ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS
SPRENDIMAS
DĖL publikacijoJe „KOKIĄ ĮTAKĄ PROKURATŪROS VEIKSMAMS TURI KYŠININKAI? VALDOMAS TEISINGUMAS“ („VILNIAUS KRAŠTO SAVAITRAŠTIS“, 2011-03-31–2011-04-06, NR. 13/873) PASKELBTOS INFORMACIJOS
2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. SPR-103
Vilnius
2011 m. gegužės 10 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo pareiškėjo Sergejaus Tretjakovo skundą dėl publikacijoje „Kokią įtaką prokuratūros veiksmams turi kyšininkai? Valdomas teisingumas“ („Vilniaus krašto savaitraštis“, 2011-03-31–2011-04-06, Nr. 13/873) paskelbtos informacijos.
Pareiškėjas skunde teigia, kad minėtos publikacijos antraštėje „Kokią įtaką prokuratūros veiksmams turi kyšininkai? Valdomas teisingumas“ ir teiginiuose „Praėjusių metų vasarį S. Tretjakovas įsakė patikrinti UAB „Nemenčinės komunalininkas“ eksploatuojamą katilinę Avižieniuose“, „Z. Jedzinski dar kartą bandė įtikinti, kad kaltė yra ne jo, o Departamento, kuris ne tik neišdavė laiku leidimo, bet dar ir skyrė dideles pinigines baudas“, „S. Tretjakovas, matyt, pasijuto įžeistas, kad kažkas išdrįso jam – Departamento darbuotojui – pasipriešinti ir nepasirašyti protokolo. Tad nutarė savaip įvesti „teisingumą“ ir pamokyti direktorių uždarydamas jį kabinete“, „Kaliniui“ pavyko ištrūkti iš mėginusio jį sulaikyti ir už rankovių tąsančio gerai sudėto valdininko rankų ir išbėgti į koridorių. Tuomet padėti S. Tretjakovui puolė jo bendradarbiai, kurie, užlaužę rankas ir tampydami, įkalino Z. Jedzinskį koridoriuje“, „Suprasdamas, kad šį kartą peržengė ribas ir nelaukdamas Z. Jedzinsko ieškinio, S. Tretjakovas pats suskubo kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriame apkaltino direktorių pasipriešinimu valstybės valdininkui“, „Faktiškai tai Sergejus Tretjakovas viršijo savo įgaliojimus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi apribodamas piliečio judėjimo laisvę. Tai jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir sėsti į teisiamųjų suolą“, „Esant visai šiai savivalei, kyšininkavimo apraiškoms Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, šališkiems prokuroro veiksmams“ paskelbta tikrovės neatitinkanti ir jo garbę bei orumą žeminanti ir nekaltumo prezumpciją pažeidžianti informacija. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jis nepagrįstai minimas teiginiuose „Į klausimą, kodėl automobilio reisas nėra užregistruotas, Avižienių skyriaus vedėjas aiškino, kad nuotekos yra vežamos iš privačios „labai svarbaus asmens“ valdos. Kaip paaiškėjo, tas „svarbus asmuo“ buvo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, o konkrečiai – skyriaus, kuriame dirba Sergejus Tretjakovas, inspektorius. Tolesnio tyrimo metu vedėjas paaiškino, kad inspektorius nemokėjo už paslaugą daug metų“, „Tai – ne vienintelis S. Tretjakovo bendradarbių piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pavyzdys. Daug pažeidimų atskleista dėl nelegalaus ir aplinkai kenksmingo konfiskuotų žvejų tinklų ar guminių valčių deginimo. Jie būdavo „utilizuojami“ mūsų katilinėse“, – pasakojimą tęsia Z. Jedzinski. Pridūrė, kad šiame kontekste jo nestebina tai, jog S. Tretjakovo bendradarbiai pateikė rašytinius parodymus prieš jį. Tačiau, kaip pastebėjo Z. Jedzinskio advokatas, tikėtina, kad jie buvo rašomi „per kalkę“, nes visuose parodymuose klaidos yra vienodos ir visuose jų skyrybos ženklai yra tose pačiose vietose“, kurie neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą. Pareiškėjo nuomone, publikacijoje buvo paskelbta neobjektyvi informacija ir pažeisti Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 2, 4 punktai bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Pareiškėjas prašo: 1) įspėti viešosios informacijos skleidėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir reikalauti juos pašalinti; 2) reikalauti, kad viešosios informacijos skleidėjas paneigtų publikacijoje paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir pareiškėjo garbę bei orumą žeminančią informaciją; 3) priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Tirdama pareiškėjo skundą, žurnalistų etikos inspektorė raštu kreipėsi į laikraščio „Vilniaus krašto savaitraštis“ redaktorių Zygmuntą Ždanovič, prašydama paaiškinti ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes ir pateikti savo poziciją dėl susidariusios situacijos.
Z. Ždanovič paaiškino, kad rengdamas ginčo publikaciją naudojosi raštiškais UAB „Nemenčinės komunalininkas“ parodymais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir korupcijos apraiškų, Zbignevo Jedinskij skundais administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-8.1-18 ir Nr. VR-81-184 AM-055021, susipažino su liudytojų parodymais byloje Nr. 10-2-246-10, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose, kuriuose išgirdo pareiškėjo nuomonę apie įvykį ir susipažino su jo pareigybės aprašymu, kalbėjo su Z. Jedinskij advokatu ir medikais, kurie liudijo teisme.
Žurnalistų etikos inspektorė, pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu,
nustatė:
Fizinio asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Fizinio asmens garbės ir orumo pažeminimas yra siejamas su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių paskelbimu.
Žeminančiomis žiniomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.
Konkrečiu atveju sprendžiant, ar visuomenės informavimo priemonėje paskelbta informacija pažeidė pareiškėjo garbę ir orumą, būtina nustatyti, ar publikacijoje buvo paskelbtos žinios, ar nuomonės. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 dalis nustato, kad žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas tikras faktas ar tikri (teisingi) duomenys.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą kritiką ir ne visai tikslią informaciją. Viešosios informacijos rengėjas, veikdamas sąžiningai ir turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, gali pateikti informaciją su tam tikrais netikslumais ir išreikšti agresyvią kritiką, tačiau, neleistina skelbti tokios informacijos, kuria siekiama viešąjį asmenį pažeminti. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtintoje viešojo asmens sąvokoje nustatyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) Vilniaus rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, turintis viešojo administravimo įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas gali būti priskirtas viešųjų asmenų kategorijai, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar viešosios informacijos skleidėjas, publikacijoje paskelbęs informaciją apie viešąjį asmenį, sąžiningai informavo visuomenę apie jo veiklą ir ar neperžengė teisės skleisti informaciją ribų.
Nagrinėjamu atveju teiginyje „Praėjusių metų vasarį S. Tretjakovas įsakė patikrinti UAB „Nemenčinės komunalininkas“ eksploatuojamą katilinę Avižieniuose“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad pareiškėjo įsakymu buvo įpareigota atlikti UAB „Nemenčinės komunalininkas“ Avižienių katilinės patikrinimą. Pažymėtina, kad Vilniaus RAAD kontroliuojamų įmonių (objektų) planai 2010 metams buvo patvirtinti Vilniaus RAAD direktoriaus Rolando Masilevičiaus 2010-01-28 įsakymu Nr. VR-V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir struktūrinių padalinių metinių tikrinimo planų, veiksmų programų tvirtinimo ir ataskaitų teikimo“. Minėto įsakymo 13 punktu Vilniaus RAAD padalinių vadovams pavesta kontroliuoti ir užtikrinti pavaldžių pareigūnų atliekamų patikrinimų įvykdymą pagal patvirtintus kontroliuojamų objektų tikrinimo planus, o konkrečiai pareiškėjui 2010 m. vasario mėn. buvo pavesta atlikti specifinį UAB „Nemenčinės komunalininkas“ Avižienių katilinės patikrinimą. Akivaizdu, kad ginčo teiginyje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kuria buvo nurodytas neteisingas įsakymą dėl patikrinimo atlikimo davęs subjektas. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio informacija pareiškėjui nepriskiria teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimo, netinkamo elgesio ar negarbingo poelgio, todėl darytina išvada, kad ginčo teiginyje paskelbta informacija nežemina pareiškėjo garbės ir orumo.
Teiginyje „Z. Jedzinski dar kartą bandė įtikinti, kad kaltė yra ne jo, o Departamento, kuris ne tik neišdavė laiku leidimo, bet dar ir skyrė dideles pinigines baudas“ paskelbta konstatuojamoji informacija apie tai, kad Vilniaus RAAD per nustatytą laiką neišdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ Avižienių katilinės veiklai ir todėl Z. Jedinskij buvo nepagrįstai skirta nuobauda. Pažymėtina, kad šiame teiginyje paskelbta informacija yra išimtinai siejama su Vilniaus RAAD veikla, bet ne su pareiškėju, todėl tokia informacija negali būti vertinama pareiškėjo garbės ir orumo pažeminimo požiūriu. Nepaisant to ir atsižvelgiant į pareiškėjo ir Vilniaus RAAD skunduose nurodytas aplinkybes, pareiškėjo 2010-03-10 tarnybinį pranešimą, Z. Jedinskij 2010-03-24 bei 2010-10-04 skunduose Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2010-01-28 pateikė paraišką TIPK leidimui gauti, tačiau nustačius, kad minėta paraiška neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, buvo penkis kartus teikiamos Vilniaus RAAD pastabos dėl paraiškos trūkumų ištaisymo ir, UAB ‚Nemenčinės komunalininkas“ 2010-07-02 pateikus paskutinį paraiškos pataisymą, TIPK leidimas pagal minėtą paraišką buvo išduotas 2010-08-11. 2010-02-26 pareiškėjui atlikus UAB „Nemenčinės komunalininkas“ Avižienių katilinės patikrinimą, buvo nustatyta, kad minėta katilinė eksploatuojama neturint TIPK leidimo ir statinys nustatyta tvarka nėra pripažintas tinkamu naudoti, nors naudojamas nuo 2009 m. spalio mėnesio, todėl buvo nuspręsta surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 512 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, Vilniaus RAAD TIPK leidimo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ Avižienių katilinei neišdavė dėl pateiktų paraiškų trūkumų ir jų nepašalinimo, bet ne dėl vengimo ar netinkamo priskirtų funkcijų vykdymo, todėl darytina išvada, kad minėtame teiginyje paskelbta informacija neatitinka tikrovės.
Teiginiuose „S. Tretjakovas, matyt, pasijuto įžeistas, kad kažkas išdrįso jam – Departamento darbuotojui – pasipriešinti ir nepasirašyti protokolo. Tad nutarė savaip įvesti „teisingumą“ ir pamokyti direktorių uždarydamas jį kabinete“, „Kaliniui“ pavyko ištrūkti iš mėginusio jį sulaikyti ir už rankovių tąsančio gerai sudėto valdininko rankų ir išbėgti į koridorių. Tuomet padėti S. Tretjakovui puolė jo bendradarbiai, kurie, užlaužę rankas ir tampydami, įkalino Z. Jedzinskį koridoriuje“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie šiuos faktus: apie tai, kad pareiškėjas uždarė Z. Jedinskij savo kabinete, nes jis jam prieštaravo ir nepasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolo; apie tai, kad Z. Jedinskij pabėgo iš minėto kabineto; apie tai, kad pareiškėjas ir jo bendradarbiai naudojo fizinę jėgą norėdami jį sulaikyti. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-503/2011 (toliau – Nuosprendis) užfiksuota, jog kaltinamasis Z. Jedinskij 2010-03-10 apie 9.00 val. Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros tarnybinėse patalpose pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, t. y. tuo metu, kai pareiškėjas pareikalavo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą tam, kad galėtų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis atsisakė tai padaryti ir mėgino pasišalinti iš minėtos agentūros kabineto Nr. 407, tai yra matydamas, kad agentūros koridoriuje už kabineto Nr. 407 durų stovi pareiškėjas, trenkė jėga durimis jam į petį ir kūną, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą, ir, išėjęs iš kabineto Nr. 407 į koridorių, jėga bandė prasiveržti pro pareiškėją, laikantį į šalis išskėstas rankas, per kurias jis suduodavo savo rankomis, ir savo kūnu nustūmęs jį iki minėto koridoriaus išėjimo durų. Kai pareiškėjas bandė užrakinti koridoriaus išėjimo duris savo rankas uždėdamas ant durų rankenos, jis savo rankomis sudavė per jo rankas ir savo kūnu stumdė jį nuo koridoriaus išėjimo durų, tokiais veiksmais pareiškėjui sukeldamas fizinį skausmą.
Nuosprendyje užfiksuotuose Z. Jedinskij teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose nurodyta, kad į Z. Jedinskij paaiškinimus pareiškėjas nereagavo ir pasakė, kad surašys administracinio teisės pažeidimo protokolą, jog ant šio Z. Jedinskij pasirašytų. Po to pareiškėjas atsistojęs išėjo iš kabineto ir uždarė duris. Z. Jedinskij nesupratęs, būdamas šoko būsenoje, norėjo išeiti iš kabineto į lauką pakvėpuoti grynu oru ir jam pavyko normaliai išeiti, be problemų atidarius duris. Po to dėl Z. Jedinskij nesuprantamos priežasties pareiškėjas pakvietė agentūros darbuotojus, su kuriais užrakino agentūros duris.
Nuosprendyje užfiksuotuose pareiškėjo teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose nurodyta, kad pareiškėjas, siekdamas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, paprašė Z. Jedinskij pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau Z. Jedinskij kategoriškai atsisakė pateikti prašomą dokumentą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra valstybės tarnautojas, atliekantis viešojo administravimo funkcijas, todėl būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą tam, kad galėtų vykdyti savo pareigas, nes priešingu atveju pareiškėjas bus priverstas kreiptis į policijos pareigūnus, siekiant nustatyti jo tapatybę. Z. Jedinskij sutiko, kad būtų iškviesti policijos pareigūnai, todėl pareiškėjas jo paprašė pasilikti kabinete, o pats išėjo iš kabineto pakviesti kolegų (liudytojų), kurie galėtų paliudyti, kad asmuo atsisako pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjui išėjus, Z. Jedinskij, norėdamas išeiti iš kabineto, atidarė kabineto duris į koridoriaus pusę ir norėjo išeiti iš patalpų, tačiau negalėjo iki galo atidaryti durų, nes jis stovėjo už jų. Pareiškėjas paprašė Z. Jedinskij neišeiti ir palaukti kabinete, nes tuoj ateis liudininkai, tačiau jis, bandydamas pasišalinti iš kabineto, trenkė jėga durimis į pareiškėją, į jo petį, kūną, kojas ir tokiu būdu pastūmė jį nuo durų – išstūmė į koridoriaus vidų. Pareiškėjas, siekdamas, kad Z. Jedinskij nepasišalintų iš tarnybinių patalpų, atsistojo koridoriuje, stovėdamas priešais Z. Jedinskij, kultūringai išskleidė rankas į šalis, neleido jam pasišalinti iš tarnybinių patalpų ir paprašė sugrįžti atgal į kabinetą, tačiau Z. Jedinskij atsisakė tai padaryti, sakydamas, kad jį išleistų ir tuo pačiu metu bandydamas ištrūkti iš tarnybinių patalpų sudavė jėga rankomis per pareiškėjo išskėstas rankas ir savo kūnu stumdė jį atgal. Vėliau pareiškėjas kartu su Z. Jedinskij atsidūrė prie koridoriaus išėjimo durų ir pareiškėjas bandė kišdamas raktą į spyną užrakinti minėtas duris, tam, kad Z. Jedinskij nepasišalintų iš tarnybinių patalpų, tačiau Z. Jedinskij neleido jam to padaryti savo rankomis suduodamas jam per rankas. Tuo metu prie jų priėjo pareiškėjo kolegos, kurie padėjo jam prilaikyti koridoriaus duris ir jis jas užrakino. Pažymėtina, kad šias pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtino Almanto Jozavito, Gedimino Martišiaus, Vidos Skarbutienės, Tadeuš Ablačinskij, Vytauto Bolio ir Loretos Šinkūnienės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei šių asmenų ir pareiškėjo parodymai, užfiksuoti 2010-05-28 kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-246-10 (toliau – Kaltinamasis aktas).
Konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kad ginčo publikacijos rengėjas pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog susipažino su liudytojų parodymais, užfiksuotais Kaltinamajame akte, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose ir išgirdo pareiškėjo nuomonę apie įvykį, neabejotina, kad publikacijos rengėjas turėjo galimybę sužinoti ir patikrinti aukščiau nurodytuose paaiškinimuose pateiktas aplinkybes, kurios visiškai paneigia ginčo teiginiuose paskelbtus faktus, t. y. minėti paaiškinimai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo nustatytos įvykio aplinkybės aiškiai suponuoja išvadą, kad Z. Jedinskij nepateikė pareiškėjui asmens tapatybę patvirtinančio dokumento prieš administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, kad pareiškėjas išėjo iš kabineto norėdamas pasikviesti liudytojų, kurie galėtų paliudyti minėtą faktą, kad Z. Jedinskij bandydamas pasišalinti iš pareiškėjo kabineto naudojo fizinę jėgą jo atžvilgiu, kad Z. Jedinskij koridoriuje naudodamas fizinę jėgą bandė prasiveržti pro pareiškėjo į šalis išskėstas rankas ir pasiekti koridoriaus išėjimo duris. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešosios informacijos skleidėjas taip pat turėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, jog Z. Jedinskij pateikti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu yra iš dalies skirtingi, tačiau šių veiksmų neatliko ir publikacijoje pateikė tik Kaltinamajame akte užfiksuotus Z. Jedinskij parodymus. Taigi, akivaizdu, kad ginčo objektu esančiuose teiginiuose viešosios informacijos skleidėjas, nepaisydamas nukentėjusiojo bei liudytojų parodymuose nurodytų aplinkybių, paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri visuomenei suponavo išvadą apie tai, kad pareiškėjas, netinkamai naudodamasis savo įgaliojimais, atliko nusikalstamas veikas Z. Jedinskij atžvilgiu. Neabejotina, kad tokios informacijos paskelbimas pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, o viešosios informacijos skleidėjo veiksmai peržengė teisės skleisti informaciją ribas.
Teiginyje „Suprasdamas, kad šį kartą peržengė ribas ir nelaukdamas Z. Jedzinsko ieškinio, S. Tretjakovas pats suskubo kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriame apkaltino direktorių pasipriešinimu valstybės valdininkui“ viešosios informacijos skleidėjas paskelbė konstatuojamąją informaciją apie tai, kad pareiškėjas, suvokęs savo neteisėto elgesio pobūdį ir norėdamas išvengti Z. Jedinskij teisinės gynybos veiksmų, nedelsiant kreipėsi į teismą dėl Z. Jedinskij nusikalstamos veikos atlikimo. Atsižvelgiant į Vilniaus RAAD direktoriaus Rolando Masilevičiaus 2010-03-24 raštą Nr. VR-1.7-486, nustatyta, kad Vilniaus RAAD informavo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, jog Z. Jedinskij atliko nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286, 290 straipsniuose, ir paprašė jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Surašius Kaltinamąjį aktą, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, kuris priėmė apkaltinamąjį Nuosprendį Z. Jedinskij atžvilgiu. Pažymėtina, kad pareiškėjas tiesiogiai nesikreipė į teismą dėl Z. Jedinskij patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kadangi baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai nėra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, tačiau pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat akcentuotina, kad, atsižvelgiant į Kaltinamajame akte ir Nuosprendyje konstatuotas aplinkybes, pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, pažeidusių Z. Jedinskij teises, ir tinkamai įgyvendino suteiktus įgaliojimus. Minėtų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad ginčo objektu esančiame teiginyje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, suponuojanti išvadą apie pareiškėjo negarbingą poelgį ir teisės normų pažeidimą. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio informacija žemina pareiškėjo garbę ir orumą.
Teiginyje „Faktiškai tai Sergejus Tretjakovas viršijo savo įgaliojimus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi apribodamas piliečio judėjimo laisvę. Tai jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir sėsti į teisiamųjų suolą“ pateiktos publikacijoje aprašyto įvykio apibendrinamosios išvados, kuriose konstatuojami faktai, jog pareiškėjas viršijo suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, apribojo Z. Jedinskij judėjimo laisvę ir dėl šių veikų atlikimo turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kaip minėta, Kaltinamajame akte ir Nuosprendyje buvo nustatytos visiškai kitos įvykio aplinkybės, paneigiančios šiame teiginyje nurodyto tarnybinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos atlikimo faktą ir patvirtinančios Z. Jedinskij kaltę dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos atlikimo. Akivaizdu, kad ginčo teiginyje paskelbus tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėjo atliktą tarnybinį nusižengimą ir padarytą nusikalstamą veiką, buvo pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas.
Teiginyje „Esant visai šiai savivalei, kyšininkavimo apraiškoms Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, šališkiems prokuroro veiksmams“ paskelbtos konstatuojamąjį pobūdį turinčios publikacijoje aprašytą įvykį apibendrinančios išvados, jog Vilniaus RAAD ir jo darbuotojų veiksmai pasireiškė savavališku elgesiu, teisės aktų nepaisymu bei nusikalstamų veikų atlikimu, o prokuroras veikė šališkai. Dar kartą pažymėtina, kad Nuosprendžiu buvo konstatuotas Z. Jedinskij nusikalstamos veikos padarymo faktas, kuriuo jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas. Tai reiškia, kad pareiškėjas savo funkcijas atliko tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, be to, administracinės nuobaudos dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 512 straipsnio 1 dalies bei 512 straipsnio 2 dalies pažeidimo skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino 2011-06-22 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-1298/2011. Taip pat akcentuotina, kad dėl ginčo situacijos nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl Vilniaus RAAD darbuotojų bei pareiškėjo kyšininkavimo ar piktnaudžiavimo, o viešosios informacijos skleidėjo nesutikimas su pareiškėjo ir kitų asmenų vykdyta administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo procedūra, ikiteisminiu ir teisminiu baudžiamosios bylos Nr. 1-55-503/2011 nagrinėjimu bei besąlygiškas Z. Jedinskij pozicijos palaikymas nepatvirtina ginčo teiginyje konstatuotų faktų, todėl darytina išvada, kad minėtame teiginyje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio informacijos paskelbimas visuomenei nepagrįstai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas atliko nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad paskelbus ginčo teiginį buvo pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas.
Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, o žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus. Viešosios informacijos skleidėjas, paskelbęs tikrovės neatitinkančią ir pareiškėjo garbę bei orumą žeminančią informaciją, pažeidė minėtas įstatymo nuostatas.
Teiginyje „Į klausimą, kodėl automobilio reisas nėra užregistruotas, Avižienių skyriaus vedėjas aiškino, kad nuotekos yra vežamos iš privačios „labai svarbaus asmens“ valdos. Kaip paaiškėjo, tas „svarbus asmuo“ buvo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, o konkrečiai – skyriaus, kuriame dirba Sergejus Tretjakovas, inspektorius. Tolesnio tyrimo metu vedėjas paaiškino, kad inspektorius nemokėjo už paslaugą daug metų“, „Tai – ne vienintelis S. Tretjakovo bendradarbių piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pavyzdys. Daug pažeidimų atskleista dėl nelegalaus ir aplinkai kenksmingo konfiskuotų žvejų tinklų ar guminių valčių deginimo. Jie būdavo „utilizuojami“ mūsų katilinėse“, – pasakojimą tęsia Z. Jedzinski. Pridūrė, kad šiame kontekste jo nestebina tai, jog S. Tretjakovo bendradarbiai pateikė rašytinius parodymus prieš jį. Tačiau, kaip pastebėjo Z. Jedzinskio advokatas, tikėtina, kad jie buvo rašomi „per kalkę“, nes visuose parodymuose klaidos yra vienodos ir visuose jų skyrybos ženklai yra tose pačiose vietose“ paskelbta konstatuojamoji informacija apie pareiškėjo bendradarbių atliktus nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtuose teiginiuose paskelbta informacija yra apie pareiškėjo bendradarbius, šių teiginių paskelbimas pareiškėjo garbės ir orumo pažeminimo požiūriu negali būti vertinamas. Teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimo Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai vertinimui būtina nustatyti, ar paskelbta informacija atitinka tikrovę. Konkrečiu atveju žurnalistų etikos inspektorė neturi galimybės atlikti šių veiksmų, kadangi viešosios informacijos skleidėjo ir Z. Jedinskij pateikti įrodymai nėra autentiški, todėl abejotina dėl jų patikimumo, o pareiškėjo skunde ir ginčo teiginiuose nurodytą informaciją gali patvirtinti ar paneigti tik šių šaltinių informacija. Nepaisant to, akivaizdu, jog tiek ginčo teiginiuose, tiek visoje publikacijoje viešosios informacijos skleidėjas pateikė tik vienos publikacijoje aprašytos situacijos šalies poziciją, t. y. Z. Jedinskij suteiktą informaciją, nepateikdamas nei pareiškėjo, nei Vilniaus RAAD nuomonių. Neabejotina, kad tokie viešosios informacijos skleidėjo veiksmai buvo šališki ir pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą nešališko informacijos pateikimo principą.
Publikacijos antraštėje „Kokią įtaką prokuratūros veiksmams turi kyšininkai? Valdomas teisingumas“ paskelbtas subjektyvus publikacijoje aprašytos situacijos vertinimas, kuris laikytinas nuomone. Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje numatyta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Konkrečiu atveju nustatyta, kad visuose ginčo teiginiuose viešosios informacijos skleidėjas paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją, todėl, akivaizdu, kad viešai paskelbta nuomonė buvo pateikta vadovaujantis iškreiptais faktais ir duomenimis apie konkrečius įvykius. Be to, Vilniaus RAAD darbuotojų įvardijimas „kyšininkais“ yra įžeidžiančio pobūdžio ir nepagrįstai suponuojantis išvadą apie šių asmenų nesąžiningą veiklą, padarytus teisės, moralės ir paprotinių normų pažeidimus. Darytina išvada, kad tokiu būdu viešosios informacijos skleidėjo nuomonė buvo išreikšta nesąžiningai ir neetiškai, todėl pažeista Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis.
Pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, kad ginčo publikacijoje paskelbta informacija pažeidė nekaltumo prezumpciją. Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui. Remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, laikoma, kad asmuo yra nekaltas tol, kol jo kaltumas pripažįstamas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šiuo principu preziumuojamas asmens nekaltumas – tai oficialus įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo teisinis statusas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad darytinas esminis skirtumas tarp konstatavimo, jog kažkas tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimą, ir aiškaus paskelbimo, nesant galutinio apkaltinamojo nuosprendžio, jog asmuo yra padaręs nusikaltimą. Negali būti kliudoma valstybių institucijoms informuoti visuomenę apie vykstančius ikiteisminius tyrimus, tačiau reikalaujama, kad tai būtų daroma korektiškai ir santūriai, gerbiant nekaltumo prezumpciją. Viešinant tam tikrą informaciją apie procesą, neturi būti vertinamas arba iš anksto sprendžiamas asmens kaltumo klausimas.
Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos skleidėjas ginčo publikacijoje paskelbė teiginius „Faktiškai tai Sergejus Tretjakovas viršijo savo įgaliojimus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi apribodamas piliečio judėjimo laisvę. Tai jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir sėsti į teisiamųjų suolą“, „Esant visai šiai savivalei, kyšininkavimo apraiškoms Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente“ bei paantraštę „Įgaliojimų viršijimas ir prokuratūra“, kuriuose buvo aiškiai konstatuoti nusikalstamų veikų padarymo faktai, t. y. teigiama, kad pareiškėjas atliko nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 bei 228 straipsniuose. Tokio turinio informacija nesant apkaltinamojo nuosprendžio, neabejotinai, visuomenei suponuoja išvadą, kad pareiškėjas yra kaltas dėl minėtų nusikalstamų veikų atlikimo, todėl pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nėra iškeltų baudžiamųjų bylų dėl BK 225, 228 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų atlikimo, ir į tai, kad priimtas Nuosprendis patvirtino, jog pareiškėjas teisėtai naudojosi suteiktas įgaliojimais ir tinkamai vykdė funkcijas, o Z. Jedinskij atliko nusikalstamą veiką pareiškėjo atžvilgiu, darytina išvada, kad minėtuose teiginiuose paskelbta informacija neturėjo įtakos ir nekliudė teisminės valdžios nešališkumui, todėl Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pažeidimas negali būti konstatuotas.
Pareiškėjas pateiktame skunde teigia, kad viešosios informacijos skleidėjas ginčo publikacijoje paskelbė neobjektyvią informaciją. Akcentuotina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais. Minėto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina žurnalistų pareigą teikti nešališkas žinias, o šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimą viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Visų minėtų nuostatų įgyvendinimas yra susijęs su Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto viešosios informacijos nešališkumo principo realizavimu.
Konkrečiu atveju nustatyta, kad ginčo publikacijoje buvo pateikta Z. Jedinskij versija dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-503/2011 nustatytų aplinkybių bei kita papildoma Z. Jedinskij suteikta informacija. Kaip matyti iš publikacijos turinio, nei pareiškėjo, nei Vilniaus RAAD nuomonės apie šias aplinkybes nebuvo pateiktos, nors jų buvimas buvo būtinas konkrečiu atveju, kadangi publikacijoje paskelbta informacija yra susijusi su minėtų asmenų funkcijų ir įgaliojimų vykdymu ir visuomenei turėjo būti suteikta išsami ir objektyvi informacija. Pažymėtina, kad viešosios informacijos skleidėjas nurodė, jog susipažino su liudytojų parodymais minėtoje byloje, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose, todėl neabejotina, kad jis turėjo realią galimybę sužinoti pareiškėjo ir kitų Vilniaus RAAD darbuotojų nuomonę dėl publikacijoje aprašytos situacijos, tačiau šališkai pateikęs vien tik Z. Jedinskij suteiktą informaciją elgėsi nesąžiningai ir pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 8 dalies 2 punktą bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Žurnalistų etikos inspektorė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, daro išvadą, kad viešosios informacijos skleidėjas, teiginiuose „Praėjusių metų vasarį S. Tretjakovas įsakė patikrinti UAB „Nemenčinės komunalininkas“ eksploatuojamą katilinę Avižieniuose“, „Z. Jedzinski dar kartą bandė įtikinti, kad kaltė yra ne jo, o Departamento, kuris ne tik neišdavė laiku leidimo, bet dar ir skyrė dideles pinigines baudas“ paskelbęs tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 8 dalies 1 punktą bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teiginiuose „S. Tretjakovas, matyt, pasijuto įžeistas, kad kažkas išdrįso jam – Departamento darbuotojui – pasipriešinti ir nepasirašyti protokolo. Tad nutarė savaip įvesti „teisingumą“ ir pamokyti direktorių uždarydamas jį kabinete“, „Kaliniui“ pavyko ištrūkti iš mėginusio jį sulaikyti ir už rankovių tąsančio gerai sudėto valdininko rankų ir išbėgti į koridorių. Tuomet padėti S. Tretjakovui puolė jo bendradarbiai, kurie, užlaužę rankas ir tampydami, įkalino Z. Jedzinskį koridoriuje“, „Suprasdamas, kad šį kartą peržengė ribas ir nelaukdamas Z. Jedzinsko ieškinio, S. Tretjakovas pats suskubo kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriame apkaltino direktorių pasipriešinimu valstybės valdininkui“, „Faktiškai tai Sergejus Tretjakovas viršijo savo įgaliojimus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi apribodamas piliečio judėjimo laisvę. Tai jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir sėsti į teisiamųjų suolą“, „Esant visai šiai savivalei, kyšininkavimo apraiškoms Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, šališkiems prokuroro veiksmams“ paskelbęs tikrovės neatitinkančią ir pareiškėjo garbę ir orumą pažeminusią informaciją, pažeidė minėtas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas bei 19 straipsnio 2 dalį, teiginiuose „Į klausimą, kodėl automobilio reisas nėra užregistruotas, Avižienių skyriaus vedėjas aiškino, kad nuotekos yra vežamos iš privačios „labai svarbaus asmens“ valdos. Kaip paaiškėjo, tas „svarbus asmuo“ buvo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, o konkrečiai – skyriaus, kuriame dirba Sergejus Tretjakovas, inspektorius. Tolesnio tyrimo metu vedėjas paaiškino, kad inspektorius nemokėjo už paslaugą daug metų“, „Tai – ne vienintelis S. Tretjakovo bendradarbių piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pavyzdys. Daug pažeidimų atskleista dėl nelegalaus ir aplinkai kenksmingo konfiskuotų žvejų tinklų ar guminių valčių deginimo. Jie būdavo „utilizuojami“ mūsų katilinėse“, – pasakojimą tęsia Z. Jedzinski. Pridūrė, kad šiame kontekste jo nestebina tai, jog S. Tretjakovo bendradarbiai pateikė rašytinius parodymus prieš jį. Tačiau, kaip pastebėjo Z. Jedzinskio advokatas, tikėtina, kad jie buvo rašomi „per kalkę“, nes visuose parodymuose klaidos yra vienodos ir visuose jų skyrybos ženklai yra tose pačiose vietose“ ir visoje ginčo publikacijoje paskelbęs neobjektyvią ir šališką informaciją, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 8 dalies 2 punktą bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o publikacijos antraštėje „Kokią įtaką prokuratūros veiksmams turi kyšininkai? Valdomas teisingumas“ paskelbęs nesąžiningą ir neetišką nuomonę, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalį.
Vadovaudamasi nurodytais motyvais ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 bei 5 punktais, 50 straipsnio 3 dalies 1 bei 2 punktais, 50 straipsnio 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė
nusprendė:
1. Įspėti viešosios informacijos skleidėją – UAB „Rejspa“ – dėl Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies, 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo.
2. Įpareigoti UAB „Rejspa“ Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka paneigti tikrovės neatitinkančią bei pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją.
3. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjui, UAB „Rejspa“ vadovei Jelenai Vasilkovai, laikraščio „Vilniaus krašto savaitraštis“ redaktoriui Zygmuntui Ždanovič.
4. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje.
Rezoliucinė šio sprendimo dalis bei tikrovės neatitinkančios ir pareiškėjo garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimas turi būti nedelsiant paskelbti laikraštyje „Vilniaus krašto savaitraštis“, o žurnalistų etikos inspektorė apie tai turi būti informuota per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo (gavimo) dienos.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.