LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. vasario 21 d. Nr. D1-114

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429) 18 straipsniu, 28 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 5 ir 6 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484; 2005, Nr. 150-5481) 1.31 punktu,

1. Tvirtinu Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planą (pridedama) *.

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.1.1. per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre;

2.1.2. skelbti Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo plano brėžinį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (http://www. vstt. lt);

2.1.3. per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo planą atitinkamoms suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat atitinkamoms savivaldybėms;

2.2. Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijai organizuoti Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo plano įgyvendinimą.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

________________

*Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai skelbiami „Valstybės žiniose“. Su Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo plano brėžiniu galima susipažinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (http://www.vstt.lt). Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo plano originalas saugomas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Planavimo ir kadastro skyriuje. Adresas: A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m.

vasario 21 d. įsakymu Nr. D1-114

DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo plano sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamasis raštas) bei grafinė dalis (tvarkymo plano brėžinys).

2. Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo plano tikslai yra šie:

2.1. nustatyti regioninio parko apsaugos ir tvarkymo kryptis;

2.2. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas bei jų reglamentus;

2.3. numatyti kraštovaizdžio apsaugos, formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitas tvarkymo priemones;

2.4. sudaryti sąlygas vertingoms ekosistemoms, gyvūnų, augalų ir grybų rūšims išsaugoti;

2.5. numatyti priemones atkurti veiklos pažeistą gamtinį kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos ir kultūros paveldo objektus.

II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS

3. Dieveniškių istorinio regioninio parko tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:

3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.1.1. rezervatinių miškų ir pelkių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KM(P)r) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.1.2. gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo miškų (miško parkų) (MRe) ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.2.4. ūkinių miškų (MŪ) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų zonų grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) ir ekosistemas atkuriančio ūkininkavimo (ŽEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.3.2. rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – intensyvaus pritaikymo (ŽRi) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3.3. apsauginių agrarinių teritorijų (įsiterpusios miškuose) kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb(i) (i – intensyvaus naudojimo pievų ir ganyklų) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs(š, e, p) (š – paviršinių vandens telkinių, e – ekstensyvaus naudojimo natūralių pievų ir ganyklų, p – sukultūrintų pelkių) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.3.4. ūkinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – tradicinio gamybinio ūkininkavimo (ŽŪn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.4.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.4.1.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio atnaujinamojo (GEr) ir kraštovaizdžio pertvarkomojo (GEp) tvarkymo zonos;

3.4.1.2. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo (GRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4.1.3. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.4.1.4. bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) ir intensyvaus tvarkymo (GŪi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.4.2. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.4.3. pramoninės-komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių sklypų (NFn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4.4. komunikacinės-inžinerinės paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – intensyviai technogenizuotos aplinkos komunikacinių-inžinerinių sklypų (NTa) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.5. vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.5.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.5.2. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – intensyvaus rekreacinio pritaikymo (VRi) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.5.3. bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – intensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAi) kraštovaizdžio tvarkymo zona.

III. GAMTOSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

4. Numatytos šios gamtos apsaugos kryptys:

4.1. išsaugoti kraštovaizdžio natūralumą ir vertingus gamtinius kompleksus bei objektus;

4.2. atkurti pažeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, didinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, gerinti gamtinių rekreacinių išteklių kokybę;

4.3. sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą;

4.4. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę.

5. Numatytos šios pagrindinės kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo priemonės:

5.1. stabdyti natūralių pievų užžėlimą krūmais ar mišku;

5.2. regeneruoti Gaujos upės slėnį Dailidžių-Dieveniškių atkarpoje, laipsniškai atkuriant natūralią Gaujos upės vagą;

5.3. rekultivuoti teritoriją, iškeliant iš teritorijos aplinką teršiančius objektus (amoniakinio vandens, trąšų, chemikalų sandėliavimo aikšteles).

6. Gamtinės ekosistemos stabilumas priklauso nuo gamtinio karkaso teritorijų natūralumo. Pagrindiniai faktoriai regioninio parko gamtinio karkaso stiprinimui yra: kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimas, biologinės įvairovės didinimas, nuskurdintų agrarinių teritorijų vietinio gamtinio karkaso stiprinimas, želdynų agrarinėse upių pakrantėse ir vandens telkinių apsaugos zonose sutankinimas, regioninio parko gamtinių teritorijų urbanizavimo mažinimas.

IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

7. Dieveniškių istorinio regioninio parko kultūros paveldas saugomas išsaugant jį vietoje (pagrindinis kultūros paveldo apsaugos būdas) ir/ar tai fiksuojant dokumentuose.

8. Kultūros paveldo vertybių apsaugos organizavimo kryptys yra šios:

8.1. įteisintų kultūros paveldo vertybių tyrimai, ieškant veiksmingesnių jų išsaugojimo būdų;

8.2. naujų objektų, turinčių kultūrinės vertės požymių, paieška ir įteisinimas;

8.3. kultūros paveldo vertybių propagavimas, siekiant sudominti jų savininkus vertybių apsauga bei pritraukiant lankytojus.

9. Dieveniškių istorinio regioninio parko kultūros paveldo vertybėms išsaugoti numatyti šie jų tvarkymo būdai: restauravimas, rekonstravimas. Tvarkymo būdai ar jų deriniai parenkami pagal kultūros paveldo kompleksų ar objektų santykinę vertę, teritorinį jų išsidėstymą ir finansinius išteklius.

10. Numatytos šios kultūros vertybių apsaugos priemonės:

10.1. organizuoti kultūrinės vertės požymius turinčių objektų įtraukimą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą;

10.2. parengti projektus šioms tvarkytinoms kultūros vertybėms: Poškonių etnokultūriniam draustiniui, Rimašių etnokultūriniam draustiniui, Bėčionių etnokultūriniam draustiniui, Žižmų etnokultūriniam draustiniui, Norviliškių kraštovaizdžio architektūros draustiniui;

10.3. pritaikyti lankymui Stakų, Bėčionių, Poškonių, Žižmų archeologijos objektus;

10.4. organizuoti kraštotyrinę ekspediciją materialinio ir dvasinio palikimo fiksavimui bei eksponatų rinkimui regioninio parko muziejui;

10.5. įrengti specializuoto kultūrinio pobūdžio mokomąjį taką;

10.6. buvusioje devynmetėje mokykloje Poškonyse įkurti kultūros centrą;

10.7. atgaivinti ir puoselėti tradicinius verslus.

V. REKREACIJOS PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

11. Dieveniškių istorinio regioniniame parke numatomos šios rekreacijos plėtros kryptys:

11.1. rekreacinė infrastruktūra ir poilsio objektai kuriami esamose arba tvarkymo plano brėžinyje numatytose vietose;

11.2. puoselėjama etnokultūra, tradicinis kaimo gyvenimo būdas, vietos gyventojai skatinami vystyti kaimo turizmą (kaimo sodybos gali būti pritaikomos poilsio reikmėms);

11.3. stacionarių poilsio įstaigų kūrimas parko teritorijoje ribojamas. Rekreacinė infrastruktūra kuriama urbanizuotose teritorijose (Dieveniškėse ir Poškonyse) modernizuojant esamus pastatus (Poškonių buvusios devynmetės mokyklos pastatą);

11.4. formuojama turistinių trasų ir maršrutų sistema: autoturizmo, dviratininkų ir pėsčiųjų turizmo;

11.5. turistinių trasų tinklas formuojamas sudarant galimybes pasiekti svarbiausius lankytinus istorinio regioninio parko objektus tranzitiniais ir „kilpiniais“ maršrutais.

12. Numatomos šios tvarkymo plano brėžinyje pažymėtos rekreacijos plėtros priemonės:

12.1. įrengti du autoturizmo maršrutus rajoniniais keliais, pritaikyti turistiniams maršrutams esamus bendro naudojimo automobilių kelius, miško bei lauko kelius, naudoti įrengtus turistinius takus;

12.2. suformuoti dviratininkų ir pėsčiųjų turizmo takų ir maršrutų sistemą, pastatyti reikiamus informacinius ženklus ir kitokią įrangą, tinkamai tvarkyti takų aplinką;

12.3. Poškonių rekreacinėje zonoje pažymėti takus ir maršrutus, gerinti sunkiai praeinamų atkarpų dangą, pastatyti informacinius ženklus prie lankymo objektų, įrengti sustojimo aikšteles, atokvėpio vietą, atlikti takų aplinkos tvarkymo darbus – pašalinti vizualiai kraštovaizdį teršiančius objektus, retinti ir formuoti želdinius, ypač apžvalgos ruožuose;

12.4. teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti servitutą įvažiuoti ir praeiti prie Gaujos upės ties Dieveniškėmis numatytoje tradicinių švenčių ir renginių vietoje;

12.5. poilsio įstaigas kurti ir sodybas pertvarkyti į poilsines leidžiama rekreacinio prioriteto zonose;

12.6. rekomenduojama įrengti poilsiavietę su laužaviete be nakvynės palapinėse su rekreaciniais mediniais lauko baldais Gaujos kraštovaizdžio draustinyje (Gaujos upės slėnyje, dešiniajame upės krante);

12.7. pažymėti rekreacinės paskirties teritorijas informaciniais ženklais, pastatyti informacinius stendus;

12.8. įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus Poškonių etnokultūriniame draustinyje, Stakų bei Gaujos kraštovaizdžio draustiniuose;

12.9. įrengti Poškonių rekreacinėje teritorijoje poilsiavietę ir paplūdimį.

VI. GYVENVIEČIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

13. Gyvenamieji namai gali būti statomi esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Naujų sodybų kūrimas galimas esamose gyvenvietėse bei tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose. Gyvenvietėse gali būti įrengiami inžineriniai tinklai ir kitokia inžinerinė infrastruktūra. Pirmenybė teikiama inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį kaimo gyvenvietės vaizdą bei kraštovaizdį.

______________