LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠTOJO MOKSLO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO, II SKIRSNIO PAVADINIMO, 14, 15, 17, 27, 28, 29, 37, 39, 41, 47, 48, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 66, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR 18, 64, 65, 68 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

Į S T A T Y M A S

2001 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-684

Vilnius

(Žin., 2000, Nr. 27-715; 2001, Nr. 16-496)

1 straipsnis. 2 straipsnio 5, 7, 10, 19, 20, 26 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 27 dalimi

1. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Doktorantūra – mokslininkams rengti skirtos trečiosios (aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, į kurias priimami asmenys, baigę magistrantūros ar vientisąsias studijas, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Kvalifikacinis laipsnis – laipsnis (bakalauro, magistro, meno licenciato), suteikiamas asmeniui, išėjusiam atitinkamą nuosekliųjų universitetinių studijų pakopos (išskyrus doktorantūrą) programą.“

3. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Meno aspirantūra – trečiosios profesinės pakopos universitetinės studijos, skirtos aukštosios mokyklos meno dalykų dėstytojams rengti ir menininkams specializuotis, meno projekto rengimas ir gynimas.“

4. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

„19. Rezidentūra – trečiosios profesinės pakopos universitetinės studijos, skirtos medicinos studijas baigusiems asmenims rengti medicinos praktikai.“

5. Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:

„20. Specialiosios profesinės studijos – antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos, į kurias priimami asmenys, baigę universitetines pagrindines studijas, ir kurios skirtos tam tikros studijų krypties profesinei kvalifikacijai įgyti.“

6. Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:

„26. Vientisosios studijos – magistro arba specialiai profesinei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos.“

7. Papildyti 2 straipsnį 27 dalimi:

„27. Meno licenciatas – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam meno aspirantūros studijų programą, taip pat asmuo, turintis meno licenciato kvalifikacinį laipsnį.“

2 straipsnis. II skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti II skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„II SKIRSNIS

Aukštųjų mokyklų steigimas, pabaiga ir pertvarkymas”.

3 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

1. 14 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.

2. 14 straipsnio buvusias 4 ir 5 dalis laikyti 3 ir 4 dalimis.

3. 14 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodį „bei“, prieš žodį „išvadas“ įrašyti žodžius „Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų)“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Steigiant valstybinę aukštąją mokyklą, Ministerija įvertina Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) išvadas ir, jeigu pritaria aukštosios mokyklos steigimui, parengia jos steigimo projektą. Šio projekto reikalavimus ir jo rengimo tvarką nustato Vyriausybė.“

4 straipsnis. 15 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nevalstybines aukštąsias mokyklas Vyriausybės nustatyta tvarka gali steigti Lietuvos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Mokymo įstaigos, kuriose studijos vyksta pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas, steigiamos kaip nevalstybinės aukštosios mokyklos.“

2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys steigti nevalstybinę aukštąją mokyklą, pateikia Ministerijai aukštosios mokyklos veiklos, studijų programų ir statuto projektus, taip pat dokumentus, įrodančius, kad steigėjai turi lėšų šaltinius, būtinus aukštosios mokyklos materialinei bazei sukurti ir veiklai užtikrinti. Ministerija turi išnagrinėti pateiktus dokumentus ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Jeigu aukštosios mokyklos veiklos projektas, studijų programos, statutas ir materialinė bazė atitinka šio įstatymo nustatytas sąlygas, Ministerija teikia Vyriausybei išvadą dėl licencijos išdavimo aukštajai mokyklai. Ministerija, priėmusi neigiamą sprendimą dėl aukštosios mokyklos steigimo, apie šį sprendimą ir jo priežastis informuoja pareiškėjus. Šis sprendimas gali būti skundžiamas teismo tvarka.“

5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Aukštųjų mokyklų reorganizavimas bei pabaiga

1. Aukštosios mokyklos reorganizuojamos ir likviduojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu. Sprendimus dėl valstybinių kolegijų reorganizavimo priima Vyriausybė.

3. Kai priimtas sprendimas reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą, ministras skiria reorganizuojamos aukštosios mokyklos laikinąją tarybą ir laikinąjį administratorių. Laikinasis administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius turi surengti reorganizuotos aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) rinkimus.

4. Išrinkus reorganizuotos aukštosios mokyklos vadovą, laikinojo administratoriaus įgaliojimai pasibaigia.

5. Jeigu Vyriausybės įgaliota studijų kokybės vertinimo institucija pakartotinai neigiamai įvertina aukštosios mokyklos veiklą ir nustato, kad jos teikiamos kvalifikacijos neatitinka nustatytų reikalavimų, Ministerija gali siūlyti Vyriausybei:

1) panaikinti nevalstybinės aukštosios mokyklos licenciją;

2) likviduoti ar reorganizuoti valstybinę kolegiją;

3) siūlyti Seimui likviduoti arba reorganizuoti valstybinį universitetą.

6. Kai yra priimtas nutarimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, ministras paskiria likvidatorių, kuris pagal patvirtintą likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja aukštąją mokyklą. Projekte turi būti išdėstyti siūlymai dėl darbuotojų tolesnio darbo, galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose, taip pat siūlymai dėl aukštosios mokyklos turto naudojimo.

7. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos likviduojamos valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ir universiteto taryba (kolegijos taryba), taip pat rektorius (direktorius) netenka įgaliojimų. Jų funkcijas atlieka likvidatorius.

8. Nuo nevalstybinės aukštosios mokyklos licencijos panaikinimo dienos ta aukštoji mokykla neturi teisės absolventams išduoti aukštąjį išsilavinimą patvirtinančių diplomų.

9. Aukštoji mokykla laikoma likviduota nuo jos išregistravimo iš Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registro dienos.“

6 straipsnis. 18 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

18 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

7 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

27 straipsnio 1 dalį pakeisti, 2 dalį pripažinti netekusia galios, buvusias 3 ir 4 dalis laikyti 2 ir 3 dalimis, 3 dalį papildyti ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų darbuotojai

1. Aukštųjų mokyklų personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai. Jų darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai.

2. Asmuo, norintis dirbti aukštojoje mokykloje, kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu priimti dirbti dėstytoju ar mokslo darbuotoju privalo nurodyti savo pareigas (dirbamą darbą) pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.

3. Minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, konkursų šias pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vertinant dėstytojų peratestavimo rezultatus, turi būti atsižvelgiama ir į studentų vertinimus. Kitus reikalavimus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms nustato aukštosios mokyklos. Šie reikalavimai negali būti mažesni už minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus.“

8 straipsnis. 28 straipsnio 3, 5 ir 8 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys turi atitikti profesoriaus pareigų reikalavimus ir būti įvykdę habilitacijai keliamus reikalavimus. Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.“

2. Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys turi atitikti docento pareigų reikalavimus. Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas kolegijoje ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimamas asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.“

3. 28 straipsnio 8 dalyje išbraukti paskutinį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:

„8. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius tyrimus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams.“

9 straipsnis. 29 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 6 dalimi

1. Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis šių pareigų reikalavimus ir habilitacijai keliamus reikalavimus. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti mokslinių tyrimų kryptims, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.“

2. Papildyti 29 straipsnį 6 dalimi:

„6. Visi mokslo darbuotojai universitete turi dirbti pedagoginį darbą universiteto statuto nustatyta tvarka.“

10 straipsnis. 37 straipsnio 5 dalies papildymas

Papildyti 37 straipsnio 5 dalį antruoju sakiniu ir ją išdėstyti taip:

„5. Du trečdalius instituto tarybos narių sudaro instituto mokslininkų išrinkti nariai, vieną trečdalį – senato paskirti nariai. Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį instituto mokslininkų išrinktų ir senato paskirtų tarybos narių santykį, be to, ji gali nustatyti, kokia tvarka į instituto tarybą įtraukiami suinteresuotų institucijų, įstaigų bei organizacijų atstovai.“

11 straipsnis.39 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 5 dalimi

1. Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Universitete yra šios nuosekliosios studijos:

1) pagrindinės (pirmoji pakopa);

2) magistrantūros, specialiosios profesinės (antroji pakopa);

3) vientisosios (suderintos pirmoji ir antroji pakopos);

4) rezidentūros, meno aspirantūros (trečioji profesinė pakopa);

5) doktorantūros (trečioji pakopa).“

2. Papildyti 39 straipsnį 5 dalimi:

„5. Lietuvos aukštosiose mokyklose iki Aukštojo mokslo įstatymo įsigaliojimo pagal vienpakopę aukštojo mokslo sistemą baigtų studijų prilyginimą atitinkamų pakopų nuosekliosioms studijoms nustato Ministerija.“

12 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti 41 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis, straipsnį papildyti 7 bei 8 dalimis ir jį išdėstyti taip:

„41 straipsnis. Studijų apimtis ir trukmė

1. Nuosekliųjų pagrindinių studijų apimtį ir trukmę nustato studijų krypties reglamentas. Vidutinė vienerių metų trukmės dieninės studijų formos studijų apimtis yra 40 kreditų.

2. Universitetinių pagrindinių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 140 kreditų ir ne didesnė kaip 180 kreditų, o neuniversitetinių pagrindinių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 120 kreditų ir ne didesnė kaip 160 kreditų.

3. Vientisųjų studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 180 kreditų (kai suteikiama profesinė kvalifikacija) ar 200 kreditų (kai suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis), bet ne didesnė kaip 240 kreditų. Pirmoji studijų dalis (160 kreditų) priskiriama pagrindinių studijų pirmajai pakopai, o likusi dalis (20–80 kreditų) priskiriama nuosekliųjų studijų antrajai pakopai.

4. Specialiųjų profesinių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 40 kreditų ir ne didesnė kaip 80 kreditų.

5. Magistrantūros studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 60 kreditų ir ne didesnė kaip 80 kreditų.

6. Doktorantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 4 metai.

7. Meno aspirantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 2 metai.

8. Rezidentūros studijų apimtį ir trukmę nustato rezidentūros nuostatai. rezidentūros nuostatus tvirtina Vyriausybė.“

13 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„47 straipsnis. Priėmimas į valstybinę aukštąją mokyklą

1. Į aukštąją mokyklą priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.

2. Priėmimo į aukštąją mokyklą sąlygas nustato pati aukštoji mokykla, Vyriausybės nustatyta tvarka jas suderinusi su Ministerija. Priėmimo į pagrindines studijas sąlygos skelbiamos ne vėliau kaip prieš 2 metus iki priėmimo pradžios. Stojantis asmuo turi teisę pateikti prašymą stoti į kelias aukštąsias mokyklas.

3. Studentai į aukštąją mokyklą priimami konkurso būdu. Pagrindinių studijų atrankos konkurso pagrindą turi sudaryti ne daugiau kaip keturių mokomųjų dalykų brandos egzaminų rezultatai ir (ar) metiniai pažymiai. Specialiesiems gebėjimams nustatyti aukštoji mokykla gali organizuoti ne daugiau kaip du egzaminus ar testus. Jei Ministerijos įgaliota institucija organizuoja ir administruoja mokomojo dalyko egzaminą, aukštoji mokykla šio mokomojo dalyko egzamino ar testo neorganizuoja.

4. Ministerija gali nustatyti užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių studijos visiškai ar iš dalies finansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto, priėmimo į aukštąsias mokyklas kvotas ir tvarką.“

14 straipsnis. 48 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Aukštųjų mokyklų studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas. Šiame ir kituose įstatymuose nustatytomis studentų teisėmis taip pat naudojasi doktorantai, meno aspirantai ir rezidentai.“

15 straipsnis. 54 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Sutarties projektą pagal Ministerijos nustatytą formą rengia aukštoji mokykla. Sutartyje, vadovaujantis perspektyviniu Vyriausybės patvirtintu Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros planu, turi būti numatyta:

1) kiekvienais metais priimamų į aukštąją mokyklą studentų skaičius pagal studijų kryptis, pakopas ir formas;

2) aukštosios mokyklos mokslinių tyrimų ir meninės kūrybos kryptys arba programos;

3) objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašus;

4) valstybės biudžeto lėšos, skiriamos sutartyje numatytai aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti ir plėtoti;

5) valstybės lėšos investicijų ir kitoms programoms įgyvendinti;

6) kiti aukštosios mokyklos ir Ministerijos įsipareigojimai;

7) aukštosios mokyklos planuojamos gauti iš mokslinės, konsultacinės, informacinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų pajamos, kurios naudojamos pagal senato (akademinės tarybos) patvirtintą sąmatą.“

2. Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kasmet ne vėliau kaip kovo mėnesį aukštoji mokykla ir Ministerija sudaro sutartį kitiems kalendoriniams metams bei ketinimų vėlesniems 2 metams susitarimą, kuris yra neatskiriama sutarties dalis. Sutarties projektas kartu su universiteto (kolegijos) tarybos išvada teikiamas Ministerijai. Ši per tris mėnesius pateikia savo išvadas ir siūlymus dėl projekto.“

16 straipsnis. 56 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybinės aukštosios mokyklos lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto lėšos:

a) skiriamos pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;

b) skirtos studentų studijų įmokoms padengti;

c) skirtos studentų stipendijoms;

d) skirtos valstybės investicijų ir kitoms programoms įgyvendinti;

e) skirtos tarptautiniams mainams plėtoti;

2) kitos valstybės lėšos;

3) pajamos iš mokslinės veiklos;

4) pajamos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

5) lėšos, gautos iš tarptautinių ir kitų fondų bei organizacijų;

6) studentų studijų įmokos;

7) kitos teisėtai įgytos lėšos.“

2. 56 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „studijuojančiųjų savo lėšomis“ įrašyti žodžius „studentų studijų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Valstybinės aukštosios mokyklos lėšos, gautos iš studentų studijų įmokų, ir pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į apskaitą valstybės biudžete, tačiau aukštosios mokyklos jų statutuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti valdo ir naudoja šias lėšas bei jomis disponuoja savarankiškai.“

17 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„57 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo valstybinėms aukštosioms mokykloms metodika

1. Valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybinei aukštajai mokyklai nustatomas pagal valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką. Šią metodiką tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) bei Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) siūlymus.

2. Metodikoje privalo būti numatytos tokios lėšos:

1) studijoms;

2) moksliniams tyrimams ir meninei kūrybai plėtoti;

3) administravimui ir ūkiui;

4) objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašus, priežiūrai.

3. Lėšos studijoms skiriamos remiantis metodikoje nustatoma studijų kaina pagal studijų kryptį, pakopą ir formą.“

18 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„58 straipsnis. Studijų kaina

1. Ministerija, vadovaudamasi valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodika, nustato studijų valstybinėse aukštosiose mokyklose (pagal studijų kryptį, pakopą ir formą) kainą. Studijų kaina susideda iš dviejų dalių: studentų studijų įmokos ir dalies, padengiamos iš valstybės biudžeto.

2. Į studijų kainą įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms organizuoti bei jų moksliniam lygiui palaikyti, t. y.:

1) lėšos aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybiniam socialiniam draudimui;

2) lėšos aukštosios mokyklos išlaidoms, susijusioms su studijomis ir jų moksliniam lygiui palaikyti reikalingomis prekėmis bei paslaugomis;

3) lėšos studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti.

3. Studijų kaina nevalstybinėse aukštosiose mokyklose nustatoma susitarimu.“

19 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„59 straipsnis. Studentų studijų įmokos

Valstybinių aukštųjų mokyklų visų formų pagrindinių ir antrosios pakopos studijų studentai kiekvieną semestrą, išskyrus pirmąjį pagrindinių studijų semestrą, aukštajai mokyklai moka studentų studijų įmoką, kuri lygi Vyriausybės nustatyto minimalaus gyvenimo lygio 4 dydžiams. Visiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams studijų įmoka už pirmąjį pagrindinių studijų semestrą mokama iš valstybės biudžeto. Studentai neturi mokėti aukštosioms mokykloms jokių kitų įmokų, susijusių su studijų programa (už naudojimąsi auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga, aukštųjų mokyklų sporto įrenginiais ir kt.).“

20 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„60 straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams

1. Gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas mokslas – jų studijų įmokos apmokamos valstybės lėšomis. Gerai besimokančiais studentais laikomi 30 procentų kiekvienos studijų programos kiekvieno semestro studentų, atrinktų kas semestrą pagal geriausius studijų rezultatus.

2. Ne mažiau kaip 50 procentų dieninių studijų studentų, atrinktų aukštosios mokyklos konkurso tvarka pagal mokymosi rezultatus, studijų įmokos apmokamos valstybės lėšomis. Vyriausybė kasmet nustato, kokiai daliai studentų pagal studijų pakopas ir formas studijų įmokos apmokamos valstybės lėšomis.“

21 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„61 straipsnis. Mokamos studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose

Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje visą studijų kainą moka:

1) asmenys, studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, kurią jie yra baigę valstybinėje aukštojoje mokykloje, jeigu ne mažiau kaip už pusę baigtos studijų programos jie nemokėjo;

2) asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi tos pačios pakopos studijų programas (jie moka už vieną studijų programą pasirinktinai);

3) užsieniečiai, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip;

4) asmenys, studijuojantys pagal nenuosekliųjų studijų programas arba kursus;

5) asmenys, kartojantys nuosekliųjų studijų programos atskirus dalykus.“

22 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„62 straipsnis. Parama studentams

1. Valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos studentai, taip pat Europos Sąjungos šalių bei kitų šalių, jeigu tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, studentai gali gauti valstybės paskolas:

1) studijų įmokoms mokėti, jeigu jos nebuvo sumokėtos valstybės lėšomis;

2) gyvenimo išlaidoms;

3) studijoms užsienyje.

2. Valstybinių aukštųjų mokyklų dieninės studijų formos pirmosios ir antrosios pakopų studentai Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti stipendijas. Lėšos stipendijoms skiriamos iš valstybės biudžeto asignavimų, numatytų mokslui ir studijoms.

3. Studentai turi teisę gauti ir kitą paramą, kuri teikiama Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Valstybės paramos studijoms užsienyje, taip pat paramos rezidentams, doktorantams ir meno aspirantams tvarką nustato Vyriausybė.“

23 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„63 straipsnis. Valstybės paskolų teikimas

1. Valstybės paskolas pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles studentams teikia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Paskolos teikiamos iš tam tikslui Fondui perduodamų valstybės lėšų, numatytų mokslui ir studijoms, iš lėšų, kurias Fondas sukaupia iš grąžinamų paskolų, palūkanų bei delspinigių, rėmėjų lėšų ir iš kitų lėšų.

2. Paskolas gavę asmenys turi pradėti grąžinti paskolas ir mokėti palūkanas ne vėliau kaip praėjus 2 metams po studijų baigimo arba nutraukimo ir grąžinti per laiką, ne daugiau kaip tris kartus ilgesnį, negu truko studijos, kurių studijų įmokoms buvo gautos paskolos. Paskolų grąžinimo laikas yra susijęs su paskola gavusio asmens mėnesinėmis pajamomis.

3. valstybės paskolų suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė. Nuo paskolų (ar negrąžintos paskolos dalies) grąžinimo Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atleidžiami aukštųjų mokyklų absolventai, kurie ne vėliau kaip per 6 mėnesius po aukštosios mokyklos baigimo įsidarbina valstybės tarnautojais rajonuose esančiose (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestus) valstybės ar savivaldybių įstaigose, organizacijose ir dirba jose ne trumpiau kaip 5 metus. Paskolų grąžinimo terminas gali būti pratęstas arba paskolos gali būti negrąžintos, atsižvelgiant į asmens socialinę padėtį. Paskolos gali būti apmokėtos valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto lėšomis, jei tai numato darbo sutartis. Vyriausybė gali nustatyti ir kitokias paskolų grąžinimo lengvatas.“

24 straipsnis. 64 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

64 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

25 straipsnis. 65 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

65 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

26 straipsnis. 66 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas

1. 66 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo nustatyta tvarka“ įrašyti žodžius „senato (akademinės tarybos)“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Pajamas ir išlaidas valstybinė aukštoji mokykla tvarko pagal senato (akademinės tarybos) patvirtintą sąmatą.“

2. Pakeisti 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Aukštoji mokykla privalo sudaryti iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų naudojimo sąmatą. Valstybinė aukštoji mokykla už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą atsiskaito Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų naudojimo tikslingumą kontroliuoja Valstybės kontrolė. Aukštoji mokykla atsiskaito ir kitoms institucijoms, iš kurių gavo finansavimą.“

27 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„67 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Vyriausybė iki 2002 m. liepos 1 d. priima ar pakeičia Aukštojo mokslo įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Vyriausybė, skirstydama valstybės biudžeto lėšas mokslui ir studijoms, nuo 2003 metų numato tokią lėšų dalį Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui, kad būtų užtikrintas šiame įstatyme numatytas valstybės paskolų studentams teikimas Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Iki 2002 m. liepos 1 d. aukštosios mokyklos privalo suderinti savo statutus su šio įstatymo nuostatomis ir pateikti Seimui tvirtinti statutų pataisas.

3. Šiame įstatyme nustatyta studijų įmokų mokėjimo bei paskolų studijų įmokoms mokėti teikimo tvarka pradedama taikyti nuo 2003 m. sausio 1 d. studentams, pradedantiems studijas 2002–2003 mokslo metais.

4. Kol nėra sudarytos prie universitetų veikiančios mokslo krypčių tarybos, numatytos 42 straipsnio 8 dalyje, doktorantų disertacijos ginamos ir mokslo laipsniai suteikiami Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin. 2000, Nr. 74-3363) įsigaliojimo įsteigti juridinio asmens teises turintys valstybinių universitetų padaliniai turi būti per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo reorganizuoti arba pertvarkyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.“

28 straipsnis. 68 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

68 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis Įstatymas, išskyrus 27 straipsnį, įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, aukštųjų mokyklų statutai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                         ARTŪRAS PAULAUSKAS