LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
„MIESTŲ IR GYVENVIEČIŲ SODYBOS“ RSN 151-92
1992 m. gruodžio 15 d. Nr. 243
Vilnius
| Lietuvos Statybos ir urbanistikos ministerija |
Respublikinės statybos normos |
RSN 151-92 |
| Miestų ir gyvenviečių sodybos |
Vietoje RSN 97-86* |
1. BENDROJI DALIS
1.1. Normos reglamentuoja Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimą, statymą ir įrengimą. Jos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su išvardinta veikla.
Ūkininko sodybos pastatai projektuojami ir statomi pagal Statybos ir urbanistikos bei Žemės ūkio ministerijos patvirtintas „Lietuvos ūkininko sodybos planavimo rekomendacijas“.
1.2. Sodybą sudaro juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais).
Gretimų sodybų pastatai gali būti sujungiami į dviejų pastatų arba didesnes grupes.
1.3. Nacionaliniuose parkuose urbanistikos paminkluose, kurortuose, landšaftiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose gali būti taikomi papildomi reikalavimai individualių namų, bei buitinių pastatų projektavimui.
1.4. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis įsigytame sklype gali statyti namą ir jo priklausinius (ūkinius, buities, verslo statinius bei įrenginius), jeigu tai neribojama patvirtintuose gyvenamųjų kvartalų planavimo projektuose. Namo ir jo priklausinių rekonstravimas, pritaikymas verslui, priestatų bei antstatų statyba taip pat laikomi individualia statyba. ir vykdomi pagal šias normas.
1.5. Maksimalius sodybinių sklypų dydžius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Miestų ir rajonų Tarybos, atsižvelgdamos į vietos sąlygas, gali mažinti Vyriausybės nustatytus maksimalius sklypų dydžius.
| Pateikė tvirtinti Valstybinis projektavimo centras |
Patvirtinta Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio mėn. 15 d. įsakymu Nr. 243 |
Įsigalioja nuo 1993 m. vasario mėn. 01 d. |
Sodybiniai sklypai suteikiami, parduodami arba išnuomojami pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijų planavimo projektus.
1.6. Sodybinių sklypų inžineriniai tinklai ir įrenginiai projektuojami pagal šias ir kitas galiojančias statybos normas ir atitinkamų tarnybų duotas technines sąlygas. Sklypo ir pastatų elektros įrenginiai turi atitikti „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ reikalavimus.
1.7. Projektuojant sodybinius namus šeimoms, kuriose yra invalidai (aklieji arba naudojantys kėdes-vežimėlius) turi būti taikomas Projektavimo normų papildymas, įvertinant invalidų reikmes.
1.8. Projektuojant sodybų pastatus ir įrenginius būtina papildomai vadovautis RSN 133-91 „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai.“ ir RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“.
2. SODYBŲ PLANAVIMAS IR SUTVARKYMAS
2.1. Bendras visų sklype esančių pastatų, išskyrus šiltnamius, užimamas plotas neturi viršyti 1 lentelėje nurodytų dydžių.
1 lentelė
| Sklypo plotas (m2) |
Maksimalus pastatų užimamo ploto procentas (%) |
Maksimalus pastatų užimamas plotas (m2) |
| Iki 400 600 900 1500 2500 |
40 35 30 25 20 |
160 210 270 375 500 |
Pastaba: Vietos savivaldybės Taryba gali savo sprendimu sumažinti maksimalų pastatų užimamą plotą 600 m2 ir didesniuose sklypuose, taip pat apriboti jų aukštį susiklosčiusio užstatymo zonose, kurortuose, saugomose ir rekreacinėse teritorijose, nepažeidžiant normomis nustatyto minimalaus patalpų aukščio, sanitarinių ir priešgaisrinių reikalavimų.
2.2. Individualių viešbučių namų aukštį nurodo miesto (rajono) vyriausiasis architektas, pagal patvirtintus planavimo projektus.
2.3. Atstumai nuo pastatų, inžinerinių tinklų, įrenginių iki medžių ir krūmų, kai laja ne didesnė kaip 5 m nurodyti 2 lentelėje.
2 lentelė
| Pastatai, inžineriniai tinklai, įrenginiai |
Atstumas iki ašies (m) |
|
| medžio krūmų |
kamieno |
|
| Nuo pastatų išorinių sienų |
5 |
1,5 |
| Nuo šaligatvio, takelio krašto |
0,7 |
0,5 |
| Nuo važiuojamosios sutvirtintos gatvės dalies (kai šalia nėra šaligatvio) |
2 |
1 |
| Nuo apšvietimo stulpų, kolonų, atramų |
4 |
- |
| Nuo atraminių sienelių |
3 |
1 |
| Nuo požeminių inžinerinių tinklų: |
|
|
| dujotiekio, kanalizacijos |
1,5 |
- |
| šiluminės trasos (požeminės ir antžeminės) |
2 |
1 |
| vandentiekio |
2 |
- |
| ryšių ir elektros kabelių |
2 |
0,7 |
Pastaba: Esant medžio lajai daugiau 5 metrų, atstumas padidinamas
0.5 m kiekvienam medžio lajos padidėjimui 1 m.
2.4. Vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau kaip: obelys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai – 3 m; vyšnios, slyvos – 2 m; serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai – 1 metras.
2.6. Namas nuo magistralinės gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau 6 m, o nuo vietinės reikšmės gatvių raudonųjų linijų – ne arčiau 3 rn. Susiklosčiusio užstatymo zonoje naujų pastatų užstatymo linija nustatoma ne arčiau esamos užstatymo linijos.
2.7. Garažas, ūkio arba verslo pastatas, šiltnamis gali būti blokuojamas prie namo, išlaikant 3 lentelės 2 pastaboje nurodytą atstumą.
Minimalus atstumas atskirai stovinčių statinių nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis 1 metro. Tais atvejais, kai pastatas talpinamas pietų pusėje nuo sklypo ribos, atstumą būtina didinti iki 3 metrų.
Namai ir ūkio pastatai gali būti blokuojami, statant juos ant sklypo ribos Šiuo atveju lietaus vanduo nuo stogo neturi būti nuvedamas į kaimyninio sklypo pusę.
Mažinant atstumą iki kaimyninio sklypo ribos arba blokuojant gretimų valdų pastatus reikalingas gretimų valdų savininkų sutikimas raštu, išskyrus tuos atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose planavimo projektuose.
2.8. Statant naujus (perstatant esamus) namus, garažus, ūkio ir buitinius pastatus esamose valdose, normatyvinių atstumų sumažinimą dėl nepakankamų nuotolių nuo esamų pastatų sprendžia miestų (rajonų) vyriausieji architektai kartu su vietos priešgaisrinės apsaugos ir higienos tarnybomis.
2.9. Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp namų nurodyti 3 lentelėje.
3 lentelė
| Pastato atsparumas ugniai |
Atstumas m, priklausomai nuo pastato atsparumo ugniai |
||
| I, II |
III, IIIa, IIIb |
IV, IVa, V |
|
| I, II |
6 |
8 |
10 |
| III, IIIa, IIIb |
8 |
8 |
10 |
| IV, IVa, V |
10 |
10 |
15 |
1) Atsparumas ugniai:
I – Pastatai su laikančiomis ir atitvarinėmis konstrukcijomis iš natūralių arba dirbtinių akmens medžiagų, betono arba gelžbetonio, panaudojant nedegių medžiagų lakštus ir plokštes.
II – Tas pats. Pastatų denginiuose leidžiama naudoti neapsaugotas (atviras) plienines konstrukcijas.
III – Pastatai su laikančiomis ir atitvarinėmis konstrukcijomis iš natūralų arba dirbtinių akmens medžiagų, betono arba gelžbetonio. Perdengimams leidžiama naudoti medines konstrukcijas, apsaugotas tinklu arba sunkiai degiais lakštais ir plokštėmis. Denginių elementams netaikomi atsparumo ugniai ir ugnies plitimo ribų reikalavimai, tačiau pastogės degios konstrukcijos apdorojamos ugniai atspariomis medžiagomis.
IIIa – Pastatai daugiausia iš karkasinių konstrukcijų. Karkaso elementai – iš neapsaugotų plieninių konstrukcijų. Atitvarinės konstrukcijos – iš plieninių profiliuotų lakštų arba kitų nedegių medžiagų su sunkiai degia šilumine izoliacija.
IIIb – Pastatai daugiausia vienaaukščiai iš karkasinių konstrukcijų. Karkaso elementai – iš vientisos ir klijuotos medienos, apdorotos ugniai atspariomis medžiagomis, neviršijant leistinos ugnies plitimo ribos. Iš plokščių arba elementų surinktos atitvarinės konstrukcijos, pagamintos iš medienos ar jos gaminių. Medinės ir kitos degios atitvarinių konstrukcijų dalys turi būti apdorotos ugniai atspariomis medžiagomis ar apsaugotos nuo ugnies ir aukštos temperatūros taip, kad neviršytų leistinų ugnies plitimo ribų.
IV – Pastatai su laikančiomis ir atitvarinėmis konstrukcijomis iš vientisos bei klijuotos medienos ir kitų degių, sunkiai degių medžiagų, apsaugotų nuo ugnies ar aukštos temperatūros poveikio tinku, lakštais, plokštėmis. Denginių elementams netaikomi atsparumo ugniai ir ugnies plitimo ribų reikalavimai. Pastogės medinės konstrukcijos apdorojamos ugniai atspariomis medžiagomis.
IVa – Pastatai, daugiausia vienaaukščiai, karkasiniai. Karkaso elementai – neapsaugotos plieno konstrukcijos. Atitvarinės konstrukcijos – profiliuoti plieno lakštai ir kitos nedegios medžiagos su degia termoizoliacine medžiaga.
V – Pastatai, kurių laikančiomis ir atitvarinėms konstrukcijoms netaikomi atsparumo ugniai ir ugnies plitimo ribų reikalavimai.
2.10. Atstumas nuo atskirai stovinčio ūkinio, buitinio pastato, šiltnamio ar garažo iki kaimyninio gyvenamojo namo turi būti ne mažesnis kaip 7 m. Tame pačiame sklype šių pastatų atstumas iki gyvenamojo namo neribojamas.
2.11. Atstumas nuo požeminio rezervuaro ir požeminių šilumotiekių iki pastatų, statinių, komunikacijų ir medžių turi būti ne mažesni nurodytų 4 lentelėje.
4 lentelė
| Pastatai ir statiniai |
Atstumai nuo rezervuaro arba šilumotiekio, m |
| Individualus gyvenamasis namas |
1 |
| Įvairūs atskiri statiniai (garažas, ūkinis pastatas ir t. t.) |
nenormuojamas |
| Geriamo vandens šulinys |
10 |
| Medžiai (iki kamieno) |
1,5 |
| Vandentiekis ir kanalizacija (iki vamzdžio sienelės); šilumos tinklai (iki išorinės kanalo sienelės); telefono kabeliai, elektros perdavimo ir telefono oro linijos (iki pamato atramos); žemo spaudimo dujotiekis |
1 |
2.12. Minimalūs higieniniai atstumai (metrais) tarp sodybos pastatų ir įrenginių nurodyti 5 lentelėje.
2.13. Šachtiniai šuliniai sodybų sklypuose įrengiami vietovėse, neturinčiose centralizuoto ūkinio buitinio vandentiekio.
Šulinių rentinys turi būti pakeltas 0,8 m virš žemės paviršiaus. Aplink šulinį turi būti 1–2 m pločio aikštelė su 0,1 m nuolydžiu nuo šulinio. Aplink rentinį turi būti 1,5–2 m gylio ir 0,5 m pločio plūkto molio sluoksnis.
2.14. Nutekamieji vandenys turi būti nuvedami į miesto, gyvenvietės kanalizacijos tinklus, nesant jų, nutekamuosius vandenis būtina valyti lokaliniuose valymo įrenginiuose ir tik po to išleidžiant į paviršinį vandens telkinį, o jo nesant į požemines filtracijos aikšteles.
Sėsdintuvai-septikai turi būti įrengti sklypo teritorijoje, kur galėtų privažiuoti asenizacinis transportas.
Nevalytų nutekamųjų vandenų išleidimas į vandens telkinius, esančius gyvenviečių zonoje, draudžiamas.
5 lentelė
|
|
Pagalbinių patalpų blokai |
Ūkinių patalpų blokai |
Tvartas |
Mėšlinė, kompostavimo aikštelė |
Kanalizuojamų vandenų rezervuaras |
Šachtinis šulinys |
Vandentiekio įvadas į gyvenamą namą |
Vandentiekis iš gyvenamo namo į tvartą |
Antžeminis skysto kuro rezervuaras |
Požeminis skysto kuro rezervuaras iki 3m3 talpos (grupė rezervuarų) |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
| 1. Gyvenamas namas |
n |
n |
15 |
20 |
15 |
7 |
|
|
7 |
1 |
| 2. Buitinių patalpų blokas t. t. pirtys, dirbtuvės |
|
n |
n |
n |
8 |
|
|
|
n |
|
| 3. Garažas |
|
n |
n |
1,5 |
n |
10 |
|
|
|
|
| 4. Šiltnamis |
|
n |
n |
1,5 |
3 |
10 |
|
|
|
|
| 5. Ūkinių patalpų blokas |
|
|
n |
1,5 |
3 |
10 |
|
|
n |
n |
| 6. Tvartas |
|
|
|
n |
3 |
25 |
15 |
|
n |
n |
| 7. Mėšlidė, kompostavimo aikštelė |
|
|
|
|
n |
25 |
15 |
5 |
n |
1 |
| 8. Kanalizuojamų vandenų rezervuaras |
|
|
|
|
|
25 |
15 |
5 |
n |
n |
| 9. Kanalizacijos tinklai |
|
|
|
|
|
15 |
|
|
|
|
3. SODYBŲ PASTATAI IR ĮRENGINIAI
3.2. Sodybiniuose namuose turi būti šios patalpos: kambariai, virtuvės, tambūrai arba jį atstojančios patalpos, tualetai, vonios (dušai). Kitos namo patalpos projektuojamos pagal užsakovo (statytojo) pageidavimą.
3.3. Sodybiniuose namuose turi būti įrengtas centralizuotas arba vietinis vandentiekis, kanalizacija, šildymas ir elektros energijos tiekimas.
3.4. Sodybiniuose namuose gali būti projektuojami šie aukštai:
– rūsio aukštas,
– cokolinis aukštas (pusrūsis),
– vienas arba du antžeminiai aukštai,
– mansardinis aukštas.
3.5. Rūsio ir cokolinio aukštų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,0 m nuo grindų iki konstrukcijų arba inžinerinių komunikacijų apačios. Namu cokolio aukštis nuo žemės paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
3.6. Cokoliniame ir rūsio aukštuose neleidžiama įrengti kambarių išskyrus atvejus, kai namas yra šlaite ir cokolinio aukšto patalpų, kuriuose įrengiami kambariai, grindų altitudė yra virš suplaniruoto žemės paviršiaus.
3.8. Kambarių plotas naujai projektuojamuose namuose turi būti ne mažesnis 8 m2, rekonstruojamuose – 5 m2.
3.9. Virtuvės plotas naujai projektuojamuose namuose turi būti ne mažesnis 8 m2. Leidžiama projektuoti virtuves-nišas, įrengiant jose elektrines virykles ir ištraukiamąjį vėdinimą.
Virtuvės plotis turi būti ne mažesnis kaip 2,2 m2.
3.10. Įėjimas į tualetą iš kambario ir virtuvės neleidžiamas.
Įėjimas į vonią iš kambario leidžiamas tuo atveju, kai yra antros durys į prieškambarį arba koridorių.
Tualeto ir vonios talpinimas virš kambarių neleidžiamas.
3.11. Garažą projektuojant namo rūsyje, cokoliniame ar pirmame aukšte po gyvenamaisiais kambariais būtina užtikrinti sienų pertvarų ir perdangų atsparumą ugniai ne mažiau kaip 1 valandai, numatant garažo patalpos vėdinimą. Virš garažo vartų turi būti numatytas stogelis, jeigu virš jų yra kitų patalpų langai. Stogelis turi būti iš nedegios medžiagos, platesnis už vartų plotį po 0,5 m į kiekvieną pusę ir 0,6 m išsikišęs į priekį.
3.12. Vidinių koridorių, vedančių į pagalbines patalpas, aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,1 metro.
Praėjimų ir koridorių, kuriuose yra durys į kambarius, plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,3 metro.
Koridorių, kuriuose nėra durų į kambarius, plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m.
3.13. Durų angų sienose plotis į vonias, tualetus ir pagalbines patalpas turi būti ne mažesnis kaip 0,7 m, o į virtuves ir gyvenamuosius kambarius – 0,9 m.
3.15. Sodybiniame name leidžiamas neorganizuotas vandens nuvedimas nuo stogo. Šiuo atveju būtinas namo karnyzo iškišimas ne mažesnis kaip 0,7 m ir stogelių įrengimas virš įėjimų.
3.16. Gyvenamosios ir pagalbinės patalpos turi turėti natūralų ištraukiamąjį vėdinimą per kanalus, kurių dydis ne mažesnis kaip 14 x 14 cm, arba per langelius, orlaides, viršlangius, langus.
Išimtinais atvejais vertikalios ventiliacijos angos gali būti mažinamos iki 100 mm diametro.
3.17. vidiniai laiptai į rūsį turi būti nedegūs. Visi kiti sodybinių namų vidiniai laiptai gali būti mediniai. Laiptų maksimalus nuolydis ne daugiau kaip 1:1,5.
3.18. Patalpose kuriose yra įrengtos dujinės viryklės arba dujinės vandens šildymo kolonėlės, oro ištraukimas turi būti numatytas iš apatinės ir viršutinės patalpų dalies per vėdinimo kanalus ir tarpus tarp durų ir grindų.
3.19. Iš virtuvės, tualeto, vonių turi būti numatytas ištraukiamasis vėdinimas atskirais nuo kilų vėdinimo sistemų kanalais.
3.20. Kambariai, virtuvės turi turėti natūralų ir dirbtinį apšvietimą.
Gyvenamųjų patalpų langų stiklų ploto santykis su grindų plotu turi būti ne mažesnis 1:6.
3.21. Namas pasaulio šalių atžvilgiu turi būti orientuotas taip, kad kambariai būtų insoliuojami ne mažiau 2,5 valandos per parą. Trijų kambarių namo turi būti insoliuotas vienas kambarys, keturių ir daugiau kambarių name turi būti insoliuojami du kambariai. Virtuvės orientuojamos į mažiau insoliuotą pusę.
3.22. Statybinės (sienų, grindų) apdailos medžiagos (dažai, klijai) naudojamos namų statybai, apdailai, šiluminei, garo izoliacijai turi būti leistos naudoti Sveikatos apsaugos ministerijos.
3.23. Projektuojant arba įrengiant namuose ar kituose kiemo pastatuose verslo patalpas turi būti gautas vietos Priešgaisrinės apsaugos ir Higienos tarnybų suderinimas.
3.24. Namo atitvarinių konstrukcijų šiluminę varžą nustato Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerija ir Lietuvos Respublikos normos „Pastatų šilumos apsauga“.
4. PRIEŠGAISRINIAI REIKALAVIMAI NAMŲ IR ĮRENGINIŲ PROJEKTAVIMUI
4.1. Šilumos generatorių įrengimas.
4.1.4. Įrengiant vieną šilumos generatorių, patalpos tūris turi būti ne mažesnis 7,5 m3, du šilumos generatorius – ne mažesnis 12 m3.
Patalpa šilumos generatoriui turi turėti vėdinimo kanalą, o apatinėje durų dalyje tinklelį arba tarpą tarp durų ir grindų, orui patekti į patalpą. Pritekamosios angos pjūvis turi būti ne mažesnis kaip 0,02 m2.
Esamuose namuose leidžiama įrengti šilumos generatorius patalpose, kuriose nėra ventiliacinio kanalo. Šiuo atveju turi būti langas su orlaide (viršulangiu) arba viršutinėje lango dalyje atidaroma sąvara.
Įrengiant šilumos generatorių virtuvėje, kurioje yra dujinė viryklė patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip:
4.1.5. Tarp šilumos generatoriaus fronto ir priešpriešinės sienos turi būti ne mažesnis kaip 1 metro pločio praėjimas. Šis tarpas gali būti mažinamas iki 0,7 m, esant sienai iš nedegių medžiagų.
4.1.6. Namo patalpos, kurioje yra šilumos generatorius, laikančios krūvį sienos turi būti ne mažiau kaip 2 val., o nelaikančios krūvio sienos ir perdangos – ne mažiau kaip 0,75 val. atsparumo ugniai.
4.1.7. Atskirais atvejais leidžiama įrengti šilumos generatorius esamų namų, pastatytų iki šių taisyklių įsigaliojimo, rūsiuose su medinėmis perdangomis, kurios turi būti padengtos 20 mm šlapiu tinku arba kitomis atspariomis ugniai medžiagomis (perdangos, atsparumas ugniai ne mažiau 0,75 val.).
4.1.8. Kai šilumos generatorius įrengtas prie nedegios arba sunkiai degios sienos, atstumas tarp šilumos generatoriaus ir sienos turi būti ne mažiau kaip 5 cm. Atstumas tarp šilumos generatoriaus ir degios sienos turi būti ne mažiau kaip 10 cm. Šis atstumas gali būti mažinamas iki 5 cm, jeigu degios konstrukcijos yra apsaugotos atsparios ugniai medžiagos lakštais. Lakštai turi išsikišti už šilumos generatoriaus gabaritų 10 cm.
4.1.9. Patalpų kuriose įrengti šilumos generatoriai naudojantys skystą kurą, grindys turi būti nedegios. Kitus šilumos generatorius leidžiama įrengti ant degių grindų, tačiau grindys po jais turi būti apsaugotos atsparios ugniai medžiagos lakštais. Lakštai turi išsikišti už šilumos generatoriaus kontūro 10 cm.
4.2. Krosnių, apšildomų kietu kuru įrengimas:
4.2.2. Tarpai tarp perdangų, sienų, pertvarų ir perskyrų turi būti užpildyti nedegiomis medžiagomis.
Perskyroms naudojamos molinės pilnavidurės plytos ne mažesnės kaip M 100 markės, asbestocementinės šilumą izoliuojančios plytos, neorganiniai mineraliniai gaminiai sintetiniu pagrindu, statybinis veltinis išmirkytas molyje.
4.2.3. Grindys uždaroje atitraukoje turi būti iš nedegių medžiagų ir 70 mm aukščiau patalpos grindų.
4.2.4. Jei perdangoms naudojamos degios arba sunkiai degios medžiagos, reikia numatyti lubų virš krosnies apsaugą iš nedegių medžiagų.
4.2.5. Periodiškai kūrenamoms krosnims krosnių perdangos viršus nuo lubų turi būti ne mažiau kaip 250 mm ir 700 mm – ilgai kurenamoms krosnims. Atstumai nuo neapsaugotų nuo užsidegimo lubų – atitinkamai ne mažiau kaip 350 ir 1000 mm.
Atstumai nurodyti mažiausi nuo krosnių, iš trijų plytų eilių, paviršiaus. Esant mažesniam krosnies perdangos storiui, atstumai atitinkamai didinami.
4.3. Skysto kuro laikymo rezervuarų įrengimas:
4.3.1. Individualiam statytojui leidžiama įrengti vieną arba du skysto kuro rezervuarus, kurių bendra talpa neviršija 6 m3.
Kuro rezervuarai gali būti požeminiai ir antžeminiai.
4.3.2. Antžeminiai kuro rezervuarai gali būti įrengti:
4.3.3. Požeminiais kuro rezervuarais vadinami tokie rezervuarai kurie įrengti žemėje. Atstumus nuo žemės paviršiaus iki rezervuaro viršaus turi būti ne mažesnis kaip 0,15 m.
(pav.) 1 a brėžinys – Požeminio kuro rezervuaro su aptarnavimo šulinėliu schema
(pav.) 1 b brėžinys – Požeminio kuro rezervuaro su kontroliniu šulinėliu schema
1 – kuro rezervuaras, 2 – aptarnavimo šulinėlis, 3 – betoninė plokštė, 4 – dangtis, 5 – smėlio sluoksnis, 6 – kontrolinis šulinėlis.
4.3.4. Antžeminių ir požeminių kuro laikymo rezervuarų įrengimas pakrančių vandens apsaugos juostuose griežtai draudžiamas.
4.3.5. Armatūrinės skląsties įrengimui ant kuro padavimo vamzdžio, prie rezervuaro reikia įrengti ne mažiau kaip 0,7 m skersmens šulinį (I a brėžinys).
4.3.6. Įrengiant kuro rezervuarą su panardinta armatūra (patalpinta rezervuaro viduje), šulinys nestatoma (I b brėžinys).
4.3.7. Įrengiant du požeminius kuro rezervuarus, minimalus atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
4.3.8. Priestatas arba atskirai stovintis statinys, kuriame yra skysto kuro rezervuaras, turi būti pastatytas už namo užstatymo linijos ne mažesniu kai 1 m atstumu nuo sienos.
Kai antžeminio rezervuaro negalima pastatyti už namo užstatymo linijos nurodytu atstumu, jį galima įrengti ne mažesniu kaip 7 m atstumu nuo namo (2 brėžinys).
(pav.)
2 brėžinys – Antžeminio kuro rezervuaro įrengimas
1 – gyvenamais namas,
2 – plotai, kuriuose draudžiama statyti antžeminius kuro rezervuarus,
3 – gyvenamojo namo užstatymo linijos.
4.3.10. Rezervuaro patalpa turi būti atskirta nuo kitų patalpų nedegių medžiagų priešgaisrinėmis sienomis, kurių storis ne mažesnis kaip 12 cm.
4.3.11. Kuro rezervuaro patalpa turi turėti išėjimą į išorę. Rezervuaro patalpos durys turi atsidaryti į lauko pusę.
Patalpos langų ir durų angų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,03 m2 kiekvienam vidinio patalpos tūrio kubiniam metrui.
4.4. Priešgaisriniai reikalavimai dujiniams prietaisams įrengti:
4.4.1. Sodybiniuose namuose dujos naudojamos dujinėms viryklėms, pratekamiesiems vandens šildytuvams ir apšildomiems įrenginiams (talpiniams vandens šaldytuvams, apšildomiesiems katilams apšildomiesiems aparatams).
4.4.2. Namuose dujinės viryklės įrengiamos virtuvės patalpoje, kurios aukštis ne mažesnis 2,2 m, yra langas su orlaide ir ištraukiamosios ventiliacijos kanalas bei natūralus apšvietimas. Virtuvės tūris turi būti ne mažesnis kaip:
- dujinei viryklei su 2 degikliais 8 m3;
- „3“ 12 m3;
- „4“ 12 m3.
4.4.3. Esamuose namuose leidžiamas dujinių viryklių pastatymas:
- virtuvių patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m ir tūris ne mažesnis kaip nurodytas 4.4.2 punkte. Kai nėra vėdinimo kanalų ir galimybės panaudoti dūmtraukius, patalpoje turi būti langas su orlaide arba viršlangiu;
- koridoriuose, kuriuose yra langai su orlaide arba viršlangiu, be to praėjimas tarp dujinės viryklės ir priešpriešinės sienos turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Koridorių sienos ir lubos iš degių medžiagų turi būti padengtos tinku, o gyvenamosios patalpos atribotos nuo koridoriaus sandariomis pertvaromis ir durimis;
- virtuvėse su nehorizontaliomis lubomis, jeigu tų patalpų aukščio vidurkis ne mažesnis 2 m. Šiuo atveju dujinę viryklę reikia įrengti toje virtuvės dalyje kur aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m.
4.4.4. Esamuose namuose kaimo gyvenvietėse leidžiama įrengti dujines virykles patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2 m.
Šiuo atveju virtuvė arba patalpa, kurioje įrengta dujinė viryklė, turi turėti langą su orlaide arba viršlangi, o namuose, kuriuose nėra vėdinamos virtuvės ar patalpos, kurioje įrengiama dujinė viryklė, patalpos tūris turi būti dvigubai didesnis negu nurodyta 4.4.2 punkte.
4.4.5. Dujinės viryklės gali būti įrengtos ir vasaros (neapšildomose) virtuvėse. Virtuvės aukštis ir tūris turi būti ne mažesnis negu nurodyta 4.4.2 punkte, be to virtuvėje turi būti langas su orlaide.
4.4.6. Viryklių pastatymo vietose medines bei kitokių degių medžiagų sienas reikia izoliuoti tinku arba kitomis nedegiomis medžiagomis.
Ši izoliacija turi būti platesnė už viryklę po 10 cm iš kiekvienos pusės ir 80 cm virš viryklės.
Atstumas tarp viryklės ir priešpriešinės sienos – ne mažesnis kaip 1 m.
4.4.7. Vandens šildytuvų, šildymo katilų ir šildymo aparatų pastatymas virtuvėse ir negyvenamose patalpose, vykdomas laikantis 4.4.9 ir 4.4.10 punktų reikalavimų. Šių prietaisų įrengimas voniose, vasaros virtuvėse draudžiamas.
4.4.8. Virtuvėje įrengiant dujinę viryklę ir talpinį vandens šildytuvą, dujinę viryklę ir apšildantį katilą arba apšildymo aparatą, o taip pat dujinę viryklę su vandens pašildymo įrenginiu (apšildymui, karšto vandens tiekimui) virtuvės tūris turi būti didesnis 6 m-3, negu nurodyta 4.4.2 punkte.
Virtuvėje įrengiant dujinę viryklę, pratekamąjį vandens šildytuvą ir vieną apšildomąjį įrenginį (talpinį vandens šildytuvą, apšildomąjį katilą arba apšildomąjį aparatą) virtuvės tūris turi būti ne mažesnis 21 m3.
Virtuvėje įrengiant dujinę viryklę, pratekamąjį vandens šildytuvą ir du apšildomuosius įrenginius, virtuvės tūris, turi būti ne mažesnis kaip 27 m3.
4.4.9. Patalpa, skirta dujinio vandens šildytuvo, apšildymo katilo arba apšildymo aparato patalpinimui, nuo kurių degimo produktų nuvedimas numatytas į dūmtraukį turi būti ne mažesnio kaip 2 m aukščio. Patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 7,5 m3, jei yra vienas prietaisas ir ne mažesnis kaip 13,5 m3, jei yra du prietaisai.
4.4.10. Virtuvė arba patalpa, kurioje įrengti katilai, aparatai ir dujiniai vandens šildytuvą turi turėti ventiliacinį kanalą. Apatinėje durų ar sienos dalyje reikia numatyti angą arba tarpą tarp durų ir grindų, oro patekimui į patalpą. Pritekamosios angos pjūvis turi būti ne mažesnis kaip 0,02 m2.
4.4.11. Neleidžiama įrengti jokių dujinių prietaisų cokoliniuose ir rūsių aukštuose (rūsiuose), jei teikiamos suskystintos angliavandenilinės dujos.
4.4.12. Patalpų apšildymui leidžiama įrengti dujinius židinius, kaloriferius ir kitokius gamykloje pagamintus prietaisus, nuo kurių produktų pašalinimas numatytas į dūmtraukį.
Patalpa, kurioje yra dujinis židinys arba kaloriferis, turi turėti langą su orlaide arba ištraukiamosios ventiliacijos kanalą.
4.5. Priešgaisriniai reikalavimai dūmtraukiams įrengti.
4.5.1. Visi šilumos generatoriai, krosnys ir kiti apšildymo įrenginiai (toliau apšildymo įrenginiai), kūrenami kietu, skystu kuru bei dujomis jungiami prie dūmų kanalų (dūmtraukių).
4.5.2. Dūmtraukiai sudegusiems produktams pašalinti iš apšildomųjų įrenginių turi būti įrengti pastato viduje.
Nesant dūmtraukių esamuose pastatuose, galima įrengti pristatomus dūmtraukius.
4.5.3. Kiekvienam apšildymo įrenginiui tikslinga numatyti atskirą dūmtraukį.
Prie vieno kanalo leidžiama prijungti du apšildymo įrenginius arba skirtinguose aukštuose. Šiuo atveju įvadai į kanalą turi būti išdėstomi 0,5 m atstumu vienas nuo kito kanalo aukščio atžvilgiu arba viename lygyje, įrengiant tarp jų kanale pertvarą ne žemesnę kaip 0,5 m, nuo įvado viršutinės atžymos.
4.5.4. Dūmtraukio skerspjūvio plotas neturi būti mažesnis negu apšildymo įrenginio antvamzdis, kuris prijungiamas prie dūmų kanalo (dūmų vamzdžio).
Dūmtraukių skerspjūviai, priklausomai nuo apšildymo įrenginio šiluminio galingumo, priimami ne mažesni (mm):
| 140 x 140 – esant šiluminiam galingumui |
iki 3,5 kW; |
| 140 x 200 – „ |
nuo 3,5 kW iki 5,2 kW; |
| 140 x 270 – „ |
nuo 5,2 kW iki 7,0 kW. |
Apvalių dūmtraukių kanalų skerspjūvio plotai turi būti ne mažesni negu aukščiau nurodytų stačiakampių kanalų plotai.
4.5.5. Dūmtraukius reikia projektuoti vertikalius be pakopų, iš molio plytų su sienomis ne plonesnėmis kaip 120 mm arba iš karščiui atsparaus betono, kurio storis ne mažesnis 60 mm.
4.5.6. Dūmtraukio aukštis nuo apatinio degiklio iki angos turi būti ne mažesnis kaip 5 m.
Dūmtraukių aukštis virš pastato stogo paviršiaus turi būti:
b) ne mažiau 0,5 m virš kraigo arba parapeto, kai dūmtraukis yra iki 1,5 m atstumu nuo kraigo arba parapeto (skaičiuojant pagal horizontalę);
c) ne žemiau kraigo arba parapeto, kada dūmtraukis yra nuo 1,5 m iki 3 m atstumu nuo kraigo arba parapeto;
4.5.7. Atstumai nuo mūrinių ar betoninių dūmtraukių išorinio paviršiaus iki stogo gegnių, grebėstų ir kitų degių ar sunkiai degių konstrukcijų priimami ne mažesni kaip 130 mm. Atstumai nuo dūmtraukių vidinės sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažiau kaip 510 mm ir 380 mm iki konstrukcijų, kurių atsparumo ugniai riba 0,75 val.
Atstumas nuo dūmtraukio vidinės sienelės iki metalinių arba gelžbetoninių sijų priimamas ne mažesnis kaip 130 mm.
4.5.8. Horizontalios perskyros neturi remtis į perdangą.
Perskyros aukštis turi būti didesnis už perdangos storį, kad perskyros viršus būtų išsikišęs 70 mm virš grindų arba virš užpildo pastogėje.
4.5.9. Apšildymo įrenginių ir dūmtraukių perskyras, kurios įrengiamos sienų angose arba degių medžiagų pertvarose, reikia numatyti visam krosnies bei vamzdžio aukščiui patalpos ribose.
Pastato konstrukcijas iš degių arba sunkiai degių medžiagų, kurios liečiasi su krosnimis arba dūmtraukiais, o taip pat ventiliacijos kanalais įrengtais šalia dūmtraukių reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.
Šiais atvejais perskyros storis turi būti ne mažiau kaip 510 mm ir 380 mm, kai atsparumo ugniai riba 0,75 val.