LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS ATKŪRIMO PRIEMONIŲ PARINKIMO BEI IŠANKSTINIO PRITARIMO GAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2006 m. gegužės 16 d. Nr. D1-228
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 2005, Nr. 47-1558) 321 str. 5 dalimi bei įgyvendindamas 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/ET dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti),
tvirtinu Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228
APLINKOS ATKŪRIMO PRIEMONIŲ PARINKIMO BEI IŠANKSTINIO PRITARIMO GAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo procedūras.
2. Tvarkos aprašas taikomas, kai padaryta žala, kuri daro reikšmingą neigiamą poveikį palaikomai ar siekiamai išlaikyti saugomų gyvūnų ir augalų rūšių ar natūralių buveinių tinkamai apsaugos būklei (toliau – Saugomos rūšys ar natūralios buveinės), paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (toliau – vanduo). Taip pat Tvarkos aprašas taikomas, kai padaryta žala žemei, tai yra užteršus žemę, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes) ir tuo sukeliamas didelis pavojus žmonių sveikatai (toliau – Žemė) bei Tvarkos aprašas taikomas, kai padaryta žala miškų, kraštovaizdžio būklei (toliau – Miškai, kraštovaizdis).
3. Kai žala aplinkai padaroma ekstremalių situacijų ar įvykių metu, pirmiausia vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 115-3230) ir jį įgyvendinančiais teisės aktais.
II. SĄVOKOS
4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
4.1. laikini (tarpiniai) nuostoliai – nuostoliai, susidarantys dėl to, kad pažeisti gamtos ištekliai ir (arba) funkcijos (savybės) nebegali atlikti savo ekologinių funkcijų arba atlikti funkcijų kitiems gamtos ištekliams arba visuomenei iki tol, kol pirminių arba kompensuojamųjų priemonių poveikis taps matomas;
4.2. Saugomos rūšys ar natūralios buveinės – rūšys ir jų buveinės, saugomos Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2001, Nr. 110-3987), bei natūralios buveinės, nurodytos Lietuvos gamtinių buveinių sąraše, patvirtintame aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2001, Nr. 37-1271);
5. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75) bei kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
III. REIKŠMINGAS NEIGIAMAS POVEIKIS SAUGOMOMS RŪŠIMS AR NATŪRALIOMS BUVEINĖMS
6. Reikšmingas neigiamas poveikis Saugomoms rūšims ar natūralioms buveinėms vertinamas pagal rūšių ar buveinių apsaugos būklę žalos padarymo metu, jų atliekamas funkcijas ir natūralaus atsistatymo galimybę.
7. Reikšmingas neigiamas poveikis Saugomoms rūšims ar natūralioms buveinėms nustatomas pagal šiuos kriterijus:
7.2. konkrečių individų arba pažeistos teritorijos vaidmenį rūšies arba buveinės apsaugai, rūšies arba buveinės retumą (įvertintą vietos, regiono ir aukštesniame lygyje);
7.3. rūšies galimybę daugintis (pagal šiai rūšiai arba šiai populiacijai būdingą dinamiką), jos gyvybingumą arba buveinės natūralaus atsistatymo galimybę (pagal jos tipinėms rūšims arba jų populiacijoms būdingą dinamiką);
9. Didele žala nelaikoma tokia žala:
9.1. neigiami pokyčiai, mažesni už natūralius svyravimus, laikomus normaliais tai Saugomai rūšiai ar natūraliai buveinei;
9.2. neigiami pokyčiai, susidarantys dėl natūralių priežasčių arba įsikišimo, susijusio su įprastu vietovių tvarkymu, kuris apibūdintas buveinės aprašuose arba tiksliniuose dokumentuose arba kurį prieš tai vykdė ūkio subjektai;
IV. APLINKOS ATKŪRIMO PRIEMONIŲ PARINKIMAS, KAI ŽALA PADARYTA VANDENIUI, MIŠKUI, KRAŠTOVAIZDŽIUI BEI SAUGOMOMS RŪŠIMS AR NATŪRALIOMS BUVEINĖMS
10. Žala aplinkai, susijusi su Vandeniu, Mišku, kraštovaizdžiu, Saugomomis rūšimis ar natūraliomis buveinėmis, ištaisoma atkuriant pirminę aplinkos būklę pasirenkant šiuos aplinkos atkūrimo būdus: pirminį, papildomą ir kompensuojamąjį.
11. Aplinkos atkūrimo tikslai:
11.1. pirminio aplinkos atkūrimo – atkurti pažeistų gamtos išteklių ir (arba) funkcijų (savybių) pirminę būklę;
11.2. papildomo aplinkos atkūrimo – atkurti tokį patį gamtos išteklių ir (arba) funkcijų (savybių) lygį, jei reikia ir alternatyvioje vietovėje, panašų į tą, kuris būtų atkurtas, jei būtų buvusi sugrąžinta pažeistos vietovės pirminė būklė;
12. Taikant pirminį aplinkos atkūrimo būdą, pasirenkamos aplinkos atkūrimo priemonės, kurios sugrąžina pažeistus gamtos išteklius ir (arba) pablogėjusias funkcijas (savybes) į pirminę būklę arba kiek galima artimesnę jai.
13. Papildomos aplinkos atkūrimo priemonės taikomos gamtos ištekliams ir (arba) funkcijoms (savybėms) kompensuojant tai, jog pirminis aplinkos atkūrimo būdas nevisiškai atkuria pažeistus gamtos išteklius ir (arba) funkcijas (savybes). Alternatyvi vietovė turi būti geografiškai susijusi su pažeista vietove, atsižvelgiant į gyventojų, kuriems padaryta žala, interesus.
14. Kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonės taikomos kompensuojant gamtos išteklių ir (arba) funkcijų (savybių) laikinus (tarpinius) nuostolius, susidarančius nuo žalos padarymo datos iki tol, kol pasiekiamas visiškas pirminio aplinkos atkūrimo poveikis. Tokį kompensavimą sudaro gamtos išteklių papildomi pagerinimai pažeistoje vietovėje arba alternatyvioje vietovėje.
15. Jei įvykdžius pirminį aplinkos atkūrimą neatkuriama pirminė aplinkos būklė, vykdomos papildomos aplinkos atkūrimo priemonės.
16. Kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonės vykdomos kompensuojant laikinus (tarpinius) nuostolius. Šiuo atveju netaikoma finansinė kompensacija asmenims.
18. Aplinkos atkūrimo priemonės, pagrįstos naudojant geriausias turimas priemones, vertinamos pagal tokius kriterijus:
18.4. kaip priemonė padės išvengti žalos ateityje ir žalos, kurią gali sukelti minėtos priemonės įgyvendinimas;
18.6. kaip pagal kiekvieną priemonę atsižvelgiama į atitinkamas socialines, ekonomines ir kultūrines problemas ir kitus vietovei būdingus atitinkamus veiksnius;
19. Pirminės aplinkos atkūrimo priemonės nustatomos nagrinėjant galimybes, kurios skirtos tiesiogiai atkurti gamtos išteklių ir (arba) funkcijų (savybių) pagrindinę būseną pagreitintu arba natūralaus atsikūrimo būdu.
20. Papildomų ir kompensuojamųjų aplinkos atkūrimo priemonių nustatymas:
20.1. pirmiausia nagrinėjami gamtos išteklių, funkcijų (savybių) lygiavertiškumo palyginimo metodai. Pagal šiuos metodus pirmiausia nagrinėjami veiksmai, suteikiantys tokios pat rūšies, kokybės ir kiekio gamtos išteklius ir (arba) funkcijas (savybes), kaip ir pažeistieji. Jei tai neįmanoma, numatomi alternatyvūs gamtos ištekliai ir (arba) funkcijos (savybės) (pavyzdžiui, prastesnę kokybę galima kompensuoti padidinant aplinkos atkūrimo priemonių kiekį);
20.2. jei neįmanoma panaudoti lygiavertiškumo palyginimo metodų, naudojami alternatyvūs vertinimo būdai. Regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD) gali nurodyti metodą, pavyzdžiui piniginio vertinimo, kad nustatytų aplinkos atkūrimo papildomų ir kompensuojamųjų priemonių apimtį. Jei įmanoma įvertinti prarastus išteklius ir (arba) funkcijas (savybes), tačiau per protingą laikotarpį arba už protingą kainą negalima įvertinti išteklių ir (arba) funkcijų (savybių) pakeitimo, RAAD gali parinkti aplinkos atkūrimo priemones, kurių kaina atitinka apskaičiuotą prarastų gamtos išteklių ir (arba) funkcijų (savybių) piniginę vertę.
21. Papildomos ir kompensuojamosios aplinkos atkūrimo priemonės parenkamos taip, kad jos numatytų papildomus gamtos išteklius ir (arba) funkcijas (savybes) atsižvelgiant į aplinkos atkūrimo priemonių pageidaujamą laiką ir trukmę. Pavyzdžiui, kuo ilgesnis pirminės būklės atkūrimo laikotarpis, tuo daugiau kompensuojamųjų aplinkos atkūrimo priemonių vykdoma.
22. Vertinant aplinkos atkūrimo galimybes, gali būti pasirinktos pirminės aplinkos atkūrimo priemonės, kurios nevisiškai atkuria pažeisto vandens, Miško, kraštovaizdžio, Saugomos rūšies arba natūralios buveinės pirminę būklę arba kurios atkuria tokią būklę lėčiau. Šios priemonės pasirenkamos, jei gamtos ištekliai ir (arba) funkcijos, numatytos pirminėje vietovėje, yra kompensuojamos didinant papildomus ir kompensuojamuosius veiksmus, skirtus suteikti gamtos išteklių ir (arba) funkcijų lygį, panašų į tą, kuris buvo numatytas. Pavyzdžiui, kai lygiaverčiai gamtos ištekliai ir (arba) funkcijos kitur galėtų būti suteikiamos mažesne kaina. Šios papildomos aplinkos atkūrimo priemonės nustatomos pagal 20 punkte nurodytas papildomų ir kompensuojamųjų aplinkos atkūrimo priemonių nustatymo taisykles.
23. RAAD turi teisę nuspręsti, kad jokios papildomos aplinkos atkūrimo priemonės nebebūtų taikomos, jei jau taikytos aplinkos atkūrimo priemonės užtikrina, kad nebėra didesnio pavojaus, kad bus padarytas neigiamas poveikis žmogaus sveikatai, Vandeniui, Miškui, kraštovaizdžiui, Saugomoms rūšims ar natūralioms buveinėms, ir aplinkos atkūrimo priemonių, kurių reikėtų imtis norint pasiekti pirminę būklę arba panašų lygį, kaštai būtų neproporcingi aplinkos gautai naudai, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
V. APLINKOS ATKŪRIMO PRIEMONIŲ PARINKIMAS, KAI ŽALA PADARYTA ŽEMEI
24. Ūkio subjektui padarius žalą Žemei, jis privalo imtis būtinų priemonių siekdamas užtikrinti, kad teršalai būtų sulaikomi ir pašalinti arba sumažinami tiek, kad užteršta Žemė, atsižvelgiant į jos panaudojimą dabar ir patvirtintą žalos padarymo metu naudojimą ateityje, jau nebekeltų didesnio pavojaus, kad nebebus neigiamo poveikio žmogaus sveikatai. Toks pavojus vertinamas naudojant rizikos įvertinimo procedūras, atsižvelgiant į Žemės savybes ir funkcijas, žalingų medžiagų, preparatų, organizmų ir mikroorganizmų rūšį ir koncentraciją, jų rizikos bei išsisklaidymo galimybes.
25. Jei pakeičiamas Žemės naudojimas, turi būti imamasi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmogaus sveikatai.
VI. IŠANKSTINIO PRITARIMO GAVIMAS
27. RAAD privalo nustatyti žalą aplinkai sukėlusį ūkio subjektą, įvertinti žalos reikšmingumą ir nuspręsti, kokių aplinkos atkūrimo priemonių ūkio subjektas turi imtis.
28. Atsiradus žalai aplinkai ūkio subjektas turi nedelsdamas imtis visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitų žalingų veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio jų pablogėjimo.
29. Ne vėliau kaip per 7 dienas po žalos atsiradimo arba ekstremalios situacijos ar įvykio likvidavimo darbų pabaigos, jeigu žala aplinkai buvo padaryta ekstremalios situacijos ar įvykio metu, ūkio subjektas privalo kreiptis į RAAD dėl išankstinio pritarimo gavimo ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymo.
30. Ūkio subjektas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 4 ir 5 skyrių nuostatomis, nustato galimas aplinkos atkūrimo priemones ir raštu pateikia RAAD priemonių planą. Jame turi būti nurodyta aplinkos atkūrimo priemonė (-ės), numatyti norimi vykdyti darbai bei terminai ir kiti, ūkio subjekto manymu, reikšmingi duomenys.
31. RAAD turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektas nustatytų galimas aplinkos atkūrimo priemones ir pateiktų būtiną informaciją ir duomenis.
32. RAAD yra atsakingas už pasiūlymų iš asmenų, kurių žemėje būtų vykdomos aplinkos atkūrimo priemonės, gavimą bei kitų suinteresuotų asmenų informavimą, taip pat iš jų gautų pasiūlymų įvertinimą.
33. RAAD per 7 dienas išnagrinėja ir motyvuotu sprendimu pritaria arba atsisako pritarti ūkio subjekto pateiktam priemonių planui. Apie priimtą sprendimą per 2 dienas raštu informuoja ūkio subjektą. Nepritarimo atveju ūkio subjektas turi per 3 dienas pateikti naują priemonių planą.
34. Tais atvejais, kai RAAD nustatė žalą aplinkai sukėlusį subjektą ir jis per nustatytą terminą nepateikė priemonių plano su numatytomis vykdyti aplinkos atkūrimo priemonėmis, RAAD per 2 dienas po šio termino pabaigos privalo subjektui duoti privalomąjį nurodymą ne vėliau kaip per 5 dienas pateikti priemonių planą.
35. Kai įvyksta keli žalos aplinkai atvejai ir RAAD negali užtikrinti, jog būtinos aplinkos atkūrimo priemonės būtų taikomos tuo pačiu metu, RAAD turi teisę nuspręsti, kurią žalą aplinkai reikia ištaisyti pirmiausia. Priimdamas tokį sprendimą RAAD atsižvelgia į skirtingų žalos aplinkai atvejų pobūdį, apimtį ir sunkumą ir į natūralaus atsikūrimo galimybę bei į pavojų žmogaus sveikatai.