamosiose vietovėse ar gyvenamosiose vietovėse, kurioms priskirtos sodininkų bendrijų ar jų masyvų teritorijos. Šiuo atveju laikomasi šių taisyklių:

12.4.1. pirmiausia projektuojamos pagrindinės gatvės. Pagrindinių gatvių pradžios ir pabaigos taškai sutapdinami su pagrindinių įvažiavimų į sodininkų bendrijų ar jų masyvų teritorijas, susikirtimo su kitomis gatvėmis arba sodų bendrijos ar jų masyvo teritorijos riba;

12.4.2. projektuojamos šalutinės gatvės. Jų pradžios taškai sutapdinami su susikirtimu su pagrindinėmis gatvėmis ar šalutinių gatvių tarpusavio susikirtimo taškais. Gatvių pabaigos taškai sutapdinami su susikirtimu su pagrindinėmis gatvėmis, tarpusavio susikirtimu ar sodų bendrijos ar jų masyvo teritorijos riba;

12.4.3. priimant sprendimą dėl sodų bendrijos ar jų masyvo teritorijoje esančių aklagatvių priskyrimo gatvėms, turi būti atsižvelgta į potencialių adresų objektų skaičių tokioje gatvėje. Jeigu gatvėje būsimų adresų objektų ne daugiau kaip 10, tokių aklagatvių projektuoti kaip gatvių nerekomenduojama, o juose esantys adresų objektai priskiriami artimiausiai suprojektuotai gatvei;

12.4.4. nustatomas optimalus gatvių skaičius. Sudarius per tankų gatvių tinklą, didėja informacinių rodyklių įrengimo išlaidos (sodininkų bendrijos nėra visiškai užstatytos, todėl kai kuriose vietose reikės statyti ženklus su informacinėmis rodyklėmis). Sudarius per retą gatvių tinklą, kai kurie adresų objektai labai nutolsta nuo gatvės, todėl sudėtinga juos rasti;

12.4.5. rekomenduojama gatvėms suteikti pavadinimus, susijusius su geografinių objektų (upių, ežerų, miškų ir panašiai), šalia kurių išsidėsčiusi bendrija, pavadinimais, gyvenamosios vietovės, kuriai priskirta sodų bendrija, arba sodo bendrijos pavadinimu. Tokie pavadinimai informuoja apie adreso objekto buvimo vietą;

12.4.6. rekomenduojama gatvėms nesuteikti daug įvairių pavadinimų. Tokie pavadinimai bereikšmiai ir neinformatyvūs. Geriau šias gatves sunumeruoti, pvz., Balsių 1-oji g., Balsių 2- oji g. ir panašiai;

12.5. projektuojamos gatvės sodininkų bendrijų ar jų masyvų teritorijose, esančiose miestų gyvenamųjų vietovių ribose. Šiuo atveju laikomasi šių nuostatų:

12.5.1. naujos gatvės įtraukiamos į esamą gatvių tinklą. Gatvių pradžios ir pabaigos taškai sutapdinami su esamų gatvių sankryžomis, bendrijos ar bendrijų masyvo riba ar tarpusavio sankryžomis;

12.5.2. rekomenduojama gatvėms suteikti pavadinimus, susijusius su sodininkų bendrijos ar bendrijų geografiniu išsidėstymu ar šalia esančia ir gerai žinoma gatve, nesuteikti daug įvairių pavadinimų. Tokie pavadinimai bereikšmiai ir neinformatyvūs. Geriau viename masyve esančias gatves sunumeruoti, pvz., Žaliųjų Ežerų 1-oji g., Žaliųjų Ežerų 2-oji g. ir panašiai. Tokie pavadinimai nurodo adreso objekto buvimo vietą.

III. GATVIŲ PAVADINIMŲ KEITIMAS

13. Gatvių pavadinimų keitimas – bet koks gatvių pertvarkymas, dėl kurio pasikeičia gatvės geografinės charakteristikos, buvimo vieta, ilgis, pradžios, pabaigos ir lūžio taškai arba gatvės ar jos dalies pavadinimas. Bet koks gatvių pavadinimų keitimas turi būti patvirtintas vadovaujantis šių Taisyklių 5 punkto nuostatomis ir įregistruotas Registre. Gatvių pavadinimai keičiami taip:

13.1. keičiamas gatvės pavadinimas nekeičiant jos geografinių charakteristikų, kai buvęs pavadinimas panaikinamas ir suteikiamas kitas;

13.2. keičiamos gatvės geografinės charakteristikos, nekeičiant jos pavadinimo:

13.2.1. gatvė pratęsiama;

13.2.2. pertvarkomi gatvės pagrindiniai lūžio taškai (keičiama jos forma);

13.3. gatvė padalijama į 2 ar daugiau dalių, kai keičiamas ir gatvės pavadinimas, ir geografinės charakteristikos. Šiuo atveju:

13.3.1. vienai daliai paliekamas buvęs pavadinimas, kitoms dalims suteikiami nauji pavadinimai;

13.3.2. visoms dalims suteikiami nauji pavadinimai, o buvęs pavadinimas panaikinamas;

13.4. gatvės sujungiamos, kai keičiami ir gatvių pavadinimai, ir kiekvienos iš jų geografinės charakteristikos. Šiuo atveju:

13.4.1. sujungtai gatvei paliekamas vienos iš buvusių gatvių pavadinimas, o kitos gatvės pavadinimas panaikinamas;

13.4.2. sujungtai gatvei suteikiamas naujas pavadinimas, o visi buvę pavadinimai panaikinami;

13.5. pertvarkoma 2 ar daugiau gatvių tarpusavio padėtis, kai keičiami kiekvienos gatvės pradžios, pabaigos ir lūžio taškai, nekeičiant nė vienos iš jų pavadinimų;

13.6. gatvė panaikinama. Panaikinamas jos pavadinimas ir geografinės charakteristikos;

13.7. gatvės kompleksiškai pertvarkomos šių Taisyklių 13.1- 13.6 punktuose nurodytais atvejais.

14. Atliekant bet kokį gatvių pertvarkymą, parengiamas ir naujų numerių adresų objektams suteikimo projektas. Projekte nurodomi buvusių gatvių adresų objektų numeriai ir pakeistose gatvėse suteikiami numeriai. Projektas patvirtinamas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu.

IV. GATVIŲ PAVADINIMŲ ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ

15. Įsigaliojus savivaldybės tarybos sprendimui dėl pavadinimo gatvei suteikimo, keitimo ar panaikinimo, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas Registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui turi perduoti:

15.1. savivaldybės tarybos sprendimo kopiją;

15.2. šių Taisyklių 5.3 punkte nurodytą planą;

15.3. tekstinius duomenis (pagal 2 priedą).

16. Valstybės įmonė Registrų centras Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 138 (Žin., 1999, Nr. 16-420), nustatyta tvarka įregistruoja gatvės pavadinimo suteikimą, keitimą ar naikinimą ir apie tai informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydamas gatvei suteiktą kodą.

17. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi Registro tvarkytojo pranešimą apie gatvės pavadinimo įregistravimą Registre ir gatvės pavadinimui suteiktą kodą, per 5 darbo dienas vietos spaudoje apie pavadinimo gatvei suteikimą, keitimą ar panaikinimą informuoja gyventojus.

18. Gatvės pavadinimas gali būti vartojamas tik įregistruotas Registre.

19. Įsigaliojus savivaldybės tarybos sprendimui dėl gyvenamosios vietovės gatvės pavadinimo, savivaldybė privalo per mėnesį pakeisti gatvės pavadinimo lenteles, taip pat (jeigu tai būtina) pakeisti adresų objektų, nustatytų Adresų formavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092, numerius.

V. PAVADINIMŲ VALSTYBEI NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANTIEMS STATINIAMS SUTEIKIMAS IR ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ

20. Valstybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams gali būti suteikiamas pavadinimas. Pavadinimą suteikia, keičia ir panaikina Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės institucijų teikimu.

21. Prie šių Taisyklių 20 punkte nurodyto teikimo turi būti pridėtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pritarimas pavadinimo suteikimui ar keitimui.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą dėl pavadinimo statiniui suteikimo, keitimo ar panaikinimo, valstybės institucija, kuri inicijavo šio nutarimo priėmimą, turi:

22.1. per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo statiniui suteiktą pavadinimą pateikti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre;

22.2. per 10 darbo dienų nuo statinio pavadinimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre centrinėje spaudoje informuoti gyventojus apie pavadinimo statiniui suteikimą, keitimą ar panaikinimą.

VI. PAVADINIMŲ SAVIVALDYBEI NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANTIEMS STATINIAMS SUTEIKIMAS IR ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ

23. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams pavadinimus suteikia, keičia ir panaikina savivaldybės taryba.

24. Savivaldybės tarybos sprendimo dėl pavadinimo statiniams suteikimo, keitimo ir panaikinimo projektą rengia savivaldybės vykdomoji institucija.

25. Savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės tarybai teikia:

25.1. savivaldybės tarybos sprendimo dėl pavadinimo statiniams suteikimo, keitimo ar panaikinimo projektą;

25.2. aiškinamąjį raštą, kuriame pagrindžiamas teikiamų pasiūlymų tikslingumas;

25.3. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pritarimą pavadinimo siūlomam objektui suteikimui ar keitimui.

26. Įsigaliojus savivaldybės tarybos sprendimui dėl pavadinimo statiniui suteikimo, keitimo ar panaikinimo, savivaldybės vykdomoji institucija turi:

26.1. per 5 darbo dienas sprendimu suteiktą (pakeistą) pavadinimą pateikti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre;

26.2. per 10 darbo dienų nuo statinio pavadinimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre vietinėje spaudoje informuoti gyventojus apie statiniui suteiktą, pakeistą ar panaikintą pavadinimą.

VII. SUTEIKTŲ PAVADINIMŲ PATEIKIMAS

27. Už gatvių ženklinimą vietovėje, tinkamą ženklų įtvirtinimą, informacijos juose teisingumą ir teisėtumą, ženklų priežiūrą ir keitimą atsako savivaldybės vykdomoji institucija.

28. Valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių iškabose turi būti teisiškai įregistruoti (įtraukti į Nekilnojamojo turto registrą) pavadinimai.

29. Gatvių pavadinimų lentelėse turi būti teisiškai įregistruoti (įtraukti į Registrą) pavadinimai.

30. Informaciniai ženklai turi būti pritvirtinti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo gatvių įregistravimo Registre.

31. Gyvenamojoje vietovėje gatvės pavadinimas, pradžia, pabaiga ir pagrindiniai tarpiniai taškai (ties sankryžomis) ženklinami lentelėmis su gatvių pavadinimais arba užrašais ant pastato fasado.

32. Lentelės tvirtinamos ant pastatų fasadų, o kur gatvių pradžios ir pabaigos taškų ir jų pavadinimų neįmanoma pažymėti prie pastatų tvirtinamose lentelėse, ženklai, teikiantys informaciją apie gatvės pradžią, pabaigą, susikirtimą su kitomis gatvėmis, tvirtinami prie metalinių stulpelių, įkastų žemėje, atitinkančių kelių ženklų įtvirtinimo standartus.

33. Ženklai, informuojantys apie gatvę, statomi gatvės pradžioje ir susikirtimo su kitomis gatvėmis vietose. Jeigu gatvės pabaiga nėra kitos gatvės pradžia, ženklai, informuojantys apie gatvės pabaigą, nestatomi. Kai vienos gatvės pabaiga yra kitos gatvės pradžia, statomas tik ženklas, informuojantis apie gatvės pradžią. Ženklai turi būti statomi ir matomi abiejose gatvės pusėse.

34. Pagrindinėje gatvėje statomi ženklai, informuojantys apie gatvės susikirtimą su kita gatve ar šalutinių gatvių atsišakojimą nuo pagrindinės.

35. Kai lentelės su gatvių pavadinimais tvirtinamos ant stulpelių, įkasamų šalia valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, konkrečios stulpelių įtvirtinimo vietos turi būti suderintos su institucijomis, atsakingomis už eismo saugą ir kelių priežiūrą.

36. Tiek ant pastatų sienų, tiek ant stulpelių tvirtinamos lentelės su gatvės pavadinimais ir kita informacija turi atitikti galiojančius Lietuvos standartus – LST 1335: 1994 „Kelio ženklai. Techninės sąlygos“ ir LST 1405: 1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“.

37. Ženkluose, žyminčiuose kitas gatves sankryžose, nurodomas jų pavadinimas ir adresų objektų, kuriuos galima rasti pasukus į vieną ar kitą pusę, numeriai įskaitytinai (pvz., Alyvų g. 1-18).

38. Lentelėms gaminti naudojami dažai, lentelių fonas ir užrašų spalvos parenkami taip, kad įrašai būtų lengvai skaitomi dieną ir tamsiu paros metu esant dirbtiniam apšvietimui.

39. Gatvių sudarymo projekte rekomenduojama numatyti informacinių ženklų skaičių ir pastatymo vietas, ypač retai apgyvendintose gyvenamosiose vietovėse.

______________

Seniūnijos pavadinimas
Gyvenamosios vietovės pavadinimas
Kartografinis pagrindas
Koordinačių sistema
Koordinačių nustatymo būdas

Unikalus Nr.	Buvusio adreso duomenys					Suteikto adreso duomenys					Koordinatės
	pagrindinės gatvės pavadinimas	pagrindinis Nr.	antrinės gatvės pavadinimas	antrinis Nr.	korpuso Nr.	pagrindinės gatvės pavadinimas	pagrindinis Nr.	antrinės gatvės pavadinimas	antrinis Nr.	korpuso Nr.	X	Y
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13

Seniūnijos pavadinimas
Gyvenamosios vietovės pavadinimas
Gatvės pavadinimas
Kartografinis pagrindas
Koordinačių sistema
Koordinačių nustatymo būdas

Unikalus Nr.	Buvusio adreso duomenys			Suteikto adreso duomenys
Unikalus Nr.	pastato Nr.	korpuso Nr.	patalpos (buto) Nr.	pastato Nr.	korpuso Nr.	patalpos (buto) Nr.

Plano vieta	Kartografinis pagrindas
	Koordinačių sistema
	Koordinačių nustatymo būdas
	KOORDINAČIŲ ŽINIARAŠTIS
	Nr. plane	X	Y

Patvirtintas gatvės pavadinimas	Buvęs gatvės pavadinimas	Pastabos apie gatvės panaikinimą, prijungimą, buvusį priklausymą kitai teritorijai, statinių numeraciją ir kita