LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL AUDITO ĮMONIŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. birželio 22 d. Nr. N-91
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
draudimo priežiūros komisijos
2004 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. N-91
AUDITO ĮMONIŲ civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės
I. Bendrosios nuostatos
1. Audito įmonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja audito įmonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas, draudimo išmokos mokėjimo tvarką.
2. Sudarius draudimo sutartį, šiose taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.
3. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Audito veikla – veikla, numatyta Lietuvos Respublikos audito įstatymo (Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2004, Nr. 63-2242) 33 straipsnio 1 dalyje.
Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti audito įmonių civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
Draudėjas – audito įmonė, sudariusi draudimo sutartį su draudiku.
Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. Sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes.
Nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo (užsakovas, klientas ir (arba) tretysis asmuo), kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris šiose taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Nukentėjusiu trečiuoju asmeniu laikomas užsakovas, klientas ir (arba) tretysis asmuo, kuriam padaryta turtinė žala dėl neteisėtų draudėjo veiksmų ar neveikimo (toliau – veiksmų) vykdant audito veiklą.
II. Draudimo objektas
5. Draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už turtinę žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 2 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo veiksmų vykdant audito veiklą.
III. Draudiminis įvykis
7. Draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas draudėjui ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų draudėjo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti draudėjo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas:
7.3. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą nurodytą šių taisyklių 5 punkte;
7.4. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių taisyklių 5 punkte, dėl neteisėtų draudėjo veiksmų vykdant audito veiklą;
7.5. pareikštas dėl audito veiklos, atliekamos ir (ar) atliktos draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu;
7.6. pareikštas dėl Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje atliekamos ir (ar) atliktos audito veiklos.
Vienu draudiminiu įvykiu laikomas įvykis, kilęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl tokio įvykio gali būti pareikšti kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimai. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.
8. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl neteisėtų draudėjo veiksmų vykdant audito veiklą, padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiškė draudėjui ar draudikui šių taisyklių 7 punkte numatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas, net jeigu reikalavimas pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas 7.3 punkte, yra draudiminis įvykis.
IV. NedraudiminiS įvykiS
9. Nedraudiminis įvykis yra pateikimas reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius):
9.4. atsiradusią dėl netinkamo sutarties dėl audito atlikimo vykdymo, kai sutartinės civilinės atsakomybės ribos, numatytos sutarties sąlygose, viršija civilinės atsakomybės ribas, numatytas įstatyme. Tokiu atveju draudimo apsauga galioja tokia apimtimi, kokios yra sutartinės civilinės atsakomybės ribos, numatytos įstatyme;
9.7. tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygotą šių įvykių (neatsižvelgiant į tai, kad žalos (nuostolių) atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės):
9.7.1. karo, agresijos, priešiškų užsienio jėgų veiksmų, karinio pobūdžio veiksmų (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinio karo, maišto, revoliucijos, sukilimo, vidaus neramumų pasiekusių sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
9.7.2. bet kokio pobūdžio teroristinio akto (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimas panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
9.8. dėl draudimo sutarties galiojimo teritorijoje esančių valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatytų veikų padarymo;
9.10. kai reikalavimus dėl žalos turtui reiškia su draudėju susiję asmenys. Su draudėju susiję asmenys – tai juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies.
Kontrolė – tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai įsigytas arba valdomas įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) paketas, suteikiantis jo savininkams arba valdytojams teisę į daugiau kaip 20 procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, taip pat teisė skirti (išrinkti) ar atšaukti administracijos vadovą, daugiau negu pusė valdybos arba stebėtojų tarybos narių (juos atitinkančių valdymo ir (ar) priežiūros organų), faktiškai kontroliuoti susijusio asmens priimamus sprendimus (dėl didesnės negu kitų asmenų akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies valdymo, sudarytų sutarčių ar kitų aplinkybių);
9.11. padarytą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, taip pat nesąžiningos konkurencijos ir (ar) veiksnių, ribojančių konkurenciją;
9.12. kilusią dėl draudėjui patikėto, jo žinioje esančio turto, dokumentų (nesvarbu, koks jų išraiškos būdas ar forma), daiktų (tarp jų magnetinių juostų, diskų, diskelių ir kitų duomenų laikmenų, pinigų) visiško ar dalinio praradimo, sunaikinimo, pametimo, netekimo;
9.13. jeigu veika (veiksmas, neveikimas), kuria buvo padaryta žala, buvo draudėjo atlikta po draudėjo registracijos panaikinimo, išbraukimo iš Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašo, draudėjo auditorių teisės užsiimti audito veikla atšaukimo, sustabdymo ar panaikinimo dienos, darbo sutarties su draudėjo darbuotojais, pasibaigimo (nutraukimo) dienos, nušalinimo nuo darbo metu, kai draudėjui teismo sprendimu laikinai uždrausta audito veikla ar teismo nuosprendžiu atimta teisė užsiimti audito veikla;
V. Draudimo suma ir draudimo įmoka
10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Metinė minimali audito įmonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100000 litų vienam draudiminiam įvykiui, kai audituojamos visuomenės intereso įmonės, ir ne mažesnė kaip 50000 litų vienam draudiminiam įvykiui, kai audituojamos kitos įmonės, taip pat ne mažesnė kaip 50000 litų dėl audito įmonės vykdomos audito veiklos, numatytos Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2–13 punktuose.
11. Jeigu draudikas išmoka draudimo išmoką dėl nuostolių, lygių draudimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties termino pabaigos visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
12. Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime (polise).
13. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
14. Atsižvelgdamas į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą draudiminio įvykio atveju, kurios dydis privalo būti nurodomas draudimo liudijime (polise). Besąlyginė išskaita – tai suma, kuria draudikas kiekvieno draudiminio įvykio atveju sumažina draudimo išmoką, jei draudimo išmoka mokama draudėjui. Jeigu draudimo išmoka mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlyginės išskaitos suma, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas sumoka draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginės išskaitos sumą. Draudikas privalo nedelsdamas informuoti draudėją apie draudimo išmokos mokėjimo nukentėjusiam trečiajam asmeniui dieną. Besąlyginė išskaita negali būti didesnė kaip 5 procentai draudimo sumos.
VI. Draudimo sutarties sudarymas ir įsigaliojimas
15. Draudimo sutartis sudaroma rašytine forma. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas audito įmonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas), kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas: „Audito įmonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas)“ bei nuoroda į šias taisykles (nurodomas taisyklių pavadinimas, „Valstybės žinių“ numeris ir publikacijos numeris).
16. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, draudikui pareikalavus privalo pateikti raštišką prašymą.
17. Sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti jam žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jei tos aplinkybės nėra ir negali būti žinomos draudikui, kurias draudikas prašo nurodyti raštiškame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
18. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo šių taisyklių 17 punkte nurodytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.
19. Jeigu draudėjas neįvykdo šių taisyklių 17 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, žinodamas tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad 17 punkte nurodyta pareiga neįvykdyta.
20. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime (polise), ir draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.
VII. Draudimo sutarties terminas
VIII. Draudimo rizikos padidėjimas ir sumažėjimas
24. Jeigu draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo, draudėjas privalo nedelsdamas raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, kai pats tai sužino. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį.
25. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti padidinti draudimo įmoką. Sudarant draudimo sutartį, draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui tvarką, kurios laikantis bus apskaičiuojama padidinta draudimo įmoka.
IX. DRAUDĖJO pareigos įvykus draudiminiam įvykiui
27. Draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka šių taisyklių 7 punkte nurodytas sąlygas.
28. Įvykus draudiminiam įvykiui ir gavęs reikalavimą atlyginti žalą, draudėjas privalo laikytis draudiko nurodymų ir veikti taip, kad žala būtų sumažinta arba jos išvengta.
29. Be raštiško draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
30. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti.
31. Draudikas privalo šių taisyklių XIV skyriuje nustatyta tvarka atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, patirtas vykdant pareigą, numatytą šių taisyklių 28 punkte.
32. Jeigu draudėjui pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme, jis apie tai nedelsdamas privalo informuoti draudiką.
33. Draudikas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo draudėjo pranešimo apie pareikštą ieškinį turi teisę pareikalauti, kad draudėjas įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams teisme. Jeigu draudėjo interesams teisme atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas šių taisyklių XIV skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui patirtas ir iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlyginimo už atstovo pagalbą teisme išlaidas.
X. Bendrosios žalos dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo nuostatos
35. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo.
36. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.
37. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinančią taikos sutartį.
38. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
39. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę į draudimo išmoką turintiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma proporcingai, atsižvelgiant į šių asmenų skaičių ir žalos dydį.
XI. DRAUDĖJO kreipimasis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo NuKENTĖJUSIAM TREČIAJAM ASMENIUI
40. Draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus, kad būtų išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui:
40.2. dokumentus apie neteisėtus draudėjo veiksmus vykdant audito veiklą, dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius;
41. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per terminą nustatytą Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje.
42. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
43. Jeigu praėjus šių taisyklių 41 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokama ar nepradedama mokėti, draudikas raštu privalo informuoti draudėją, nukentėjusį trečiąjį asmenį ir motyvuotai nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis.
XII. NuKENTĖJUSIO trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė
45. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus, kad būtų išmokėta draudimo išmoka:
46. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudiminio įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
XIII. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI
48. Jeigu draudėjas yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė.
49. Jeigu draudėjas yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, be to, jeigu draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XIV. DRAUDĖJO išlaidų, numatytų 31 ir 33 punktuose, atlyginimas
50. Draudėjo išlaidos, nurodytos šių taisyklių 31 ir 33 punktuose, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.
51. Atlyginamos išlaidos, nurodytos šių taisyklių 31 ir 33 punktuose, kartu su draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatytu atveju.
52. Draudėjo išlaidos, patirtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis. Draudėjo išlaidos, patirtos laikantis draudiko nurodymų (28 punktas), atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis.
xv. DRAUDIKO TEISĖ IŠREIKALAUTI SUMOKĖTAS SUMAS IŠ DRAUDĖJO
54. Jeigu draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo didelio neatsargumo, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą ar jos dalį iš draudėjo. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į draudėjo veiksmus, priežastinį ryšį su padaryta žala, kitas aplinkybes.
XVI. DVIGUBAS draudimas
XViI. DraUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
56. Draudikas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
57. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudimo sutartis nutraukiama. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
XVIII. Draudimo sutarties nutraukimas ir pakeitimas
XIX. Baigiamosios nuostatos
60. Visi šiose taisyklėse numatyti šalių susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai.
61. Draudimo sutarties sąlygas, nenustatytas šiose taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.