Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 431 straipsnio papildymo įstatymo projekto NR. XIIP-241(2)
2013 m. birželio 12 d. Nr. 514
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SV-S-175 1 punkto 11 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 431 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-241(2) (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – nedidinti parduodamų senų pastatų kainos energinio naudingumo sertifikato įgijimo sąnaudų suma – nesertifikuoti akivaizdžiai prastos (avarinės) būklės pastatų juos parduodant, tačiau nepritarti Įstatymo projekto teisinio reglamentavimo priemonėms, skirtoms šiam tikslui pasiekti, dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose pastatų energinio naudingumo reikalavimai nustatomi pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13) (toliau – Direktyva 2010/31/ES) 4 straipsnyje nustatytus principus, užtikrinant, kad minimalūs pastatų ar pastato dalių energinio naudingumo reikalavimai būtų nustatyti siekiant sąnaudų atžvilgiu optimalių lygių. Šie lygiai apskaičiuojami pagal Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnyje nurodytos lyginamosios metodikos principus, nustatytus 2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus (OL 2012 L 081, p. 18). Pagal Direktyvos 2010/31/ES nuostatas minimalūs energinio naudingumo reikalavimai nustatomi naujiems ir kapitališkai renovuojamiems pastatams (jų dalims). Lietuvos Respublikos teisės aktuose minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai nustatyti juos diferencijuojant pagal atskiras pastatų kategorijas, atsižvelgiant į sąnaudų atžvilgiu optimalius lygius ir nenustatant reikalavimų, kurie dėl sąnaudų, skaičiuojant per apytikrį pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingi. Įstatymo projekto nuostata, kad minimalūs energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi avarinės būklės pastatams ir (ar) jų dalims (butams, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpoms), kuriuos atnaujinti dėl sąnaudų, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ir (ar) jų dalių (butų, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpų) ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudinga, yra perteklinė, nes energinio naudingumo reikalavimai tokiems pastatams šiuo metu nereglamentuojami.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 431 straipsnio 1 dalies nuostatomis, minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi naujiems statomiems pastatams (jų dalims) ir rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Statybos įstatyme nenustatyta, kad energinio naudingumo reikalavimai privalomi esamiems pastatams, kuriuose nevykdomi jokie statybos darbai. Tačiau Įstatymo projektu siūlomos nuostatos susiaurintų minimalių energinio naudingumo reikalavimų taikymą prastos būklės pastatų rekonstravimo, modernizavimo ar remonto atvejais.
3. Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas neužtikrintų statinių savininkų pareigų vykdymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Statybos įstatymo nuostatas, kurios nustato prievolę statinio savininkui rūpintis savo turtu ir jį prižiūrėti. Statybos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta statinių naudotojų pareiga suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Šiuo metu sąvoka „avarinės būklės pastatas“ Statybos įstatyme neapibrėžta, todėl neaišku, kaip ir pagal kokius kriterijus pastatai gali būti priskiriami avarinės būklės pastatams. Ši sąvoka neapibrėžta ir Įstatymo projekte. Manytina, kad taikant statinių pripažinimo avariniais principą, analogišką principui, kuris, įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412) 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatytas aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 676 (Žin., 2004, Nr. 10-286; 2010, Nr. 156-7939) patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“, atsirastų papildoma administracinė ir finansinė našta statinio savininkui, nes, vadovaujantis minėtu reglamentu, pastatas pripažįstamas avariniu atliekant jo ekspertizę.
4. Manytina, kad, siekiant atsisakyti akivaizdžiai prastos būklės pastatų energinio naudingumo sertifikavimo juos parduodant, reikėtų tikslinti Statybos įstatymo 431 straipsnio 3 dalies 3 punktą – numatyti išimtis dėl parduodamų pastatų, kurie nesertifikuotini atsižvelgiant į jų būklę. Tokiu atveju tikslinga nustatyti kriterijus, pagal kuriuos pastatai būtų priskirtini nesertifikuojamiems, ir numatyti teisę pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertams, atsižvelgiant į nustatytus kriterijus, pateikti išvadas dėl galimybės atlikti pastato energinio naudingumo sertifikavimą.
5. Statybos įstatymo 431 straipsnio 2 dalies nuostatos tiesiogiai perkelia Direktyvos 2010/31/ES nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalimi, tikslinga, kad Įstatymo projekto iniciatoriai su Įstatymo projektu pateiktų atitikties lentelę, kurioje būtų nurodoma Direktyvos 2010/31/ES ir Įstatymo projekto atitiktis pagal straipsnius.