LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-2667
2003 m. spalio 9 d. Nr. 1261
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin. 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 1627 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti, jog būtina keisti galiojantį Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, kad Lietuvos teisės normos būtų suderintos su NATO informacijos saugumo principais ir standartais, įtvirtintais NATO Susitarime dėl informacijos saugumo ir šio Susitarimo nuostatas detalizuojančiame Šiaurės Atlanto Tarybos dokumente C-M(2002)49, ir būtų įgyvendinti pagrindiniai NATO informacijos saugumo principai („būtina žinoti“, su įslaptinta informacija susipažįstančių asmenų lojalumo ir patikimumo, taip pat kiti), ypač principas, nustatantis, kad asmenys, dirbantys su įslaptinta informacija, turi būti deramai patikrinti ir turėti atitinkamus leidimus.
2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. IXP-2667 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) taip:
2.1. Iš esmės tikslinti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos (toliau vadinama – Komisija) funkcijas reglamentuojančias nuostatas ir aiškiai apibrėžti Komisijos statusą. Iš Įstatymo projekto matyti, kad Komisijos funkcijos neapsiribos koordinavimu, – Komisija taip pat kontroliuos paslapčių subjektų veiklą, duos privalomus vykdyti nurodymus, priims sprendimus, leis teisės aktus, netgi steigs įstaigas, teiks išaiškinimus, metodinę pagalbą ir kita (pvz., Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalis, 17 straipsnis), t. y. iš esmės vykdys valdymo funkcijas. Veikdama visuomeniniais pagrindais, nebūdama juridinis asmuo, Komisija tokių jai pavestų funkcijų negalėtų vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės paslapčių apsauga yra viena iš nacionalinio saugumo sričių, o valstybės saugumą garantuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnis), Įstatymo projektą tikslinga papildyti nuostata, kad Komisija yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
2.2. Atsisakyti Įstatymo projekto nuostatų, smulkiai reglamentuojančių įslaptintų dokumentų administravimą, – palikti tai įstatymų lydimųjų teisės aktų reguliavimo sričiai ir numatyti Įstatymo įsigaliojimo terminą, per kurį tokie teisės aktai būtų priimti.
2.3. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje po žodžių „Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių“ įrašyti žodžius „ir šiomis sutartimis grindžiamų bei jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų“. Tokia nuostata sudarytų palankesnes sąlygas įgyvendinti NATO Susitarimu dėl informacijos saugumo grindžiamus ir jį įgyvendinančius Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimus, taip pat Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius informacijos apsaugą.
2.4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
2.5. Įstatymo projekto sąvoka „Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija“ vartojama nuo 4 straipsnio, o apibrėžiama tik 11 straipsnyje. Šią sąvoką tikslinga apibrėžti 2 straipsnyje, 2 straipsnio 20 dalyje sukonkretinti sąvokos „saugumo zona“ apibrėžimą ir apibrėžti ją taip: „Saugumo zona – nustatyta saugoma teritorija, skirta dirbti su įslaptinta informacija ir šiai informacijai saugoti“.
2.6. Patikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio redakciją: vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija“ įrašyti žodžius „paslapčių subjektas“ (jeigu paslapčių subjektas rūpinasi informacijos įsigijimu, jis ir turi kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, gavęs Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos išvadą). Atitinkamai redaguotinas Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies 15 punktas.
2.7. Patikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį taip: „Tarnybos paslaptį sudaranti informacija užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms gali būti perduodama paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, kai šitai būtina paslapčių subjekto funkcijoms vykdyti“.
2.8. Patikslinti Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą taip: „valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos nepaprastosios padėties ir karo padėties sąlygomis planai bei mobilizacijos planai“.
2.9. Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija arba informacija, kurią prašo įslaptinti ją perdavusi valstybė arba tarptautinė organizacija“, nes ši informacija negali būti Lietuvos Respublikos nuosavybė pagal Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį, šią informaciją Lietuvos Respublika įsipareigoja saugoti tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.
2.10. Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 16 punktuose, 16 straipsnio 2 dalies 16 punkte vietoj sąvokos „sutarčių pasirašymas“ vartoti sąvoką „sutarčių sudarymas“, nes pagal 1969 metų Vienos konvenciją dėl tarptautinių sutarčių teisės pasirašymas yra tik vienas iš sutarčių sudarymo būdų. Pagal nurodytąją Konvenciją, Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte sąvoka „sutarčių atšaukimas“ keistina į sąvoką „sutarčių nutraukimas“. Analogiškai Įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalyje, 35 straipsnio 2 dalyje, 39 straipsnio 1 dalyje sąvoka „sandorio pasirašymas“ keistina į sąvoką „sandorio sudarymas“, nes pagal civilinę teisę pasirašymas taip pat yra vienas iš sandorių sudarymo būdų.
2.11. Į Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį įtraukti šiuos naujus punktus:
„duomenys apie krašto apsaugos sistemos specialiosios paskirties karinių vienetų operacijų eigą bei jų personalinę sudėtį;
2.12. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 17 straipsnio 2 dalyje turėtų būti kalbama apie asmenis, pretenduojančius gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
2.13. Patikslinti Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 11 punktą taip: „bankų ir kitų kredito įstaigų, draudimo įmonių, draudimo tarpininkų, loterijas ir azartinius lošimus organizuojančių įmonių inspektavimo ir tikrinimo duomenys“.
2.14. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 24 punkte išbraukti žodžius „valstybinės įmonės Valstybės turto fondo parengta“ ir papildyti šią dalį nauju punktu, nurodančiu, kad tarnybos paslaptimi gali būti pripažinta informacija apie žemės gelmių išteklius.
2.15. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 4 dalies nuostatas, papildyti Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį – nurodyti joje, kokia informacija apie kandidato į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus skyrimo procesą sudaro tarnybos paslaptį.
2.16. Išbraukti iš Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį; šio straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija susideda iš septynių narių – po du narius deleguoja Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas. Šios Komisijos pirmininkas yra Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius.“; 11 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „funkcijas“ įrašyti žodžius „šio padalinio vadovas skiriamas Paslapčių koordinavimo komisijos sekretoriumi“, tolesnius šios dalies sakinius išbraukti, nes tai turėtų būti ne įstatymo, o Komisijos nuostatų dalykas; šio straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „darbo grupių nariais“.
2.17. Patikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies 5 punkte minimos nacionalinės Centrinės registratūros statusą, nes neaišku, ar tai – savarankiška valstybės įstaiga, ar kurios nors valstybės įstaigos (institucijos) padalinys.
2.18. Patikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies 7 punktą; jame vartojama sąvoka „paskirtųjų saugumo institucijų“ nėra apibrėžta teisės aktuose, todėl šis punktas tikslintinas taip: „įgalioja paslapčių subjektus ar jų struktūrinius padalinius atlikti saugumo institucijų funkcijas pagal tarptautines sutartis dėl įslaptintos informacijos apsaugos“.
2.19. Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte, 16 straipsnio 2 dalies 16 punkte vietoj sąvokų „susitarimai“ ir „įsipareigojimai“ vartoti sąvoką „tarptautinės sutartys“.
2.20. Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte po žodžių „pramoninio saugumo“ įrašyti žodžius „įslaptintų gaminių, kitų įslaptintų objektų administravimo, įslaptintos informacijos gabenimo“.
2.21. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 1398 „Dėl Saugumo priežiūros, Nacionalinės komunikacijų apsaugos ir Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybų funkcijų vykdymo“ nuostatas, Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje po žodžio „komisijos“ įrašyti žodžius „institucijų, Vyriausybės įgaliotų vykdyti Saugumo priežiūros tarnybos, Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos ir Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybos funkcijas“.
2.22. Patikslinti Įstatymo projekto 12 straipsnio 8 dalies redakciją (ji nepakankamai nuosekli, nes antrasis sakinys prieštarauja pirmajam) taip: „Asmenys, atliekantys aptarnaujančio personalo funkcijas patalpose, kuriose dirbama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, arba tokius asmenis II klasės saugumo zonose turi nuolat stebėti subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys. Asmenys, atliekantys aptarnaujančio personalo funkcijas ir neturintys minėto leidimo, į I klasės saugumo zoną neįleidžiami.“.
2.23. Kadangi Įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalis gali sudaryti sąlygas skirti asmenis į pareigas pažeidžiant 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgiant į Šiaurės Atlanto Tarybos dokumento C-M(2002)49 C dalį (Personalo saugumas), tikslinga Įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalį išbraukti, o šio straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikoje paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį, taip pat karinių operacijų ar pratybų metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui, kuris neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija, gali būti suteikta teisė su ja susipažinti, jeigu tokia informacija yra būtina atliekant jam pavestas funkcijas ar užduotis.“.
2.24. Įstatymo projekto 15 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „kitų valstybių“ įrašyti žodžius „užsienio valstybių“.
2.25. Patikslinti Įstatymo projekto 15 straipsnio 7 dalies redakciją taip: „Paslapčių subjektai gali išduoti asmenims leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tik gavę Valstybės saugumo departamento išvadą, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma išduodant leidimus šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims.“.
2.26. Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalies 14 punkto formuluotę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse vartojamomis sąvokomis.
2.27. Atsižvelgiant į NATO Susitarimo dėl informacijos saugumo 3 straipsnio 2 dalį, reikalaujančią tikrinti su įslaptinta informacija dirbančių asmenų lojalumą ir patikimumą, patikslinti Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį – nurodyti jame, kad tikrintina ne formalus įstatymų laikymasis, bet asmens ištikimybė (lojalumas) Lietuvos valstybei (tai platesnė sąvoka nei įstatymų laikymasis), taip pat patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakciją – nurodyti, kad tikrinamas ir įvertinamas ne tik asmens patikimumas, bet ir jo lojalumas Lietuvos valstybei.
2.28. Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos, tikrinančios asmens kandidatūrą, todėl nereikėtų 17 straipsnio 7 dalyje papildomai numatyti, kad paslapčių subjektas gali priimti sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba dėl asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo, jeigu Valstybės saugumo departamentas pateikia informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos asmens patikimumo vertinimui. Tikslinga Įstatymo projekto 17 straipsnio 7 dalį išbraukti kaip perteklinę.
2.29. Patikslinti Įstatymo projekto 17 straipsnio 9 dalį – numatyti joje paslapčių subjekto pareigą priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo per nustatytą laiką, o ne išduoti leidimą, nes paslapčių subjektas, o ne Valstybės saugumo departamentas priima tokį sprendimą. Įvertinęs visas aplinkybes, paslapčių subjektas turi teisę leidimo neišduoti net ir tada, jeigu Valstybės saugumo departamentas leidimo išdavimui neprieštarautų.
2.30. Įstatymo projekte nenurodyti terminai, per kuriuos asmens kandidatūrą tikrinančios institucijos turi pateikti savo išvadas. Asmens kandidatūros tikrinimas neturėtų trukti neribotą laiką, todėl Įstatymo projekto 17 straipsnį būtina papildyti atitinkamomis nuostatomis, kad „tikrinimą atliekančios institucijos asmenį, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, privalo patikrinti ne ilgiau kaip per 60 darbo dienų, asmenį, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, – ne ilgiau kaip per 90 darbo dienų, asmenį, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, – ne ilgiau kaip per 120 darbo dienų.“.
2.32. Tikslinga atsisakyti Įstatymo projekto 22 straipsnyje numatyto dokumentų skirstymo į griežtai apskaitomus įslaptintus dokumentus ir į apskaitomus įslaptintus dokumentus. Įslaptintos informacijos klasifikavimas ir žymėjimas aiškiai reglamentuotas Įstatymo projekto 5 straipsnyje. Papildomas klasifikavimas sukeltų painiavą, juoba kad tolesniuose projekto straipsniuose reglamentuojami dokumentų, žymimų Įstatymo projekto 5 straipsnyje nurodytomis žymomis, administravimo reikalavimai. Todėl tikslinga išbraukti Įstatymo projekto 22 straipsnį, taip pat su juo susijusias 2 straipsnio 22 ir 23 dalyse pateikiamas sąvokas, taip pat atitinkamai tikslinti kitus Įstatymo projekto straipsnius.
2.33. Įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalį papildyti sakiniu „Įslaptinti dokumentai naikinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, taip pat atsisakyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse išdėstytų techninių dokumentų naikinimo procedūrų reglamentavimo.
2.34. Įstatymo projekto 31 straipsnį išdėstyti taip: „Detalią įslaptintų dokumentų rengimo, įforminimo, siuntimo, gavimo, dauginimo, apskaitos ir naikinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“.
2.35. Patikslinti Įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies pradžią taip: „Priimdamas sprendimą dėl konkrečių apsaugos priemonių pasirinkimo ir tokių priemonių įdiegimo bei naudojimo, paslapčių subjektas atsižvelgia į šiuos veiksnius:“.
2.36. Patikslinti Įstatymo projekto 40 straipsnio antrojo sakinio redakciją taip: „Valstybės saugumo departamentas tvarko įmonių, kurioms išduoti įmonės patikimumo pažymėjimai, apskaitą.“
2.37. Įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalyje ir 46 straipsnio 4 ir 8 punktuose vietoj žodžių „valstybės paslaptį sudaranti informacija“ įrašyti žodžius „įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Konfidencialiai“, „Slaptai“, „Visiškai slaptai“.