LIETUVOS BANKO VALDYBOS
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 153 „Dėl Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
2010 m. spalio 21 d. Nr. 03-130
Vilnius
Įgyvendindama 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97), Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 153 „Dėl Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 143-5461; 2008, Nr. 66-2524):
1.1. Išdėstyti preambulę taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 54-1832) 57–59 straipsniais bei įgyvendindama 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97), Lietuvos banko valdyba nutaria:“.
1.2. Nurodytu nutarimu patvirtintas Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisykles:
1.2.1. Papildyti šiuo 15 punktu:
1.2.3. Išdėstyti 22.2 punktą taip:
1.2.4. Papildyti šiuo 22.3 punktu:
1.2.5. Išdėstyti VIII skyrių taip:
„VIII. JUNGTINĖ (KONSOLIDUOTA) PRIEŽIŪRA
35. Lietuvos bankas atlieka visos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jei:
35.1. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas yra patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje arba ES patronuojanti kredito įstaiga;
35.2. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko globojanti (patronuojanti) įmonė yra patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje ar ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir finansinėje grupėje nėra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų;
35.3. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko ir bent vieno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko globojanti (patronuojanti) įmonė yra ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje arba ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė;
35.4. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas turi didžiausią bendrą balansą tarp visų bankų, priklausančių tai pačiai finansinei grupei, kurioje Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko ir vieno arba kelių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų globojančios (patronuojančios) įmonės yra daugiau kaip viena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir kiekvienoje iš šių Europos Sąjungos valstybių narių yra įsteigtas finansinei grupei priklausantis bankas;
35.5. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas turi didžiausią bendrą balansą tarp visų bankų, priklausančių tai pačiai finansinei grupei, kurioje visų bankų globojanti (patronuojanti) įmonė yra ta pati patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir nė vienas iš finansinei grupei priklausančių bankų nelicencijuotas toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įsteigta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė.
36. Lietuvos bankas ir kitos susijusios priežiūros institucijos bendro susitarimo pagrindu gali nutarti, kad jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą vykdys kita, nei numatyta pagal šių Taisyklių 35.3–35.5 punktus, priežiūros institucija, jeigu minėtuose punktuose nurodytos sąlygos netinka atsižvelgus į bankus ir jų veiklos santykinę svarbą atskirose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tokiais atvejais, prieš priimant sprendimą dėl priežiūros institucijos, atsakingos už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą, išrinkimo, konsultuojamasi su ES patronuojančia kredito įstaiga ar ES patronuojančia finansų kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove arba banku, turinčiu didžiausią bendrą balansą.
37. Lietuvos bankas, tapęs atsakingas už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą, praneša Komisijai apie visus susitarimus, sudarytus 36 punkte nurodytais atvejais.
38. Jeigu finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija, Lietuvos bankas vykdo atskirą arba iš dalies konsoliduotą tik finansinės grupės dalies, kurioje Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas yra patronuojantis, priežiūrą (t. y. banko, jo kontroliuojamųjų įmonių ir tokių įmonių, kuriose minėtas bankas dalyvauja valdant kapitalą). Lietuvos bankas dvišalio susitarimo pagrindu gali perduoti įgaliojimus atlikti atskirą arba iš dalies jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą tos Europos Sąjungos valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso patronuojantis užsienio bankas, priežiūros institucijai, jei to užsienio banko priežiūra atliekama taip, kad yra prisiimama atsakomybė ir už kontroliuojamo banko priežiūrą, atitinkančią Bankų įstatymo reikalavimus.
39. Jei bankas priklauso finansinei grupei, kurią globoja (patronuoja) ne Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai priklausantis užsienio bankas ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, Lietuvos bankas jungtiniu (konsoliduotu) pagrindu prižiūri tik finansinės grupės dalį, kurią sudaro Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas, jo kontroliuojamos įmonės ir tokios įmonės, kuriose minėtas bankas dalyvauja valdant kapitalą.
40. Jungtinė (konsoliduota) finansinės grupės priežiūra vykdoma konsoliduotųjų finansinių ir priežiūrai skirtų ataskaitų pagrindu. Vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, taip pat atsižvelgiama ir į tokią finansinės grupės narių veiklą, kuri negali būti parodyta konsoliduotosiose ataskaitose (pvz., turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno bei nuostolio judėjimą tarp finansinės grupės narių).
41. Finansinėje grupėje turi būti sukurta tokia rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema, įskaitant patikimas apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo procedūras, kuri užtikrintų priėjimą prie visų tos finansinės grupės narių ataskaitų, duomenų ir informacijos, reikalingos konsoliduotosioms ataskaitoms sudaryti ir jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai vykdyti, ir atitiktų reikalavimus, nustatytus Lietuvos banko teisės aktuose.
42. Kai patronuojanti grupėje yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, grupei priklausantys kontroliuojami bankai, pasinaudodami rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema bei apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo procedūromis, privalo stebėti, kontroliuoti ir įvertinti sandorius, vykdomus su patronuojančia mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove ir jos dukterinėmis įmonėmis. Lietuvos bankas taip pat reikalauja, kad kontroliuojami bankai teiktų informaciją apie jų požiūriu svarbius minėtus sandorius, išskyrus dideles pozicijas. Jeigu tokie sandoriai kelia grėsmę banko finansinei padėčiai, Lietuvos bankas gali imtis veiksmų ir taikyti poveikio priemones, numatytas Bankų įstatyme.
43. Kaip vykdomas kapitalo pakankamumo normatyvas, vertinama konsoliduotųjų ataskaitų pagrindu, vadovaujantis Lietuvos banko teisės aktais. Finansinei grupei taikoma ta pati kapitalo pakankamumo normatyvo skaičiavimo tvarka ir toks pats normatyvo dydis kaip ir tos finansinės grupės konsoliduojančiajam bankui. Lietuvos bankas gali nustatyti skirtingą kapitalo pakankamumo normatyvo dydį atskiriems finansinės grupės bankams, atsižvelgdamas į tokius veiksnius:
43.2. rizikos pasiskirstymo finansinėje grupėje laipsnį, palyginti su atskirų šios grupės narių rizika;
44. Skaičiuojant kapitalo pakankamumo normatyvą konsoliduotųjų ataskaitų pagrindu, toliau nurodytos pozicijos pridedamos prie konsoliduotų nuosavų lėšų, jei jos yra neigiamos, arba atimamos iš jų, jei jos teigiamos:
44.1. mažumos dalis, priklausanti nekonsoliduojamosioms įmonėms (taip pat ir dalis, susidariusi dėl privilegijuotųjų akcijų valdymo);
44.3. valiutos perskaičiavimo skirtumai, susidarę konsoliduojant finansines ataskaitas, dėl užsienyje veikiančių įmonių kapitalo ir rezervų ar jų dalies perskaičiavimo funkcine valiuta;
45. Konsoliduotųjų ataskaitų pagrindu vertinant, kaip vykdomi kiti rizikos apribojimai, finansinei grupei taikoma ta pati apribojimų skaičiavimo tvarka ir tie patys jų dydžiai kaip ir konsoliduojančiam tą finansinę grupę bankui, vadovaujantis atitinkamais Lietuvos banko teisės aktais.
46. Jei finansinei grupei priklausantis kontroliuojamas bankas arba patronuojanti tos finansinės grupės finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kontroliuoja įmonę, kuri priklauso ne Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai, arba dalyvauja valdant jos kapitalą, grupei priklausančio kontroliuojamo banko rizikos apribojimų vykdymo skaičiavimas ir vertinimo procesas turi būti atliekami iš dalies konsoliduotųjų ataskaitų pagrindu.“
1.2.6. Išdėstyti IX skyrių taip:
„IX. BENDRADARBIAVIMAS VYKDANT JUNGTINĘ (KONSOLIDUOTĄ) PRIEŽIŪRĄ
47. Lietuvos bankas, būdamas atsakingas už visos finansinės grupės, kuriai priklauso ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuoti užsienio bankai, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą ir atlikdamas papildomas užduotis:
47.1. renka informaciją ir koordinuoja svarbios arba esminės informacijos skleidimą keliančiomis susirūpinimą ir kritinėmis situacijomis;
47.2. planuoja ir koordinuoja priežiūros veiklą tęstinumo sąlygomis, bendradarbiaudamas su kitomis jungtinėje (konsoliduotoje) priežiūroje dalyvaujančiomis Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis;
47.3. planuoja ir koordinuoja priežiūros veiklą su visomis suinteresuotomis jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą vykdančiomis arba svarbius filialus prižiūrinčiomis priežiūros institucijomis ir prireikus su Europos centrinių bankų sistemos centriniais bankais, rengiantis kritinėms situacijoms ir joms susidarius, įskaitant neigiamus pokyčius bankuose ir finansų rinkose. Priežiūra planuojama ir koordinuojama sutarčių, sudarytų su atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija, nustatyta tvarka siekiant sudaryti palankesnes krizių valdymo sąlygas. Atliekamos užduotys apima 58.2 punkte nurodytas išskirtines priemones, bendrų vertinimų rengimą, nepaprastosios padėties planų įgyvendinimą ir visuomenės informavimą.
48. Vadovaujantis sutartimis, sudarytomis su Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, Lietuvos bankui, vykdančiam jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, gali būti pavesta atlikti ir kitas papildomas užduotis, sutartyse tiksliai apibrėžiant sprendimų priėmimo procesą ir bendradarbiavimo procedūras.
49. Lietuvos bankas, vykdydamas jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, privalo teikti visą svarbią informaciją ir pats gali iš atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų jos prašyti. Nustatant svarbios informacijos apimtį, atsižvelgiama į bankų, kuriuos kontroliuoja bankai ar finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, priklausančios Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai, svarbą Lietuvos Respublikos finansinėje sistemoje.
50. Esminę informaciją, kuri galėtų ženkliai paveikti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje esančio banko, finansų įstaigos, valdymo ar draudimo įmonės finansinio patikimumo vertinimą, Lietuvos bankas teikia savo iniciatyva. Esminė informacija apima:
50.1. finansinėje grupėje esančių didelių bankų grupės struktūros ir juos prižiūrinčių institucijų nustatymą;
51. Lietuvos bankas, atlikdamas visos finansinės grupės jungtinę konsoliduotą priežiūrą, steigia priežiūros institucijų kolegijas, kad būtų lengviau vykdyti Bankų įstatymo 59 straipsnyje, Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (toliau – SREP) bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 145 (Žin., 2006, Nr. 143-5456), V skyriuje, Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 152 (Žin., 2006, Nr. 143-5460), 5.2.2 punkte ir šių Taisyklių 47 punkte nurodytas užduotis ir prireikus užtikrinti tinkamą koordinavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis ne Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis. Kolegijos steigiamos ir veikia vadovaujantis sutartimis, sudarytomis su suinteresuotomis Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis.
52. Priežiūros institucijų kolegijos steigiamos, kad Lietuvos bankas ir kitos suinteresuotos Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos galėtų:
52.2. susitarti dėl savanoriško užduočių pavedimo ir prireikus dėl savanoriško atsakomybės perdavimo;
52.3. sudaryti priežiūros analizės programas remiantis finansinės grupės rizikos vertinimu pagal SREP;
52.4. padidinti priežiūros veiksmingumą atsisakant nebūtino priežiūros reikalavimų, tarp jų ir dėl 49 ir 50 punktuose nurodyto informacijos teikimo, dubliavimo;
52.5. nuosekliai taikyti rizikos ribojimo reikalavimus visiems finansinei grupei priklausantiems subjektams nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktuose numatytų pasirinkimo galimybių ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų kompetencijos;
53. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Bankų įstatymo 65 straipsnio nuostatomis, keičiasi priežiūrai vykdyti gauta informacija su kitomis priežiūros institucijų kolegijose dalyvaujančiomis institucijomis. Kolegijų steigimas ir veikla neturi įtakos Lietuvos banko pareigoms ir teisėms, nurodytoms įstatymuose ir teisės aktuose, priimtuose įgyvendinant direktyvą 2006/48/EB.
54. Priežiūros institucijų kolegijose dalyvauja už ES patronuojančio kredito įstaigos arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių įmonių priežiūrą atsakingos Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos, priežiūros institucijos tų Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai bei prireikus centriniai bankai ir ne Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos, jei, visų priežiūros institucijų kolegijoje dalyvaujančių Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų nuomone, ne Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms priežiūrai vykdyti gautos informacijos apsaugos reikalavimai yra lygiaverčiai direktyvos 2006/48/EB 1 skyriaus 2 skirsnyje nustatytiems reikalavimams.
55. Lietuvos bankas, atlikdamas visos finansinės grupės jungtinę konsoliduotą priežiūrą, pirmininkauja kolegijos posėdžiams ir sprendžia, kurios priežiūros institucijos dalyvauja posėdžiuose arba konkrečioje kolegijos veikloje. Visi kolegijos nariai iš anksto informuojami apie organizuojamus kolegijos posėdžius, pagrindinius klausimus ir veiklą, kuri bus aptariama posėdžio metu, o posėdžiui įvykus jiems laiku pateikiama informacija apie visus veiksmus, kurių buvo imtasi posėdžio metu, arba apie visas įvykdytas priemones.
56. Planuodamas ir koordinuodamas kolegijų veiklą Lietuvos bankas atsižvelgia į priimamų sprendimų svarbą kolegijoje dalyvaujančioms institucijoms, visų pirma į galimą jų poveikį kitų suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių narių finansų sistemos stabilumui. Nepažeisdamas Bankų įstatymo 65 straipsnio reikalavimų Lietuvos bankas Europos bankų priežiūros institucijų komitetą informuoja apie kolegijų veiklą, taip pat ir kritinėmis situacijomis, ir teikia visą informaciją, kuri ypač svarbi siekiant priežiūros konvergencijos.
57. Vykdydamas atskirą arba iš dalies konsoliduotą Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko priežiūrą ir norėdamas gauti informaciją apie finansinėje grupėje taikomus nuosavų lėšų poreikio apskaičiavimo metodus, Lietuvos bankas pirmiausia kreipiasi į Europos Sąjungos valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso patronuojantis bankas, priežiūros instituciją, jei turi žinių, kad tokia informacija minėtai priežiūros institucijai jau buvo pateikta.
58. Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su kitomis Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, konsultuojasi ir keičiasi tokia informacija, kuri yra svarbi vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą:
58.1. apie pokyčius grupei priklausančių bankų akcininkų, organizacinėje arba valdymo struktūroje, kai jų įgyvendinimas reikalauja priežiūros institucijos patvirtinimo arba leidimo;
59. Prieš pritaikydamas 58.2 punkte nurodytas sankcijas ir priemones, Lietuvos bankas konsultuojasi su Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, atsakingomis už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimą. Skubiais atvejais arba tada, kai dėl šių konsultacijų nukentėtų sprendimų veiksmingumas, Lietuvos bankas gali nuspręsti sankcijas ir priemones taikyti nesikonsultuojant. Šiuo atveju Lietuvos bankas neatidėliodamas informuoja atitinkamas Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijas.
60. Kai patronuojantis finansinėje grupėje yra Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas arba finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ar mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, ir finansinei grupei priklauso viena arba kelios kontroliuojamosios įmonės, kurios yra draudimo įmonės arba kitos investicines paslaugas teikiančios įmonės, gavusios leidimus veiklai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiauja su priežiūros institucijomis, atsakingomis už draudimo įmonių ir investicines paslaugas teikiančių įmonių priežiūrą, teikdamas jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją ir pats iš jų prašydamas informacijos, kurios reikia vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.“