LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL APUŠIO EŽERO IR JO APYEŽERIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. birželio 20 d. Nr. D1-345

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Apušio ežero ir jo apyežerių gamtotvarkos planą (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane numatytas priemones;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Tytuvėnų regioninio parko direkcija, planavimą;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Tytuvėnų miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikalinga finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, planavimą.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. D1-345

APUŠIO EŽERO IR JO APYEŽERIŲ GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Apušio ežero ir jo apyežerių gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2003, Nr. 108-4848; 2006, Nr. 88-3487; 2007, Nr. 31-1138). Ji yra Šiaulių apskrityje, Kelmės rajono savivaldybės Tytuvėnų seniūnijoje. Apušio ežeras ir jo apyežerės patenka į Tytuvėnų regioninį parką, apima Apušio botaninį-zoologinį draustinį. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 94 ha.

Teritorijoje dominuoja natūralus eutrofinis Apušio ežeras su gausia vandens augalija ir aplink esančiais nendrynais. Ežero apyežerėse aptinkama šarmingų žemapelkių, tarpinių pelkių, šaltiniuotų pelkių bei drėgnų melvenynų.

Teritorijoje nustatyti 5 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių, įtrauktų į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros (toliau – Buveinių direktyva) I priedą, tipai:

3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis. Ši buveinė yra Apušio ežere. Ežeras ir jo apyežerės yra paveiktos drenažo, todėl yra paspartėjusi eutrofikacija bei žėlimas. Ežeras užima 28,9 ha;

6410 Melvenynai. Melvenynai yra viena iš dominuojančių buveinių teritorijoje. Didžiausi plotai yra šiaurinėje ir rytinėje ežero pusėse. Dauguma jų skursta dėl ganymo ir šienavimo trūkumo, daugelyje vietų želia krūmai. Melvenynai užima apie 4,6 ha;

6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Vakarinėje ir pietvakarinėje teritorijos dalyje dar yra kelios vietos, kur šios pievos šienaujamos (tarp medelyno ir ežero). Šios buveinės plotas – apie 4,6 ha;

7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės. Šios buveinės daugiausia aptinkamos šiaurinėje teritorijos dalyje kartu su melvenynais. Buveinės degraduoja dėl jose esančių kanalų ir užžėlimo. Šios buveinės plotas – apie 18,2 ha;

7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Ši buveinė aptikta šiaurvakarinėje ežero pusėje. Buveinė želia krūmais ir nendrėmis. Šios buveinės plotas – apie 0,7 ha;

7230 Šarmingos žemapelkės. Aptiktos šiaurvakariniame ežero krante kartu su tarpinėmis pelkėmis. Buveinė želia krūmais. Šios buveinės plotas – apie 4,6 ha.

Teritorijoje aptiktos trys augalų rūšys, kurios nurodytos Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše (toliau – Lietuvos raudonoji knyga), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784): raktažolė pelenėlė (Primula farinosa), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia) ir raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata).

Vakarinėje teritorijos dalyje rastos 3 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos ir pagal Buveinių direktyvos II priedą saugomos vabzdžių rūšys: kraujalakinis melsvys (Maculinea teleius), auksuotoji šaškytė (Euphydryas aurinia) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar).

Apušio ežere ir jo apyežerėse peri 3 į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą įtrauktos paukščių rūšys: didysis baublys (Botaurus stellaris), plovinė vištelė (Porzana parva) ir nendrinė lingė (Circus aeroginosus), taip pat – nendrinė vištelė (Gallinula chloropus), laukys (Fulica atra), perkūno oželis (Gallinago gallinago) ir kelios ančių rūšys.

Teritorijoje taip pat aptinkami kormoranai (Phalacrocorax carbo), pilkieji garniai (Ardea cinerea), rudgalvės antys (Aythya ferina), šaukštasnapės antys (Anas clypeata), didieji dančiasnapiai (Mergus merganser), upinės žuvėdros (Sterna hirundo) (pastaroji rūšis įtraukta į Paukščių direktyvos I priedą) ir sidabriniai kirai (Larus argentatus).

Pagrindinės grėsmės. Per esamą drenažo sistemą iš dirbamų laukų į ežerą patenka maistmedžiagės ir pesticidai. Žemės ūkio intensyvinimas aplinkinėse teritorijose gali padidinti šių medžiagų nuotėkį į ežerą ir taip pagreitinti jo eutrofikaciją. Geležinkelio pylimo tvarkymui naudojami pesticidai taip pat patenka į ežerą. Kita grėsmė yra atvirų pievų ir pelkių buveinių užaugimas sumedėjusia augalija ir nendrėmis dėl per menko ganymo ar šienavimo.

Didžiąją teritorijos sausumos dalį užima valstybinės reikšmės miškai, valdomi VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos. Privačios nuosavybės teise valdoma apie 10% teritorijos miškų. Apušio ežeras yra įtrauktas į Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių ir jų plotų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 (Žin., 2003, Nr. 98-4394).

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslas – išlaikyti 3150 Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 6410 Melvenynų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7230 Šarmingų žemapelkių buveinių su joms būdinga struktūra ir rūšių sudėtimi bei retų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atstatyti natūralų teritorijos hidrologinį režimą, užtvenkiant kanalus ir nebeatnaujinant drenažo sistemos;

4.2. tvarkyti užželiančias pelkių ir pievų buveines, šalinant sumedėjusią augaliją ir reguliariai šienaujant;

4.3. mažinti pesticidų patekimą į ežerą nuo su teritorija besiribojančio geležinkelio pylimo;

4.4. informuoti visuomenę, vietos gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos priemones.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹	Galimos alternatyvos
1. Atstatyti natūralų teritorijos hidrologinį režimą, užtvenkiant kanalus ir nebeatnaujinant drenažo sistemos	1.1. teritorijos hidrologinio režimo atstatymo projekto parengimas	Tytuvėnų regioninio parko direkcija	2009–2010 metai	II
	1.2. teritorijos hidrologinio režimo atstatymo projekto įgyvendinimas	VĮ Tytuvėnų miškų urėdija, Tytuvėnų regioninio parko direkcija	2010–2011 metai	II
2. Tvarkyti užželiančias pelkių ir pievų buveines, šalinant sumedėjusią augaliją ir reguliariai šienaujant	2.1. organizuoti teritorijos išvalymą nuo menkavertės sumedėjusios augalijos (3–5, 7, 10, 12 tvarkymo plotai)	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Tytuvėnų regioninio parko direkcija, VĮ Tytuvėnų miškų urėdija²	2007–2008 metai	I
	2.2. jeigu sumedėjusios augalijos atžalų padengimas viršija 20%, organizuoti jų šalinimą ir išvežimą (3–5, 7, 10, 12 tvarkymo plotai)	VĮ Tytuvėnų miškų urėdija², Tytuvėnų regioninio parko direkcija	2009–2016 metai	I
	2.3. organizuoti nendrių pjovimą ir pašalinimą (5–7, 12, 14 tvarkymo plotai)	VĮ Tytuvėnų miškų urėdija², Tytuvėnų regioninio parko direkcija	2008–2009 metai (1–2 kartus metuose) 2010–2016 metai (esant poreikiui)	I	Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavoje arba išsinuomotoje žemėje pievas ir šlapžemes tvarkytų pagal KPP AAP³
	2.4. organizuoti pievų, pelkių šienavimą ir nušienautos žolės pašalinimą (3–5, 7, 10 tvarkymo plotai)	VĮ Tytuvėnų miškų urėdija², Tytuvėnų regioninio parko direkcija	2008–2016 metai	I	Kraštovaizdžio tvarkymo programą
3. Mažinti pesticidų patekimą į ežerą nuo su teritorija besiribojančio geležinkelio pylimo	susitarti su AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialu „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“, kad geležinkelio pylimo atkarpos, esančios šalia teritorijos, priežiūrai nebūtų naudojami pesticidai, o pylimas prižiūrimas jį šienaujant	Tytuvėnų regioninio parko direkcija	2007 metai	I
4. Informuoti visuomenę, vietos gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos priemones	4.1. įrengti 3 informacinius stendus apie teritorijos gamtosauginę vertę	Tytuvėnų regioninio parko direkcija	2007 metai	II
	4.2. išleisti informacinį lankstinuką apie teritorijos gamtines vertybes (2000 egzempliorių tiražu)	Tytuvėnų regioninio parko direkcija	2007 metai	III
	4.3. organizuoti, kad ant nebenaudojamo geležinkelio pylimo, esančio pietinėje teritorijos dalyje, būtų įrengtas 750 m ilgio dviračių takas	Tytuvėnų regioninio parko direkcija	2008–2009 metai	III
	4.4. įrengti apžvalgos aikštelę	Tytuvėnų regioninio parko direkcija	2009 metai	II

¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios

² tik už priemonės įgyvendinimą valstybinės reikšmės miškuose

³KPP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos priemonė

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Tytuvėnų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Tytuvėnų regioninio parko direkcija atsakinga už pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projekto parengimą. VĮ Tytuvėnų miškų urėdija, vykdydama kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybinės reikšmės miškuose, organizuoja pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projekto įgyvendinimą (darbams finansuoti siūloma siekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose).

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsakinga už pirminio pelkių ir pievų buveinių išvalymo nuo menkavertės sumedėjusios augalijos darbų organizavimą pirmais Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamą paramą. Vėlesnius buveinių būklės palaikymo darbus, šienaujant ir pagal poreikį iškertant atžalas ir nendres, organizuoja VĮ Tytuvėnų miškų urėdija (valstybinės reikšmės miškuose) ir Tytuvėnų regioninio parko direkcija (privačios nuosavybės teise valdomoje žemėje). Tytuvėnų regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Tytuvėnų miškų urėdijai, rengiant paraiškas finansavimui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti, taip pat konsultuoja dėl buveinių būklės palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir gyvūnams. Kaip alternatyva, organizuojant pievų ir Šlapžemių, išvalytų nuo savaiminių medžių ir krūmų, būklės palaikymo darbus, gali būti nagrinėjama galimybė išnuomoti atitinkamas žemės ūkio naudmenas ūkininkams, sutinkantiems jose įgyvendinti gamtotvarkos veiksmus pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos priemonės Kraštovaizdžio tvarkymo programą.

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari gamtinių buveinių ar rūšių buveinių kokybės, dydžio ar rūšių individų skaičiaus stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, gali pakeisti situaciją sudarydami poreikį naujoms ar patikslintoms priemonėms numatyti.

9. Ežerų, pelkių ir pievų buveinių stebėsena numatyta pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, buveinių stebėsena turi būti atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai.

10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Tytuvėnų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Tytuvėnų regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

11. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas kas 2 metai, įvykdžius buveinių stebėsenos darbus pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

11.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

11.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

11.3. išanalizuoti galimybę pateikti pasiūlymą Šiaulių apskrities viršininkui dėl valstybinės reikšmės miško žemėje esančių žemės ūkio naudmenų nuomos ūkininkams, sutinkantiems dalyvauti Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos priemonės Kraštovaizdžio tvarkymo programoje;

11.4. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

11.5. pasiekti rezultatai;

11.6. suinteresuotų asmenų indėlis, pasiekti susitarimai ir kt.;

11.7. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

12. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų augalų populiacija arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę.

______________