LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMO „DĖL PARAMOS MIRTIES ATVEJU“ 2, 3 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2005 m. gegužės 19 d. Nr. X-213
Vilnius
(Žin., 1993, Nr. 73-1371; 1997, Nr. 98-2484; 1998, Nr. 115-3241; 2000, Nr. 45-1298)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnyje po žodžių „minimalių gyvenimo lygių“ įrašyti žodžius „(toliau – MGL)“, papildyti šį straipsnį sakiniu „Pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į pašalpą, galiojusio MGL dydį“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
2 straipsnis. 3 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas 3, 4 ir 5 dalimis
1. 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „tris“ įrašyti žodį „šešis“, po žodžio „dienos“ įrašyti žodžius „pateikdamas prašymą, mirties liudijimą (išskyrus atvejus, kai vaikas gimė negyvas) ir pažymėjimą laidojimo pašalpai gauti“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Laidojantis asmuo dėl pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybę pagal mirusio asmens buvusią gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos, pateikdamas prašymą, mirties liudijimą (išskyrus atvejus, kai vaikas gimė negyvas) ir pažymėjimą laidojimo pašalpai gauti.“
2. 3 straipsnį papildyti 3, 4 ir 5 dalimis:
„Teisės į pašalpą atsiradimo diena yra asmens mirties data (rasto mirusio asmens – mirties liudijimo išdavimo data).
Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, jei jis praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Tokiu atveju kartu su kitais šio straipsnio 2 dalyje nurodytais dokumentais savivaldybei pateikiamas teismo nutarties nuorašas.
3 straipsnis. Baigiamosios nuostatos