LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
į s a k y m a s
DĖL Nacionalinės mokslinių tyrimų, TECHNOLOGIJŲ ir inovacijų PLĖTROS kosmoso srityje 2010–2015 mETŲ PROGRAMos IR JOS ĮGYVENDINIMO 2010–2011 METŲ PRIEMONIŲ PLANO pAtvirtinimo
2010 m. birželio 7 d. Nr. 4-436
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 567 „Dėl mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų kosmoso srityje plėtros“ (Žin., 2010, Nr. 59-2906),
1. Nacionalinę mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010–2015 metų programą;
2. Nacionalinės mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010–2015 metų programos įgyvendinimo 2010–2011 metų priemonių planą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4-436
Nacionalinė mokslinių tyrimų, TECHNOLOGIJŲ ir inovacijų PLĖTROS kosmoso srityje 2010–2015 mETŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinės mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010–2015 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti svarbiausias Lietuvos verslo ir mokslo, veikiančio su kosmosu susijusioje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros (toliau – MTTP) bei inovacijų srityje (toliau – kosmoso srityje), plėtros nuostatas:
1.1. kurti ir plėtoti konkurencingą kosmoso srityje veikiančio Lietuvos verslo ir mokslo sektorių (toliau – kosmoso sektorius);
II. APLINKOS ANALIZĖ
2. Su kosmosu susijusių technologijų ir veiklos (toliau – kosmoso veikla) ekonominio ir socialinio poveikio analizė rodo, kad pastaruoju metu kosmoso veikla intensyviai plečiasi už savo tradicinių ribų, palaipsniui apimdama kasdieninio naudojimo produktų gamybą ir paslaugų teikimą praktinje veikloje, pavyzdžiui, palydovinio ryšio (telefoninio ryšio, interneto tiekimo, televizijos transliavimo), palydovinės navigacijos (transporto valdymo ir kontrolės, laiko ir dažnio tarnybų veiklos, gynybos) bei Žemės stebėjimo (meteorologijos, aplinkosaugos, saugumo, gynybos, išteklių ir krizių valdymo) srityse.
3. Kosmoso veikla turi praktiškai neribotas plėtros perspektyvas ir yra svarbus žinių ekonomikos variklis. Prognozuojama, kad 2020 m. kosmoso veiklos metinė apyvarta pasaulyje gali siekti 1 500 mlrd. JAV dolerių (palyginimui – 2007 m. buvo apie 25 mlrd. JAV dolerių).
4. Europos Sąjunga (toliau – ES), suvokdama kosmoso sektoriaus svarbą Europos konkurencingumo didinimui, 2004 m. susitarė su EKA dėl bendros Europos kosmoso politikos parengimo ir bendrų programų vykdymo, o Sutartyje dėl ES veikimo (Lisabonos sutartyje) kosmosas įvardijamas kaip vienas iš ES politinių prioritetų, įrašytų kartu su moksliniais tyrimais ir eksperimentine (technologine) plėtra.
5. ES strateginiuose dokumentuose (Europos ekonominio atsigavimo plane, Vadovų Tarybos rezoliucijose, Kosmoso tarybos rezoliucijose ir kt.) kosmoso veikla pripažįstama turinti didžiulį inovacinį potencialą, kuris daro reikšmingą poveikį visai ekonomikai. Net ekonominės ir finansinės krizės sąlygomis EKA valstybės narės didina savo finansinį dalyvavimą EKA veikloje. Tai rodo, kad kosmoso veikla skatina valstybių ekonomikos augimą. Tai suprasdamos, dauguma valstybių kosmoso sektoriaus plėtrą skatina investuodamos viešąsias lėšas (per valstybės užsakymus bei kitaip remdamos MTTP ir inovacijas kosmoso srityje).
6. Beveik visos ES valstybės, kurios dar nėra EKA narės, siekdamos gauti teisę naudotis pažangiausiomis kosminėmis technologijomis, pradėjo bendradarbiavimą su EKA, o Čekija 2008 m. pabaigoje jau tapo visaverte EKA nare. Vienos paskutiniųjų bendradarbiavimo su EKA susitarimus pasirašė Estija (2007 m.), Latvija (2009 m. liepos mėn.) ir Kipras (2009 m. rugsėjo mėn.). Lietuva dar nepradėjo bendradarbiavimo su EKA.
7. Kosmoso veikla yra svarbi valstybėms ir jų piliečiams, nes:
7.1. kosmoso sektoriaus kuriamos pažangiosios technologijos ir inovacijos didina valstybių konkurencingumą šioje srityje;
7.2. kosmines technologijas galima perduoti kitiems pramonės sektoriams, taip padidinant šių sektorių ir bendrą valstybių inovacinį potencialą bei konkurencingumą;
7.3. kosmoso veikla užtikrina su kosminėmis technologijomis ir su iš kosmoso gaunamais duomenimis susijusių didelės pridėtinės vertės produktų bei paslaugų kūrimą, skatina smulkiojo bei vidutinio verslo plėtrą ir didina bendrą valstybių konkurencingumą;
8. Lietuva, kaip ES valstybė narė, dalyvauja ES kosmoso politikos formavimo ir įgyvendinimo procesuose bei, mokėdama narystės ES mokestį, finansuoja ES kosmoso programas, tačiau dar neturi suderintos ir visais lygiais aprobuotos valstybės politikos šioje srityje, nėra pradėjusi bendradarbiauti su EKA ir todėl negali visaverčiai dalyvauti Europos kosmoso programose. Dėl šios priežasties ES kosminės programos – Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos programa (GMES) ir Europos palydovinės navigacijos programa (GALILEO) – Lietuvoje nėra įgyvendinamos palankiausiomis viešajam sektoriui ir verslui sąlygomis.
9. Lietuva jau 1999 m. yra ratifikavusi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (toliau – TTS) įstatus ir konvenciją. Lietuvai skirtų orbitinių ir radijo dažnių išteklių tarptautinė teisinė apsauga yra užtikrinama TTS Radijo ryšio reglamentu, tačiau šių išteklių veiksmingas panaudojimas priklauso nuo bendros valstybės politikos šioje srityje ir verslo bei viešojo sektoriaus paklausos kosminio ryšio paslaugoms.
10. Lietuva nėra prisijungusi prie kosminės erdvės tarptautinių sutarčių paketo, kurį sudaro: Išorinės kosminės erdvės sutartis, Kosmonautų ir sugrąžinamų objektų gelbėjimo susitarimas, Atsakomybės už kosminių objektų sukeltą žalą konvencija, Paleidžiamų į kosmosą objektų registracijos konvencija, Veiklos Mėnulyje ir kituose dangaus kūnuose reguliavimo susitarimas.
11. Kaip parodė UAB „BGI Consulting“ 2008 m. atlikta Lietuvos mokslo ir verslo potencialo, siekiant įsijungti į Europos kosmoso programą ir įstoti į EKA, analizė, Lietuvos verslo ir mokslo potencialas yra palyginti aukšto lygio ir gali būti konkurencingas EKA plėtojamose elektronikos ir elektros prietaisų, automatizacijos ir mechatronikos, aviacijos ir aerodinamikos, geoinformatikos, meteorologijos, palydovinių ryšių ir palydovinės navigacijos informacinių technologijų, taikomųjų gyvybės ir fizinių mokslų srityse. Tai patvirtino ir 2009 m. Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos projekto STAVE ekspertai iš Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos kosmoso agentūrų.
12. Lietuvos kosmoso sektorius pradėjo formuotis 2007 m., kai buvo įsteigta Nacionalinė kosminių technologijų platforma, o konsoliduotis – 2009 m., įkūrus Lietuvos kosmoso asociaciją (toliau – LKA), kuri 2010 m. pradžioje vienijo 7 verslo įmones bei 15 mokslo ir studijų institucijų. LKA siekia visas Lietuvos verslo įmones bei mokslo ir studijų institucijas, susijusias su kosmoso veikla arba galinčias įsijungti į šią veiklą, suburti į kosmoso tematinį tinklą, plėtoti tarpinstitucinius ir tarptautinius partnerystės ryšius bei užtikrinti tolesnę šio sektoriaus plėtrą, kurią dar labiau paskatintų Lietuvos įsijungimas į Europos kosmoso veiklą.
III. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
13. Programos tikslas – sudaryti Lietuvoje palankias sąlygas moksliniams tyrimams, pažangiųjų technologijų kūrimui ir inovacijoms kosmoso srityje, plėtoti konkurencingą Lietuvos kosmoso sektorių, kurti susijusius naujus produktus bei paslaugas ir taip paskatinti šalies konkurencingumo augimą bei padidinti viešųjų paslaugų efektyvumą ir pagerinti Lietuvos piliečių gyvenimo kokybę.
14. Svarbiausi uždaviniai, siekiant Programos 13 punkte nustatyto tikslo:
14.2. inicijuoti ir plėtoti bendradarbiavimą su EKA, siekiant įstoti į šią tarptautinę organizaciją;
14.3. skatinti Lietuvos verslo ir mokslo potencialo įsijungimą į EKA veiklą ir Europos kosmoso programos vykdymą;.
IV. REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
15. Programos įgyvendinimo stebėsenos vertinimo kriterijai tiesiogiai susiję su jos tikslu ir uždaviniais ir leidžia reguliariai vertinti padarytą pažangą:
15.1. tikslo įgyvendinimo (rezultato) vertinimo kriterijai:
15.1.1. išlaidų MTTP dalis, tenkanti kosminės erdvės tyrinėjimams (procentais) (be verslo sektoriaus);
15.1.2. pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų įmonių dalis pramonės ir paslaugų struktūroje (procentais);
15.1.3. pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis apdirbamosios gamybos sukurtoje pridėtinėje vertėje (procentais);
15.2. uždavinių įgyvendinimo (produkto) vertinimo kriterijai:
15.2.2. atlikta Lietuvos verslo ir mokslo potencialo, gebančio įsijungti į EKA veiklą ir į Europos kosmoso programos vykdymą, analizė ir įvertinimas;
15.2.3. surinkta informacija apie valstybės institucijų ir įstaigų suinteresuotumą bei poreikį naudotis produktais ir paslaugomis, kuriamomis kosminių technologijų pagrindu ar naudojantis duomenimis ir žiniomis apie kosmosą;
15.2.4. parengti ir priimti teisės aktai, sudarantys palankią aplinką Lietuvos kosmoso sektoriaus konsolidavimui ir plėtrai;
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
16. Programai įgyvendinti 2010–2011 metais, atsižvelgiant į uždavinius, parengtas Programos įgyvendinimo 2010–2011 metų priemonių planas (toliau – 2010–2011 m. planas).
17. Programai įgyvendinti 2012–2015 m. bus parengtas Programos įgyvendinimo 2012–2015 metų priemonių planas (toliau – 2012–20015 m. planas).
18. Ūkio ministerija koordinuoja Programos įgyvendinimą ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei informaciją apie Programos 2010–2011 m. plano vykdymą:
18.1. už Programos tikslo įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei atsiskaitoma baigus vykdyti Programą (iki 2016 m. kovo 1 dienos);
18.2. už Programos uždavinių įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei atsiskaitoma kasmet iki kovo 1 dienos: Programos įgyvendinimo priemonių atsakingi vykdytojai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų sausio 15 d. teikia jos vykdymo ataskaitas Ūkio ministerijai, kuri kartu su savo metine veiklos ataskaita pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Programos įgyvendinimo ataskaitą pagal Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879), 8 priedą.
19. Programos MTTP ir inovacinę veiklą pagal 2010–2011 m. planą ir 2012–2015 m. planą įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.
VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4-436
Nacionalinės mokslinių tyrimų, TECHNOLOGIJŲ ir inovacijų PLĖTROS kosmoso srityje 2010–2015 mETŲ programos įgyvendinimo 2010–2011 METŲ priemoniŲ planas
| Uždaviniai |
Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Atsakingi vykdytojai |
Preliminarus lėšų poreikis ir galimi finansavimo šaltiniai (tūkst. litų) |
| 1. Sudaryti palankią aplinką Lietuvos kosmoso sektoriaus konsolidavimui ir plėtrai |
1.1. Parengti ir ūkio ministro įsakymu patvirtinti visuomenės informavimo apie mokslo ir technologijų pasiekimus kosmoso srityje bei apie kosmoso veiklos naudą valstybei ir jos piliečiams programą |
2011 m.
I ketv. |
Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba |
– |
| 1.2. Identifikuoti valstybės institucijų, verslo ir piliečių suinteresuotumą bei poreikį naudotis kosminių technologijų ir duomenų iš kosmoso pagrindu sukurtais produktais ir paslaugomis |
2011 m.
II ketv. |
Ūkio ministerija |
– |
|
| 1.3. Surinkti ir apibendrinti pasiūlymus dėl Lietuvos prioritetų kosmoso veikloje ir parengti Nacionalinės mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010-2015 m. programos įgyvendinimo 2012–2015 m. priemonių planą |
2011 m.
II ketv. |
Ūkio ministerija |
– |
|
| 2. Inicijuoti ir plėtoti bendradarbiavimą su Europos kosmoso agentūra (toliau – EKA) siekiant įstoti į šią tarptautinę organizaciją |
2.1. Sudaryti Lietuvos bendradarbiavimo su EKA susitarimą |
2010 m.
IV ketv. |
Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija |
– |
| 2.2. Išnagrinėti Lietuvos bendradarbiavimo kosmoso srityje su Europos ir kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis tikslingumą ir nustačius, kad tai yra tikslinga, pateikti pasiūlymų Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl šio bendradarbiavimo |
2010–2011 m. |
Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Finansų ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija |
– |
|
| 3. Skatinti Lietuvos verslo ir mokslo potencialo įsijungimą į EKA veiklą ir Europos kosmoso programos vykdymą |
3.1. Įvertinti Lietuvos verslo ir mokslo potencialą, gebantį įsijungti į EKA veiklą ir Europos kosmoso programos vykdymą, atliekant studiją, bei užtikrinti šio potencialo tolesnės raidos stebėseną |
2011 m.
III ketv. |
Ūkio ministerija |
75 |
| 3.2. Organizuoti mokymus Lietuvos kosmoso sektoriaus įmonėms dėl įmonių ir jų produkcijos sertifikavimo pagal ISO ir ECSS (Europos standartizacijos bendradarbiavimas kosmoso srityje) standartus |
2011 m. |
Ūkio ministerija |
30 |