LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS ATLIEKŲ TVARKYMO STRATEGIJOS IR VEIKSMŲ PROGRAMOS METMENŲ

1999 m. gegužės 17 d. Nr. 593

Vilnius

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių“ (Žin., 1997, Nr. 48-1165) patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemones ir siekdama, kad sparčiau būtų įgyvendinamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. Nr. 61-1726), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Valstybinės atliekų tvarkymo strategijos ir veiksmų programos metmenims (pridedama).

2. Pavesti Aplinkos ministerijai kartu su Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija pagal kompetenciją koordinuoti Valstybinės atliekų tvarkymo strategijos ir veiksmų programos metmenyse numatytų uždavinių įgyvendinimą.

L. e. socialinės apsaugos ir

Darbo ministrės pareigas,

l. e. Ministrės Pirmininkės pareigas                                            Irena Degutienė

L. e. aplinkos ministro pareigas                                                            Danius Lygis

______________

Pritarta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 593

Valstybinės atliekų tvarkymo strategijos ir veiksmų programos metmenys

I. Bendrosios nuostatos

1. Atliekų tvarkymas Lietuvoje kelia daug rūpesčių. Dalis atliekų, kurios galėtų būti panaudotos kaip antrinės žaliavos, patenka į sąvartynus. Lietuvoje yra keli šimtai sąvartynų, kurių priežiūra ir įrengimas neatitinka aplinkos apsaugos reikalavimų. Pavojingų atliekų naudojimas ir šalinimas nepakankamai kontroliuojami ir kelia realią grėsmę aplinkai.

2. Šiuo metu atliekų tvarkymas Lietuvoje yra prioritetinė aplinkos apsaugos sritis, kurios svarba nurodyta ir Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I–1550 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 103-2347).

3. Atliekų tvarkymo sistemos tobulinimas yra svarbi integracijos į Europos Sąjungą dalis. Šiuose metmenyse atsižvelgta į Europos Sąjungoje atliekų tvarkymą reglamentuojančius norminius dokumentus – Bendrąją atliekų tvarkymo direktyvą (75/442/EEC), Pavojingų atliekų tvarkymo direktyvą (91/698/EEC), Pakuočių ir pakavimo atliekų tvarkymo direktyvą (94/62/EEC), taip pat į rengiamą Atliekų sąvartynų direktyvą.

4. Šie metmenys apima visas gamybos ir naudojimo metu susidarančias atliekas (išskyrus radioaktyviąsias). Šių metmenų pagrindu bus nustatytąja tvarka parengta išsami valstybinė atliekų tvarkymo strategija ir veiksmų programa jai įgyvendinti, kurioje bus nurodyti lėšų poreikis bei finansavimo šaltiniai.

II. Atliekų tvarkymo sistemos koncepcija

ATLIEKŲ TVARKYMO STRATEGIJOS TIKSLAI

5. Metmenyse išdėstyti svarbiausieji valstybinės atliekų tvarkymo strategijos (toliau vadinama – strategija; strategijos metmenys) tikslai:

5.1. sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos. Atliekų tvarkymo sistema turi atitikti tvarios plėtros principą, reikalaujantį, kad dabartinės kartos poreikiai būtų tenkinami neatimant iš ateities kartų galimybės tenkinti savo poreikius. Tvari plėtra įgalina skatinti ekonomikos augimą nepažeidžiant aplinkos harmonijos;

5.2. vykdyti Lietuvoje Europos Sąjungos reikalavimus atliekų tvarkymo srityje. Metmenyse numatytos priemonės ir veiksmai turi sudaryti sąlygas per artimiausius kelerius metus įgyvendinti pagrindines Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvas.

ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PRINCIPAI

6. Šiuose metmenyse remiamasi atliekų tvarkymo principų hierarchija, kuri reiškia, kad atliekų tvarkymo pastangos pirmiausia sutelkiamos didesnį prioritetą turinčiam tvarkymo principui įgyvendinti. Principų hierarchija nustato šiuos atliekų tvarkymo prioritetus:

6.1. atliekų vengimas;

6.2. atliekų naudojimas;

6.3. saugus atliekų šalinimas.

7. Atliekų tvarkymo sistema turi remtis gamintojo atsakomybės už gaminio poveikį aplinkai principu, nes gamintojas, priimdamas svarbius sprendimus gaminio bei technologinio proceso projektavimo ir gamybos organizavimo stadijose, turi didžiausią įtaką šio poveikio formavimui.

8. Atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo artimumo bei pakankamumo principų taikymo. Šie principai reikalauja, kad susidariusios atliekos būtų šalinamos artimiausiame tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje ir kad valstybė turėtų pakankamą šių įrenginių sistemą. Šie principai taikomi tik šalinant atliekas, bet ne jas naudojant.

9. Strategija turi nurodyti pagrindines teisines ir ekonomines priemones, kurios turi būti naudojamos visuose sistemos valdymo lygmenyse. Strategijos nuostatos turi numatyti atliekų apskaitos ir atliekų srautų valdymo bei regioninių atliekų tvarkymo planų rengimo principus, išryškinti visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų ir vartotojų vaidmenį siekiant sparčiau įgyvendinti strategijos tikslus.

10. Atliekų tvarkymo sistema turi apimti atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemų sukūrimą ar modernizavimą, senų sąvartynų uždarymą ir rekultivavimą, naujų, modernių atliekų šalinimo įrenginių statybą.

11. Atliekų tvarkymo išlaidas pagal principą „teršėjas moka“ turi apmokėti atliekų turėtojas arba medžiagų ir gaminių, tarp jų taros ir pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas. Principui „teršėjas moka“ įgyvendinti turi būti įdiegta mokesčių už aplinkos teršimą naudojant gaminius sistema, pagal kurią sukauptos lėšos bus naudojamos atliekų surinkimui, rūšiavimui, naudojimui skatinti bei atliekų tvarkymo infrastruktūrai plėtoti.

12. Valstybės mastu nustatomi tik svarbiausieji reikalavimai, turintys užtikrinti aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, laikydamasis šių reikalavimų, gali pasirinkti sau tinkamiausius atliekų tvarkymo būdus ar priemones.

13. Vietos savivaldos institucija yra pagrindinė grandis, organizuojanti atliekų, susidarančių atitinkamoje teritorijoje, tvarkymą. Vietos savivaldos institucijos yra atsakingos už atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą ir įdiegimą savo teritorijose, o esantys savivaldybių teritorijose gyventojai ir visi ūkio subjektai, kurių ūkinėje-komercinėje veikloje susidaro atliekų, kurie naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas, privalo naudotis šia sistema. Visi atliekų turėtojai turi apmokėti išlaidas už atliekų tvarkymą ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų.

PLANAVIMO PROCESAS

14. Šiuose metmenyse aptarti bendrieji atliekų tvarkymo principai ir veiksmai, kuriuos reguliariai reikės tikslinti ir detalizuoti priklausomai nuo atliekų tvarkymo srityje pasiektų rezultatų bei naujos informacijos. Atliekų tvarkymo planavimas turi būti nepertraukiamas procesas, apimantis visus valstybės valdymo lygmenis.

15. Atliekų tvarkymo visų valstybės valdymo lygmenų planai turi būti koordinuojami, kad sudarytų darnią visumą. Apskričių viršininkų administracijos koordinuos savivaldybių teritorijoje esamų atliekų tvarkymo veiksmus, ypač kai šie veiksmai susiję su pavojingų atliekų ir specifinių atliekų srautų (medicininių, pramonės, statybos atliekų, karjerų, nuotekų valymo dumblo ir t. t.) tvarkymu.

16. Atliekų tvarkymo visų valstybės valdymo lygmenų planuose turi būti įvertinti ir pateikti šie duomenys (informacija):

16.1. surenkamų, naudojamų ir šalinamų atliekų rūšys, kiekis ir susidarymo šaltiniai;

16.2. duomenų apie atliekų susidarymą analizė ir prognozė;

16.3. bendrieji techniniai atliekų tvarkymo reikalavimai;

16.4. specifinių atliekų srautų tvarkymo ypatumai;

16.5. atliekų tvarkymo technologijos ir jų pagrindimo medžiaga (aplinkosaugos, techniniu, ekonominiu ir higienos požiūriu);

16.6. atliekų tvarkymo įmonių pajėgumai ir veikla;

16.7. atliekų tvarkymo sąnaudos;

16.8. priemonės atliekų tvarkymo sistemai tobulinti;

16.9. sistemos finansavimo šaltiniai.

17. Atliekų tvarkymo planai turės būti integruoti į regionines plėtros programas ir atitikti teisės aktų, susijusių su regionine plėtros politika, nuostatas.

III. Atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimo priemonės

ATLIEKŲ VENGIMAS

18. Svarbiausieji taršos ir atliekų vengimo principai yra šie:

18.1. atsargumo principas. Veiklą reikia planuoti taip, kad ji mažiausiai pakenktų aplinkai, tik tada vertinti aplinkos galimybes asimiliuoti neigiamą šios veiklos įtaką per tam tikrą laiką;

18.2. atsipirkimo principas. Taršos prevencijos priemonės turi ekonomiškai apsimokėti ir neprieštarauti rinkos ekonomikai. Teisiniai ir ekonominiai svertai turi būti planuojami ir naudojami taip, kad skatintų taršos prevencijos priemonių diegimą ir užtikrintų jų atsipirkimą;

18.3. integracijos principas. Taršos prevencijos uždaviniai negali būti sprendžiami gerinant pavienių aplinkos komponentų (oro, vandens, dirvožemio) kokybę ar mažinant ūkinės veiklos įtaką kiekvienam komponentui atskirai. Kiekvienas ūkio subjektas turi imtis visų įmanomų ir ekonomiškai pagrįstų priemonių, kad jo gamybinės veiklos ir gaminamų produktų ar paslaugų neigiamas poveikis aplinkai viso gamybos proceso ar paslaugos teikimo metu būtų kuo mažiausias.

19. Vengti atliekų – tai:

19.1. mažinti susidarančių atliekų kiekį;

19.2. mažinti nenaudojamų atliekų kiekį;

19.3. mažinti atliekų pavojingumą aplinkai ir žmonių sveikatai.

20. Atliekų vengimo ir jų pavojingumo aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimo priemonės yra šios:

20.1. diegti švaresnes, mažaatliekes technologijas;

20.2. naudoti kuo nekenksmingesnes medžiagas;

20.3. gaminti ir naudoti ilgo ir kartotinio naudojimo gaminius.

21. Būdai, kaip įgyvendinti atliekų vengimo ir jų pavojingumo aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimo priemones, yra šie:

21.1. diegti integruotus taršos leidimus (nustatyti taršos emisijos į aplinką normas ir sąlygas);

21.2. reglamentuoti ir kontroliuoti medžiagų ir gaminių (iš jų taros ir pakuočių) gamybą, importą, prekybą ir naudojimą;

21.3. rengti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus;

21.4. diegti savanorišką ekologinį auditą ir standartizuotas aplinkos vadybos sistemas;

21.5. informuoti visuomenę apie gaminių kenksmingumą ir jų naudojimo ciklo trukmę.

ATLIEKŲ NAUDOJIMAS

22. Naudoti atliekas skatinama laikantis šių principų:

22.1. kartotinis gaminių naudojimas;

22.2. atliekų naudojimas;

22.3. energijos gavyba iš atliekų.

23. Pagrindinis atliekų naudojimo plėtros būdas yra privačios iniciatyvos skatinimas ekonominėmis priemonėmis. Iš jų reikia paminėti gamintojų atsakomybę didinančios mokesčių už aplinkos teršimą sistemos įdiegimą.

24. Artimiausiu metu reikia sukurti ekonominį mechanizmą, užtikrinantį antrinių žaliavų surinkimo ir naudojimo rentabilumą. Vietos savivaldos institucijos turi planuoti organinių (biodegraduojamųjų) atliekų atskirą surinkimą ir naudojimą, kad jos nepatektų į sąvartynus.

25. Kad būtų išvengta galimo pakenkimo aplinkai ūkine veikla, susijusia su pavojingų ir medicininių atliekų naudojimu, šalinimu ar kitokiu jų tvarkymu, planuojant jų naudojimo, šalinimo ar kitokio tvarkymo techninius sprendimus, valstybiniuose ir regioniniuose atliekų tvarkymo planuose reikia numatyti šių atliekų naudojimo ir šalinimo techninės bazės sukūrimą.

26. Šiuose metmenyse numatomos atliekų naudojimo užduotys:

26.1. 2000 metais parengti techniškai ir ekonomiškai pagrįstus pasiūlymus dėl medicininių atliekų tvarkymo;

26.2. iki 2002 metų atliekų tvarkymo planuose numatyti konkrečias antrinių žaliavų (popieriaus, stiklo, plastiko ir organinių atliekų) naudojimo užduotis, suderintas su atitinkamomis Europos Sąjungos direktyvomis, bei antrinių žaliavų naudojimo sistemos sukūrimą panaudojant esamą pramonės potencialą;

26.3. iki 2005 metų parengti konkrečius pasiūlymus dėl atliekų kompostavimo ir biodujų gamybos iš organinių atliekų, taip pat pavojingų bei dideliais kiekiais susidarančių pramoninių atliekų pakuočių naudojimo kelių bei miesto aplinkos įrangai, o iki 2007 metų pastatyti pirmuosius atliekų tvarkymo įrenginius;

26.4. iki 2010 metų sukurti pakankamus atliekų naudojimo (įskaitant ir komunalinių atliekų deginimą) pajėgumus, užtikrinančius šalinamų atliekų srauto sumažėjimą 25 procentais, palyginti su 1997 metais;

26.5. iki 2002 metų antrinių žaliavų surinkimą padidinti iki 3–5 procentų bendro surenkamų komunalinių atliekų kiekio;

26.6. iki 2007 metų antrinių žaliavų surinkimą padidinti iki 5–9 procentų bendro surenkamų komunalinių atliekų kiekio;

26.7. iki 2012 metų antrinių žaliavų surinkimą padidinti 9–12 procentų bendro surenkamų komunalinių atliekų kiekio;

26.8. 2003 metais surinkti ne mažiau kaip 50 procentų visų pakavimo atliekų;

26.9. 2003 metais naudoti ne mažiau kaip 25 procentus visų pakavimo atliekų ir ne mažiau kaip 15 procentų kiekvienos pakavimo medžiagos;

26.10. iki 2005 metų į sąvartynus patenkančių organinių (biodegraduojamųjų) atliekų kiekį sumažinti iki 75 procentų 1993 metų kiekio;

26.11. iki 2007 metų į sąvartynus patenkančių organinių (biodegraduojamųjų) atliekų kiekį sumažinti iki 50 procentų 1993 metų kiekio;

26.12. iki 2012 metų į sąvartynus patenkančių organinių (biodegraduojamųjų) atliekų kiekį sumažinti iki 25 procentų 1993 metų kiekio.

27. Atliekų naudojimo priemonės yra šios:

27.1. atliekų rūšiavimas susidarymo vietose ir kokybiškų antrinių žaliavų surinkimas;

27.2. kartotinai naudojamų bei tapusių atliekomis lengvai perdirbamų gaminių gamyba ir naudojimas;

27.3. antrinių žaliavų naudojimo plėtra;

27.4. gaminių iš antrinių žaliavų gamybos ir jų rinkos plėtra;

27.5. organinių (biodegraduojamųjų) atliekų atskiras surinkimas ir kompostavimas;

27.6. energijos gavyba iš atliekų.

28. Būdai, kaip įgyvendinti atliekų naudojimo priemones:

28.1. atliekų klasifikacija ir sąrašai;

28.2. atliekų (ypač pavojingų) apskaita;

28.3. visiškas atliekų tvarkymo išlaidų (įskaitant sąvartynų uždarymą ir priežiūrą po uždarymo) padengimas pagal principą „teršėjas moka“;

28.4. vietinė rinkliava už atliekų šalinimą sąvartyne;

28.5. mokesčiai už aplinkos teršimą naudojant gaminius;

28.6. gaminių, tampančių atliekomis, ženklinimas, kad juos būtų lengva atskirti;

28.7. visuomenės informavimas apie atliekų rūšiavimą, antrinių žaliavų rūšis, atitinkamas jos mokymas, palankios nuomonės apie gaminius iš atliekų formavimas.

SAUGUS ATLIEKŲ ŠALINIMAS

29. Saugaus atliekų šalinimo sistema apima atliekų surinkimą, pervežimą, pirminį tvarkymą ir patį šalinimą. Visos šios sistemos grandys šiuo metu ne visiškai atitinka saugaus atliekų šalinimo reikalavimus, dalį jų reikia pertvarkyti ir parengti taip, kad atitiktų aplinkos apsaugos standartus bei Europos Sąjungos direktyvas, reglamentuojančias atliekų tvarkymą.

NEPAVOJINGOS ATLIEKOS

30. Atliekų surinkimo paslaugos turi būti nuolat plečiamos, kol jomis galės naudotis visi gyventojai. Surinkimo įrangą bei vežimo priemones reikia atnaujinti, kad jos atitiktų aplinkosaugos, techninius, ekonominius ir higienos reikalavimus, keliamus atliekų tvarkymo sistemoms, ir būtų patogios vartotojams.

31. Viena iš svarbiausių saugaus atliekų šalinimo sąlygų yra integruotos atliekų šalinimo įrenginių sistemos, atitinkančios pakankamumo ir artimumo principus, įdiegimas, t. y. šių įrenginių turi pakakti, kad visas atliekas būtų galima saugiai pašalinti artimiausiame įrenginyje.

32. Tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu požiūriu pateisinami tik didelio pajėgumo atliekų šalinimo įrenginiai, kurių aptarnavimo zona apima vieną ar keletą rajonų. Toliau nuo didelio sąvartyno esančiuose miestuose ar miesteliuose prireiktų įrengti perkrovimo stotis, o kaimuose statyti konteinerių aikšteles arba konteinerinius sąvartynus.

33. Pagrindiniai atliekų šalinimo įrenginiai ir ateityje bus sąvartynai, tačiau visi nauji sąvartynai turi būti įrengiami pagal Lietuvos aplinkosaugos standartus ir atitikti Europos Sąjungos direktyvas, reglamentuojančias atliekų tvarkymą. Visuose naujuose sąvartynuose turi būti svarstyklės, ir visos sąvartynuose šalinamos atliekos turi būti sveriamos.

34. Atliekų deginimas energijai gauti yra pranašesnis už šalinimą sąvartynuose. Didžiuosiuose miestuose reikia svarstyti atliekų deginimo energijai gauti galimybę, kruopščiai įvertinus tiek aplinkosaugos, tiek ekonominius veiksnius.

35. Atliekų surinkimo sistemai modernizuoti, naujiems sąvartynams įrengti, o seniems uždaryti ir rekultivuoti reikės daug lėšų. Šios lėšos pagal principą „teršėjas moka“ pirmiausia turės būti surinktos iš atliekų turėtojų. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir šalinimą turi padengti atliekų surinkimo, sąvartynų įrengimo ir eksploatavimo bei priežiūros po uždarymo išlaidas.

36. Kitas svarbus principo „teršėjas moka“ įgyvendinimo aspektas – pasiekti, kad už atliekų tvarkymą mokėtų visi atliekų turėtojai be išimčių. Būtina papildyti Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 57-1339) vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

37. Mokesčio už aplinkos teršimą naudojant gaminius irgi padės kaupti lėšas, kurių reikia atliekų tvarkymo sistemai modernizuoti.

38. Atliekų tvarkymo sistemai pertvarkyti ir modernizuoti būtina valstybės parama. Ši parama gali būti tiesioginės investicijos ir paskolos su valstybės garantija atliekų tvarkymo sistemos objektams statyti (įrengti).

39. Nepavojingų atliekų šalinimo sistemos plėtros užduotys yra šios:

39.1. iki 2001 metų parengti pasiūlymus dėl atliekų surinkimo sistemų savivaldybėse plėtros (šios sistemos turi būti pajėgios aptarnauti visus miestus ir miestelius, turinčius daugiau kaip 1000 gyventojų; mažesnių kaip 1000 gyventojų miestelių gyventojams turi būti sudarytos galimybės patiems vežti atliekas į sąvartynus), taip pat parengti modelinius konteinerinių sąvartynų projektus;

39.2. iki 2002 metų parengti integruotus visų valstybės valdymo lygmenų atliekų tvarkymo planus, pagal kuriuos per tą laikotarpį kiekvienoje apskrityje turi likti 1-3 sąvartynai;

39.3. iki 2005 metų sumažinti naudojamus sąvartynus iki 200 šalyje;

39.4. iki 2012 metų sumažinti naudojamus sąvartynus iki 30 šalyje;

39.5. iki 2005 metų išplėsti savivaldybių teritorijoje esamų atliekų surinkimo sistemas miestams ir miesteliams, turintiems mažiau kaip 1000 gyventojų, kur yra daugiabučių namų (ne mažiau kaip po 100 gyventojų). Įrengti konteinerių aikšteles 20 procentų kaimų;

39.6. iki 2010 metų plėsti atliekų surinkimo sistemas savivaldybėse. Įrengti konteinerinius sąvartynus 50 procentų kaimų;

39.7. iki 2002 metų sumažinti atliekų surinkimą be taros iki 20–30 procentų bendro surenkamų atliekų kiekio, o konteinerinį surinkimo būdą išplėsti iki 70–80 procentų, įskaitant ir atliekų, supakuotų į specialius maišus, surinkimą, pradėti pavojingų buitinių atliekų surinkimą miestuose;

39.8. iki 2005 metų atsisakyti atliekų surinkimo be taros miestuose; įrengti konteinerinius sąvartynus 20 procentų kaimų, pradėti pavojingų buitinių atliekų surinkimą kaimuose;

39.9. iki 2010 metų įrengti konteinerių aikšteles visuose miestuose ir miesteliuose;

39.10. iki 2005 metų pasiekti, kad visiškai atsipirktų komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas pagal principą „teršėjas moka“;

39.11. iki 2005 metų išplėsti komunalinių atliekų surinkimo sistemą, kad ja galėtų naudotis ne mažiau kaip 90 procentų šalies gyventojų;

39.12. iki 2010 metų pasiekti, kad specializuoti pramoninių atliekų sąvartynai atitiktų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus.

PAVOJINGOS ATLIEKOS

40. Diegiant pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, reikia sujungti skirtingus atliekų tvarkymo elementus į bendrą pavojingų atliekų tvarkymo sistemą ir suderinti ją su bendra atliekų tvarkymo programa. Pagrindiniai pavojingų atliekų tvarkymo sistemos elementai yra šie:

40.1. pavojingų atliekų tvarkymo teisinė bazė;

40.2. institucinė struktūra;

40.3. techninės priemonės;

40.4. finansavimas;

40.5. techninė pagalba ir specialistų mokymas;

40.6. visuomenės švietimas ir informavimas;

40.7. planavimas.

41. Turi būti sukurta pavojingų atliekų tvarkymo sistema, apimanti pavojingų atliekų tvarkymo regionines aikšteles, šių atliekų naudojimo bei šalinimo įrenginius. Rengiama Pavojingų atliekų tvarkymo Lietuvos Respublikoje programa.

Pavojingų buitinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir smulkių įmonių organizuoja savivaldybės.

ATLIEKŲ ŠALINIMO PRIEMONĖS

42. Saugaus atliekų šalinimo priemonės yra šios:

42.1. atliekų surinkimas iš visų atliekų turėtojų;

42.2. efektyvios atliekų surinkimo sistemos;

42.3. saugi ir patikima atliekų vežimo ir perkrovimo sistema;

42.4. saugiai įrengta pakankama nepavojingų, pavojingų ir inertinių atliekų šalinimo įrenginių sistema.

43. Įgyvendinant atliekų šalinimo priemones, būtini:

43.1. atliekų klasifikacija ir sąrašai, konkretūs pavojingų atliekų apibrėžimai;

43.2. atliekų (ypač pavojingų) apskaita;

43.3. visų atliekų surinkimo ir šalinimo išlaidų (įskaitant sąvartynų uždarymą ir priežiūrą po uždarymo) padengimo pagal principą „teršėjas moka“ įdiegimas;

43.4. gamtos išteklių naudojimo leidimai įmonėms, kurios šalina ar naudoja atliekas;

43.5. licencijos verstis pavojingų atliekų tvarkymo veikla.

IV. Gamintojo atsakomybė

44. Gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimas – tai gamintojo skatinimas imtis visų priemonių mažinti išteklių naudojimą, taip pat atliekų susidarymą kiekviename produkto gyvavimo etape. Gamintojas šiuo atveju labiausiai atsako už savo gaminamo produkto ir gamybinio proceso neigiamą poveikį aplinkai. Atitinkami sprendimai turi būti priimami gaminio ar paslaugos projektavimo stadijoje, įvertinant viso proceso poveikį aplinkai.

45. Gamintojas atsako už savo gaminius ir tada, kai jie tampa atliekomis. Todėl gamintojas turi padėti tvarkyti atliekas: apmokėti išlaidas už jų tvarkymą arba pats tiesiogiai dalyvauti tvarkant atliekas ir garantuoti, kad iš jo gaminių susidariusios atliekos bus visiškai ir saugiai sutvarkytos.

46. priemonės, įpareigojančios gamintoją, yra šios:

46.1. atsakomybė už aplinkos teršimą naudojant gaminius;

46.2. visuomenės informavimas apie gaminių naudojimo ciklo trukmę bei galimą jų pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.

V. Specifiniai atliekų srautai

47. Iš bendrų tiek nepavojingų, tiek pavojingų atliekų srautų reikia paminėti specifinius, kuriems būtina nustatyti papildomus tvarkymo reikalavimus. Kai kuriose atliekose (pvz., senuose automobiliuose, elektros ir elektroninių prietaisų atliekose) yra tiek nepavojingų aplinkai ir žmonių sveikatai, tiek ir pavojingų komponentų, kuriuos pirmiausia reikia atskirti.

48. Pagrindinius specifinius srautus sudaro šios atliekos:

48.1. naftos produktų atliekos;

48.2. baterijų ir akumuliatorių atliekos;

48.3. pakuočių atliekos;

48.4. naudotos padangos;

48.5. seni automobiliai;

48.6. statybinės atliekos;

48.7. elektros ir elektroninių prietaisų atliekos;

48.8. medicininės atliekos;

48.9. nuotekų valymo dumblas;

48.10. fosfogipsio atliekos.

49. Svarbi specifinių atliekų srautų tvarkymo priemonė yra mokestis už aplinkos teršimą naudojant gaminius. Jis pirmiausia bus taikomas už gaminius, kurie pasibaigus naudojimo laikui tampa atliekomis.

VI. Atliekų vežimas

50. Atliekų vežimas kontroliuojamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius atliekų vežimą, Europos Sąjungos teisinių aktų principus ir Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio vežimo bei jų tvarkymo kontrolės.

VII. Atliekų tvarkymo priemonių įgyvendinimas

ĮSTATYMŲ BAZĖ

51. Saugiai ir patikimai atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti reikia geros įstatymų bazės, nuodugniai reglamentuojančios atliekų rinkimo, rūšiavimo, vežimo, perdavimo, saugojimo, naudojimo ir šalinimo tvarką.

EKONOMINĖS PRIEMONĖS

52. Pagrindinė ekonominė priemonė atliekų tvarkymo srityje yra principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas.

ATLIEKŲ APSKAITA

53. Atliekų apskaita yra labai svarbi įgyvendinant atliekų tvarkymo priemones. Jos tikslas – surinkti duomenis apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, kuriais remiantis būtų galima priimti strateginius sprendimus.

INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

54. Valstybės valdymo ir savivaldos institucijų funkcijas ir atsakomybę atliekų tvarkymo srityje nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, reglamentuojantys atliekų tvarkymą.

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO

55. Atliekų tvarkymo problema svarbi visuomenei, ją padeda spręsti įvairios ūkinės struktūros. Nemažą darbą atlieka ir nevyriausybinės organizacijos, iš jų – „žaliųjų“ judėjimas.

VISUOMENĖS ŠVIETIMAS IR INFORMACIJA

56. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 165 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės aplinkosauginio švietimo strategijos ir veiksmų programos“ (Žin., 1998, Nr. 16-388) buvo pritarta Lietuvos Respublikos visuomenės aplinkosauginio švietimo strategijai ir veiksmų programai. Joje išdėstyti pagrindiniai principai, kuriais remiantis numatoma plėtoti visų aplinkosauginio švietimo procese dalyvaujančių institucijų veiklą, nurodyti tikslai ir uždaviniai, nustatytos prioritetinės kryptys, be to, aplinkosauginio švietimo tikslai ir uždaviniai sukonkretinti pagal įvairių institucijų kompetenciją.

VIII. Veiksmų programOS METMENYS

57. Šiuose metmenyse numatyti ir veiksmų programos, apimančios 1999–2007 metų laikotarpį, metmenys (pagal šių metmenų priedą).

______________

Valstybinės atliekų tvarkymo strategijos

ir veiksmų programos metmenų

priedas

veiksmų programOS METMENYS

Veiksmų pavadinimas	Diegimo metai	Atsakingos institucijos
Organizacinės priemonės
1. Valstybinės atliekų tvarkymo strategijos koordinavimo ir įgyvendinimo tarybos įkūrimas	2001	Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Įstatymų bazė
2. Atliekų (iš jų ir pavojingų atliekų) tvarkymo taisyklių parengimas	1999	Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
3. Integruotų taršos leidimų išdavimo tvarkos parengimas	1999	Aplinkos ministerija
4. Teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymo finansinius ir ekonominius aspektus, parengimas	1999–2000	Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Finansų ministerija
5. Teisės aktų, reglamentuojančių specifinių atliekų srautų tvarkymą, parengimas	2001	Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija
Atliekų apskaita
6. Naujos atliekų apskaitos sistemos su unifikuotomis duomenų tvarkymo programomis projekto parengimas ir įgyvendinimas	1999–2001	Aplinkos ministerija
Atliekų vengimas
7. Integruotų taršos leidimų diegimo strategijos parengimas ir įgyvendinimas	1999–2007	Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija
8. Savanoriškos aplinkosauginio audito ir vadybos sistemos įgyvendinimas	1999	Aplinkos ministerija
Komunalinių atliekų tvarkymas
9. Regioninių ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų parengimas	2000	Aplinkos ministerija, apskričių viršininkų administracijos, vietos savivaldos institucijos
10. Senų sąvartynų sutvarkymo ir integruotos atliekų šalinimo įrenginių sistemos diegimo programos parengimas	1999–2002	Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, vietos savivaldos institucijos
Pavojingų atliekų tvarkymas
11. Pavojingų atliekų tvarkymo Lietuvos Respublikoje programos ir programos priemonių plano parengimas	1999	Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija
12. Regioninių pavojingų atliekų tvarkymo aikštelių įrengimas	2003	Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, apskričių viršininkų administracijos, vietos savivaldos institucijos
13. Pavojingų atliekų saugyklos įrengimas	2003	Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, apskričių viršininkų administracijos, vietos savivaldos institucijos
14. Pavojingų buitinių atliekų surinkimo iš gyventojų sistemos įdiegimas	2001–2005	apskričių viršininkų administracijos, vietos savivaldos institucijos

______________