KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL NUTEISŲJŲ MĄSTYMO IR ELGESIO KOREKCIJOS PROGRAMŲ DIEGIMO IR PLĖTROS LIETUVOS BAUSMIŲ VYKDYMO SISTEMOJE APRAŠO PATVIRTINIMO
2010 m. gruodžio 13 d. Nr. V-315
Vilnius
Siekdamas efektyvesnės nuteistųjų resocializacijos bei užtikrinti tinkamą ir vienodą nuteistųjų mąstymo ir elgesio korekcijos programų diegimo ir plėtros procesą Lietuvos pataisos įstaigose ir pataisos inspekcijose:
1. T v i r t i n u Nuteistųjų mąstymo ir elgesio korekcijos programų diegimo ir plėtros Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje aprašą (pridedama).
2. Į p a r e i g o j u:
2.1. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorius užtikrinti, kad būtų laikomasi šio įsakymo 1 punktu patvirtinto aprašo;
3. P a v e d u Administracijos reikalų skyriui šį įsakymą nustatyta tvarka teikti skelbti leidinyje „Valstybės žinios“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto tinklalapyje.
PATVIRTINTA
Kalėjimų departamento
prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos direktoriaus
2010 m. gruodžio 13 d.
įsakymu Nr. V-315
NUTEISTŲJŲ MĄSTYMO IR ELGESIO KOREKCIJOS PROGRAMŲ DIEGIMO IR PLĖTROS LIETUVOS BAUSMIŲ VYKDYMO SISTEMOJE APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Būtinybė diegti, vykdyti bei plėtoti nuteistųjų mąstymo ir elgesio korekcijos programas buvo itin akcentuota Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 21 d. nutarimu. Nr. 220 (Žin., 2007, Nr. 27-989; 2008, Nr. 61-2308). Iki tol Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje vykdytos programos pagal turinį buvo daugiau šviečiamojo pobūdžio ir nebuvo orientuotos į individualius nuteistųjų kriminogeninius poreikius bei rizikos pakartotinai nusikalsti veiksnius. Siekiant veiksmingesnio nuteistųjų integracijos ir reabilitacijos proceso ir įgyvendinant minėtos koncepcijos priemonių planą, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose pradėtos diegti nuteistųjų mąstymo ir elgesio korekcijos programos (toliau – korekcinės programos). Šiuo metu jau įdiegtos programos „Tik tu ir aš“ (skirta suaugusiems) ir „Equip“ (skirta nepilnamečiams ir jaunimui iki 21 metų).
2. Nuteistųjų mąstymo ir elgesio korekcijos programų diegimo ir plėtros Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagrindinius korekcinių programų tikslus ir paskirtį, korekcinių programų vykdytojams keliamus reikalavimus, korekcinių programų diegimo ir vykdymo bei efektyvumo vertinimo ir plėtros principus, akreditacijos kriterijus, dokumentų, susijusių su korekcinių programų vykdymu bei efektyvumo tyrimais, saugojimą ir naikinimą bei kitus klausimus.
3. Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos:
Korekcinė programa – struktūruota teoriškai ir/ar empiriškai pagrįsta intervencija, nukreipta į nuteistųjų kriminogeninių poreikių bei rizikos pakartotinai nusikalsti veiksnių valdymą.
Korekcinės programos vykdytojas – atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas, taikantis korekcines programas jas vykdančioje įstaigoje.
Korekcinės programos dalyvis – nuteistasis, dalyvaujantis korekcinėje programoje.
Supervizija – tai specialisto, vykdančio programą, profesinis konsultavimas.
Akreditacija – tai konkrečios korekcinės programos tinkamumo Lietuvos pataisos sistemai pripažinimas. Akreditaciją gali atlikti Kalėjimų departamento direktorius ar jo įsakymu paskirta jam pavaldi įstaiga (padalinys).
II. KOREKCINIŲ PROGRAMŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
4. Korekcinių programų tikslas – korekcinių programų dalyvių pakartotinių nusikaltimų prevencija ir resocializacija.
5. Korekcinių programų uždaviniai:
III. KOREKCINĖS PROGRAMOS VYKDYTOJAMS KELIAMI REIKALAVIMAI
6. Korekcinės programos vykdytojams keliami reikalavimai:
6.1. turėti aukštąjį socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties (pageidautina universitetinį) išsilavinimą;
7. Korekcines programas, skirtas nepilnamečiams, gali vykdyti darbuotojai, dirbantys su nepilnamečiais; programas, skirtas suaugusiems, gali vykdyti darbuotojai, dirbantys su suaugusiais.
8. Korekcinės programos vykdytojas privalo būti dalyvavęs tiksliniuose konkrečios korekcinės programos vykdytojų rengimo mokymuose ir turėti šių mokymų baigimo pažymėjimą.
IV. KOREKCINĖS PROGRAMOS DIEGIMO IR VYKDYMO ORGANIZAVIMAS
10. Korekcinė programa diegiama suderinus su programos akreditaciją vykdančia įstaiga (jos padaliniu).
11. Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose korekcinė programa gali būti vykdoma tik ją akreditavus.
13. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos vadovas planuoja korekcinės programos specialistų poreikį.
14. Įstaigoje diegiama ar vykdoma korekcinė programa pristatoma tiesiogiai su nuteistaisiais dirbančiam įstaigos personalui.
15. Korekcinės programos užsiėmimai vykdomi ne rečiau kaip kartą per savaitę, jei reikalavimuose konkrečiai programai vykdyti nenustatyta kitaip.
16. Korekcinės programos dalyviui praleidus trečdalį ar daugiau grupinės korekcinės programos užsiėmimų, jis turi kartoti programą iš naujo, jeigu konkrečios korekcinės programos vadovas nenumato kitaip.
19. Prieš pradedant vykdyti korekcinę programą, dalyvis pasirašo sutikimą dalyvauti korekcinėje programoje bei sutikimą, kad būtų renkami duomenys iš atitinkamų registrų apie jo nusikalstamo elgesio galimą pasikartojimą ateityje korekcinės programos efektyvumo vertinimui.
20. Grupiniame korekcinės programos užsiėmime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2 korekcinės programos dalyviai, jei konkrečioje korekcinėje programoje nenustatyta kitaip.
21. Korekcinei programai diegti ir vykdyti reikalingos sąlygos:
21.1. užsiėmimai organizuojami atskiroje patalpoje (individualiai programai – ne mažiau 3 sėdimų vietų, grupinei – pagal grupės narių skaičių), siekiant užtikrinti korekcinės programos proceso konfidencialumą;
21.2. korekcinės programos vykdytojo (-ų) ir dalyvių saugumui užtikrinti patalpoje įrengiamas pavojaus mygtukas (esant galimybei);
22. Korekcinės programos vykdytojai aprūpinami reikalinga metodine medžiaga, vaizdine, garsine ir vaizdo medžiagos perteikimo įranga ir kitomis priemonėmis, būtinomis korekcinei programai vykdyti.
V. KOREKCINIŲ PROGRAMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS, EFEKTYVUMO VERTINIMAS, AKREDITAVIMAS IR PLĖTRA
25. Korekcinių programų vykdymo kokybė užtikrinama:
25.2. organizuojant grupines supervizijas, kurias veda tinkamą kvalifikaciją turintys specialistai. Supervizijos organizuojamos pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus, kiekvienai korekcijos programai atskirai;
26. Akredituotos gali būti tik tos korekcinės programos, kurių efektyvumas yra pagrįstas tyrimais, atitinkančiais moksliniams tyrimams keliamus reikalavimus.
27. Korekcinių programų akreditacija atliekama ne mažiau kaip dviejų (ne žemesnį kaip daktaro laipsnį turinčių) ekspertų programos turinio bei programos efektyvumo vertinimo tyrimo rezultatų recenzijų pagrindu.
28. Akredituotų korekcinių programų efektyvumo vertinimas turi būti atliekamas sistemiškai ir nuolat.
29. Įvertinus korekcinių programų efektyvumą, jos gali būti koreguojamos, jei tai numato teisių disponuoti ir platinti konkrečią korekcinę programą turėtojas, ir iš naujo akredituojamos.
30. Korekcinių programų efektyvumo vertinimo tyrimus atlieka Kalėjimų departamento direktoriaus paskirta įstaiga ar kitas konkurso būdu nustatytas tyrėjas.
VI. KOREKCINIŲ PROGRAMŲ DOKUMENTACIJOS KAUPIMAS IR SAUGOJIMAS
32. Korekcinės programos vykdymo metu surinkti duomenys apie konkretų dalyvį yra kaupiami atskirai sudarytoje byloje, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.
33. Visa byloje esanti informacija yra konfidenciali ir prieinama tik teisės aktuose nustatytais atvejais.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
36. Šis aprašas taikomas visoms Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose vykdomoms korekcinėms programoms.
37. Korekcinės programos rezultatų ketvirtinę ataskaitą programą vykdanti įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui ar įstaigai, paskirtai atlikti programos akreditavimo funkciją.