LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL GYVENAMOJO NAMO STATYBOS BENDRIJOS IR GYVENAMOJO NAMO EKSPLOATAVIMO BENDRIJOS PAVYZDINIŲ ĮSTATŲ PATVIRTINIMO
1993 m. balandžio 23 d. Nr. 280
Vilnius
1. Patvirtinti pridedamus:
2. Pavesti miestų (rajonų) valdyboms iki 1993 m. rugsėjo 1 d. perregistruoti esamų gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų, reorganizuotų į bendrijas, įstatus.
3. Nustatyti, kad:
3.1. daugiabučiame gyvenamajame name, kurio visi butai bendrijos nariams priklauso nuosavybės teise, negyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos, namo konstrukcijos bei inžinerinė įranga yra visų butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė;
3.2. nuosavybės teise priklausantį butą jo savininkas gali keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 75 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ (Žin., 1983, Nr. 8-93) 20 punktą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280
Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdiniai įstatai
Bendroji dalis
1. Gyvenamojo namo statybos bendrija (toliau vadinama – bendrija) yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius individualiais gyvenamaisiais namais arba butais (toliau vadinama – gyvenamosios patalpos).
2. Bendrijos steigimo iniciatyva gali priklausyti savivaldybėms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims.
3. Bendrija turi juridinio asmens teises, kurias įgyja nuo jos įstatų įregistravimo miesto (rajono) valdyboje dienos.
Nauja gyvenamojo namo statybos bendrija gali būti įregistruota tik išsprendus statybos finansavimo klausimus.
4. Bendrijos nariais laikomi patvirtinti bendrijos steigiamajame susirinkime, taip pat vėliau priimami šių įstatų nustatyta tvarka asmenys.
5. Bendrijos buveinė yra ............................................................................................................
(nurodomas adresas ir kiti rekvizitai)
....................................................................................................................................................
Bendrijos teisės ir pareigos
7. Bendrija turi teisę:
7.4. sudaryti rangos sutartis dėl gyvenamųjų patalpų projektavimo ir statybos arba projektuoti ir statyti jas ūkio būdu;
7.5. nustatytąja tvarka projektuoti ir įrengti gyvenamajame name prekybos, viešojo maitinimo, buitinio aptarnavimo įmones, įstaigas bei kitos paskirties patalpas;
8. Bendrija privalo:
8.1. laikytis pastatų ir gyvenamųjų patalpų projektavimo, statybos, rekonstravimo, techninio eksploatavimo normų bei taisyklių, taip pat sanitarijos, priešgaisrinės saugos ir gamtosaugos reikalavimų;
8.2. nustatytąja tvarka pateikti valstybiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui dokumentus, kurių reikia pastatų, statinių ir žemės sklypų techniniam inventorizavimui atlikti ir jiems teisiškai įregistruoti;
9. Bendrija atsako už savo prievoles jai priklausančiu turtu.
Bendrija neatsako už savo narių prievoles, o jie neatsako už bendrijos prievoles.
10. Savo įstatuose bendrija turi numatyti, kad gyvenamosios patalpos gali priklausyti bendrijos nariams viena iš šių formų:
10.1. nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į individualų gyvenamąjį namą ar butą, kuriais disponuoja savo nuožiūra, o bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga
daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra bendroji dalinė nuosavybė;
10.2. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja teisę disponuoti jam skirtomis gyvenamosiomis patalpomis;
Bendrijos lėšos
11. Bendrijos lėšos yra:
Bendrijos narių bei jų šeimų narių teisės ir pareigos, narystė bendrijoje
13. Bendrijos narys turi teisę:
13.1. dalyvauti visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktas į valdybą ar revizijos komisiją, teikti pasiūlymus visais bendrijos veiklos klausimais;
13.4. notariškai patvirtinta sutartimi perduoti savo pajų sutuoktiniui, vaikams, tėvams ar kitiems asmenims. Jeigu pajaus sankaupos įgytos gyvenant santuokoje, pajui perduoti reikia kito sutuoktinio sutikimo;
14. Šeimos nariai, gyvenantys kartu su bendrijos nariu, turi lygias teises į gyvenamąsias patalpas bendrijos statomame gyvenamajame name.
15. Bendrijos narys privalo:
16. Bendrijos narys gali būti pašalintas iš bendrijos, jeigu jis:
17. Išstojančiam arba pašalintam iš bendrijos asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pareiškimo apie išstojimą iš bendrijos įteikimo dienos arba sprendimo apie pašalinimą iš jos priėmimo dienos grąžinamos jo pajaus ir kitų įmokų santaupos (indeksuotos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamu vidutinio gyvenamųjų namų statybos pabrangimo dėl infliacijos koeficientu).
Jeigu teisę į pajų ginčija asmens, išstojusio iš bendrijos, sutuoktinis, tai pajus grąžinamas remiantis teismo sprendimu.
18. Mirusio bendrijos nario pajų paveldi jo įpėdinis (įpėdiniai) įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju teisę įstoti į bendriją įgyja įpėdinis (įpėdiniai). Pirmenybės teisę įstoti į bendriją turi tas įpėdinis (įpėdiniai), kuris (kurie) gyveno kartu su palikėju ir neturi savo gyvenamosios patalpos.
Ginčai tarp kelių įpėdinių dėl teisės būti bendrijos nariu sprendžiami teismine tvarka.
Bendrijos valdymas
21. Bendrijos valdymo organai yra:
22. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę:
22.5. nustatyti pajaus ir įmokų grąžinimo išstojančiam arba pašalintam iš bendrijos asmeniui tvarką;
22.6. rinkti iš bendrijos narių bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką) ir revizijos komisiją (revizorių), spręsti valdybos narių (bendrijos pirmininko) ir revizijos komisijos narių (revizoriaus) nušalinimo nuo pareigų klausimus;
23. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas pagal savo nustatytą kvotą gali rinkti įgaliotinius ir perduoti jų susirinkimui visas arba dalį savo funkcijų.
24. Bendrijos valdyba renkama ne mažiau kaip iš trijų bendrijos narių. Jos įgaliojimų terminą nustato visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas.
25. Valdyba arba visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas renka valdybos pirmininką, prireikus – ir jo pavaduotoją(-us) bei sekretorių.
26. Visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas vietoj valdybos gali išrinkti bendrijos pirmininką ir suteikti jam atitinkamus įgaliojimus;
27. Visuotinį bendrijos narių (arba įgaliotinių) susirinkimą bendrijos valdyba (pirmininkas) kviečia ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis susirinkimas kviečiamas revizijos komisijos (revizoriaus) arba trečdalio bendrijos narių (įgaliotinių) reikalavimu. Neeilinį susirinkimą bendrijos valdyba (pirmininkas) gali sukviesti ir savo iniciatyva. Informaciją apie susirinkimą kiekvienas bendrijos narys (įgaliotinis) turi gauti ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki susirinkimo.
28. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, o įgaliotinių susirinkimas – ne mažiau kaip du trečdaliai įgaliotinių.
Visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimus paprasta jame dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma, viešu arba slaptu balsavimu. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžio, narių šalinimo iš bendrijos, jos reorganizavimo ar likvidavimo priimami dviejų trečdalių bendrijos narių balsų dauguma.
29. Įgaliotinių susirinkimas priima sprendimus dviejų trečdalių jame dalyvaujančių įgaliotinių balsų dauguma, viešu arba slaptu balsavimu. Įgaliotinių susirinkimo sprendimai dėl stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžio, narių šalinimo iš bendrijos, jos reorganizavimo ar likvidavimo priimami trijų ketvirtadalių įgaliotinių balsų dauguma.
30. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) kasmet atsiskaito visuotiniam bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.
31. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas):
31.4. priima į darbą ir atleidžia iš darbo bendrijos etatinius darbuotojus. Jais gali būti tiek bendrijos nariai, tiek kiti asmenys;
31.5. jeigu statyba vykdoma rangos būdu, suderinusi su rangovu, nustato bendrijos narių ir jų šeimų narių, padedančių statyti gyvenamąsias patalpas, darbo sąnaudas ir jų įskaitymo į įmokas tvarką;
Bendrijos veiklos kontrolė ir ginčų nagrinėjimas
33. Bendrijos veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius), kurios įgaliojimų terminus nustato visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas.
34. Revizijos komisija (revizorius) privalo ne rečiau kaip kartą per metus atlikti bendrijos ūkinės-finansinės veiklos reviziją ir pateikti ataskaitą visuotiniam bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.
Bendrijos reorganizavimas ir likvidavimas
37. Visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo sprendimu bendrija gali būti reorganizuota pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo sprendimą reorganizuoti bendriją turi įregistruoti miesto (rajono) valdyba.
38. Bendrijos veikla nutraukiama:
38.1. jeigu visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas pripažįsta, kad būtina bendriją likviduoti;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280
Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai
Bendroji dalis
1. Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija (toliau vadinama – bendrija) yra fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų susivienijimas, kurio tikslas – eksploatuoti ir remontuoti gyvenamąjį namą (namus), jo (jų) dalis arba butus (toliau vadinama – gyvenamosios patalpos).
3. Bendrijos nariais laikomi patvirtinti visuotiniame bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkime, taip pat vėliau priimami šių įstatų nustatyta tvarka asmenys.
4. Daugiabučiuose (trijų ir daugiau butų) gyvenamuosiuose namuose, kuriuose dalis butų yra juridinių asmenų nuosavybė ir nuomojama gyventojams, o kita dalis – fizinių asmenų nuosavybė, gyvenamosioms patalpoms eksploatuoti ir remontuoti gali būti steigiamos:
4.1. bendrijos, dirbančios pagal notariškai patvirtintą jungtinės veiklos sutartį, kurią sudaro gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai;
5. Bendrijos gali būti steigiamos ir tada, jeigu:
5.1. gyvenamosios patalpos asmenims priklauso nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į individualų gyvenamąjį namą arba butą, kuriais disponuoja savo nuožiūra, o bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra bendroji dalinė nuosavybė, kuri valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu pagal bendrijos įstatus;
5.2. gyvenamosios patalpos asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja teisę disponuoti jam skirta gyvenamąja patalpa;
6. Valstybinės ar kitos įmonės, organizacijos ir bendrijos santykiai reglamentuojami pagal atskirą sutartį ir normatyvinius aktus.
7. Bendrija įgyja juridinio asmens teises nuo tos dienos, kai jos įstatai, priimti visuotiniame bendrijos narių susirinkime, įregistruojami miesto (rajono) valdyboje.
8. Bendrijos buveinė yra ............................................................................................................
(nurodomas adresas ir kiti rekvizitai)
....................................................................................................................................................
Bendrijos teisės ir pareigos
10. Bendrija turi teisę:
10.2. pati eksploatuoti bei remontuoti gyvenamąsias patalpas arba sudaryti su juridiniais ar fiziniais asmenimis sutartis. Bendrija gali perimti eksploatuoti gyvenamąsias patalpas, kai bendrijos nariams nuosavybės teise priklauso daugiau nei 50 procentų butų;
10.5. nustatyta tvarka projektuoti ir įrengti gyvenamajame name prekybos, viešojo maitinimo, buitinio aptarnavimo įmones, įstaigas bei kitos paskirties patalpas;
10.7. išpirkti buvusių bendrijos narių (išstojančių ar šalinamų iš jos) paliekamas gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas;
11. Bendrija privalo:
11.1. užtikrinti, kad nustatytąja tvarka būtų prižiūrimas ir remontuojamas gyvenamasis namas (namai), jo inžinerinė įranga bei teritorija;
11.2. laikytis gyvenamųjų patalpų techninio eksploatavimo taisyklių ir normų, priešgaisrinės saugos, sanitarijos ir gamtosaugos reikalavimų;
11.4. bendrija atsako už savo prievoles jai priklausančiu turtu.
Bendrija neatsako už savo narių prievoles, o jie neatsako už bendrijos prievoles;
11.5. išstojančiam arba pašalintam iš bendrijos asmeniui grąžinti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pareiškimo apie išstojimą iš bendrijos įteikimo dienos arba sprendimo apie pašalinimą iš jos priėmimo dienos jo pajaus ir kitų įmokų santaupas (indeksuotas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamu vidutinio gyvenamųjų namų statybos pabrangimo dėl infliacijos koeficientu).
Bendrijos lėšos
12. Bendrijos lėšos yra:
13. Visuotiniam bendrijos narių susirinkimui nutarus, bendrija gali sudaryti specialius fondus ir įsigyti turto saviems poreikiams, atitinkantiems įstatus, tenkinti.
14. Bendros išlaidos, numatytos jungtinės veiklos sutartyje, ir nuostoliai, atsiradę kaip jungtinės veiklos rezultatas, apmokami laikantis jungtinės veiklos sutartyje nustatytos tvarkos. Jeigu sutartyje šis klausimas neaptartas, bendros išlaidos ir nuostoliai apmokami iš bendro sutarties dalyvių turto, o trūkstama suma paskirstoma sutarties dalyviams proporcingai jų įnašams į bendrą turtą.
Bendrijos narių ir jų šeimų narių teisės bei pareigos, narystė bendrijoje
15. Bendrijos narys turi teisę:
15.1. dalyvauti visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktas į valdybą ar revizijos komisiją, teikti pasiūlymus visais bendrijos veiklos klausimais;
15.2. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka valdyti nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas bei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir jais naudotis, taip pat parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti, nuomoti gyvenamąsias patalpas, apie tai raštu pranešęs bendrijos valdybai ir supažindinęs su bendrijos įstatais būsimąjį gyvenamųjų patalpų savininką ar nuomininką;
15.3. suderinęs su bendrijos valdyba, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti, taip pat nuomoti bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančias gyvenamąsias patalpas ir turtą;
15.5. bendrijos narių tarpusavio susitarimu naudotis pagalbinėmis patalpomis, priklausančiomis bendrosios dalinės nuosavybės teise, arba kitų bendrijos narių sutikimu atsidalyti jas iš bendro turto įstatymų numatyta tvarka.
Skiriant negyvenamąsias patalpas, esančias pusrūsyje, rūsyje ar palėpėje, pirmumo teisė suteikiama bendrijos nariui, kurio butas yra virš, šalia arba po tomis negyvenamosiomis patalpomis;
15.6. išstodamas iš bendrijos, atsiimti nepanaudotų pastatui eksploatuoti ar kitų įmokėtų lėšų likutį arba perduoti jį naujam bendrijos nariui;
16. Jungtinės veiklos sutarties dalyvis be kitų sutarties dalyvių sutikimo neturi teisės disponuoti jam priklausančia bendro turto dalimi.
17. Bendrijos narys privalo:
17.1. laikytis bendrijos įstatų, vykdyti jungtinės veiklos sutartyje numatytus įsipareigojimus, taip pat visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimus;
17.3. mokėti visas įmokas ir tikslines rinkliavas, kurių dydį, mokėjimo laiką ir tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas;
17.4. užtikrinti, kad jo bute gyvenantys šeimos nariai ir kiti asmenys laikytųsi bendrijos įstatų ir kitų normatyvinių aktų. Už tai atsako gyvenamąją patalpą suteikęs bendrijos narys, jeigu kitaip nenumatyta pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
18. Šeimos nariai, buvę šeimos nariai ar kiti kartu su bendrijos nariu gyvenantys asmenys, kurie savo netinkamu elgesiu daro sąlygas neįmanomas kitiems kartu arba greta gyventi, bendrijos narių ar jų šeimos narių, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti teismine tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
19. Mirusio bendrijos nario gyvenamąsias patalpas arba pajų paveldi jo įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pirmenybės teisę įstoti į bendriją įgyja įpėdinis (įpėdiniai), kuris (kurie) gyveno kartu su palikėju ir neturi savo gyvenamosios patalpos.
Ginčai tarp kelių įpėdinių dėl teisės būti bendrijos nariu sprendžiami teismine tvarka.
20. Įpėdinis, priimtas į bendriją vietoj mirusio nario, yra atsakingas už visas jo prievoles bendrijai.
21. Paveldėtojas atsako už mirusio bendrijos nario skolas jam perėjusio paveldėto turto tikrąja verte.
22. Mirusio bendrijos nario turto paveldėtojas, įstojęs į bendriją, yra atsakingas už mirusio nario įsipareigojimus bendrijai.
23. Gyvenamąsias patalpas tarp sutuoktinių arba buvusių sutuoktinių galima padalyti, jeigu kiekvienam iš jų tose gyvenamosiose patalpose gali būti skirtas atskiras nepereinamas kambarys arba yra techninė galimybė izoliuoti kambarius perplanavus butą ir yra gautas visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo sutikimas bei architektūros tarnybos leidimas perplanuoti butą. Nesantis bendrijos nariu sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis, kuriam pripažinta teisė į gyvenamąsias patalpas, gali jomis naudotis tik įstojęs į bendriją. Dalijant butą ar namą, atsižvelgiama į kartu gyvenančių šeimos narių skaičių ir kitas aplinkybes.
Jeigu nėra galimybės skirti buvusiems sutuoktiniams atskirų nepereinamų kambarių arba perplanuoti buto, bendrijos nariu liekantis buvęs sutuoktinis (pajininkas) sumoka kompensaciją kitam sutuoktiniui, kuris netenka teisės naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir gali būti iškeldintas teismine tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Tačiau buvusiam sutuoktiniui – ne bendrijos nariui gali būti palikta teisė naudotis gyvenamąja patalpa, kai su juo lieka nepilnamečių vaikų, taip pat dėl kitų teismo pripažintų pateisinamų aplinkybių, jeigu jis įsipareigoja stoti į bendriją. Tuomet jis sumoka buvusiam sutuoktiniui (pajininkui) kompensaciją už jam priklausančios gyvenamosios patalpos dalį. Šis netenka teisės naudotis bendrijos gyvenamąja patalpa ir gali būti iškeldintas teismine tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
24. Gyvenamąsias patalpas sutuoktiniai ar buvę sutuoktiniai gali pasidalyti ir patys, tai įformindami notariškai patvirtinta sutartimi. Sutartyje nurodoma, kuris iš jų lieka bendrijos nariu, įstoja į narius, arba nariais tampa abu.
25. Teismo sprendimas (arba notariškai patvirtinta sutartis) padalyti gyvenamąsias patalpas tarp sutuoktinių ar buvusių sutuoktinių yra privalomas bendrijai, kai sprendžiamas tų asmenų narystės bendrijoje klausimas.
Bendrijos valdymas
27. Bendrijos valdymo organai yra:
28. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę:
28.2. tvirtinti gyvenamojo namo, jo dalies, inžinerinės įrangos bei teritorijos perdavimo aktą ir sąlygas;
28.6. rinkti iš bendrijos narių bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką) ir revizijos komisiją (revizorių), spręsti valdybos narių (bendrijos pirmininko) ir revizijos komisijos narių (revizoriaus) nušalinimo nuo pareigų klausimus;
28.9. numatyti ir tvirtinti einamuosius ir perspektyvinius gyvenamojo namo ar jo dalies, inžinerinės įrangos bei teritorijos eksploatavimo ir remonto darbus, jų vykdymo ir apmokėjimo tvarką;
29. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas pagal savo nustatytą kvotą gali išrinkti įgaliotinius ir perduoti jų susirinkimui visas arba dalį savo funkcijų.
30. Bendrijos valdyba renkama ne mažiau kaip iš trijų bendrijos narių. Jos įgaliojimų terminą nustato visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas.
31. Valdyba arba visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas išrenka valdybos pirmininką, prireikus – ir jo pavaduotoją(-us) bei sekretorių.
32. Visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas vietoj valdybos gali išrinkti bendrijos pirmininką ir suteikti jam atitinkamus įgaliojimus.
33. Visuotinį bendrijos narių (arba įgaliotinių) susirinkimą bendrijos valdyba (pirmininkas) kviečia ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis susirinkimas kviečiamas revizijos komisijos (revizoriaus) arba trečdalio bendrijos narių (įgaliotinių) reikalavimu. Neeilinį susirinkimą bendrijos valdyba (pirmininkas) gali sukviesti ir savo iniciatyva. Informaciją apie susirinkimą kiekvienas bendrijos narys (įgaliotinis) turi gauti ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki susirinkimo.
34. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, o įgaliotinių susirinkimas – ne mažiau kaip du trečdaliai įgaliotinių.
Visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimus paprasta jame dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma, viešu arba slaptu balsavimu. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžio, narių šalinimo iš bendrijos, jos reorganizavimo ar likvidavimo priimami dviejų trečdalių bendrijos narių balsų dauguma.
35. Įgaliotinių susirinkimas priima sprendimus dviejų trečdalių jame dalyvaujančių įgaliotinių balsų dauguma, viešu arba slaptu balsavimu. Įgaliotinių susirinkimo sprendimai dėl stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžio, narių šalinimo iš bendrijos, jos reorganizavimo ar likvidavimo priimami trijų ketvirtadalių įgaliotinių balsų dauguma.
36. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) kasmet atsiskaito visuotiniam bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.
37. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas):
37.1. nustatytąja tvarka priima iš statybos ar eksploatavimo organizacijos, įmonės ar kitos bendrijos gyvenamąjį namą, jo dalį ir inžinerinę įrangą bei teritoriją;
37.2. organizuoja gyvenamojo namo, jo dalies ir inžinerinės įrangos eksploatavimą, teritorijos priežiūrą;
37.4. priima į darbą ir atleidžia iš darbo bendrijos etatinius darbuotojus. Jais gali būti tiek bendrijos nariai, tiek kiti asmenys;
37.5. rengia bendrijos planus, pajamų ir išlaidų sąmatą, ataskaitas ir kitus dokumentus, susijusius su bendrijos veikla bei darbų finansavimu;
37.8. eksploatuojant pastatą bendrijos jėgomis, nustato bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo sąnaudas ir jų įskaitymo į įmokas tvarką;
Bendrijos veiklos kontrolė ir ginčų nagrinėjimas
39. Bendrijos veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius), kurios įgaliojimų terminus nustato visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas.
40. Revizijos komisija (revizorius) privalo ne rečiau kaip kartą per metus atlikti bendrijos ūkinės-finansinės veiklos reviziją ir pateikti ataskaitą visuotiniam bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.
Bendrijos reorganizavimas ir likvidavimas
43. Visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo sprendimu bendrija gali būti reorganizuota pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo sprendimą reorganizuoti bendriją turi įregistruoti miesto (rajono) valdyba.
44. Bendrijos veikla nutraukiama:
44.1. jeigu visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas pripažįsta, kad būtina bendriją likviduoti;