MIŠKŲ IR SAUGOMŲ TERITORIJŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL BIRŽIŲ ATRĖŽIMO IR ĮVERTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2000 m. liepos 17 d. Nr. 127
Vilnius
Vadovaudamasis Miškų ir saugomų teritorijų departamento nuostatų, patvirintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 229 „Dėl Miškų ir saugomų teritorijų departamento nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 67-2168), 5.16 punktu:
Patvirtinta
Miškų ir saugomų teritorijų departamento
prie Aplinkos ministerijos direktoriaus
2000 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 127
Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės
I. Bendroji dalis
2. Biržių atrėžimas ir įvertinimas yra medynų sklypų kirtimui atribojimas, medžių ženklinimas, kirstinų medžių tūrio nustatymas bei nenukirsto miško įvertinimas patvirtintomis kainomis.
3. Medynų sklypai kirtimui parenkami, vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis, Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis, kitais teisės aktais, miškotvarkos projektu, atsižvelgiant į medynų būklę bei kitas konkrečias sąlygas.
II. Biržių atribojimas ir apmatavimas
5. Biržės atribojamos ir apmatuojamos:
6. Ribos laikomos aiškiomis, kai jos sutampa su proskiebiais, kvartalinėmis linijomis, spindžiais, upeliais, keliais, mišku neapaugusių plotų ribomis, kai besiribojančių medynų aukštis skiriasi ne mažiau kaip 25 procentais, kai ryškiai skiriasi medynų rūšinė sudėtis (gretimuose sklypuose auga gryni skirtingų medžių rūšių medynai).
7. Biržės viduje esančių nekirstinų biržės dalių plotas nustatomas:
7.1. kai kirstini medžiai neženklinti, biržės viduje esančios nekirstinos biržės dalys atribojamos, jų plotas iki 0,3 ha nustatomas vizualiai, o nekirstinos 0,3 ha ploto ir didesnės biržės dalys apmatuojamos;
8. Biržes atriboti ir apmatuoti neprivaloma:
8.2. atvejinių kirtimų antram ir tolimesniems atvejams, kai kertama ankstesnio atvejo biržės ribose ir naudojamas ankstesnio atvejo brėžinys;
9. Privačiuose miškuose biržes privaloma atriboti ir apmatuoti pagrindiniams kirtimams. Kitiems kirtimams biržes atriboti ir apmatuoti nebūtina, jei miško savininkas turi individualų miškotvarkos projektą ar bendrojo miškotvarkos projekto dalies jo valdai kopiją.
10. Biržės atribojamos iki 1 m pločio spindžiais. Spindžiuose augantys medžiai ir krūmai nukertami. Storesni nei 16 cm medžiai nekertami, bet spindžiu apeinami. Su spindžiais besiribojantys biržės medžiai užtašomi ar kitaip paženklinami iš spindžių pusės. Šiose taisyklėse medžių storis suprantamas kaip jų storis (skersmuo) su žieve 1,3 m aukštyje.
11. Plyno kirtimo biržės skirstomos dalimis (skersinėmis), kai to reikia parduodant nenukirstą mišką keliems pirkėjams.
12. Biržės skersinės atribojamos spindžiais ir apmatuojamos, pastatomi 6-12 cm skersmens stulpeliai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus – 0,5-0,8 m. Ant stulpelio užrašomas skersinės numeris.
13. Atribotų ir apmatuotų biržių kampuose pastatomi 6-12 cm skersmens stulpeliai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus – 0,5-0,8 m. Jeigu viename taške sueina kelių gretimų biržių kampai, tai, neatsižvelgiant į biržių kirtimo metus, ten pastatomas vienas stulpelis.
15. Apmatuotų biržių brėžiniai braižomi miškotvarkos planšetų masteliu (1:10000). Nedidelių ar sudėtingos konfigūracijos biržių brėžiniai gali būti braižomi stambesniu masteliu (1:5000). Brėžiniuose nurodoma:
16. Plotas apskaičiuojamas ir užrašomas 0,1 ha tikslumu. Brėžiniai gali būti braižomi ant planšetų kvartalų kopijų.
17. Kai atrėžiama biržė atitinka ankstesnių kirtimų ar miško želdinių (žėlinių) vietą, yra tų kirtimų ar miško želdinių (žėlinių) ploto apmatavimo brėžinys ir ribos vietoje aiškios, naujai gali būti nematuojama, bet daroma brėžinio kopija, nurodant jos kilmę.
III. Kirstinų medžių kokybės nustatymas
19. Pagal kokybę kirstini medžiai skirstomi į padarinius, pusiau padarinius ir malkinius. Nustatant kokybę, medžių, aukštesnių kaip 20 m, stiebas vizualiai dalijamas pusiau ir vertinama tik jo kamblinė (žemutinė) dalis.
20. Požymiai kokybei nustatyti:
20.1. padariniai – medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje padarinės medienos yra ne mažiau kaip 6,5 m, o medžių iki 20 m aukščio – ne mažiau kaip 1/3 viso medžio aukščio;
20.2. pusiau padariniai – medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje padarinės medienos yra nuo 2 iki 6,5 m, o medžių iki 20 m aukščio – nuo 2 m iki 1/3 viso medžio aukščio;
20.3. malkiniai – medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje, o medžių iki 20 m aukščio – visame stiebe, padarinės medienos yra mažiau negu 2 m;
21. Medžio stiebo dalis skiriama prie padarinės medienos, kai 2 priede nurodytos medienos ydos neviršija leidžiamų dydžių.
IV. Kirstinų medžių ženklinimas
23. Kirstini medžiai ženklinami: spaudais, numeriais, žievės patašymu, dažais, rėžtuku arba kokybės ženklais.
24. Valstybiniuose miškuose kokybės ženklais privaloma ženklinti (nustatyti kirstinų medžių kokybę) parduodant nenukirstu mišku 16 cm ir storesnius medžius, kai taikomas ištisinis medžių apmatavimas.
28. Spaudais ženklinami 16 cm ir storesni medžiai pašaknyje ir 1,2-1,5 m aukštyje arba tik pašaknyje, kai atrėžiamos biržės neplyniems kirtimams ir mediena parduodama nenukirstu mišku, išskyrus šviesinimus ir valymus. Kitais atvejais ženklinimo spaudais tikslingumą nustato miškų valdytojai.
29. Privačiuose miškuose spaudais (asmeniniais žymekliais) ženklinami 16 cm ir storesni medžiai pašaknyje ir 1,2 -1,5 m aukštyje arba tik pašaknyje, atrėžiant biržes neplyniems kirtimams, išskyrus atvejus, kai leidimų miškui kirsti nereikia.
30. Žievės patašymu, dažais, rėžtuku 1,2-1,5 m aukštyje ženklinami 16 cm ir storesni medžiai, skirti iškirsti neplynais kirtimais, išskyrus šviesinimus, valymus ir atvejus, kai kirstini medžiai ženklinami kokybės ženklais, spaudais ar numeriais.
31. Kai neplynais kirtimais iškertami visi tam tikros rūšies medžiai arba visi medžiai iki tam tikro storio, jų ženklinti spaudais, žievės patašymu, rėžtuku ir dažais nereikia.
V. Kirstinų medžių tūrio nustatymas
34. Kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio kirstinų medžių apmatavimo, instrumentiniais atrankiniais (relaskopinių, pastovaus ploto skritulinių barelių, stačiakampių apskaitos barelių) pagal miškotvarkos medžiagą ir vizualiniu metodais.
35. Nustatant iškertamą tūrį ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu, kai į biržę patenka ne vienas taksacinis sklypas, pažymėti tų sklypų ribas ir taksuoti atskirai nebūtina. Iškertamas tūris paskirstomas proporcingai kiekvienam taksacinio sklypo plotui ir miškotvarkos nustatytam tūriui 1 ha.
36. Parduodant nenukirstą mišką, kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu, išskyrus šviesinimus, valymus, taip pat kitus kirtimus, kai kirstini medžiai ne storesni kaip 16 cm.
37. Neparduodant nenukirsto miško, kirstinų medžių tūris nustatomas:
37.1. atrėžiant biržes plyniems kirtimams, įskaitant atvejinių kirtimų paskutinį atvejį, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo, instrumentiniais atrankiniais (relaskopinių arba pastovaus ploto skritulinių barelių) arba pagal miškotvarkos medžiagą metodais;
37.2. atrėžiant biržes rinktiniams sanitariniams kirtimams, brandiems medžiams kirsti nebrandžiuose medynuose, atrankiniams pagrindiniams kirtimams, pavieniams medžiams ar pavienėms medžių grupėms kirsti, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu;
37.3. atrėžiant biržes retinimams, einamiesiems ir atvejiniams kirtimams – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo arba instrumentiniais atrankiniais (pastovaus ploto skritulinių barelių) metodais;
38. Nustatant iškertamą tūrį pagal miškotvarkos medžiagą, padarinės ir malkinės medienos kiekis bei padarinės medienos pasiskirstymas pagal stambumo grupes nustatomas 4 priede pateikta tvarka.
39. Numatant neplynai kirsti vėjalaužas, vėjavartas ir snieglaužas, kai sunku apmatuoti kirstinus medžius, jų tūris (miškų valdytojo sprendimu) gali būti nustatomas vizualiniu metodu, o kirstini medžiai neženklinami.
40. Miškų valdytojai, vadovaudamiesi Nenukirsto valstybinio miško pardavimo taisyklėmis, gali vėjalaužas, vėjavartas ar snieglaužas parduoti nenukirstu mišku ir kai jų tūris prieš kirtimą nustatytas pagal miškotvarkos medžiagą (kertant plynai) ar vizualiniu metodu (kertant neplynai). Po kirtimo nenukirsto miško kaina perskaičiuojama pagal faktiškai pagamintos medienos kiekį 5 priede pateikta tvarka.
41. Atrėžiant biržes privačiuose miškuose, kai miško savininkas turi individualų miškotvarkos projektą, kirstinų medžių tūris nustatomas:
41.1. pagrindiniams kirtimams, išskyrus plynus ir miškotvarkos suprojektuotus plynus sanitarinius, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo arba instrumentiniais atrankiniais (pastovaus ploto skritulinių barelių) metodais;
41.2. plyniems ir miškotvarkos suprojektuotiems plyniems sanitariniams kirtimams, taip pat neplyniems tarpiniams kirtimams, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo, instrumentiniais atrankiniais (relaskopinių arba pastovaus ploto skritulinių barelių) metodais arba pagal miškotvarkos medžiagą (konkretų būdą pasirenka savininkas);
42. Atrėžiant biržes privačiuose miškuose, kai miško savininkas neturi individualaus miškotvarkos projekto, kirstinų medžių tūris nustatomas:
42.1. kirtimams, kuriems privalomi leidimai kirsti mišką, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo arba instrumentiniais atrankiniais (relaskopinių arba pastovaus ploto skritulinių barelių) metodais;
43. Instrumentiniai atrankiniai (relaskopinių arba pastovaus ploto skritulinių barelių) metodai taikomi tik nesudarkytuose medynuose ne mažesnėse kaip 1,5 ha ploto į biržes patenkančių taksacinių sklypų dalyse, kai medyno skalsumas ne mažesnis kaip 0,6. Biržes sudarančiuose sklypuose ar sklypų dalyse, kurių plotai mažesni kaip 1,5 ha, kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio apmatavimo metodu arba pagal miškotvarkos medžiagą. Pastovaus ploto skritulinių barelių metodas (5 priedas) taikomas, atrėžiant biržes plyniems, retinimų, einamiesiems ir atvejiniams kirtimams, relaskopinių barelių metodas – atrėžiant biržes plyniems kirtimams.
44. Jei atrėžiant biržes šviesinimams, valymams, taip pat kitiems kirtimams, kai kirstini medžiai ne storesni kaip 16 cm, kirstinų medžių tūris nustatomas pagal stačiakampio formos apskaitos barelius. Šiuo atveju jų plotas turi sudaryti 2-5 procentus biržės ploto. Bareliams parenkamos tokios biržės vietos, kurios atitinka kirstinų medžių vidutinius taksacinius rodiklius. Barelių ribos pažymimos dažais, gairėmis, stulpeliais, ant medžių užrišamomis spalvotomis juostelėmis, prakertant spindžius. Bareliuose kirstini medžiai atrenkami, iškertami ir išmatuojamas jų tūris. Barelių duomenys perskaičiuojami visam biržės ar jos dalies plotui.
45. Taikant ištisinio apmatavimo metodą, visi kirstini medžiai, 8 cm ir storesni, suskaičiuojami pagal medžių rūšis, storumo laipsnius kas 4 (2) cm ir kokybę atskirai pagal kiekvieną biržę arba skersines, jeigu jos išskirtos, o atrankinių sanitarinių kirtimų plote – pagal atskirus kvartalus. Pagal šiuos medžių apskaitos duomenis ir patvirtintas medžių tūrio struktūros lenteles apskaičiuojamas tūris.
46. Pusiau padariniai medžiai po lygiai paskirstomi prie padarinių ir malkinių. Kai pusiau padarinių medžių skaičius nelyginis, vienu medžiu didinamas padarinių medžių skaičius.
47. Biržėje ar skersinėje kirstinų medžių vidutinis aukštis ir aukštumo klasė nustatomi pagal lentelių tūriui skaičiuoti reikalavimus.
48. Ugdymo ir sanitariniais kirtimais kirstinų medžių vidutinis aukštis ir aukštumo klasė gali būti nustatomi pagal miškotvarkos duomenis.
50. Taikant ištisinio apmatavimo arba instrumentinius atrankinius metodus, leidžiama tūrio paklaida yra + 10%. Paklaidos dydis nustatomas, lyginant biržės tūrio duomenis – atskirai padarinės ir malkinės pagal medžių rūšis – su kontrolinio matavimo duomenimis (100 procentų laikant pirminio matavimo rezultatus).
51. Kontrolinis matavimas, tikrinant tūrio nustatymo kokybę, atliekamas pakartotinai permatuojant tuo pačiu metodu, koks buvo naudotas pirminio matavimo metu. Jei paklaida neviršija leistino dydžio, priimami pirminio matavimo duomenys, jei paklaida viršija leistiną dydį – kontrolinio matavimo duomenys. Tikrinant tūrio nustatymo tikslumą, galima naudoti tikslesnį tūrio matavimo metodą, nei buvo naudotas pirminio matavimo metu. Šiuo atveju priimami tikslesniu metodu gauti duomenys.
VI. Biržių atrėžimo dokumentacija
53. Biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus sudaro: biržių atrėžimo projektai (1 priedas), biržių brėžiniai (7 priedas), medžių matavimo (3 priedas) ar kirstinų medžių numeravimo (8 priedas) lapai, biržių taksavimo lapai (9 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal stačiakampius apskaitos barelius (10 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal skritulinius apskaitos barelius (taikomos 3; 9 priedų formos).
1 priedas
_________________________ miškų urėdija (nac. parkas)
_________________________ girininkija
Tvirtinu
Miškų urėdo (nac. parko direktoriaus)
pavaduotojas miškininkystei
200_____ m. ____________________ d.
Biržių atrėžimo projektas
200 m.
| Poūkis |
Miškų grupė |
Kirtimų rūšis |
Kv. Nr. |
Sklypo Nr. |
Plotas, ha |
Tūris, ktm |
Miškotvarkos numatyti kirtimo metai (ugdymo eilė) |
Biržės tūrio nu- statymo metodas |
||
| medyno |
iškertamas |
|||||||||
| bendras stiebų |
likvidinės medienos |
|||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Girininkas
(vardas, pavardė, parašas)
______________
2 priedas
Padarinei medienai leistini medienos ydų dydžiai
| Medienos ydų pavadinimas |
Leidžiamas dydis |
|
|
|
| Sausos šakos (įskaitant pūvančias, |
Spygliuočiams – iki 5 cm skersmens prie šakos pagrindo. |
| supuvusias ir tabakines) |
Lapuočiams – iki 7 cm skersmens prie šakos pagrindo. |
|
|
|
| Vidaus puvinys ir drevė (1,3 m aukštyje) |
Iki 22 cm storio medžiams neleidžiama. |
|
|
Storesniems kaip 22 cm medžiams: |
|
|
leidžiama iki 1/4 skersmens (su žieve); |
|
|
kai puvinys ar drevė apima nuo 1/4 iki 1/3 skersmens, medžiai priklausomai nuo kitų ydų, skiriami prie pusiau padarinių arba malkinių; |
|
|
kai puvinys ar drevė apima daugiau kaip 1/3 skersmens, medžiai skiriami prie malkinių. |
|
|
|
| Kreivumas |
Spygliuočiams – iki 2% |
|
|
Lapuočiams – iki 3% |
|
|
(didžiausio įlinkio ir kreivos dalies ilgio santykis, procentais) |
|
|
|
| Išorinis (balanos) puvinys, atviras vėžys, |
Neleidžiama |
| atviroji pranara, sausašonis, paukščių |
|
| sužalojimai, gilesnės kaip 3 mm (medienoje) |
|
| kirmgraužos, medienos apanglėjimas |
|
______________
3 priedas
____________ miškų urėdija (nac. parkas) ___________ girininkija Kv. Nr. ___ Skl. Nr. ________
200__ m. biržė, plotas _____ ha (skersinė Nr. ________ plotas ____ ha) _______ naudojimas
_______________________ kirtimų rūšis
Medžių matavimo lapas
| Sėkliniai medžiai |
Apskaitos medžiai aukštumui nustatyti |
|||||||||||
| medžių rūšis |
skersmuo |
medžių rūšis |
skersmuo |
Medžių rūšis |
||||||||
| skersmuo |
aukštis |
aukštumo klasė |
skersmuo |
aukštis |
aukštumo klasė |
skersmuo |
aukštis |
aukštumo klasė |
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
______________
3 priedo tęsinys
| Skersmuo, cm |
Kirstinų medžių skaičius pagal medžių rūšis |
Skersmuo,cm |
|||||||||||
| padariniai |
pusiau padariniai |
malkiniai |
padariniai |
pusiau padariniai |
malkiniai |
padariniai |
pusiau padariniai |
malkiniai |
padariniai |
pusiau padariniai |
malkiniai- |
||
____________ medžių rūšių pomiškis saugotinas _________________ ha plote.
Darbus atliko __________________________ , data ____________________
(vardas, pavardė, pareigos, parašas)
______________
4 priedas
Biržių tūrio paskirstymo pagal padaringumą ir stambumą, naudojantis miškotvarkos medžiaga, tvarka
2. Bendras biržės tūris pagal miško elementus prilyginamas nurodytam miškotvarkos medžiagoje, tačiau atsižvelgiama į medienos kiekį, iškirstą po miško inventorizacijos. Jei miškotvarkos duomenys yra senesni kaip 5 metų, jie patikslinami (aktualizuojami).
3. Pagal kiekvieno miško elemento medžių rūšies vidutinį skersmenį ir vidutinį aukštį, nustatytą miškotvarkos, ir medžių tūrio struktūros lenteles apskaičiuojamas vidutinis vieno medžio tūris. Kiekvienos medžių rūšies tūrį biržėje, padalinus iš vidutinio tos rūšies medžio tūrio, nustatomas medžių skaičius.
4. Medžių skaičius pagal storumo laipsnius paskirstomas, naudojantis Miško taksuotojo žinyno (Vilnius, „Mokslas“, 1983) 2.9.2 lentele, o kiekvieno storumo laipsnio padarinių ir malkinių medžių skaičius nustatomas pagal šio žinyno 2.9.3. lentelę. Pagal šiuos duomenis ir nenukirsto miško tūrio lenteles apskaičiuojamas biržės tūris. Jeigu apskaičiuotas tūris skiriasi nuo miškotvarkos metu nustatyto tūrio, jis proporcingai padarinei ir malkinei medienai, o padarinei – dar ir pagal stambumo grupes koreguojamas.
______________
5 priedas
Nenukirsto miško kainos nustatymas pagal pagamintos medienos kiekį
1. Nenukirsto miško tūris prilyginamas pagamintos medienos tūriui. Malkos ir plokščių mediena priskiriama prie malkinės medienos, kiti sortimentai – prie padarinės medienos.
2. Padarinė mediena priklausomai nuo medžių vidutinio skersmens į stambumo grupes paskirstoma pagal šią lentelę.
| Vidutinis medžių skersmuo, cm |
Padarinės medienos tūris, % |
Vidutinis medžių skersmuo, cm |
Padarinės medienos tūris, % |
|
||||
| stambios |
vidutinės |
smulkios |
stambios |
vidutinės |
smulkios |
|||
|
Pušynai |
Ąžuolynai |
|||||||
| 20 |
17,6 |
60,5 |
21,9 |
24 |
34,8 |
59,7 |
5,5 |
|
| 24 |
30,0 |
57,2 |
12,8 |
28 |
49,3 |
48,4 |
2,3 |
|
| 28 |
44,2 |
47,9 |
7,9 |
32 |
65,2 |
33,6 |
1,2 |
|
| 32 |
58,8 |
36,1 |
5,1 |
36 |
77,6 |
21,8 |
0,6 |
|
| 36 |
69,3 |
27,1 |
3,6 |
40 |
86,9 |
13,0 |
0,1 |
|
| 40 |
76,9 |
20,7 |
2,4 |
44 |
91,3 |
8,7 |
- |
|
| 44 |
80,4 |
17,7 |
1,9 |
48 |
95,8 |
4,2 |
- |
|
| 48 |
83,8 |
14,7 |
1,5 |
|
|
|
|
|
|
Eglynai
|
Uosynai |
|||||||
| 8 |
- |
- |
100 |
8 |
- |
- |
100 |
|
| 12 |
1,8 |
28,4 |
69,8 |
12 |
- |
21,5 |
78,5 |
|
| 16 |
11,5 |
52,2 |
36,3 |
16 |
0,6 |
56,6 |
42,8 |
|
| 20 |
24,1 |
54,9 |
21,0 |
20 |
6,1 |
70,1 |
23,8 |
|
| 24 |
36,0 |
51,9 |
12,1 |
24 |
18,6 |
68,2 |
13,2 |
|
| 28 |
49,5 |
42,8 |
7,7 |
28 |
35,8 |
56,4 |
7,8 |
|
| 32 |
62,4 |
32,9 |
4,7 |
32 |
52,9 |
43,4 |
3,7 |
|
| 36 |
72,1 |
24,6 |
3,3 |
36 |
66,7 |
31,4 |
1,9 |
|
| 40 |
79,9 |
17,9 |
2,2 |
40 |
77,5 |
21,7 |
0,8 |
|
|
Beržynai
|
Juodalksnynai |
||||||
| 8 |
- |
- |
100 |
8 |
- |
- |
100 |
| 12 |
0,5 |
34,5 |
65,0 |
12 |
0,8 |
33,8 |
65,4 |
| 16 |
7,9 |
56,1 |
36,0 |
16 |
3,6 |
53,8 |
42,6 |
| 20 |
19,4 |
59,0 |
21,6 |
20 |
10,8 |
64,3 |
24,9 |
| 24 |
32,0 |
54,5 |
13,5 |
24 |
20,6 |
64,1 |
15,3 |
| 28 |
46,2 |
44,9 |
8,9 |
28 |
30,9 |
58,2 |
10,9 |
| 32 |
58,4 |
35,6 |
6,0 |
32 |
40,7 |
51,7 |
7,6 |
| 36 |
69,4 |
27,1 |
3,5 |
36 |
45,3 |
47,8 |
6,9 |
| Drebulynai |
Baltalksnynai |
||||||
| 8 |
- |
- |
100 |
8 |
- |
- |
100 |
| 12 |
- |
60,5 |
39,5 |
10 |
- |
17,5 |
82,5 |
| 16 |
3,9 |
75,5 |
20,6 |
12 |
- |
35,6 |
64,4 |
| 20 |
15,4 |
76,9 |
7,7 |
14 |
- |
57,3 |
42,7 |
| 24 |
34,2 |
63,2 |
2,6 |
16 |
- |
75,1 |
24,9 |
| 28 |
57,7 |
41,8 |
0,5 |
18 |
- |
86,4 |
13,6 |
| 32 |
74,8 |
25,2 |
- |
20 |
7,5 |
82,5 |
10,0 |
| 36 |
88,7 |
11,3 |
- |
22 |
13,9 |
78,8 |
7,3 |
|
|
24 |
19,2 |
75,8 |
5,0 |
|
|
|
3. Medžių vidutinis skersmuo nustatomas: kertant plynai – pagal miškotvarkos duomenis, kertant neplynai – išmatuojami ne mažiau kaip 15 kiekvienos rūšies tolygiai parinktų medžių skersmenys ir apskaičiuojami vidurkiai. Gali būti matuojami kelmai ir po to apskaičiuojami medžių skersmenys 1,3 m aukštyje.
4. Pagamintos medienos, kuri apmatuojama grupiniu metodu ir į rietuves kraunama ne pagal rūšis, tūris medžių rūšimis paskirstomas vizualiai.
6 priedas
Biržių tūrio nustatymas skritulinių apskaitos barelių metodu
1. Skritulinių apskaitos barelių metodas taikomas tik nesudarkytuose medynuose ne mažesnėse kaip 1,5 ha ploto į biržes patenkančių taksacinių sklypų dalyse, kai medyno skalsumas ne mažiau 0,6. Biržes sudarančiuose sklypuose ar sklypų dalyse, kurių plotai mažesni kaip 1,5 ha, kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu arba pagal miškotvarkos medžiagą.
2. Skrituliniai apskaitos bareliai (toliau – bareliai) biržėje išdėstomi tolygiai, vienodu atstumu tarp jų centrų. Pirmo barelio vieta parenkama atsitiktinai.
3. Barelių spinduliai: iki 28 cm vidutinio skersmens medynuose – 9,77 m (300 m2), virš 28 cm vidutinio skersmens medynuose – 12,62 m (500 m2).
4. Apskaitos barelių skaičius nustatomas pagal lentelę:
| Biržės plotas, ha |
Apskaitos barelių skaičius, kai medyno skalsumas 0,6 ir daugiau |
|
|
|
|
|
| vid. skersmuo <= 28 cm |
vid. skersmuo > 28 cm |
|
|
|
|
|
| 1,5 – 3 |
9 |
10 |
| 3,1 – 5 |
11 |
13 |
| daugiau kaip 5 |
13 |
15 |
5. Barelio centre įkalamas 5-10 cm skersmens ir 0,5-0,7 m virš žemės aukščio stulpelis. Ant stulpelio užrašomas barelio numeris. Barelių vietos schematiškai pažymimos biržės brėžinyje.
7. Barelio spindulys matuojamas rulete arba tolimačiu 1 cm tikslumu.
Ribinių medžių atstumas nuo barelio centro iki medžio centro matuojamas horizontalia kryptimi, 1,3 m nuo šaknies kaklelio aukštyje. Medžio vidurys (centras) nustatomas pagal žerglių kojelių, nukreiptų į barelio centrą, lietimosi su stiebu tašką.
Medžių, kurių centrai patenka ant barelio ribos, priklausymas bareliui nustatomas sisteminiu būdu, t. y. bareliui priskiriamas kiekvienas antras ribinis medis nepriklausomai nuo to, kuriame biržės barelyje jis nustatytas.
8. Kiekviename barelyje visų kirstinų medžių 8 cm storio ir storesnių tūris atskirai pagal medžių rūšis nustatomas ištisinio apmatavimo metodu. Biržės tūris apskaičiuojamas, dauginant barelių tūrį (atskirai pagal medžių rūšis, kokybę ir stambumą) iš biržės ir barelių plotų santykio. Neplynų kirtimų biržių valksmose iškertamas tūris nustatomas, išmatavus visus bareliuose esančius medžius.
______________
7 priedas
_____________________ miškų urėdija (nac. parkas) ____________________________
girininkija
Kv. Nr. ___________________ skl. (Nr./plotas)
________________________________________________________________________________
200___ m.____________________ kirtimų biržė Nr. _______
Kirtimų rūšis __________________________
Numatomas atkūrimo būdas ir medžių rūšis
________________________________________________________________________________
Saugotinas pomiškis _____ medžių rūšis ha ________ t. vnt./ha
Brėžinys
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Matavo ir braižė ___________________________ data ___________________
(pareigos, vardas, pavardė, parašas)
______________
8 priedas
Kirstinų medžių numeravimo lapas
__________________ miškų urėdija (nac. parkas) girininkija
Kv. Nr. ____________ skl. Nr. ______________ kirtimų rūšis _______________
_________________________________
Plotas ________ ha
200 m.
| Nr. |
Medžių rūšis |
Kokybė |
Skersmuo, cm |
Nr. |
Medžių rūšis |
Kokybė |
Skersmuo, cm |
________________________________________________________________________________
Darbus atliko _____________________________________ data _____________
(pareigos, vardas, pavardė, parašas)
______________
9 priedas
Biržės taksavimo lapas Nr.
_________ miškų urėdija (nac. parkas) ________ girininkija Kv. Nr. ____ Skl. Nr. ______
200__ m. biržė, plotas _____ ha ___________ naudojimas ___________ kirtimų rūšis
| Skers- muo, cm |
Medžių skaičius |
Stiebų tūris, kietmetriais |
Šakų tūris |
Bendras likvidinis tūris |
|||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
| padarinių |
malkinių |
padarinės medienos |
malkinės medienos |
likvidinės medienos |
atliekų |
bendras |
likvidinių |
nelikvidinių |
|||||||
|
|
|
|
|
||||||||||||
| stambios |
vidutinės |
smulkios |
iš viso |
||||||||||||
Apskaičiavo ______________________________ data ___________________
(pareigos, vardas, pavardė, parašas)
______________
10 priedas
Biržės tūrio apskaičiavimas pagal stačiakampius apskaitos barelius
__________________ miškų urėdija (nac. parkas) ______________ girininkija
Kv. Nr. ______ skl. Nr. ______ plotas __________ kirtimų rūšis
| Barelio Nr. |
Barelio plotas, ha |
Sortimentų pavadinimai
|
Tūris |
Pastabos |
|||
|
|
|
|
|
||||
| barelio |
biržės |
||||||
|
|
|
|
|
||||
| erdm. |
ktm |
erdm. |
ktm |
||||
Apskaičiavo ______________________________ data ___________________
(pareigos, vardas, pavardė, parašas)
______________