LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS REFORMOS TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ BEI PRIEMONIŲ PLANŲ PATVIRTINIMO
2004 m. spalio 15 d. Nr. V-718
Vilnius
Vadovaudamasis Nacionalinės sveikatos tarybos 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 2 „Dėl Valstybės kontrolės siūlymų Nacionalinei sveikatos tarybai“ bei vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2003 m. vasario 14 d. pavedimą Nr. 27-1199, tvirtinu pridedamus:
2. Sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo strategijos įgyvendinimo 2005–2011 metų veiksmų planą.
3. Priemonių planą didžiausią mirtingumą ar sergamumą sukeliančių ligų paplitimo mažinimui 2005–2010 metų laikotarpiui.
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2004 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-718
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS REFORMOS TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio dokumento paskirtis yra suformuoti Lietuvos nacionalinėje sveikatos koncepcijoje (Žin., 1991, Nr. 33-893), Lietuvos sveikatos programoje (Žin., 1998, Nr. 64-1842) ir Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (Žin., 2002, Nr. 113-5029) (toliau vadinami – sveikatos priežiūros sistemos baziniai dokumentai) numatytų sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių tolimesnio įgyvendinimo strategiją. Šiame dokumente sveikatos priežiūros reformos tikslams ir uždaviniams yra priskiriami visi minėtuose sveikatos priežiūros sistemos baziniuose dokumentuose įvardyti tikslai, uždaviniai ir priemonės (įsipareigojimai).
2. Sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo strategija (toliau vadinama – Strategija) parengta vadovaujantis Nacionalinės sveikatos tarybos 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 2, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2003 m. vasario 14 d. pavedimą Nr. 27-1199 ir sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. V-248 „Dėl darbo grupės sudarymo sveikatos priežiūros reformos strateginiams dokumentams parengti“.
3. Ši Strategija remiasi pagrindinėmis sveikatos priežiūros sistemos baziniuose dokumentuose, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono sveikatos politikos XXI amžiui „Sveikata-21“ dokumente, Europos Sąjungos Visuomenės sveikatos programoje 2001–2006 m. suformuotomis nuostatomis:
3.1. sveikatos politika formuojama ir jos prioritetai nustatomi orientuojantis į tai, kad 70 procentų visuomenės sveikatos priklauso nuo aplinkos ir gyvensenos, 20 procentų – nuo genetinio paveldimumo ir 10 procentų – nuo medicinos tarnybų veiklos rezultatų;
3.2. sveikatos politikos pagrindiniu principu laikomas teisumas (teisingumas) sveikatos santykiuose;
3.3. tarpžinybinio bendradarbiavimo pagrindu į sveikatos priežiūros sistemos problemų sprendimą įtraukiamos visos šalies socialinės ekonominės struktūros;
3.4. ekstensyvus sveikatos apsaugos modelis keičiamas aktyvia sveikatos politika, kurioje akcentuojami sveikatos išsaugojimo, jos stiprinimo ir ligų profilaktikos prioritetai;
4. Strategija apima:
4.1. sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo eigos ir rezultatų per praėjusį 1998–2003 metų laikotarpį analizę;
4.2. sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo veiksmų planą 2005–2011 metų laikotarpiui;
II. STRATEGIJOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
5. Strategijos tikslas yra parengti vieningą ir kompleksinį dokumentą sveikatos sistemos baziniuose dokumentuose suformuotų reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui, numatant jų įgyvendinimo priemones, atsakingas institucijas ir įgyvendinimo terminus.
6. Pagrindiniai Strategijos uždaviniai yra:
6.1. esamos situacijos apibūdinimui preliminariai įvertinti reformos eigą ir rezultatus per 1998–2003 m. laikotarpį;
6.2. užtikrinti reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tęstinumą nepriklausomai nuo Lietuvos vidaus politikos pokyčių;
6.3. reformos politikos ir finansavimo prioritetus derinti su konkretaus laikotarpio raidos ypatumais;
6.4. ateityje nuolat stebėti reformos tikslų ir uždavinių tolesnio įgyvendinimo eigą ir periodiškai vertinti jos rezultatus;
6.5. priklausomai nuo tikslų ir uždavinių įgyvendinimo rezultatų daryti įtaką sveikatos politikos sprendimams;
III. SITUACIJOS ANALIZĖ
7. Sveikatos priežiūros sistemos baziniai dokumentai sudaro vientisą ir kompleksinį pagrindą sveikatos sistemos plėtrai laikotarpiui iki 2010 metų:
7.1. Lietuvos nacionalinėje sveikatos koncepcijoje suformuotos sveikatos priežiūros sistemos perspektyvinės kryptys ir reformos principai;
7.2. Lietuvos sveikatos programoje detalizuotos ir sukonkretintos Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos nuostatos, tikslai ir uždaviniai bei siūlomos priemonės strategijos tikslams ir uždaviniams pasiekti;
8. Visuose sveikatos sistemos baziniuose dokumentuose keliami tie patys tikslai ir uždaviniai, skiriasi tik jų detalizavimo laipsnis ir nagrinėjamų problemų mastas. Artimųjų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo laikotarpis numatytas iki 2005 m., tolimųjų – iki 2010 m.
9. Siekiant apibūdinti esamą situaciją, buvo įvertinti sveikatos priežiūros sistemos baziniuose dokumentuose prisiimtų įsipareigojimų vykdymo per 1998–2003 m. laikotarpį rezultatai. Kadangi ir sveikatos priežiūros reformos tikslai, ir uždaviniai išsamiai buvo konkretizuoti ir detalizuoti Lietuvos sveikatos programoje, vertinime daugiausia atsispindi šiame dokumente prisiimtų įsipareigojimų vykdymo rezultatai, o vertinimo laikotarpio atskaitos baze pasirinkta Lietuvos sveikatos programos priėmimo data.
10. Pirmiausia būtina pažymėti, kad šiuo metu išsamų konkrečių kiekybinių ir kokybinių rodiklių bei procesų vertinimą riboja ataskaitinių duomenų bazė: jos apimtis ir patikimumas, rodiklių skirtumai įvairiuose informacijos šaltiniuose, jų palyginamumo dinamikoje metodinės problemos, nepatenkinama privačių sveikatos priežiūros įstaigų statistinės atskaitomybės būklė ir kt. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, vertinimas buvo atliekamas, pasinaudojant oficialiais statistiniais duomenimis ir papildant juos kitais įmanomais informacijos šaltiniais. Vertinant buvo panaudoti tie vertinimo rodikliai, kuriuos galima buvo rasti 11 punkte išvardytuose informacijos šaltiniuose. Dėl duomenų bazės problemų kai kurių tikslų ir uždavinių vykdymo eigos nebuvo galima įvertinti.
11. Sveikatos sistemos baziniuose dokumentuose prisiimtų įsipareigojimų vertinimui buvo panaudoti šie informacijos šaltiniai – Lietuvos sveikatos informacijos centro, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinės sveikatos tarybos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sveikatos teisės ir ekonomikos centro, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos AIDS centro, Radiacinės saugos centro, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro, Respublikinio mitybos centro, Visuomenės sveikatos ugdymo centro, Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio registro, Lietuvos mokslininkų mokslinių tyrimų darbai, monografijos ir kiti leidiniai, sveikatos programas vykdančių mokslo, mokymo ir sveikatos priežiūros įstaigų informacija, Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, konferencijų, seminarų ir kitų renginių medžiaga ir kiti šaltiniai.
12. Lietuvos sveikatos programoje įvardyti pagrindiniai sveikatos politikos tikslai, kurie suskirstyti į bendruosius ir specialiuosius tikslus (jų detalizavimą žr. 1 priede), yra:
13. Iškeltus tikslus numatyta pasiekti šiais pagrindiniais integruoto poveikio būdais:
14. Sveikatos priežiūros reformos tikslų, uždavinių ir priemonių, numatytų sveikatos priežiūros sistemos baziniuose dokumentuose, įgyvendinimo rezultatų analizė per 1998–2003 m. laikotarpį pateikta 1 ir 2 prieduose. 1 priede pateikiama tikslų, 2 priede – uždavinių ir priemonių įgyvendinimo analizė. Abiejuose prieduose pateiktų analizės rezultatų struktūra priderinta prie veikatos priežiūros sistemos baziniuose dokumentuose numatytų tikslų, uždavinių ir priemonių struktūros pagal problemų sritis, kuri pateikiama 1 pav.
15. Abiejuose prieduose pateiktos diagramos yra parengtos, apskaičiuojant Lietuvos sveikatos programoje ir kituose sveikatos priežiūros sistemos baziniuose dokumentuose priimtus įsipareigojimus iki 2010 m. arba 2005 m. ir palyginant juos su faktinių rodiklių dinamika per 1998–2003 m. laikotarpį (atskirais atvejais per ilgesnį praėjusį laikotarpį). Tokia diagramų sandara sudarė galimybę įvertinti tiek minėtų įsipareigojimų vykdymo eigą nuo Lietuvos sveikatos programos priėmimo datos iki dabartinio laikotarpio, tiek įvertinti tikimybę pasiekti užsibrėžtus tikslus ir uždavinius iki 2010 m. arba 2005 m.
16. Įvertinant tai, kad sveikatos priežiūros sistemos baziniuose dokumentuose buvo pateiktos sveikatos sektoriaus plėtros gairės ir nuostatos įvairiais perspektyvinio vystymosi aspektais, jų įgyvendinimo vertinimas, iš esmės reiškia visų politinės valdžios kadencijų per 1998–2003 m. veiklos suvestinę ataskaitą visuomenei.
17. Apibendrinti atliktos analizės rezultatai leidžia išryškinti kai kuriuos teigiamus ir labai reikšmingus sveikatos priežiūros sistemos plėtros pokyčius:
17.1. per analizuojamą laikotarpį sveikatos priežiūros sistemoje pakankamai sparčiai ir kokybiškai buvo formuojama reikiama teisinė bazė, sudaranti galimybę politinio vadovavimo bei spendžiamų problemų nuoseklumui, perimamumui ir tęstinumui užtikrinti;
17.2. per penkis Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo metus buvo pasiekta teigiamų Lietuvos gyventojų pagrindinių sveikatos rodiklių pokyčių:
17.2.2. pirmą kartą po 17 metų užsitęsusio gimstamumo mažėjimo periodo įvyko esminis lūžis – gimstamumo mažėjimo tendencija ne tik sustabdyta, bet 2003 m. pasiektas gimusiųjų skaičiaus, palyginus su 2002 m., padidėjimas;
17.2.3. sparčiai mažėja kūdikių mirtingumas. Lietuvos sveikatos programoje planuotas šio rodiklio sumažinimas 30 procentų iki 2010 m. jau įvykdytas. Jo įvykdymas jau šiuo metu viršija įsipareigojimą iki 2010 m., nes kūdikių iki 1 metų amžiaus mirtingumas 100 000 gyventojų per 1998–2003 m. sumažėjo 38,1 procento;
17.2.4. taip pat mažėja perinatalinis ir neonatalinis mirtingumas, neišnešiotų naujagimių skaičius, didelės rizikos ir nepageidaujamų nėštumų skaičius;
17.2.5. pagal pagrindines vaikų privalomo skiepų kalendoriaus pozicijas jau pasiektas bemaž absoliutus profilaktinių skiepijimų lygis;
17.2.8. jau šiuo metu sergamumas kai kuriomis užkrečiamosiomis ligomis, pavyzdžiui, sifiliu ir gonorėja, sumažėjo daugiau, negu buvo planuota iki 2010 m.;
17.2.9. mažėja pirmą kartą išaiškintų psichikos ligonių ir sergančių alkoholinėmis psichozėmis skaičius;
17.3. pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo pradėtas realus sveikatos priežiūros įstaigų tinklo ir paslaugų struktūros optimizavimo procesas, kuriam buvo parengta reikiama teisinė bazė ir sukurtos reikiamos prielaidos. Apie šio proceso įgyvendinimo eigą numatoma periodiškai informuoti visuomenę. Sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimo didinimo klausimas išskirtas kaip vienas iš Sveikatos apsaugos ministerijos politikos prioritetų;
17.4. iš esmės pertvarkytas specialistų rengimas, nuo kurio nemaža dalimi priklausė reformos rezultatai;
18. Tačiau kai kurių sveikatos rodiklių kitimo tendencijos išlieka labai aktualios. Prie jų priskirtinos šios prioritetinės problemos:
18.1. sparčiai augantis, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, sergamumas ir mirtingumas nuo piktybinių navikų, ypač moterų sergamumas krūties ir gimdos kaklelio vėžiu, vyrų – plaučių ir prostatos vėžiu;
18.2. 2001 m. smarkiai padidėjęs ir po to lėtais tempais mažėjantis traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičius;
18.5. rūkymo plitimas tarp vaikų ir paauglių. Nors rūkymo plitimas tarp vyrų ir moterų įgavo mažėjimo tendenciją, tačiau nenormaliu reiškiniu laikytina tai, kad vienas Lietuvos gyventojas iš savo namų ūkio biudžeto alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams vidutiniškai išleidžia tiek pat kiek savo sveikatos priežiūrai;
18.6. maždaug pusantro karto didesnis ligoninių, tenkančių 100 000 gyventojų, ir lovų jose skaičius, palyginus su Europos šalių vidurkiu;
18.7. įtvirtinant naują sveikatos politikos etapą, ypač aktualus buvo pakankamo šios sistemos finansavimo užtikrinimas. Siekiant išspręsti šią problemą, Lietuvos sveikatos programos VI skyriuje buvo įteisinta, kad sveikatos priežiūros sistemos „visuomeninis finansavimas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidinio produkto (BVP)“ (toliau šios programos tekste paaiškinant, kad visuomeninis finansavimas susideda iš valstybinio ir socialinio draudimo fondo finansavimo) ir kad „ekonominių sunkumų laikotarpiu išlaidos sveikatos priežiūrai neturi būti mažinamos“. Faktiškai per visą analizuojamą laikotarpį minėto finansavimo mastas nesiekė 5 procentų bendrojo vidaus produkto.
IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS REFORMOS TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO PROCESO VALDYMAS
19. Svarbiausias sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių tolimesnio įgyvendinimo proceso valdymo principas turi būti:
19.1. pagrindinių sveikatos politikos principų ir gairių, užfiksuotų sveikatos priežiūros sistemos baziniuose dokumentuose, tęstinumo užtikrinimas;
19.2. periodiškas sveikatos politikos prioritetų peržiūrėjimas ir atnaujinimas, atsižvelgiant į valstybės raidos numatyto periodo ypatumus, praėjusiame etape vykusių sveikatos priežiūros reformos procesų ir Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių vertinimo rezultatus, Europos Sąjungoje bei kitose šalyse vykstančių procesų įtaką ar grėsmes Lietuvos sveikatos reformos ir sveikatos rodiklių pokyčiams.
20. Įvertinant šios Strategijos III skyriuje pateiktas preliminaraus sveikatos priežiūros sistemos bazinių dokumentų įgyvendinimo vertinimo išvadas, parenkant artimiausio etapo sveikatos politikos prioritetus, rekomenduojama ypatingą dėmesį atkreipti į šias problemas:
20.1. tolesnį vaikų ir paauglių sveikatos ugdymą ir stiprinimą, narkomanijos, rūkymo paplitimo ir kitas ypač žalingas jaunimo gyvenimo būdo problemas;
20.2. moterų sergamumo gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumo nuo krūties vėžio bei vyrų mirtingumo nuo plaučių vėžio mažinimą;
20.4. intensyvesnį ligų prevencijos ir profilaktinių priemonių diegimą bei pirminės sveikatos priežiūros grandies plėtojimą, skatinant privačią veiklą, pilnavertį bendrosios praktikos gydytojų ir jų komandos funkcijų vykdymą, ypač kreipiant dėmesį į teikiamų paslaugų apimtis ir jų kokybę;
20.5. ankstyvos piktybinių navikų diagnostikos gerinimą, ypatingą dėmesį kreipiant į ankstyvą gimdos kaklelio, krūties, storžarnės ir prostatos vėžio išaiškinimą;
20.6. paslaugų prieinamumo visuose sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygiuose gerinimą ir pacientų teisių užtikrinimą;
20.8. sveikatos priežiūros specialistų planavimo tobulinimą, atsižvelgiant į intensyvėjančius jų judėjimo tarp šalių srautus;
20.10. sveikatos priežiūros sistemos valdymo tobulinimą, koordinuotą sveikatos priežiūros paslaugų struktūros ir įstaigų tinklo optimizavimo proceso plėtojimą visuose valdymo lygiuose, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335 patvirtintą Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategiją (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132);
20.11. sveikatos draudimo ir finansavimo tobulinimą, siekiant valstybės įmokas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis priartinti prie realių jų sveikatos priežiūros kaštų;
21. Šios sveikatos politikos prioritetų atrankos rekomendacijos turėtų būti patikslintos 2005 m. pabaigoje:
21.1. atlikus tarpinį Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo vertinimą, vykdant Lietuvos sveikatos programos VII skyriuje numatytą įpareigojimą;
22. Siekiant užtikrinti maksimaliai įmanomą sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, reikėtų stebėti, vertinti ir daryti įtaką toms valdymo sritims, kuriose vykstantys pokyčiai gali daryti reikšmingą įtaką ar kelti riziką sveikatos priežiūros sistemos plėtrai:
22.5. aktyvios sveikatos politikos skatinimas, visuomenės sveikatos mokymas ir jos aktyvumo didinimas;
V. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS REFORMOS TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO VALDYMO RIZIKA
23. Šiame punkte apibūdinta galima rizika (grėsmės, ateities iššūkiai), kurią gali sukelti šios Strategijos 22 punkte įvardytos valdymo sritys, pabrėžiant tą aplinkybę, kad sveikatos reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimas labai reikšmingai priklauso nuo kitų ūkio sektorių padėties, įtakos ir dalyvavimo sprendžiant sveikatos problemas:
23.1. sveikatos politikos raidą tiesiogiai veikia bendra valstybės politikos raida. Dažna valdančiųjų partijų ir vyriausybių kaita suformuoja prielaidas valstybės politikos kaitai, o tai gali turėti neigiamos įtakos sveikatos priežiūros reformos eigai. Todėl didelis dėmesys sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo valdymo srityje turi būti skiriamas palankios politinės aplinkos formavimui, tarpžinybinio bendradarbiavimo stiprinimui, partnerių paieškai, partijų ir visuomeninių organizacijų nesutarimų šalinimui, sveikatos politikos tęstinumo užtikrinimui;
23.2. teisės aktų nuostatos negali tapti sveikatos reformos kliūtimi. Todėl būtina nuolat stebėti ir analizuoti visuomenės sveikatos poreikių ir galimybių juos patenkinti subalansavimo galimybes, Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, laiku keisti tas teisines normas, kurios pradeda trukdyti sveikatos priežiūros sistemos plėtrai;
23.3. Lietuvos ekonominė situacija dar nėra pakankamai stabili, aktualiomis išlieka nedarbo, socialiai remtinų žmonių poreikių tenkinimo ir kitos problemos, o tai apsunkina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo bei teisumo užtikrinimo galimybes. Valdant ekonominės aplinkos ir rinkos elementų formavimo veiksnius, būtina stebėti jų poveikį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, kokybei ir kitiems rodikliams, nuolat skatinti kitų ūkio sektorių materialinių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių įtraukimą į Lietuvos gyventojų sveikatos problemų sprendimą. Valdant šių grupių veiksnius, būtina vertinti tiek vidaus, tiek išorės poveikį, kurio įtaka reikšmingai stiprėja, įstojus Lietuvai į Europos Sąjungos sudėtį;
23.4. išlieka rizika, kad ir ateityje bus susiduriama su ataskaitinių duomenų apimties, patikimumo ir tinkamumo problema sveikatos reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimui ir kitų sprendimų pagrindimui. Todėl svarbu, kad informacinių technologijų valdymas užtikrintų galimybes visapusiškam sveikatos priežiūros rodiklių ir sveikatos priežiūros reformos eigos ir pokyčių stebėjimui, rodiklių palyginamumui, procesų valdymui ir jų eigos vertinimui;
23.5. visuomenės narių sveikatos mokymas, sveiko gyvenimo būdo įgūdžių ugdymas turi būti adekvatus kiekvieno visuomenės nario atsakomybės už savo sveikatą keliamiems uždaviniams;
23.6. sveikatos priežiūros specialistų rengimas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas turi užtikrinti nuolatinį jų darbo efektyvumo didinimą;
23.7. išlieka rizika, kad nebus skiriamas pakankamas dėmesys sveikatos priežiūros technologijų vertinimui, todėl ir toliau bus naudojamos kai kurios klinikiniu ir ekonominiu požiūriu neefektyvios technologijos;
23.8. atlikta sveikatos priežiūros sistemos bazinių dokumentų įgyvendinimo už praėjusį laikotarpį analizė rodo, kad juose keliamos problemos yra gana sudėtingos, jų spektras labai platus, tai patvirtina įgyvendinamų sveikatos programų gausa ir įvairovė. Kadangi tokių programų rengimą numato programinis ūkio valdymo principas, vien valstybinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų programų, tiesiogiai susijusių su sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimu, bendras skaičius siekia daugiau kaip 20. Tokia situacija kelia riziką, kad minėtoms programoms nebus užtikrintas reikiamas finansavimas, nemažai jose numatytų priemonių gali likti neįgyvendintos arba įgyvendintos pavėluotai. Todėl labai aktualiu valdymo elementu tenka išskirti sveikatos programų atrankos ir administravimo tobulinimą, prioritetų nustatymą, jų jungimą į sustambintus vienetus kompleksiniam giminingų ir tarpusavyje susijusių problemų sprendimui.
VI. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS REFORMOS TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ VERTINIMO RODIKLIAI
24. Efektyviam sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių valdymui, jų įgyvendinimo vertinimui būtina nustatyti tiek gyventojų sveikatos būklės rodiklių, tiek įgyvendinimo proceso vertinimo rodiklių sistemą.
25. Sveikatos priežiūros sistemos baziniuose dokumentuose numatytų įsipareigojimų vykdymo efektyvumo, savalaikio poveikio laiku kontrolės bei galimos jų vykdymo rizikos sumažinimui būtina:
25.1. be numatyto tarpinio Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo vertinimo 2005 m., atlikti papildomą jos vertinimą 2008 m. ir galutinį vertinimą, pasibaigus įgyvendinimo terminui, 2011 m.;
25.2. peržiūrėti galiojančią statistinių duomenų rinkimo ir kaupimo sistemą, pakeičiant ir papildant ją rodikliais, reikalingais sveikatos priežiūros sistemos bazinių dokumentų įgyvendinimo vertinimui bei atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus;
26. Šios Strategijos 27–29 punktuose pateikiami siūlomi sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo pagal atskiras problemų sritis pagrindiniai vertinimo rodikliai. Kiekvienu konkrečiu vertinimo atveju priklausomai nuo susiformavusios situacijos ir vertinimui keliamo tikslo gali būti pasirenkami ir papildomi vertinimo rodikliai. Vertinimo rodiklių sąrašas turėtų būti periodiškai peržiūrimas, atsižvelgiant į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacijos kaupimo sistemos tobulinimą, pritaikant Pasaulio sveikatos organizacijos metodologiją ir diegiant Europos Sąjungos sveikatos priežiūros vertinimo komponentą.
27. Vertinimo rodikliai sveikatos priežiūros reformos bendriesiems tikslams įvertinti:
27.1. demografinių pokyčių vertinimui:
27.1.2. prarastų gyvenimo metų rodikliai (dėl traumų, psichikos ligų, išeminės širdies ligos ir kt.),
27.2. sveikatos santykių teisumo vertinimui:
27.2.1. demografiniai, sergamumo, mirtingumo rodiklių skirtumai tarp vyrų ir moterų, miesto ir kaimo gyventojų, įvairių socialinių ir ekonominių grupių bei amžiaus grupių, tarp atskirų regionų,
27.2.2. sveikatos būklės tarp atskirų gyventojų socialinių ir ekonominių grupių, tarp lyčių, tarp atskirų regionų skirtumai, šių skirtumų atskleidimui pasirenkant keletą didžiausią mirtingumą ar sergamumą sukeliančių ligų, pvz., išeminę širdies ligą, vėžį, psichikos ligas ir kt.,
27.2.3. mirtingumo nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų, širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų tarp atskirų socialinių ir ekonominių grupių, tarp lyčių, tarp atskirų regionų skirtumai,
28. Vertinimo rodikliai sveikatos priežiūros reformos specialiesiems tikslams (gyventojų sveikatos lygiui) įvertinti:
28.5. moterų sergamumas ir mirtingumas nuo krūties ir gimdos kaklelio vėžio 100 000 gyventojų (moterų),
28.7. ankstyva piktybinių navikų diagnostika – diagnozuotų I ir II stadijos piktybinių navikų dalis nuo visų naujai diagnozuotų solidinių navikų,
28.10. traumatizmo atvejų, invalidumo ir mirtingumo dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičius 100 000 gyventojų,
28.18. vaikų iki 6 metų amžiaus, sergančių ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis, dalis tarp visų to amžiaus vaikų,
28.20. mirties atvejų nuo užkrečiamųjų ligų, valdomų specifinės profilaktikos priemonėmis, skaičius,
29. Vertinimo rodikliai sveikai gyvensenai įvertinti:
29.1. tabako vartojimo vertinimui:
29.1.6. teisinės bazės būklės įvertinimas (naujai priimtų, patobulintų ir Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančių teisės aktų skaičius),
29.2. alkoholio vartojimo vertinimui:
29.3. narkotikų vartojimo vertinimui:
29.4. sveikos mitybos vertinimui:
29.4.7. geriamojo vandens mėginių, kuriuose cheminių parametrų koncentracija viršija Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas vertes per tam tikrą laikotarpį, dalis,
29.5. fizinio aktyvumo vertinimui:
29.6. aplinkos kokybės vertinimui:
29.6.4. šalies dalyvavimas, vykdant aplinkos oro taršos mažinimo politiką bei tarptautinių aplinkos susitarimų, sutarčių ir iniciatyvų įgyvendinimą,
29.6.14. efektyvios jonizuojančiosios spinduliuotės lygio aplinkoje stebėjimo sistemos, atitinkančios šalies ir tarptautines kokybės laidavimo sistemas, buvimas,
29.7. tinkamos sveikatos priežiūros organizavimo vertinimui:
29.7.3. savivaldybių, apskričių, Sveikatos apsaugos ministerijos ir universitetų pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų skaičiaus kitimas,
29.7.5. privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (nepriklausomų rangovų), skaičius,
29.7.6. gyventojų aprūpinimas gydytojais, odontologais, slaugytojomis, farmacijos specialistais šalyje ir pagal regionus,
29.7.7. bendrosios praktikos gydytojų ir ambulatorines paslaugas teikiančių gydytojų specialistų skaičiaus dinamika,
29.7.9. pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose profilaktiškai patikrintų gyventojų skaičius per metus,
29.7.10. paimtų, ištirtų ir įvertintų citologinių gimdos kaklelio tepinėlių pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose skaičius per metus,
29.7.18. greitosios medicinos pagalbos darbo apimtys (gydytojų ir viduriniojo medicinos personalo etatai, iškvietimų skaičius),
29.8. sveikatos politikos vertinimui:
29.8.3. Nacionalinės sveikatos tarybos nutarimų ir pasiūlymų, konferencijų, simpoziumų ir kitų renginių rezoliucijų, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų sveikatos politikai tobulinti apibendrinimas (aprašomuoju būdu),
29.8.6. sveikatos politikos partnerių skaičius, kitų sektorių indėlis į sveikatos priežiūros problemų sprendimą, visuomeninių organizacijų dalyvavimas (aprašomuoju būdu),
29.8.7. informacinės sistemos plėtra, Lietuvos sveikatos informacijos centro ir SVEIDROS duomenų bazių tobulinimas ir plėtojimas bei sveikatos registrų kūrimas (aprašomuoju būdu),
29.9. finansavimo vertinimui:
29.10. vaistų politikos vertinimui:
29.10.3. valstybės išlaidų vaistų kompensavimui dalies Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto struktūroje kaita,
VII. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS VIZIJA IR VALSTYBĖS MISIJA
30. Įgyvendinus sveikatos priežiūros sistemos bazinių dokumentų pagrindines nuostatas (nors tikėtina, kad negalės būti įgyvendintos absoliučiai visos nuostatos), tikimasi sulaukti esminių pokyčių įgyvendinant ilgalaikius siekius sveikatos priežiūros sistemoje:
30.2. iš esmės pasikeis visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų požiūris į sveikatos išsaugojimą – dėmesio koncentravimą ligų diagnostikai ir gydymui pakeis dėmesys ligų prevencijai ir sveiko gyvenimo būdo įtvirtinimui;
30.3. gerokai persiskirstys proporcijos tarp stacionarinių ir ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų, nes nemažą dalį stacionarinių paslaugų pakeis ambulatorinio gydymo plėtra;
30.4. ne mažiau kaip 75–80 procentų sveikatos priežiūros problemų bus sprendžiama pirminėje sveikatos priežiūroje, kurioje dominuos bendrosios praktikos gydytojų institucija ir nepriklausomų rangovų veikla;
30.5. pertvarkius sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir paslaugų struktūrą, optimaliau bus panaudojamos sveikatos apsaugai skirtos lėšos, atsisakyta neefektyvių sveikatos priežiūros technologijų;
31. Valstybės misija yra:
31.1. sveikatos politikos priemones nuolat orientuoti į šios Strategijos 30 punkte išvardytų ilgalaikių siekių įgyvendinimą;
31.2. periodiškai atnaujinti sveikatos politikos prioritetus, atsižvelgiant į ilgalaikės vizijos ir pagrindinių programinių nuostatų vykdymo eigą bei konkretaus periodo aktualiausias problemas, kurios susiformuoja veikiant tiek vidaus, tiek išorės veiksniams;
VIII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS
33. Strategijos įgyvendinimo veiksmų planas 2005–2011 m., nurodant atsakingus vykdytojus, konkrečius terminus ir lėšų poreikį, reikalingą jų įgyvendinimui, pridedamas.
34. Priemonių planas didžiausią mirtingumą ar sergamumą sukeliančių ligų paplitimo mažinimui 2005–2010 metų laikotarpiui, nurodant įvykdymo terminus ir lėšų poreikį, pridedamas.
35. Tarpinis šios Strategijos (o kartu ir sveikatos priežiūros sistemos bazinių dokumentų tikslų ir uždavinių papildomas vertinimas) vertinimas atliekamas 2008 m., galutinis – pasibaigus Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo laikotarpiui 2010 m.
36. Atliekant Lietuvos sveikatos programoje numatytą tarpinį vertinimą 2005 m., atliekama sveikatos priežiūros sistemos plėtros analizė už 1998–2004 m. laikotarpį, tiriamos konkrečių įsipareigojimų nevykdymo priežastys. Pagrindinių sveikatos rodiklių kitimo tendencijų analizė atliekama už 1991–2004 m. laikotarpį, išskaidant jį į du periodus: pirmąjį 1991–1997 m. – iki Lietuvos sveikatos programos priėmimo, antrąjį 1998–2004 m. – po Lietuvos sveikatos programos priėmimo.
37. Atlikto vertinimo ir priežasčių analizės pagrindu bei atsižvelgiant į naujas aplinkybes Europos Sąjungos integracijos sąlygomis 2006 m. parengiamas Lietuvos sveikatos programos koregavimo projektas.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
39. Strategija yra pagrindas sveikatos priežiūros sistemos bazinių dokumentų įgyvendinimo tolesniems vertinimams atlikti, dėl kurių jos nuostatos gali būti peržiūrimos ir atnaujinamos.
40. Strategijos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto, tiesiogiai nukreipiant lėšas atsakingiems vykdytojams ir finansuojant jas per atitinkamas sveikatos programas.
Sveikatos priežiūros reformos tikslų ir
uždavinių įgyvendinimo strategijos
1 priedas
LIETUVOS SVEIKATOS PROGRAMOS (LSP) BENDRŲJŲ IR SPECIALIŲJŲ TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATŲ SUVESTINĖ
|
Tikslo pavadinimas
|
Tikslų įgyvendinimo rezultatai |
|
1.Bendrieji tikslai
1. Iki 2010 m. prailginti Lietuvos gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę iki 73 metų. |
1. Lietuvos sveikatos programoje numatyta Lietuvos gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę iki 2010 m. prailginti iki 73 metų. Iš 1 pav. nesunku pastebėti, kad per 1985–1995 m laikotarpį Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė mažėjo ir šis sumažėjimas per minėtą dešimtmetį siekė beveik 2,5 metų. Pastaraisiais metais susiformavo teigiama faktinės gyvenimo trukmės tendencija. Per 1998–2003 m. laikotarpį vidutinė gyvenimo trukmė padidėjo beveik 10 mėnesių, o skaičiuojant nuo 1995 m., kai ji įgavo teigiamą tendenciją, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo daugiau negu 3 metais.
2. Palyginimas. Vakarų Europoje vidutinė gyvenimo trukmė siekia 78,7 metų, naujosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse svyruoja nuo 70 metų iki 76 metų. Tarp Baltijos šalių Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgiausia (2001 m. duomenys): Lietuvoje – 71,8 metų, Latvijoje – 70,1 metų, Estijoje – 70,7 metų. 3. Kaip matyti iš 2 pav., pakankamai ilgą laikotarpį užsitęsė gimusiųjų skaičiaus mažėjimo tendencija Lietuvoje. Tik 2003 m. gimusiųjų skaičius pradėjo didėti.
|
| 2. Iki 2010 m. sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų 30 %. |
3 pav. faktinio mirtingumo nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų 100 000 gyventojų dinamika, susiformavusi per 1998–2003 m. laikotarpį, lyginama su Lietuvos sveikatos programos įsipareigojimu sumažinti šį rodiklį iki 2010 m. 30 procentų. Vadovaujantis minėta Lietuvos sveikatos programos nuostata, šis rodiklis nuo 98,28 atvejo turėtų sumažėti iki 69,04 atvejo. Vertinant nuo 1998 m., traumatizmas mažėjo iki 2000 m., o po 2000 m. jis pradėjo augti. 2003 m. sudarė 100,00 atvejo 100 000 gyventojų. Norint nuo dabartinio lygio iki 2010 m. pasiekti 69,04 atvejo, per likusį 7 metų laikotarpį sumažėjimas turėtų sudaryti 30,96 procento. |
| 3. Iki 2010 m. sumažinti jaunesnių nei 65 metų gyventojų mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų 15 %. |
1. Jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų 100 000 gyventojų kaita, palyginus su Lietuvos sveikatos programos įsipareigojimu, pateikta 4 pav.
2. Jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų 1000 mirusiųjų kaita, palyginus su Lietuvos sveikatos programos įsipareigojimu, pateikta 5 pav.
3. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų jaunesnių nei 65 m. 100 000 gyventojų 1998 m. sudarė 108,89 atvejo (6 pav.). Sumažinus šį rodiklį 15 procentų, 2010 m. jis turėtų būti 92,39 atvejo 100 000 gyventojų. 2003 m., palyginus su 1998 m., sumažėjimas sudaro 1,4 procento. Mirtingumas nuo piktybinių navikų iki 65 m. 100 000 gyventojų 1998 m. sudarė 85,98 atvejo. Sumažinus šį rodiklį 15 procentų, 2010 m. turėtume pasiekti 72,95 atvejo. 2003 m., palyginus su 1998 m., sumažėjimas sudaro 1,3 procento.
4. Gyventojų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų 1000 mirusiųjų kaita pateikta 7 pav.
|
|
|
5. Jaunesnių nei 65 m. amžiaus gyventojų mirtingumo nuo piktybinių navikų kaita, palyginti su Lietuvos sveikatos programos įsipareigojimu, pateikta 8 pav.
|
| 4. Iki 2010 m. sumažinti kūdikių mirtingumą 30 %. |
1. Tikslas iki 2010 m. sumažinti kūdikių mirtingumą 30 procentų vertintas kūdikių iki 1 metų amžiaus mirtingumo 100 000 gyventojų ir kūdikių iki 1 metų amžiaus mirtingumo 1 000 gimusiųjų rodikliais. Įsipareigojimų vykdymas, vertinant pagal šio rodiklio kaitą, akivaizdus. Kūdikių iki 1 metų amžiaus mirtingumo rodiklis, skaičiuojant 100 000 gyventojų, 1998 m. sudarė 9,63 atvejo. Kaip matyti iš 9 pav., Lietuvos sveikatos programoje numatytas tikslas sumažinti šį rodiklį 30 procentų, reiškia, kad 2010 m. kūdikių iki 1 metų mirtingumas 100 000 gyventojų turėtų sumažėti iki 6,76 atvejo. Faktinė situacija rodo, kad 2010 m. numatytas tikslas jau yra pasiektas, nes šis rodiklis 2003 m. sudarė 5,96 atvejo 100 000 gyventojų. 2. Panašūs rezultatai pasiekti ir pagal kūdikių iki 1 m. amžiaus mirtingumo rodiklį, tenkantį 1 000 gimusiųjų. 1998 m. jis sudarė 9,27; 2003 m. sumažėjo iki 6,75. Pagal Lietuvos sveikatos programoje numatytą įsipareigojimą 2010 m. jis turėtų sudaryti 6,49 mirties atvejo 1 000 gimusiųjų. Situacija rodo, kad per 1998-2003 m. šis Lietuvos sveikatos programos įsipareigojimas numatytas iki 2010 m. iš esmės įvykdytas. 3. Tikslinga pažymėti, kad gerus rezultatus šioje srityje nemaža dalimi lėmė efektyvios Perinatologijos programos priemonės, įgyvendintos per 1997–2001 m. laikotarpį.
4. Lietuvos sveikatos programos priemonėse, siekiant sumažinti kūdikių mirtingumą, numatyta pasiekti, kad 40 procentų kūdikių iki 4–6 mėnesių būtų maitinami motinos pienu. Faktinė padėtis rodo, kad pagausėjo natūralaus kūdikių maitinimo atvejų, pailgėjo maitinimo trukmė (Respublikinio mitybos centro apklausos rezultatų ir Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys), tačiau nuolat tokio pobūdžio informacija nėra kaupiama: ● Motinų, žindančių kūdikius iki 4 mėn., dalis: 1993 m. – 23,0 %; 1999 m. – 36,4 %; 2001 m. – 42,3 %. ● Motinų, žindančių kūdikius iki 6 mėn., dalis: 1993 m. – 9,8 %; 1999 m. – 22,2 %; 2002 m. – 26,6 %. Kūdikių, maitinamų tik natūraliai iki 6 mėn., buvo: 1999 m. – 6,6 %; 2002 m. – 15,45 %. Kūdikių, maitinamų mišriai iki 6 mėn., buvo: 1993 m. – 11,1 %; 1995 m. – 9,8 %; 1999 m. – 22,2 %; 2002 m. – 26,31 %. ● Motinų, žindančių kūdikius iki vienerių metų, dalis: 1993 m. – 0,1 %; 1999 m. – 6,8 %. 5. Įgyvendinant kūdikių mirtingumo mažinimo priemones taip pat buvo numatyta visuose gimdymo stacionaruose užtikrinti ankstyvą naujagimių maitinimą krūtimi, pasiekti, kad motina būtų su kūdikiu visą parą. Respublikiniam mitybos centrui, vykdant valstybinę Kūdikių ir vaikų iki 3 m. mitybos gerinimo 1995–2000 m. programą, buvo nustatyta, kad 1999 m. 60 procentų motinų su kūdikiu buvo visą parą. Vėliau tokie tyrimai nebuvo atliekami.
|
| 5. Iki 2005 m. parengti ir įgyvendinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės monitoringo ir analizės sistemą. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, nustatyti tikslą iki 2010 m. |
2001–2003 m. buvo ištirta Vilniaus ir Kauno aukštųjų mokyklų studentų ir socialiai remtinų žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis – širdies ir kraujagyslių, kaulų raumenų ir jungiamojo audinio, onkologinėmis ir kitomis ligomis, gyvenimo kokybė ir ją įtakojantys veiksniai. 2004 m. tiriama darbingo amžiaus ir pagyvenusių žmonių virš 65 m. gyvenimo kokybė, mitybos ir darbo sąlygų įtaka gyvenimo kokybei. Lietuvos visuomenė per radiją ir spaudą reguliariai informuojama apie gyvenimo kokybės lygį. Apie Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę planuojama paskelbti medžiagą užsienio spaudoje.
|
|
2. Specialieji tikslai
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1. Iki 2010 m. sumažinti jaunesnių nei 65 metų žmonių mirtingumą nuo išeminės širdies ligos ir insulto 15 %. |
1. Iš 10 pav. matyti, kad per 1998–2002 m. laikotarpį mirtingumas nuo išeminės širdies ligos 100 000 gyventojų nežymiai padidėjo, padidėjimas sudaro 1,5 procento, o nuo insulto sumažėjo 7,2 procento. 1998 m. nuo išeminės širdies ligos jaunesnių nei 65 m. žmonių mirtingumas 100 000 gyventojų sudarė 48,42 atvejo, 2002 m. – 49,14. Norint įvykdyti Lietuvos sveikatos programoje užfiksuotą įsipareigojimą, šis rodiklis turėtų sumažėti iki 41,16 atvejo 2010 m. 2. 1998 m. mirtingumas nuo insulto jaunesnių nei 65 m. žmonių 100 000 gyventojų sudarė 27,08 atvejo, 2002 m. sumažėjo iki 25,14. 2010 m. reikėtų pasiekti 23,02 atvejo 100 000 gyventojų.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2. Iki 2010 m. sumažinti 65–74 metų žmonių mirtingumą nuo išeminės širdies ligos ir insulto 10 %. |
11 pav. pateikiamas Lietuvos sveikatos programoje prisiimto įsipareigojimo iki 2010 m. sumažinti 65–74 m. žmonių mirtingumą nuo išeminės širdies ligos ir insulto 10 % palyginimas su šio rodiklio faktiškai susiklosčiusia dinamika.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 3. Iki 2010 m. sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio 15 %. 4. Iki 2010 m. sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu 15 %. |
1. Nors Lietuvos sveikatos programoje numatyta mažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumą nuo krūties vėžio, abu rodikliai turi tendenciją didėti (12 pav.). 1998 m. iš 100 000 moterų gimdos kaklelio vėžiu sirgo 24,65, iki 2003 m. sergamumas padidėjo iki 25,00 moterų, arba 1,4 procento. Sutinkamai su Lietuvos sveikatos programos keliamais uždaviniais iki 2010 m. sergamumas 100 000 moterų turėtų sumažėti iki 20,95 atvejo. 2. Mirtingumas nuo krūties vėžio 100 000 gyventojų per 1998–2003 m. padidėjo nuo 15,1 iki 17,7. Norint pasiekti Lietuvos sveikatos programoje keliamą užduotį, per likusį iki 2010 m. laikotarpį, skaičiuojant nuo dabartinio lygio, reikėtų jį sumažinti 27,5 procento.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 5. Iki 2010 m. sumažinti vyrų mirtingumą nuo plaučių vėžio 15 %. |
Vertinant užduoties iki 2010 m. sumažinti vyrų mirtingumą nuo plaučių vėžio iki 15 % vykdymo eigą, teko pasinaudoti vyrų mirtingumo nuo trachėjos ir plaučių vėžio 100 000 vyrų rodikliu, nes mirtingumas nuo abiejų priežasčių apskaitomas kartu. Šis rodiklis 1998 m. sudarė 75,49 atvejo, 2003 m. išaugo iki 76,30, arba 1,1 procento (13 pav.). Iki 2010 m. pagal Lietuvos sveikatos programoje numatytus įsipareigojimus turėtų sumažėti iki 64,17 mirčių atvejų 100 000 vyrų arba, skaičiuojant nuo dabartinio lygio, 15,9 procento.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 6. Iki 2010 m. sumažinti piktybinių navikų užleistumą 20 %. |
1. Siekiant sumažinti piktybinių navikų užleistumą, nuo 2001 m. buvo įgyvendinamos atitinkamos priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 751 patvirtintoje Nacionalinėje vėžio kontrolės programoje. Šiuo metu yra įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1593 patvirtinta valstybinė Vėžio profilaktikos ir kontrolės programa 2003–2010 m. 2. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.V-759 buvo numatyta pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms skirti 1000 litų už kiekvieną atvejį, diagnozavus I ar II stadijos piktybinį naviką, arba, įtarus tokią diagnozę, išdavus siuntimą tirti ir pasitvirtinus įtariamai diagnozei. 3. Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.V-483 patvirtinta nauja Papildomo mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų suteiktas skatinamąsias paslaugas ir gerus darbo rezultatus tvarka. Sutinkamai su šio įsakymo nuostatomis ankstyva piktybinių navikų diagnostika taip pat priskirta prie papildomai apmokamų skatinamųjų paslaugų. 4. 2004 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete pirmą kartą pradedamai realizuoti prevencijos programai finansuoti skirta 4 mln. litų. Pagrindine minėtos programos priemone numatyta gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencija. Šio tikslo įgyvendinimui sveikatos apsaugos ministras 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482 patvirtino Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programą.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 7. Iki 2005 m. stabilizuoti ligotumą psichikos ligomis. |
Vadovaujantis esama apskaita, įsipareigojimą iki 2005 m. stabilizuoti ligotumą psichikos ligomis galima buvo vertinti sergančiųjų psichikos ligomis metų pabaigoje 100 000 gyventojų ir pirmą kartą išaiškintųjų psichikos ligonių skaičiumi 100 000 gyventojų (14 pav.). Pirmą kartą išaiškintųjų psichikos ligonių skaičių 100 000 gyventojų per 1998–2003 m. laikotarpį pavyko ne tik stabilizuoti, bet ir sumažinti 30 procentų. Bendras sergančiųjų psichikos ligomis ligonių skaičius iki 2002 m. augo ir per 1998–2002 m. laikotarpį padidėjo 34,5 procento. Remiantis išankstiniais duomenimis, šių ligonių skaičius pradėjo mažėti tik 2003 m., mažėjimas per vienerius metus sudarė 42,9 ligonių 100 000 gyventojų.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 8. Iki 2010 m. sumažinti savižudybių kiekį iki vidutinių Europos šalių rodiklių, t.y. iki 25 atvejų iš 100 000 gyventojų. 9. Iki 2010 m. sumažinti sergamumą alkoholinėmis psichozėmis iki 10 iš 100 000 gyventojų. |
1. Savižudybių skaičiaus 100 000 gyventojų dinamika yra įgavusi nepalankią tendenciją. 1998 m. savižudybių skaičius sudarė 43,62 atvejo 100 000 gyventojų. Pagal prisiimtą įsipareigojimą, norint sumažinti šį rodiklį iki 25 atvejų iš 100 000 gyventojų, bendras sumažėjimas per visą laikotarpį turėtų sudaryti 42,7 procento, arba kasmet vidutiniškai turėtų sumažėti maždaug 3,6 procento. Faktiškai minėtas rodiklis per 1998-2002 m. išaugo 2,3 procento (15 pav.), o per 2003 m. sumažėjo 2,53 atvejo 100 000 gyventojų. 2. Sergamumo alkoholinėmis psichozėmis tendencijos yra palankios, stebimas situacijos gerėjimas. Lietuvos sveikatos programoje prisiimtas įsipareigojimas yra pakankamai plataus masto. Skaičiuojant nuo 1998 m. faktinės būklės sergamumą alkoholinėmis psichozėmis 100 000 gyventojų iki 2010 m. reikia sumažinti 63,6 procento. Per 1998–2003 m. šis rodiklis pagerėjo 18,2 procento ir sumažėjo nuo 27,5 iki 22,5 atvejo 100 000 gyventojų. Jeigu daryti prielaidą, kad įsipareigojimo įgyvendinimas vyks tolygiai, faktinis rodiklio pagerėjimas per minėtą laikotarpį lenkė vidutinį jo įgyvendinimo tempą.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 10. Iki 2005 m. stabilizuoti sergamumą TB, t. y. neleisti sergamumui šia liga pasiekti epidemijos slenksčio – 100 iš 100 000 gyventojų. 11. Iki 2010 m. sumažinti sergamumą TB 30 %. |
Iš 16 pav. pateiktos diagramos nesunku pastebėti, kad įsipareigojimai sergamumo tuberkulioze mažinimo srityje vykdomi, susiformavo palanki sergamumo tuberkulioze mažėjimo tendencija ir vis labiau tolstama nuo epidemijos slenksčio. 1998 m. tuberkulioze sergančiųjų skaičius sudarė 79,33 atvejo 100 000 gyventojų. Iki 2002 m. šis rodiklis sumažėjo 23,9 procento ir sudarė 60,34 atvejo. 2003 m. sergamumas tuberkulioze 100 000 gyventojų buvo 65,05 atvejo, tačiau yra žemiau ribos, jei įsipareigojimas sumažinti sergamumą tuberkulioze iki 2010 m. 30 procentų būtų vykdomas tolygiais tempais. Įvykdžius Lietuvos sveikatos programoje numatytą įsipareigojimą iki 2010 m., sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų turėtų sumažėti iki 55,53 atvejo arba, skaičiuojant nuo 2003 m. lygio, sumažėti dar 14,6 procento. Yra pagrindo prognozuoti, kad šio tikslo įgyvendinimas nesudarys problemų.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 12. Išaiškinti 70 % naujai susirgusių TB ir 85 % jų pagydyti. |
Vertinant prisiimtą įsipareigojimą dėl naujai susirgusių tuberkulioze ligonių išaiškinimo ir jų išgydymo, tendencijos per 1998–2003 m. pateikiamos 17 pav.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 13. Iki 2010 m. realų sergamumą sifiliu sumažinti iki 5 iš 100 000 gyventojų. 14. Iki 2010 m. realų sergamumą gonorėja sumažinti iki 40 iš 100 000 gyventojų. |
Sparčiai mažėja sergamumas sifiliu ir gonorėja. Lietuvos sveikatos programos įsipareigojimai dėl sergamumo šiomis ligomis sumažinimo jau įvykdyti, pasiektas sergamumo lygis gerokai lenkia 2010 m. įsipareigojimą. 1998 m. sifiliu sirgo 65,5 žmonių 100 000 gyventojų, 2003 m. – 13,2. Buvo įsipareigota iki 2010 m. sumažinti šį rodiklį iki 25. Gonorėja 1998 m. sirgo 41,9 žmonių 100 000 gyventojų, 2003 m. sergamumas sumažėjo iki 14,6 (18 pav.). Lietuvos sveikatos programoje numatyta sumažinti iki 40 iš 100 000 gyventojų 2010 m.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 15. Iki 2010 m. sustabdyti AIDS plitimą. Likti mažo paplitimo šalimi. |
Vertinant tikslą dėl AIDS plitimo sustabdymo ir Lietuvos pasilikimo mažo ŽIV/AIDS paplitimo šalimi, 19 pav. pateikiama sergamumo AIDS ir ŽIV infekuotųjų skaičiaus 100 000 gyventojų dinamika. Lietuvos AIDS centro duomenimis, nuo 1988 m., kai Lietuvoje buvo nustatytas pirmasis ŽIV atvejis, iki 2004 m. rugsėjo mėnesio iš viso šalyje diagnozuoti 928 ŽIV nešiotojai. Tuo tarpu kaimyninėje Baltarusijoje gyvena 14 tūkst., Kaliningrado srityje – 4 tūkst., Lenkijoje – daugiau nei 8 tūkst., Latvijoje – 2,5 tūkst. infekuotųjų. Vieno ŽIV paciento gydymas Lietuvoje kainuoja apie 30 tūkst. litų per metus. 2004 m. sausio – rugpjūčio mėn. gydymą gavo 40 ŽIV infekuotų pacientų.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 16. Iki 2005 m. sumažinti sergamumą užkrečiamosiomis žarnyno ligomis 50 %. 17. Iki 2010 m. sumažinti sergamumą užkrečiamosiomis žarnyno ligomis iki sporadinių atvejų. Mažinti sergamumą kitomis užkrečiamosiomis ligomis. 18. Įdiegti naujus užkrečiamųjų ligų diagnostikos metodus. |
Įsipareigojimo sumažinti sergamumą užkrečiamosiomis žarnyno ligomis vertinimui panaudotas sergamumo užkrečiamosiomis ligomis rodiklis 100 000 gyventojų. Lietuvos sveikatos programoje iki 2005 m. numatyta jį sumažinti 50 procentų, per likusį penkmetį – likviduoti iki pavienių atvejų. 1998 m. sergamumas šiomis ligomis 100 000 gyventojų siekė beveik 340 atvejų. Iki šiol nesusiformavo nuosekli šių susirgimų dinamikos tendencija. Nuo 1999 m. susirgimų skaičius mažėjo, tačiau 2002 m. jis vėl išaugo iki 325 atvejų 100 000 gyventojų. 2003 m. sumažėjo iki 309,57 atvejo. Būtina siekti spartesnių šio rodiklio mažėjimo tempų, nes, norint įvykdyti iki 2005 m. prisiimtą įsipareigojimą, susirgimų skaičių, skaičiuojant nuo 2003 m. ataskaitinio lygio, reikėtų sumažinti dar 45,1 procento ir pasiekti 170 susirgimų skaičiaus rodiklį 100 000 gyventojų (20 pav.).
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 19. Iki 2010 m. pasiekti, kad nebūtų mirties atvejų nuo užkrečiamųjų ligų, valdomų specifinės profilaktikos priemonėmis. 20. Iki 2010 m. likviduoti vietinės kilmės poliomielitą, difteriją, išvengti įgimto raudonukės sindromo ir epideminio parotito atvejų. |
Iki 2010 m. planuojama pasiekti, kad nebūtų mirties atvejų nuo užkrečiamųjų ligų, valdomų specifinės profilaktikos priemonėmis. Faktiškai susiklosčiusi mirties atvejų nuo užkrečiamųjų ligų skaičiaus dinamika per 1998–2003 m. buvo tokia:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 21. Iki 2010 m. sumažinti sergamumą tymais iki 1 atvejo 100 000 gyventojų. |
Vertinant siekį sumažinti sergamumą tymais iki vieno atvejo 100 000 gyventojų, 21 pav. pateikiama sergamumo šia liga dinamika per 1999–2003 m. laikotarpį.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 22. Iki 2010 m. didinti imunizavimo mastus prieš užkrečiamąsias ligas pagal Lietuvos skiepų kalendorių (iki 97–98 %). |
Kaip matyti iš 22 pav., jau šiuo metu Lietuvos sveikatos programoje nurodytas siektinas imunizavimo lygis yra pasiektas pagal profilaktinius naujagimių skiepijimus nuo tuberkuliozės ir hepatito B, 1 metų amžiaus vaikų skiepijimus nuo poliomielito, 2 metų amžiaus vaikų skiepijimus nuo epideminio parotito, raudonukės ir tymų. Nedidelis atotrūkis iki 2010 m. numatyto pasiekti lygio liko tik pagal imunizavimo mastą nuo difterijos, stabligės ir kokliušo (dabartiniu metu paskiepijama 94,2 procento vaikų).
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 23. Iki 2005 m. sukurti ir įgyvendinti burnos ertmės ligų profilaktikos projektus įvairioms gyventojų grupėms. 24. Iki 2010 m. 10 % sumažinti burnos ertmės ligų paplitimą ir 15 % – ėduonies intensyvumą visose gyventojų grupėse. |
Kaip matyti iš 23 pav., kariozinio dantų pažeidimo laipsnis per 1998–2001 m. laikotarpį sumažėjo visose nurodytose amžiaus grupėse.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 25. Iki 2010 m. sumažinti 30 % naujų aklumo atvejų dėl cukrinio diabeto. 26. Iki 2010 m. sumažinti 30 % žmonių skaičių, kuriems dėl cukrinio diabeto išsivysto paskutinė inkstų nepakankamumo stadija. |
1. Žmonių, kurių kraujyje rasta per daug gliukozės, skaičius turi tendenciją didėti. Jo dinamika 1993–2003 m. buvo tokia:
2. Lietuvos diabeto asociacijos duomenimis, 2003 m. medicininės socialinės ekspertizės metu pirminis tikrinimas buvo atliktas 1 192 asmenų, iš jų invalidais pripažinti 854 asmenys, su akių pažeidimais – 23, su inkstu pažeidimais – 2. 3. Dėl diabetinės retinopatijos pirmą kartą kreipėsi 25 asmenys, ši liga diagnozuota 7 asmenims. 4. Dėl cukrinio diabeto pakartotinai tikrinta 2 947 invalidų. Invalidais pripažinti 2 944, reabilituoti – 3. 5. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje 35–64 m. amžiaus žmonių grupėje 1986–1987 m. cukriniu diabetu sirgo 1,7 procento vyrų ir 3,15 procento moterų, 2001–2002 m. – iki 3,76 procento vyrų ir iki 4,56 procento moterų. 6. Tarptautinė diabeto federacija savo leidinyje „Diabetes around the World“ nurodo, kad Lietuvoje 1998 m. diabetu sirgo 2,54 procento gyventojų, 2003 m. šios federacijos Atlaso duomenimis 20–79 m. amžiaus žmonių grupėje diabetu sirgo 9,4 procento. 7. Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos Vaikų, sergančių diabetu, registro duomenimis, 2004 m. sausio 1 d. I tipo cukriniu diabetu sergančių 0–18 m. amžiaus vaikų buvo 616.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 27. Iki 2010 m. sumažinti 30 % žmonių skaičių, kuriems dėl diabetinės gangrenos atliekamos galūnių amputacijos. |
Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto duomenimis, šiuo metu apie 28 procentai kojų amputacijų Lietuvoje atliekama dėl cukrinio diabeto. Cukrinis diabetas diagnozuojamas pavėluotai, jau išsivysčius komplikacijoms. Lietuvoje 15-19 procentų diabetas diagnozuojamas kojų amputacijų metu.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 28. Iki 2010 m. vykdant intensyvias programas gerokai pagerinti slaptų angliavandenių apykaitos sutrikimų formos išaiškinimą. |
Endokrinologijos instituto nuomone cukrinio diabeto paplitimo rodiklis negali būti interpretuojamas kaip epidemiologinis indeksas. Šio instituto mokslinių epidemiologinių tyrimų duomenimis Lietuvoje 1987 m. cukriniu diabetu sirgo 2,31 procento miesto ir 1,98 procento kaimo gyventojų, nors registruota buvo tik 32 000 ligonių. 2002 m. atitinkamai sirgo 3,76 ir 4,56, registruota buvo 50 000 ligonių. Didėja ir slaptų angliavandenių apykaitos sutrikimų formų skaičiai. Tai rodo, kad daug žmonių, sergančių cukriniu diabetu, nežino, jog serga šia liga.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 29. Iki 2010 m. pasiekti, kad sergančių cukriniu diabetu moterų nėštumo baigčių rodikliai susilygintų su atitinkamais cukriniu diabetu nesergančių moterų rodikliais. |
1. Pagrindinis nėštumo baigties rodiklis yra perinatalinis mirtingumas. Šis rodiklis pradėjo Lietuvoje mažėti nuo 1994 m., kai Kauno medicinos universiteto klinikose buvo pradėta centralizuota nėščiųjų, sergančių cukriniu diabetu, priežiūra. Dabar minėtose klinikose gimdo apie 85 procentai visų Lietuvoje cukriniu diabetu sergančių moterų (išskyrus Vilniaus kraštą). Perinatalinio mirtingumo dinamika buvo tokia: 1968–1973 m. – 340,9 promilės; 1974–1978 m. – 229,2 promilės; 1984–1988 m. – 178,2 promilės; 1998–2002 m. – 40,4 promilės. 2. Endokrinologijos instituto specialistų nuomone išvengti perinatalinio mirtingumo galima tik tada, kai moterys planuoja nėštumą ir pastoja tik esant pilnai valdomam (kompensuotam) cukriniam diabetui. |
______________
Sveikatos priežiūros reformos tikslų ir
uždavinių įgyvendinimo strategijos
2 priedas
LIETUVOS SVEIKATOS PROGRAMOS UŽDAVINIŲ IR PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATŲ SUVESTINĖ
|
|
1. Sveika gyvensena
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.1. Tabako vartojimo sumažinimas
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai
1. Iki 2005 m. sumažinti vyrų rūkymo paplitimą 5 % ir stabilizuoti moterų rūkymo paplitimą. 2. Iki 2010 m. vyrų ir moterų rūkymo paplitimą sumažinti 10 %. 3. Iki 2010 m. sumažinti vaikų ir paauglių rūkymą 10 %.
II. Priemonės
1. Įgyvendinti Valstybinę tabako kontrolės programą. 2. Drausti tabako gaminių reklamą, jų realizavimo ir vartojimo rėmimą. 3. Sveikatos ugdymo, sveikatos priežiūros, farmacijos, švietimo ir mokslo įstaigoms aktyviai prisidėti prie rūkymo paplitimo sumažinimo, skleisti informaciją ir organizuoti renginius apie rūkymo žalą ir pasekmes, formuoti nerūkančiųjų kolektyvus, padėti rūkantiesiems mesti rūkyti, teikti metodinę pagalbą. 4. Skatinti visuomenines ir nevyriausybines organizacijas aktyviai dalyvauti nerūkymo, kaip socialinės normos, įgyvendinimo procese. |
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai
1. 1998 m. duomenimis Lietuvoje rūkė 48,5 procento vyrų ir 12,5 procento moterų (1 pav.). Sutinkamai su Lietuvos sveikatos programoje numatytais siekiais, rūkančiųjų vyrų dalis iki 2005 m. turėtų sumažėti iki 46,1 procento, o 2010 m. iki 43,7 procento, rūkančių moterų dalis nuo 1998 m. neturėjo didėti, o iki 2010 m. turėtų sumažėti iki 11,3 procento. 2002 m. rūkančių vyrų dalis sumažėjo iki 43,7 procento, t.y. lygio, atitinkančio 2010 m. įsipareigojimą, o rūkančių moterų dalis po įvykusio padidėjimo iš esmės grįžo į 1998 m. lygį. Norint įvykdyti numatytą užduotį per likusį laikotarpį rūkančių moterų dalį reikia sumažinti dar 1,5 punkto.
2. Kaip rodo statistika, rūkymo paplitimas vaikų ir paauglių tarpe kelia susirūpinimą. Ryškėja ženkliai didėjančios šio žalingo įpročio paplitimo tendencijos. Ypač sparčiais tempais plinta rūkalų naudojimas mergaičių tarpe. Jeigu 1994 m. rūkė 12 procentų berniukų ir 3,8 procento mergaičių, tai 2002 m. jau rūkė 26,2 procento berniukų ir 14,9 procento mergaičių (2 pav.). Tai reiškia, kad rūkančiųjų berniukų dalis išaugo daugiau negu 2 kartus, mergaičių – beveik 4 kartus. Kadangi 2000 m. rūkė penktadalis berniukų ir 8,9 procento mergaičių, norint sumažinti šiuos rodiklius 10 procentų, kaip numatyta Lietuvos sveikatos programoje, 2010 m. rūkančių berniukų skaičius turėtų sudaryti 18 procentų, rūkančių mergaičių – 8 procentus. Taigi Sveikatos apsaugos ministerijos dabartiniu metu pasirinktas dėmesio vaikams ir paaugliams stiprinimas ir vaikų problemų sprendimo prioritetas yra labai pagrįstas ir laiku numatytas.
3. 2003 m. tyrimų duomenimis 40 ir daugiau kartų per gyvenimą rūkė 38,6 % moksleivių, o per paskutines 30 dienų rūkė 40,7 % moksleivių. 4. Parengta teisinė bazė, teisės aktus derinant su Europos Sąjungos teisine baze ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Priimti atitinkami įstatymai (žr. šio priedo 3.2. sk. Sveikatos priežiūros reforma), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai dėl tabako gaminių mažmeninės prekybos, dėl gamybos ir importo bei didmeninės prekybos licencijavimo, dėl konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo, dėl vidaus tvarkos kardomojo kalinimo vietose, dėl tabako gaminių kokybės ir higienos ekspertizės, dėl tabako gamintojų ir importuotojų ataskaitų, dėl tabako gaminių kokybės kontrolės, dėl tabako gaminių gamintojų ir importuotojų ataskaitų apie šių gaminių sudedamąsias dalis ataskaitų pateikimo, atitinkamų ministerijų ir kitų institucijų teisės aktai dėl parduodamų prekių ženklinimo, specialių rūkymo vietų įrengimo darbovietėse, valstybinės tabako gaminių statistikos, gamybos, prekybos, importo ir vartojimo apskaitos ir kt.
5. Įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Valstybinė tabako kontrolės programa 1998–2010 m. 6. Organizuota renginių rūkymo prevencijos temomis:
7. Įgyvendintos rūkymo prevencijos priemonės: - rūkymo prevencijos temos integruotos į ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo programas; - rūkymo prevencijos priemonės įtrauktos į pacientų sveikatos mokymo programas; - rūkymo prevencijos priemonės integruotos į 17 apskričių ir savivaldybių įgyvendinamas programas; - rūkymo prevencijos priemonės įtrauktos į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Kauno medicinos universiteto mokymo programas; - pedagogus rengiančiose aukštosiose mokyklose organizuojami pasirenkamieji kursai apie tabako, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevenciją.
8. Įgyvendintos visuomenės švietimo priemonės: - organizuotos radijo ir televizijos laidos, vaizdo ir audioklipai; - kasmet rengiami Pasaulio dienos be tabako minėjimai, tarptautinių nerūkymo dienų kampanijos, organizuojami reportažai ir teikiama informacija žiniasklaidai; - organizuota apie 10 stovyklų ir 22 konkursai rūkymui netoleruoti; - organizuojami renginiai sporto šventėse ir moksleivių teatro festivalių bei kitų susibūrimų metu, antireklaminė kampanija, akcijos, viktorinos padėti atsisakyti rūkymo ir kt. 9. Išleista leidinių rūkymo žalos ir prevencijos temomis:
10. Leidiniai kovos su rūkymu tematika: - išleisti metodiniai leidiniai sveikatos mokymo organizatoriams ir sveikatos priežiūros specialistams; - 1999–2003 m. išleisti 8 leidiniai jaunimui ir moksleiviams, 14 atmintinių, 2 brošiūros, 3 plakatai, lipdukai, skrajutės, skirtukai knygoms, į lietuvių kalbą išversti kai kurie tarptautiniai leidiniai ir kt. 11. 2002 m. paremtas Trakų rajono savivaldybės projektas, 2003 m. organizuotas konkursas ir paremti 2 geriausiai parengti nevyriausybinių vaikų ir jaunimo organizacijų rūkymo prevencijos projektai. 12. Mokymo ir kvalifikacijos kėlimo bei tyrimų organizavimo priemonės: - Kauno medicinos universitete organizuotas pagalbos metantiesiems rūkyti pagrindų kursas; - organizuoti tobulinimosi kursai sveikatos priežiūros darbuotojams ir seminarai pedagogams; - 2003 m. organizuota tarptautinė konferencija „Tabako kontrolė ir rūkymo prevencija“;
- 2001 m. atliktas suaugusiųjų sveikatos žinių, elgsenos, įpročių ir rūkymo paplitimo tyrimas, kurio rezultatai išleisti atskiru leidiniu; - Lietuvos specialistai dalyvavo tarptautinėse konferencijose, seminaruose ir stažuotėse Londone, Budapešte, Rygoje ir Ženevoje, Pedagogikos institutas dalyvauja tarptautiniame tabako vartojimo Europos mokyklose tyrime; - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose įdiegta nauja miokardo doplerio tyrimo metodika širdies išemijai, kuria labai dažnai serga rūkantieji, diagnozuoti. 13. Kaune įkurtas Medicinos ir psichologinės pagalbos kabinetas metantiems rūkyti, rengiami tokie kabinetai ir kituose miestuose. 14. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba 2000 m. patikrino 784, 2001 m. – 951, 2002 m. – 1 003 įmones, turinčias licencijas verstis prekyba tabako gaminiais. 15. Valstybinė darbo inspekcija 1999 m. užfiksavo 813, 2000 m. – 360 pažeidimų dėl rūkymo darbo vietose.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.2. Alkoholio vartojimo mažinimas
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I.Uždaviniai
1. Iki 2010 m. sumažinti alkoholio vartojimą 25 %.
II. Įgyvendinimo priemonės
1. Įgyvendinti Valstybinę alkoholio kontrolės programą. 2. Iki 2000 m. parengti alkoholio žalos sveikatai ir ūkiui stebėjimo sistemą ir vykdyti monitoringą. 3. Kasmet 1–2 % mažinti alkoholinių gėrimų bei žaliavos importą ir gamybą, nuolat didinant alkoholinių gėrimų kainas priklausomai nuo pajamų augimo tempų ir kitų prekių kainų augimo. 4. Kasmet 1–2 % didinti asmenų, nevartojančių stiprių alkoholinių gėrimų, skaičių. 5. Parengti monopolio gamybai įvedimo ir kvotų nustatymo sąlygų pagrindimą. 6. Formuoti teigiamą požiūrį į blaivybę, skatinti atsisakyti alkoholio vartojimo, sukurti kontrolės ir prevencijos bei narkologinių ligonių gydymo ir reabilitacijos priemonių sistemą. |
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai
1. Šiuo atveju vertinimas atliktas pasinaudojant absoliutiniais dydžiais. Analizuojant situaciją, matyti, kad ataskaitose fiksuojamos teigiamos besigydančių nuo alkoholizmo absoliutinio skaičiaus mažėjimo tendencijos. Jeigu 1998 m. pabaigoje nuo alkoholizmo gydėsi 71 392 ligoniai, tai 2003 m. pabaigoje jų skaičius sumažėjo iki 64 342 arba 7 050 ligonių (3 pav.). Šis sumažėjimas sudaro 9,9 procento. Tačiau, norint pasiekti Lietuvos sveikatos programoje numatytą lygį, per likusį laikotarpį jų skaičius turėtų sumažėti dar 16,8 procento. Tai reiškia, kad per 1998–2003 m. laikotarpį vidutiniškai per vienerius metus besigydančių nuo alkoholizmo ligonių skaičius mažėjo po 1 410 ligonių, o per 2004–2010 m. laikotarpį jų skaičius kasmet turėtų mažėti vidutiniškai po 1 542 ligonius. 2. Įrašytų į įskaitą pirmą kartą susirgusių nuo alkoholizmo absoliutinis skaičius turimais duomenimis per 1998–2003 m. laikotarpį sumažėjo nuo 6 377 periodo pradžioje iki 2 161 periodo pabaigoje (4 pav.). Sumažėjimas sudaro 4 216 ligonių arba 66,1 procento.
3. Lietuvos sveikatos programoje pažymima, kad „mirtys, susijusios su alkoholiu Lietuvoje vidutiniškai sudaro 10,4 %. Pagal PSO alkoholio vartojimas nulemia 6 % jaunesnių nei 75 m. žmonių mirtį“. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenų pagrindu 5 pav. pateikta dinamika mirčių, susijusių su šiomis priežastimis (nurodant Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos TLK-10) kodus: lėtinis alkoholizmas (F10.2), baltoji karštligė, sukelta alkoholio (F10.4), psichofiziniai sutrikimai vartojant alkoholį (F10.5), nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio (G31.2), alkoholinė polineuropatija (G62.1), alkoholinė kardiomiopatija (I42.6), alkoholinė kepenų liga (K70), lėtinis alkoholinis pankreatitas (K86.0) ir atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (X45).
4. Iš visų mirusių nuo alkoholio vartojimo sukeltų priežasčių, pateiktų 5 pav., atsitiktinai apsinuodijusių alkoholiu ir įrašytų į įskaitą, sergančių lėtiniu alkoholizmu, skaičiaus dinamika:
... – šioje ir kitose lentelėse ženklas reiškia, kad duomenų nerasta.
5. Alkoholinius gėrimus vartojo:
6. Alkoholį vartojančių 15–16 m. moksleivių dalis (V.Grabauskas, IV Nacionalinė sveikatos politikos konferencija, 2004): 1999 m. – 96,0 %; 2003 m. – 97,9 %.
7. Kartą per savaitę arba dažniau vartojančių bet kokius alkoholinius gėrimus paauglių dalis, % (V.Grabauskas, IV Nacionalinė sveikatos politikos konferencija, 2004):
8. Paauglių, prisipažinusių, jog buvo apsvaigę nuo alkoholio du arba daugiau kartų, procentais (V.Grabauskas, IV Nacionalinė sveikatos politikos konferencija, 2004):
9. Moksleivių abstinentų iki 15–16 metų amžiaus, nebandžiusių alkoholinių gėrimų, dalis: 1995 m. – 5,2 %, t. sk. berniukų – 5,5 %, mergaičių – 5,0 %; 2003 m. – 2,1 %, t. sk. berniukų – 1,8 %, mergaičių – 2,3 %.
10. Psichikos ir elgesio sutrikimų ir neblaivių asmenų padarytų nusikaltimų dinamika:
11. Neblaivių vaikų padarytų nusikaltimų skaičius: 2001 m. – 730; 2002 m. – 811. 12. Vieno namų ūkio nario piniginių pajamų ir alkoholinių gėrimų kainų kitimo dinamika:
13. Lietuvos sveikatos programoje buvo planuojama „kasmet 1–2 % mažinti alkoholinių gėrimų bei žaliavos importą ir gamybą, nuolat didinant alkoholinių gėrimų kainas priklausomai nuo pajamų augimo tempų ir kitų prekių kainų augimo“. Programoje buvo ypač akcentuojamas visų valstybės socialinių ekonominių sektorių aktyvus bendradarbiavimas, kaip būtina sąlyga siekiant pagerinti Lietuvos gyventojų sveikatos būklę ir socialinę gerovę. Tik kryptingai orientuotų veiksmų koordinavimas ir pastangų suvienijimas gali pasitarnauti bendram tikslui, nes šių siekių įgyvendinimas neįmanomas vien sveikatos priežiūros sektoriaus jėgomis. Nepakankamą kitų valstybės sektorių vaidmenį nesunku pastebėti analizuojant daugelį sveikatos priežiūros sistemos vystymosi aspektų. Vienu iš tokių pavyzdžių galima laikyti Lietuvos sveikatos programoje numatytos glaudžios sąsajos ir proporcijų palaikymą tarp gyventojų pajamų ir alkoholinių gėrimų kainų kitimo santykio, tuo siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimą. Lietuvos sveikatos programoje buvo siekiama, kad, augant gyventojų pajamoms, proporcingai didėtų alkoholinių gėrimų kainos. Iš 6 pav. matyti, kad šių dviejų rodiklių pokyčiai vyksta priešingomis kryptimis. Sutinkamai su Statistikos departamento namų ūkio tyrimų duomenimis, per 1998–2002 m. laikotarpį 1 namų ūkio nario mėnesinės piniginės pajamos išaugo 2,6 procento. Tuo tarpu alkoholinių gėrimų kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo atitinkamai: Lietuvoje pagamintos degtinės 34,6 procento, likerio – 25,6 procento, šampanizuoto vynuogių vyno – 21,8 procento.
14. Įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Valstybės alkoholio kontrolės programa 1999–2011 m. 15. Įgyvendinant Valstybės alkoholio kontrolės programos priemones, buvo organizuota apie 180 konferencijų, 123 seminarai, organizuota 17 sveiko miesto ir 28 sveikos mokyklos renginiai, 8 sniego gniūžtės stovyklos, perskaityta 721 paskaita. Švietėjišką veiklą vykdo 672 įstaigos. 16. Parengta 318 straipsnių laikraščiuose ir žurnaluose, išleista 10 leidinių, 12 skrajučių, organizuotos 253 antialkoholinės laidos per radiją ir televiziją. 17. Vilniuje kasdien nuo 16 val. iki 7 val. ryto veikia jaunimo linija, teikianti nemokamą pagalbą moksleiviams, studentams ir jaunimui apie alkoholio žalą organizmui.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.3. Narkotikų vartojimo profilaktika
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai
1. Iki 2010 m. sumažinti narkotikų paklausą 70 %. 2. Iki 2010 m. sumažinti narkotikų pasiūlą 80 %.
II. Įgyvendinimo priemonės
1. Vykdyti Nacionalinę narkomanijos prevencijos programą. 2. Prie savivaldybių įsteigti tarpžinybines narkotikų kontrolės ir prevencijos komisijas, vykdyti savivaldybių programas. 3. Rengti narkomanijos prevencijos programas mokyklose. 4. Bendradarbiauti su tarptautinėmis narkomanijos prevencijos programomis, su visuomeninėmis organizacijomis, pasitelkti žiniasklaidą, ruošti specialią informaciją mokytojams, tėvams, mokiniams, specialistams ir kt. 5. Didžiuosiuose miestuose steigti centrus narkomanams gydyti ir reabilitacijai bei konsultacinius punktus narkomanų susibūrimo vietose, dirbti su rizikos grupėmis, įkalinimo įstaigomis. |
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinę narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004–2008 m. strategiją. 2. 2002 m. patobulintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas. 3. 2002 m. įsteigtas Nacionalinis narkotikų informacijos biuras. 4. 2002 m. pradėtas įgyvendinti Nacionalinės PHARE programos projektas „Neteisėtų narkotikų pasiūlos ir poreikio mažinimo pajėgumų stiprinimas“. 5. 2003 m. įsteigtas Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 6. Lietuva dalyvauja Tarptautiniame alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose projekte (ESPAD). 7. 1999–2003 m. buvo vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa. Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. balandžio 8 d. patvirtino Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 m. programą. 8. Narkotikų vartojimas tarp moksleivių, %:
9. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas 15–16 m. amžiaus grupėje stabilizavosi. 10. Legalių psichoaktyvių medžiagų vartojimas tarp moksleivių, %:
11. Plinta narkotikų vartojimas laisvės atėmimo vietose: 2001 m. narkotikų vartojimas pataisos įstaigose sudarė 32,4 % (E. Gruodytė. Narkotikų vartojimas Lietuvos pataisos įstaigose. Kaunas). Kalėjimų departamento duomenimis 2001 m. narkotikų vartojimas tarp nuteistųjų buvo 7,8 %, o tarp tardomųjų – 9,1 %. 12. Asmenų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, skaičiaus ir vidutinio amžiaus kitimo dinamika:
13. Sergančiųjų narkomanija skaičius 100 000 gyv. (gydymo įstaigų duomenimis): 1991 m. – 15,3; 2000 m. – 95,3; 1996 m. – 63,4; 2001 m. – 117,2; 1997 m. – 77,4; 2002 m. – 126,3; 1998 m. – 77,6; 2003 m. – 135,2. 1999 m. – 83.3; 14. Narkomanų amžiaus struktūra: iki 14 metų – 5 berniukai ir 1 mergaitė; 15–19 metų – 279 paaugliai ir 223 paauglės; 20–24 metų – 1 063 jaunuoliai ir 223 jaunuolės; 25–34 metų – 1 472 vyrai ir 312 moterų; daugiau kaip 35 metų – 1 253 asmenys. 15. Mirtingumo, susijusio su narkotikų vartojimu, nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, skaičiaus ir paimtų iš apyvartos narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų kiekio dinamika:
X 2003 m. – 37 16. Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programų lėšos: 2000 m. – 1 215 tūkst. litų; 2003 m. – 11 572 tūkst. litų; 2001 m. – 6 486 tūkst. litų; 2004 m. – 10 212 tūkst. litų (planas). 2002 m. – 8 702 tūkst. litų; |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1.4. Sveika mityba
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai
1. Iki 2010 m. sumažinti energijos, gaunamos riebalų sąskaita, dalį iki 30 %, bei energijos, gaunamos iš sočiųjų riebiųjų rūgščių, dalį iki 14 %. Užtikrinti maisto saugumą.
II. Įgyvendinimo priemonės
1. Garantuoti gyventojų aprūpinimą saugiu maistu, nustatyti kokybės standartus ir patvirtinti fiziologines mitybos normas. 2. Skatinti natūralų kūdikių maitinimą. 3. Įvairiomis formomis skatinti visuomenę sveikai maitintis. 4. Įgyvendinti jodo trūkumo maiste likvidavimo programą. |
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai 1. Sveikesnė tampa gyventojų mityba. Kasdien valgančių daržoves ir vaisius paauglių dalis, procentais (V.Grabauskas, IV Nacionalinė sveikatos politikos konferencija, 2004):
2. Vartojančių augalinį aliejų dalis, procentais:
3. 2000 m. 54,3 % vyrų ir 52,3 % moterų sumuštiniams dažniau vartojo liesą margariną nei sviestą. 2002 m. 45,7 % vyrų ir 55,8 % moterų bent tris kartus per savaitę nuo balandžio mėn. ėmė valgyti šviežias daržoves. 4. Energijos, gaunamos riebalų sąskaita, dalis: 1998 m. – 44 %; 1999 m. – 44 %; 2002 m. – 44 %. 5. Lietuvos gyventojų (19–64 m. amžiaus), vartojančių valgomąją druską su mineralais (tarp jų ir su jodu), dalis: 1998 m. – 4,7 %; 2002 m. – 52,5 % vyrų ir 36,7 % moterų. 6. Per 1998–2003 m. laikotarpį maisto saugos srityje parengti 34 teisės aktai. 7. 1999 m. patvirtintos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 23 d. patvirtino Valstybinę maisto ir mitybos strategiją ir jos įgyvendinimo priemones 2003–2010 m. 9. Buvo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Kūdikių ir vaikų iki 3 metų mitybos gerinimo programa 1995–2000 m.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1.5. Fizinio aktyvumo didinimas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai
1. Iki 2010 m. laisvalaikiu fiziškai aktyvių moksleivių skaičių padidinti 50 %, o tarp jaunesnių nei 65 m. laisvalaikiu fiziškai pasyvių asmenų skaičių sumažinti 30 %.
II. Įgyvendinimo priemonės
1. Vykdyti nacionalinę programą „Sportas visiems“. 2. Stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą planuojant sportui skirtas zonas. 3. Siekti, kad visose mokymo įstaigose vyktų bent 3 savaitinės kūno kultūros pamokos. 4. Paruošti naują specialistų, taikančių fizinius pratimus sveikatai stiprinti, programą. |
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai 1. Nepakankamai fiziškai aktyvių moksleivių dalis, procentais:
2. Paauglių dalis, kurie mankštinasi ar sportuoja bent du kartus per savaitę:
3. Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamo tarptautinio moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo (Health Behaviour in School-aged Children-HBSC) duomenimis 1998 m. tarp 29 Europos ir kitų pasaulio šalių mūsų moksleiviai pagal fizinį aktyvumą užėmė 25 vietą tarp berniukų ir 28 vietą tarp mergaičių (A.Zaborskis, J.Makari, „Lietuvos moksleivių gyvensena: raida 1994–1998 metais ir vertinimas tarptautiniu požiūriu“). 4. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 7-14 metų moksleivių sveikatos rodiklių analizė rodo, kad pastaraisiais metais mažėja sveikų vaikų (I sveikatos grupė). Sveikų vaikų dalies dinamika, procentais:
5. Pagal Bendruosius ugdymo planus 3 savaitines kūno kultūros pamokas turi visų bendrojo lavinimo mokyklų 1–5 klasių mokiniai. Kitų klasių (6–12) mokiniai gali turėti 2 arba 3 savaitines pamokas. Tiems mokiniams, kurie turi 2 savaitines pamokas ir nelanko sporto būrelių, mokykla turi sudaryti sąlygas iš papildomojo ugdymo valandų lankyti aktyvaus judėjimo pratybas. Praktiškai sudarytos visos galimybės visiems mokiniams 3 val. per savaitę turėti kūno kultūros pratybas.
6. Laisvalaikiu fiziškai sportuojančių moksleivių ir studentų skaičius:
7. 1998 m. fiziškai aktyvių (juda bent 4 kartus per savaitę taip, kad suprakaituotų) vyrų ir moterų dalis mieste/kaime: vyrų – 18,4 %/26,4 %; moterų – 12,5 %/17,9 %. 8. Kūno kultūros ir sporto departamento užsakymu 2001 m. atlikto sociologinio tyrimo „Lietuvos 7–80 amžiaus gyventojų požiūris į kūno kultūros pratybas ir dalyvavimas jose“ duomenimis: 16,56 % gyventojų lanko organizuotas pratybas; 31,04 % apklaustųjų mankštinasi savarankiškai; 52,40 % nesimankština ir nelanko sporto pratybų. Organizuotai laisvalaikiu registruotose sporto organizacijose sportuoja 115,9 tūkst. žmonių, tai sudaro 3,28 % šalies gyventojų. 9. Kūno kultūros ir sporto departamento strateginiame plane numatoma, didinant gyventojų fizinį aktyvumą, 2004 m. pasiekti tokius rodiklius: sporto visiems, sveikatingumo renginių ir sporto varžybų – 360; dalyvių skaičių sporto visiems, sveikatingumo renginiuose ir sporto varžybose – 84 000; gyventojų organizuotose sporto pratybose – 116 000. 10. Rengiama kūno kultūros ir sporto plėtotės strategija iki 2015 m.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
2. Aplinkos kokybės gerinimas
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai
Iki 2010 m.: 1. Pasiekti, kad naudojamo vandens kokybė atitiktų Lietuvos standartus. 2. Atmosferos ir patalpų oro kokybės lygis turi nekelti grėsmės visuomenės sveikatai. 3. Gyventojų maisto mikrobiologinė ir cheminė sudėtis turi atitikti Europoje nustatytus norminius aktus. 4. Miesto ir kaimo vietovėse sukurti palankią visuomenės sveikatai fizinę ir socialinę aplinką. 5. Įgyvendinti efektyvią darbo aplinkos ir dirbančiųjų sveikatos priežiūros sistemą, užtikrinti labai kenksmingų darbo sąlygų panaikinimą. 6. Remti žmonių radiacinės apsaugos valstybinės priežiūros ir kontrolės sistemą.
II. Įgyvendinimo priemonės
1. Įgyvendinti Nacionalinį aplinkos higienos veiksmų planą. 2. Gerinti geriamojo vandens, atmosferos ir patalpų oro bei maisto kokybę, užtikrinti dirvožemio apsaugą. 3. Panaikinti labai kenksmingas darbo sąlygas. 4. Sukurti žmonių radiacinės saugos sistemą. 5. Įvertinti būsto kokybę.
|
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai
1. Įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Nacionalinė aplinkos sveikatinimo veiksmų programa 2003– 2006 m. 2. Parengta aplinkos galimo poveikio vartotojų sveikatai rizikos valdymo teisinė bazė. 3. Apibūdinant atskiras aplinkos kokybės gerinimo sritis, panaudoti Jungtinių Tautų 2002 m. atliktos Tūkstantmečio plėtros tikslų nacionalinės analizės duomenys. 4. Teršalų išmetimas į atmosferą ženkliai sumažėjo. Pagal kategorijas oro teršalai skirstomi į stacionarius (pramonės įmonių ir energetikos sektoriaus išmetami teršalai) ir mobilius (transporto priemonių išmetami teršalai). Per 1990–2001 metų laikotarpį bendras į atmosferą išmetamų teršalų kiekis iš stacionarinių šaltinių sumažėjo 87,6 procento. 5. Išvalius ir nukenksminus teršalus, realus jų išmetimo į atmosferą kiekis sumažėjo 74,5 procento. Išvalyti ir nukenksminti teršalai skirstomi į tokius pagrindinius komponentus: kietos medžiagos (dulkės), sieros dioksidas, anglies monoksidas, azoto oksidai ir kitos dujos bei skysčiai. Per 1990–2001 metų laikotarpį kietųjų medžiagų (dulkių) išmetimas iš stacionarinių šaltinių sumažėjo 91,0 procentu, sieros dioksido – 75,2 procento, anglies monoksido – 78,1 procento, azoto oksidų – 70,5 procento. 6. Lentelėje pateikiamas ūkio, buities ir gamybinių nuotekų išleidimas į paviršinius vandenis 1990, 1995-2001 m. Iš toliau pateiktos lentelės matyti, kad kokybiško vandens dalis bei pakankamai išvalyto užteršto vandens kiekis turi tendenciją didėti, nors 2000 m. buvo stebimas šio kiekio sumažėjimas.
mln. m3
7. Geriamojo vandens apsaugos srityje pažymėtina, kad daugumoje centralizuotų vandenviečių trūksta geriamojo vandens kokybės gerinimo įrenginių. Maždaug 58 % skirstomojo vandentiekio tinklo pasenę. Geležies koncentracija pusėje ištirtų vandentiekio vandens mėginių viršija higienos normas. Apie 4–5 % viešojo ir 13–15 % žinybinio vandentiekio vandens mėginių mikrobiologiniai rodikliai neatitinka standarto. 8. Dalis rytų ir pietryčių gyventojų naudoja vandenį, kuriame fluoridų stinga, o šiaurės vakaruose ir vakaruose geriamajame vandenyje fluoridų koncentracija per didelė. 200 000 Lietuvos gyventojų vartoja vandenį, turintį padidintą fluoridų kiekį. Iš jų 22 000 – vaikai iki 15 m. amžiaus. 9. Higieniškai įvertintų darbo vietų ir nustatytų kenksmingų darbo sąlygų dinamika (Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys):
10. Darbo vietų skaičiaus kenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis dinamika pateikta 7 pav.
11. Įsteigtas Radiacinės saugos centras, koordinuojantis visų institucijų veiksmus radiacinės saugos srityje, vykdantis radiacinės saugos valstybinę priežiūrą ir kontrolę, gyventojų apšvitos vertinimą ir ekspertizę.
12. Nuo 1999 m. įvestas veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimas. Sukurta objektų, vykdančių veiklą su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, valstybinės priežiūros ir kontrolės sistema. Išduotų licencijų skaičius:
13. Patikrintų objektų, vykdančių veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, dalis nuo bendro objektų skaičiaus ir registro įrašų apie naujus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius skaičiaus dinamika (Radiacinės saugos centro duomenys):
X registras įsteigtas 1999 m.
14. Sveikatos apsaugos ministerija dalyvavo Pasaulio sveikatos organizacijos projekto „Būstas ir sveikata“ įgyvendinime. Pirmajame etape (2000–2001m.) 3 Europos miestuose, iš jų ir Vilniuje, buvo tiriama gyventojų butų kokybė daugiabučiuose blokiniuose pastatuose. Antrajame etape (2002–2003 m.) – 8 Europos miestuose, iš jų ir Vilniuje, buvo tiriama butų kokybė visų tipų gyvenamuosiuose pastatuose. Parengtos tyrimų išvados. 15. 2003 metais Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė prioritetą – vaikų sveikatos stiprinimas. Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimas 2004 metus paskelbė Vaikų sveikatos metais. 16. Didinamas sveikatos priežiūros mokyklose finansavimas – 2003 m. skirta 1 mln. litų, 2004 m. – 4,5 mln. litų.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
3. Tinkama sveikatos priežiūra
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
3.1. Sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumai
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai
1. Iki 2010 m. sumažinti sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumus tarp skirtingų socialinių-ekonominių gyventojų grupių 25 %.
II. Įgyvendinimo priemonės
1. Iki 2000 m. išanalizuoti sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumus. 2. Siekiant sumažinti sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumus, iki 2005 m. pakoreguoti sveikatos politiką. 3. Diegti priemones pajamų, nedarbo, išsilavinimo ir kvalifikacijos, gyvenimo ir darbo sąlygų, sveikatos priežiūros prieinamumo, priimtinumo ir tinkamumo skirtumams mažinti. 4. Sukurti sąlygas sveikatos priežiūros teisumui užtikrinti. |
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai
1. Gyventojų skaičius 2003 m. pradžioje: Iš viso – 3 462,5 tūkst.; vyrai – 1 617,3 tūkst.; moterys – 1 845,2 tūkst. 2. Gyventojų struktūros pagal lytį ir gyvenamąją vietą dinamika (procentais) buvo tokia:
3. 1998 m. Lietuvoje gimė 37 019 naujagimiai. Gimusiųjų skaičius 2002 m. pasiskirstė taip: Iš viso – 30 014; mieste – 18 697; kaime – 11 317. 2003 m. gimė 30 516 naujagimiai.
4. Mirusiųjų skaičius 2002 m.: Iš viso – 41 072; mieste – 23 175; kaime – 17 897. Mirtingumas kaime sudarė 15,6 atvejo 1 000 gyventojų ir buvo gerokai didesnis už mirtingumą mieste, kur jis sudarė 8,9 atvejo. Šį skirtumą, (A.Liubšys, Pranešimas apie socialinę raidą Lietuvoje 1999, Vilnius) lėmė labiau socialiniai negu medicininiai faktoriai: žemesnis pragyvenimo lygis, didesnis senyvo amžiaus žmonių skaičius, dažniau pasitaikantys alkoholizmo atvejai ir pan. Kalbant apie kūdikių mirtingumą, galima pažymėti, kad, nors kūdikių mirtingumas Lietuvoje nuolat mažėja, tačiau kai kuriuose šalies rajonuose ir miestuose vis dar išlieka pakankamai aukštas, pavyzdžiui, Širvintų rajone, Druskininkuose, Šilalės rajone, Kretingos, Plungės, Prienų rajonuose. Vyraujanti vaikų iki 1 metų amžiaus mirties priežastis buvo įvairūs apsigimimai. Kartu su perinatalinio periodo ligomis įgimtos anomalijos sudarė 71,4 procento visų kūdikių ir naujagimių mirčių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad net trečią vietą tarp kūdikių ir naujagimių mirčių priežasčių užima nenatūralios mirtys – nelaimingi atsitikimai, traumos, nužudymai.
5. Žemiau pateikiama kai kurių pagrindinių gimstamumo ir mirtingumo rodiklių dinamika:
6. Didžiausią skirtumą tarp vyrų ir moterų mirtingumo sudarė nenatūralios mirtys: beveik kas penktas vyras Lietuvoje miršta nuo nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ar traumų, tuo tarpu tarp moterų mirčių šios priežastys sudaro tik 6 procentus. Kitaip tariant, vyrai dėl šių priežasčių miršta keturis kartus dažniau nei moterys. 7. Kaimo gyventojai du kartus dažniau miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, beveik tris kartus dažniau nuo kvėpavimo ligų, taip pat kaime dažniau mirštama nuo navikų, nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir traumų. Miesto gyventojai beveik du kartus dažniau miršta nuo endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų. 8. Kai kurių sveikatos rodiklių skirtumai miestuose ir rajonuose:
x – vidurinis medicinos personalas
9. Vidutinės gyvenimo trukmės skirtumai pagal lytį:
10. Vidutinės gyvenimo trukmės skirtumai pagal lytį mieste ir kaime:
11. Kauno medicinos universiteto kartu su Suomijos Nacionaliniu visuomenės sveikatos institutu 2002 m. atlikto tyrimo duomenimis išsilavinimo lygis ir lytis sąlygojo tokius kai kurių rodiklių skirtumus (Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2002, KMU, NVSI-Suomija):
12. Mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad žmonių gyvensenos įpročius reikšmingai įtakoja išsilavinimo lygis ir gyvenamoji vieta. Atliktos apklausos duomenimis, 2000 m. aukštąjį išsilavinimą turinčių 20–64 metų amžiaus vyrų kasdien rūkė 30,4 procento, moterų – 13,3 procento. Tuo tarpu su viduriniu išsilavinimu rūkė atitinkamai 53,0 ir 16,5 procento, o su nebaigtu viduriniu išsilavinimu – 59,9 ir 19,5 procento (Žilvinas Padaiga, Lietuvos sveikatos socialiniai-ekonominiai skirtumai: monitaringo ir esamos būklės rodikliai, KMU, 2002).
13. Tų pačių tyrimų duomenimis, 1996 m. 20–64 metų amžiaus vyrų kartą per savaitę vartojo alkoholį 28,7 procento, 1998 m. –27,1 procento, 2000 m. – 33,9 procento. To paties amžiaus moterų – atitinkamai 6,6; 6,7 ir 11,5 procento.
14. Kiti vyrų ir moterų gyvenimo būdo ir gyvenimo įpročių skirtumai priklausomai nuo išsilavinimo buvo tokie:
15. Vyrų ir moterų gyvenimo būdo ir gyvenimo įpročių skirtumai priklausomai nuo gyvenamosios vietos buvo tokie:
16. Mirtingumo nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų 100 000 gyventojų skirtumai atskiruose teritoriniuose vienetuose svyruoja nuo 70 iki 330 arba skiriasi 4,7 karto, vaikų 1 000 gyventojų – nuo 35 iki 240 arba skiriasi 6,9 karto. Moterys nuo traumų žūsta 4 kartus rečiau negu vyrai, tačiau 19–50 metų moterys miršta nuo durtinių sužalojimų 2 kartus dažniau negu vyrai (E.Bartkevičius, IV Nacionalinė sveikatos politikos konferencija, 2004). 17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institute ir jo padaliniuose 1998–2003 m. buvo ištirta 767 (1998 m. – 107; 1999 m. – 120; 2000 m. – 149; 2001 m. – 146; 2002 m. – 106; 2003 m. – 139) mirusiųjų asmenų kūnai, kuriems mirties priežastimi buvo nustatyti durtiniai, durtiniai-pjautiniai ir pjautiniai sužalojimai (sužalojimai aštriais daiktais). Absoliuti dauguma, apie 90 procentų mirusiųjų nuo sužalojimų aštriais įrankiais, daiktais sužaloti duriančiai-pjaunančiais peilio tipo įrankiais (Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms 2004 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. 567). 18. Mirtingumo nuo išorinių priežasčių skirtumai pagal lytį (Mirties priežastys, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2002):
19. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis vienam savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnautojui vidutiniškai tenka 3,5 tūkst. vaikų, kai kuriose savivaldybėse – 2 tūkst. vaikų, tačiau jų yra vos keletas. Nemaža savivaldybių, kur vienam tarnautojui tenka 5–7 tūkst. vaikų, o Vilniaus ir Kėdainių rajonuose – 7–8 tūkst. vaikų (A.Astrauskienė, IV Nacionalinė sveikatos politikos konferencija, 2004).
20. Analizuojant bendresnio pobūdžio rodiklius, galima pažymėti, kad, vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. namų ūkio tyrimų duomenimis, kaimo gyventojų disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį buvo 33 procentais mažesnės už miestiečių. Miestiečių išlaidos sveikatos priežiūrai per mėnesį sudarė 22 litus arba 5 procentus visų piniginių vartojimo išlaidų, kaimo gyventojų – 13 litų arba 6 procentus.
21. 2002 m. pagal vartojimo išlaidų lygį 10 procentų turtingiausių namų ūkių vartojimo išlaidos buvo 8,2 karto didesnės nei 10 procentų skurdžiausių. Išlaidos maistui skyrėsi 3,4 karto tarp turtingiausių ir skurdžiausių namų ūkių. Santykine skurdo riba laikant 50 procentų vartojimo išlaidų vidurkio, 2002 m. skurdo lygis buvo 16,6 procento. Didžiausias skurdo lygis buvo kaime, mažiausias –didžiuosiuose miestuose. Žemiau santykinės skurdo ribos 2002 m. gyveno 29 procentai kaimiečių, 7 procentai didžiųjų miestų ir 15 procentų kitų miestų gyventojų (Namų ūkių biudžetų 2002 m. tyrimo rezultatai. Statistikos departamentas. Informacinis pranešimas. Vilnius, 2002).
22. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, didesnė pusė bedarbių yra vyrai, tačiau ekonomiškai pasyvių gyventojų grupėje moterys sudaro beveik du trečdalius. Jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje, kaip ir daugumoje rinkos ekonomikos šalių, yra didesnis, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, – 2003 m. pradžioje jis siekė 13,4 %, t.y. buvo 2,5 procentinio punkto aukštesnis už bendrą šalies rodiklį. Vidutinis metinis nedarbo lygis, procentais (V.Kanopienė, Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 2002–2003 m., 2003, Vilnius):
23. Užimtų gyventojų ir bedarbių sudėtis pagal išsimokslinimą, procentais (V.Kanopienė, Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 2002–2003 m., 2003, Vilnius):
24. Moterų darbo užmokestis sudaro 90,0 procentų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, o vyrų šį rodiklį viršija (111,3 %). 2001 m. II ketvirčio Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, sveikatos ir socialinio darbo sektoriaus moterų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, palyginus su vyrų, sudarė 92,5 procento, o palyginus su vidutiniu šalies ūkyje – 80,0 procentų. Moterų dalis tarp visų užimtųjų sveikatos ir socialinio darbo sektoriuje sudarė 48,4 procento.
25. Naudojimasis internetu ir elektroniniu paštu priklausomai nuo lyties 2000 m., procentais, sociologinių tyrimų duomenimis (V.Kanopienė, D.Tureikytė. Vilniaus universiteto studentų požiūris į studijas // Filosofija, Sociologija, 2002):
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
3.2. Sveikatos priežiūros reforma
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai
1. Iki 2005 m., remiantis Sveikatos sistemos įstatymu, užbaigti rengimą įstatymų, kurių įgyvendinimas leis įtvirtinti „aktyvią“ sveikatos priežiūros politiką, t.y. kiekvieno rūpinimąsi savo sveikata.
II. Įgyvendinimo priemonės
Sveikatos sistemos įstatyme buvo numatyta, kad tik įstatymai turi reglamentuoti: - sveikatos teisės veikimo sritį, uždavinius ir principus; - sveikatinimo veiklos rūšių ir sveikatinimo veiklos subjektų sistemą, pagrindinių sveikatinimo veiklos valdymo subjektų kompetenciją, sveikatinimo veiklos koordinavimo, sveikatos priežiūros valstybinių tarnybų ir valstybinių inspekcijų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bei farmacinės veiklos subjektų teises ir pareigas farmacinėje veikloje, jų steigimo, veiklos, jos nutraukimo teisinius pagrindus; - Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių visuomenės sveikatos kontrolės valstybinių inspekcijų steigimo, veiklos, reorganizavimo teisinius pagrindus, visuomenės sveikatos valstybinės kontrolės sąlygas ir tvarką; - nacionalinės sveikatos sistemos išteklių struktūrą ir jų valdymo pagrindus; - sveikatinimo veiklos organizavimo, valdymo, sveikatos rėmimo bei finansavimo pagrindus; - sveikatinimo veiklos būtinąsias sąlygas ir jų kontrolės teisinius pagrindus; - gyventojų teises ir pareigas sveikatinimo veikloje, visuomenės dalyvavimo tvarkant sveikatos reikalus teisinius pagrindus; - asmenų, turinčių aukštąjį medicinos, aukštąjį ir (ar) aukštesnįjį slaugos ar kitos medicinos specialybės išsilavinimą, sveikatinimo veiklos licencijavimo teisinius pagrindus; - pagrindines profesines sveikatos priežiūros specialistų pareigas, teises, profesinės kvalifikacijos įgijimo, profesinio tobulinimosi; - sveikatos priežiūros reklamos ribojimo teisinius pagrindus, - civilinės atsakomybės už žalą pacientų sveikatai, padarytą teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nustatymo teisinius pagrindus; - sveikatinimo veiklos sutarčių sudarymo tvarką ir sąlygas; - visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, jos organizavimo, valdymo ir finansavimo bei visuomenės sveikatos priežiūros įgyvendinimo tvarką; - žmonių saugos darbe, darbo medicinos, vartotojų sveikatos saugos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus; - bendrus maisto produktų kokybės reikalavimus. Šių produktų gamybos, importo, prekybos, reklamos sąlygų, maisto produktų ir jų taros kokybės kontrolės, taros ženklinimo tvarką; - bendrus geriamojo vandens kokybės reikalavimus, vandens valymo, nukenksminimo, kokybės gerinimo teisinius pagrindus; - narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų (prekursorių), alkoholio produktų, tabako ir jo gaminių gamybos, prekybos, importo, eksporto, licencijavimo, vartojimo kontrolės tvarką, alkoholinių gėrimų, tabako vartojimo mažinimo sistemą, alkoholinių gėrimų ir tabako reklamos ribojimo ar draudimo tvarką; - nuodų, kitų toksinių ir radioaktyviųjų medžiagų gamybos, prekybos, importo, eksporto, transportavimo, naudojimo sąlygas, darbų su jonizuojančio spinduliavimo šaltiniais reikalavimus, radiacinio saugumo užtikrinimo sąlygas ir kontrolės tvarką; - užkrečiamųjų ligų profilaktikos sistemą, šių ligų profilaktikos ir kontrolės organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus; - visuomenės sveikatos monitoringo, visuomenės sveikatos ekspertizės sąlygas, jų organizavimo bei valdymo teisinius pagrindus; - kūno kultūros ir sporto organizavimo, valdymo, dopingo ir lyties kontrolės teisinius pagrindus; - psichikos sveikatos priežiūros sąlygas, jos organizavimo bei valdymo, šios priežiūros sąlygų kontrolės teisinius pagrindus; - invalidų medicininės ir socialinės reabilitacijos organizavimo teisinius pagrindus; - stomatologinės priežiūros, narkologinės priežiūros sąlygas, jų organizavimo bei valdymo teisinius pagrindus; - biomedicininių tyrimų etikos reikalavimus, jų laikymosi kontrolės tvarką bei atsakomybę už biomedicininių tyrimų etikos reikalavimų pažeidimus; - donoro kraujo paėmimo, kraujo produktų gamybos, žmogaus kraujo ir jo produktų transfuzijos sąlygas bei tvarką; - organų ar audinių paėmimo transplantacijai, jų panaudojimo transplantacijai, medicinos mokslo tyrimams, diagnostikai, gydymui pagrindus, sąlygas bei tvarką; - asmens terminalinių būklių ir mirties fakto nustatymo kriterijus, asmens atsisakymo dalies ar visų gyvybės pratęsimo paslaugų sąlygas, lavono patologoanatominio tyrimo (autopsijos) sąlygas ir tvarką; - farmacinės veiklos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus; - vaistų registravimo ir jų kokybės kontrolės tvarką; - sveikatos draudimo sistemą, privalomojo sveikatos draudimo lėšų surinkimo tvarką, savanoriškojo sveikatos draudimo teisinius pagrindus, apdraustųjų, draudėjų ir draudikų teises ir pareigas, sveikatos draudimo įstaigų steigimo ir veiklos tvarką, šių įstaigų teises ir pareigas; - atsakomybės už sveikatinimo veiklos įstatymų reikalavimų pažeidimus pagrindus. |
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai
1. Suformuota sveikatos priežiūros sistemos teisinė bazė. Asmens, visuomenės sveikatos priežiūros, farmacijos, pacientų teisių gynimo, sveikatos priežiūros specialistų rengimo ir tobulinimo bei kitais klausimais priimti šie įstatymai: 1.1. Sveikatos sistemos įstatymas 1.2. Sveikatos draudimo įstatymas 1.3. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas 1.4. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas 1.5. Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas 1.6. Farmacinės veiklos įstatymas 1.7. Vaistų įstatymas 1.8. Gydytojo medicinos praktikos įstatymas 1.9. Slaugos praktikos įstatymas 1.10. Odontologinės praktikos įstatymas 1.11. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas 1.12. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas 1.13. Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymas 1.14. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas 1.15. Radiacinės saugos įstatymas 1.16. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 1.17. Maisto įstatymas 1.18. Geriamojo vandens įstatymas 1.19. Tabako kontrolės įstatymas 1.20. Alkoholio kontrolės įstatymas 1.21. Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas 1.22. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas 1.23. Kraujo donorystės įstatymas 1.24. Narkologinės priežiūros įstatymas 1.25. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas 1.26. Odontologų rūmų įstatymas 1.27. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas 1.28. 2004 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas 1.29. Sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų reorganizavimo į valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas įstatymas 1.30. Kūno kultūros ir sporto įstatymas 1.31. Invalidų socialinės integracijos įstatymas 1.32. Susitarimo dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP) ratifikavimo įstatymas 1.33. Susitarimo dėl pasikeitimo radioaktyvumo monitoringo duomenimis ratifikavimo įstatymas 1.34. Reklamos įstatymas 1.35. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas 1.36. Profesinės sveikatos priežiūros įstatymas 1.37. Ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatymas (neteko galios) 1.38. Apskrities valdymo įstatymas 1.39. Vietos savivaldos įstatymas 1.40. Aukštojo mokslo įstatymas 1.41. Akcizo įstatymas. 2. Priimta daug Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, sveikatos apsaugos ministro įsakymų, reglamentuojančių įvairias sveikatos priežiūros sistemos sritis. 3. Galiojanti teisinė bazė tobulinama nuolat, kasmet parengiama apie 300 naujų teisės aktų.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai
1. Iki 2005 m. tobulinti sveikatos priežiūros valdymo struktūrą.
II. Įgyvendinimo priemonės
1. Įsteigti Nacionalinę sveikatos tarybą. 2. Įsteigti bendruomenės sveikatos tarybas savivaldybėse. |
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai
1. Įsteigta Nacionalinė sveikatos taryba. 2. Įsteigta Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 3. Savivaldybėse įsteigtos Bendruomenės sveikatos tarybos. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai
Iki 2005 m.: 1. Decentralizuoti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą. 2. Sudaryti sąlygas privačių sveikatos priežiūros įstaigų plėtrai.
II. Įgyvendinimo priemonės
1. Pirmines ir antrines sveikatos priežiūros įstaigas priskirti savivaldybėms. 2. Apskričių ligonines ir specializuotas įstaigas perduoti apskritims. 3. KMU ir VU klinikose plėtoti mokslą, mokymą ir komplikuotų ligų gydymą.
|
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai
1. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigų (šioje informacijoje įskaičiuojami ir teritoriniu požiūriu skirtingose vietovėse išsidėstę įstaigų struktūriniai padaliniai) pasiskirstymas pagal pavaldumą 1998/2004 m. buvo toks: - savivaldybėms pavaldžių ligoninių (be slaugos ir palaikomojo gydymo) – 53/47; - savivaldybėms pavaldžių slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių – 68/77; - savivaldybėms pavaldžių ambulatorinių įstaigų – 437/452; - apskritims pavaldžių ligoninių (be slaugos ir palaikomojo gydymo) – 49/51; - Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių ligoninių (be slaugos ir palaikomojo gydymo) – 17/13; - privačių įstaigų (be stomatologinių) – 271/468; - privačių stomatologinių įstaigų – 566/816. 2. Siekiant Kauno medicinos universiteto klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose plėtoti mokslą, mokymą ir komplikuotų ligų gydymą jų steigėjais kartu su Sveikatos apsaugos ministerija tapo ir aukštosios mokyklos. 3. Decentralizuojant įstaigas ir skatinant privačių įstaigų kūrimąsi pirminėje sveikatos priežiūroje, šių įstaigų skaičius kito taip:
4. Per 1998–2003 m. bendras pirminės sveikatos priežiūros įstaigų skaičius išaugo 2 kartus arba 162 įstaigomis, tarp jų valstybinių įstaigų – 1,3 karto arba 46 įstaigomis, privačių – 15,5 karto arba 116 įstaigų (8 pav.).
5. Valstybinių/privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, skaičius pagal apskritis 2003 m. pabaigoje pasiskirstė taip:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai
1. Iki 2005 m. racionalizuoti išteklius ir optimizuoti išlaidas, siekiant efektyviau naudoti lėšas ir gerinti paslaugų kokybę. 2. Rengti ir perkvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistus, prioritetinį dėmesį skiriant BPG, vadybos ir slaugos specialistams.
II. Įgyvendinimo priemonės 1. Optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų ir teikiamų paslaugų kiekį. 2. Plėtoti pirminę sveikatos priežiūrą, ypač kaime, perkvalifikuoti terapeutus, pediatrus ir kitus specialistus į BPG, steigti kabinetus ir diegti grupinę praktiką. 3. Sutrumpinti gydymosi stacionaruose trukmę. 4. Vykdyti sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą ir akreditavimą. 5. Tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos draudimo finansavimo sistemą.
|
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai
1. 2003 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategiją 2002–2008 m. 2. Savivaldybės parengė ir patvirtino pirminės sveikatos priežiūros plėtros planus. 3. Sveikatos apsaugos ministras patvirtino 10 apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planus. 4. Įgyvendinant Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategiją, planuojama, kad iki 2005 m.: - vidutinė gulėjimo trukmė sumažės nuo 10,04 iki 8 dienų; - hospitalizacijos rodiklis 100 gyventojų sumažės nuo 23,2 iki 18,6; - pirminių ambulatorinių paslaugų apimtis padidės 19 %; - ambulatorinių konsultacijų skaičius padidės 14 %; - dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų apimtis padidės 9 k.; - slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius padidės 25 %; - lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės 31,4 %. 5. Sveikatos apsaugos ministras 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 patvirtino Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarką. 6. Kauno medicinos universiteto atliktoje analizėje (Atviros Lietuvos fondo projekto „Sveikatos žmoniškųjų išteklių raida ir planavimas Lietuvoje“ ataskaita, Lietuvos gydytojų skaičiaus raida ir planavimas 1990–2015 metais) apie gydytojų skaičiaus pokyčius 1993–2000 metais konstatuojama, kad jie buvo tokie:
7. Siekiant terapeutus ir pediatrus perkvalifikuoti į bendrosios praktikos gydytojus, 2000–2003 m. buvo įgyvendinama sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Pirminės sveikatos priežiūros plėtros programa. 8. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, per analizuojamą laikotarpį bendrosios praktikos gydytojų skaičius išaugo 6,4 karto, gydytojų komandose dirbančių gydytojų skaičius sumažėjo 38,4 procento. Bendrosios praktikos gydytojų aptarnaujamų gyventojų dalis nuo 10,8 % arba 366,7 tūkst. 1998 m. išaugo iki 57,6 % arba 2 004,8 tūkst. 2003 m. 9. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų skaičiaus dinamika:
10. Bendrosios praktikos gydytojų/gydytojų komandų aptarnaujamų gyventojų proporcijos keitėsi taip:
11. 9 pav. pateikiama bendrosios praktikos gydytojų ir gydytojų komandų aptarnaujamų gyventojų dalies dinamika.
12. 10 pav. pateikiama bendrosios praktikos gydytojų ir gydytojų komandų aptarnaujamų gyventojų skaičiaus dinamika.
13. Siekiant plėtoti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, pagal galimybes didinamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos šioms paslaugoms finansuoti. Jų dinamika per analizuojamą laikotarpį yra tokia (11 pav.):
14. 1996 m. gegužės 21 d., priėmus Sveikatos draudimo įstatymą, buvo įdiegtas privalomasis sveikatos draudimas. Tobulinant sveikatos draudimo sistemą, Sveikatos draudimo įstatymas nuo jo priėmimo datos buvo keičiamas 18 kartų, 2002 m. gruodžio 24 d. priimta nauja įstatymo redakcija. 15. Privalomojo sveikatos draudimo fondas atskirtas nuo valstybės biudžeto. 16. Sukurta mišri finansavimo sistema. 17. Sukurta Valstybinės ir 10 teritorinių ligonių kasų sistema, nuo 2003 m. sausio 1 d. teritorinių ligonių kasų skaičius sumažintas iki 5. 18. Įgyvendintas strateginis planavimas. 19. Investiciniai projektai finansuojami per Valstybės investicijų programą. 20. Sukurta teisinė bazė, reglamentuojanti specialistų rengimą, tobulinimą ir finansavimą. 21. Vykdoma Strateginio sveikatos priežiūros ir farmacijos išteklių planavimo 2003–2020 metų programa. 22. Tobulinamos ikidiplominių ir podiplominių studijų programos, diegiama Europos Sąjungos studijų kreditų sistema. 23. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 1998 m. buvo išduotos licencijos 279 privačioms įstaigoms užsiimti asmens sveikatos priežiūra ir 15 privačių įstaigų užsiimti visuomenės sveikatos priežiūra, 198 valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms buvo išduoti 198 akreditavimo pažymėjimai. 24. Visuotinis sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimas pradėtas 1999 m. Skaičiaus įstaigų, kurioms Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba išdavė licencijas ar atnaujino jų galiojimą, dinamika buvo tokia:
X juridinių asmenų licencijavimą visuomenės sveikatos priežiūros veiklai nuo 2003 m. vasario 22 d. vykdo Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai
1. Iki 2005 m. vykdyti visuomenės sveikatos priežiūros reformą.
II. Įgyvendinimo priemonės
1. Sukurti visuomenės sveikatos priežiūros teisinius pagrindus, mokyti ir perkvalifikuoti specialistus. 2. Plėtoti informacijos sistemą ir tarpžinybinį bendradarbiavimą. 3. Prioritetine tvarka rengti ir finansuoti valstybines programas. |
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai
1. Įkurtas Lietuvos sveikatos informacijos centras. 2. Patvirtinta Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos programa. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 27 d. patvirtino Lietuvos nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros strategiją. 4. Įgyvendintas visuomenės sveikatos priežiūros reformos I etapas. 5. Patvirtinta Informacinės plėtros programa. 6. Sukurta kompiuterizuota sveikatos rodiklių sistema. 7. Įdiegta SVEIDROS sistema.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai 1. Iki 2005 m. užtikrinti vaistų kokybę, saugumą ir racionalų jų vartojimą.
II. Įgyvendinimo priemonės
1. Vykdyti farmacinės veiklos licencijavimą. 2. Parengti Nacionalinę vaistų politikos programą.
|
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai
1. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. birželio 5 d. patvirtino Lietuvos nacionalinės vaistų politikos nuostatas. 2. Sukurta ir įgyvendinta vaistų kompensavimo sistema. 3. Sukurtas rinkos sąlygomis veikiantis vaistinių tinklas. 4. Buvo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Lietuvos farmacijos pramonės tarptautinės integracijos 2001–2003 m. programa. 5. Įkurtas Valstybinis vaistų registras. 6. Privalomojo sveikatos draudimo ataskaitų už atitinkamus metus duomenimis, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti buvo skirta: 1998 m. – 318 ,2 mln. Lt.; 1999 m. – 320,0 mln. Lt.; 2000 m. – 307,4 mln. Lt.; 2001 m. – 302,3 mln. Lt.; 2002 m. – 409,3 mln. Lt.; 2003 m. – 440,1 mln. Lt. 7. Siekiant praplėsti valstybės kompensavimo apimtis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui įsigijimo išlaidoms padengti, sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu sudarytos dvi darbo grupės Vaistų kompensavimo strategijos projektui parengti. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai
1. Iki 2005 m. stiprinti sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų bendradarbiavimą.
|
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai
Vykdant Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto 2003 m. sausio 17 d. posėdžio nutarimą, sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. V-109 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė parengti pasiūlymams dėl globos namų ir slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių sujungimo. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
4. Sveikatos programos
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai
1. Siekti programų rengimu įgyvendinti sveikatos sektoriaus tikslus, užtikrinant valstybės siekiamą gyventojų sveikatos lygį. 2. Suderinti įvairių institucijų, turinčių ar galinčių turėti įtakos sveikatos problemų sprendimui, veiklą bei tarpusavio sąveiką. 3. Įtraukti visuomenę į sveikatos politikos formavimą.
II. Įgyvendinimo priemonės 1. Įgyvendinti valstybines ir savivaldybių programas. 2. Į valstybinių sveikatos programų sąrašą įtraukti programas, būtinas plėtoti ir vykdyti sveikatos priežiūros, medicinos mokslo ir sveikatos sistemos reformą. 3. Programas grįsti žinybų bendradarbiavimo strategija. 4. Įteisinti decentralizacijos principą programinio planavimo srityje. 5. Sukurti programų finansavimo sistemą. 6. Programinio planavimo veiklai koordinuoti Sveikatos apsaugos ministerijoje įkurti komisiją, parengti ir patvirtinti jos nuostatus. 7. Programų rengimo, tvirtinimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais nuostatais. |
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai
1. Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir vadovaujantis Lietuvos sveikatos programos nuostatomis, įgyvendinamos šių prioritetinių sveikatinimo veiklos krypčių programos: - motinos ir vaiko sveikatos apsaugos; - sveikatos politikos; - sveikatos priežiūros reformos; - neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės; - užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės; - aplinkos ir sveikatos. 2. 1998 m. buvo įgyvendinamos 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos valstybinės programos, 2004 m. įgyvendinama 18, dar viena Valstybinė sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programa rengiama ir bus pateikta tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei artimiausiu metu. Dauguma šių programų yra tarpžinybinės:
1998 m.
2000–2004 m.
3. 12 pav. pateikta vykdomoms sveikatos mokslinėms praktinėms programoms įgyvendinti skirtų lėšų dinamika:
4. Taip pat, atsižvelgiant į konkretaus laikotarpio aktualijas, įgyvendinamos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos programos.
5. Sveikatos programų rengimą, ekspertizę, finansavimą, įgyvendinimą ir kontrolę reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2002 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 91 patvirtinta Sveikatos programų rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarka (Žin., 2002, Nr. 26-947). Ankstesniais metais galiojo panašaus pobūdžio sveikatos apsaugos ministro patvirtinti teisės aktai.
6. 1998–2000 metais visų sveikatos programų koordinavimą vykdė sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta Lietuvos sveikatos programų koordinavimo komisija. 2002 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 91 buvo numatyta, kad žinybinių sveikatos programų projektai, apibendrinus sveikatos apsaugos ministro įsakymu paskirtų sveikatinimo krypčių vadovų išvadas, pirminės ekspertizės ir dalykinės ekspertizės pasiūlymus bei išvadas, teikiami Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijai, kurios pritarimu minėti programų projektai yra tvirtinami sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Valstybinės programos teikiamos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
7. Konkrečios sveikatos programos įgyvendinimą koordinuoja šios programos Koordinavimo taryba.
8. Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. IX-2227 pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei „parengti ir patvirtinti valstybinių sveikatos programų įgyvendinimo tarpžinybinio koordinavimo modelį“.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
5. Lietuvos sveikatos priežiūros finansavimas
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
I. Uždaviniai
1. Visuomeninis (susideda iš valstybinio ir socialinio draudimo fondo finansavimo) turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendrojo vidaus produkto. 2. Bendras sveikatos priežiūros finansavimo mastas (visuomeninio ir privataus) Europos Sąjungos šalių praktiką atitiktų, jei sudarytų 6–8 procentus bendrojo vidaus produkto. 3. Medikų algos turi pasiekti šalies vidurkį.
|
III. Uždavinių ir priemonių įgyvendinimo rezultatai
1. Vadovaujantis Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, valstybės išlaidos sveikatos priežiūrai ir kiti su jomis susiję rodikliai 1994–2002 m. kito taip: mln. Lt.
2. Lietuvos sveikatos programoje buvo konstatuojama, kad „greta visuomeninio finansavimo, sveikatos sektorius yra finansuojamas ir gyventojams mokant tiesiogiai. Privatus finansavimas sudaro apie 20 proc. bendrojo finansavimo masto“. Pastaruoju metu įdiegus Lietuvoje naują sveikatos priežiūros sistemos finansavimo analizės ir apskaitos priemonę ir 2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Nacionalinės sveikatos sąskaitos programą, atsirado galimybė tiksliau apskaičiuoti tiesioginių gyventojų mokėjimų apimtis, stebėti jų dinamiką ir įtaką bendram sveikatos sektoriaus finansavimui. Vadovaujantis Nacionalinės sveikatos sąskaitos duomenimis, 13 pav. pateiktas valstybinio ir privataus finansavimo apimčių santykis ir jo pokyčiai 1998 m. ir 2002 m. 1998 m. gyventojų privačios lėšos sveikatos sektoriaus išlaidų finansavime sudarė 24,2 procento, 2002 m. išaugo iki 27,3 procento.
3. Tačiau pažymėtina, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos 2004 m. ataskaitos duomenimis, tarp Baltijos valstybių Lietuvos Respublikos valstybės išlaidų, skiriamų sveikatos priežiūrai, dalis, skaičiuojant nuo visų valstybės išlaidų, per visą analizuojamą laikotarpį yra didžiausia (14 pav.). 1998 m. Lietuvoje ši dalis sudarė 14,8 procento, Estijoje – 13,4 procento, Latvijoje – 10,6 procento. 2001 m. sudarė atitinkamai – Lietuvoje 14,0 procento, Estijoje 12,1 procento, Latvijoje 9,1 procento. Taigi Lietuvoje valstybės sveikatos priežiūrai skiriama dalis yra didesnė už Estijos 1,9 punkto, už Latvijos – 4,9 punkto. Vertinant dinamikoje, Lietuvos valstybės lėšų, skiriamų sveikatos priežiūrai, dalis 2001 m., palyginti su 1998 m., sumažėjo 0,8 punkto.
4. Kaip kito išlaidų sveikatos priežiūrai, tenkančių vienam gyventojui per metus, apimties dinamika pavaizduota 15 pav. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės namų ūkio tyrimų duomenimis, nuo 1994 m. bendros išlaidos sveikatos priežiūrai, tenkančios vienam gyventojui, išaugo 3,3 karto, tarp jų valstybės lėšos padidėjo 2,8 karto, privačios – 6,4 karto.
5. 1997 m. kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai per mėnesį sveikatos priežiūrai išleido 11,8 lito, 2002 m. – 19,8 lito arba 67,8 procento daugiau (16 pav.).
6. Augant tiesioginėms gyventojų išlaidoms sveikatos priežiūrai, labai svarbu stebėti kokią dalį šios išlaidos sudaro namų ūkio biudžete ir kaip ta dalis kinta dinamikoje. Tuo tikslu 17 pav. pateikiama namų ūkių vartojimo išlaidų struktūra už 1998 m. ir 2002 m. Nors sveikatos priežiūros išlaidų dalis bendrame namų ūkio biudžete nuo 3,5 procento 1998 m. padidėjo iki 4,8 procento 2002 m., ji palyginti nėra tokia didelė, kad keltų grėsmę vidutinio socialinio sluoksnio gyventojui patenkinti sveikatos priežiūros paslaugų poreikius. Šiuo atveju reikėtų giliau nagrinėti socialiai remtinų ir neturtingiausių Lietuvos gyventojų galimybes subalansuoti sveikatos priežiūros paslaugų poreikius ir jų patenkinimo galimybes.
7. Pažymėtina ir tai, kad vienas gyventojas sveikatos priežiūrai 2002 m. vidutiniškai išleido tik 30 procentų daugiau negu alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių įsigijimui kartu paėmus. Išlaidų alkoholinių gėrimų įsigijimui dalis per 1998–2002 m. padidėjo 0,2 punkto, o tabako įsigijimui sumažėjo 0,5 punkto. 8. Sveikatos apsaugos ministerijos politikoje viena iš aktualijų yra siekti padidinti sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų vidutinį darbo užmokestį. Lietuvos sveikatos programoje buvo konstatuojama, kad 1996 m. kovo mėn. sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokestis siekia 72 procentus šalies vidurkio ir buvo numatyta, kad „medikų algos turi pasiekti šalies vidurkį“. Sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų vidutinio bruto darbo užmokesčio santykio su šalies darbo užmokesčio vidurkiu dinamika pateikta 18 pav. 1998 metais vidutinis mėnesinis vieno valstybinio sektoriaus sveikatos priežiūros sistemos darbuotojo bruto darbo užmokestis sudarė 791 Lt, 2003 m. IV ketvirtyje (nuo 2000 m. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo užmokesčio vidurkius pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis pradėjo skaičiuoti ketvirčiais) – 936 Lt arba išaugo 145 Lt, 2004 m. II ketvirtyje – 973 Lt arba, lyginant su 1998 m., padidėjo 182 Lt. 9. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis gydytojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis nuo 2000 m. IV ketvirčio iki 2003 m. IV ketvirčio (negalime lyginti metinių darbo užmokesčio vidurkių, nes nuo 2000 m. šie rodikliai apskaitomi tik ketvirčiais) padidėjo 11 procentų, arba kasmet vidutiniškai išaugo po 3,7 procento. 2004 m. II ketv. gydytojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo iki 1 525,8 lito. Darant prielaidą, kad toliau išliks toks pat vidutinio darbo užmokesčio augimo tempas, ir atsižvelgiant į vienkartinį sveikatos sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio padidinimą 10 procentų nuo 2004 m. gegužės 1 d., prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis gydytojų bruto darbo užmokestis 2004 m. IV ketvirtyje turėtų pasiekti apie 1 610,2 lito (19 pav.).
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2004 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-718
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS REFORMOS TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO
2005–2011 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingas vykdytojas ir kiti vykdytojai |
Įvykdymo terminas |
Lėšų poreikis (tūkst. Lt) |
Lėšų šaltiniai |
| 1. |
Parengti išlaidų sveikatos priežiūrai santykio su bendruoju vidaus produktu apskaičiavimo metodiką
|
Atsakingas vykdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija; Vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos |
2005 m. II ketv. |
5 |
Valstybės biudžetas |
| 2. |
Atlikti statistinės informacijos poreikio analizę ir parengti galiojančios informacinės bazės patobulinimo ir papildymo projektą |
Atsakingas vykdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija; Vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos |
2005 m. IV ketv. |
15 |
Valstybės biudžetas |
| 3. |
Atlikti tarpinį Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo rezultatų vertinimą už 1998–2004 m. laikotarpį ir nevykdomų įsipareigojimų priežasčių analizę
|
Atsakingas vykdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija; Vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Kauno medicinos universitetas |
2005 m. IV ketv. |
60
|
Valstybės biudžetas, (finansuojama tiesiogiai ir per sveikatos programas) |
| 4. |
Atlikti pagrindinių sveikatos rodiklių kitimo tendencijų analizę už 1991–2004 m. laikotarpį, išskaidant jį į du periodus: ● 1991–1997 m. iki Lietuvos sveikatos programos priėmimo; ● 1998–2004 m. po Lietuvos sveikatos programos priėmimo |
Atsakingas vykdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija; Vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Kauno medicinos universitetas |
2005 m. IV ketv. |
30 |
Valstybės biudžetas, (finansuojama tiesiogiai ir per sveikatos programas) |
| 5. |
Pakoreguoti ir papildyti atitinkamas Lietuvos sveikatos programos nuostatas, atsižvelgiant į tarpinio šios programos įgyvendinimo rezultatų vertinimo ir Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos pirmojo etapo įgyvendinimo rezultatų vertinimo išvadas bei naujas Lietuvos ekonomines ir politines sąlygas, tapus Lietuvai Europos Sąjungos nare |
Atsakingas vykdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija; Vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Kauno medicinos universitetas |
2006 m. III ketv. |
20 |
Valstybės biudžetas |
| 6. |
Parengti priemones sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų judėjimo tarp šalių planavimui ir valdymui, atsižvelgiant į naujas Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos raidos sąlygas Europos Sąjungos struktūroje |
Atsakingas vykdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija; Vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Kauno medicinos universitetas |
2006 m. IV ketv. |
10 |
Valstybės biudžetas |
| 7. |
Įvertinus praėjusio laikotarpio pirminės sveikatos priežiūros plėtros rezultatus, sukurti tolesnio šių sveikatos priežiūros paslaugų plėtojimo modelį, kuriame būtų suformuotos pagrindinės pirminės sveikatos priežiūros plėtros kryptys, valstybinių ir privačių įstaigų tinklo struktūra, paslaugų apmokėjimo sistemos principai, bendrosios praktikos gydytojų ir gydytojų specialistų funkcijų pasiskirstymas ir kt. |
Atsakingas vykdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija; Vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Kauno medicinos universitetas |
2006 m. III ketv. |
15 |
Valstybės biudžetas |
| 8. |
Išnagrinėti ir patobulinti sveikatos priežiūros finansavimo ir finansinių išteklių paskirstymo sistemą |
Atsakingas vykdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija; Vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Kauno medicinos universitetas |
2006 m. II ketv. |
15 |
Valstybės biudžetas |
| 9. |
Patobulinti sveikatos programų rengimo, atrankos, valdymo ir atskaitomybės tvarką, numatant vertinimo kriterijus ir priemones jų įgyvendinimo efektyvumui didinti
|
Atsakingas vykdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija; Vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Kauno medicinos universitetas |
2005 m. III ketv. |
10 |
Valstybės biudžetas |
| 10. |
Atlikti sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir jų atitikimo turimiems materialiniams, žmonių bei finansiniams ištekliams vertinimą bei šių paslaugų ir išteklių poreikio prognozę iki 2010 m. Prognozės rezultatus tikslinti ir atnaujinti kas 3 metai, atitinkamai pratęsiant prognozuojamo periodo trukmę |
Atsakingas vykdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija; Vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Kauno medicinos universitetas |
2007 m. II ketv., vėliau kas 3 metai |
25, vėlesnėms prognozėms po 20 |
Valstybės biudžetas |
| 11. |
Atlikti tarpinį Sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo strategijos (kartu papildomą Lietuvos sveikatos programos) vertinimą |
Atsakingas vykdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija; Vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Kauno medicinos universitetas |
2008 m. III ketv. |
50 |
Valstybės biudžetas (finansuojama tiesiogiai ir per sveikatos programas) |
| 12. |
Atlikti galutinį Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo rezultatų vertinimą |
Atsakingas vykdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija; Vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Kauno medicinos universitetas |
2011 m. III ketv. |
50 |
Valstybės biudžetas (finansuojama tiesiogiai ir per sveikatos programas) |
|
Bendras lėšų poreikis kiekvieniems metams: 2005 m. – 120; 2006 m. – 60; 2007 m. – 25; 2008 m. – 50; 2010 m. – 20; 2011 m. – 50 tūkst. Lt. Iš viso – 325 tūkst. Lt.
|
|||||
______________
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2004 m. spalio 15 d. įsakymu Nr.V-718
PRIEMONIŲ PLANAS DIDŽIAUSIĄ MIRTINGUMĄ AR SERGAMUMĄ SUKELIANČIŲ LIGŲ PAPLITIMO MAŽINIMUI
2005–2010 M.
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Lėšų poreikis kiekvieniems metams (tūkst. Lt) |
|
|
Vėžio profilaktikos ir kontrolės srityje
|
|
|
| 1. |
Parengti rekomendacijas vėžio profilaktikai įgyvendinti |
2006 m. II ketv. |
- |
| 2. |
Aktyviai propaguoti rūkymo žalą, ypač tarp jaunimo, nuosekliai plėsti nerūkymo zonas |
Nuolat |
Finansuoti per Valstybės tabako kontrolės programą |
| 3. |
Aktyviai propaguoti sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos įgūdžius |
Nuolat |
- |
| 4. |
Skatinti žiniasklaidą ir kitas visuomenės informavimo priemones nuolat teikti informaciją apie onkologinių susirgimų epidemiologinę situaciją, pačių visuomenės narių aktyvią sveikatos išsaugojimo politiką |
Nuolat |
Finansuoti per Ryšių su visuomene programą |
| 5. |
Vykdyti atrankinę moterų patikrą dėl gimdos kaklelio patologijos, pirmiausia įvedant 30–60 metų moterų patikrinimą kas 3 metai, vėliau praplečiant tikrinamų moterų amžių nuo 20 iki 65 metų |
Nuolat |
Finansuoti per Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programą |
| 6. |
Vykdyti atrankinę moterų patikrą dėl krūties vėžio, kasmet atliekant mamogramas 50–69 metų amžiaus moterims |
Nuolat |
2 000 |
| 7. |
Vykdyti kasmetinius vyrų, vyresnių nei 40 metų amžiaus, prostatos specifinio antigeno tyrimus |
Nuolat |
1 000 |
| 8. |
Periodiškai vykdyti epidemiologinius tyrimus įvairiose populiacijos ir profesinėse grupėse |
Kasmet |
300 |
| 9. |
Aprūpinti onkologinę pagalbą teikiančias įstaigas šiuolaikinėje diagnostikoje naudojamais žymenimis bei modernia diagnostine įranga |
Iki 2010 m. |
Finansuoti per Valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės programą |
| 10. |
Aprūpinti onkologinę pagalbą teikiančias įstaigas šiuolaikine spindulinei terapijai skirta įranga |
Iki 2010 m. |
Finansuoti per Valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės programą |
| 11. |
Aprūpinti onkologinę pagalbą teikiančias įstaigas šiuolaikine chirurgine įranga |
Iki 2010 m. |
Finansuoti per Valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės programą |
| 12. |
Aprūpinti onkologinę pagalbą teikiančias įstaigas šiuolaikine chemoterapijos įranga |
Iki 2010 m. |
Finansuoti per Valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės programą |
| 13. |
Stiprinti tarpžinybinį koordinavimą ir atskaitomybę, įgyvendinant Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programos ir Valstybinės tabako kontrolės programos priemones |
Nuolat |
- |
| 14. |
Plėtoti finansinių paskatų sistemą, siekiant užtikrinti ankstyvą onkologinių ligų išaiškinimą |
Nuolat |
- |
|
|
Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje
|
|
|
| 1. |
Parengti rekomendacijas aktyviam kardiologinių rizikos faktorių (arterinio kraujo spaudimo, kraujo lipidų, gliukozės kiekio ir kt.) išaiškinimui asmenims per 40 metų |
2005 m. III ketv. |
- |
| 2. |
Aktyviai propaguoti žalingų faktorių (rūkymo, persivalgymo, fizinio aktyvumo stokos, viršsvorio) neigiamą įtaką žmonių sveikatai |
Nuolat |
Finansuoti per Ryšių su visuomene programą |
| 3. |
Stebėti širdies ir kraujagyslių ligų, jų rizikos veiksnių paplitimą, raidos dėsningumus ir mirtingumo tendencijas, vertinti jų eigą atskiruose šalies regionuose |
Nuolat |
300 |
| 4. |
Išplėsti skatinamąsias paslaugas, vykdant žmonių sveikatos mokymą širdies ligų ir galvos smegenų insulto profilaktikos klausimais pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, vykdyti padidintos rizikos grupių profilaktinius patikrinimus, o esant reikalui pacientus dispanserizuoti |
Nuolat |
400 |
| 5. |
Vykdyti padidintos rizikos grupių profilaktinius patikrinimus, o esant reikalui pacientus dispanserizuoti |
Nuolat |
- |
| 6. |
Kurti naujus ankstyvos diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos metodus, vertinti jų veiksmingumą ir rengti rekomendacijas jų įgyvendinimui praktikoje |
Nuolat |
1 000 |
| 7. |
Užtikrinti persirgusių galvos smegenų insultu gydymo tęstinumą ambulatorinėmis sąlygomis (slaugą, priežiūrą ir konsultavimą namuose, antrinio lygio paslaugų teikimą) |
Nuolat |
1 000 |
| 8. |
Aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas įranga širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai ir kontrolei vykdyti |
Iki 2010 m. |
10 000 |
| 9. |
Aprūpinti stacionarines sveikatos priežiūros įstaigas, galinčias teikti kompleksines neurologijos, neurochirurgijos ir angiochirurgijos paslaugas ūmių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų atvejais, šiuolaikine diagnostikos ir gydymo įranga |
2006 m. II ketv. 2007 m. II ketv. |
3 000 2 000 |
| 10. |
Plėsti vaistų, mažinančių išemijos pasekmių dažnį (antilipidinių), kompensavimo indikacijas |
Nuolat |
7 000 |
|
|
Traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos ir kontrolės srityje
|
|
|
| 1. |
Analizuoti gyventojų, ypač vaikų, padarytas klaidas, dėl kurių jie nuskendo ar patyrė buitines, gamybines traumas ar nukentėjo kelių eismo įvykių metu. Apie traumų priežastis informuoti visuomenę |
Nuolat |
Finansuoti per Valstybinę traumatizmo profilaktikos programą |
| 2. |
Informuoti visuomenę traumų prevencijos klausimais, pradedant vaikų darželiais ir mokyklomis, plečiant saugaus eismo kelių mokyklų tinklą |
Nuolat |
100 |
| 3. |
Ugdyti vairuotojų saugaus eismo kultūrą |
Nuolat |
150 |
| 4. |
Inicijuoti tarpžinybines priemones eismo saugumui užtikrinti, griežtinant alkoholio kontrolę ir sankcijas neblaiviems ir greitį viršijusiems vairuotojams, keliant transporto priemonių techninės apžiūros reikalavimus, skatinant dviratininkus ir važnyčiotojus įsigyti (aprūpinti) ir nešioti tamsiuoju paros metu blyksinčius atšvaitus ar žibintus, uždraudžiant važinėti dviračiais, riedučiais ir kitomis panašaus pobūdžio priemonėmis be apsaugos priemonių (šalmų), įrengiant kelių aukštų sankryžas ir požeminius perėjimus pėstiesiems, užtikrinant reikiamą įspėjamųjų ženklų išdėstymą, įrengiant stebėjimo kameras, fiksuojančias automobilius, važiuojančius per sankryžas degant raudonam šviesoforui ir pan. |
Nuolat |
Finansuoti per Valstybinę traumatizmo profilaktikos programą, Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais programą ir Valstybės alkoholio kontrolės programą |
| 5. |
Įgyvendinti šiuolaikines darbo saugos priemones, griežčiau kontroliuoti darbo saugos reikalavimų laikymąsi darbo vietose |
Nuolat |
- |
| 6. |
Teikiant pirmąją medicininę pagalbą ikihospitaliniu laikotarpiu, naudoti ATLS (Aukštesnio lygio gyvybės palaikymas) metodikas |
Nuo 2005 m. |
Finansuoti per Valstybinę traumatizmo profilaktikos programą |
| 7. |
Pasiekti, kad ortopedinių traumatologinių padalinių techninė bazė atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus |
Iki 2010 m. |
Finansuoti per Valstybinę traumatizmo profilaktikos programą |
| 8. |
Stiprinti tarpžinybinį koordinavimą ir atskaitomybę, įgyvendinant Valstybinės traumatizmo profilaktikos programos, Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais programos ir Valstybės alkoholio kontrolės programos priemones |
Kasmet |
- |
|
|
Savižudybių prevencijos ir kontrolės srityje
|
|
|
| 1. |
Kovojant su narkomanija koordinuoti teisėsaugos ir kitų struktūrų darbą |
Nuolat |
- |
| 2. |
Parengti rekomendacijas visų specialybių gydytojams, kaip atpažinti nuotaikos sutrikimus ir kokius priimti tolesnius sprendimus |
2005 m. IV ketv. |
- |
| 3. |
Propaguoti bendravimo su psichologu teigiamą poveikį, esant savigarbos ir socialinių ryšių sutrikimams, siekti, kad bendravimas su psichologu taptų įprastiniu reiškiniu mokyklose, gydymo įstaigose, kariuomenėje ir kitur |
Nuolat |
- |
| 4. |
Plėtoti psichologinę pagalbą telefonu |
Nuolat |
- |
| 5. |
Užtikrinti gydymo tęstinumą bandžiusiems nusižudyti (dispanserizuoti) |
Nuolat |
- |
| 6. |
Apskričių, savivaldybių ir psichikos centrų bendromis pastangomis nagrinėti savižudybių priežastis regionuose ir rengti priemonių planus šioms priežastims pašalinti |
Nuolat |
Finansuoti iš savivaldybių biudžetų lėšų |
|
|
Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės srityje
|
|
|
| 1. |
Ugdyti saugesnę lytinę elgseną mokyklose (specialios pamokos, vaizdinė medžiaga pagal amžiaus grupes), per žiniasklaidą, sveikatos priežiūros įstaigose, universitetuose, kariuomenėje (plakatai, lankstinukai, konkursai) |
Nuolat |
Finansuoti per Valstybinę ŽIV/AIDS profilaktikos ir kontrolės programą ir Valstybinę lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės programą (po jos patvirtinimo) |
| 2. |
Apmokyti ŽIV/AIDS profilaktikos jėgos struktūrų (policijos, apsaugos, kalėjimo) darbuotojus |
Nuolat |
Finansuoti per Valstybinę ŽIV/AIDS profilaktikos ir kontrolės programą |
| 3. |
Infekuotuosius ŽIV nuolat tirti dėl susirgimo tuberkulioze |
Nuolat |
- |
| 4. |
Vykdyti sveikatos priežiūros darbuotojų mikrotraumų registraciją, kompensuoti jiems specifinę poekspozicinę (po susižeidimo) ŽIV/AIDS profilaktiką |
Nuolat |
150 |
| 5. |
Kompensuoti socialiai nedraustų asmenų ištyrimą ir gydymą nuo lytiškai plintančių ligų bei ištyrimą dėl ŽIV |
Nuolat |
100 |
| 6. |
Tobulinti Laimo ligos ir erkinio encefalito ligų sukėlėjų gamtinių židinių valdymą |
Nuolat |
- |
| 7. |
Darbdavių ir savivaldybių lėšomis vakcinuoti padidintos rizikos gyventojų grupes (miško, lentpjūvių darbininkus ir pan.) prieš erkinį encefalitą |
Nuolat |
- |
| 8. |
Vykdyti tikslinę medikų imunizaciją sveikatos priežiūros įstaigose nuo hepatito B ir gripo |
Nuolat |
1 500 |
| 9. |
Nuolat vertinti geriamojo vandens poveikio sveikatai riziką |
Nuolat |
- |
| 10. |
Užtikrinti, kad teisinė bazė, reglamentuojanti gaminamų ir parduodamų maisto produktų saugumo kontrolę viso technologinio proceso metu (nuo pagaminimo iki suvartojimo), atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus |
Nuolat |
- |
| 11. |
Ugdyti higienos įgūdžius priešmokyklinėse ir mokyklinėse įstaigose ir per žiniasklaidos priemones |
Nuolat |
- |
| 12. |
Užtikrinti būtiną priešmaliarinių vaistų asortimentą |
Nuolat |
- |
| 13. |
Propaguoti per žiniasklaidos priemones ir sveikatos priežiūros įstaigas profilaktinio priešmaliarinių vaistų vartojimo svarbą, vykstantiems į endeminius židinius |
Nuolat |
- |
| Bendras lėšų poreikis kiekvieniems metams: 2005 m. – 25; 2006 m. – 28; 2007 m. – 27; 2008 m. – 25; 2009 m. – 25; 2010 m. – 25 mln. Lt. Iš viso – 155 mln. Lt.
|
|||
Pastaba. Atsakinga šiame plane numatytų priemonių vykdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija.
______________