LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS vidaus reikalų ministro 2006 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1v-218 „DĖL VALSTYBINĖMS (PERDUOTOMS SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJOMS ATLIKTI LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2012 m. liepos 26 d. Nr. 1V-558

Vilnius

1. Pakeičiu Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1V-218 „Dėl Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 68-2517; 2007, Nr. 66-2584, Nr. 130-5268; 2008, Nr. 78-3085; 2010, Nr. 51-2529, Nr. 80-4192), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šiuo įsakymu pakeista Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodika pradedama taikyti skaičiuojant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikį valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti 2013 metams.

Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1V-218

(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2012 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 1V-558

redakcija)

VALSTYBINĖMS (VALSTYBĖS PERDUOTOMS SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJOMS ATLIKTI LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodikoje nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (toliau – biudžeto lėšos) poreikio skaičiavimai šioms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti:

1.1. Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo ir duomenų teikimo valstybės registrams;

1.2. civilinės saugos;

1.3. priešgaisrinės saugos;

1.4. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo.

II. LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO TVARKYMO IR DUOMENŲ TEIKIMO VALSTYBĖS REGISTRAMS FUNKCIJAI ATLIKTI LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS

2. Biudžeto lėšų poreikis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrams teikti skaičiuojamas pagal formulę:

L = 56,2 x i x G : 1000,

kur:

L – lėšų poreikis metams, litais;

56,2 – lėšų normatyvas, litais, metams 1000 gyventojų;

i – bazinės mėnesinės algos padidėjimo / sumažėjimo koeficientas, palyginti su prieš tai taikytu;

G – savivaldybės gyventojų skaičius.

III. CIVILINĖS SAUGOS FUNKCIJAI ATLIKTI LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS

3. Biudžeto lėšų poreikis savivaldybei valstybės perduotai civilinės saugos funkcijai atlikti metams skaičiuojamas pagal formulę:

L = L_DUF + L_GPIS+ L_VRCSP+ L_KI,

kur:

L_DUF – biudžeto lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir įmokoms socialiniam draudimui metams, litais;

L_GPIS– biudžeto lėšų poreikis gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemai eksploatuoti, techninei priežiūrai metams, litais;

L_VRCSP– biudžeto lėšų poreikis valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų atsakingojo saugotojo funkcijoms atlikti metams, litais;

L_KI – biudžeto lėšų poreikis kitoms išlaidoms metams (išskyrus darbo užmokestį ir įmokas socialiniam draudimui) civilinės saugos funkcijai atlikti, litais.

4. Biudžeto lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir įmokoms valstybiniam socialiniam draudimui (L_DUF) metams apskaičiuojamas atsižvelgiant į savivaldybėje nustatytą ir patvirtintą civilinės saugos funkcijai atlikti valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių ir vadovaujantis Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 280 (Žin., 2003, Nr. 24-992).

5. Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) ir kitais teisės aktais, civilinės saugos funkcijai atlikti steigia valstybės tarnautojo pareigybę ar, esant reikalui, daugiau pareigybių (valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis) arba struktūrinį padalinį. Valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir atliekančių civilinės saugos funkciją, darbo užmokesčiui ir įmokoms socialiniam draudimui metams (L_DUF) apskaičiuojamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

5.1. kai savivaldybės teritorijoje gyvena:

5.1.1. iki 50 tūkst. gyventojų – vienos A arba B lygio vyresniojo specialisto pareigybės kategorijų vidurkį;

5.1.2. nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. gyventojų – vienos A lygio vyriausiojo ir vienos A arba B lygio vyresniojo specialistų pareigybių atitinkamų kategorijų vidurkius;

5.1.3. nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. gyventojų – keturių pareigybių atitinkamų kategorijų vidurkius: vienos struktūrinio padalinio, esančio kitame struktūriniame padalinyje, A lygio vedėjo, dviejų vyriausiųjų ir vienos A arba B lygio vyresniojo specialisto pareigybės;

5.1.4. daugiau kaip 400 tūkst. gyventojų – penkių pareigybių atitinkamų kategorijų vidurkius: vienos struktūrinio padalinio, esančio kitame struktūriniame padalinyje, A lygio vedėjo, vienos struktūrinio padalinio, esančio kitame struktūriniame padalinyje, A lygio vedėjo pavaduotojo, dviejų A lygio vyriausiųjų ir vienos A arba B lygio vyresniojo specialisto pareigybės;

5.2. kiekvienam valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų sandėliui steigiama sandėlininko pareigybė; jeigu nepakanka techninėmis priemonėmis užtikrinti saugomų valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų apsaugos, steigiamos keturios sargų pareigybės valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų apsaugai, nuomojamų patalpų apsaugai pareigybės nesteigiamos;

5.3. kai savivaldybėje yra į Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrą įregistruotų valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų, steigiama po vieną pareigybę 20 objektų.

6. Biudžeto lėšų poreikis gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemai eksploatuoti ir techninei priežiūrai vykdyti (L_GPIS) metams apskaičiuojamas vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtintais teisės aktais, nustatančiais gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (toliau – GPIS) priežiūros organizavimo tvarką, pagal savivaldybių sudarytas GPIS priežiūros sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis ir pagal GPIS veikimui užtikrinti reikalingos elektroninių ryšių infrastruktūros nuomos paslaugos teikėjo patvirtintus tarifus, jei ši paslauga perkama atskira sutartimi.

7. Savivaldybei, vykdančiai valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų (toliau – civilinės saugos priemonių atsargos) atsakingojo saugotojo funkcijas, biudžeto lėšų poreikis metams minėtoms funkcijoms atlikti (L_VRCSPA) apskaičiuojamas pagal formulę:

L_VRCSPA = L1 + L2+ L3+ L4 + L5 + L6,

kur:

L1 – metinės civilinės saugos priemonių atsargų darbinės būklės palaikymo ir techninės priežiūros užtikrinimo išlaidos;

L2 – metinės esamų statinių (patalpų) remonto ir naujų statinių (patalpų) pritaikymo civilinės saugos priemonių atsargoms saugoti išlaidos;

L3 – metinės elektros energijos išlaidos civilinės saugos priemonių atsargoms saugoti;

L4 – metinės šildomų patalpų šildymo išlaidos civilinės saugos priemonių atsargoms saugoti;

L5 – metinės civilinės saugos priemonių atsargų vežimo į akredituotas (bandymų ir kalibravimo laboratorijos) įstaigas bei nurašytų civilinės saugos priemonių atsargų gabenimo į jų sunaikinimo vietas išlaidos;

L6 – metinės šalto ir karšto vandens išlaidos;

7.1. metinės civilinės saugos priemonių atsargų darbinės būklės palaikymo ir techninės priežiūros užtikrinimo išlaidos (L1) apskaičiuojamos:

7.1.1. vienam automobiliui – 3 000 litų (degalų, alyvos, tepalų, kitų eksploatacinių priemonių, techninės priežiūros, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, valstybinės techninės apžiūros išlaidos);

7.1.2. vienam įrenginiui, naudojančiam vidaus degimo variklį – 300 litų (degalų, alyvos, tepalų, kitų eksploatacinių priemonių, techninės priežiūros išlaidos);

7.1.3. kitoms priemonėms – vadovaujantis akredituotų (bandymų ir kalibravimo laboratorijos) matavimo priemones remontuojančių įstaigų įkainiais;

7.2. metinės esamų statinių (patalpų) remonto ir naujų statinių (patalpų) pritaikymo civilinės saugos priemonių atsargoms saugoti išlaidos (L2) planuojamos atsižvelgiant į statinių (patalpų) būklę pagal atskirą sąmatą, apskaičiuotą tuo metu galiojančiomis statybos darbų rinkos kainomis, ir valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų atsakingojo saugotojo suderintą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos;

7.3. metinės elektros energijos išlaidos civilinės saugos priemonių atsargoms saugoti (L3) skaičiuojamos pagal formulę:

E = psi_Ex f_Ex P x S,

kur:

psi_E– metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui kWh/kv. m, nurodytas Statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-624 (Žin., 2005, Nr. 151-5568) (sandėliavimo paskirties pastatams – 6);

f_E – pastato dalis, kuriai reikalinga elektros energija, nurodyta Statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ (sandėliavimo paskirties pastatams – 0,9);

P – patalpų plotas, kv. m;

S – elektros energijos vieneto kaina, litais;

7.4. metinės šildomų patalpų šildymo išlaidos civilinės saugos priemonių atsargoms saugoti (L4) skaičiuojamos atsižvelgiant į šildomų patalpų tūrį arba plotą, šilumos vieneto kainą ir šilumos energijos poreikį per metus, o šildant vietinėmis katilinėmis atsižvelgiant į tam tikros rūšies kuro poreikį per metus ir kuro vieneto kainą;

7.5. metinės civilinės saugos priemonių atsargų vežimo į akredituotas (bandymų ir kalibravimo laboratorijos) įstaigas bei nurašytų civilinės saugos priemonių atsargų gabenimo į jų sunaikinimo vietas išlaidos (L5) skaičiuojamos atsižvelgiant į pakrovimo, iškrovimo ir transporto panaudojimo metines eksploatavimo išlaidas;

7.6. metinės šalto ir karšto vandens išlaidos (L6) skaičiuojamos pagal formulę:

V = N x S x T x K,

kur:

N – paros vandens sunaudojimo norma kub. m vienam darbuotojui, nurodyta Vandens vartojimo normose RSN 26–90, patvirtintose Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76 (šalto vandens paros sunaudojimo norma – 0,012 kub. m, karšto vandens paros sunaudojimo norma – 0,005 kub. m);

S – dirbančiųjų skaičius per parą;

T – parų skaičius per metus;

K – šalto arba karšto vandens vieno kub. m kaina, litais.

8. Kitoms išlaidoms (L_KI) skiriama iki 15 proc. apskaičiuoto darbo užmokesčio fondo, iš jų:

8.1. gyventojų švietimui ir mokymui civilinės saugos klausimais iki 5 proc.;

8.2. savivaldybės lygio civilinės saugos pratyboms iki 3 proc.;

8.3. prekėms, paslaugoms ir kitoms išlaidoms iki 4 proc.;

8.4. asmeninės apsaugos priemonėms iki 3 proc.

IV. Priešgaisrinės saugos FUNKCIJAI ATLIKTI LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS

9. Priešgaisrinės saugos funkcijai atlikti savivaldybėse steigiamos savivaldybių priešgaisrinės tarnybos. Vieną savivaldybės priešgaisrinę tarnybą sudaro administracija ir viena ar daugiau ugniagesių komandų. Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos (toliau – valstybės dotacijos) skiriamos savivaldybių priešgaisrinių tarnybų administracijų ir ugniagesių komandų veiklai finansuoti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, remdamasis Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimo į pranešimus kriterijų apraše, patvirtintame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-53 (Žin., 2012, Nr. 24-1149), nustatytais priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimo į pranešimus kriterijais ir numatomomis valstybės biudžeto lėšomis, sudaro 3 metų ir (arba) ilgesnio laikotarpio sutartis su savivaldybėmis dėl savivaldybės ugniagesių komandų skaičiaus.

10. Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos administracijai nustatoma viena tarnybos viršininko pareigybė ir viena specialisto finansinei ir ūkinei veiklai vykdyti pareigybė. Vienai ugniagesių komandai nustatoma viena skyrininko ir 8 ugniagesių pareigybės.

11. Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojų tarnybiniai atlyginimai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655). Vadovaujantis šiuo nutarimu, ugniagesių ir skyrininkų pareigybėms taikomi koeficientai, nustatyti tarnautojo pareigybei, išskyrus vadovų ir specialistų pareigybes.

12. Vienai savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandai nustatomas bendras patalpų plotas – ne daugiau kaip 110 kv. m esant vienai gaisrinei automobilinei cisternai ir ne daugiau kaip 160 kv. m esant dviem gaisrinėms automobilinėms cisternoms.

13. Ugniagesių komandų veiklai reikalingi minimalūs technikos ir įrangos kiekiai nustatomi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu.

14. Maksimalios metinės patalpų nuomos išlaidos skaičiuojamos pagal formulę:

N = I x P,

kur:

I – patalpų nuomos išlaidos 1 kv. m (numatyta nuomos sutartyje), litais;

P – nuomojamų patalpų plotas, kv. m.

15. Metinės išlaidos elektros energijai skaičiuojamos pagal formulę:

E = psi_Ex f_Ex P x S,

kur:

f_E – pastato dalis, kuriai reikalinga elektros energija, nurodyta Statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“;

P – patalpų plotas, kv. m;

S – elektros energijos vieneto kaina, litais.

16. Metinės patalpų, šildymo išlaidos skaičiuojamos pagal formulę:

Šc = Šck x Em x Ek,

kur:

Šck – šildomų patalpų plotas kv. m (bendras patalpų plotas ne daugiau kaip 110 kv. m esant vienai gaisrinei automobilinei cisternai ir 160 kv. m esant dviems gaisrinėms automobilinėms cisternoms);

Em – per paskutinius trejus metus sunaudotas šilumos energijos kiekio vidurkis vienam kv. m patalpų ploto;

Ek – šilumos energijos kaina, litais.

Apskaičiuotos metinės šildymo išlaidos vienam kv. m gyvenamųjų patalpų, kuriose dirba ir ilsisi darbuotojai (palaikant patalpose 20 laipsnių temperatūrą), neturi viršyti 60 litų, o negyvenamųjų patalpų (palaikant 8 laipsnių temperatūrą) – 24 litų už vieną kv. m.

17. Metinės šalto ir karšto vandens išlaidos:

17.1. esant centralizuotam vandens tiekimui, skaičiuojamos pagal formulę:

V = ((N x S) + (D x Ds)) x T x K,

kur:

N – paros vandens suvartojimo norma kub. m vienam darbuotojui, nurodyta Vandens vartojimo normose RSN-26-90 (šalto vandens paros sunaudojimo norma – 0,016 kub. m, karšto vandens paros sunaudojimo norma – 0,007 kub. m);

S – dirbančiųjų skaičius per parą;

D – paros vandens sunaudojimo norma kub. m vienam patalpose įrengtam dušui, nurodyta Vandens vartojimo normose RSN-26-90 (šalto vandens paros sunaudojimo norma – 0,5 kub. m, karšto vandens paros sunaudojimo norma – 0,27 kub. m);

Ds – dušų skaičius;

T – parų skaičius per metus;

K – šalto arba karšto vandens vieno kub. m kaina, litais;

17.2. esant necentralizuotam vandens tiekimui, vandentiekio ir kanalizacijos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandos vandens poreikį ir vieno kub. m vandens vidutinę kainą (ne daugiau kaip vienas kub. m vandens vienam darbuotojui per mėnesį).

18. Išlaidos kitoms komunalinėms paslaugoms vienai savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandai skaičiuojamos atsižvelgiant į skiriamą limitą (iki 40 litų per mėnesį).

19. Pastatų einamojo remonto lėšos skiriamos savivaldybės priešgaisrinei tarnybai. Pastatų einamojo remonto išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į naudojamų pastatų plotą (ne daugiau kaip 110 kv. m esant vienai gaisrinei automobilinei cisternai ir 160 kv. m esant dviem gaisrinėms automobilinėms cisternoms) ir einamojo remonto išlaidų normą (vidutiniškai 30 litų 1 kv. m).

20. Išlaidos viešojo telefono ryšio paslaugoms skaičiuojamos atsižvelgiant į viešojo fiksuoto ir viešojo judriojo telefono ryšio abonentų skaičių bei vienam viešojo telefono ryšio abonentui pokalbiams ir prisijungimui prie interneto skiriamą limitą:

20.1. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos administracijai skiriami du viešojo judriojo arba du viešojo fiksuoto ryšio telefono abonentai (vienam viešojo telefono ryšio abonentui skiriama iki 40 litų per mėnesį, o prisijungimui prie interneto iki 30 litų per mėnesį);

20.2. vienai savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandai skiriamas vienas viešojo judriojo telefono ryšio abonentas (vienam viešojo judriojo telefono ryšio abonentui skiriama iki 30 litų per mėnesį).

21. Transporto išlaikymo išlaidos skaičiuojamos atskirai vienai gaisrinei automobilinei cisternai ir vienai rezervinei gaisrinei automobilinei cisternai:

21.1. transporto išlaikymo išlaidos vienai gaisrinei automobilinei cisternai skaičiuojamos sudedant:

21.1.1. degalų ir tepalų įsigijimo išlaidas – atsižvelgiant į gaisrinės automobilinės cisternos priverstinę metinę ridą, t. y. specialiojo agregato darbą, išreikštą kilometrais, kai 1 val. darbo prilyginama 50 km ridos – pagal Priešgaisrinės technikos eksploatavimo nuostatus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 1995 m. liepos 28 d. įsakymu Nr, 117 (vidutiniškai 3500 km per metus), degalų kiekį 100 km ridos (litrais);

21.1.2. atsarginių dalių įsigijimo išlaidas – atsižvelgiant į padangų naudojimo laiką (6 metai), vidutinę vienos padangos kainą, akumuliatoriaus naudojimo laiką (2,5 metų), vidutinę vieno akumuliatoriaus kainą, kitoms atsarginėms dalims – pagal eksploatuojamos technikos normatyvus;

21.1.3. techninės priežiūros išlaidas – atsižvelgiant į remonto darbų valandos normą (10 valandų / 1000 suminių km), priežiūros valandos normą (vidutiniškai 100 litų);

21.1.4. techninės apžiūros ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išlaidas – atsižvelgiant į gaisrinių automobilių techninės apžiūros mokestį ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išlaidas;

21.2. transporto išlaikymo išlaidos vienai rezervinei gaisrinei automobilinei cisternai skaičiuojamos pagal šios metodikos 21.1.2 ir 21.1.4 punktus; techninės priežiūros išlaidoms metams skiriamos 3 remonto darbų valandos, priežiūros valandos norma – vidutiniškai 100 litų.

22. Gaisriniam gelbėjimo inventoriui, pirmosios pagalbos priemonėms, asmeninėms apsaugos priemonėms ir trumpalaikiam turtui skiriama iki 5 proc. apskaičiuoto bendro darbo užmokesčio fondo.

V. GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO DUOMENŲ IR GYVENAMOSIOS VIETOS NETURINČIŲ ASMENŲ APSKAITOS DUOMENŲ TVARKYMO FUNKCIJAI ATLIKTI LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS

23. Biudžeto lėšų poreikis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymui skaičiuojamas pagal formulę:

L = (6,51 x i x k x G) + Ln + Di,

kur:

L – lėšų poreikis metams, litais;

6,51 – išlaidos vienam gyventojui aptarnauti, litais;

i – pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimo / sumažėjimo koeficientas, palyginti su prieš tai taikytu;

k – gyventojų, pasinaudojusių deklaravimo įstaigų paslaugomis per praėjusius metus, skaičiaus ir bendro gyventojų skaičiaus Lietuvoje santykis;

G – savivaldybės gyventojų skaičius;

Ln – kompiuterinių tinklų nuomos mokesčio metinės išlaidos, kurios skaičiuojamos pagal formulę:

Ln = S x Nk x 12,

kur:

S – savivaldybės seniūnijose šiai funkcijai skirtų kanalų skaičius;

Nk – vieno kanalo nuomos kaina mėnesiui;

12 – mėnesių skaičius per metus;

Di – išlaidos naujai įsteigtose seniūnijose kompiuterizuotoms darbo vietoms ir šifruotiems duomenų perdavimo kanalams įrengti.

_________________