LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR KIPRO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUTARTIS

DĖL PREKYBINĖS LAIVYBOS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kipro Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos „Susitariančiomis Šalimis“,

siekdamos plėtoti prekybinę laivybą tarp abiejų šalių lygybės bei abipusės naudos principais ir siekdamos prisidėti plečiant tarptautinę navigaciją suverenių valstybių lygybės ir nesikišimo į vidaus reikalus laivininkystės srityje principais,

susitarė:

1 straipsnis

Šioje Sutartyje:

a) sąvoka „Susitariančios Šalies laivas“ reiškia bet kurį komerciniais bei mokomaisiais tikslais naudojamą laivą, įregistruotą Susitariančios Šalies laivų registre ir plaukiojantį su jos vėliava. Ši sąvoka netaikoma karo laivams, kariniams pagalbiniams laivams, žvejybiniams ir mokslo tiriamiesiems laivams, taip pat valstybės ir kitiems laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais;

b) sąvoka „įgulos narys“ reiškia laivo kapitoną arba bet kurį kitą asmenį, įdarbintą laive kelionei pagal sutartį ir įrašytą į įgulos narių sąrašą;

c) sąvoka „Susitariančių Šalių uostai“ reiškia jūrų uostus, pripažintus ir atvirus tarptautinei laivybai, taip pat reidus kiekvienos Susitariančios Šalies teritorijoje.

2 straipsnis

Susitariančios Šalys pagal jų atitinkamus teisės aktus stengsis palaikyti ir plėtoti efektyvius darbinius ryšius tarp šių šalių institucijų, atsakingų už jūrų transportą. Susitariančios Šalys ypatingą dėmesį skirs abipusėms konsultacijoms ir keitimuisi informacija per savo šalių vyriausybines institucijas, atsakingas už jūrų laivybą, taip pat skatins kontraktų plėtrą tarp atitinkamų savo laivybos organizacijų ir įmonių.

3 straipsnis

1. Susitariančios Šalys, kiek įmanoma, susitaria laikytis laisvos ir sąžiningos konkurencijos principų tarptautinės laivybos srityje, būtent:

a) skatinti savo laivų dalyvavimą jūrų prekyboje tarp abiejų šalių uostų;

b) bendradarbiauti įveikiant kliūtis, galinčias pakenkti jūrų prekybos plėtrai tarp jų uostų;

c) netrukdyti vienos Susitariančios Šalies laivams dalyvauti jūrų prekyboje tarp kitos Susitariančios Šalies uostų ir trečiųjų šalių uostų.

2. Siekdamos įgyvendinti šio straipsnio 1 punkto sąlygas, abiejų šalių laivybos įmonės gali bendrai teikti linijinės laivybos paslaugas, taip pat sudaryti tarpusavio techninius, komercinius bei organizacinius susitarimus.

3. Šio straipsnio sąlygos neįtakoja trečiųjų šalių laivų teisės dalyvauti jų laivams jūrų prekyboje tarp Susitariančių Šalių uostų.

4 straipsnis

Susitariančios Šalies laivas gali būti tuo pačiu metu terminuotai įregistruotas kitoje Susitariančioje Šalyje ir plaukioti su jos vėliava, jeigu laivą berbout čarterio sąlygomis išsinuomojo kitos Susitariančios Šalies pilietis arba joje įregistruota įmonė, galinti turėti laivą, plaukiojantį su tos Susitariančios Šalies vėliava. Tokiai registracijai reikalingas abiejų Susitariančių Šalių kompetentingų žinybų patvirtinimas ir turi būti įvykdytos visos nustatytos sąlygos. Laivas nebus išregistruotas iš Susitariančios Šalies, kurioje jis yra įregistruotas, registro, ir jo registracija, susijusi su nuosavybės teise ir įregistruotais įkeitimais, toliau galios, tačiau jo nacionalinė priklausomybė bus sustabdyta.

5 straipsnis

1. Viena Susitarianti Šalis kitos Susitariančios Šalies laivus traktuos taip pat kaip ir savo laivus, plaukiojančius tarptautiniais maršrutais, laisvo įplaukimo į uostus, uostų panaudojimo pakraunant ir iškraunant krovinius, įlaipinant ir išlaipinant keleivius, vykdant įprastas komercines operacijas bei naudojimosi su navigacija susijusiomis paslaugomis atžvilgiu.

2. Viena Susitarianti Šalis privalo suteikti kitos Susitariančios Šalies laivams didžiausio palankumo sąlygas mokesčių ir uosto rinkliavų, nustatytų uosto tarifuose, atžvilgiu.

3. Šio straipsnio sąlygos:

a) netaikomos uostams, uždariems užsienio laivams;

b) netaikomos veiklai, kuri kiekvienos Susitariančios Šalies yra rezervuota jos organizacijoms arba įmonėms, ypač nacionaliniam kabotažui;

c) neįpareigoja Susitariančią Šalį taikyti kitos Susitariančios Šalies laivams išimtis dėl privalomų locmanų patarnavimo reikalavimo, kurios taikomos jos laivams;

d) neįtakoja taisyklių, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu.

6 straipsnis

Susitariančios Šalys pagal savo įstatymus bei teisės aktus imsis visų reikiamų priemonių, siekdamos palengvinti bei pagreitinti jūrų eismą, išvengti bereikalingo laivų užlaikymo ir kiek galima pagreitinti bei supaprastinti muitinės procedūras bei kitus formalumus, taikomus uostuose.

7 straipsnis

1. Viena Susitarianti Šalis, remdamasi laivo dokumentais, išduotais kitos Susitariančios Šalies kompetentingų institucijų pagal jos nacionalinius įstatymus bei taisykles, privalo pripažinti kitos Susitariančios Šalies laivų nacionalinę priklausomybę.

2. Laivo dokumentai, įskaitant tonažo ir įgulos dokumentus, išduoti ar pripažinti vienos Susitariančios Šalies kompetentingų žinybų, turi būti pripažįstami kitos Susitariančios Šalies kompetentingų žinybų.

8 straipsnis

1. Viena Susitarianti Šalis privalo pripažinti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, išduotus kitos Susitariančios Šalies kompetentingų žinybų įgulos nariams, kurie yra tos Susitariančios Šalies piliečiai, ir šių dokumentų savininkams privalo suteikti šios Sutarties 9 ir 10 straipsniuose numatytas teises minėtų straipsnių nustatyta tvarka.

Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai yra:

Lietuvos Respublikos – Lietuvos Respublikos jūrininko knygelė.

Kipro Respublikos – Kipro jūrininko knygelė ir pasas, išduotas Kipro Respublikos Vyriausybės.

2. Šio Susitarimo 9 ir 10 straipsnių sąlygos, kiek tai įmanoma, turi būti taikomos bet kuriam įgulos nariui, kuris nėra nei Lietuvos, nei Kipro pilietis ir turi savo šalies atitinkamų žinybų išduotus asmenybę patvirtinančius dokumentus.

9 straipsnis

1. Šios Sutarties 8 straipsnyje nurodytų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų savininkams, kurie yra įgulos nariai, laivui stovint kitos Susitariančios Šalies uoste leidžiama be vizų laikinai išlipti į krantą pagal galiojančias tame uoste taisykles, kai laivo kapitonas pateikia įgulos narių sąrašą atitinkamoms institucijoms.

2. Šio straipsnio 1 pastraipoje minimiems asmenims išlipant iš laivo bei grįžtant į jį, taikoma tame uoste galiojanti pasienio ir muitinės kontrolė.

10 straipsnis

1. Šios Sutarties 8 straipsnyje nurodytų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų savininkams leidžiama vykti kaip keleiviams visomis transporto priemonėmis į kitos Susitariančios Šalies teritoriją arba važiuoti per ją tranzitu, jeigu jie vyksta į savo arba keliauja į kitą laivą, grįžta į tėvynę ar važiuoja kitu tikslu, kuriam pritarė kitos Susitariančios Šalies žinybos.

2. Visais atvejais, nurodytais šio straipsnio 1 pastraipoje, jūrininkai privalo turėti kitos Susitariančios Šalies atitinkamas vizas, kurias kaip galima greičiau turi išduoti atitinkamos žinybos.

3. Kai šios Sutarties 8 straipsnyje nurodytų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų savininkas nėra nė vienos iš Susitariančių Šalių pilietis, šiame straipsnyje numatytos įvažiavimo arba tranzitinės per kitos Susitariančios Šalies teritoriją vizos turi būti išduodamos su sąlyga, kad savininkui garantuojamas sugrįžimas į tos Susitariančios Šalies, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, teritoriją.

11 straipsnis

1. Šios Sutarties 8-10 straipsnių normos taikomos pagal Susitariančių Šalių teritorijose galiojančias taisykles dėl užsieniečių atvykimo, buvimo bei išvykimo.

2. Kiekviena Susitarianti Šalis pasilieka teisę neleisti įvažiuoti į jos teritoriją jūrininkams, kurie laikomi nepageidautinais.

12 straipsnis

Abi Susitariančios Šalys, kiek tai įmanoma, sutinka teikti viena kitai techninę pagalbą plėtojant prekybinius laivynus, taip pat ir jūrininkų mokymą. Šiuo tikslu Susitariančios Šalys turi skatinti, remti bei lengvinti bendradarbiavimą jūrininkų mokymo srityje tarp atitinkamų mokymo institucijų bei agentūrų.

13 straipsnis

1. Jei vienos Susitariančios Šalies laivas sudūžta, užplaukia ant seklumos, išmetamas į krantą ar patiria kokią nors kitą nelaimę netoli kitos Susitariančios Šalies krantų, laivui bei jo kroviniui kitos Susitariančios Šalies teritorijoje taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir tos šalies laivui bei kroviniui.

2. Bet kuriuo metu įgulai ir keleiviams, taip pat laivui ir kroviniui turi būti suteikiama tokia pati pagalba, kaip ir tuo atveju, jei laivas yra kitos Susitariančios Šalies.

3. Kroviniui ir daiktams, iškrautiems ar išgelbėtiems iš laivo, nurodytiems šio straipsnio 1 punkte, netaikomi jokie muito mokesčiai arba kiti importo mokesčiai su sąlyga, kad šis krovinys ar daiktai nebus įvežami į kitos Susitariančios Šalies teritoriją ir naudojami arba vartojami joje.

14 straipsnis

1. Susitariančios Šalies laivų savininkai sutinkamai su šios valstybės atitinkamais įstatymais ir teisės aktais saugiam laivų, įregistruotų toje valstybėje, valdymui kvalifikuotų specialistų pagalba, gali samdyti kitos Susitariančios Šalies kvalifikuotus piliečius. Tokių piliečių įdarbinimo sąlygos laivuose, įregistruotose kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, turi būti patvirtintas jūrininkų šalies kompetentingų žinybų.

2. Bet kurie ginčai, kylantys dėl atitinkamos įdarbinimo sutarties tarp vienos Susitariančios Šalies laivo savininko ir kitos Susitariančios Šalies jūrininko, bus sprendžiami vadovaujantis išimtine bet kurios Susitariančios Šalies teismų ar kompetentingų žinybų jurisdikcija.

15 straipsnis

1. Jei vienos Susitariančios Šalies laivo įgulos narys laive padarė nusikaltimą laivui esant kitos Susitariančios Šalies vidaus vandenyse, tai šios Susitariančios Šalies žinybos netrauks jo baudžiamojon atsakomybėn, išskyrus atvejus, kai kapitonas arba valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, diplomatas ar konsulato pareigūnas paprašys pagalbos, arba, jei šių žinybų/pareigūnų nuomone, tai būtina dėl šių priežasčių:

a) nusikaltimo pasekmes patiria valstybė, kurios teritorijoje šis laivas yra; arba

b) nusikaltimas trikdo viešąją tvarką toje valstybėje, arba gresia jos saugumui; arba

c) nusikaltimą įvykdė tos valstybės, kurios teritorijoje yra šis laivas, pilietis, arba pažeidimas įvykdytas tos valstybės piliečio atžvilgiu; arba

d) nusikaltimas įvykdytas prieš asmenį, kuris nėra to laivo įgulos narys; arba

e) būtini procesiniai veiksmai, stabdant neteisėtą narkotikų bei psichotropinių medžiagų gabenimą.

2. Kai nusikaltimą įvykdo vienos Susitariančios Šalies pilietis, kuris yra kitos Susitariančios Šalies laivo įgulos narys, prieš kitą, turintį tą pačią pilietybę įgulos narį laive, laivui esant kitos Susitariančios Šalies teritoriniuose arba vidaus vandenyse, tos Susitariančios Šalies žinybos netrauks jo baudžiamojon atsakomybėn, išskyrus atvejus, kai laivo kapitonas, diplomatas ar konsulato pareigūnas tos valstybės, kurios pilietis yra laivo įgulos narys, nepaprašys vietinių pareigūnų. Procesiniai veiksmai būtini, jei šių pareigūnų nuomone:

a) nusikaltimo pasekmės liečia tos valstybės teritoriją, kurioje šis laivas yra; arba

b) nusikaltimas trikdo viešąją tvarką toje valstybėje ar gresia jos saugumui.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais valstybė, kuriai priklauso pakrantė, prieš imdamasi bet kurių kitų veiksmų, jei kapitonas prašo, turi atitinkamai informuoti diplomatinę tarnybą ar konsulato pareigūną arba valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ar valstybės, kurios pilietis yra įgulos narys, bei turi padėti susisiekti šiai tarnybai ar pareigūnui su laivo įgula. Ekstremaliais atvejais toks pranešimas gali būti perduotas tuo metu, kai priemonės jau taikomos.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatos neįtakoja kontrolei bei tyrimo teisei, kurią abiejų Susitariančių Šalių žinybos turi pagal savo įstatymus.

5. Atvejais, susijusiais su baudžiamąja atsakomybe, kai nusikaltimas padaromas vienos Susitariančios Šalies laive, plaukiančiame per kitos Susitariančios Šalies teritorinius vandenis, baudžiamoji jurisdikcija bus taikoma pagal Jungtinių Tautų Jūros teisės konvencijos 27 straipsnio nuostatas.

6. Kai nusikaltimą įvykdo vienos Susitariančios Šalies pilietis, kuris yra kitos Susitariančios Šalies laivo įgulos narys, prieš kitą, turintį tą pačią pilietybę įgulos narį laive, plaukiančiame per trečiosios valstybės teritorinius vandenis, ir kai kompetentingos trečiosios valstybės žinybos netraukia to asmens baudžiamojon atsakomybėn pagal galiojančius įstatymus, tuomet procesiniai veiksmai turi būti atliekami kompetentingų žinybų tos valstybės, kurios pilietis yra įgulos narys.

7. Laivų susidūrimo atveju arba kilus kuriam nors kitam navigaciniam incidentui, susijusiam su vienos Susitariančios Šalies laivu už jos teritorinių vandenų ribos, užtraukiančiam laivo kapitonui ar bet kuriam įgulos nariui, esančiam kitos Susitariančios Šalies piliečiu, baudžiamąją arba drausminę atsakomybę, baudžiamoji byla prieš tokį asmenį gali būti keliama tik teisminėse ar administracinėse institucijose tos valstybės, kurios pilietis yra įgulos narys.

8. Jei nusikaltimą vienos Susitariančios Šalies pilietis, įdarbintas kitos Susitariančios Šalies laivo įgulos nariu, už teritorinės jūros ribų įvykdo prieš asmenį ar tos pačios pilietybės kitą įgulos narį ar jo nuosavybę, bet kuriuos procesinius veiksmus prieš šį pažeidėją gali vykdyti atitinkamos žinybos tik tos valstybės, kurios pilietis yra įgulos narys.

9. Šio straipsnio 7 ir 8 punkto nuostatos neliečia valstybės, kurios teritorijoje yra pakrantė, teisių, kurias pagal tarptautinę teisę ji turi savo ekonominėje zonoje.

10. Papildant šio straipsnio 7 punkte išvardytus atvejus, kai laivo įgulą sudaro tik tos Susitariančios Šalies piliečiai, visas drausmines priemones prieš įgulos narius gali taikyti atitinkamos žinybos tik tos valstybės, kurios piliečiai yra įgulos nariai.

16 straipsnis

Laivybos organizacijos ir įmonės, įregistruotos, veikiančios ir turinčios savo įregistruotą būstinę vienos iš Susitariančių Šalių teritorijoje, turi teisę steigti nuolatinę atstovybę kitos Susitariančios Šalies teritorijoje pagal jos įstatymus ir taisykles.

17 straipsnis

Nepaisant šios Sutarties sąlygų, vienos Susitariančios Šalies įmonei priklausantys, valdomi ar frachtuojami laivai negali įplaukti į kitos Susitariančios Šalies uostą, kuris yra uždarytas tarptautinei laivybai.

18 straipsnis

1. Šios Sutarties sąlygos neįtakoja Susitariančių Šalių teisių ir pareigų, apibrėžtų tarptautinėse jūrų konvencijose.

2. Šioje Sutartyje nenumatytais atvejais bus taikoma kiekvienos Susitariančios Šalies nacionalinė teisė.

19 straipsnis

Siekiant sėkmingai įgyvendinti ir svarstyti kitus abiem pusėms svarbius klausimus, susijusius su laivyba, sudaroma Bendra Komisija iš vyriausybės pareigūnų ir ekspertų, kuriuos skiria Susitariančių Šalių kompetentingos institucijos. Komisija gali būti sušaukta vienos iš Susitariančių Šalių prašymu.

20 straipsnis

1. Klausimus, susijusius su šios Sutarties interpretavimu ir įgyvendinimu, spręs abiejų Susitariančių Šalių kompetentingos institucijos.

Kompetentingos institucijos yra:

Lietuvos Respublikoje – Susisiekimo ministerija.

Kipro Respublikoje – Susisiekimo ir darbų ministerija.

2. Jei kuri nors kompetentinga institucija, minima šiame straipsnyje, pasikeistų, apie naujos institucijos pavadinimą bus pranešta kitai Susitariančiai Šaliai diplomatiniais kanalais.

3. Jei kyla nesutarimai, kurių šios institucijos negali išspręsti, klausimas sprendžiamas diplomatiniais kanalais.

21 straipsnis

1. Ši Sutartis įsigalios po trisdešimties (30) dienų nuo paskutinio pranešimo apie jos ratifikavimą pagal Susitariančių Šalių teisines procedūras gavimo.

2. Ši Sutartis sudaroma neribotam laikui ir gali būti bet kurios iš Susitariančių Šalių denonsuota apie tai informavus raštu kitą Susitariančią Šalį.

Denonsavimas įsigalios praėjus šešiems (6) mėnesiams nuo notos gavimo dienos.

22 straipsnis

Dėl bet kurio šios Sutarties pakeitimo ar papildymo Susitariančios Šalys susitaria raštu ir jie įsigalioja šios Sutarties 21 straipsnyje nurodyta tvarka.

Sudaryta 2000 m. vasario 15 d. Nikosijoje, dviem originaliais egzemplioriais, kiekvienas lietuvių, graikų ir anglų kalbomis, visiems tekstams turint vienodą juridinę galią.

Kilus skirtingam šios Sutarties interpretavimui, bus vadovaujamasi tekstu anglų kalba.

Lietuvos Respublikos	Kipro Respublikos
Vyriausybės vardu	Vyriausybės vardu

______________