LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS
ĮSTATYMAS
2012 m. rugsėjo 18 d. Nr. XI-2218
Vilnius
PREAMBULĖ
Lietuvos Respublikos Seimas,
siekdamas reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą bei plėtodamas kultūros savireguliaciją, p r i i m a šį įstatymą.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Tarybos statusas
1. Taryba yra biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, pagal kompetenciją įgyvendinanti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, vykdanti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jai pavestas viešojo administravimo ir kitas funkcijas.
2. Taryba yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitų bankuose. Taryba išlaikoma iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų, lėšos jai skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.
3. Tarybą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Tarybos savininkė yra valstybė. Tarybos savininko teises ir pareigas, išskyrus sprendimus dėl Tarybos reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Vyriausybė, įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija).
4. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės programa, Vyriausybės nutarimais, kultūros ministro įsakymais, Vyriausybės (ar jos pavedimu – kultūros ministro) patvirtintais Tarybos nuostatais ir kitais teisės aktais. Tarybos veiklai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
ANTRASIS SKIRSNIS
TARYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
3 straipsnis. Tarybos tikslai
Savo veikloje Taryba siekia šių tikslų:
1) vadovaudamasi kultūros politikos prioritetais, sudaryti sąlygas įvairiapusei kultūros ir meno plėtrai ir sklaidai, užtikrinant racionalų ir pagrįstą skirstomų lėšų panaudojimą;
4 straipsnis. Tarybos funkcijos
Taryba, siekdama jai pavestų tikslų:
1) kultūros ministro nustatyta tvarka finansuoja kultūros ir meno programas, projektus ir kitokias priemones;
2) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymu, administruoja Kultūros rėmimo fondą;
3) kultūros ministro nustatyta tvarka skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią finansinę paramą;
6) pagal kompetenciją rengia ir teikia išvadas dėl apdovanojimo Kultūros ministerijos įsteigtomis premijomis;
7) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant Europos Sąjungos ir kitų valstybių finansinės paramos programas, pagal kompetenciją administruoja kultūros sektoriui skirtas paramos lėšas;
8) savo iniciatyva ar pagal užklausas teikia siūlymus ir ekspertų išvadas kultūros ir meno politikos klausimais Kultūros ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms;
9) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitomis įstaigomis ir organizacijomis;
10) pagal kompetenciją palaiko ryšius ir bendradarbiauja su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;
TREČIASIS SKIRSNIS
TARYBOS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS
5 straipsnis. Tarybos veiklos organizavimas
1. Tarybos veikla organizuojama vadovaujantis kultūros ministro įsakymu tvirtinamu viešai skelbiamu Tarybos metiniu veiklos planu, kuris derinamas su Vyriausybės programa, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Kultūros ministerijos strateginiu veiklos planu ir kitais kultūros strateginio planavimo dokumentais. Tarybos metiniame veiklos plane kultūros ministras nustato su Lietuvos kultūros ir meno taryba suderintus Tarybos veiklos ir finansuojamų kultūros ir meno sričių prioritetus, uždavinius ir rezultatų vertinimo kriterijus. Šiame plane taip pat nurodomi Kultūros ministerijos strateginio veiklos plano programos, kurias įgyvendinant dalyvauja Taryba, Tarybos veiklai skiriami valstybės biudžeto asignavimai ir finansavimo šaltiniai. Kaip įgyvendinamas Tarybos metinis veiklos planas, vertina Kultūros ministerija.
6 straipsnis. Tarybos pirmininkas
1. Tarybos pirmininką kultūros ministro teikimu 4 metams priima į pareigas ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, išmanyti kultūros ir meno raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų veiklos kultūros ir meno srityje patirtį. Tarybos pirmininkas gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2/3 Tarybos narių gali motyvuotu raštu siūlyti atleisti Tarybos pirmininką iš pareigų.
2. Tarybos pirmininkas yra valstybės pareigūnas, atsakingas ir atskaitingas kultūros ministrui. Tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme.
3. Tarybos pirmininkas:
3) atstovauja Tarybai valstybės institucijose, teismuose ir tarptautinėse organizacijose arba įgalioja atstovauti Tarybos narių susirinkimo narį;
5) šaukia Tarybos narių susirinkimo posėdžius ir jiems pirmininkauja arba Reglamente nustatyta tvarka paveda tai atlikti kitam Tarybos narių susirinkimo nariui;
6) sprendžia dėl Tarybos narių susirinkimo nario nusišalinimo svarstant atitinkamus klausimus posėdyje;
7 straipsnis. Tarybos narių susirinkimas
1. Tarybos narių susirinkimą sudaro 10 narių, renkamų šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ir Tarybos pirmininkas. Personalinę Tarybos narių susirinkimo sudėtį kultūros ministro teikimu 4 metams tvirtina Vyriausybė. Tas pats asmuo Tarybos narių susirinkimo nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
2. Tarybos narių susirinkimo narių teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarką nustato kultūros ministras. Tarybos narių susirinkimo nariai turi teisę dirbti kitą darbą.
3. Tarybos narių susirinkimas svarsto ir sprendžia šiuos klausimus:
1) vadovaudamasis kultūros ministro nustatytais kriterijais ir tvarka, priima sprendimus finansuoti kultūros ir meno programas ir projektus, skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią paramą;
3) savo iniciatyva ar pagal užklausas teikia siūlymus ir ekspertinę nuomonę kultūros ir meno politikos klausimais kultūros ministrui, Kultūros ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms;
4) inicijuoja ir vertina iniciatyvas vykdyti kultūros ir meno tyrimus ir teikia pasiūlymus kultūros ministrui;
5) svarsto ir teikia kultūros ministrui tvirtinti Tarybos metinio veiklos plano ir programų sąmatų projektus;
8 straipsnis. Tarybos rinkimai
3. Po du rinkėjus Kultūros ministerijai deleguoja: Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos mokslo taryba. Vieną rinkėją parenka ir vieną tautinių mažumų (bendrijų) išrinktą atstovą, kurie nėra valstybės tarnautojai, deleguoja kultūros ministras.
4. Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos muziejų asociacija ir Lietuvos kultūros centrų asociacija deleguoja du kartu atrinktus rinkėjus.
5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytoms organizacijoms nepriklausančios asociacijos ir viešosios įstaigos, veikiančios kultūros ir meno srityje, kultūros ministro nustatyta tvarka deleguoja du kartu atrinktus rinkėjus.
6. Tarybos nariais gali būti siūlomi asmenys, dėl savo pasiekimų kultūros ir (ar) meno srityse žinomi Lietuvoje, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį įgyvendinant kultūrinius projektus bei žinių ir gebėjimų (kompetencijos), padedančių siekti Tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas.
7. Į Tarybos narius siūlomi asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per praėjusius 5 metus buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jeigu jo teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.
8. Kandidatus į Tarybos narius Kultūros ministerijai gali siūlyti fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikdami informaciją apie tai, kad kandidatai atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
9. Kultūros ir meno organizacijų vadovai ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytų organizacijų pasiūlyti rinkėjai negali būti siūlomi į Tarybos narius.
10. Rinkėjai balsuoja slaptai, rinkimų biuletenyje pažymėdami ne daugiau kaip 20 kandidatų į Tarybos narius pavardes. Išrinktais laikomi 20 kandidatų, surinkę daugiausia balsų. Jeigu mažiausią vienodą balsų skaičių surenka daugiau kandidatų, negu reikia išrinkti, balsavimas kartojamas. Šiuo atveju balsavimo biuletenyje paliekamos tik po vienodą balsų skaičių surinkusių kandidatų pavardės.
11. Kultūros ministras kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba iš pasiūlytų kandidatų, vadovaudamasis kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principu, atrenka 10 kandidatų ir teikia Tarybos sudėtį tvirtinti Vyriausybei.
12. Tarybos pirmininko kandidatūrą kultūros ministras teikia tvirtinti Vyriausybei kartu su Tarybos sudėtimi.
13. Informacija apie rinkimų eigą, rinkėjus ir jų parinktus kandidatus į Tarybos narius skelbiama Kultūros ministerijos interneto svetainėje ir kultūros ministro nurodytose visuomenės informavimo priemonėse.
9 straipsnis. Tarybos darbo organizavimas
2. Pagrindinė Tarybos veiklos forma yra posėdžiai. Prireikus svarstyti klausimus skubos tvarka ir (ar) nesant galimybės surengti posėdžio, Tarybos pirmininko sprendimu Tarybos sprendimai gali būti priimami vadovaujantis visų Tarybos narių rašytinės apklausos arba apklausos elektroniniu paštu rezultatais.
3. Tarybos narys, prieš pradėdamas eiti Tarybos nario pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina kultūros ministras. Tarybos narys privalo pranešti Tarybos pirmininkui ir nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, jeigu jo dalyvavimas priimant sprendimą gali sukelti interesų konfliktą arba gali būti pažeidžiamas jo veiklos konfidencialumas ir nepriklausomumas.
4. Tarybos sprendimai gali būti priimami, jeigu posėdyje ar apklausoje dalyvauja ne mažiau kaip 8 nariai. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.
5. Tarybos posėdis kviečiamas Tarybos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių prašymu.
6. Tarybos narių susirinkimo narys Vyriausybės sprendimu atleidžiamas iš pareigų, jeigu:
4) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
10 straipsnis. Tarybos ekspertai
1. Taryba, vadovaudamasi kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principu, viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus, kurie teikia Tarybos sprendimams priimti būtinas išvadas. Ekspertai skiriami ne ilgesnei kaip 2 metų kadencijai. Tas pats asmuo Tarybos ekspertu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
2. Taryba prireikus gali kviesti papildomus Lietuvos ir užsienio ekspertus teikti konsultacijas ir išvadas.
3. Sprendimus dėl lėšų skyrimo Taryba priima tik įvertinusi ekspertų išvadas. Ekspertai vertina kultūros ir meno projektų, pretenduojančių gauti Tarybos finansavimą, dokumentus pagal Tarybos nustatytus rėmimo ir vertinimo kriterijus. Taryba turi teisę po diskusijos su išvadą rengusiais ekspertais priimti kitokį negu ekspertų rekomenduotą sprendimą. Šiuo atveju sprendimo pagrindimas fiksuojamas Tarybos posėdžio protokole.
4. Ekspertu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, asmuo, turintis specialiųjų žinių, įgūdžių, kompetencijos ir patirties, reikalingų spręsti jam pavedamas užduotis. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai.
5. Ekspertų skaičių, atsižvelgdama į spręstinų klausimų ir (ar) gautų dokumentų skaičių, pobūdį ir sritis, nustato Taryba, suderinusi su kultūros ministru.
6. Ekspertai Tarybai teikia išvadas dėl kiekvieno vertinamo projekto. Prieš pradėdami vertinti jiems pateiktus dokumentus, ekspertai užpildo Tarybos nustatytos formos nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.
7. Atliekant dokumentų, kuriais grindžiamas finansavimo suteikimo prašymas, ekspertizę, su dokumentais dirba ne mažiau kaip 2 nepriklausomi ekspertai, kurių kiekvienas Tarybai pateikia savo išvadas.
11 straipsnis. Tarybos administracija
1. Tarybos administracija yra Tarybos struktūrinė dalis ir skirta padėti Tarybai įgyvendinti jos funkcijas ir užtikrinti Tarybos veiklą. Ją sudaro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių nustato kultūros ministras. Tarybos administracijos struktūrą, pareigybių sąrašą ir aprašymus, veiklos nuostatus tvirtina Tarybos pirmininkas. Prireikus gali būti steigiama Tarybos administracijos vadovo pareigybė ir jam nustatomi (suteikiami) įgaliojimai vidaus administravimo klausimais.
2. Tarybos administracija:
12 straipsnis. Tarybos lėšos ir jų naudojimas
1. Tarybos lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos Tarybos vykdomoms programoms finansuoti ir jos veiklai administruoti. Tarybai ir jos veiklai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
2. Taryba gali dalyvauti fondų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų finansuojamose programose ir gauti lėšų (tarp jų ir rėmėjų lėšų) savo funkcijoms atlikti.
3. Taryba valstybės biudžeto ir kitas jai skirtas lėšas naudoja šiems tikslams:
3) Tarybos ir ekspertų paslaugoms apmokėti, Tarybos vadovo, administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13 straipsnis. Tarybos atsakomybė ir atskaitomybė
2. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus pateikia visuomenei veiklos ataskaitą savo interneto svetainėje.