LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VIEŠŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDARYMO IR PATEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. gruodžio 30 d. Nr. 1K-417
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 348 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 28-992) 1.1 punktu,
1. Tvirtinu Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisykles (pridedama).
2. Nustatau, kad finansinė atskaitomybė pagal Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisykles rengiama pradedant 2005 metų ir vėlesnių finansinių metų atskaitomybe.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų
ministro 2004 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. 1K-417
VIEŠŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDARYMO IR PATEIKIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) nustato viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų turto, nuosavo kapitalo, finansavimo ir įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, pajamų ir sąnaudų pripažinimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą.
2. Šiomis Taisyklėmis vadovaujasi viešosios sveikatos priežiūros įstaigos (toliau vadinama – įstaigos).
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos (Žin., 2001, Nr. 99-3515) ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės (Žin., 2001, Nr. 99-3515) įstatymuose, taip pat šios sąvokos:
Apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įstaigos apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.
Amortizacija – nematerialiojo turto įsigijimo savikainos priskyrimas sąnaudoms (ar kito turto savikainai) ir paskirstymas per visą planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.
Balanso data – ataskaitinio laikotarpio, kurio finansinė atskaitomybė rengiama, paskutinė diena.
Balansinė vertė – suma, kuria turtas yra parodomas balanse.
Dotacija – ilgalaikiu turtu suteikta parama.
Finansavimas – valstybės ir savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų arba kitų asmenų parama, tikslinės lėšos ir (arba) materialinė pagalba, skirta įstaigos įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti.
Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – sumokėta (mokėtina) pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto, naudojamo įsigyjant ar gaminant turtą, vertė.
Klaida – netikslumas, atsirandantis dėl neteisingo skaičiavimo, netikslaus apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar įvykio registravimo, dėl apgaulės ar apsirikimo.
Lizingas (finansinė nuoma) – nuomos rūšis, kai perduodama didžioji rizikos ir naudos, susijusios su turtine nuosavybe, dalis. Nuosavybės teisė į turtą vėliau gali būti perduodama arba neperduodama.
Nuoma – nuomotojo už mokestį suteikta teisė nuomininkui sutartą laiką valdyti ir naudoti turtą.
Nuomininkas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal nuomos sutartį valdantis ir naudojantis nuomotojo perduotą turtą.
Nuomotojas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal nuomos sutartį išnuomojantis turtą.
Nusidėvėjimas – riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.
Panauda – panaudos davėjo perduota panaudos gavėjui teisė sutartą laiką neatlygintinai valdyti ir naudoti turtą.
Panaudos davėjas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal panaudos sutartį perduodantis panaudos gavėjui naudoti turtą.
Panaudos gavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal panaudos sutartį valdantis ir naudojantis panaudos davėjo perduotą turtą.
Paslaugos – įstaigos veikla, susijusi su sveikatos priežiūros ir (arba) medicinos pagalbos teikimu užsakovui (asmeniui).
Pinigai – pinigai ūkio subjekto kasoje ir bankų sąskaitose.
Pinigų ekvivalentai – trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga. Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius nėra priskiriamos pinigų ekvivalentams.
Prekės – turtas, pirktas perparduoti, ir įstaigos pagaminta produkcija, skirta parduoti.
Rizikos perdavimas – momentas, kada pardavėjas ima nebevaldyti ir nebekontroliuoti prekių, o pirkėjas tampa atsakingas už prekes ir gauna prekių nuosavybės teikiamą naudą.
Sąnaudų kompensavimas – finansavimo, susijusio su programos (paramos) tikslų įgyvendinimu, panaudojimas.
Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista atitinkamos vertės turtu arba kuri gali būti įskaityta kaip nesusijusių šalių, ketinančių pirkti–parduoti turtą, tarpusavio įsipareigojimas.
Valiutiniai straipsniai – pinigai bei kitas finansinis turtas užsienio valiuta ir finansiniai įsipareigojimai, pagal kuriuos bus gauta ar sumokėta fiksuota arba aiškiai nustatoma užsienio valiutos suma.
Valiutos kursas – oficialus lito kursas bei Lietuvos banko skelbiamas lito ir užsienio valiutos santykis.
Veiklos sąnaudos – įstaigos ekonominės naudos sumažėjimas, atsiradęs teikiant paslaugas, įgyvendinant programas bei administruojant įstaigos veiklą per ataskaitinį laikotarpį.
Viršsutartinės paslaugos – suteiktos paslaugos, viršijančios teritorinės ligonių kasos ir įstaigos sutartyje numatytas.
4. Įstaigos, tvarkydamos apskaitą ir rengdamos finansinę atskaitomybę, vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais, nustatytais Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3516). Vadovaudamosi bendraisiais apskaitos principais, teisės aktais, reglamentuojančiais jų veiklą, Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų pavyzdiniu sąskaitų planu ir rekomenduojamais jo paaiškinimais (Taisyklių 1 priedas) bei kitais teisės aktais, susijusiais su buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir šiomis Taisyklėmis, įstaigos pačios pasirenka apskaitos politiką, kurią tvirtina įstaigos vadovas.
5. Jeigu įstaiga keičia apskaitos politiką, apskaitos politikos pakeitimo faktas nurodomas aiškinamajame rašte. Nauja apskaitos politika taikoma nuo sprendimo ją taikyti priėmimo dienos ir būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais. Poveikis, kurį daro apskaitos politikos pakeitimas ataskaitinio ir ankstesniųjų ataskaitinių laikotarpių rezultatams, parodomas ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje ir aprašomas aiškinamajame rašte.
II. NEMATERIALIOJO TURTO APSKAITA
6. Nematerialiajam turtui priskiriamas identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo įstaiga disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos.
7. Nematerialusis turtas pripažįstamas, jeigu jis atitinka visus šiuos nematerialiojo turto pripažinimo požymius:
7.2. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės;
8. Būsimą ekonominę naudą, gaunamą iš nematerialiojo turto, gali sudaryti prekių ir paslaugų pardavimo pajamos, išlaidų sumažėjimas ar kita nauda, gaunama iš įstaigos naudojamo nematerialiojo turto.
9. Kai kuriais atvejais nematerialusis turtas gali būti susietas su materialia forma. Toks turtas gali būti kompaktiniame diske (kompiuterių programos), popieriuje, kino juostoje. Tais atvejais, kai turtas turi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių, nustatant, kuriam turtui jį priskirti, atsižvelgiama į vyraujantį požymį. Jeigu kompiuterių programa ar kitas nematerialusis turtas yra neatskiriama materialiojo turto dalis, jis priskiriamas materialiajam turtui. Pavyzdžiui, kompiuterio operacinė sistema, be kurios kompiuteris negali veikti, priskiriama kompiuterio įsigijimo savikainai. Jeigu kompiuterio programa nėra sudedamoji įrangos dalis, ji priskiriama nematerialiajam turtui.
10. Įstaigos galimybė kontroliuoti nematerialųjį turtą ir jo teikiamą ekonominę naudą gali būti išreikšta juridinėmis teisėmis juo naudotis.
12. Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė), įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus mokesčius. Turto įsigijimo savikainai gali būti priskiriamos ir kitos tiesioginės turto paruošimo numatomam naudojimui išlaidos. Tokių išlaidų pavyzdys gali būti atlyginimai už teisines paslaugas.
13. Nematerialiajam turtui įsigyti arba sukurti pasiskolintų sumų palūkanos priskiriamos palūkanų sąnaudoms.
14. Nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kitą turtą. Mainais gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina nustatoma prie mainų sandoryje numatytos vertės pridedant tiesiogines su turto mainais susijusias išlaidas.
15. Jeigu sudarant mainų sandorį turto vertė nenurodoma, o nematerialusis turtas įsigyjamas mainais į tokios pat ar panašios paskirties nematerialųjį turtą, kuris panašiai naudojamas toje pačioje veiklos srityje ir turi panašią tikrąją vertę, įsigijimo savikaina lygi mainais atiduodamo turto balansinei vertei. Tokiu atveju veiklos rezultato iš mainų sandorio neatsiranda.
16. Jeigu sudarant mainų sandorį nematerialiojo turto vertė nenurodoma, o mainais atiduodamas kitos paskirties nematerialusis, materialusis ar finansinis turtas, mainais gauto turto įsigijimo savikaina bus atiduodamo turto tikroji vertė, pridėjus visas su turto mainais susijusias išlaidas, tenkančias įstaigai.
17. Jeigu sudarius mainų sandorį atsiskaitoma turtu ir pinigais, toks sandoris vertinamas kaip nepanašios paskirties turto mainų sandoris.
18. Nematerialiojo turto naudojimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kurį jos buvo patirtos, sąnaudoms. Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos jį įsigijus ar sukūrus, turi būti pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patiriamos.
19. Balanse nematerialusis turtas rodomas balansine verte, lygia jo likutinei vertei, kurią sudaro suma, gauta iš nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus amortizacijos sumą, sukauptą per visą jo naudingo tarnavimo laiką.
20. Nematerialiojo turto amortizacijos suma pripažįstama amortizacijos sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama nuo kito mėnesio 1 dienos po jo įsigijimo ir nebeskaičiuojama nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo arba pardavimo ir tada, kai visa ilgalaikio nematerialiojo turto vertė perkeliama į sąnaudas.
21. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama remiantis metine amortizacijos suma, kurią įstaiga nusistato, atsižvelgdama į:
21.2. informaciją apie panašaus ir panašiai naudojamo nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką;
21.4. nematerialiojo turto kontrolės laikotarpį ir teisinius bei kitokius veiksnius, ribojančius naudojimo laiką;
22. Jeigu įstaiga kontroliuoja nematerialųjį turtą turėdama teisių, kurios buvo suteiktos ribotam laikui, nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti tų teisių galiojimo laiko.
23. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą, pagal kurį metinė amortizacijos suma apskaičiuojama pagal formulę:
V
N = –––, kur
T
N – metinė amortizacijos suma;
V– nematerialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina);
T – naudingo tarnavimo laikas, metais.
24. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje turi būti patikrinamas nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas. Jeigu tikėtinas nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas skiriasi nuo jo naudojimo trukmės, neamortizuoto nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpis turi būti patikslintas.
25. Jeigu apskaitoje įregistruotas nematerialusis turtas nebeatitinka turto priskyrimo nematerialiajam turtui požymių, jis nurašomas.
26. Perleidus nematerialųjį turtą, veiklos rezultatų ataskaitoje parodomas jo perleidimo rezultatas. Pelnas arba nuostoliai, susidarę perleidus nematerialųjį turtą, apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant perleisto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas.
III. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITA
28. Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:
28.4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, įstaigos nusistatytą kiekvienai turto grupei;
29. Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įstaigai veikti būsimaisiais laikotarpiais, nors ir neduodantis tiesiogiai ekonominės naudos, pripažįstamas ilgalaikiu turtu. Pavyzdžiui, turtas, įsigytas darbo saugos, gamtosaugos, valdymo tikslams.
30. Jeigu įstaiga ketina įsigyti materialiojo turto, teiksiančio jai ekonominės naudos ilgiau nei vienerius metus, tai iš anksto mokamos sumos, avansinės įmokos ir kitos panašaus pobūdžio sumos, mokamos už tokį turtą, turi būti priskiriamos ilgalaikiam turtui. Ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nepradėtas naudoti arba nebaigtas komplektuoti ilgalaikis materialusis turtas. Šiame punkte nurodytas turtas apskaitoje registruojamas atskirai. Balanse toks turtas įtraukiamas į ilgalaikio materialiojo turto atitinkamus straipsnius.
31. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o balanse rodomas balansine verte, lygia jo likutinei vertei, kurią sudaro suma, gauta iš ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus nusidėvėjimo sumą, sukauptą per visą jo naudingo tarnavimo laiką.
32. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina turi būti nustatoma prie pardavėjui sumokėtos arba mokėtinos už šį turtą sumos pridedant muitą, akcizą, kitus negrąžinamus mokesčius, susijusius su šio turto įsigijimu, atsivežimo bei šio turto parengimo naudoti išlaidas (instaliavimo, bandymo, derinimo ir kitas), padarytas iki jo naudojimo pradžios. Į nekilnojamojo turto įsigijimo savikainą įskaitomas turto įregistravimo mokestis ir remonto sąnaudos, patirtos iki jo naudojimo pradžios. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas (neatskaitomas). Negrąžinamą (neatskaitomą) pridėtinės vertės mokestį įstaiga gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą.
33. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina turi būti nustatoma prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų gaminių, sunaudotų gaminant ilgalaikį materialųjį turtą, įsigijimo savikainos pridedant tiesiogines darbo ir netiesiogines (pridėtines) gamybos išlaidas, padarytas gaminantis šį turtą iki jo naudojimo pradžios. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas statomas arba gaminamas savoms reikmėms ir toks pat turtas gaminamas parduoti, savoms reikmėms gaminamo ilgalaikio materialiojo turto savikaina turi būti tokia pat kaip ir parduoti gaminamo turto savikaina. Į ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainą neįskaitomos veiklos sąnaudos ir pelnas (nuostoliai) arba jų dalis.
34. Išlaidų, sudarančių ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą, pavyzdžiai:
34.1. įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė);
35. Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriami įsigyti arba pačios įstaigos statomi nebaigti statyti objektai, montuojami įrengimai ir jų montavimo (instaliavimo) darbai, atlikti rangovų arba pačios įstaigos, bet ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dar nebaigti. Nupirktų nebaigtų statyti objektų vertė nustatoma prie nebaigto statyti objekto (turto) pardavėjui sumokėtos arba mokėtinos už šį turtą sumos pridedant turto įsigijimo įforminimo išlaidas ir iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos jo atliktų darbų vertę. Jeigu statybos darbus atlieka rangovai, tai nebaigtų statyti darbų vertė nustatoma remiantis rangovų atliktų darbų aktais arba kitais dokumentais. Balanse nebaigtai statybai priskiriamas ir už statybos darbus sumokėtas avansas. Jeigu objektą (turtą) stato pati įstaiga, tai nebaigto statyti objekto (turto) vertę sudaro sunaudotų medžiagų, komplektuojamųjų gaminių įsigijimo vertė, tiesioginio darbo ir netiesioginės gamybos išlaidos, susijusios su šio objekto (turto) statyba, atliktų projektavimo darbų vertė ir kitos išlaidos, susijusios su jo statyba. Nebaigtų statyti objektų nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
36. Palūkanos į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįskaitomos. Jos pripažįstamos atitinkamų laikotarpių sąnaudomis.
37. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė išsimokėtinai per ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį ir sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą. Skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis visą išsimokėjimo laikotarpį.
38. Jeigu lizingo (finansinės nuomos) sutartyje palūkanų procentas nenurodomas arba palūkanos yra labai mažos, laikomasi principo, kad palūkanų norma yra pastovi ir lygi vidutinei lizingo sutarties sudarymo laikotarpio pradžios rinkos palūkanų normai.
39. Jeigu įstaiga ilgalaikį materialųjį turtą gauna steigėjų (dalininkų) turtinių įnašų forma, turto įsigijimo savikainą sudaro dalininkų patvirtinta investuoto turto vertė, kuri negali būti didesnė už jo tikrąją vertę, ir šio turto įregistravimo bei parengimo naudoti išlaidos.
40. Neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro paramos, dovanojimo sutartyje ar kitame perdavimo dokumente nurodyta to turto vertė ir su šio turto gavimu bei paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Kai turto vertė nenurodyta, gauto ilgalaikio materialiojo turto vertę, kuri ir bus laikoma įsigijimo savikaina, nustato įstaiga, atsižvelgdama į to turto tikrąją vertę jo gavimo metu ir su šio turto gavimu bei paruošimu naudoti susijusias išlaidas.
41. Lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyjamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro lizingo (finansinės nuomos) sutartyje nurodyta jo kaina, išskyrus mokėtinas palūkanas.
42. Pagal nuomos, panaudos sutartis valdomo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina yra atitinkamose nuomos, panaudos sutartyse nurodytoji jo vertė.
43. Mainais gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina nustatoma prie mainų sutartyje numatytos vertės pridedant visas su to turto mainais susijusias išlaidas, susidariusias iki turto naudojimo pradžios.
44. Jeigu mainų sutartyje ilgalaikio materialiojo turto vertė nenurodyta, o mainomas tokios pat ar panašios paskirties, pobūdžio ir vertės turtas naudojamas tokioje pat veikloje, ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina lygi mainais atiduodamo turto balansinei vertei. Tokiu atveju pelno (nuostolių) dėl turto mainų neatsiranda. Pavyzdžiui, kopijavimo aparatas keičiamas į kitą kopijavimo aparatą.
45. Jeigu mainų sutartyje ilgalaikio materialiojo turto vertė nenurodyta, o mainomas kitos paskirties ilgalaikis materialusis, nematerialusis ar finansinis turtas, mainais gauto turto įsigijimo savikaina bus atiduodamo turto tikroji vertė, pridėjus visas su to turto mainais susijusias išlaidas, patirtas iki turto naudojimo pradžios.
46. Mainais perduodamo ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė gali būti didesnė arba mažesnė už jo balansinę vertę. Tokiu atveju ta suma, kuria turto tikroji vertė skiriasi nuo balansinės vertės, pripažįstama ilgalaikio materialiojo turto mainų pelnu (nuostoliais).
47. Kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo pradžia įforminama įstaigos vadovo patvirtintu ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti aktu arba kitu apskaitos dokumentu.
48. Ribotą laiką įstaigos veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina turi būti nudėvima (įskaitoma į sąnaudas) per to turto naudingo tarnavimo laikotarpį, tačiau jeigu visiškai nudėvėtas ilgalaikis materialusis turtas ir toliau naudojamas įstaigos veikloje, jo likutinė vertė, rodoma apskaitos registruose ir finansinėje atskaitomybėje, negali būti mažesnė už 1 litą.
49. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo suma, kurią įstaigos nusistato pačios, atsižvelgdamos į:
49.1. planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, aplinką, naudingųjų ilgalaikio materialiojo turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką;
49.2. teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką;
50. Žemės, bibliotekų fondų, meno kūrinių, muziejų eksponatų, į kilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio materialiojo turto, pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį atiduoto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Į kultūros vertybių registrą įtrauktų pastatų nusidėvėjimas skaičiuojamas tik nuo jų padidėjimo vertės dėl pastatų rekonstravimo ir remonto tais atvejais, jeigu šie pastatai rekonstruojami bei remontuojami ir dėl to padidėja jų įsigijimo savikaina.
51. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo arba pardavimo ir tuo atveju, kai visa naudojamo ilgalaikio materialiojo turto vertė (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į produkcijos (darbų, paslaugų) savikainą.
52. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį naudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą apskaičiuoja ir į finansinę atskaitomybę įrašo lizingo gavėjas.
53. Išnuomoto turto ir pagal panaudos sutartį perduoto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą skaičiuoja ir į sąnaudas įskaito turto savininkas (nuomotojas, panaudos davėjas).
54. Ilgalaikio materialiojo turto, kurio nusidėvėjimas skaičiuojamas, objektas įstaigos nuožiūra gali būti grupė identiškų vienarūšių turto vienetų, atskiras turto vienetas arba turto vieneto sudėtinė dalis, jeigu jos naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi nuo to turto, kurio sudėtinė dalis ji yra, naudingo tarnavimo laiko ir jeigu įmanoma įvertinti šios dalies įsigijimo arba pasigaminimo savikainą. Jeigu tokių dalių įsigijimo (pasigaminimo) savikainą galima patikimai nustatyti ir ji yra ne mažesnė už įstaigos nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę, įstaiga gali jas registruoti ir nudėvėti kaip atskirą ilgalaikį materialųjį turtą.
55. Kiekvieno įgyto ilgalaikio materialiojo turto objekto nudėvimoji vertė apskaičiuojama iš jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus numatomą likvidacinę vertę. Likvidacinę vertę sudaro suma, kurią įstaiga tikisi gauti už šį turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje, įvertinusi būsimas likvidavimo ir perleidimo išlaidas. Likvidacinę vertę nustato pati įstaiga.
56. Taikomi šie ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:
57. Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
V1 – V2
N = ––––––, kur
T
N – metinė nusidėvėjimo suma;
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;
T – naudingo tarnavimo laikas, metais.
58. Produkcijos metodu apskaičiuota nusidėvėjimo suma priklauso nuo tam tikru ilgalaikiu materialiuoju turtu pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekio. Taikant šį metodą, nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
(V1 – V2)×P
N = –––––––––––, kur
Pmax
N – nusidėvėjimo suma, tenkanti atliktoms paslaugoms (pagamintai produkcijai);
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;
P – per ataskaitinį laikotarpį atliktų paslaugų (pagamintos produkcijos) kiekis;
Pmax – maksimalus atliktų paslaugų (produkcijos) kiekis, numatomas atlikti (pagaminti) naudojant ilgalaikį materialųjį turtą per visą jo naudingo tarnavimo laiką.
59. Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo naudingo tarnavimo laiką.
60. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma turi būti pripažinta sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai nusidėvėjimo sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą.
61. Nusistatyta ilgalaikio materialiojo turto metinė nusidėvėjimo suma, naudingo tarnavimo laikas ir likvidacinė vertė gali būti tikslinami gavus papildomos informacijos.
62. Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas turi būti periodiškai tikrinamas. Jeigu pastebėtas reikšmingas laukiamos iš to turto ekonominės naudos pasikeitimas, nusidėvėjimo skaičiavimo metodas ir (arba) naudingo tarnavimo laikas turi būti pakeisti taip, kad atitiktų pasikeitusią situaciją.
63. Jeigu ilgalaikio materialiojo turto vertė tikslinama dėl jo rekonstravimo ir remonto, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo iš naujo nustatytos jo vertės. Šio turto nudėvimoji vertė, pradedant nuo laikotarpio, kurį ji buvo patikslinta, turi būti nudėvėta per likusį arba patikslintą turto naudingo tarnavimo laiką.
64. Patikslintas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po nusidėvėjimo sumos pakeitimo.
65. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms, jeigu jos pagal įstaigos apskaitos politiką nepriskiriamos gaminamos produkcijos savikainai.
66. Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ir remonto darbų registravimas apskaitoje priklauso nuo tų darbų suteikiamo rezultato:
66.1. jeigu ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ir (arba) remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ir pagerina jo naudingąsias savybes, šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir patikslinamas turto naudingo tarnavimo laikas;
66.2. jeigu ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ir (arba) remontas tik pagerina naudingąsias turto savybes, bet nepailgina šio turto naudingo tarnavimo laiko, šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir netikslinamas jo naudingo tarnavimo laikas;
66.3. jeigu ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ir (arba) remontas nepagerina naudingųjų turto savybių, bet pailgina jo naudingo tarnavimo laiką, šių darbų verte padidinama turto įsigijimo savikaina ir tikslinamas turto naudingo tarnavimo laikas;
67. Jeigu dėl avarijos ar kitų priežasčių sugadinto ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidas kompensuoja draudimo įmonė, remonto išlaidos mažinamos kompensuojama suma. Jeigu kompensuojama suma viršija remonto išlaidas, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pajamomis.
68. Išsinuomoto ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos (kai jų nekompensuoja nuomotojas) pripažįstamos nuomininko veiklos sąnaudomis.
69. Jeigu nuomotojas nekompensuoja nuomininko patirtų ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo arba remonto išlaidų, šios išlaidos pripažįstamos nuomininko sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos buvo patirtos. Jeigu rekonstravimo arba remonto išlaidų pripažinimas sąnaudomis tą patį laikotarpį, kurį jos buvo patirtos, reikšmingai paveiktų veiklos rezultatus, šios išlaidos pripažįstamos turtu ir nudėvimos per likusį to turto nuomos arba įstaigos nustatytą laikotarpį.
70. Jeigu nuomotojas sutinka atlikto ilgalaikio materialiojo turto remonto darbų vertę kompensuoti arba ja sumažinti nuomos mokestį, nuomininkas remonto išlaidas apskaitoje registruoja kaip gautiną sumą.
71. Jeigu atlikto rekonstravimo ir (arba) remonto išlaidomis didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina, užbaigus darbus surašomas darbų užbaigimo aktas. Nuo kito mėnesio 1 dienos po akto surašymo nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo iš naujo nustatytos jo vertės.
72. Laikinai nenaudojamas įstaigos veikloje ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas atskiroje sąskaitoje. Balanse šis turtas parodomas toje pačioje turto grupėje, kuriai jis buvo priskirtas, kol buvo naudojamas. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie laikinai nenaudojamą turtą.
73. Perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, veiklos rezultatų ataskaitoje parodomas šio turto perleidimo rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš gautų pajamų atimant parduoto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas.
74. Netinkamas (negalimas) naudoti ilgalaikis materialusis turtas nurašomas. Nurašius visiškai nudėvėtą ilgalaikį materialųjį turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte. Jeigu nurašyto ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl ilgalaikio turto nurašymo, jeigu turto likvidacinė vertė mažesnė, – ataskaitinio laikotarpio pelnu dėl ilgalaikio turto nurašymo.
75. Jeigu nurašomas ilgalaikis materialusis turtas nevisiškai nudėvėtas, jo likutinė vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl ilgalaikio turto nurašymo. Jeigu išmontavus ilgalaikį materialųjį turtą gaunama jo dalių ar medžiagų, jos apskaitoje registruojamos grynąja galimo realizavimo verte atsargų sąskaitoje, atitinkamai mažinant dėl šio turto nurašymo patirtą nuostolį.
76. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas prarandamas dėl vagystės, stichinių nelaimių, gamtos reiškinių ar kitų panašių priežasčių, nuostoliai, atsiradę dėl šio turto praradimo, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto praradimo, jei nėra galimybės šių nuostolių kompensuoti. Jeigu pagrįstai tikimasi, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma. Jeigu numatoma atgauti suma yra mažesnė už prarasto ilgalaikio materialiojo turto vertę, likusi suma pripažįstama nuostoliu.
77. Turto nuomotojo apskaitoje išnuomotas turtas įtraukiamas į apskaitą ir rodomas tose ilgalaikio materialiojo turto grupėse kaip ir kitas panašios paskirties jo ilgalaikis materialusis turtas.
IV. FINANSINIO TURTO APSKAITA
79. Įstaigos finansinį turtą gali sudaryti gautinos sumos, atsiradusios suteikus paslaugas arba pardavus ilgalaikį turtą, prekes ir kitą turtą.
80. Balanse finansinis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Jeigu įstaiga gautinų sumų pagal pasirašytas sutartis arba vekselius nenumato gauti per vienerius metu nuo balanso datos, toks finansinis turtas priskiriamas ilgalaikiam finansiniam turtui. Kitas finansinis turtas – per vienerius metus gautinos sumos, terminuoti indėliai, pinigai ir pinigų ekvivalentai – priskiriamas trumpalaikiam finansiniam turtui.
81. Jeigu įstaigos suteikia viršsutartinių paslaugų, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tikslinant uždirbtų pajamų sumą, tokia suma, kurios teritorinės liginių kasos neketina apmokėti, atitinkamai mažinama gautina suma. Jeigu dėl paslaugų gavėjų nemokumo nesitikima gauti atlygio, tokios gautinos sumos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis ir rodomos kontrarinėje sąskaitoje kaip abejotinos skolos tą laikotarpį, kai sužinoma, kad paslaugų gavėjas yra nemokus arba kyla rimtų abejonių dėl jo mokumo.
V. ATSARGŲ APSKAITA
82. Atsargos – trumpalaikis turtas, kurį įstaiga sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įstaigos veiklos ciklą. Atsargoms priskiriamos: medžiagos, vaistai, medikamentai ir medicinos priemonės, maisto produktai, nebaigta gaminti produkcija, pagaminta produkcija, inventorius, prekės, skirtos perparduoti, ir kitos atsargos.
83. Atsargos apskaitoje įvertinamos bei registruojamos įsigijimo savikaina, sudarant finansinę atskaitomybę balanse jos rodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.
84. Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos.
85. Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai šis mokestis negrąžinamas (neatskaitomas). Jeigu pridėtinės vertės mokestis negrąžinamas (neatskaitomas), įstaiga gali jį įskaityti į atsargų įsigijimo savikainą arba iš karto pripažinti mokesčių sąnaudomis.
86. Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos litais pagal pirkimo dieną galiojantį valiutos kursą.
87. Neatlygintinai gautų atsargų įsigijimo savikainą sudaro paramos, dovanojimo sutartyje arba kitame perdavimo dokumente nurodyta jų vertė. Jeigu atsargų vertė dokumente nenurodyta, gautų atsargų įsigijimo savikainą nustato įstaiga, atsižvelgdama į šių atsargų tikrąją vertę.
88. Nebaigtos gaminti ir pagamintos produkcijos savikainos apskaičiavimo metodus įstaiga pasirenka atsižvelgdama į savo veiklos specifiką. Jeigu teikiamos paslaugos, paslaugų teikėjai su paslaugų teikimu susijusias išlaidas kaupia kaip atsargas. Apie tai, kokios išlaidos įtraukiamos į gaminamos produkcijos (paslaugų) savikainą, turi būti nurodyta aiškinamojo rašto bendrose pastabose.
89. Jeigu nebaigtos gaminti produkcijos arba nebaigtų paslaugų savikainos suma yra nereikšminga, ji pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.
90. Įstaiga, apskaičiuodama veikloje sunaudotų ar parduotų atsargų savikainą, gali taikyti FIFO (angl. – first-in, first-out) būdą, svertinio vidurkio, konkrečių kainų arba kitus atsargų įkainojimo būdus.
91. Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, kad pirmiausia parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos arba pagamintos anksčiausiai, laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo įsigytos ar pagamintos vėliausiai. Šį būdą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausia.
92. Jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintos pirmiau, jos gali būti įkainojamos taikant svertinio vidurkio būdą. Taikant šį būdą, atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpį įsigytų ar pagamintų panašių atsargų vienetų kainų svertinį vidurkį. Vidurkis gali būti apskaičiuojamas periodiškai arba gavus kiekvieną naują atsargų siuntą (pagal aplinkybes, atsižvelgiant į atsargų naudojimo būdą).
93. Konkrečiam tikslui gaminamų stambių vienetinių atsargų, prekių ir teikiamų paslaugų savikaina gali būti nustatoma taikant konkrečių kainų būdą. Taikant šį būdą, konkretūs atsargų vienetai turi būti įvertinami jų savikaina. Konkrečių kainų būdas gali būti taikomas konkretiems projektams skirtoms atsargoms. Šis būdas netaikomas, jeigu yra daug atsargų vienetų, kurie gali būti lengvai keičiami vieni kitais.
94. Atsargų sunaudojimas arba pardavimas gali būti registruojamas taikant nuolat arba periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą.
95. Taikant nuolat apskaitomų atsargų sunaudojimo būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena atsargų operacija: atsargų gavimas, atsargų perdavimas iš vieno padalinio į kitą, atsargų sunaudojimas, nepanaudotų atsargų grąžinimas, atsargų pardavimas.
VI. VALIUTINIŲ OPERACIJŲ APSKAITA
97. Valiutinėmis operacijomis laikomos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurių vykdymas susijęs su užsienio valiuta. Prie valiutinių operacijų priskiriamos:
97.1. prekių, paslaugų ir kito turto pirkimas–pardavimas, už kurį mokama arba įsipareigojama sumokėti užsienio valiuta;
98. Valiutinė operacija registruojama apskaitoje litais pagal ūkinės operacijos atlikimo dienos valiutos kursą. Komandiruotės išlaidos užsienio valiuta teisės aktų nustatyta tvarka įvertinamos išvykimo į komandiruotę dieną galiojusiu valiutos kursu.
99. Įsigijimo savikaina apskaitomas už užsienio valiutą pirktas turtas balanse turi būti įvertinamas litais, taikant pirkimo dieną galiojusį valiutos kursą. Kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos įvertinamos paslaugų pirkimo dienos valiutos kursu.
100. Rengiant finansinę atskaitomybę, valiutiniai straipsniai balanse įvertinami pagal balanso sudarymo dienos valiutos kursą.
101. Skirtumai, susidarę valiutiniuose straipsniuose dėl valiutos kurso pasikeitimo ir atsiradę atliekant valiutines operacijas arba perkainojus balanso sudarymo dienos valiutos kursu anksčiau įregistruotus valiutinius straipsnius, pripažįstami to ataskaitinio laikotarpio, kurį jie susidarė, pajamomis arba sąnaudomis.
102. Jeigu valiutinės skolos grąžinamos ne jų atsiradimo ataskaitinį laikotarpį, valiutų kursų skirtumas skaičiuojamas nuo paskutinio balanso sudarymo dienos. Jeigu sudaroma tarpinė finansinė atskaitomybė, valiutiniai straipsniai perskaičiuojami tarpiniais laikotarpiais, o valiutos kurso pasikeitimo įtaka turi būti nustatoma nuo valiutinio straipsnio paskutinio perskaičiavimo dienos.
VII. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS APSKAITOJE
103. Vadovaujantis kaupimo principu, pajamos apskaitoje pripažįstamos ir registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Pajamomis laikomas tik įstaigos ekonominės naudos padidėjimas.
104. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra įstaigos gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo.
105. Į uždirbtas pajamas neįskaitomos pardavimo nuolaidos, kuriomis pirkėjai pasinaudojo arba pasinaudos vėliau.
106. Paslaugų teikimo pajamos pripažįstamos tuomet, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:
106.2. sandoris yra baigtas arba jo įvykdymo laipsnis iki balanso sudarymo datos gali būti patikimai įvertintas;
107. Į įstaigos buhalterinę apskaitą įtraukiamos visos pagal nustatytus įkainius įvertintos suteiktos paslaugos neatsižvelgiant į ekonominės naudos padidėjimą.
108. Viršsutartinių paslaugų, įvertintų pagal nustatytus įkainius, suma mažinamos įstaigos pajamos ir gautina suma, kuri rodoma kontrarinėje 6 klasės pajamų ir kontrarinėje 2 klasės gautinų sumų sąskaitoje. Suteikus viršsutartines paslaugas, įstaiga pagal savo nustatytą tvarką turi surašyti buhalterinės apskaitos dokumentą, kuriame būtų visi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nustatyti rekvizitai ir kurį pasirašytų įstaigos vadovas ir buhalteris.
109. Kai paslaugų teikimo sandoris užbaigiamas tą patį laikotarpį, kurį buvo pradėtas, pajamos pripažįstamos tą patį laikotarpį ir įvertinamos sutartyje nurodyta suma.
110. Kai pagal paslaugų teikimo sandorį paslaugos teikiamos ilgiau negu vieną ataskaitinį laikotarpį, pajamos proporcingai paskirstomos tiems laikotarpiams, kurių metu buvo teikiamos paslaugos.
111. Pajamos pripažįstamos tik tais atvejais, kai tikimasi, kad suteikus paslaugas bus gauta ekonominės naudos. Tačiau jeigu kyla abejonių, ar bus gauta jau į pajamas įtraukta suma, tuomet skola, kurios nebesitikima gauti, įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio abejotinų skolų sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, kurį laikotarpį (ankstesnį ar ataskaitinį) pajamos buvo pripažintos.
112. Jei paslaugų teikimo sandorio patikimai įvertinti negalima, tuomet pajamomis pripažįstama suma, lygi išlaidoms, kurias tikimasi atgauti. Pelnas nepripažįstamas.
113. Kai išnyksta priežastys, dėl kurių nebuvo galima patikimai įvertinti sandorio, pajamos pripažįstamos pagal šių Taisyklių 106 punkto nuostatas.
114. Pajamos už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes laikomos uždirbtomis ir turi būti rodomos finansinėje atskaitomybėje, jeigu pardavėjas užbaigė visus esminius prekių gamybos darbus, perdavė pirkėjui visą su šiomis prekėmis susijusią riziką, esamą bei būsimą naudą, be to, tikimybė, kad prekės bus grąžintos arba reikės patirti daug papildomų sąnaudų, susijusių su jų gamyba arba pardavimu, labai menka, arba pirkėjui suteiktos visos paslaugos (sutartyje numatyta jų dalis), o didelių papildomų sąnaudų arba nuostolių, susijusių su šių paslaugų suteikimu, tikimybė menka.
115. Jeigu per ataskaitinį laikotarpį prekės grąžinamos arba nukainojamos sutikus prekių tiekėjui, grąžintų prekių suma bei nukainotu rezultatu turi būti sumažintos tiekėjo ataskaitinio laikotarpio pajamos.
116. Pinigai, gauti iš anksto apmokėjus už paslaugas (prekes), apskaitoje rodomi kaip įstaigos įsipareigojimų pirkėjams didėjimas. Pajamos šiuo atveju pripažįstamos tik suteikus paslaugas (pardavus prekes).
117. Į kitas pajamas įskaitomas ilgalaikio turto perleidimo pelnas, nuomos pajamos, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gauti palūkanos už kredito įstaigose laikomus pinigus, valiutos kurso teigiama įtaka, baudos, delspinigiai, susiję su pirkėjų ir kitomis skolomis.
118. Sąnaudos, patirtos uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėje atskaitomybėje pagal kaupimo ir pajamų bei sąnaudų palyginimo principus.
119. Ne visos per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos (išleisti pinigai, sunaudotas turtas bei paslaugos, taip pat atsiradusios skolos) laikomos sąnaudomis ir ne visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos turi būti susijusios su šio laikotarpio išlaidomis. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos, nelaikomos sąnaudomis, rodomos balanse kaip turtas.
120. Veiklos sąnaudos apskaitoje turi būti pripažintos įvykdžius šias sąlygas:
120.1. sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su paslaugų suteikimu arba parduotų prekių (produkcijos) pagaminimu;
120.2. sąnaudos turi būti susijusios su įstaigos turto arba kitų juridinių asmenų jam teikiamų paslaugų naudojimu arba įstaigos įsipareigojimų kitiems juridiniams asmenims didėjimu, ir šie įsipareigojimai turi būti patikimai įvertinti;
120.3. jeigu pajamos, susijusios su tam tikrų išteklių naudojimu, bus uždirbamos per keletą būsimųjų ataskaitinių laikotarpių ir dėl to pajamų ir sąnaudų ryšys gali būti nustatytas tik apytiksliai, apskaitoje naudojami netiesioginiai sąnaudų pripažinimo ir įtraukimo į apskaitą būdai (ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija);
121. Įstaigos, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką, savarankiškai pasirenka paslaugų ir produkcijos savikainos apskaičiavimo metodą, sąnaudų priskyrimo paslaugoms, prekėms, atskiroms programoms būdą.
122. Veiklos sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu, pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos. Įstaiga grupuoja su atskirų programų įgyvendinimu susijusias sąnaudas pagal savo pasirinktą sąnaudų grupavimo būdą. Įstaigai skirto tikslinio finansavimo dalis, susijusi su programos (paramos) tikslų įgyvendinimu per ataskaitinį laikotarpį, registruojama atskiroje sąskaitoje „Kompensuotos sąnaudos“. Veiklos rezultatų ataskaitoje kompensuotos sąnaudos rodomas su minuso ženklu. Finansavimo panaudojimas pagal atskiras programas atskleidžiamas aiškinamajame rašte.
123. Prie veiklos sąnaudų priskiriamos darbuotojų darbo apmokėjimo, sunaudotų medikamentų ir medicinos priemonių savikaina, ligonių maitinimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos), remonto, patalpų išlaikymo ir nuomos, draudimo, mokesčių (neatskaitomo PVM ir kt., išskyrus pelno mokestį), transporto ir ryšių, turto nurašymo, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, abejotinų skolų, žalos atlyginimo ir kitos veiklos sąnaudos. Prie veiklos sąnaudų priskiriami ir praėjusių ataskaitinių laikotarpių klaidų taisymo rezultatai, turėję įtakos sąnaudų dydžiui, kurie parodomi atskirame Veiklos rezultatų ataskaitos straipsnyje. Jeigu taisomos ataskaitinių metų klaidos arba praėjusių ataskaitinių laikotarpių nebaigtų programų klaidos, klaidos taisymas įtraukiamas į tą Veiklos rezultatų ataskaitos straipsnį, kuriame buvo padaryta klaida.
124. Įstaigos suteikta labdara ir parama priskiriama įstaigos veiklos sąnaudoms ir rodoma Veiklos rezultatų ataskaitos atskirame straipsnyje. Prekėmis ir paslaugomis suteikta labdara ir parama rodoma jų savikaina.
125. Prie kitų sąnaudų priskiriami: ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai, valiutos kurso neigiama įtaka, ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotos palūkanos, baudos, delspinigiai ir sąnaudos, nesusijusios su pagrindine įstaigos veikla.
VIII. NUOSAVO KAPITALO APSKAITA
127. Įstaigos nuosavą kapitalą sudaro:
128. Dalininkų kapitalas teisės aktų nustatyta tvarka yra lygus steigėjų įnašų vertei. Piniginių įnašų dydį, nepiniginių įnašų vertės nustatymo tvarką nustato teisės aktai, reglamentuojantys įstaigos veiklą, steigimo dokumentai, įstaigos įstatai.
129. Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas steigėjų numatytiems tikslams. Rezervai gali būti sudaromi įstaigos įstatuose nustatyta tvarka. Sudarant rezervą, apskaitoje registruojamas veiklos rezultato sumažėjimas ir rezervo padidėjimas. Panaikinus panaudotus arba nepanaudotus rezervus, apskaitoje registruojamas veiklos rezultato padidėjimas ir atitinkamo rezervo sumažėjimas.
130. Įstaigos veiklos rezultatas – įstaigos uždirbtas pelnas arba patirti nuostoliai. Ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatas ir ankstesniųjų laikotarpių veiklos rezultatas balanse rodomi atskirai. Rengiant finansinę atskaitomybę, praėjusių metų veiklos rezultatas priskiriamas ankstesnių metų veiklos rezultatui.
IX. FINANSAVIMO APSKAITA
131. Įstaigos finansavimas priklauso nuo jos dalyvavimo programose. Įstaigos finansavimo būdai gali būti:
132. Dotacija įtraukiama į apskaitą gavus neatlygintinai ilgalaikio turto arba įsigijus jo iš programai skirtų pinigų. Dotacija pripažįstama ir rodoma balanse, kai ji atitinka šiuos požymius:
132.1. įstaigos neatlygintinai gauna ilgalaikio turto arba įsigyja jo iš programai (paramai) skirtų pinigų;
133. Dotacijos apskaita tvarkoma kaupimo principu. Dotacija pripažįstama panaudota, kai neatlygintinai gautas ir įsigytas iš tikslinio finansavimo lėšų turtas nudėvimas. Balanse rodoma nepanaudota dotacijos dalis. Įstaiga kaupia informaciją pagal dotacijos davėjus, gauto turto grupes.
134. Tiksliniams įnašams priskiriama iš valstybės arba savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų, juridinių ir fizinių asmenų teikiama parama griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti. Tiksliniai įnašai pripažįstami ir rodomi apskaitoje, jeigu jie atitinka šiuos požymius:
134.1. tikslinių įnašų gavėjas pagal savo įstatuose numatytą veiklos pobūdį atitinka teikiamos paramos sąlygas;
135. Jeigu tiksliniai įnašai atitinka šių Taisyklių 134 punkte nustatytus požymius, jie registruojami apskaitoje kaip gautini. Jeigu tiksliniai įnašai neatitinka pripažinimo požymių, apskaitoje registruojami po jų faktiško gavimo kaip gauti tiksliniai įnašai. Tiksliniais įnašais gali būti pripažįstamos negrąžintinos paskolos, jeigu įstaiga gali garantuoti, kad bus įvykdytos visos paskolos panaudojimo sąlygos ir jos grąžinti nereikės. Tikslinio įnašo pavydys gali būti specialistų kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų.
136. Tiksliniai įnašai pripažįstami panaudotais tiek, kiek patirtų sąnaudų pripažinta kompensuotomis. Panaudojus tikslinių įnašų lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti, keičiasi tik finansavimo straipsnis – didėja dotacija, mažėja tikslinis finansavimas.
137. Įstaiga gali būti finansuojama ir kitais būdais, nepriskirtinais dotacijai, tiksliniams įnašams. Tokio finansavimo pavyzdys gali būti prekių teikimas, kai davėjas nustato jų panaudojimo tikslą, aukų skyrimas ar kita parama, kai davėjas nenurodo jų konkretaus panaudojimo tikslo. Jeigu davėjas nenurodo paramos panaudojimo tikslo, įstaiga su šia parama gali elgtis savo nuožiūra.
138. Parama, gauta nurodžius arba nenurodžius jos tikslo, pripažįstama panaudota kaip ir tiksliniai įnašai (šių Taisyklių 134 punktas). Parama, gauta prekėmis, įvertinama tikrąja verte (šių Taisyklių 87 punktas) ir rodoma kaip atsargos. Tokia parama pripažįstama panaudota (sąnaudos pripažįstamos kompensuotomis) tą ataskaitinį laikotarpį, kurį gautos atsargos sunaudojamos.
X. ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA
140. Įsipareigojimai gali atsirasti iš sutarčių arba kaip įstatymų nustatyti reikalavimai. Įsipareigojimų atsiradimo pavyzdžiai:
140.4. gavus išsimokėtinai turto, atsiranda įsipareigojimas per sutartyje numatytą laikotarpį sumokėti pinigus ir palūkanas;
141. Finansinėje atskaitomybėje įsipareigojimai skirstomi į dvi grupes:
142. Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įstaiga turės įvykdyti per ilgesnį nei vieneri metai laikotarpį nuo balanso sudarymo datos. Ilgalaikiai įsipareigojimai apima įstaigos įsipareigojimus tiekėjams, kredito įstaigoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Ilgalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriamos trumpalaikės paskolos, jeigu jų grąžinimo terminas pratęstas arba yra sudaryta pakartotinio finansavimo sutartis ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.
143. Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įstaiga turės įvykdyti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įstaigos įsipareigojimus tiekėjams, kredito įstaigoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Trumpalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriama ilgalaikių įsipareigojimų dalis, kuri turės būti apmokėta (įvykdyta) per vienerius metus.
144. Trumpalaikio įsipareigojimo pavyzdys gali būti atostoginių kaupimas darbuotojams, t. y. įsipareigojimas suteikti darbuotojams apmokamas atostogas, kuriomis jie nepasinaudojo ataskaitinį laikotarpį. Įsipareigojimo suma nustatoma atlikus uždirbtų ir nepanaudotų atostogų dienų inventorizaciją. Nustačius kiekvieno darbuotojo nepanaudotų atostogų dienų skaičių ir padauginus jį iš jo darbo dienos atlyginimo, nustatomas įsipareigojimo darbuotojams dydis.
XI. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDĖTIS IR PATEIKIMO TVARKA
146. Finansinę atskaitomybę sudaro šios finansinės ataskaitos:
147. Balanse nurodomas įstaigos turtas, nuosavas kapitalas, finansavimas ir įsipareigojimai balanso sudarymo datą.
148. Veiklos rezultatų ataskaitoje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį suteiktos paslaugos ir uždirbtos pajamos ir sąnaudos, patirtos suteikiant šias paslaugas ir uždirbant pajamas, kompensuotos sąnaudos ir veiklos rezultatas – pelnas arba nuostoliai.
149. Aiškinamajame rašte pateikiama finansinių ataskaitų straipsnių išsamesnė analizė, papildoma informacija ir paaiškinimai, susiję su įstaigos veikla per ataskaitinį laikotarpį.
152. Įstaigos metinę finansinę atskaitomybę, kurią sudaro šių Taisyklių 146 punkte nurodytos finansinės ataskaitos, pasirašo įstaigos vadovas. Jeigu įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka finansinė atskaitomybė tvirtinama steigėjų susirinkimo arba kito valdymo organo, finansinių ataskaitų titulinėje dalyje (tvirtinimo žyma) įrašomas protokolo numeris ir data. Finansinė atskaitomybė skelbiama viešai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
154. Pagal įstaigos steigimo dienos, sprendimo reorganizuoti arba pertvarkyti įstaigą priėmimo dienos ir likvidatoriaus paskyrimo dienos duomenis sudaromas balansas. Jeigu įstaiga įsteigiama antroje finansinių metų pusėje, steigimo metų metinės finansinės atskaitomybės sudaryti neprivaloma. Įstaigos steigimo metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į kitų finansinių metų finansinę atskaitomybę. Įstaigų, pradedančių veiklą, reorganizuojamų, pertvarkomų, likviduojamų arba keičiančių finansinius metus, finansiniai metai gali būti trumpesni arba ilgesni negu 12 mėnesių, bet negali viršyti 18 mėnesių.
155. Jeigu įstaigos turi filialų, kiekvienas filialas turi rengti atskirą balansą, kurio duomenys įtraukiami į įstaigos balansą. Filialo apskaitos informacija, reikalinga kitoms įstaigos finansinės atskaitomybės finansinėms ataskaitoms užpildyti, teikiama įstaigos nustatyta tvarka.
156. Įstaigos gali pačios spausdinti finansinės atskaitomybės finansines ataskaitas, įrašydamos visus šių Taisyklių 2 ir 3 prieduose nurodytus straipsnius arba praleisdamos tuos, kurių sumos ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje lygios nuliui, arba į šias ataskaitas įterpti papildomas eilutes, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įstaigos finansinę būklę, veiklos rezultatus. Straipsniai, nurodyti šių Taisyklių 159 ir 187 punktuose, yra privalomi, t. y. jie turi būti pateikiami ir tais atvejais, kai jų sumos lygios nuliui.
157. Iki atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įstaigos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie turi būti apibendrinti buhalterinėse sąskaitose. Metinės finansinės atskaitomybės duomenys turi būti pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis.
XII. BALANSAS
158. Balansas užpildomas remiantis buhalterinių sąskaitų ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos likučių duomenimis. Steigimo balanse ir steigimo metų finansinėje atskaitomybėje ataskaitinio laikotarpio pradžios rodikliai nerašomi.
159. Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka:
A. Ilgalaikis turtas
I. Nematerialusis turtas
II. Materialusis turtas
III. Finansinis turtas
B. Trumpalaikis turtas
I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys
II. Per vienerius metus gautinos sumos
III. Kitas trumpalaikis turtas
IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai
C. Nuosavas kapitalas
I. Dalininkų kapitalas
II. Kiti rezervai
III. Veiklos rezultatas
D. Finansavimas
E. Įsipareigojimai
I. Ilgalaikiai įsipareigojimai
II. Trumpalaikiai įsipareigojimai.
160. Ilgalaikio turto straipsnyje parodomas nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas.
161. Balanse nematerialusis turtas rodomas verte, nustatyta šių Taisyklių 18 punkte.
162. Ilgalaikio materialiojo turto straipsniuose pagal turto grupes rodoma jo balansinė vertė, nurodyta šių Taisyklių 31 punkte, įskaitant lizingo (finansinės nuomos) būdu įgytą turtą, laikinai nenaudojamą bei dar nesumontuotą turtą. Ilgalaikio materialiojo turto straipsnyje „Nebaigta statyba“ rodoma nebaigtų darbų vertė kartu su sumokėtais už statybos darbus avansais. Straipsnyje „Kitas materialusis turtas“ rodomi ir sumokėti už kitą ilgalaikį materialųjį turtą avansai, išskyrus avansus, parodytus straipsnyje „Nebaigta statyba“.
163. Finansinio turto straipsniuose rodomos po vienerių metų gautinos sumos (už paslaugas, kitą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą) ir kitas finansinis turtas (gauti vekseliai), kurių įstaiga per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos nenumato perleisti kitam asmeniui. Po vienerių metų gautinos sumos parodomos jų grynąja verte, kuri apskaičiuojama gautiną sumą sumažinus abejotinų skolų suma.
164. Trumpalaikio turto straipsnyje parodomos atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas, pinigai ir pinigų ekvivalentai.
165. Trumpalaikio turto atsargų straipsniuose rodomi atsargų likučiai jų įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Šiame straipsnyje rodomos ir tos įstaigos atsargos, kurios yra išsiųstos tretiesiems asmenims perdirbti, parduoti, paliktos pasaugoti, eksponuoti parodose ir kitais panašiais atvejais. Šiame straipsnyje rodoma nebaigtų teikti sveikatos priežiūros paslaugų savikaina.
166. Straipsnyje „Išankstiniai apmokėjimai“ parodomi įstaigos sumokėti avansai už trumpalaikį turtą ir paslaugas.
167. Straipsnyje „Nebaigtos vykdyti sutartys“ parodomos nebaigtų darbų sąnaudos (pvz., mokslinių tiriamųjų darbų pagal ilgalaikes sutartis).
168. Per vienerius metus gautinų sumų straipsniuose parodomi įsiskolinimai, už kuriuos pirkėjai ir kiti asmenys turėjo atsiskaityti per vienerius metus. Per vienerius metus gautinos sumos parodomos grynąja verte, kuri apskaičiuojama sumažinus gautiną sumą abejotinų skolų suma. Straipsnyje „Kitos gautinos sumos“ rodomos gautinos finansavimo lėšos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, iš Europos Sąjungos fondų, iš kitų asmenų.
169. Straipsnyje „Kitas trumpalaikis turtas“ rodomi terminuoti indėliai ir trumpalaikis turtas, neparodytas kituose trumpalaikio turto straipsniuose. Kitas trumpalaikis turtas, denominuotas užsienio valiuta, įvertinamas litais pagal valiutos kursą, buvusį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
170. Straipsnyje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ parodomi kredito įstaigų sąskaitose ir kasoje esantys pinigai įvairia valiuta ir pinigų ekvivalentai. Pinigai užsienio valiuta ir pinigų ekvivalentai, denominuoti užsienio valiuta, įvertinami litais pagal valiutos kursą, buvusį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
171. Būsimų laikotarpių sąnaudos parodomos išankstinių apmokėjimų straipsniuose. Jeigu būsimų laikotarpių sąnaudų sumos yra reikšmingos, jos gali būti rodomos atskirose balanso eilutėse ir paaiškinamos aiškinamajame rašte.
172. Straipsnyje „Nuosavas kapitalas“ parodomas dalininkų kapitalas, kiti rezervai, ataskaitinių ir ankstesnių metų veiklos rezultatas.
173. Straipsnyje „Dalininkų kapitalas“ parodomi įstaigos steigėjų įnašai į nuosavą kapitalą.
174. Jeigu įstaigos įstatuose numatyta sudaryti rezervus, straipsnyje „Kiti rezervai“ parodomi iš sukaupto veiklos rezultato (pelno) sudaryti rezervai.
175. Straipsnyje „Veiklos rezultatai“ rodomas veiklos rezultatas – ataskaitinių metų ir sukauptas ankstesnių metų veiklos rezultatas – pelnas (nuostoliai).
176. Straipsnyje „Finansavimas“ rodomas gautinas ir gautas, bet nepanaudotas finansavimas.
177. Straipsnyje „Dotacija“ rodoma nepanaudota ilgalaikiu turtu gauta parama, kuri lygi neatlygintinai gauto ir įsigyto iš tikslinio finansavimo lėšų ilgalaikio turto likutinei vertei.
178. Straipsnyje „Tiksliniai įnašai“ rodomi gautini ir gauti, bet nepanaudoti tiksliniai įnašai.
179. Straipsnyje „Kitas finansavimas“ rodoma kitais būdais gauto ir nepanaudoto finansavimo suma.
180. Straipsnyje „Įsipareigojimai“ parodomi ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai.
181. Straipsnyje „Ilgalaikiai įsipareigojimai“ rodomos skolos ir įsipareigojimai, kuriuos reikės sumokėti per laikotarpį, ilgesnį kaip vieneri metai nuo balanso sudarymo datos. Tai finansinės skolos kredito įstaigoms, skolos pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartis, gauti išankstiniai apmokėjimai ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai.
182. Straipsnyje „Trumpalaikiai įsipareigojimai“ rodomos skolos ir įsipareigojimai, kuriuos įstaiga turės sumokėti per laikotarpį, trumpesnį nei vieneri metai nuo balanso sudarymo datos. Tai ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis, trumpalaikės skolos kredito įstaigoms, tiekėjams, gauti išankstiniai apmokėjimai, įsipareigojimai darbuotojams, valstybės ir savivaldybės biudžetui, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
183. Straipsnyje „Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai“ rodomi darbuotojams neišmokėti atlyginimai ir kitos išmokos, nesumokėti gyventojų pajamų mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos, sukaupti atostoginiai ir kiti įsipareigojimai darbuotojams.
184. Straipsnyje „Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“ rodomi įsipareigojimai, neparodyti kituose per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsniuose.
185. Būsimųjų laikotarpių pajamos parodomos gautų išankstinių apmokėjimų straipsniuose. Jeigu būsimųjų laikotarpių pajamų sumos yra reikšmingos, jos gali būti rodomos papildomose balanso eilutėse ir paaiškinamos aiškinamajame rašte.
XIII. VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA
186. Veiklos rezultatų ataskaitoje įstaiga parodo visas suteiktas paslaugas ir uždirbtas per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį pajamas ir sąnaudas, patirtas suteikiant šias paslaugas ir uždirbant pajamas, kompensuotas sąnaudas ir veiklos rezultatus.
187. Veiklos rezultatų ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal tokius straipsnius:
I. Pajamos
II. Sąnaudos
III. Veiklos rezultatas prieš apmokestinimą
IV. Pelno mokestis
V. Grynasis veiklos rezultatas.
188. Straipsnyje „Pajamos“ rodomos uždirbtos pajamos, lygios straipsnių „Suteiktos paslaugos ir parduotos prekės“, „Suteiktos viršsutartinės paslaugos“ ir „Kitos paslaugos“ algebrinei sumai.
189. Straipsnyje „Suteiktos paslaugos ir parduotos prekės“ parodomos suteiktos paslaugos ir prekių pardavimo pajamos, įskaitant suteiktas viršsutartines paslaugas.
190. Straipsnyje „Suteiktos viršsutartinės paslaugos“ parodomos suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, įvertintos taikant nustatytus paslaugų įkainius, už kurias pagal paslaugų teikimo ir kompensavimo sutarties sąlygas šalis neįsipareigoja apmokėti. Šis straipsnis rodomas su minuso ženklu.
193. Straipsnyje „Veiklos sąnaudos“ rodomos patirtos veiklos sąnaudos, išskyrus nurodytas straipsnyje „Kitos sąnaudos“.
194. Straipsnyje „Kompensuotos sąnaudos“ rodomas panaudotas nustatytiems tikslams įgyvendinti skirtas finansavimas iš valstybės ir savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų ir kitų paramos davėjų tikslinio finansavimo, įskaitant panaudotą dotaciją. Šis straipsnis rodomas su neigiamu ženklu.
196. Straipsnyje „Veiklos rezultatas prieš apmokestinimą“ rodomas įstaigos ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatas, kurį sudaro veiklos rezultatų ataskaitos pajamų ir sąnaudų straipsnių skirtumas.
197. Straipsnyje „Grynasis veiklos rezultatas“ rodomas rezultatas, kuris nustatomas iš veiklos rezultato prieš apmokestinimą sumos atėmus pelno mokesčio sumą. Jeigu įstaiga įstatymų nustatyta tvarka nemoka pelno mokesčio, straipsnis „Pelno mokestis“ veiklos rezultatų ataskaitoje nepildomas. Tokiu atveju pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą suma bus lygi grynojo veiklos rezultato sumai.
XIV. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
198. Aiškinamąjį raštą sudaro šios dalys:
199. Aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje pateikiama bendra informacija apie įstaigą ir jos veiklą:
200. Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje turi būti pateikta informacija apie taikytą apskaitos politiką, kuri gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimams. Šioje dalyje nurodomi:
201. Jeigu keičiama įstaigos apskaitos politika, aiškinamajame rašte nurodomas faktas, kad buvo pakeista apskaitos politika, ir nurodomos apskaitos politikos keitimo priežastys.
202. Jeigu parengtos finansinės atskaitomybės ataskaitų ataskaitinio laikotarpio pradžios duomenys nesutampa su praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigos duomenimis arba jų nėra, turi būti paaiškintos jų neatitikimo arba nebuvimo priežastys.
203. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje pateikiamos tik reikšmingus finansinės atskaitomybės straipsnius paaiškinančios lentelės ir (arba) tekstinė informacija. Aiškinamojo rašto pastabos numeruojamos eilės tvarka. Aiškinamojo rašto pastabos numeris turi būti nurodomas prie finansinės ataskaitos straipsnio, kurį ji paaiškina.
204. Jeigu įstaiga yra finansuojama ir dalyvauja programose, pateikia tokią informaciją:
206. Aiškinamojo rašto pastabose pateikiama balanse ir veiklos rezultatų ataskaitoje nepateikta informacija, kuri būtina norint parodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos įstaigos veiklai, finansinei būklei ir veiklos rezultatams. Tokios informacijos pavyzdžiai:
206.2. paslaugomis ir savanorių darbu gauta parama (gautų paslaugų rūšis, dirbusių savanorių skaičius, jų dirbtas laikas, gautų paslaugų ir savanorių atlikto darbo vertė);
206.4. visiškai nudėvėto, tačiau dar tebenaudojamo ilgalaikio turto arba turto grupių sąrašas ir jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;
206.5. taikomi ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai ir naudingo tarnavimo laikas metais pagal turto grupes;
206.8. pagal panaudos sutartį gauto turto vertė, jo būklė (nusidėvėjimo laipsnis pagal turto grupes), panaudos laikotarpis ir galimybė jį pratęsti;
207. Aiškinamąjį raštą, kaip ir visas kitas finansinės atskaitomybės finansines ataskaitas, pasirašo įstaigos vadovas.
XV. ĮSTAIGOS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ PO JOS REORGANIZAVIMO IR PERTVARKYMO
208. Jeigu įstaigos reorganizuojamos prijungimo arba sujungimo būdu, kiekviena įstaiga, besijungianti į naują juridinį asmenį, pagal reorganizavimo dienos būklę sudaro balansą. Naujas juridinis asmuo, kuriam pereina visos reorganizuotų įstaigų teisės ir pareigos, pagal įsteigimo dienos būklę sudaro balansą, sudėdamas besijungiančių įstaigų balansus į vieną ir eliminuodamas jų tarpusavio įsipareigojimus.
209. Jeigu įstaigos reorganizuojamos išdalijimo arba padalijimo būdu, kai dalis reorganizuojamos įstaigos teisių ir pareigų pereina dviem arba kelioms įstaigoms, reorganizuojama įstaiga pagal reorganizavimo dienos būklę sudaro balansą, kurį, atsižvelgdama į padalijimo projektą, padalija į atitinkamą skaičių po reorganizavimo pradėsiančių veikti įstaigų balansų.
210. Jeigu įstaiga pertvarkoma į kitos teisinės formos juridinį asmenį, pertvarkoma įstaiga pagal pertvarkymo dienos būklę sudaro balansą. Pertvarkymo diena laikoma paskutinė diena prieš po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens įregistravimą juridinių asmenų registre.
211. Jeigu įstaiga likviduojama, likvidatorius pagal sprendimo priėmimo likviduoti dienos duomenis sudaro įstaigos likvidavimo laikotarpio pradžios balansą. Likvidatorius, baigęs vykdyti likviduojamosios įstaigos prievoles, atsiskaitęs su kreditoriais ir teisės aktų nustatyta tvarka perdavęs turtą, surašo įstaigos likvidavimo aktą.
______________
Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų
buhalterinės apskaitos ir finansinės
atskaitomybės sudarymo ir pateikimo
taisyklių
1 priedas
VIEŠŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS IR REKOMENDUOJAMI JO PAAIŠKINIMAI
I. VIEŠŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS
| 1 |
ILGALAIKIS TURTAS
|
| 11 |
Nematerialusis turtas |
| 111 |
Programinė įranga |
|
|
1110 Įsigijimo savikaina |
|
|
1113 Amortizacija (-) |
| 112 |
Kitas nematerialusis turtas |
|
|
1120 Įsigijimo savikaina |
|
|
1121 Išankstiniai apmokėjimai |
|
|
1123 Amortizacija (-) |
| 12 |
Materialusis turtas |
| 120 |
Žemė |
|
|
1200 Įsigijimo savikaina |
| 121 |
Pastatai ir statiniai |
|
|
1210 Įsigijimo savikaina |
|
|
1212 Ruošiami naudoti |
|
|
1213 Nusidėvėjimas (-) |
| 122 |
Mašinos ir įrengimai |
|
|
1220 Įsigijimo savikaina |
|
|
1222 Ruošiami naudoti |
|
|
1223 Nusidėvėjimas (-) |
| 123 |
Transporto priemonės |
|
|
1230 Įsigijimo savikaina |
|
|
1232 Ruošiami naudoti |
|
|
1233 Nusidėvėjimas (-) |
| 124 |
Medicininė įranga |
|
|
1240 Įsigijimo savikaina |
|
|
1242 Ruošiami naudoti |
|
|
1243 Nusidėvėjimas (-) |
| 125 |
Baldai ir buitinė technika |
|
|
1250 Įsigijimo savikaina |
|
|
1252 Ruošiami naudoti |
|
|
1253 Nusidėvėjimas (-) |
| 126 |
Nebaigta statyba |
|
|
1260 Nebaigta statyba |
|
|
1261 Išankstiniai apmokėjimai už nebaigtą statyti turtą |
| 127 |
Kitas materialusis turtas |
|
|
1270 Įsigijimo savikaina |
|
|
1271 Išankstiniai apmokėjimai |
|
|
1272 Ruošiami naudoti |
|
|
1273 Nusidėvėjimas (-) |
| 13 |
Finansinis turtas |
| 130 |
Po vienerių metų gautinos sumos |
|
|
1301 Po vienerių metų gautinos sumos |
|
|
1307 Abejotinos skolos (-) |
|
|
|
| 2 |
TRUMPALAIKIS TURTAS
|
| 20 |
Atsargos |
| 200 |
Medžiagos |
| 201 |
Medikamentai ir medicinos priemonės |
| 202 |
Maisto produktai |
| 203 |
Inventorius |
| 204 |
Nebaigta gamyba |
| 205 |
Pagaminta produkcija |
| 206 |
Prekės, skirtos perparduoti |
| 22 |
Išankstiniai apmokėjimai |
| 221 |
Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams |
| 222 |
Išankstiniai apmokėjimai biudžetui |
| 223 |
Būsimųjų laikotarpių sąnaudos |
| 227 |
Abejotinos skolos (-) |
| 23 |
Nebaigtos vykdyti sutartys |
| 24 |
Pirkėjų įsiskolinimas |
| 241 |
Ligonių kasos įsiskolinimas |
| 242 |
Valstybės biudžeto įsiskolinimas |
| 243 |
Savivaldybės biudžeto įsiskolinimas |
| 244 |
Pirkėjų skolos už mokamas medicinos paslaugas |
| 245 |
Kitų pirkėjų skolos |
| 246 |
Gautina suma už viršsutartines paslaugas |
| 247 |
Abejotinos skolos (-) |
| 25 |
Kitos gautinos sumos |
| 251 |
Gautinas PVM |
| 256 |
Kitos gautinos sumos |
| 257 |
Abejotinos skolos (-) |
| 26 |
Investicijos ir terminuoti indėliai |
| 261 |
Terminuoti indėliai |
| 262 |
Kitas trumpalaikis turtas |
| 27 |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai |
| 270 |
Pinigų ekvivalentai |
| 271 |
Sąskaitos bankuose |
| 272 |
Kasa |
| 273 |
Pinigai kelyje |
| 274 |
Laikinai įšaldytos sąskaitos |
|
|
|
| 3 |
NUOSAVAS KAPITALAS
|
| 30 |
Dalininkų kapitalas |
| 33 |
Rezervai |
| 34 |
Veiklos rezultatas |
| 341 |
Ataskaitinių metų veiklos rezultatas |
| 342 |
Ankstesniųjų metų veiklos rezultatas |
| 35 |
Finansavimas |
| 351 |
Gautinas finansavimas |
| 352 |
Gautas finansavimas |
|
|
3521 Dotacija |
|
|
3522 Tiksliniai įnašai programoms |
|
|
3523 Parama |
|
|
3524 Kitas finansavimas |
| 39 |
Pajamų ir sąnaudų suvestinė |
|
|
|
| 4 |
ĮSIPAREIGOJIMAI
|
| 40 |
Ilgalaikės finansinės skolos |
| 401 |
Lizingo (finansinės nuomos) ir panašūs įsipareigojimai |
| 402 |
Kredito įstaigoms |
| 403 |
Kitos finansinės skolos |
| 42 |
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai |
| 43 |
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis |
| 431 |
Lizingo (finansinės nuomos) ir panašūs įsipareigojimai |
| 432 |
Kredito įstaigoms |
| 433 |
Kitos finansinės skolos |
| 44 |
Trumpalaikės finansinės skolos |
| 441 |
Kredito įstaigoms |
| 442 |
Kitos skolos |
| 45 |
Skolos tiekėjams |
| 46 |
Gauti išankstiniai apmokėjimai |
| 47 |
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai |
| 471 |
Mokėtinas darbo užmokestis |
| 472 |
Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis |
| 473 |
Mokėtinos socialinio draudimo įmokos |
| 474 |
Mokėtinos garantinio fondo įmokos |
| 475 |
Sukaupti atostoginiai |
| 48 |
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai |
| 481 |
Mokėtinas PVM |
| 482 |
Kitos mokėtinos sumos |
|
|
|
| 5 |
PAJAMOS
|
| 50 |
Pajamos už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes |
| 501 |
Suteiktos paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo |
| 502 |
Suteiktos paslaugos, apmokamos iš valstybės biudžeto |
| 503 |
Suteiktos paslaugos, apmokamos iš savivaldybės biudžeto |
| 504 |
Suteiktos paslaugos, apmokamos kitų asmenų |
| 505 |
Pajamos už parduotas prekes |
| 506 |
Suteiktos viršsutartinės paslaugos (-) |
| 507 |
Nuolaidos, grąžinimai (-) |
| 52 |
Kitos pajamos |
| 521 |
Ilgalaikio turto perleidimo pelnas |
| 522 |
Turto nuomos pajamos |
| 523 |
Palūkanų pajamos |
| 524 |
Baudų ir delspinigių pajamos |
| 525 |
Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka |
| 526 |
Kitos pajamos |
|
|
|
| 6 |
SĄNAUDOS
|
| 60 |
Veiklos sąnaudos |
| 601 |
Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos |
| 602 |
Darbo užmokesčio atskaitymų sąnaudos |
| 603 |
Vaistų ir medicinos priemonių sąnaudos |
| 604 |
Ligonių maitinimo sąnaudos |
| 605 |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos |
| 606 |
Nuomos sąnaudos |
| 607 |
Remonto ir eksploatacijos sąnaudos |
| 608 |
Komunalinės sąnaudos |
| 609 |
Transporto sąnaudos |
| 610 |
Ryšių sąnaudos |
| 611 |
Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sąnaudos |
| 612 |
Draudimo sąnaudos |
| 613 |
Mokesčių sąnaudos |
| 614 |
Abejotinų skolų sąnaudos |
| 615 |
Ilgalaikio turto praradimo ir nurašymo nuostoliai |
| 616 |
Trumpalaikio turto netektis ir nurašymo nuostoliai |
| 617 |
Atsargų padidėjimas (sumažėjimas) |
| 618 |
Kitos veiklos sąnaudos |
| 619 |
Suteikta labdara, parama |
| 62 |
Kitos sąnaudos |
| 621 |
Ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai |
| 623 |
Palūkanų sąnaudos |
| 624 |
Baudų ir delspinigių sąnaudos |
| 625 |
Neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka |
| 626 |
Kitos sąnaudos |
| 63 |
Pelno mokestis |
| 64 |
Kompensuotos sąnaudos |
| 641 |
Panaudota dotacija |
| 642 |
Kompensuotos sąnaudos programoms įgyvendinti |
| 643 |
Panaudota parama |
| 644 |
Panaudoti kiti finansavimo šaltiniai. |
II. VIEŠŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ PAVYZDINIO SĄSKAITŲ PLANO REKOMENDUOJAMI PAAIŠKINIMAI
1 KLASĖ. ILGALAIKIS TURTAS
1. 11 sąskaita „Nematerialusis turtas“ skirta neturinčio materialios formos turto, kuriuo naudojasi įstaiga ilgiau kaip vienerius finansinius metus, apskaitai. Ši sąskaita detalizuojama pagal disponuojamo nematerialiojo turto grupes. Šiose sąskaitose ilgalaikis nematerialusis turtas rodomas jo įsigijimo savikaina ir atskirose kontrarinėse sąskaitose rodoma jo amortizacija. Ši sąskaita:
1.1. debetuojama (D 11):
1.1.1 įsigyjant programinę įrangą (debetuojama 111 sąskaita „Programinė įranga“), – įsigijimo savikaina (K 1121, 271, 30, 352, 40, 42, 45, 48);
1.1.2. įsigyjant kitą ilgalaikį nematerialųjį turtą (debetuojama 112 sąskaita „Kitas nematerialusis turtas“), – įsigijimo savikaina (K 1121, 271, 30, 352, 40, 42, 45, 48);
1.2. kredituojama (K 11):
1.2.3. nurašant per ataskaitinį laikotarpį amortizuotą nematerialiojo turto dalį, – apskaičiuota amortizacijos suma (D 605);
1.2.5. gavus nematerialųjį turtą, už kurį buvo sumokėta avansu (kredituojama 1121 sąskaita „Išankstiniai apmokėjimai“), – už šį turtą sumokėta avanso suma (D 1110, 1120);
2. 12 sąskaita „Materialusis turtas“ skirta materialiojo turto, kuriuo disponuoja įstaiga ir kuris yra numatomas naudoti įstaigos veikloje ilgiau kaip vienerius finansinius metus, apskaitai. Ši sąskaita detalizuojama pagal naudojamo turto grupes. Atskiros materialiojo turto sąskaitos gali būti detalizuojamos pagal turto finansavimo šaltinius (įsigytas lizingo (finansinės nuomos) būdu, gautas kaip dotacija) arba pagal turto buvimo vietas (išnuomotas, yra kelyje) priklausomai nuo įstaigos informacinių poreikių. Ilgalaikis materialusis turtas sąskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atskirai išskiriant turtą, ruošiamą naudoti. Ilgalaikio materialiojo turto sąskaitų, išskyrus 120 sąskaitą „Žemė“ ir 126 sąskaitą „Nebaigta statyba“, kontrarinėse sąskaitose rodomas turto nusidėvėjimas. Ši sąskaita:
2.1. debetuojama (D 12):
2.1.1. įsigyjant žemę, pastatus, statinius, mašinas, įrengimus, transporto priemones, įrangą, prietaisus, įrankius, įrenginius, baldus, nebaigtą statybą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, – faktine jų įsigijimo savikaina (K 1271, 271, 30, 352, 40, 42, 45, 48);
2.1.3. atlikus ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo, atnaujinimo darbus, didinančius turto įsigijimo savikainą, – faktine rekonstravimo ir atnaujinimo darbų savikaina (K 1212, 1222, 1232, 1242, 1252, 1272);
2.1.4. perleidžiant ilgalaikį materialųjį turtą nurašant jo nusidėvėjimą, – perleidžiamo turto nusidėvėjimo suma, sukaupta per jo naudojimo laiką (K 12);
2.1.5. mokant avansą už įgysimą ilgalaikį materialųjį turtą arba rangovams už statybos darbus, – sumokėto avanso suma (K 271);
2.2. kredituojama (K 12):
2.2.1. perleidžiant žemę, pastatus, statinius, mašinas, transporto priemones, įrangą, baldus, nebaigtą statybą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, – įsigijimo savikaina (D 130, 256, 271, 42, 46);
2.2.3. nudėvint turtą, – per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma (D 605);
2.2.4. gavus ilgalaikį materialųjį turtą, už kurį buvo sumokėta avansu (kredituojama 1271 sąskaita „Išankstiniai apmokėjimai“), – sumokėto avanso suma (D 1200, 1210, 1220, 1230, 1240, 1250, 1270);
2.2.5. gavus nebaigtą statybą, už kurią buvo sumokėta avansu (kredituojama 1261 sąskaita „Išankstiniai apmokėjimai už nebaigtą statyti turtą“), – sumokėto avanso suma (1260);
2.2.6. baigus statyti pastatus, statinius ir kitą ilgalaikį turtą (kredituojama 126 sąskaita „Nebaigta statyba“), – faktine jų savikaina (D 1210, 1240, 1270);
2.2.7. baigus ruošimo naudoti, rekonstravimo, atnaujinimo darbus, didinančius turto įsigijimo savikainą (kredituojamos 1212, 1222, 1232, 1242, 1252, 127 sąskaitos), – įsigijimo savikainos padidinimo suma (D 1210, 1220, 1230, 1240, 1250, 1270);
2.2.9. po ilgalaikio materialiojo turto nurašymo gautos atsargos, – atsargų grynąja galimo realizavimo verte (D 200);
2.2.10. perduodant ilgalaikį materialųjį turtą reorganizuojant arba likviduojant įstaigą, – perduoto turto likutine verte (D 30);
3. 13 sąskaita „Finansinis turtas“ skirta po vienerių metų gautinų sumų ir ilgalaikio finansinio turto apskaitai. Ši sąskaita:
3.1. debetuojama (D 13):
3.1.1. skolon perleidžiant ilgalaikį turtą, – perleisto turto likutine verte (įsigijimo savikaina) (K 11, 12) ir kartu pardavimo kainos ir jo likutinės vertės (įsigijimo savikainos) skirtumu (K 521);
3.2. kredituojama (K 13):
3.2.1. perkeliant į trumpalaikį turtą per vienerius metus gautinas sumas, – gautina suma (D 245, 256);
3.2.3. pripažinus abejotinų skolų sąnaudas (kredituojama 1307 sąskaita „Abejotinos skolos“), – abejotinos skolos suma (D 614);
2 KLASĖ. TRUMPALAIKIS TURTAS
4. 20 sąskaita „Atsargos“ skirta įstaigos atsargų: medžiagų, medikamentų ir medicinos priemonių, maisto produktų, inventoriaus, nebaigtos gamybos, pagamintos produkcijos ir prekių, skirtų perparduoti, ir kitų atsargų apskaitai. Ji detalizuojama atsižvelgiant į įstaigos informacinius poreikius. Ši sąskaita:
4.1. debetuojama (D 20):
4.1.1. įsigyjant medžiagas, medikamentus, prekes, kai taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas (debetuojamos sąskaitos: 200 „Medžiagos“, 201 „Medikamentai ir medicinos priemonės“, 202 „Maisto produktai“, 203 „Inventorius“, 206 „Prekės, skirtos perparduoti“), – įsigijimo savikaina (K 12, 221, 271, 30, 352, 42, 45, 48, 618);
4.1.2. registruojant žaliavų, medžiagų sunaudojimą, kai taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas (debetuojama 204 sąskaita „Nebaigta gamyba“), – sunaudotų atsargų įsigijimo savikaina (K 200, 201, 202, 203);
4.1.3. registruojant gamybos sąnaudas, jeigu įstaiga kaupia sąnaudas 204 sąskaitoje „Nebaigta gamyba“, – sąnaudų suma (K 200, 201, 202, 203, 47, 48);
4.1.4. fiksuojant pirktų prekių, skirtų perparduoti, žaliavų, medžiagų, nebaigtos gamybos, pagamintos produkcijos likučių padidėjimą laikotarpio pabaigoje, kai taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas (debetuojamos sąskaitos: 200 „Medžiagos“, 201 „Medikamentai ir medicinos priemonės“, 202 „Maisto produktai“, 203 „Inventorius“, 204 „Nebaigta gamyba“, 205 „Pagaminta produkcija“, 206 „Prekės, skirtos perparduoti“), – pagal inventorizacijos duomenis apskaičiuota padidėjimo suma (K 617);
4.2. kredituojama (K 20):
4.2.1. sunaudojus medžiagas, medikamentus, maisto produktus, inventorių, kai taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas, – sunaudotų atsargų įsigijimo savikaina (D 121, 122, 123, 124, 125, 126, 127, 204, 23, 603, 604, 607, 609, 618);
4.2.2. registruojant atsargų praradimą dėl gaisro, vagystės, stichinių nelaimių, – prarastų atsargų įsigijimo savikaina (D 616);
4.2.3. registruojant pirktų prekių, skirtų perparduoti, žaliavų, medžiagų, nebaigtos gamybos, pagamintos produkcijos likučių sumažėjimą, kai taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, – sumažėjimo suma (D 617);
4.2.4. registruojant produkcijos gamybos ciklo užbaigimą (kredituojama 204 sąskaita „Nebaigta gamyba“), kai taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas, – pagamintos produkcijos savikaina (D 205);
4.2.5. registruojant pagamintos produkcijos ar prekių, skirtų perparduoti pardavimą, kai taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas (kredituojama 205 sąskaita „Pagaminta produkcija“, 206 sąskaita „Prekės, skirtos perparduoti“), – pagaminimo ar įsigijimo savikaina (D 618);
4.2.6. registruojant įstaigos atsargomis suteiktą paramą, – pagaminimo ar įsigijimo savikaina (D 620);
5. 22 sąskaita „Išankstiniai apmokėjimai“ skirta iš anksto sumokėtų sumų tiekėjams už paslaugas, atsargas, kitą turtą ir būsimas sąnaudas apskaitai. Ši sąskaita:
5.1. debetuojama (D 22):
5.1.1. iš anksto sumokėjus mokesčius, tiekėjams už atsargas ir kitą trumpalaikį turtą, – sumokėta suma (K 271);
5.1.2. iš anksto sumokėjus palūkanas, už nuomą bei kitas paslaugas, kurios bus gautos ateinančiais laikotarpiais, – sumokėta suma (K 271);
5.1.3. darbuotojams pasinaudojus atostogomis iš anksto (debetuojama 223 „Būsimųjų laikotarpių sąnaudos“), – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuota atlyginimo suma už dar neuždirbtas atostogas (K 601, 602);
5.1.4. nurašius išankstinį apmokėjimą, kurio nesitikima atgauti (debetuojama 227 sąskaita „Abejotinos skolos“), – nurašyta suma (K 221);
5.2. kredituojama (K 22):
5.2.1. gavus turtą arba paslaugas, už kurias buvo sumokėta iš anksto, – gauto turto arba paslaugų verte (D 200, 201, 202, 203, 206, 23, 60);
5.2.2. pripažinus abejotinų skolų sąnaudas (kredituojama 227 sąskaita „Abejotinos skolos“), – abejotinos skolos suma (D 614);
5.2.3. nurašius išankstinį apmokėjimą, kai dalies iš anksto apmokėtų atsargų nebesitikima atgauti,– neatgauto turto verte (D 227);
6. 23 sąskaita „Nebaigtos vykdyti sutartys“ skirta įstaigos atliekamų ilgalaikių mokslinių tyrimų bei kitų ilgalaikių darbų apskaitai. Ši sąskaita:
6.1. debetuojama (D 23), atliekant mokslinių tyrimų arba kitus darbus, patirtų sąnaudų suma (K 200, 201, 203, 22, 271, 47, 48);
7. 24 sąskaita „Pirkėjų įsiskolinimas“ skirta skolų, susijusių su įstaigos veikla, apskaitai. Įprastinis šių skolų grąžinimo terminas yra ne ilgesnis kaip vieneri metai nuo balanso sudarymo datos. Ši sąskaita:
7.1. debetuojama (D 24):
7.1.1. suteikus sutartines ir viršsutartines paslaugas – pagal suteiktų paslaugų įkainius apskaičiuota suma (K 501);
7.1.4. perkeliant ilgalaikių skolų dalį, kuri turi būti sugrąžinta per vienerius metus, – perkelta suma (K 130);
7.1.5. jeigu pirkėjai mokės užsienio valiuta, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje padidėjus įsiskolinimui dėl valiutos kurso pasikeitimo, – padidėjimo suma (K 525);
7.1.6. nurašant dalį skolos, kurios nebesitikima atgauti (debetuojama 247 sąskaita „Abejotinos skolos“) – nurašyta dalimi (K 24);
7.2. kredituojama (K 24):
7.2.3. koreguojant uždirbtas pajamas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (kredituojama 246 sąskaita „Gautina suma už viršsutartines paslaugas“), – suteiktų viršsutartinių paslaugų suma (D 506);
7.2.6. pripažinus abejotinų skolų sąnaudas (kredituojama 247 sąskaita „Abejotinos skolos“), – abejotinos skolos suma (D 614);
7.2.7. kai pirkėjai moka užsienio valiuta, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjus įsiskolinimui dėl valiutos kurso pasikeitimo, – sumažėjimo suma (D 625);
8. 25 sąskaita „Kitos gautinos sumos“ skirta įstaigos gautino finansavimo, trumpalaikių skolų, gautino pridėtinės vertės mokesčio, taip pat kitų gautinų sumų apskaitai. Ši sąskaita:
8.1. debetuojama (D 25):
8.1.1. registruojant uždirbtas pajamas (debetuojama 256 „Kitos gautinos sumos“), – uždirbtų pajamų suma (K 50, 52);
8.1.3. skolon parduodant įstaigos turtą, jeigu turtas parduodamas pelningai, – turto likutine verte (K 11, 12) ir kartu pardavimo kainos ir jo likutinės vertės skirtumu (K 521);
8.1.4. kartu su įsigyjamu turtu arba paslaugomis fiksuojant pridėtinės vertės mokestį (debetuojama 251 sąskaita „Gautinas PVM“), – PVM suma (K 271, 272, 45, 48);
8.1.8. jeigu gautina suma bus grąžinta užsienio valiuta, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje padidėjus skolos vertei dėl valiutos kurso pasikeitimo, – padidėjimo suma (K 525);.
8.2. kredituojama (K 25):
8.2.3. pirkėjui grąžinus prekes arba suteikus nuolaidą, – grąžintų prekių arba nuolaidos suma (D 507);
8.2.5. jeigu gautina suma bus grąžinta užsienio valiuta, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjus skolos vertei dėl valiutos kurso pasikeitimo, – sumažėjimo suma (D 625);
8.2.7. pripažinus abejotinų skolų sąnaudas (kredituojama 257 sąskaita „Abejotinos skolos“), – abejotinos skolos suma (D 614);
9. 26 sąskaita „Investicijos ir terminuoti indėliai“ skirta terminuotų indėlių, čekių ir kito trumpalaikio finansinio turto apskaitai. Ši sąskaita:
9.1. debetuojama (D 26):
9.1.1. padedant į kredito įstaigą terminuotą indėlį arba indėlį iki pareikalavimo, – indėlio suma (K 271, 272);
9.2. kredituojama (K 26):
9.2.1. atsiimant iš kredito įstaigos terminuotą indėlį arba indėlį iki pareikalavimo, – indėlio suma (D 271);
10. 270 sąskaita „Pinigų ekvivalentai“ skirta pinigų ekvivalentų apskaitai. Ši sąskaita:
11. 271 sąskaita „Sąskaitos bankuose“ skirta įstaigos pinigų, laikomų kredito įstaigose, litais ir užsienio valiuta apskaitai. Ši sąskaita:
11.1. debetuojama (D 271):
11.1.1. fiksuojant pinigų padidėjimą banko sąskaitose, – padidėjimo suma (K 11, 12, 130, 20, 22, 24, 25, 26, 270, 272, 273, 274, 30, 352, 40, 42, 44, 46, 48, 521, 522, 523, 524, 526);
11.2. kredituojama (K 271):
11.2.1. fiksuojant pinigų sumažėjimą banko sąskaitose, – sumažėjimo suma (D 11, 12, 20, 22, 23, 25, 26, 270, 272, 273, 274, 30, 352, 40, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 60, 619, 623, 624, 626);
12. 272 sąskaita „Kasa“ skirta pinigų apskaitai ūkio subjekto kasoje. Ši sąskaita:
12.1. debetuojama (D 272):
13. 273 sąskaita „Pinigai kelyje“ skirta įneštų, bet negautų į banko sąskaitą pinigų apskaitai. Ši sąskaita:
13.1. debetuojama (D 273):
13.1.1. įnešus į banko sąskaitą pinigus, kurie dar nepatvirtinti banko operacijų atlikimą įrodančiais dokumentais, – įnešta suma (K 272);
14. 274 sąskaita „Laikinai įšaldytos sąskaitos“ skirta įstaigos laikinai areštuotų banko sąskaitų apskaitai. Ši sąskaita:
14.1. debetuojama (D 274, teisės aktų nustatyta tvarka areštavus banko sąskaitą, banko sąskaitoje esama pinigų suma (K 271);
3 KLASĖ. NUOSAVAS KAPITALAS IR FINANSAVIMAS
15. 30 sąskaita „Dalininkų kapitalas“ skirta steigėjų įnašų į įstaigos kapitalą apskaitai. Ši sąskaita:
15.1. debetuojama (D 30):
15.1.1. reorganizuojant įstaigą, dalį turto perdavus kitam juridiniam asmeniui, – perduoto turto verte (K 11, 12, 20, 271, 272);
16. 33 sąskaita „Rezervai“ skirta rezervams, kurie sudaromi siekiant apriboti įstaigos ankstesnių metų veiklos rezultatų panaudojimą ir nustatyti jų panaudojimo tikslą. Įstaiga gali detalizuoti šią sąskaitą pagal sudarytų rezervų rūšis. Ši sąskaita:
16.1. debetuojama (D 33), ataskaitinio laikotarpio pabaigoje anuliuojant panaudotus ir nepanaudotus rezervus, rezervų suma (K 342);
17. 34 sąskaita „Veiklos rezultatai“ skirta ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų (pelno ir nuostolių) apskaitai. Ši sąskaita:
17.1. debetuojama (D 34):
17.1.1. registruojant ataskaitinio laikotarpio nuostolius (debetuojama 341 sąskaita „Ataskaitinių metų veiklos rezultatas“), – nuostolių suma (K 39);
17.1.2. perkeliant praėjusio ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatą (pelną) į 342 sąskaitą „Ankstesniųjų metų veiklos rezultatas“ (debetuojama 341 sąskaita „Ataskaitinių metų veiklos rezultatas“) – pelno suma (K 342);
17.2. kredituojama (K 34):
17.2.1. registruojant ataskaitinio laikotarpio pelną (kredituojama 341 sąskaita „Ataskaitinių metų veiklos rezultatas“), – pelno suma (D 39);
17.2.2. rengiant finansinę atskaitomybę, perkeliant praėjusio ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatą (nuostolius) į 342 sąskaitą „Ankstesniųjų metų veiklos rezultatas“ (kredituojama 341 sąskaita „Ataskaitinių metų veiklos rezultatas“), – nuostolių suma (D 342);
18. 351 sąskaita „Gautinas finansavimas“ skirta gautino finansavimo apskaitai. Ši sąskaita:
18.1. debetuojama (D 351):
19. 352 sąskaita „Gautas finansavimas“ skirta finansavimo iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, skirto programoms ir ūkio subjekto įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti, apskaitai. Ši sąskaita skirstoma į atskiras sąskaitas. 3521 sąskaita „Dotacija“ skirta negrąžintinai gauto ir įsigyto iš tikslinio finansavimo lėšų ilgalaikio turto finansavimo apskaitai. Šios sąskaitos kredite rodoma negrąžintinai gauto ir įsigyto iš tikslinio finansavimo lėšų ilgalaikio turto finansavimo suma, o debete – finansavimo sumažėjimas. Šios sąskaitos likutis rodo nepanaudotą dotacijos dalį, lygią negrąžintinai gauto arba iš tikslinio finansavimo lėšų įsigyto ilgalaikio turto likutinei vertei. 3522 sąskaita „Tiksliniai įnašai programoms“ skirta gautų ir panaudotų tikslinių įnašų apskaitai. Ji gali būti detalizuojama pagal programas. 3523 sąskaita „Parama“ skirta gautos ir panaudotos paramos apskaitai. Ji gali būti detalizuojama pagal paramos davėjus. 3524 sąskaita „Kitas finansavimas“ skirta kitų finansavimo šaltinių apskaitai. 352 sąskaita „Gautas finansavimas“:
19.1. debetuojama (352):
19.1.1. registruojant dotacijos panaudojimą (debetuojama 3521 sąskaita „Dotacija“), – apskaičiuota neatlygintinai gauto ir įsigyto iš tikslinio finansavimo lėšų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma (K 641);
19.1.2. registruojant dotacijos grąžinimą (debetuojama 3521 sąskaita „Dotacija“), – grąžinto ilgalaikio materialiojo turto likutine verte (K 12);
19.1.3. registruojant tikslinių įnašų panaudojimą (debetuojama 3522 sąskaita „Tiksliniai įnašai programoms“), – apskaičiuota kompensuotų sąnaudų suma (K 642);
19.1.4. registruojant paramos panaudojimą (debetuojama 3523 sąskaita „Parama“), – apskaičiuota kompensuotų sąnaudų suma (K 643);
19.1.5. registruojant kito finansavimo panaudojimą (debetuojama 3524 sąskaita „Kitas finansavimas“), – apskaičiuota kompensuotų sąnaudų suma (K 644);
19.1.6. registruojant ilgalaikio turto įsigijimą iš tikslinių įnašų, paramos ir kito finansavimo lėšų (debetuojamos sąskaitos: 3522 „Tiksliniai įnašai programoms“, 3523 „Parama“, 3524 „Kitas finansavimas“), – įsigijimo savikaina (K 3521);
19.1.7. registruojant finansavimo sumažėjimą dėl valiutos kurso pasikeitimo, jeigu finansuojama užsienio valiuta, – sumažėjimo suma (K 525);
19.2. kredituojama (K 352):
19.2.1. gavus dotaciją (kredituojama 3521 sąskaita „Dotacija“), – ilgalaikio turto įsigijimo savikaina (D 11, 12, 3522, 3523, 3524);
19.2.2. gavus tikslinius įnašus (kredituojama 3522 sąskaita „Tiksliniai įnašai programoms“), – gauta suma (D 271, 272, 351);
19.2.4. gavus prekių, aukų (kredituojama 3524 sąskaita „Kitas finansavimas“), – gauta suma (D 20, 271, 272, 351);
20. 39 sąskaita „Pajamų ir sąnaudų suvestinė“ skirta veiklos rezultatui apskaičiuoti, uždarius 5 ir 6 klasės sąskaitas. Ši sąskaita:
20.1. debetuojama (D 39):
20.1.1. kai uždarant sąnaudų sąskaitas perkeliama sąnaudų suma, – perkelta suma (K 60, 619, 62, 63);
4 KLASĖ. ĮSIPAREIGOJIMAI
21. 40 sąskaita „Ilgalaikės finansinės skolos“ skirta skolų, kurios bus grąžintos vėliau kaip po vienerių finansinių metų, apskaitai. Ši sąskaita:
21.1. debetuojama (D 40):
21.1.2. per ateinančius finansinius metus grąžintinos skolos dalį perkeliant į 43 sąskaitą „Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis“, – perkelta suma (K 43);
21.2. kredituojama (K 40):
21.2.1. registruojant skolas kredito įstaigoms pagal lizingo (finansinės nuomos) ir kitų finansinių skolų atsiradimą, – skolos suma (D 11, 12, 271);
22. 42 sąskaita „Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai“ skirta ilgalaikių įsipareigojimų, susijusių su ilgalaikių sutarčių vykdymu, ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų apskaitai. Ši sąskaita:
22.1. debetuojama (D 42):
22.1.1. registruojant įsipareigojimo įvykdymą, – perduoto turto verte arba sumokėta suma (K 11, 12, 271);
23. 43 sąskaita „ Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis“ skirta tos ilgalaikių skolų dalies, kuri turi būti grąžinta per ateinančius finansinius metus, apskaitai. Ši sąskaita:
23.1. debetuojama (D 43):
24. 44 sąskaita „Trumpalaikės finansinės skolos“ skirta grąžintinų per vienerius finansinius metus finansinių skolų apskaitai. Ši sąskaita:
24.1. debetuojama (D 44):
25. 45 sąskaita „Skolos tiekėjams“ skirta trumpalaikių skolų, susijusių su atsargų ir paslaugų pirkimu, apskaitai. Ši sąskaita:
25.1. debetuojama (D 45):
25.2. kredituojama (45):
26. 46 sąskaita „Gauti išankstiniai apmokėjimai“ skirta trečiųjų asmenų iš anksto sumokėtų sumų, už kuriuos turtas, prekės, paslaugos bus suteiktos vėliau, apskaitai. Ši sąskaita:
26.1. debetuojama (D 46):
26.1.1. registruojant įstaigos įsipareigojimo sumažėjimą atlikus paslaugas arba pardavus prekes, – atliktų paslaugų arba parduotų prekių verte (K 501, 502, 503, 504, 505);
26.1.2. perleidus įstaigos turtą, už kurį buvo anksčiau sumokėta, – perleisto turto verte (K 11, 12);
27. 47 sąskaita „Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai“ skirta įstaigos skolų ir įsipareigojimų, susijusių su užmokesčiu už darbą, gyventojų pajamų mokesčiu, atskaitymais socialiniam draudimui bei garantiniam fondui ir kitomis išmokomis, susijusiomis su darbo santykiais, apskaitai. Ši sąskaita:
27.1. debetuojama (D 47):
27.1.1. apskaičiavus gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas, išskaitomas iš darbo užmokesčio, kitus darbuotojo įsipareigojimus tretiesiems asmenims (debetuojama 471 sąskaita „Mokėtinas darbo užmokestis“), – apskaičiuota suma (K 472, 473, 482);
27.1.2. išmokėjus darbo užmokestį (debetuojama 471 sąskaita „Mokėtinas darbo užmokestis“, – sumokėta suma (K 271, 272);
27.1.3. sumokėjus gyventojų pajamų mokestį (debetuojama 472 sąskaita „Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis“), – sumokėta suma (K 271);
27.1.4. pervedus draudimo įmokas (debetuojama 473 sąskaita „Mokėtinos socialinio draudimo įmokos“), – sumokėta suma (K 271);
27.1.5. pervedus įmokas garantiniam fondui (debetuojama 474 sąskaita „Mokėtinos garantinio fondo įmokos“), – sumokėta suma (K 271);
27.2. kredituojama (K 47):
27.2.1. registruojant skolų, susijusių su darbo santykiais, atsiradimą, – skolos suma (D 12, 204, 23, 47, 601, 602, 607, 609, 618);
28. 48 sąskaita „Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“ skirta įsipareigojimų, susijusių su pridėtinės vertės mokesčiu, ir į kitas trumpalaikių įsipareigojimų sąskaitas neįtrauktų trumpalaikių mokėtinų sumų apskaitai. Ši sąskaita:
28.1. debetuojama (D 48):
28.1.2. įskaitant PVM atskaitą (debetuojama 481 sąskaita „Mokėtinas PVM“), – atskaitos suma (K 251);
28.1.3. registruojant grąžintų prekių pridėtinės vertės mokestį (debetuojama 481 sąskaita „Mokėtinas PVM“), – PVM suma (K 24, 25);
28.2. kredituojama (K 485):
28.2.1. registruojant skolų ir įsipareigojimų atsiradimą, – skolos suma (D 11, 12, 20, 23, 271, 272, 47, 604, 606, 607, 608, 609, 610, 611, 612, 613, 618, 624, 626, 63);
28.2.2. PVM mokėtojams apskaičiavus PVM už pirkėjams išsiųstas prekes, suteiktas paslaugas (kredituojama 481 sąskaita „Mokėtinas PVM“) – PVM suma (D 24, 25);
5 KLASĖ. PAJAMOS
29. 50 sąskaita „Pajamos už suteiktas paslaugas, parduotas prekes“ skirta pajamų, uždirbtų pardavus prekes ir suteikus paslaugas, apskaitai. Ši sąskaita:
29.1. debetuojama (D 50):
29.1.1. koreguojant uždirbtas pajamas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (debetuojama 506 sąskaita „Suteiktos viršsutartinės paslaugos“), – suteiktų paslaugų suma, apskaičiuota pagal nustatytus įkainius (K 246);
29.1.2. grąžinus išsiųstas prekes (debetuojama 507 sąskaita „Nuolaidos, grąžinimai“), – grąžintų prekių pardavimo kaina (K 24, 25);
29.1.3. suteikus nuolaidą už parduotas prekes, suteiktas paslaugas (debetuojama 507 sąskaita „Nuolaidos, grąžinimai“), – nuolaidos suma (K 24, 25);
29.1.4. apskaičiuojant uždirbtas pajamas ir uždarant kontrarines sąskaitas 506 „Suteiktos viršsutartinės paslaugos“ ir 507 „Nuolaidos, grąžinimai“, – jų debeto suma (K 506, 507);
29.2. kredituojama (K 50):
29.2.1. suteikus paslaugas (kredituojamos sąskaitos: 501 „Suteiktos paslaugos, apmokamos iš PSDF“, 502 „Suteiktos paslaugos, apmokamos iš valstybės biudžeto“, 503 „Suteiktos paslaugos, apmokamos iš savivaldybės biudžeto“, 504 „Suteiktos paslaugos, apmokamos kitų asmenų“), – paslaugų pardavimo kaina (D 13, 24, 25, 46);
29.2.2. pardavus pagamintas ar įsigytas perparduoti skirtas prekes (kredituojama 505 sąskaita „Pajamos už parduotas prekes“), – prekių pardavimo kaina (D 13, 24, 25, 46);
29.2.3. apskaičiuojant uždirbtas pajamas ir uždarant sąskaitas: 501 „Suteiktos paslaugos, apmokamos iš PSDF“, 502 „Suteiktos paslaugos, apmokamos iš valstybės biudžeto“, 503 „Suteiktos paslaugos, apmokamos iš savivaldybės biudžeto“, 504 „Suteiktos paslaugos, apmokamos kitų asmenų“, 505 „Pajamos už parduotas prekes“) – jų kredito suma (D 501, 502, 503, 504, 505).
30. 52 sąskaita „Kitos pajamos“ skirta įstaigos kitos veiklos pajamų apskaitai. Ši sąskaita:
30.2. kredituojama (K 52):
30.2.1. registruojant ilgalaikio turto pardavimo pelną (kredituojama 521 sąskaita „ Ilgalaikio turto perleidimo pelnas“), – pelno suma (D 13, 25, 271);
30.2.2. registruojant turto nuomos pajamas (kredituojama 522 sąskaita „Turto nuomos pajamos“), – uždirbta suma (D 25, 271);
30.2.3. registruojant palūkanų pajamas (kredituojama 523 sąskaita „Palūkanų pajamos“), – uždirbta suma (D 25, 26, 271);
30.2.4. registruojant baudų ir delspinigių pajamas (kredituojama 524 sąskaita „Baudų ir delspinigių pajamos“), – uždirbta suma (D 24, 25, 271);
30.2.5. registruojant teigiamą valiutos kursų pasikeitimą (kredituojama 525 sąskaita „Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka), – skirtumo suma atsiskaitant užsienio valiuta arba perkainojus valiutinius straipsnius (D 22, 24, 25, 26, 270, 271, 272, 351, 352, 40, 42, 43, 44, 45, 46, 48);
6 KLASĖ. SĄNAUDOS
31. 60 sąskaita „Veiklos sąnaudos“ skirta per ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų ir parduotų prekių savikainos ir kitų patirtų sąnaudų, susijusių su įstaigos veikla, išskyrus sąnaudų, susijusių su kita įstaigos veikla, apskaitai. Ši sąskaita detalizuojama pagal reikšmingas patiriamų sąnaudų grupes. Priklausomai nuo informacijos poreikio įstaiga gali sąnaudas grupuoti kitaip. Ši sąskaita:
31.1. debetuojama (D 60):
31.1.1. registruojant personalo darbo užmokesčio sąnaudas (debetuojama 601 sąskaita „Darbo užmokesčio sąnaudos“), – apskaičiuota suma (K 471, 475);
31.1.2. registruojant darbo užmokesčio atskaitymus (debetuojama 602 sąskaita „Darbo užmokesčio atskaitymų sąnaudos“), – apskaičiuota suma (K 473, 474);
31.1.3. registruojant vaistų ir medicinos priemonių sąnaudas (debetuojama 603 sąskaita „Vaistų ir medicinos priemonių sąnaudos“), – sunaudotų vaistų ir medicinos priemonių įsigijimo savikaina (K 201);
31.1.4. registruojant ligonių maitinimo sąnaudas (debetuojama 604 sąskaita „Ligonių maitinimo sąnaudos“), – sunaudoto maisto savikaina (K 202, 205, 48);
31.1.5. registruojant ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą ir nematerialiojo turto amortizaciją (debetuojama 605 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, – apskaičiuota nusidėvėjimo (amortizacijos) suma (K 11, 12);
31.1.6. registruojant patalpų arba kito turto nuomos sąnaudas (debetuojama 606 sąskaita „Nuomos sąnaudos“), – per ataskaitinį laikotarpį patirtų sąnaudų suma (K 22, 271, 48);
31.1.7. registruojant remonto ir patalpų bei kito turto priežiūros sąnaudas (debetuojama 607 sąskaita „Remonto ir eksploatacijos sąnaudos“), – per ataskaitinį laikotarpį patirtų sąnaudų suma (K 200, 203, 271, 47, 48);
31.1.8. registruojant elektros energijos, šilumos, vandens sunaudojimo ir kitas komunalines paslaugas (debetuojama 608 sąskaita „Komunalinės sąnaudos“), – patirtų sąnaudų suma (K 22, 271, 48);
31.1.9. registruojant transporto išlaikymo sąnaudas (debetuojama 609 sąskaita „Transporto sąnaudos“), – patirtų sąnaudų suma (K 200, 203, 22, 271, 45, 47, 48);
31.1.10. registruojant ryšių sąnaudas (debetuojama 610 sąskaita „Ryšių sąnaudos“), – patirtų sąnaudų suma (K 22, 271, 45, 48);
31.1.11. registruojant darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sąnaudas (debetuojama 611 sąskaita „Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sąnaudos“), – patirtų sąnaudų suma (K 271, 48);
31.1.12. registruojant draudimo sąnaudas (debetuojama 612 sąnaudos „Draudimo sąnaudos“), – ataskaitiniam laikotarpiui tenkančia draudimo suma (K 22, 271,45, 48);
31.1.13. registruojant neatskaitomo PVM bei kitų mokesčių, išskyrus pelno mokestį, ir rinkliavų sąnaudas (debetuojama 613 sąskaita „Mokesčių sąnaudos), – ataskaitiniam laikotarpiui tenkančių mokesčių suma (K 22, 25, 271, 48);
31.1.14. pripažinus abejotinų skolų sąnaudas (debetuojama 614 sąskaita „Abejotinų skolų sąnaudos“), – abejotinų skolų suma (K 1307, 227, 247, 257);
31.1.15. registruojant ilgalaikio turto praradimo ir nurašymo nuostolius (debetuojama 615 sąskaita „ Ilgalaikio turto praradimo ir nurašymo nuostoliai), – nuostolių suma (K 11, 12);
31.1.16. registruojant trumpalaikio turto netektį ir nurašymą (debetuojama 616 sąskaita „Trumpalaikio turto netektis ir nurašymo nuostoliai“), – prarasto ar nurašyto turto įsigijimo savikaina (K 200, 201, 202, 203, 204, 205, 206);
31.1.17. registruojant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nustatytą atsargų likučių sumažėjimą, kai taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas (debetuojama 617 sąskaita „Atsargų padidėjimas (sumažėjimas)“), – atsargų sumažėjimo suma (K 200, 201, 202, 203, 204, 205, 206);
31.1.18. registruojant parduotų prekių ir paslaugų savikainą, kai taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas arba veiklos sąnaudos pagal įstaigos pasirinktą apskaitos būdą kaupiamos 2 klasės sąskaitose (debetuojama 618 sąskaita „Kitos veiklos sąnaudos“), – parduotų prekių ir paslaugų savikaina (K 200, 201,202, 203, 204, 205, 206);
31.1.19. perkant prekes, skirtas perparduoti ir paslaugoms teikti arba produkcijai gaminti, kai taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas (debetuojama 618 sąskaita „Kitos veiklos sąnaudos“), – įsigijimo savikaina (K 271, 272, 42, 45, 48);
31.1.20. perdavus užsakovui užbaigtus darbus (debetuojama 618 sąskaita „Kitos veiklos sąnaudos“), – visa per darbų atlikimo laikotarpį patirtų sąnaudų suma (K 23);
31.1.21. registruojant kitas veiklos sąnaudas (debetuojama 618 sąskaita „Kitos veiklos sąnaudos“), – per ataskaitinį laikotarpį patirtų tų sąnaudų suma (K 200, 202, 203, 271, 272, 45, 47 48);
31.2. kredituojama (K 60):
31.2.1. grąžinus nurašytą abejotiną skolą (kredituojama 614 sąskaita „Abejotinų skolų sąnaudos“ – grąžinta suma (D 271);
31.2.2. registruojant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nustatytą atsargų likučių padidėjimą, (kredituojama 617 sąskaita „Atsargų padidėjimas (sumažėjimas)“), – atsargų padidėjimo suma (D 200, 201, 202, 203, 204, 205, 206);
31.2.3. pirkėjui grąžinus prekes (kredituojama 618 sąskaita „Kitos veiklos sąnaudos“), – grąžintų prekių įsigijimo savikaina (D 206);
31.2.4. darbuotojams pasinaudojus atostogomis iš anksto (kredituojamos sąskaitos: 601 „Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos“, 602 „Darbo užmokesčio atskaitymų sąnaudos“), – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuota atlyginimo suma už dar neuždirbtas atostogas (D 223);
31.2.5. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje koreguojant sukauptą atostoginių sumą, – mažinimo suma (D 475);
32. 619 sąskaita „Suteikta labdara, parama“ skirta suteiktos labdaros, paramos pinigais, prekėmis, paslaugomis apskaitai. Ši sąskaita:
32.1. debetuojama (D 619), suteikiant labdarą, paramą, prekių, paslaugų savikaina (K 20), pinigų suma (K 271, 272);
33. 62 sąskaita „Kitos sąnaudos“ skirta nuostolių, patirtų perleidžiant ilgalaikį turtą, sąnaudų, susijusių su baudomis, palūkanomis, tenkančiomis ataskaitiniam laikotarpiui, su neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka, ir sąnaudų, susijusių su kita įstaigos veikla, apskaitai. Ši sąskaita:
33.1. debetuojama (D 62):
33.1.1. registruojant ilgalaikio turto perleidimo nuostolį (debetuojama 621 sąskaita „Ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai“), – nuostolio suma (K 11, 12);
33.1.2. fiksuojant palūkanų sąnaudas (debetuojama 623 sąskaita „Palūkanų sąnaudos“), – sąnaudų suma (K 271, 48);
33.1.3. registruojant baudas ir delspinigius (debetuojama 624 sąskaita „Baudų ir delspinigių sąnaudos“), – per ataskaitinį laikotarpį patirtų sąnaudų suma (K 271, 48);
33.1.4. registruojant neigiamą valiutos kursų pasikeitimą (debetuojama 625 sąskaita „Neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka“), – skirtumo suma atsiskaitant užsienio valiuta arba perkainojus valiutinius straipsnius (K 22, 24, 25, 26, 271, 272, 351, 352, 40, 42, 43, 44, 45, 46, 48);
34. 63 sąskaita „Pelno mokestis“ skirta įstaigų – pelno mokesčio mokėtojų – pelno mokesčio apskaitai. Ši sąskaita:
34.1. debetuojama (D 63), apskaičiavus pelno mokestį, už ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota mokesčio suma (K 48);
35. 64 sąskaita „Kompensuotos sąnaudos“ skirta per ataskaitinį laikotarpį patirtų sąnaudų, susijusių su finansuojamų programų įgyvendinimu, kompensavimo (finansavimo panaudojimo) apskaitai. Įstaiga gali detalizuoti šią sąskaitą pagal vykdomas programas. Ši sąskaita:
35.1. debetuojama (D 64), uždarant šią sąskaitą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (debetuojamos sąskaitos: 641 „Panaudota dotacija“, 642 „Kompensuotos sąnaudos programoms įgyvendinti“, 643 „Panaudota parama“, 644 „Panaudoti kiti finansavimo šaltiniai“), sąskaitų kredito suma (K 39);
35.2. kredituojama (K 64):
35.2.1. registruojant dotacijos panaudojimą (kredituojama 641 sąskaita „Panaudota dotacija“), – apskaičiuota neatlygintinai gauto ir įsigyto iš tikslinio finansavimo lėšų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma (D 3521);
35.2.2. registruojant tikslinių įnašų panaudojimą (kredituojama 642 sąskaita „Kompensuotos sąnaudos programoms įgyvendinti“), – apskaičiuota per ataskaitinį laikotarpį patirtų sąnaudų kompensavimo suma (D 3522);
35.2.3. registruojant paramos panaudojimą (kredituojama 643 sąskaita „Panaudota parama“), – apskaičiuota per ataskaitinį laikotarpį patirtų sąnaudų kompensavimo suma (D 3523);
Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų
buhalterinės apskaitos ir finansinės
atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių
2 priedas
(Balanso ataskaitos formos pavyzdys)
__________________________________________
(įstaigos pavadinimas)
_______________________________________________
(kodas, buveinės adresas)
(Tvirtinimo žyma)
BALANSAS
PAGAL 20___M. _____________D. DUOMENIS
Nr. _____
(data)
(Litais)
|
|
TURTAS |
Pastabų Nr. |
Ataskaitinis laikotarpis |
Praėjęs ataskaitinis laikotarpis |
| A. |
ILGALAIKIS TURTAS |
|
|
|
| I. |
NEMATERIALUSIS TURTAS |
|
|
|
| 1. |
Programinė įranga |
|
|
|
| 2. |
Kitas nematerialusis turtas |
|
|
|
| II. |
MATERIALUSIS TURTAS |
|
|
|
| 1. |
Žemė |
|
|
|
| 2. |
Pastatai ir statiniai |
|
|
|
| 3. |
Mašinos ir įrengimai |
|
|
|
| 4. |
Transporto priemonės |
|
|
|
| 5. |
Medicininė įranga ir instrumentai |
|
|
|
| 6. |
Nebaigta statyba |
|
|
|
| 7. |
Kitas materialusis turtas |
|
|
|
| III. |
FINANSINIS TURTAS |
|
|
|
| 1. |
Po vienerių metų gautinos sumos |
|
|
|
| 2. |
Kitas finansinis turtas |
|
|
|
| B. |
TRUMPALAIKIS TURTAS |
|
|
|
| I. |
ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS |
|
|
|
| 1. |
Atsargos |
|
|
|
| 1.1. |
Medikamentai ir medicinos priemonės |
|
|
|
| 1.2. |
Medžiagos |
|
|
|
| 1.3. |
Pagaminta produkcija |
|
|
|
| 1.4. |
Nebaigta gamyba |
|
|
|
| 1.5. |
Kitos atsargos |
|
|
|
| 2. |
Išankstiniai apmokėjimai |
|
|
|
| 3. |
Nebaigtos vykdyti sutartys |
|
|
|
| II. |
PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS |
|
|
|
| 1. |
Pirkėjų įsiskolinimas |
|
|
|
| 2. |
Kitos gautinos sumos |
|
|
|
| III. |
KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS |
|
|
|
| 1. |
Terminuoti indėliai |
|
|
|
| 2. |
Kitas trumpalaikis turtas |
|
|
|
| IV. |
PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI |
|
|
|
|
|
TURTAS, IŠ VISO |
|
|
|
|
|
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
Pastabų Nr. |
Ataskaitinis laikotarpis |
Praėjęs ataskaitinis laikotarpis |
| C. |
NUOSAVAS KAPITALAS |
|
|
|
| I. |
DALININKŲ KAPITALAS |
|
|
|
| II. |
KITI REZERVAI |
|
|
|
| III. |
VEIKLOS REZULTATAS |
|
|
|
| 1. |
Ataskaitinių metų veiklos rezultatas |
|
|
|
| 2. |
Ankstesnių metų veiklos rezultatas |
|
|
|
| D. |
FINANSAVIMAS |
|
|
|
| 1. |
Dotacija |
|
|
|
| 2. |
Tiksliniai įnašai |
|
|
|
| 3. |
Kitas finansavimas |
|
|
|
| E. |
ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
| I. |
ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
| 1. |
Finansinės skolos |
|
|
|
| 2. |
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
| II. |
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
| 1. |
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis |
|
|
|
| 2. |
Finansinės skolos |
|
|
|
| 3. |
Skolos tiekėjams |
|
|
|
| 4. |
Gauti išankstiniai apmokėjimai |
|
|
|
| 5. |
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai |
|
|
|
| 6. |
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
NUOSAVAS KAPITALAS, FINANSAVIMAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI, IŠ VISO |
|
|
|
________________________________ ____
(įstaigos vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
______________
Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų
buhalterinės apskaitos ir finansinės
atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių
3 priedas
(Veiklos rezultatų ataskaitos formos pavyzdys)
__________________________________________
(įstaigos pavadinimas)
________________________________________________
(kodas, buveinės adresas)
(Tvirtinimo žyma)
VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA
PAGAL 20___M. _____________D. DUOMENIS
Nr. _____
(data)
(Litais)
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Pastabos Nr. |
Ataskaitinio laikotarpio |
Praėjusio ataskaitinio laikotarpio |
| I. |
PAJAMOS |
|
|
|
| 1. |
Suteiktos paslaugos ir parduotos prekės |
|
|
|
|
|
Iš jų apmokamos: |
|
|
|
| 1.1. |
iš privalomojo sveikatos draudimo fondo |
|
|
|
| 1.2. |
iš valstybės biudžeto |
|
|
|
| 1.3. |
iš savivaldybių biudžeto |
|
|
|
| 1.4. |
kitų juridinių ir fizinių asmenų |
|
|
|
| 2. |
Suteiktos viršsutartinės paslaugos |
|
() |
() |
| 3. |
Kitos pajamos |
|
|
|
| II. |
SĄNAUDOS |
|
|
|
| 1. |
Veiklos sąnaudos |
|
|
|
| 1.1. |
Darbuotojų darbo užmokesčio |
|
|
|
| 1.2. |
Darbo užmokesčio atskaitymų |
|
|
|
| 1.3. |
Vaistų ir medicinos priemonių |
|
|
|
| 1.4. |
Ligonių maitinimo |
|
|
|
| 1.5. |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) |
|
|
|
| 1.6. |
Remonto |
|
|
|
| 1.7. |
Patalpų išlaikymo ir komunalinės |
|
|
|
| 1.8. |
Transporto |
|
|
|
| 1.9. |
Ryšių |
|
|
|
| 1.10. |
Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo |
|
|
|
| 1.11. |
Draudimo |
|
|
|
| 1.12. |
Mokesčių |
|
|
|
| 1.13. |
Abejotinų skolų |
|
|
|
| 1.14. |
Kitos veiklos |
|
|
|
| 1.15. |
Suteiktos labdaros ir paramos |
|
|
|
| 1.16. |
Dėl ankstesnių laikotarpių klaidų taisymo |
|
|
|
| 2. |
Kompensuotos sąnaudos |
|
() |
() |
| 3. |
Kitos sąnaudos |
|
|
|
| III. |
VEIKLOS REZULTATAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ |
|
|
|
| IV. |
PELNO MOKESTIS |
|
|
|
| V. |
GRYNASIS VEIKLOS REZULTATAS |
|
|
|
________________________________________________________________________________
(įstaigos vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
______________