LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMO NUOSTATŲ TVIRTINIMO
2002 m. birželio 26 d. Nr. 86/307
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 95-2968) 6 ir 22 straipsniais ir siekdami mažinti darbuotojų traumatizmą ir sergamumą profesinėmis ligomis:
2. Nustatome, kad šio įsakymo 1 punktu patvirtintais nuostatais vadovaujasi įmonės organizuodamos profesinės rizikos vertinimą ir numatydamos prevencines priemones jai šalinti ar mažinti.
3. Nustatome, kad rizikos tyrimo paslaugas įmonėms teikia:
3.2. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atestuotos ir turinčios licenciją darbo aplinkos veiksnių tyrimui įstaigos;
3.3. iki 2003 01 01 įstaigos pagal Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 4.18.3 punktą, teikiančios darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas įmonėms ir turinčios socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro suteiktus įgaliojimus teikti rizikos veiksnių, išskyrus biologinių, cheminių, iš jų kancerogenų, mutagenų, veiksnių tyrimo paslaugas.
4. Pavedame Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal kompetenciją konsultuoti įmones Profesinės rizikos vertinimo nuostatų taikymo klausimais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro ir Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 86/307
PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMO NUOSTATAI
I. Bendrosios nuostatos
1. Profesinės rizikos vertinimo nuostatų (toliau – nuostatų) paskirtis yra reglamentuoti profesinės rizikos vertinimo tvarką įmonėse.
2. Rizikos vertinimo tikslas yra nustatyti darbuotojų traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimybę dėl kenksmingo ir/ar pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio, įvertinant, kaip darbo vietos ar kitos darbovietės vietos, darbo priemonės, darbo sąlygos (darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio režimas) atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ir numatyti prevencines priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
3. Nuostatais vadovaujasi įmonės, nurodytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968) 2 straipsnio 2 dalyje, organizuodamos ir atlikdamos rizikos vertinimą bei numatydamos priemones jai šalinti ar mažinti iki nekenksmingos ir/ar nepavojingos darbuotojų saugai ir sveikatai, kaip numatyta šio įstatymo 22 straipsnyje.
4. Nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatais (Žin., 1998, Nr. 95-2641), Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodiniais nurodymais (Žin., 1999, Nr. 7-158) bei kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. Nuostatuose vartojamos sąvokos:
4.1. profesinė rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio;
4.2. rizikos vertinimas – galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas, kurio metu nustatoma esanti ar galima rizika, galimas poveikis darbuotojo sveikatai ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina. Rizikos vertinimo procesas susideda iš šių etapų: parengiamojo, rizikos tyrimo ir rizikos nustatymo;
4.3. parengiamasis rizikos vertinimo etapas – rizikos vertinimo etapas, kurio metu įvertinamas darbo (gamybos) pobūdis, naudojamos medžiagos ir nustatomi rizikos vertinimo objektai (4.6 punktas), kur darbuotojai gali būti veikiami rizikos veiksnių, sudaromi rizikos vertinimo objektų sąrašai bei atliekami kiti pasirengimo įvertinti riziką darbai, numatyti šių nuostatų II skyriuje;
4.4. rizikos tyrimas – rizikos vertinimo proceso etapas, kuriame nustatomi rizikos veiksnių faktiniai dydžiai, darbuotojų, kurie veikiami ar gali būti paveikti, skaičius, rizikos veiksnių pasireiškimo dažnumas ir trukmė darbuotojų darbo metu ir priežastys, sąlygojančios rizikos veiksnių pasireiškimą:
4.4.1. atliekant darbo aplinkos tyrimus (darbo vietų higieninį vertinimą) – matuojant darbo aplinkoje ar kitoje darbovietės vietoje, kur darbuotojai dirba ar gali būti, esančių fizikinių, cheminių, biologinių, psichofiziologinių veiksnių ir kitų darbo aplinkos veiksnių dydžius;
4.5. rizikos nustatymas – rizikos vertinimo proceso etapas, kuriame analizuojami rizikos tyrimo rezultatai ir priimamas sprendimas dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo, nustatant:
4.5.1. darbo aplinkos tyrimo metu išmatuotų veiksnių kenksmingumą ir/ar pavojingumą (galimą poveikį) darbuotojo (darbuotojų) sveikatai;
4.6. rizikos vertinimo objektas – statinys (patalpa), darbo vieta ar kita darbovietės vieta, kur darbuotojas gali būti, darbo priemonė, technologinis procesas, – esantys ar galintys būti rizikos šaltiniu. Rizikos vertinimo objektas taip pat yra įmonėje nustatytas darbo ir poilsio organizavimas, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolė;
4.7. darbo aplinka – aplinka įmonėje, jos padaliniuose, darbo vietose, kur gali būti rizikos veiksniai (fiziniai, fizikiniai, biologiniai, psichofiziologiniai, cheminiai, iš jų kancerogenai ir mutagenai ir kiti darbo aplinkos veiksniai), keliantys pavojų saugai ir sveikatai;
4.8. rizikos veiksnys – kenksmingas ir/ar pavojingas fizinis, fizikinis, cheminis, biologinis ar psichofiziologinis veiksnys;
4.9. fizinis veiksnys – rizikos veiksnys, kurio poveikyje darbuotojas gali būti traumuotas dėl darbo priemonių, tarp jų dėl krovinių kėlimo įrenginių, kėlimo įrangos, keliamo krovinio, transporto priemonių ar dėl darbo priemonių judančių dalių, krentančių daiktų fizinio poveikio. Fizinis veiksnys taip pat yra veiksnys, kurio atsiradimą sąlygoja atitinkamuose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimas, dėl kurio darbuotojas gali būti traumuotas, pavyzdžiui, reikalavimų darbuotojų apsaugai nuo galimo sprogimo, gaisro, reikalavimų darboviečių statinių stabilumui ir tvirtumui, evakuaciniams keliams ir išėjimams, patalpų grindims, sienoms, luboms, stogams bei langams ir stoglangiams neužtikrinimas;
4.10. fizikinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje, turintys įtakos darbuotojo sveikatai;
4.11. cheminis veiksnys – cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne, galintis turėti poveikį darbuotojo sveikatai (Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai (Žin., 2001, Nr. 65-2396);
4.12. biologinis veiksnys – biologinės medžiagos (mikroorganizmai, įskaitant genetiškai modifikuotus, ląstelių kultūros bei žmogaus endoparazitai), galinčios darbuotojui sukelti bet kokią infekciją, alergiją ar apsinuodijimą (Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatai (Žin., 2001, Nr. 56-1999);
4.13. kancerogenas, mutagenas – cheminė medžiaga, kaip apibrėžta Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatuose (Žin., 2001, Nr. 65-2396);
4.14. psichofiziologinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro ergonominiai, psichosocialiniai, fizinio darbo sunkumo, nervinės ir emocinės įtampos bei darbo pobūdžio elementai, darbo ir poilsio režimas, turintys įtakos darbuotojo sveikatai;
4.15. darbovietė – darbo vietų įmonės statiniuose (patalpose) ir bet kurių kitų vietų įmonės teritorijoje, kur darbuotojai gali būti darbo metu, visuma;
4.16. darbo vieta – vieta, kurioje darbuotojas dirba ar privalo dirbti darbo sutartimi sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas;
4.17. vienodos darbo vietos – darbo vietos, kuriose atliekami tokie patys darbai ir darbo sąlygos yra tokios pat;
4.18. rizikos tyrimo įstaigos:
4.18.1. nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos nacionaliniame akreditacijos biure akredituota darbo aplinkos veiksnių tyrimui įstaiga (laboratorija);
4.18.2. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atestuota ir turinti licenciją darbo aplinkos veiksniams tirti įstaiga;
4.18.3. įstaiga, teikianti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas ir turinti įgaliojimą teikti įmonėms rizikos tyrimo paslaugas, išskyrus biologinių cheminių veiksnių, iš jų kancerogenų ir mutagenų, tyrimus. Šioms įstaigoms teikti rizikos tyrimo paslaugas įgaliojimus išduoda socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras, remdamiesi šių ministrų sudarytos komisijos, į kurios sudėtį įeina po du Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus ir po vieną Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) bei Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos atstovą, pasiūlymu duoti tokius įgaliojimus. Ši komisija, gavusi įstaigos prašymą dėl įgaliojimų suteikimo ir įvertinusi įstaigos kompetenciją ir pasirengimą atlikti rizikos tyrimus, ją atestuoja;
4.19. nepriimtina didelė rizika – nustatytas rizikos laipsnis, kuriam esant traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai galima žala (nelaimingi atsitikimai darbe, kurių padariniai – mirtinos traumos, sunkios traumos, ūmūs apsinuodijimai, ūmūs profesiniai susirgimai) ir jos tikimybė didelė;
4.20. nepriimtina vidutinė rizika – nustatytas rizikos laipsnis, kuriam esant traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai galima žala (lėtiniai profesiniai susirgimai, nelaimingi atsitikimai darbe, kurių padariniai – lengvos traumos) ir jos tikimybė vidutinė;
4.21. priimtina minimali rizika – nustatytas rizikos laipsnis, kuriam esant traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai žala maža (traumos incidentų metu, dėl kurių darbuotojui reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba), nelaimingų atsitikimų darbe, kurių padariniai – mirtinos traumos, sunkios traumos, lengvos traumos bei ūmių apsinuodijimų, ūmių profesinių susirgimų, lėtinių profesinių susirgimų tikimybė minimali;
4.22. traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai tikimybė – esamomis sąlygomis tyrimo metu nustatyta reali įvykio (traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai) galimybė;
4.23. nustatytas rizikos laipsnis – rizikos laipsnis, charakterizuojamas:
4.23.1. darbo aplinkos veiksnio dydžiu pagal Higieninę darbo aplinkos veiksnių klasifikaciją (Žin.,1999, Nr. 3-78) – leidžiamu darbo veiksnio dydžiu pagal higienos normą, kenksmingu darbo aplinkos veiksnio dydžiu, labai kenksmingu darbo aplinkos veiksnio dydžiu;
4.24. kitos nuostatuose vartojamos sąvokos „darbuotojų sauga ir sveikata“, „darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai“ „įmonė“, „darbdavys“, „darbuotojas“, „įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba“, „pavojus“, „darbo sąlygos“, „darbo priemonės“, „kenksmingas veiksnys“, „pavojingas veiksnys“ ir kitos atitinka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose vartojamas sąvokas.
5. Rizikos vertinimo bei atskirų jo etapų darbus atlieka:
5.1. parengiamojo etapo darbus:
5.1.2. nesant įmonėje įsteigtos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos – darbdavio samdoma įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba ar jos specialistai pagal sutartis su įmone;
5.1.3. darbdavys, neįsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos ir vykdantis šios tarnybos funkcijas bei atestuotas Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos darbe klausimais nuostatų nustatyta tvarka;
6. Rizikos prevencijos tikslais preliminarus rizikos vertinimas turi būti atliekamas projektuojant darbo priemones, rengiant darboviečių ir darbo vietų, darbo organizavimo, technologinių procesų projektus, parenkant darbo ar technologiniame procese naudojamas medžiagas.
7. Darbdavys, kurio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, savarankiškai sprendžia, kada atlikti rizikos vertinimą, išskyrus atvejus, kai įmonėje privalo būti atliktas rizikos vertinimas:
7.2. darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais nustatytu rizikos ar atskirų rizikos veiksnių vertinimo periodiškumu, taip pat įsigaliojus naujiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktams, jeigu jie nustato griežtesnius, negu buvo iki tol, reikalavimus;
7.3. pradėjus naudoti naujas chemines medžiagas ir preparatus, iš jų kancerogenus ir mutagenus, biologines medžiagas;
7.4. pradėjus naudoti kolektyvines saugos priemones ar atlikus tokių saugos priemonių modernizavimą;
7.5. įmonėje įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe arba lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus buvo nustatyta, kad rizikos veiksnys, dėl kurio jis įvyko, galėjo būti sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo priežastis arba darbuotojui įtarus profesinį susirgimą ar nustačius profesinę ligą. Minėtais atvejais valstybinis darbo inspektorius, tirdamas nelaimingą atsitikimą darbe, arba komisija, tirianti profesinę ligą, atsižvelgdami į nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos aplinkybes ir priežastis, pareikalauja nurodytu laiku atlikti rizikos vertinimą darbo vietoje, darbo patalpoje ar kitoje įmonės vietoje;
8. Rizikos vertinimas turi būti atliekamas tiek nuolatinėse, tiek nenuolatinėse darbo vietose. Siekiant racionaliai panaudoti įmonės lėšas ir sumažinti laiko sąnaudas rizikos vertinimui atlikti, rizikos vertinimas gali būti atliekamas vienoje iš vienodų darbo vietų, jeigu rizikos veiksniai jose yra analogiški.
II. Parengiamieji rizikos vertinimo darbai
9. Parengiamųjų darbų etapo metu darbdavio pavedimu rizikos vertinimo objektus (darbo patalpas, darbo vietas ar kitas vietas, kur gali būti atliekamas rizikos vertinimas) nustato asmenys, tarnybos ar įstaigos, nurodytos 5.1 punkte, panaudodamos rizikai vertinti surinktą informaciją (duomenis apie įmonėje įvykusių nelaimingų atsitikimų ir susirgimų profesinėmis ligomis priežastis ir aplinkybes, įmonėje vykdomus pavojingus darbus, darbo vietose naudojamas darbo priemones, chemines medžiagas ir preparatus, biologinių medžiagų ir kitų veiksnių keliamą riziką, darbo ir poilsio režimus įmonėje, eksploatuojamus potencialiai pavojingus įrenginius ir kt.). Parenkant rizikos vertinimo objektus taip pat atsižvelgiama į Valstybinės darbo inspekcijos nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, iš jų darbo ir poilsio režimų, pažeidimus, į įmonės darbuotojų atstovų bei įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų narių pasiūlymus dėl rizikos vertinimo objektų parinkimo.
10. Parenkant patalpas, darbo vietas ar kitas vietas, kur bus atliekamas rizikos vertinimas, gali būti atliekami kontroliniai darbo aplinkoje esančių rizikos veiksnių matavimai, kuriuos gali atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistai, darbdavio samdomų tarnybų (darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų) specialistai, valstybiniai darbo inspektoriai, rizikos tyrimo įstaigos;
11. Nustačius rizikos vertinimo objektus:
11.1. sudaromas jų sąrašas, kuriame nurodomos konkrečios patalpos, darbo vietos ar kitos darbovietės vietos, kur bus atliekamas rizikos vertinimas, bei sudaromas darbuotojų, dirbančių tokiose vietose, sąrašas, nustatomi esami ar galimi rizikos veiksniai, kurių tyrimą numatoma atlikti. Sąraše nurodomi darbuotojai, kurie gali būti veikiami rizikos veiksnių, atskirai nurodant riboto darbingumo asmenis, jaunus asmenis, nėščias ar krūtimi maitinančias moteris, sergančius profesinėmis ligomis bei naujai priimtus į darbą darbuotojus, kuriems nustatytas išbandymo laikotarpis;
12. Įvertinus rizikos vertinimo darbų apimtis ir įmonės galimybes tai atlikti savo pajėgomis, darbdavys, suderinęs su įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu, nesant tokio komiteto – su darbuotojų įgaliotais atstovais, priima sprendimą, ar parengiamojo rizikos vertinimo etapo, rizikos tyrimo etapo darbus atliks pati įmonė, ar šiems darbams atlikti bus samdomos rizikos tyrimo įstaigos.
III. Rizikos tyrimas
14. Rizikos tyrimo metu:
14.1. darbo aplinkos kenksmingų veiksnių dydžiai matuojami vadovaujantis Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatais, Darbo aplinkos veiksnių matavimų bei jų rezultatų higieninio įvertinimo metodiniais nurodymais, higienos normomis, reglamentuojančiomis atitinkamų darbo aplinkos veiksnių leistinus dydžius darbo aplinkoje ir šių veiksnių leistiną poveikio trukmę bei darbo aplinkos veiksnių matavimų metodiniais nurodymais atitinkamuose standartuose. Rizikos tyrimo metu nustatomi faktiniai darbo aplinkos veiksnių dydžiai bei nustatoma, ar taikomos darbuotojų apsaugos nuo šių veiksnių priemonės patalpose, darbo vietose, iš jų sveikatos priežiūros priemonės, nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, nustatančiuose reikalavimus darbuotojų apsaugai nuo konkrečių darbo aplinkos veiksnių poveikio (Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatuose, Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatuose (Žin., 2001, Nr. 65-2396), Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatuose (Žin., 2001, Nr. 56-1999), Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatuose (Žin., 1999, Nr. 82-2438), Darbo su asbestu taisyklėse (Žin., 1998, Nr. 44-1225) ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. Darbo aplinkos tyrimų rezultatai įforminami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos protokoluose;
14.2. pavojingi fiziniai veiksniai nustatomi vertinant, ar patalpos, darbo vietos ar kitos vietos darbovietėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas dėl darbuotojų apsaugos nuo traumų. Fiziniai veiksniai, iš jų sprogimą, gaisro pavojų galintys kelti veiksniai ir kiti, kurių negalima išmatuoti, ir jų pasireiškimo tikimybė nustatomi, įvertinant, ar patalpos, darbo vietos ar kitos vietos darbovietėse, kur darbuotojai gali būti darbo ar nustatytų poilsio pertraukų metu, ar naudojamos darbo priemonės atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus bei ar laikomasi gamintojo nustatytų sąlygų naudojant darbo priemones. Tokie veiksniai nustatomi tiriant rizikos vertinimo objektus, numatytus parengiamųjų darbų etape. Rizikos tyrimo metu nustatoma, ar rizikos vertinimo objektuose užtikrinami darbuotojų apsaugos nuo fizinių veiksnių poveikio reikalavimai, t. y. ar darbo vietų ir kitų darboviečių vietų aplinka nekelia pavojaus darbuotojo sveikatai ar gyvybei dėl galimų traumų. Rizikos tyrimo metu nustatoma, ar tiriamas rizikos vertinimo objektas atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, nustatytus Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose (Žin., 1998, Nr. 44-1224), Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose (Žin., 1999, Nr. 7-155), Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose (Žin., 2000, Nr. 3-88), Krovinių kėlimo rankomis bendruosiuose nuostatuose (Žin., 1998, Nr. 79-2242), Minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų išgaunant naudingąsias iškasenas nuostatuose (Žin., 1998, Nr. 82-2310), Bendruosiuose saugių ir sveikų darbo sąlygų žvejybos laivuose nuostatuose (Žin., 1999, Nr. 59-1940) ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. Tokie tyrimai atliekami vadovaujantis atitinkamais standartais nustatytomis metodikomis, nesant tokių metodikų taikomas palyginamasis metodas, t. y. palyginama, ar tiriamas rizikos vertinimo objektas atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės akto konkrečius reikalavimus. Fizinių veiksnių tyrimo ir nustatymo bei darbo ir poilsio režimų atitikimo nustatytiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktams tyrimo rezultatai įforminami rizikos nustatymo kortelėse (2 priedas);
14.3. tiriant pavojingų darbų riziką, iš jų darbų, kurie atliekami tik gavus tokiems darbams leidimus, kuriuose nurodomi saugaus tokių darbų atlikimo reikalavimai, rizikos tyrimo metu nustatoma, ar laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais dokumentais nustatytos saugaus tokių darbų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei kontrolės, ar įmonėje nustatytas ir vykdomas darbuotojų, dirbančių tokius darbus, instruktavimas ir mokymas, įvertinami tokius darbus dirbančių darbuotojų praktiniai įgūdžiai;
14.4. tiriant riziką, susijusią su potencialiai pavojingų įrenginių naudojimu, nustatoma, ar jų priežiūra vykdoma vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, iš jų teisės aktais, reglamentuojančiais potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą;
14.5. tiriant darbo ir poilsio organizavimo reikalavimų laikymąsi įmonėje nustatoma, ar laikomasi įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl darbuotojų darbo ir poilsio laiko;
14.6. tiriant darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės įmonėje tvarką nustatoma, ar ši tvarka atitinka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnyje nustatytus vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolės bei nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencijos principus.
15. Rizikos tyrimo metu užtikrinama įprastinė darbo ar technologinio proceso eiga, darbo priemonės naudojamos jų gamintojo ir/ar technologinio proceso nurodytomis sąlygomis.
16. Rizikos tyrimo metu nustatoma rizikos veiksnio (veiksnių) poveikio trukmė, priklausanti nuo darbo organizavimo pobūdžio įvertinant, ar darbas nuolatinis, ar pertraukiamas, bei įvertinama, ar laikomasi darbo ir poilsio režimų, technologinių procesų reglamentų, darbo priemonių naudojimo reikalavimų.
IV. Rizikos nustatymas
18. Darbdavys, įvertinęs atlikto rizikos tyrimo darbų apimtis, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos galimybes, vadovaudamasis Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatų 12 punkto nuostatomis, numato įstaigas ar asmenis, kurie atliks rizikos nustatymą:
18.1. tuo atveju, kai rizikos nustatymas pavedamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, darbdavys išleidžia įsakymą ar kitą įmonės tvarkomąjį dokumentą, juo pavesdamas šios tarnybos specialistams atlikti rizikos nustatymo, darbo vietų higieninio įvertinimo kortelių bei rizikos nustatymo kortelių užpildymo darbus;
18.2. tuo atveju, kai numatoma, kad darbo aplinkos tyrimo rezultatus įvertins ir darbo vietų higieninio įvertinimo korteles pildys apskričių visuomenės sveikatos centrų darbuotojai ar asmenys, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka įgiję šios veiklos licenciją, įmonė sudaro sutartis dėl darbo aplinkos tyrimo rezultatų įvertinimo ir darbo vietų higieninio įvertinimo kortelių pildymo su apskričių visuomenės sveikatos centrais ar su fiziniais bei juridiniais asmenimis, turinčiais minėtas licencijas.
19. Rizika (nepriimtina didelė rizika, nepriimtina vidutinė rizika, priimtina minimali rizika) nustatoma:
19.1. darbo aplinkos veiksnių rizikos laipsnis nustatomas atliktų darbo aplinkos veiksnių (tyrimų) matavimų duomenis lyginant su darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, iš jų higienos normomis, nustatytais dydžiais ir/ar reikalavimais. Darbo aplinkos veiksnių rizikos tyrimų duomenis įvertina Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatų 12 punkte nurodyti asmenys;
19.2. fizinių veiksnių rizikos laipsnis nustatomas palyginant rizikos tyrimo metu nustatytus duomenis su atitinkamų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimais;
19.3. priimant sprendimą dėl potencialiai pavojingų įrenginių rizikos laipsnio, t. y. nustatant potencialiai pavojingų įrenginių keliamą riziką įvertinama įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų tikrinimo rezultatai, šių įrenginių gedimai, avarijos ir jų pasekmės, nuolatinės priežiūros metu nustatyti įrenginių techninių parametrų bei naudojimo sąlygų neatitikimai nurodytiems įrenginio gamintojo dokumentacijoje;
19.5. nustatant galimą darbo ir poilsio organizavimo reikalavimų nesilaikymo riziką (galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai) palyginamas darbuotojų darbo ir poilsio laikas, ar jis atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Darbo ir poilsio organizavimo reikalavimų nesilaikymo rizika gali būti nustatyta rizikos tyrimo etape;
19.6. darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolė ir jos neužtikrinimo rizikos laipsnis nustatomas įvertinus kaip darbdavys vykdo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais pareigas, numatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, iš jų, ar Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatų nustatyta tvarka įsteigta įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, ar šios tarnybos funkcijos ir veikla pagal jai suteiktą kompetenciją sudaro prielaidas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijai, taip pat vertinama įmonės padalinių vadovų, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto, darbuotojų atstovų veikla įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Įvertinus darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, nustatoma, ar ji atitinka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytus principus ir ar šių principų neužtikrinimas kelia riziką, numatytą šių nuostatų 4.19–4.21 punktuose.
20. Nustačius riziką, rizikos vertinimo objektų sąrašuose nurodoma, kuriose patalpose, darbo vietose ar kitose darboviečių vietose nustatyta rizika yra nepriimtina didelė, nepriimtina vidutinė, priimtina minimali. Rizikos vertinimo objektų sąrašuose taip pat nurodomi rizikos vertinimo objektuose dirbantys riboto darbingumo asmenys, jauni asmenys, nėščios ar krūtimi maitinančios moterys, sergantys profesinėmis ligomis bei naujai priimti į darbą darbuotojai, kuriems nustatytas išbandymo laikotarpis.
V. Rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės
21. Nustačius rizikos vertinimo objektus, kuriuose rizika nepriimtina, darbdavys paveda įmonės padaliniams numatyti priemones rizikos prevencijai (rizikai šalinti ir/ar jai mažinti). Rizikos šalinimo ir/ ar mažinimo priemonės privalo būti planuojamos įvertinant nustatytą rizikos laipsnį.
22. Darbdavys, kurio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, atsižvelgdamas į nustatytą rizikos laipsnį, savarankiškai nustato rizikos šalinimo ar jos sumažinimo priemonių prioritetus. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar nutraukti darbo vietų, darbo priemonių naudojimą, ar laikinai sustabdyti tokiose vietose darbus (kai nustatyta nepriimtina vidutinė rizika), ar tęsti tokiose darbo vietose darbus, iki bus įgyvendintos priemonės rizikai šalinti ar jai mažinti iki priimtinos. Kai nustatoma nepriimtina didelė rizika, darbai patalpose, darbo vietose ar kitose darbovietės vietose privalo būti sustabdomi ir turi būti įgyvendinamos prevencinės priemonės tokiai rizikai šalinti ar jai sumažinti.
23. Su parengtomis rizikos šalinimo ir/ar mažinimo priemonėmis supažindinami darbuotojai, darbuotojų atstovai, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas. Darbdavys, įvertinęs darbuotojų, darbuotojų atstovų, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narių pasiūlymus dėl prevencinių priemonių, įsakymu ar kitu tvarkomuoju įmonės dokumentu patvirtina veiksmų planą, kuriame nurodomos priemonės nepriimtinai didelei rizikai, nepriimtinai vidutinei rizikai šalinti ir/ar mažinti, priimtinai minimaliai rizikai šalinti, bei nustato atsakingus vykdytojus ir prevencijos priemonių vykdymo kontrolę. Įgyvendinęs prevencines priemones, darbdavys privalo atlikti pakartotinį rizikos tyrimą ir nustatymą atitinkamuose rizikos vertinimo objektuose, kur buvo nustatyta nepriimtina didelė rizika, nepriimtina vidutinė rizika, priimtina minimali rizika.
24. Darbdavys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po rizikos nustatymo apie jo rezultatus informuoja darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, darbuotojų atstovus, darbuotojus. Darbdavys savarankiškai sprendžia, kokia forma įmonės darbuotojai informuojami apie rizikos vertinimo rezultatus. Darbdavys apie įmonėje atliktą rizikos vertinimą per 15 dienų išsiunčia pranešimą (1 priedas) Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui.
25. Darbdavys, vadovaudamasis darbo aplinkos veiksnių tyrimo ir rizikos nustatymo rezultatais, paveda įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai (specialistams) užpildyti darbo vietos higieninio įvertinimo korteles, kurių forma ir pildymo tvarka nurodyti Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodinių nurodymų B priede. Pagal fizinių veiksnių, darbuotojų darbo ir poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės tyrimo ir rizikos nustatymo rezultatus darbdavys paveda įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai (specialistams) užpildyti rizikos nustatymo korteles (2 priedas). Vienodoms darbo vietoms gali būti pildoma viena darbo vietos higieninio įvertinimo kortelė arba viena rizikos nustatymo kortelė.
VI. Baigiamosios nuostatos
26. Darbo vietų higieninis vertinimas yra profesinės rizikos vertinimo sudėtinė dalis. Įmonių atlikto darbo vietų higieninio įvertinimo duomenys (darbo aplinkos tyrimų rezultatai ir šių rezultatų higieninis įvertinimas) gali būti panaudoti profesinės rizikos nustatymui, rengiant rizikos šalinimo ir/ar jos mažinimo priemones.
27. Ginčai tarp įmonės ir įstaigų, suteikusių rizikos vertinimo ar atskirų rizikos vertinimo etapų paslaugas įmonei, nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
Profesinės rizikos vertinimo nuostatų
1 priedas
___________________________________
(įmonės pavadinimas, kodas)
Valstybinės darbo inspekcijos
__________________________________ (data)
(teritoriniam inspektavimo skyriui)
PRANEŠIMAS
APIE ATLIKTĄ PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMĄ ĮMONĖJE
1. Pranešame, kad ______ m. _________ ____________ d. įmonėje atliktas profesinės rizikos vertinimas.
2. Įmonėje dirba ____________ darbuotojų, yra _______________ darbo vietų, potencialiai pavojingų įrenginių.
3. Rizikos tyrimą atliko: nustatyta tvarka akredituota darbo aplinkos veiksnių tyrimams įstaiga, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atestuota ir turinti licenciją darbo aplinkos veiksnių tyrimui įstaiga, įmonės saugos ir sveikatos tarnyba, darbdavys, darbdavio samdoma iš išorės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba (reikiamą pabraukti).
4. Rizikos nustatymą atliko ____________________________________________________
5. Rizikos nustatymo rezultatai:
5.1. nepriimtina didelė rizika:
5.1.1.______________________________________________________________________
(darbo patalpų, kur nustatyta nepriimtina didelė rizika, skaičius, darbuotojų, dirbančių tokiomis sąlygomis, skaičius, priemonių rizikai šalinti ar mažinti įgyvendino data)
__________________________________________________________________________
5.1.2. _____________________________________________________________________
(darbo vietų, kur nustatyta nepriimtina didelė rizika, skaičius, darbuotojų, dirbančių tokiomis sąlygomis, skaičius, priemonių rizikai šalinti ar mažinti įgyvendino data)
__________________________________________________________________________
5.1.3. _____________________________________________________________________
(kitų darboviečių vietų, kur nustatyta nepriimtina didelė rizika, skaičius, darbuotojų, dirbančių tokiomis sąlygomis, skaičius, priemonių rizikai šalinti ar mažinti įgyvendino data)
__________________________________________________________________________
5.2. nepriimtina vidutinė rizika:
5.2.1.______________________________________________________________________
(darbo patalpų, kur nustatyta nepriimtina vidutinė rizika, skaičius, darbuotojų, dirbančių tokiomis sąlygomis, skaičius, priemonių rizikai šalinti ar mažinti įgyvendino data)
__________________________________________________________________________
5.2.2. _____________________________________________________________________
(darbo vietų, kur nustatyta nepriimtina vidutinė rizika, skaičius, darbuotojų, dirbančių tokiomis sąlygomis, skaičius, priemonių rizikai šalinti ar mažinti įgyvendino data)
__________________________________________________________________________
5.2.3. _____________________________________________________________________
(kitų darboviečių vietų, kur nustatyta nepriimtina didelė rizika, skaičius, darbuotojų, dirbančių tokiomis sąlygomis, skaičius, priemonių rizikai šalinti ar mažinti įgyvendino data)
__________________________________________________________________________
5.3. priimtina minimali rizika:
__________________________________________________________________________
(darbo patalpų, darbo vietų, kitų darboviečių vietų, kur nustatyta priimtina minimali rizika, skaičius, darbuotojų, dirbančių tokiomis sąlygomis, skaičius, priemonių rizikai šalinti ar mažinti įgyvendino data)
__________________________________________________________________________
Įmonės vadovas ______________________________________
(vardas, pavardė ir parašas)
A. V.
______________
Profesinės rizikos vertinimo nuostatų
2 priedas
Rizikos nustatymo kortelė Nr.
Įmonė: .....................................................................................................................
(įmonės pavadinimas, kodas)
Rizikos vertinimo objektas: .....................................................................................
(įmonės padalinys, darbo patalpa, darbo vieta, kita vieta įmonės teritorijoje)
Vienodų darbo vietų skaičius....................................
Darbuotojų skaičius: ......... iš jų, riboto darbingumo asmenys .......... , jauni asmenys .......... , nėščios ar krūtimi maitinančios moterys……….., sergantys profesinėmis ligomis………….., naujai priimti į darbą darbuotojai, kuriems nustatytas išbandomasis laikotarpis…….
| Rizikos veiksnys, rizikos vertinimo objektas |
Rizikos laipsnis (nepriimtina didelė rizika, nepriimtina vidutinė rizika, minimali rizika) |
Rizikos šalinimo ir/ar mažinimo priemonė |
Priemonės įgyvendinimo data |
|
| Nustatytas darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais pavojingas fizinis veiksnys (nurodomas rizikos veiksnys ir atitinkamo teisės akto straipsnis, dalis, punktas) 1 |
nustatytas rizikos tyrimo metu
2 |
3 |
4 |
5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Darbo ir poilsio laikas (nurodomas atitinkamo teisės akto straipsnis, dalis, punktas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastaba: gali būti pildomos atskiros kortelės dėl fizinių veiksnių, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės.
Kortelę užpildė ............................................................................
(parašas, pareigos, pavardė)
Kortelės užpildymo data.............................................................
______________