VALSTYBINĖ ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJA

 

Į S A K Y M A S

DĖL BENDRŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ PRIIMTINUMO LAIDOTI PAVIRŠINIAME KAPINYNE KRITERIJŲ

 

2003 m. vasario 20 d. Nr. 22.3-11

Vilnius

 

Vadovaudamasis Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 5 straipsnio 4 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1014 patvirtintų Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatų (Žin., 2002, Nr. 69-2814) 7.4 punktu, tvirtinu pridedamus Bendruosius radioaktyviųjų atliekų priimtinumo laidoti paviršiniame kapinyne kriterijus P-2003-01.

 

 

VATESI VIRŠININKAS                                                                                       SAULIUS KUTAS

______________

 


PATVIRTINTA

VATESI viršininko

2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 22.3-11

 

BENDRIEJI RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ PRIIMTINUMO LAIDOTI

PAVIRŠINIAME KAPINYNE KRITERIJAI

P-2003-01

 

I. TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS

 

1. Šio norminio teisės akto tikslas yra nustatyti bendruosius radioaktyviųjų atliekų priimtinumo kriterijus ir reikalavimus radioaktyviųjų atliekų pakuočių aprašams.

2. Šis norminis teisės aktas taikomas kietų ir sukietintų mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų, numatomų laidoti paviršiniame kapinyne, galutiniam apdorojimui.

 

II. NUORODOS

 

3. Šis dokumentas parengtas vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir TATENA rekomendacijomis:

3.1. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 50-1600).

3.2. Lietuvos higienos norma HN 73:2001. Pagrindinės radiacinės saugos normos (Žin., 2002, Nr. 11-388).

3.3. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 42-2001. Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka (Žin., 2001, Nr. 13-415).

3.4. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atominėje elektrinėje iki jų laidojimo reikalavimais, VATESI VD-RA-01-2001 (Žin., 2001, Nr. 67-2467).

3.5. Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo reikalavimais, VATESI P-2002-02 (Žin., 2002, Nr. 106-4797).

3.6. Lietuvos higienos norma HN 87:2002. Radiacinė sauga branduolinės energetikos objektuose (Žin., 2003, Nr. 15-624).

3.7. Radioaktyviųjų medžiagų saugaus vežimo taisyklės. TATENA Saugos normų serija Nr. TS-R-1, Viena, Tarptautinė atominės energetikos agentūra, 2000 (anglų k., peržiūrėtas) = Regulations for the Safe Transport of Radioactive Material – 1996 Edition (Revised) – Requirements, IAEA Safety Standards Series No. TS-R-1 (ST-1 Rev.), IAEA, Vienna, 2000.

3.8. Kiekybinių priimtinumo kriterijų nustatymas radioaktyviųjų atliekų laidojimui paviršiniuose kapinynuose: Metodo vystymas ir įgyvendinimas, TATENA Darbinis dokumentas, Viena, Tarptautinė atominės energetikos agentūra, 1999 (anglų k., 3.0 versija) = Derivation of Quantitative Acceptance Criteria for Disposal of Radioactive Waste to Near Surface Facilities: Development and Implementation of an Approach//IAEA Working Document, Version 3.0, March 1999.

3.9. Radioaktyviųjų atliekų aktyvumo ribų nustatymas laidojimui paviršiniame kapinyne. TATENA Darbinis dokumentas, Viena, Tarptautinė atominės energetikos agentūra, 2001 (anglų k., 0.3 versija) = Derivation of Activity Limits for Disposal of Radioactive Waste to Near Surface Facilities//IAEA Working Document, Version 0.3, January 2001.

3.10. Modelio suformulavimas, įgyvendinimas ir duomenys paviršinių kapinynų saugos vertinimui. TATENA Darbinis dokumentas, Viena, Tarptautinė atominės energetikos agentūra, 2001 (anglų k., 0.4 versija) = Model Formulation, Implementation and Data for Safety Assessment of Near Surface Disposal Facilities//IAEA Working Document ISAM/MDWG/WD01, Version 0.4, August 2001.

3.11. Gelžbetoninio kapinyno saugos aprašymas. TATENA Darbinis dokumentas, Viena, Tarptautinė atominės energetikos agentūra, 2001 (anglų k., 1.3 versija) = Vault Safety Case//IAEA Working Document ISAM/SCWG/WD01, Version 1.3, August 2001.

 

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

4. Šiame dokumente vartojamų sąvokų apibrėžimai:

4.1. Daliosios radioaktyviosios medžiagos – uranas-233, uranas-235, plutonis-239, plutonis-241 arba bet kokia šių radionuklidų kombinacija; ši sąvoka netaikoma neapšvitintam gamtiniam arba nuskurdintam uranui, taip pat gamtiniam arba nuskurdintam uranui, apšvitintam tik lėtųjų neutronų reaktoriuose.

4.2. Sukietinimas – radioaktyviųjų atliekų apdorojimas jas sukietinant, įterpiant į rišamąją medžiagą arba hermetiškai uždarant ir joms įgaunant kieto produkto fizinę ir cheminę formą (apdorotosios radioaktyviosios atliekos).

4.3. Patvirtinamasis dokumentas – dokumentas, kurį išduoda RATA, patvirtinantis, kad radioaktyviųjų atliekų pakuočių apraše pateikta informacija atitinka laidojimo koncepciją ir bendruosius radioaktyviųjų atliekų priimtinumo kriterijus bei kitus reikalavimus.

4.4. Radioaktyviųjų atliekų apibūdinimas – radioaktyviųjų atliekų fizinių, cheminių ir radiologinių savybių nustatymas, leidžiantis atlikti tolesnius tvarkymo veiksmus (cheminį apdorojimą, apdorojimą, galutinį apdorojimą) arba nustatyti jų tinkamumą perkėlimui, perdirbimui, saugojimui ar laidojimui.

4.5. Radioaktyviųjų atliekų pakuočių serija – konkrečios radioaktyviosios atliekos, kurių pakuotės turi panašias savybes, ypač atsižvelgiant į radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, pakavimą ir susidarymo šaltinius (pvz., sucementuotų jonų pakeitimo dervų, supakuotų atestuotame konteineryje, pakuočių serija).

4.6. Radioaktyviųjų atliekų pakuočių aprašas – dokumentas, nustatantis reikalavimus radioaktyviųjų atliekų pakuočių serijos savybėms, aprašantis atliktus bandymus ir įvertinimus, patvirtinančius reikalingas savybes, ir nustatantis būtinas kokybės kontrolės priemones.

4.7. Užterštumas – paviršiaus užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis, kai paviršiaus aktyvumo lygis viršija 0,4 Bq/cm2 beta ir gama spinduoliams bei mažo toksiškumo alfa spinduoliams, arba 0,04 Bq/cm2 kitiems alfa spinduoliams.

4.8. Sąvokos „aikštelė“, „apdorojimas“, „apdorotosios radioaktyviosios atliekos“, „apribotoji dozė“, „galutinis apdorojimas“, „konteineris“, „mažo ir vidutinio aktyvumo atliekos“, „pakavimas“, „paviršinis kapinynas“, „perdirbimas“, „pradinis apdorojimas“, „priimtinumo kriterijai“, „radioaktyvių atliekų pakuotė“, „radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“, „ribinė dozė“, „trumpaamžės atliekos“ atitinka teisės aktuose [3.1], [3.2], [3.4] ir [3.5] apibrėžtas sąvokas.

 

IV. BENDRIEJI RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ PRIIMTINUMO KRITERIJAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

5. Laidojimui galima priimti tik galutinai apdorotas kietas ir sukietintas radioaktyviąsias atliekas. Sukietintos radioaktyviosios atliekos turi būti vienodos ir visiškai monolitinės formos (t.y. vienas vientisas galutinai apdorotų radioaktyviųjų atliekų blokas). Radioaktyviųjų atliekų pakuotės turi užtikrinti, kad išlakose ir nuotekose esančių radionuklidų sąlygota apšvitos dozė ir aktyvumas būtų kuo mažesni ir neviršytų norminiuose teisės aktuose [3.2, 3.3] nustatytų ribinių verčių.

6. Pakuotės konstrukcija, erdvinės formos ir matmenys turi atitikti įrangą, naudojamą jų perkėlimui, vežimui ir patalpinimui į laidojimo vietą kapinyne. Vadovaujantis norminiu teisės aktu [3. 5], būtina naudoti tik atestuotus konteinerius. Turi būti visiškai įvertinti galutinai apdorotų radioaktyviųjų atliekų senėjimo, kol jos saugomos prieš laidojant, poveikiai.

7. Kiekviena radioaktyviųjų atliekų pakuotė, kuri gali būti sudaryta iš pirminių pakuočių bendrame konteineryje, turi būti paženklinta nesikartojančiu ženklu jos tapatybei nustatyti. Ženklas turi būti toks, kad išliktų, kol pakuotė bus užpilta užpildu.

 

II. JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS SĄLYGOTOS SAVYBĖS

 

8. Radionuklidinė sudėtis ir savitasis aktyvumas. Būtina nustatyti radionuklidinę sudėtį sukietintose atliekose. Radionuklidų kiekį reikia išmatuoti arba įvertinti ir išreikšti skaičiais. Izotopinės sudėties nuokrypius būtina išmatuoti ir išreikšti skaičiais (išskyrus tuos, kurie yra susiję su radioaktyviojo skilimo reiškinio statistikos duomenimis), kad būtų galima įvertinti duomenų neapibrėžtumą. Būtina nustatyti atskirų radionuklidų savitąjį aktyvumą sukietintose atliekose ir suminį alfa, beta bei gama spinduolių aktyvumą pakuotėje. Radionuklidų sudėties įvertinimo ir savitojo aktyvumo nustatymo metodus būtina suderinti su VATESI ir Radiacinės saugos centru. Radioaktyviųjų atliekų pakuotę numatoma laidoti paviršiniame kapinyne, kai X<1 ir Y<1, kur X ir Y nustatomi taip, kaip pateikta II priede.

9. Daliųjų radioaktyviųjų medžiagų masė. Daliųjų radioaktyviųjų atliekų masė atliekų pakuotėje turi būti apribota taip, kad pakuotei būtų galima netaikyti transportavimo reikalavimų, taikomų daliosioms radioaktyviosioms medžiagoms [3.7].

10. Stabilumas radiacinėje aplinkoje. Turi būti įvertintas jonizuojančiosios spinduliuotės fizinis ir cheminis poveikis sukietintoms atliekoms, konteineriams ir jų pagalbinei įrangai, t. y. visiems pakuotės elementams, atsižvelgiant į galimus įtrūkimus, išsipūtimus, susitraukimus ir dujų išsiskyrimą.

11. Dozės galia ir užterštumas. Dozės galia pakuočių paviršiuje ir užterštumas:

a) jas perkeliant, saugant ir laidojant turi atitikti reikalavimus [3.2];

b) jas vežant turi tenkinti saugaus gabenimo reikalavimus [3.7].

 

III. CHEMINĖS SAVYBĖS

 

12. Cheminis stabilumas ir izoliavimas. Būtina nustatyti sukietintų atliekų atsparumą tirpumui ir išplovimui, taip pat imobilizuotų atliekų ir visos pakuotės vientisumą. Bandymų procedūros ir parametrų pasirinkimas turi būti suderinti su VATESI, Aplinkos ministerija ir Radiacinės saugos centru.

13. Cheminė sudėtis. Turi būti nustatyta sukietintų radioaktyviųjų atliekų cheminė sudėtis, identifikuojant pavojingas ir toksiškas medžiagas. Šias medžiagas reikia arba pašalinti, arba jų kiekį sumažinti iki minimumo.

14. Savaiminis užsidegimas. Negalima priimti laidoti radioaktyviųjų atliekų, turinčių piroforinių medžiagų.

15. Degumas. Negalima priimti laidoti medžiagų, kurių užsidegimo temperatūra yra mažesnė nei 60oC. Jei radioaktyviosios atliekos gali būti degios, tai būtina patikrinti bandymais ir taikyti apdorojimo metodus, pašalinančius šią savybę.

16. Cheminis aktyvumas. Negalima priimti laidoti radioaktyviųjų atliekų, kuriose yra chemiškai aktyvių medžiagų, prieš tai neįvertinus šių medžiagų cheminių savybių ir nepašalinus cheminio aktyvumo.

17. Korozinis atsparumas. Turi būti įvertintas radioaktyviųjų atliekų pakuočių korozinis atsparumas. Būtina įrodyti, kad, konteineriams suirus ir radionuklidams patekus į išlakas ir nuotekas, jose esančių radionuklidų sąlygota apšvitos dozė ir aktyvumas neviršys norminiuose teisės aktuose [3.2, 3.3] nustatytų ribinių verčių.

18. Sprogstamumas. Radioaktyviųjų atliekų pakuotėse negali būti cheminių medžiagų ir daiktų, galinčių sukelti sprogimą. Būtina numatyti priemones, padedančias atpažinti ir pašalinti tokį pavojų.

19. Cheminis suderinamumas. Prieš apdorojimą būtina įvertinti radioaktyviųjų atliekų komponentų ar jas sukietinant naudojamų priedų cheminį suderinamumą.

20. Dujų susidarymas. Apibūdinant radioaktyviąsias atliekas būtina įvertinti degių ir sprogstančių dujų susidarymo galimybes dėl hidrogeninių medžiagų radiolizės, dėl radioaktyviosiose atliekose esančių lakių medžiagų, taip pat dėl metalų (geležies, aliuminio ir kt.) korozijos. Būtinos apsauginės priemonės, neleidžiančios susikaupti degioms ir sprogstančioms dujoms radioaktyviųjų atliekų pakuotėje ir užkertančios kelią gaisrui bei sprogimui.

21. Toksiškumas. Turi būti nustatyti toksiški elementai radioaktyviosiose atliekose. Juos būtina arba pašalinti, arba sumažinti iki praktiškai įmanomų kiekių.

22. Organinės priemaišos. Būtina įvertinti radioaktyviųjų atliekų pakuotėse esančių organinių medžiagų (kompleksonų, celiuliozės ir kt.) kiekius ir sumažinti juos iki minimumo, siekiant išvengti organinių atliekų irimo.

 

IV. FIZINĖS SAVYBĖS

 

23. Pralaidumas ir poringumas. Sukietintų radioaktyviųjų atliekų ir pakuotės pralaidumas turi būti pakankamai didelis, kad išleistų dujas, bet pakankamai mažas, kad apribotų vandens migraciją ir radionuklidų išsiskyrimą. Sukietintų radioaktyviųjų atliekų poringumas turi būti kiek įmanoma mažesnis, kad būtų pagerinta mikrostruktūra ir iki minimumo sumažintas radionuklidų išsiskyrimas.

24. Homogeniškumas. Pulpos pavidalo radioaktyviosios atliekos turi būti homogeniškai išskirstytos taip, kad leistinos galimo jų poveikio ribos žmogaus sveikatai ir aplinkai atitiktų reikalavimus [3.2, 3.3]. Pakuojant ir užpilant cemento skiediniu kietas radioaktyviąsias atliekas, jos turi būti patalpintos pakuotėje taip, kad aktyvumas joje būtų paskirstytas kiek įmanoma homogeniškiau.

25. Tuštumų susidarymas. Tuštumų radioaktyviųjų atliekų pakuotėje turi būti kuo mažiau, kad radioaktyviosios atliekos būtų sukietintos ir nepaveiktų kitų savybių, tokių kaip atsparumas ir pralaidumas.

 

V. MECHANINĖS SAVYBĖS

 

26. Mechaninis atsparumas. Radioaktyviųjų atliekų pakuotės mechaninis atsparumas išorinėms jėgoms (slėgimui, tempimui, lenkimui, kritimui ir smūgiui) turi viršyti poveikio minimumą ją perkeliant, saugant bei laidojant ir būti pakankamas užkirsti kelią nepriimtinam radionuklidų išsiskyrimui galimų avarijų atveju. Sukietintų radioaktyviųjų atliekų struktūra ir homogeniškumas turi atitikti šį reikalavimą. Pavyzdžiui, pagal gabenimo reikalavimus [3.7] radioaktyviųjų atliekų pakuotės turi būti suprojektuotos taip, kad šešias pakuotes būtų galima saugiai sukrauti vieną ant kitos ir kad pakuotė atlaikytų gniuždymo apkrovą, lygią 13 kPa padauginus iš pakuotės ploto vertikalios projekcijos. Būtinų bandymų, kurie demonstruotų pakuočių gebėjimą atlaikyti avarines situacijas, sąlygos turi būti suderintos su VATESI, Aplinkos ministerija ir Radiacinės saugos centru.

27. Mechaninis stabilumas. Sukietintų radioaktyviųjų atliekų struktūra ir tūris turi būti tokie, kad jos negalėtų suirti taip, kad radioaktyviųjų išlakų ir nuotekų sąlygotas aktyvumas ir apšvitos dozė viršytų norminiuose teisės aktuose [3.2, 3.3] nustatytas ribines vertes. Tokių procesų pavyzdžiai yra sukietintų radioaktyviųjų atliekų išsipūtimas dėl slėgio padidėjimo ir mechaninio atsparumo sumažėjimas dėl temperatūros pokyčių.

 

VI. ŠILUMOS SAVYBĖS

 

28. Atsparumas gaisrui. Radioaktyviųjų atliekų pakuotė turi atlaikyti išorinį gaisrą ir tenkinti nustatytus saugaus gabenimo reikalavimus [3.7]. Dėl išorinio gaisro poveikio iš pakuotės išsiskyrusių radionuklidų aktyvumas turi neviršyti ribų, nustatytų norminiuose teisės aktuose [3.2, 3.3].

29. Atsparumas sušaldymui/atšildymui. Projektuojant radioaktyviųjų atliekų pakuotes svarbu atsižvelgti, kad žemiausia aplinkos temperatūra gali būti –40oC. Cikliškas temperatūros kitimas neturi sukelti nestabilumo ar labai sumažinti radioaktyviųjų atliekų pakuotės atsparumą. Būtinų bandymų, kurie demonstruotų pakuočių gebėjimą atlaikyti cikliškus temperatūros kitimus, sąlygos turi būti suderintos su VATESI ir Radiacinės saugos centru.

 

V. RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ PAKUOČIŲ APRAŠAS

 

30. Radioaktyviųjų atliekų pakuočių kokybei nustatyti būtina naudoti pakuočių aprašus. Šiuose aprašuose pateikta informacija turi atitikti bendruosius radioaktyviųjų atliekų priimtinumo kriterijus, nustatytus šiame dokumente ir laidojimo koncepciją, kad bet kokio pakartotinio galutinio apdorojimo ateityje poreikis būtų minimalus. Radioaktyviųjų atliekų pakuočių apraše taip pat turi būti nustatytos parametrų reikšmės, įskaitant leistinus nuokrypius.

31. Kiekvienai galutinai apdorotų kietų ir sukietintų mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių atliekų pakuočių, numatomų laidoti paviršiniame kapinyne, serijai atliekų gamintojas turi pateikti pakuočių aprašą RATA tvirtinti, prieš pradedant eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų galutinio apdorojimo įrenginį. Pagrindinis radioaktyviųjų atliekų pakuočių skirstymo į serijas principas turi būti toks, kad vienos serijos pakuotės turėtų panašias savybes, ypač atsižvelgiant į radioaktyviųjų atliekų sukietinimą, pakavimą ir susidarymo šaltinius. Pakuočių apraše būtina pateikti duomenis vadovaujantis šio dokumento I priede nustatytais reikalavimais.

32. Tikslus radioaktyviųjų atliekų apibūdinimas būtinas kiekvienai radioaktyviųjų atliekų pakuočių serijai, tačiau kai kurios serijos turės nedidelį pakuočių skaičių, todėl normali procedūra gali būti supaprastinta, pvz., papildant jau esančius pakuočių aprašus. Kai didelį pavienį komponentą norima vežti į paviršinį kapinyną, šis komponentas turi būti analizuojamas kaip radioaktyviųjų atliekų pakuočių serija.

33. RATA patikrina radioaktyviųjų atliekų pakuočių aprašus ir nagrinėja, ar pakuotės atitinka laidojimo koncepciją ir bendruosius radioaktyviųjų atliekų priimtinumo kriterijus, taip pat ar radioaktyviųjų atliekų apibūdinimo apimtis yra pakankama procesams kontroliuoti. Jei pakuočių aprašas atitinka laidojimo koncepciją ir bendruosius radioaktyviųjų atliekų priimtinumo kriterijus, RATA išduoda atliekų gamintojui patvirtinamąjį dokumentą.

34. RATA parengia radioaktyviųjų atliekų priėmimo laidoti konkrečiame kapinyne reikalavimus ir teikia juos VATESI suderinti.

35. RATA gali pateikti atliekų gamintojui preliminarius radioaktyviųjų atliekų priėmimo laidoti reikalavimus pakuočių serijoms, kuriais vadovaujantis būtų galima preliminariai įvertinti galutinio apdorojimo įrenginių parametrus.

 

VI. KOKYBĖS LAIDAVIMAS

 

36. Atliekų gamintojas yra atsakingas už procesų, susijusių su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, kokybės laidavimą; tai turi atitikti VATESI reikalavimus [3.4], o RATA yra atsakinga už priežiūros priemones, susijusias su paviršiniu kapinynu ir jo barjerų funkcionavimu. Taip pat RATA parengia radioaktyviųjų atliekų perėmimo iš atliekų gamintojo tvarką.

37. Radioaktyviųjų atliekų pakuočių aprašas yra esminis veiksnys laiduojant pakuočių kokybę. Radioaktyviųjų atliekų pakuočių apraše turi būti pagrįsta, kad radioaktyviųjų atliekų pakuotės atitiks funkcinius reikalavimus. Kritiniams galutinio apdorojimo parametrams kontroliuoti ir tikrinti būtina taikyti atliekų gamintojo kokybės kontrolės procedūras.

38. RATA nuolat kontroliuoja procesų, susijusių su radioaktyviųjų Atliekų pakuotėmis, kokybės laidavimą. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemos auditas turi būti įtrauktas į atliekų gamintojo vidinio audito programą, parengtą vadovaujantis VATESI reikalavimais [3.4].

______________

 


I priedas (privalomasis)

 

REIKALAVIMAI RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ PAKUOČIŲ APRAŠUI

 

39. Būtina naudoti žemiau pateiktą radioaktyviųjų atliekų pakuočių aprašo sunormintą turinį:

Nr. Sunormintas turinys

Reikalavimai radioaktyviųjų atliekų pakuočių aprašui

Titulinis puslapis

Būtina nurodyti, kuriai pakuočių serijai yra skirtas šis aprašas.

 

 

1. Įvadas

Būtina trumpai apibūdinti radioaktyviųjų atliekų pakuočių seriją, susidarymo šaltinius ir nurodyti

 

radioaktyviųjų atliekų klasę pagal norminio teisės akto [3.4] reikalavimus.

 

 

2. Tvarkymo seka

Būtina aprašyti radioaktyviųjų atliekų pakuočių serijos gamybą, apibūdinti vietinį tarpinį saugojimą,

 

transportavimą į saugyklą/kapinyną, perkėlimą saugykloje/galutinį laidojimą kapinyne.

 

 

3. Kokybės kriterijai

Būtina pateikti visus reikalingus funkcinius/atliekų priimtinumo reikalavimus. Taip pat būtina

 

nurodyti, kuriai radioaktyviųjų atliekų tvarkymo stadijai reikalavimas yra apribojantis. Visus

 

reikalavimus, kiek tai įmanoma, išreikšti skaičiais. Būtina aprašyti radioaktyviųjų atliekų galutinio

 

apdorojimo įrenginį eksploatuojančios organizacijos pasirengimą garantuoti efektyvią vadybą ir visų

 

parametrų, kurie identifikuoti kaip kritiniai radioaktyviųjų atliekų kokybei pasiekti, kontrolę. Šiame

 

aprašyme detalizuoti pasirengimą radioaktyviųjų atliekų pakuočių patikrinimui pagal pakuočių aprašo

 

reikalavimus ir objektyvaus patikrinimo, ar jos atitinka reikalavimus, rezultatus. Aprašymas turi apimti

 

visus veiksmus, įvykius ir resursus, garantuojančius, kad pakuotės atitinka identifikuotus Lietuvos

 

Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šiuos reikalavimus, taikomus radioaktyviųjų atliekų pakuočių

 

aprašui.

 

 

4. Radioaktyviųjų atliekų

Būtina aprašyti radioaktyviąsias atliekas ir detalizuoti jų susidarymo šaltinį, savininką, tūrį (m3) ir svorį

 

 

 

susidarymas ir (tonomis). Identifikuoti ir, kai tai įmanoma, išmatuoti bei išreikšti skaičiais neapdorotų radioaktyviųjų

 

apibūdinimas atliekų radionuklidinę sudėtį, bendrojo ir savitojo aktyvumo ribines vertes, apibūdinti radionuklidus ir

 

neapdorotų radioaktyviųjų atliekų fizines bei chemines savybes. Matavimai turi pakankamai tiksliai

 

patvirtinti, kad radioaktyviosios atliekos atitinka jų priimtinumo reikalavimus. Turi būti nustatytos

 

ribinės vertės tiems radionuklidams ir kitoms savybėms, galinčioms neigiamai paveikti radioaktyviųjų

 

atliekų pakuotės tinkamumą laidojimui.

 

 

5. Konteineris

Būtina pateikti konteinerio, kuris bus naudojamas galutinai apdorotoms radioaktyviosioms atliekoms

 

laikyti, aprašymą, smulkiai apibūdinantį matmenis, tuščio konteinerio svorį, medžiagą, mechanines ir

 

fizines savybes. Nurodyti konteinerio gamybos technines sąlygas ir pateikti brėžinį, sertifikatą,

 

registravimo kodą.

 

 

6. Apdorojimas/Galutinis apdorojimas

Būtina pateikti galutinio apdorojimo proceso techninį aprašymą, iliustruotą, kur galima, schemomis.

 

Identifikuoti radioaktyviųjų atliekų pakuotės kokybę lemiančius parametrus ir aprašyti, kaip pasirengta

 

juos tikrinti bei kontroliuoti. Būtina aprašyti radioaktyviųjų atliekų pradinio apdorojimo, jei jis atliktas,

 

tikslą ir pobūdį. Turi būti aprašytas pasirengimas kontroliuoti ir riboti pavojingų medžiagų, nurodytų

 

šio dokumento IV skirsnyje, patekimą į radioaktyviąsias atliekas. Jei maksimalus galimas savitasis

 

aktyvumas gali viršyti ribines vertes, nustatytas vadovaujantis II priede nurodyta metodika, ar neatitikti

 

saugojimo ir transportavimo reikalavimų, nustatytų teisės norminiuose aktuose, turi būti aprašytas

 

pasirengimas tikrinti ir riboti individualių pakuočių nuklidinę sudėtį. Būtina nustatyti daliųjų

 

radioaktyviųjų medžiagų kiekį, kuris galimas radioaktyviųjų atliekų pakuotėje, ir parodyti, kad jis

 

neviršija leistinų ribinių verčių. Turi būti aprašytas pasirengimas kontroliuoti daliųjų radioaktyviųjų

 

atliekų kiekį individualiose pakuotėse. Taip pat būtina pateikti informaciją apie rišamąją medžiagą,

 

procesus, konteinerio užpildymą ir pakavimą, leistinus proceso parametrų nuokrypius.

 

 

7. Sukietintų radioaktyvių –

jų atliekų apibūdinimas

Būtina pateikti sukietintų radioaktyviųjų atliekų aprašymą, kuriame reikia nurodyti radionuklidinę

 

sudėtį, bendrąjį ir savitąjį aktyvumą, registracijos kodą, atliekų ir rišamosios medžiagos proporciją,

 

procentinę tuštumų apimtį, homogeniškumo laipsnį ir mechaninį atsparumą. Šiame aprašyme būtina

 

pateikti rezultatus bandymų, koks sukietintų radioaktyviųjų atliekų pasipriešinimas jose esančių

 

radionuklidų išplovimui ir išsiskyrimui. Turi būti identifikuoti parametrai, kuriuos būtina kontroliuoti

 

siekiant patvirtinti, kad sukietintos radioaktyviosios atliekos atitinka pakuočių aprašą, ir pateiktas

 

pasirengimo tikrinti bei kontroliuoti šiuos parametrus aprašymas. Šis aprašymas turi būti pakankamai

 

detalus, kad ateityje būtų galima techniškai įvertinti, ar sukietintos radioaktyviosios atliekos atitinka

 

jų priimtinumo reikalavimus.

 

 

8. Radioaktyviųjų atliekų

pakuočių apibūdinimas

Būtina nurodyti pakuočių seriją ir pateikti IV skirsnyje nurodytų savybių ir parametrų, charakteringų

 

konkrečiai pakuočių serijai, vidutines ir leistinas ribines vertes. Pateikti radionuklidinę sudėtį, bendrojo

 

ir savitojo aktyvumo vidutines ir leistinas ribines vertes individualioms pakuotėms. Būtina nurodyti

 

pakuočių svorio ir dozės galios pakuotės paviršiuje vidutines ir leistinas ribines vertes. Turi būti pateikti

 

pakuočių įvertinimą ir vientisumą patvirtinantys duomenys, apimantys mechaninį atsparumą, atsparumą

 

smūgiui, radiacinį stabilumą, atsparumą gaisrui, tuštumas, ilgaamžiškumą ir pasipriešinimą radionuklidų

 

išplovimui. Būtina aprašyti pakuočių ženklinimo/žymėjimo sistemą, suteikiant nesikartojantį

 

atpažįstamąjį ženklą (skaitmeninį, alfa-skaitmeninį arba brūkšninį kodą) kiekvienai pakuotei. Pagal

 

norminio teisės akto [3.4] privalomojo I priedo reikalavimus turi būti nustatyti esminiai įrašai apie

 

individualių pakuočių atitikimą pakuočių aprašo reikalavimams ir nurodyta, kokia informacija,

 

įskaitant ir jos formą, bus pateikta apie individualias pakuotes.

 

 

9. Tyrimų ir skaičiavimų

rezultatai

Būtina pateikti visus konteinerio, sukietintų radioaktyviųjų atliekų ir jų pakuočių tyrimų ir

 

apskaičiavimų rezultatus.

 

 

10. Dokumentacija

Būtina pateikti reikiamą radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį ir tarpinę saugyklą eksploatuojančios

 

organizacijos dokumentaciją (procedūras, instrukcijas, aprašymus ir kt.).

______________

 


II priedas (privalomasis)

 

RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ PAKUOČIŲ, NUMATOMŲ LAIDOTI PAVIRŠINIAME KAPINYNE, RIBINIO AKTYVUMO VERČIŲ NUSTATYMO METODIKA

 

40. Šiame priede pateikta mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų pakuočių, numatomų laidoti paviršiniame kapinyne, ribinio aktyvumo verčių nustatymo metodika.

41. Kiekvienai radioaktyviųjų atliekų pakuočių serijai ribinio aktyvumo vertes būtina apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos teisės aktuose [3.2, 3.6] nustatytomis gyventojų ribinės dozės bei apribotosios dozės vertėmis ir rekomenduojama naudotis TATENA metodika [3.8–3.11], taikoma netyčinio įsibrovimo scenarijui (X kriterijui), kuris sąlyginai nepriklauso nuo kapinyno aikštelės, bei raidos scenarijui (Y kriterijui), kuris priklauso nuo kapinyno aikštelės.

42. Netyčinio įsibrovimo scenarijus numato, kad įsibrovimas, kurio tikimybė lygi 1, įvyksta tuojau pat, kai tik pasibaigia uždaryto kapinyno priežiūra. Apskaičiavimuose priimama sąlyga, kad iškasimo laikas yra sąlyginai trumpas palyginti su vertinamų radionuklidų skilimo pusamžiu, todėl nevertinamas aktyvumo sumažėjimas apšvitos metu. Dozių apskaičiavimuose priimama sąlyga, kad iškasamos medžiagos aktyvumas yra tolygiai pasiskirstęs tam tikrame viršutinio dirvos sluoksnio tūryje. Dozės gyventojams yra sąlygojamos šių veiksnių: netyčia praryjama užteršta žeme, įkvepiamomis užterštomis dulkėmis ir patiriama tiesioginė apšvita nuo užterštos dirvos.

43. Kapinyno raidos scenarijuje modeliuojamas radioaktyviųjų medžiagų išplovimas. Gyventojų apšvita yra su maistu į organizmą patenkančio užteršto požeminio vandens padarinys. Apskaičiavimuose naudojama apribotosios dozės vertė [3.6].

44. Ribinio aktyvumo Ci, max vertės apskaičiuojamos naudojant netyčinio įsibrovimo scenarijų, o ribinio aktyvumo Ai, max vertės apskaičiuojamos pagal kapinyno raidos (radioaktyviųjų medžiagų išplovimo) scenarijų.

45. Vienoje radioaktyviųjų atliekų pakuotėje esančio kiekvieno radionuklido savitojo aktyvumo vertė Ci padalijama iš ribinio aktyvumo vertės Ci, max. Šių santykių suma yra skaičius X:

46. Vienoje radioaktyviųjų atliekų pakuotėje esančio kiekvieno radionuklido savitojo aktyvumo vertė Ai padalijama iš ribinio aktyvumo vertės Ai, max. Šių santykių suma yra skaičius Y:

47. Numatomai laidoti paviršiniame kapinyne radioaktyviųjų atliekų pakuotei skaičius X turi būti<1 ir skaičius Y idealiu atveju turėtų būti<1. Tačiau radioaktyviųjų atliekų pakuotė, kurios X<1 ir Y>1, bet Y<10, gali būti priimta laidoti, jeigu, išvedus vidurkį pagal visas pakuotes, vidutinis vienos pakuotės skaičius Y išlieka mažesnis už 1, t. y. neviršijamos ribos viso kapinyno mastu.

48. Ilgaamžiams alfa spinduoliams taikomas papildomas apribojimas – jų savitasis aktyvumas atskiroje radioaktyviųjų atliekų pakuotėje negali viršyti 4000 Bq/g, su sąlyga, kad, išvedus vidurkį pagal visas pakuotes, vidutinis vienos pakuotės ilgaamžių alfa spinduolių savitasis aktyvumas neviršija 400 Bq/g [3.3].

______________

 


III priedas (informacinis)

 

NAUDOTA LITERATŪRA

 

III.1. Requirements and Methods for Low and Intermediate Level Waste Package Acceptability, IAEA-TECDOC-864, IAEA, Vienna (1996).

III.2. Characterization of Radioactive Waste Forms and Packages, IAEA Technical Report Series No. 383, IAEA, Vienna (1997).

III.3. Council Directive 96/29/EURATOM of 13 May 1996, Basic Safety Standards, No. L 159 V. 39.

III.4. International Basic Safety Standards for Protection against Ionizing Radiation and for the Safety of Radiation Sources, IAEA Safety Series No. 115, IAEA, Vienna (1996).

III.5. Quality Assurance for Radioactive Waste Packages, IAEA Technical Reports Series No. 376, IAEA, Vienna (1995).

III.6. SFR-1. Waste Acceptance Criteria and Procedures, SKI/SSI document, SKB Report Reg. No. A4611, Stockholm, Sweden (1994).

III.7. Reference Design for a Near Surface Repository for Low and Intermediate Level Short Lived Radioactive Waste in Lithuania, SKB-Sweco-Westinghouse, Stockholm, Sweden (2001).

______________