LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-2198
2003 m. kovo 13 d. Nr. 316
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 1312 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-2198 (toliau vadinama – projektas) dėl šių priežasčių:
1. Siūlomo pakeitimo esmė – teisininkams, turintiems aukštąjį universitetinį teisinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, dirbantiems teisinių paslaugų įmonėse, suteikiama teisė atstovauti civilinėse bylose iki 2004 m. sausio 1 dienos. Toks reglamentavimas sukuria nestabilumą, nes asmenys, kurie nuo 2003 sausio 1 d. neteko teisės atstovauti, šią teisę laikinai atgautų, o nuo 2004 m. sausio 1 d. vėl jos netektų. Be to, siūlomomis laikinomis priemonėmis nebūtų pasiekti aiškinamajame rašte minimi tikslai „užtikrinti tiek privataus asmens teisę ir laisvę bei išsaugoti galimybes nevaržomai, savo nuožiūra pasirinkti savo teisių bei interesų atstovą civilinio proceso metu“, „užtikrinti privačiai praktikuojančių kvalifikuotų teisininkų teisę nevaržomai verstis pagal savo profesiją“, „išvengti gresiančios socialinės krizės“. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos Seimui pateiktuose Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektuose yra numatyta, kaip išspręsti asmenų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas, ir teisinių paslaugų teikimo problemas, kylančias dėl asmenų, teikiančių teisines paslaugas, veiklos teisinio reguliavimo nebuvimo ir atstovavimo instituto pakeitimų naujuosiuose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse: sudaryti sąlygas asmenims, kuriems Teisingumo ministerija teisės aktų nustatyta tvarka buvo išdavusi licencijas užsiimti teisininko praktika (teisinių paslaugų įmonių darbuotojams), tapti advokatais lengvatinėmis sąlygomis. Taip užtikrinamas tiek geros kokybės teisinių paslaugų teikimas klientams, tiek asmenų, teikiančių teisines paslaugas, profesinės veiklos ir teisinių paslaugų teikimo rinkos teisinio reguliavimo vieningumas, tiek teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas nustatant perėjimo prie naujo teisinių paslaugų reguliavimo mechanizmą.
2. Dabartinis atstovavimo instituto civiliniame procese reglamentavimas pagrįstas poreikiu nuoseklia teisine reforma užtikrinti profesionalų ir efektyvų, kliento teisėtus lūkesčius garantuojantį atstovavimą, taip pat užtikrinti civilinio proceso tikslų ir ypač proceso operatyvumo principo įgyvendinimą, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias atstovavimą, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą keisti netikslinga. Pagrindinių teisinių institucijų reformos kryptys buvo apibrėžtos Teisinės sistemos reformos metmenyse (toliau vadinama – Metmenys), kurių nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. VIII-810. Metmenyse nurodyta, kad „advokatūra yra institucija, užtikrinanti žmogaus teisės į gynybą realizavimą ir teisinės pagalbos teikimą. <IE> Teisinės pagalbos kokybei ir efektyvumui teismuose užtikrinti sudaromos sąlygos bei skatinama įgyvendinti nuostatą, pagal kurią fiziniams asmenims teismuose atstovautų advokatai“. Taigi Metmenyse teisinės pagalbos kokybės ir efektyvumo didinimas siejamas su advokatų profesine veikla, jos teisiniu reguliavimu, o ne su asmenų, turinčių teisę teikti teisinę pagalbą, skaičiaus didinimu.
3. Projektas teisiniu požiūriu suformuluotas ydingai:
3.1. Neaiškus keičiamo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių santykis, todėl praktikoje iškiltų problema, kurią iš jų taikyti. Be to, papildžius keičiamą straipsnį 2 dalimi, atstovavimo galimybė laiko atžvilgiu būtų dar labiau susiaurinta, nes tie asmenys, kurie netenka teisės atstovauti kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, tačiau yra pateikę teismui įgalinimus iki Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, po 2004 sausio 1 d. netektų teisės iki sprendimo toje byloje priėmimo atstovauti neviršydami įgaliojime ar kitame dokumente, patvirtinančiame asmens įgalinimus, numatytų įgalinimų iki įgaliojimo ar kito dokumento, patvirtinančio asmens įgalinimus, termino pabaigos ar kitaip pasibaigus įgalinimams.
3.2. Ydingai apibrėžta, kas yra subjektai, kuriems iki 2004 sausio 1 d. suteikiama teisė atstovauti: galiojantys įstatymai nenumato teisinės juridinio asmens formos „teisinių paslaugų įmonė“, neaišku, kokios įmonės laikytinos teisinių paslaugų įmonėmis, kuo jos skiriasi nuo kitų įmonių. Be to, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kiltų neaiškumų dėl sąvokos „dirbantys“ sampratos, liktų neaišku, ar tai – tik asmenys, pagal darbo sutartį dirbantys teisines paslaugas teikiančioje įmonėje, ar ir kiti juridinio asmens dalyviai.