Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir
Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės
SUTARTIS
dėl bendradarbiavimo kultūros srityje
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
ir
Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė
įsitikinusios, kad kultūriniai mainai skatina bendradarbiavimą tarp tautų ir ugdo supratimą apie kitų tautų kultūrą, dvasinį gyvenimą bei gyvenimo formas,
prisimindamos abiejų tautų istorinį indėlį į bendrą Europos kultūrinį palikimą ir suvokdamos, kad kultūros gėrybių puoselėjimas ir išsaugojimas yra įpareigojantys uždaviniai,
norėdamos plėsti abiejų šalių gyventojų santykius visose kultūros srityse, tarp jų ir švietimo bei mokslo srityse,
susitarė:
1 straipsnis
2 straipsnis
Susitariančios Šalys, siekdamos perteikti išsamesnę informaciją apie kitos šalies meną, literatūrą ir jiems artimas sritis, organizuos atitinkamas priemones ir rems viena kitą pagal galimybes, ypatingai:
1. organizuojant menininkų ir ansamblių gastroles, rengiam koncertus, demonstruojant spektaklius ir kitus meno renginius:
3. ruošiant abipusius atstovų iš įvairių kultūros gyvenimo sričių, o ypač literatūros, muzikos, vaizduojamojo meno atstovų vizitus, kurių tikslas yra plėtoti bendradarbiavimą, keistis patirtimi bei dalyvauti suvažiavimuose ir kituose panašiuose renginiuose;
4. skatinant kontaktus leidybos, bibliotekininkystės, archyvistikos ir muziejininkystės srityse bei keičiantis specialistais ir atitinkama medžiaga;
3 straipsnis
(1) Susitariančios Šalys stengsis, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų prieinama kitos šalies kalba, kultūra, literatūra ir istorija. Jos rems atitinkamas valstybines ir privačias iniciatyvas bei institucijas. Savo šalyje jos įgalina ir palengvina kitos Šalies skatinimo priemones ir remia vietines iniciatyvas bei įstaigas.
(2) Tai taikoma gerinti kalbų mokymuisi mokyklose, aukštosiose mokyklose ir kitose švietimo įstaigose, tarp jų ir suaugusiųjų švietimo įstaigose. Pagrindinės kalbos ugdymo priemonės yra:
- pedagogų ir studentų dalyvavimas kitos Šalies organizuojamuose jų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo kursuose bei keitimasis modernių užsienio kalbų dėstymo metodų ir technologijų patirtimi;
- naudojimasis radijo ir televizijos teikiamomis galimybėmis mokytis ir populiarinti kitos Šalies kalbą.
4 straipsnis
Susitariančios Šalys remia įvairialypį bendradarbiavimą mokslo ir švietimo srityje, tarp jų ir aukštųjų mokyklų bei mokslo organizacijų, bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklų, nemokyklinio suaugusiųjų profesinio lavinimo ir kvalifikacijos kėlimo organizacijų bei įstaigų, bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklų administracijų, kitų švietimo ir tyrimo įstaigų ir jų administracijų, bibliotekų ir archyvų bei paminklosaugos įstaigų bendradarbiavimą. Jos skatina savo šalyse šias institucijas veikti:
2. abipusiai remti delegacijų ir pavienių asmenų siuntimą semtis informacijos ir keistis patirtimi, dalyvauti mokslinėse konferencijose bei simpoziumuose;
3. remti keitimąsi mokslininkais, aukštųjų mokyklų administracijos personalu, mokytojais, dėstytojais ir mokymo meistrais, daktarantais, studentais, mokiniais ir profesinių mokyklų moksleiviais, kurie vyktų rinkti informacijos, studijuoti, atlikti tyrimų ir įsigyti profesiją;
4. sudaryti galimybes kuo lengviau patekti į archyvus, bibliotekas ir panašias įstaigas, naudotis jų fondais mokslo tikslams bei remti keitimąsi informacija, dokumentacija ir archyvinių bylų kopijomis;
5. plėtoti keitimąsi mokslo, pedagogine ir didaktine literatūra, mokomąja, vaizdine ir informacine medžiaga bei mokomaisiais filmais mokymui bei tyrimo tikslams, atitinkamų dalykinių parodų rengimą;
5 straipsnis
Susitariančios Šalys siekia pagal savo galimybes suteikti kitos Šalies studentams ir mokslininkams stipendijas mokymuisi, kvalifikacijos kėlimui ir tyrimo darbams bei tinkamu būdu remti bendradarbiavimą švietimo ir mokslo srityje kitomis priemonėmis, tarp jų – lengvatinėmis sąlygomis išduodant leidimą laikinai gyventi šalyje ir sudarant tinkamas gyvenimo sąlygas.
6 straipsnis
(1) Susitariančios Šalys išnagrinės sąlygas, kurioms esant akademiniams tikslams būtų pripažįstami kitos šalies studijas liudijantys dokumentai bei aukštųjų mokyklų baigimo diplomai.
7 straipsnis
8 straipsnis
9 straipsnis
Susitariančios Šalys pagal savo galimybes rems atitinkamų savo šalių įstaigų bendradarbiavimą kino, televizijos ir radijo srityse, taip pat filmų ir kitų audiovizualinių informacijos priemonių, padedančių įgyvendinti šios Sutarties tikslus, gamybą ir keitimąsi jomis. Jos skatina bendradarbiavimą knygininkystės ir leidybos srityje.
10 straipsnis
Susitariančios Šalys bendradarbiavimo tikslais įgalina tiesioginius visuomeninių grupių ir susivienijimų, kaip antai: profsąjungų, bažnyčių ir religinių bendruomenių, politinių ir kitų fondų, kontaktus. Jos skatina tokias nevalstybines organizacijas įgyvendinti projektus, kurie pasitarnautų ir šios Sutarties tikslams.
11 straipsnis
12 straipsnis
13 straipsnis
Susitariančios Šalys sudaro galimybes nuolat jų teritorijoje gyvenantiems iš Lietuvos kilusiems arba vokiečių kilmės piliečiams, jiems laisvai apsisprendus, puoselėti savo kalbą, kultūrą, tautines tradicijas bei laisvai išpažinti religiją. Remiantis galiojančiais įstatymais jos įgalina ir palengvina kitos Šalies priemones tokiems asmenims ir jų organizacijoms skatinti. Nepriklausomai nuo to, jos tinkamai atsižvelgs į šių piliečių interesus bendrose skatinimo programose.
14 straipsnis
15 straipsnis
(1) Susitariančios Šalys pagal tuo metu galiojančius įstatymus ir Šalių sutartomis sąlygomis savo šalyje palengvins kitos Susitariančios Šalies kultūros įstaigų steigimą ir veiklą.
(2) Pirmoje pastraipoje minimos kultūros įstaigos yra kultūros institutai, kultūros centrai, vien tik ar iš dalies iš visuomeninių lėšų finansuojamos mokslo organizacijos, bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklos, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo, suaugusiųjų švietimo, profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo įstaigos, bibliotekos, skaityklos, taip pat visuomeninės tyrimų įstaigos. Šių institucijų siunčiamiems specialistams prilyginami su oficialiu pavedimu siunčiami ar tarpininkavimo keliu vykstantys mokslo ir kultūros ar pedagoginį darbą dirbantys pavieniai asmenys.
(3) Susitariančių Šalių kultūros įstaigoms užtikrinama galimybė laisvai plėtoti visokią tokio pobūdžio įstaigoms būdingą veiklą, įskaitant galimybę nevaržomai keliauti ir pasirodyti publikai.
16 straipsnis
17 straipsnis
Susitariančių Šalių atstovai, esant reikalui arba vienai iš Susitariančių Šalių prašant, sudarys Mišrią Komisiją, kuri pakaitomis susitikinės Lietuvos Respublikoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kad įvertintų pagal šią Sutartį vykusių mainų rezultatus ir parengtų tolesnio kultūrinio bendradarbiavimo rekomendacijas ir programas. Detalesnis derinimas vyksta diplomatiniu keliu.
18 straipsnis
19 straipsnis
Ši Sutartis galioja penkerius metus. Po to jos galiojimo laikas pratęsiamas kaskart kitiems penkeriems metams, jei viena iš Susitariančių Šalių raštu nenutraukia Sutarties, likus šešiems mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos.
Pasirašyta Bonoje, 1993 metų liepos mėnesio 21 dieną dviem egzemplioriais, kiekvienas iš jų lietuvių ir vokiečių kalbomis, abu tekstai turi vienodą teisinę galią.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu |
Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės vardu |
Priedas
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir
Vokietijos federacinės Respublikos
Vyriausybės Sutarties dėl kultūrinio
bendradarbiavimo
1. Šio Priedo nuostatai galioja Sutarties 15 straipsnyje minimoms kultūros įstaigoms, jų specialistams ir kitiems specialistams, kurie yra siunčiami su oficialiu pavedimu arba dėl kurių tarpininkaujama pagal abiejų šalių bendradarbiavimą kultūros, pedagoginėje, mokslo ir sporto srityje.
2. Siunčiamų ar tarpininkavimo keliu vykstančių specialistų skaičius turi būti proporcingas tikslams, kuriuos vykdo atitinkama įstaiga.
3. (1) 1 punkte minimi asmenys, turintys ne priimančios, o siunčiančios šalies pilietybę, taip pat kartu gyvenantys šeimos nariai, padavę prašymą, iš priimančios šalies žinybų nemokamai gauna leidimą laikinai gyventi šalyje. Leidimas išduodamas pirmaeile tvarka ir suteikia jį turinčiam asmeniui teisę daugkartiniam įvažiavimui ir išvažiavimui iš šalies, kol galioja leidimas. Darbui Sutarties 15 straipsnyje minimose kultūros įstaigose siunčiamiems ar tarpininkavimo keliu vykstantiems specialistams leidimas dirbti nereikalingas.
(2) 3 punkto 1 pastraipoje minimi leidimai laikinai gyventi šalyje turi būti gaunami prieš išvykstant priimančios šalies diplomatinėje arba konsulinėje atstovybėje. Prašymai pratęsti leidimą laikinai gyventi šalyje gali būti įteikiami priimančioje šalyje.
4. Susitariančios Šalys leidžia 1 punkte minimiems asmenims, turintiems ne priimančios, o siunčiančios šalies pilietybę, taip pat kartu gyvenantiems šeimos nariams nevaržomiems keliauti po savo teritoriją 3 punkte išvardintomis sąlygomis.
5. 3 punkto 1 pastraipoje ir 4 punkte minimi šeimos nariai yra sutuoktinis ir kartu gyvenantys nepilnamečiai viengungiai vaikai.
6. (1) Susitariančios Šalys pagal galiojančius įstatymus ir kitus potvarkius pariteto pagrindais atleidžia nuo mokesčių įvežant ir išvežant:
a) įrangą ir eksponatus (pvz., technikos prietaisus, baldus, eksponuotus filmus, knygas, žurnalus, vaizdinę ir garsinę medžiagą), tarp jų vieną ar kelis automobilius, kurie įvežami 1 punkte išvardintų kultūros įstaigų darbui;
b) 1 punkte minimų asmenų ir jų šeimos narių pervežamus daiktus, įskaitant automobilius, kurie buvo naudojami mažiausiai šešis mėnesius iki persikraustymo ir įvežami į priimančios šalies teritoriją per dvylika mėnesių po persikraustymo;
c) 1 punkte minimų asmenų ir jų šeimos narių asmeniniam naudojimui reikalingus vaistus ir paštu siunčiamas dovanas.
(2) Be mokesčių įvežti daiktai priimančioje šalyje gali būti perduodami ar parduodami tik tada, kai sumokami reikalingi mokesčiai arba kai daiktai priimančioje šalyje buvo naudojami mažiausiai trejus metus.
7. Susitariančios Šalys padeda 1 punkte minimiems asmenims ir jų šeimoms registruoti įvežtus automobilius.
8. 1 punkte minimų asmenų algos ir kitos pajamos apmokestinamos remiantis tuo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos susitarimais dėl pajamų ir turto dvigubo apmokestinimo išvengimo ir tuo metu galiojančiais įstatymais bei kitais potvarkiais.
9. (1) Sutarties 15 straipsnio 2 pastraipoje minimų kultūros įstaigų meno veiklą ir paskaitas gali organizuoti ir asmenys, neturintys Susitariančių Šalių pilietybės.
(2) Kartu su siunčiamu personalu Sutarties 15 straipsnio 2 pastraipoje minimos kultūros įstaigos gali įdarbinti ir vietinius darbuotojus, į darbą priimama ir darbo sutartis sudaroma pagal priimančios Susitariančios Šalies įstatymus.
(3) Sutarties 15 straipsnio 2 pastraipoje minimos kultūros įstaigos gali tiesiogiai bendrauti su ministerijomis, kitomis visuomeninėmis įstaigomis, visuomeninėmis korporacijomis, draugijomis, sąjungomis ir privačiais asmenimis.
(4) Sutarties 15 straipsnio 2 pastraipoje minimų kultūros įstaigų įranga, įskaitant technikos prietaisus ir medžiagas, taip pat jų turtas yra siunčiančios Susitariančios Šalies nuosavybė.
10. (1) Susitariančios Šalys kiekviena kitos Susitariančios Šalies kultūros įstaigoms pagal tuo metu galiojančius įstatymus ir kitus potvarkius teikia apyvartos mokesčių lengvatas už jų teikiamas paslaugas.
(2) Kiti klausimai, susiję su kultūros įstaigų ir jų darbuotojų apmokestinimu, reguliuojami, jeigu reikia, pasikeičiant notomis.
11. Administracinio ir techninio pobūdžio lengvatos, jei jų reikia, gali būti suderinamos vienos iš Susitariančių Šalių prašymu, atsižvelgiant į realias kiekvienos šalies galimybes, atskiru susitarimu, pasikeičiant notomis.
12. 1 punkte minimiems asmenims ir jų šeimoms būnant priimančios šalies teritorijoje suteikiamos:
- tokios pačios lengvatos išvykti namo, esant nacionalinėms ir tarptautinėms krizėms, kokias abi Vyriausybės taiko užsienio specialistams pagal tuo metu galiojančius įstatymus ir kitus potvarkius,
- bendrojoje tarptautinėje teisėje fiksuotos teisės, jei viešųjų neramumų metu padaroma žala jų nuosavybei arba jos netenkama.