LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ĮSTATYMAS

1990 m. lapkričio 20 d. Nr. I-798

Vilnius

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Karys yra Lietuvos valstybės gynėjas.

2 straipsnis.

Karys gali būti tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje, atsargoje ar dimisijoje.

Tikrosios krašto apsaugos kariu laikomas tas, kuris tarnauja tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje.

Atsargos kariu laikomas tas, kuris atleistas iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą.

Dimisijos kariu laikomas tas, kuris dėl sveikatos būklės ar amžiaus atleistas iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos ar iš atsargos į dimisiją.

3 straipsnis.

Kariai yra kareiviai, puskarininkiai ir karininkai; jūreiviai, jūrų tarnybos puskarininkiai ir karininkai. Kareivių ir jūreivių laipsniai yra lygiaverčiai.

Puskarininkiai ir kareiviai, besimokantys karo mokyklose, yra kariūnai.

Kariai, atitarnavę tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje savanoriškai ar prievolės būdu nustatytą laiką ir tęsiantys tarnybą, yra liktiniai.

4 straipsnis.

Karys prisiekia ginti Lietuvos Respubliką šiais žodžiais:

„Aš, (vardas, pavardė), Jums liudijant:

prisiekiu, nesigailėdamas jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę;

prisiekiu sąžiningai vykdyti Lietuvos valstybės įstatymus ir savo viršininkų įsakymus;

prisiekiu šventai saugoti visas patikėtas man paslaptis ir užkirsti kelią bet kokiems Lietuvos priešų tikslams.

Tepadeda man Dievas.“

Pastaba. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

Priesaikos priėmimo tvarką nustato Krašto apsaugos vidaus tarnybos statutas.

5 straipsnis.

Karys privalo:

saugoti valstybines, krašto apsaugos ir tarnybines paslaptis, atitinkamus dokumentus ir daiktus;

sąžiningai vykdyti kario pareigas, nepaisydamas pavojaus savo sveikatai ar gyvybei;

griežtai laikytis įstatymų, statuto reikalavimų ir juos vykdyti;

ugdyti savo žinias ir įgūdžius.

Kariams draudžiama vykdyti įsakymus ar atlikti kitus veiksmus, kurie verčia sulaužyti priesaiką ar kurių pobūdis yra aiškiai neteisėtas. Apie visus tokius atvejus karys nedelsdamas privalo pranešti savo tiesioginiam ar aukštesniajam viršininkui.

6 straipsnis.

Kariai tikrąją krašto apsaugos tarnybą atlieka:

1) valstybės sienų apsaugos daliniuose;

2) atskiruose krašto apsaugos daliniuose, steigiamuose Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimais;

3) vidaus daliniuose;

4) sukarintos priešgaisrinės apsaugos, svarbių civilinių objektų apsaugos bei gelbėjimo tarnybų junginiuose.

Krašto apsaugos tarnybos tvarką nustato drausmės, vidaus tarnybos, sargybos, rikiuotės ir atskirų krašto apsaugos tarnybų statutai.

7 straipsnis.

Krašto apsaugos departamento siuntimu pageidaujantieji krašto apsaugos prievolininkai tikrąją tarnybą gali atlikti Lietuvos Respublikos policijoje, civilinėje aviacijoje, laivyne ar geležinkelyje.

8 straipsnis.

Krašto apsaugos departamentas karius į tarnybos specialybes skirsto atsižvelgdamas į jų išsilavinimą, specialybę, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir pasirengimą tarnybai. Pagrindinės karių specialybės yra lygiavertės ir atitinka veikiančių krašto apsaugos dalinių rūšis. Pagrindinių specialybių kariai gali būti skiriami į siauresnės specializacijos tarnybą.

9 straipsnis.

Karių santykiams reguliuoti, jų tarnybos stažui ir kvalifikacijai žymėti yra šie karių laipsniai:

Kareivių	Jūreivių
eilinis	jūreivis
grandinis	grandinis
Puskarininkių	Jūrų tarnybos puskarininkių
jaunesnysis puskarininkis	jūrų jaunesnysis puskarininkis
puskarininkis	jūrų puskarininkis
viršila	laivūnas
Karininkų jaunesniųjų karininkų	Jūrų tarnybos karininkų
jaunesnysis leitenantas	jūrų jaunesnysis leitenantas
leitenantas	jūrų leitenantas
vyresnysis leitenantas	jūrų vyresnysis leitenantas
kapitonas	kapitonas leitenantas
Vyresniųjų karininkų
majoras	jūrų kapitonas
pulkininkas leitenantas	komandoras leitenantas
pulkininkas	komandoras

Generolų

generolas

10 straipsnis.

Puskarininkių laipsniai atitinka šias tarnybos pareigas:

jaunesniojo puskarininkio	–	skyrininko;
puskarininkio	–	būrininko;
viršilos	–	kuopininko ar kitas lygiavertes.

Karininkų laipsniai atitinka šias tarnybos pareigas:

jaunesniojo leitenanto ir leitenanto	–	būrio vado;
vyresniojo leitenanto	–	būrio vado ar komandos viršininko;
kapitono	–	kuopos vado ar kitas lygiavertes;
majoro	–	bataliono vado pavaduotojo ar kitas lygiavertes;
pulkininko leitenanto	–	pulko vado pavaduotojo, bataliono vado ar kitas lygiavertes;
pulkininko	–	pulko vado, brigados vado pavaduotojo ar kitas lygiavertes;
generolo	–	lygiavertes pareigas, nustatomas atskiru Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

11 straipsnis.

Laipsniai suteikiami šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta laipsnių eilės tvarka. Pirmasis karininko laipsnis gali būti suteiktas kariūnams, baigusiems karo mokyklas ar kursus.

Pirmąjį karininko laipsnį visais atvejais suteikia Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

Kitus karinius laipsnius suteikia:

grandinio, jaunesniojo puskarininkio ir puskarininkio – dalinio vadas;

viršilos – brigados (pulko) ar lygiaverčio jam junginio vadas;

karininkams iki pulkininko leitenanto laipsnio imtinai – Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius;

pulkininko – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;

generolų – Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

12 straipsnis.

Karininko laipsnis gali būti atimtas tik teismo nuosprendžiu ar netekus Lietuvos pilietybės.

Puskarininkių ir kareivių laipsniai gali būti atimti teismo nuosprendžiu, taip pat Krašto apsaugos tarnybos drausmės statuto nustatyta tvarka.

Kariui, patrauktam baudžiamojon atsakomybėn, aukštesnis karinis laipsnis nesuteikiamas. Baudžiamąją bylą nutraukus ar teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, laipsnis suteikiamas nuo tos dienos, kada jis turėjo būti suteiktas pagal tarnybos laiką.

13 straipsnis.

Kariai dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą uniformą.

Karininkai ir liktiniai ne tarnybos metu gali dėvėti civilinius drabužius.

Kareiviai ir puskarininkiai, atliekantys tikrąją krašto apsaugos tarnybą, civilinius drabužius gali dėvėti Krašto apsaugos departamento nustatyta tvarka, dalinio vadui leidus.

14 straipsnis.

Dėvintiems uniformą kariams leidžiama nešioti ir kitų valstybių ordinus, medalius, pasižymėjimo ženklus. Jų nešiojimo tvarką nustato Krašto apsaugos departamentas.

15 straipsnis.

Karinių dalinių ir tikrosios krašto apsaugos tarnybinio susirašinėjimo bei pasisakymų tarnybiniais klausimais masinės informacijos priemonėse tvarką nustato Krašto apsaugos departamentas.

Privačiuose raštuose draudžiama nurodyti pareigas ir dalinį.

16 straipsnis.

Karininkai ir liktiniai, Krašto apsaugos departamentui leidus, ne tarnybos metu gali dirbti kitą darbą.

Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karys, savo lėšomis dalyvaujantis ūkinėje ir finansinėje veikloje, negali būti tos įmonės, administracijos, vykdomų ar kontrolės organų pareigūnu.

17 straipsnis.

Ypač pasižymėję ar garbingai žuvę kariai, Krašto apsaugos departamento generaliniam direktoriui sutikus, gali būti palikti dalinio sąrašuose.

18 straipsnis.

Karys gali būti perkeltas iš vienos tarnybos vietos į kitą tame pačiame dalinyje arba iš vieno dalinio į kitą dalinį tarnybos interesais ar paties kario prašymu.

Tikrąją krašto apsaugos tarnybą atliekantis prievolininkas perkeliamas tik tarnybos interesais.

19 straipsnis.

Atskiro dalinio, junginio vadas turi teisę komandiruoti nustatytam laikui karius ar atskirus padalinius tarnybiniams pavedimams atlikti už nuolatinės jų tarnybos ar dislokacijos vietos ribų.

Komandiruoti tikrosios krašto apsaugos tarnybos karius tarnybos reikalais į užsienį gali tik Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius, Vyriausybei leidus.

Komandiruočių tvarką ir terminus nustato Krašto apsaugos departamentas.

20 straipsnis.

Dalinio vadas savo dalinio karį gali atleisti nuo pareigų vykdymo iki 10 dienų šiais atvejais:

a) mirus arba sunkiai susirgus kario šeimos nariams ar artimiems giminaičiams;

b) dėl kitų priežasčių, kurias dalinio vadas, atsižvelgdamas į kario interesus, pripažįsta svarbiomis.

21 straipsnis.

Karius gali atšaukti iš atostogų tas viršininkas, kuris išleido atostogų, arba aukštesnis viršininkas.

Atšauktam iš atostogų kariui apmokamos kelionės išlaidos. Likusios atostogos gali būti suteiktos kitu laiku, tačiau ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sugrįžimo į dalinį dienos.

Paskelbus mobilizaciją, atostogaujantys kariai privalo tuojau pat grįžti į savo dalinius.

22 straipsnis.

Kariui negrįžus laiku iš atostogų, po 3 dienų dalinio vadas organizuoja paiešką ir praneša Vidaus reikalų ministerijai. Nesurastas karys po mėnesio išbraukiamas iš dalinio sąrašų.

23 straipsnis.

Kiekvienam kariui tikrosios tarnybos laikui pildomas tarnybos lapas, kuris yra pagrindinis jo tarnybos laiko dokumentas. Tarnybos lapo formą ir papildymo tvarką nustato Krašto apsaugos departamentas.

II. KARININKŲ TARNYBA

24 straipsnis.

Karininkų kontingentas papildomas:

1) suteikiant jaunesniojo leitenanto laipsnį tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariams, sėkmingai baigusiems specialius kursus;

2) priimant į tikrąją krašto apsaugos tarnybą atsargos ir vidaus reikalų įstaigų karininkus;

3) mobilizuojant atsargos karininkus;

4) baigus karo mokyklas.

25 straipsnis.

Aukštesni laipsniai karininkams suteikiami eilės tvarka ištarnavus ne mažiau:

jaunesniuoju leitenantu – 2 metus;

leitenantu – 2 metus;

vyresniuoju leitenantu – 2 metus;

kapitonu – 3 metus;

majoru – 4 metus;

pulkininku leitenantu – 4 metus;

pulkininku – 3 metus.

Generolo laipsnis suteikiamas paskyrus į atitinkamas pareigas.

26 straipsnis.

Karininkui suteikti aukštesnį laipsnį būtinos šios bendrosios sąlygos:

1) ištarnauti nustatytą laiką pagal žemesnį laipsnį;

2) reikiamas komandavimo ar tarnybos stažas (jo įgijimo tvarką nustato Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius);

3) atitinkanti naują laipsnį laisva etatinė vieta;

4) teigiama atestacija.

27 straipsnis.

Karininkams, baigusiems aukštąjį karinį mokslą, eilinis laipsnis vieną kartą gali būti suteikiamas vieneriais metais anksčiau negu šio įstatymo 25 straipsnyje numatyti terminai.

Karininkams, baigusiems aukštąjį civilinį mokslą, šios nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu jie tarnauja pagal įgytąją specialybę.

28 straipsnis.

Karininkai skiriami į tarnybines pareigas:

1) nuolatines;

2) laikinas.

29 straipsnis.

Į tarnybines pareigas karininkus skiria ir iš jų atleidžia:

1) Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – brigados, divizijos ir lygiaverčių joms junginių vadus;

2) Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas – pulko ir lygiaverčių jam dalinių vadus;

3) Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius – kuopų vadus, batalionų vadus ir pulkų vadų pavaduotojus;

4) brigados ir divizijos vadai – būrių vadus ir komandų viršininkus.

30 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba turi teisę atleisti karininkus iš visų šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytų pareigų.

31 straipsnis.

Iš užimamų pareigų karininkai atleidžiami:

1) skiriant į aukštesnes pareigas;

2) skiriant į kitas lygiavertes pareigas tarnybos reikalais arba jų pačių prašymu;

3) atestavimo tvarka;

4) pažeidus drausmės tvarką, numatytą Krašto apsaugos tarnybos drausmės statute;

5) patraukus baudžiamojon atsakomybėn;

6) vadovaujantis teismo nuosprendžiu;

7) netekus Lietuvos pilietybės;

8) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.

32 straipsnis.

Karininkai, atliekantys tikrąją krašto apsaugos tarnybą, yra atestuojami Krašto apsaugos departamento nustatyta tvarka.

33 straipsnis.

Taikos metu karininkai atleidžiami iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos:

1) jų pačių prašymu;

2) sukakus nustatytam amžiui;

3) dėl ligos;

4) atestavimo tvarka;

5) vadovaujantis teismo nuosprendžiu;

6) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.

34 straipsnis.

Karininkai, baigę karo mokyklą Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, jų pačių prašymu gali būti atleisti iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos, jei yra atitarnavę krašto apsaugos tarnyboje laiką, kompensuojantį išleistas mokymui lėšas. Jei karininkas atitarnauti negali dėl subjektyvių priežasčių, jis atlygina valstybės biudžeto išlaidas arba jų dalį.

Karininkų atleidimo iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos tvarką šiame straipsnyje numatytais atvejais nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

35 straipsnis.

Taikos metu karininkai atleidžiami iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą tokio amžiaus:

1) leitenantai – 45 metų;

2) kapitonai – 47 metų;

3) majorai – 51 metų;

4) pulkininkai leitenantai, pulkininkai – 55 metų;

5) generolai – 60 metų.

Krašto apsaugos departamentui tarpininkaujant, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu tikroji krašto apsaugos tarnyba karininkams gali būti pratęsta, bet ne daugiau kaip 5 metams.

36 straipsnis.

Karininkų atleidimo iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos procedūra neturi tęstis ilgiau kaip pusantro mėnesio.

37 straipsnis.

Karininkų tikrosios krašto apsaugos tarnybos ir buvimo atsargoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Karininkams, Lietuvos piliečiams, priimtiems tarnauti į krašto apsaugos sistemą jų pačių pageidavimu gali būti suteikiamas turėtas laipsnis ir užskaitomas visas tarnybos laikas.

III. PUSKARININKIŲ TARNYBA

38 straipsnis.

Krašto apsaugos daliniuose tarnauja puskarininkiai:

1) tikrosios krašto apsaugos tarnybos;

2) liktinės tarnybos.

Į tarnybines pareigas puskarininkius skiria ir iš jų atleidžia:

1) jaunesniuosius puskarininkius ir puskarininkius – dalinio vadas;

2) viršilas – brigados (pulko) ar lygiaverčio jam junginio vadas.

39 straipsnis.

Liktinės tarnybos puskarininkiais į krašto apsaugos dalinius pagal sutartį priimami tikrosios tarnybos ar atsargos kariai, atitarnavę nustatytą laiką arba išbuvę atsargoje ne ilgiau kaip 2 metus, atsižvelgiant į jų išsilavinimą, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir kitokį pasiruošimą tarnybai.

40 straipsnis.

Liktinės tarnybos puskarininkiai tarnauja tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje:

1) jaunesnieji puskarininkiai – iki 40 metų;

2) puskarininkiai – iki 45 metų;

3) viršilos (laivūnai) – iki 50 metų.

Liktinės tarnybos puskarininkiai, sulaukę nustatyto amžiaus, jų viršininkų tarpininkavimu ir brigados (pulko) vado įsakymu gali būti palikti tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje tarnybos stažui, reikalingam pensijai skirti, ištarnauti.

41 straipsnis.

Liktinės tarnybos puskarininkiai, ištarnavę krašto apsaugos daliniuose ne mažiau kaip 3 metus, gali būti atleisti iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos jų pačių prašymu. Puskarininkių tikrosios krašto apsaugos tarnybos ir jų buvimo atsargoje tvarką nustato Krašto apsaugos departamentas.

IV. KAREIVIŲ TARNYBA

42 straipsnis.

Krašto apsaugos prievolininkai ir savanoriai tikrąją krašto apsaugos tarnybą atlieka pagal Lietuvos Respublikos laikinąjį krašto apsaugos prievolės įstatymą ir šį įstatymą.

Darbo sutartis įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba asmenys, stojantys į krašto apsaugos tarnybą, nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka.

43 straipsnis.

Krašto apsaugos prievolininkai ir savanoriai iki atvykimo į krašto apsaugos dalinius vadinami naujokais.

Naujokai nuo atvykimo į krašto apsaugos dalinius iki priesaikos priėmimo vadinami jaunaisiais kareiviais, o apmokyti kursuose ir priėmę priesaiką – eiliniais.

44 straipsnis.

Drausmingam ir gerai atliekančiam tarnybos pareigas eiliniui, ištarnavusiam tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje ne mažiau kaip 6 mėnesius, dalinio vado įsakymu gali būti suteikiamas grandinio laipsnis.

45 straipsnis.

Atostogos nesuteikiamos kariams:

1) neatlikusiems drausminių nuobaudų;

2) sergantiems užkrečiamomis ligomis;

3) išvykstantiems į epidemijų rajonus.

46 straipsnis.

Kariai, ištarnavę krašto apsaugos daliniuose Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo nustatytą laiką, dalinių vadų įsakymu paleidžiami iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą.

47 straipsnis.

Karių atsargos tarnyba organizuojama šio įstatymo, Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo ir Krašto apsaugos departamento nustatyta tvarka.

V. Socialinės garantijos

48 straipsnis.

Įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams, įrašytiems į eilę butui gauti darbovietėje ir stojantiems nuolat tarnauti Krašto apsaugos departamento sistemos padaliniuose savanoriais, eilė butui gauti perkeliama ir toliau tvarkoma, rajono (miesto) savivaldybėje pagal jų gyvenamąją vietą.

Asmenys, perėjusieji dirbti į krašto apsaugos sistemą, negali būti iškeldinti dėl šios priežasties iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus kitos gyvenamosios patalpos.

49 straipsnis.

Karininkai ir liktiniai aprūpinami tarnybiniais butais, o jų nesant – mokami butpinigiai.

50 straipsnis.

Karininkų ir liktinių atlyginimo už tarnybą dydį ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

51 straipsnis.

Valstybė garantuoja tarnaujantiems tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje kariams draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Kariams, tapusiems nedarbingais tikrosios krašto apsaugos tarnybos metu vykdant tarnybines pareigas, valstybė garantuoja socialinį aprūpinimą.

Krašto apsaugos tarnautojų pensijų ir socialinių garantijų dydį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o jų taikymo tvarką – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

52 straipsnis.

Karininko ar liktinio, žuvusio vykdant tarnybines pareigas, šeimai ar išlaikytiniams išmokama vienkartinė kompensacija, kurios dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

53 straipsnis.

Krašto apsaugos prievolininkų, atliekančių tikrąją krašto apsaugos tarnybą, pašto siuntos ir Krašto apsaugos departamento sistemos tarnybinė korespondencija siunčiama nemokamai.

54 straipsnis.

Kariai leidžiami atostogų:

1) eilinių;

2) neeilinių.

Atostogų metu mokamas atlyginimas. Atostogų laikas įskaitomas į tikrosios krašto apsaugos tarnybos laiką.

Tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolę atliekantys kariai gali gauti eilinių atostogų ne daugiau kaip 12 kalendorinių dienų.

55 straipsnis.

Tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariams ligos atveju gali būti suteikiamos neeilinės atostogos iki 4 mėnesių. Išimtiniais atvejais Krašto apsaugos departamentas gali suteikti neapmokamų atostogų karininkams ir liktiniams iki 4 mėnesių.

VI. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

56 straipsnis.

Ginklų ir specialiųjų priemonių įsigijimas, apskaita, laikymas, išdavimas ir panaudojimo tarnybos reikalams sąlygos reglamentuojamos Krašto apsaugos departamento nustatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta tvarka.

57 straipsnis.

Ginklo turėjimo ne tarnybos metu tvarką nustato Krašto apsaugos vidaus tarnybos statutas, atitinkantis Lietuvos Respublikos įstatymus.

58 straipsnis.

Miestuose ir rajonuose krašto apsaugos tarnybos klausimus sprendžia Krašto apsaugos departamento teritoriniai skyriai. Policijos pareigūnai, sulaikę tikrosios krašto apsaugos tarnybos karius už viešosios tvarkos ar kitus tvarkos pažeidimus, privalo pranešti apie tai Krašto apsaugos departamentui.

59 straipsnis.

Karininkams ir liktiniams, kuriuos sieja artimi giminystės santykiai (tėvas, įtėvis, tikri ir netikri broliai, sūnūs, įvaikiai; sutuoktinio broliai, tėvas, vaikai) draudžiama tarnauti viename dalinyje, jeigu jų tarnyba susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą.

60 straipsnis.

Karininkai ir liktiniai, priimti tarnauti į krašto apsaugos sistemą, su Krašto apsaugos departamentu sudaro terminuotą tarnybos sutartį. Jiems nustatomas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.

61 straipsnis.

Tikintieji kariai religines apeigas atlieka Krašto apsaugos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                                          V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. lapkričio 20 d. Nr. I-798

______________