VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBA
I Š A I Š K I N I M A S
DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ PRIPAŽINIMO DRAUDIMINIAIS ĮVYKIAIS TVARKOS 5 IR 6 PUNKTŲ TAIKYMO
2001 m. rugpjūčio 16 d. Nr. 307-15-3366
Vilnius
Atsižvelgiant į gaunamus draudėjų, apdraustųjų bei teritorinių skyrių prašymus paaiškinti nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarkos (toliau – Tvarka) 18 punktu (Žin., 2000, Nr. 11-266; 2001, Nr. 61-2195), paaiškina šios Tvarkos 5 ir 6 punktų taikymą.
Nelaimingi atsitikimai darbe, vykstant į darbą/iš darbo, pripažįstami draudiminiais įvykiais vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2000, Nr. 95-2969; 2001, Nr. 55-1946) 6 ir 7 straipsniais bei Tvarkos 5 ir 6 punktais.
Tvarkos 5 punkte išvardytos aplinkybės, kurioms esant nelaimingi atsitikimai darbe ar susirgimai profesinėmis ligomis pripažįstami draudiminiais įvykiais. Įvertinant šio punkto nuostatas, nelaimingi atsitikimai darbe, vykstant į darbą/iš darbo, negali būti pripažinti draudiminiais įvykiais, jeigu jie įvyko:
– poilsio dienomis ar atostogų metu;
– darbo vietoje, tačiau nukentėjęs asmuo dirbo be darbo sutarties, taip pat jei nukentėjęs asmuo atliko darbą, kuris nesulygtas darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje, vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareigybinėse instrukcijose ar pareigybių aprašyme (su kuriomis darbuotojas turi būti raštiškai supažindintas), nepaisant vadovo pavedimo atlikti darbus;
– darbo vietoje ar ne darbo vietoje savavališkos pertraukos pavalgyti ar pailsėti metu, t. y. tuo metu, kai pagal patvirtintą vidaus darbo tvarką, darbo grafiką, darbo sutartį ar kolektyvinę sutartį, apdraustasis privalėjo atlikti savo tiesiogines darbines funkcijas, o ne ilsėtis ar valgyti (pietauti). Pertraukos pailsėti ir pavalgyti, jų pradžia ir pabaiga, jų trukmė ir suteikimo tvarka nustatoma įmonės darbo grafikuose, kolektyviniuose susitarimuose, kolektyvinėse sutartyse, o jeigu tokios sutartys nesudaromos, – darbo sutartyse ir Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42, 51 str.);
– nesant apdraustajam papildomų ir specialių pertraukų metu darbo vietoje, įmonės (įstaigos) patalpose ar jos teritorijoje. Papildomos ir specialios pertraukos pailsėti, jų skaičius, trukmė ir poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatoma įmonės darbo grafikuose, kolektyvinėse sutartyse, o jei tokių sutarčių nėra, – darbo sutartyse ir Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 str., 52 str.);
– darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos tuo laiku kai nukentėjusysis pagal darbo sutartį, patvirtintą įmonės, įstaigos ar organizacijos darbo (pamainų) grafiką privalėjo dirbti;
– darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos, vykstant tiesioginiu maršrutu (pagrindu laikomas trumpiausias maršrutas visuomeniniu transportu), tačiau pakeliui aplankant įvairius objektus (kirpyklą, parduotuvę, restoraną, kavinę, alaus barą ir kt.) arba netiesioginiu maršrutu. Taip pat jeigu darbe ar kelyje vartojo alkoholinius gėrimus, įskaitant alų, narkotines ar toksines medžiagas, t. y. kai nukentėjusysis kelyje buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų (išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyko dėl trečiojo asmens kaltės ar aplinkybių, nepriklausančių nuo nukentėjusiojo valios ir veiksmų). Neblaivumas ar apsvaigimas priskiriamas prie padidintos rizikos faktorių, sąlygojančių nelaimingą atsitikimą ir laikoma jo priežastimi dėl nukentėjusiojo veiksmų neblaivumo ar apsvaigimo būsenoje (neatidūs ar sąmoningi veiksmai). Atkreipiame dėmesį, kad draudžiama alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas darbo vietose, įmonių, įstaigų ir organizacijų teritorijose darbo metu ar darbui pasibaigus arba buvimas darbe neblaiviam. Taip pat jų gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar valdybų leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, taip pat girto pasirodymas viešose vietose (LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 178, 179 str.);
– darbo ar ne darbo laiku kelyje, vykstant atsiimti pinigines lėšas iš savo asmeninės sąskaitos banko ar kredito įstaigoje (jų bankomatų).
Taikant Tvarkos 6 punktą nelaimingi atsitikimai nepripažįstami draudiminiais, kai nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatoma, kad:
– nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu (Tvarkos 6.1 punktas). Šiuo atveju sprendimas nepripažinti įvykio draudiminiu gali būti priimtas tik remiantis gydymo įstaigų išvada dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo bei kitų kompetentingų įstaigų išvadomis apie nelaimingo atsitikimo priežastinį ryšį su teisės aktų pažeidimais, kuriuos įtakojo nukentėjusiojo veiksmai jo neblaivumo ar apsvaigimo būsenoje;
– nelaimingas atsitikimas įvyko nukentėjusiajam darant tyčinį nusikaltimą (Tvarkos 6.2 punktas). Sprendimas nepripažinti įvykio draudiminiu priimamas tik remiantis teisėsaugos institucijų išvadomis;
– nelaimingas atsitikimas įvyko nukentėjusiajam dirbant savavališkai, be draudėjo žinios, t. y. nesant darbdavio ar padalinio vadovo rašytinio leidimo, taip pat atliekant darbą ne draudėjo naudai (ne draudėjo interesais), (Tvarkos 6.3 punktas, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 06 19 nutarimu Nr. 748, 12, 12.3 punktai);
– nukentėjusysis sąmoningai siekė susižaloti ar nusižudyti, t. y. siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas (Tvarkos 6.4 punktas). Tokiais atvejais sprendimas nepripažinti įvykio draudiminiu priimamas remiantis teisėsaugos institucijų ir (ar) komisijos tyrimo išvada;
– nelaimingas atsitikimas įvyko dėl bendrojo susirgimo (Tvarkos 6.5 punktas). Įvykiai nepripažįstami draudiminiais, jei remiantis kompetentingų įstaigų ar ekspertizių išvadomis nustatoma, kad trauma įvyko dėl nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimo, nesusijusio su atliekamu darbu.
Nelaimingus atsitikimus darbe, vykstant į darbą/iš darbo pripažįstant draudiminiais įvykiais, svarbi aplinkybė yra nukentėjusiojo kreipimosi į gydymo įstaigą laikas. Nagrinėjant klausimą dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, svarbus faktas yra neatidėliotinas nukentėjusiojo kreipimasis į gydymo įstaigą bei jo paaiškinimai gydymo įstaigoje apie įvykio ir gautos traumos aplinkybes. Nustatant, ar laiku buvo kreiptasi į gydymo įstaigą, reikia įvertinti įvykio vietą (kaimo ar miesto vietovėje), ryšį su gydymo įstaiga, atstumą iki gydymo įstaigos bei kitas objektyvias aplinkybes. Jeigu į gydymo įstaigą kreipiamasi praėjus tam tikram laikui, nesant svarbioms pateisinamoms priežastims, tokia aplinkybė gali būti viena iš sąlygų nepripažinti įvykio draudiminiu.