LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL METODINIŲ NURODYMŲ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMO IR SAUGOJIMO SĄLYGOMS NUSTATYTI IR VYKDYTI PATVIRTINIMO
1997 m. liepos 25 d. Nr. 130
Vilnius
Siekiant tobulinti žvejybos įmonių skiriamų lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kaupimo ir naudojimo tvarką, atsižvelgdamas į Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos 1997 04 18 nutarimą,
1. Patvirtinti Metodinius nurodymus žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms nustatyti ir vykdyti (pridedami).
2. Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 06 28 įsakymą Nr. 109 „Dėl metodinių nurodymų žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms nustatyti“ pripažinti netekusiu galios.
3. Aplinkos apsaugos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „valdymas“.
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos ministerijos
1997 07 25 įsakymu Nr. 130
METODINIAI NURODYMAI ŽUVŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMO IR SAUGOJIMO
SĄLYGOMS NUSTATYTI IR VYKDYTI
1. Žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygos žuvų išteklių naudotojams nustatomos remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsniu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 02 02 nutarimu Nr. 172 patvirtintų Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei nuostatų 16 punkto reikalavimais.
Žuvų išteklių atkūrimas ir saugojimas – tai priemonių, įgalinančių išlaikyti stabilias, atstatyti nykstančias arba pagausinti žuvų populiacijas, visuma.
2. Žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygos įrašomos į žvejybos leidimą ir yra privalomos visiems išteklių naudotojams, žvejojantiems neišnuomotuose valstybinio fondo vandens telkiniuose, taip pat kitų valstybių ekonominėse zonose pagal tarpvalstybinius kvotų apsikeitimus.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas lėšų, kurias žuvų išteklių naudotojai, žvejojantys verslo tikslais, turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, pradinis tarifas – ne mažiau kaip 4 procentai už realizuotą laimikį gaunamų pajamų. Jeigu limitai žvejybai skiriami konkurso tvarka, apskaičiuojant lėšų, kurias išteklių naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, dydį, taikomas konkurse nustatytas tarifas. Už realizuotą laimikį gaunamos pajamos vertinamos pagal Mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą tarifų bei lėšų, kurias žuvų išteklių naudotojai turi skirti žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, skaičiavimo lentelę, patvirtintą Aplinkos apsaugos ministerijos 1996 04 04 įsakymu Nr. 56 „Dėl leidimų verslinei žūklei išdavimo bei mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą skaičiavimo tvarkos“.
4. Jūroje žvejojančioms įmonėms už realizuotą laimikį gaunamos pajamos skaičiuojamos pagal žvejybos žurnale įrašytą žvejybos parų ir įrankių skaičių. Aplinkos apsaugos pareigūnams nustačius, kad į žvejybos žurnalą neįrašytas visas žvejybos parų arba naudotų žvejybai įrankių skaičius, už realizuotą laimikį gaunamos pajamos perskaičiuojamos pagal leidimo žvejybai galiojimo parų skaičių iki pažeidimo padarymo paros (imtinai) ir pagal leidime žvejybai įrašytą įrankių skaičių.
Kituose telkiniuose žvejojančioms įmonėms už realizuotą laimikį gaunamos pajamos skaičiuojamos pagal leidimo žvejybai galiojimo parų skaičių ir jame įrašytą žvejybos įrankių skaičių.
5. Lėšos, kurias žuvų išteklių naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, kaupiamos Žuvų išteklių departamento pavedimų lėšų sąskaitoje ir naudojamos pagal Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintą sąmatą arba įmonės (jų įgaliotos asociacijos) gali pačios vykdyti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemones. Pateikdama paraišką leidimui žvejybai gauti įmonė privalo joje nurodyti, ar ji mokės lėšas į Žuvų išteklių departamento pavedimų lėšų sąskaitą, ar pati vykdys žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemones. Jeigu įmonė įgalioja šias priemones vykdyti kurią nors asociaciją, prie paraiškos turi būti pridėta įgaliojimo kopija.
6. Jeigu įmonė moka lėšas į Žuvų išteklių departamento pavedimų lėšų sąskaitą arba jos įgaliotai priemones vykdyti asociacijai, ne mažiau kaip 25% preliminariai apskaičiuotos sumos turi būti sumokėta iki leidimo išdavimo, o likusioji dalis – per 10 dienų pasibaigus leidimo galiojimui. Žuvų išteklių departamentas privalo kontroliuoti, ar lėšos mokamos laiku ir neišduoti leidimų neatsiskaičiusioms įmonėms.
7. Jeigu įmonė (jos įgaliota asociacija) pati vykdys žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemones, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo limitų žvejybai gavimo dienos turi būti parengtas ir suderintas su Žuvų išteklių departamentu priemonių planas. Planas sudaromas vieneriems metams. Rengiant šiuos planus, žvejybos įmonės (asociacijos) privalo pateikti numatomų išlaidų sąmatas ir numatyti materialinę bazę priemonėms įgyvendinti. Sąmatose numatytos kainos ir mokėjimai negali būti didesni už tuo metu šalyje esančias vidutines kainas. Jeigu per nurodytą terminą planas nesuderinamas ir įmonė nemoka lėšų į Žuvų išteklių departamento pavedimų lėšų sąskaitą, tai leidimai žvejybai neišduodami, o išduoti leidimai anuliuojami.
8. Žuvų išteklių naudotojų skiriamų žuvų išteklių apsaugos ir atkūrimo priemonėms vykdyti lėšų naudojimo sąmatos bei tokių priemonių planai sudaromi atsižvelgiant į lėšas skiriančių įmonių (jų asociacijų), mokslinių organizacijų, žuvininkystės specialistų pasiūlymus ir prieš tvirtinimą (derinimą) aprobuojami Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo taryboje.
9. Darbus priima Žuvų išteklių departamento patvirtinta komisija, sudaryta pagal Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos pasiūlymus. Įmonės (asociacijos), vykdančios žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemones, privalo pateikti Žuvų išteklių departamentui tarpinę (per 15 dienų pasibaigus pusmečiui) ir galutinę (per 15 dienų pasibaigus darbams) ataskaitas kartu su komisijos pasirašytais darbų priėmimo aktais, kurias svarsto Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo taryba. Darbai įskaitomi tiktai gavus Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos pritarimą.
10. Jeigu įmonės nevykdo priemonių planų ir nemoka lėšų į Žuvų išteklių departamento pavedimų lėšų sąskaitą, jų žvejyba sustabdoma. Jeigu asociacijos, gavusios įmonių lėšas, nevykdo priemonių planų arba gautas lėšas naudoja ne pagal paskirtį, lėšos, surinktos priemonėms vykdyti arba panaudotos ne pagal paskirtį, grąžinamos jas sumokėjusioms įmonėms ir naudojamos 5 punkte nustatyta tvarka. Tokioms asociacijoms priemonių atlikimo planai anuliuojami ir nauji planai nederinami.
11. Išduodant žūklės leidimus reproduktoriams gaudyti valstybinio fondo neišnuomotuose vandens telkiniuose (išskyrus atvejus, kai reproduktoriai naudojami tiktai šių vandens telkinių ištekliams atkurti), išteklių naudotojai už sugautus reproduktorius privalo kompensuoti skiriant 50% išinkubuoto žuvų kiekio tam vandens telkiniui arba kitiems neišnuomotiems valstybinio fondo vandenims įžuvinti, arba sumokant už reproduktorius į Žuvų išteklių departamento pavedimų lėšų sąskaitą, taikant rinkos kainas.
12. Išduodant leidimus-licencijas mėgėjiškai žūklei pagal Licencinės žūklės Lietuvos Respublikos vandenyse nuostatus, gaunantis licenciją asmuo turi skirti ne mažiau kaip 5% leidžiamų pagal licenciją sugauti žuvų vertės žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti. Konkreti suma nurodoma licencinės žūklės sąlygose ir mokama į Žuvų išteklių departamento pavedimų lėšų sąskaitą.