LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL GYVENAMOJO NAMO STATYBOS BENDRIJOS IR GYVENAMOJO NAMO EKSPLOATAVIMO BENDRIJOS PAVYZDINIŲ ĮSTATŲ PATVIRTINIMO

 

1993 m. balandžio 23 d. Nr. 280

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinius įstatus;

1.2. Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdinius įstatus.

2. Pavesti miestų (rajonų) valdyboms iki 1993 m. rugsėjo 1 d. perregistruoti esamų gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų, reorganizuotų į bendrijas, įstatus.

3. Nustatyti, kad:

3.1. daugiabučiame gyvenamajame name, kurio visi butai bendrijos nariams priklauso nuosavybės teise, negyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos, namo konstrukcijos bei inžinerinė įranga yra visų butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė;

3.2. nuosavybės teise priklausantį butą jo savininkas gali keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

3.3. gyvenamųjų namų statybos bendrijoms ir gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijoms netaikomi Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas ir Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas.

4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 75 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ (Žin., 1983, Nr. 8-93) 20 punktą.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

 

 

 

STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRAS                                           ALGIRDAS VAPŠYS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280

 

Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdiniai įstatai

 

Bendroji dalis

 

1. Gyvenamojo namo statybos bendrija (toliau vadinama – bendrija) yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius individualiais gyvenamaisiais namais arba butais (toliau vadinama – gyvenamosios patalpos).

2. Bendrijos steigimo iniciatyva gali priklausyti savivaldybėms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims.

3. Bendrija turi juridinio asmens teises, kurias įgyja nuo jos įstatų įregistravimo miesto (rajono) valdyboje dienos.

Nauja gyvenamojo namo statybos bendrija gali būti įregistruota tik išsprendus statybos finansavimo klausimus.

4. Bendrijos nariais laikomi patvirtinti bendrijos steigiamajame susirinkime, taip pat vėliau priimami šių įstatų nustatyta tvarka asmenys.

5. Bendrijos buveinė yra ............................................................................................................

                                                                                                            (nurodomas adresas ir kiti rekvizitai)

....................................................................................................................................................

6. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, įstatymų papildomaisiais aktais ir šiais įstatais.

 

Bendrijos teisės ir pareigos

 

7. Bendrija turi teisę:

7.1. turėti savo pavadinimą, antspaudą, sąskaitas bankuose;

7.2. įstatymų nustatyta tvarka naudotis pirktu, nuomotu arba kitaip teisėtai įgytu žemės sklypu;

7.3. gauti kreditus;

7.4. sudaryti rangos sutartis dėl gyvenamųjų patalpų projektavimo ir statybos arba projektuoti ir statyti jas ūkio būdu;

7.5. nustatytąja tvarka projektuoti ir įrengti gyvenamajame name prekybos, viešojo maitinimo, buitinio aptarnavimo įmones, įstaigas bei kitos paskirties patalpas;

7.6. priimti į bendriją naujus narius ir iš jos pašalinti;

7.7. vienytis su kitomis bendrijomis arba reorganizuotis į mažesnes bendrijas.

8. Bendrija privalo:

8.1. laikytis pastatų ir gyvenamųjų patalpų projektavimo, statybos, rekonstravimo, techninio eksploatavimo normų bei taisyklių, taip pat sanitarijos, priešgaisrinės saugos ir gamtosaugos reikalavimų;

8.2. nustatytąja tvarka pateikti valstybiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui dokumentus, kurių reikia pastatų, statinių ir žemės sklypų techniniam inventorizavimui atlikti ir jiems teisiškai įregistruoti;

8.3. laiku mokėti įstatymų nustatytus mokesčius ir rinkliavas.

9. Bendrija atsako už savo prievoles jai priklausančiu turtu.

Bendrija neatsako už savo narių prievoles, o jie neatsako už bendrijos prievoles.

10. Savo įstatuose bendrija turi numatyti, kad gyvenamosios patalpos gali priklausyti bendrijos nariams viena iš šių formų:

10.1. nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į individualų gyvenamąjį namą ar butą, kuriais disponuoja savo nuožiūra, o bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga

 

daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra bendroji dalinė nuosavybė;

10.2. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja teisę disponuoti jam skirtomis gyvenamosiomis patalpomis;

10.3. pajaus forma, kai bendrijos narys įgyja nuosavybės teisę į pajų, tačiau neįgyja tokios teisės į gyvenamąsias patalpas, kurios lieka bendrijos nuosavybe.

 

Bendrijos lėšos

 

11. Bendrijos lėšos yra:

11.1. stojamasis narių mokestis;

11.2. bendrijos narių pajus;

11.3. bendrijos gauti kreditai;

11.4. kitos įplaukos.

12. Visuotiniam bendrijos narių susirinkimui nutarus, ji gali sudaryti specialius fondus saviems poreikiams, atitinkantiems bendrijos įstatus, tenkinti. Šių fondų sudarymo ir naudojimo tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas.

Bendrijos lėšos apskaitomos įstatymų nustatyta tvarka.

 

Bendrijos narių bei jų šeimų narių teisės ir pareigos, narystė bendrijoje

 

13. Bendrijos narys turi teisę:

13.1. dalyvauti visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktas į valdybą ar revizijos komisiją, teikti pasiūlymus visais bendrijos veiklos klausimais;

13.2. dalyvauti gyvenamojo namo statyboje savo darbu bei turtu ir gauti už tai atlyginimą;

13.3. įgalioti savo šeimos narį, kitą asmenį atstovauti jam bendrijoje;

13.4. notariškai patvirtinta sutartimi perduoti savo pajų sutuoktiniui, vaikams, tėvams ar kitiems asmenims. Jeigu pajaus sankaupos įgytos gyvenant santuokoje, pajui perduoti reikia kito sutuoktinio sutikimo;

13.5. išstoti iš bendrijos bet kuriuo metu.

14. Šeimos nariai, gyvenantys kartu su bendrijos nariu, turi lygias teises į gyvenamąsias patalpas bendrijos statomame gyvenamajame name.

15. Bendrijos narys privalo:

15.1. laikytis bendrijos įstatų ir visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimų;

15.2. laiku mokėti visas įmokas ir tikslines rinkliavas, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas.

16. Bendrijos narys gali būti pašalintas iš bendrijos, jeigu jis:

16.1. iki nustatyto termino nesumoka stojamojo mokesčio, pajaus ir kitų įmokų;

16.2. nevykdo bendrijos įstatų reikalavimų, visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų.

17. Išstojančiam arba pašalintam iš bendrijos asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pareiškimo apie išstojimą iš bendrijos įteikimo dienos arba sprendimo apie pašalinimą iš jos priėmimo dienos grąžinamos jo pajaus ir kitų įmokų santaupos (indeksuotos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamu vidutinio gyvenamųjų namų statybos pabrangimo dėl infliacijos koeficientu).

Jeigu teisę į pajų ginčija asmens, išstojusio iš bendrijos, sutuoktinis, tai pajus grąžinamas remiantis teismo sprendimu.

18. Mirusio bendrijos nario pajų paveldi jo įpėdinis (įpėdiniai) įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju teisę įstoti į bendriją įgyja įpėdinis (įpėdiniai). Pirmenybės teisę įstoti į bendriją turi tas įpėdinis (įpėdiniai), kuris (kurie) gyveno kartu su palikėju ir neturi savo gyvenamosios patalpos.

 

Ginčai tarp kelių įpėdinių dėl teisės būti bendrijos nariu sprendžiami teismine tvarka.

19. Įpėdinis, priimtas į bendriją vietoj mirusio nario, atsako už visas jo prievoles bendrijai.

20. Pajus arba gyvenamosios patalpos tarp sutuoktinių arba buvusių sutuoktinių gali būti padalyti tarpusavio susitarimu, kuris įforminamas notariškai patvirtinta sutartimi, arba teismine tvarka.

 

Bendrijos valdymas

 

21. Bendrijos valdymo organai yra:

21.1. visuotinis bendrijos narių susirinkimas – aukščiausiasis bendrijos valdymo organas;

21.2. įgaliotinių susirinkimas (prireikus);

21.3. bendrijos valdyba, kurią renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas;

21.4. bendrijos pirmininkas.

22. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę:

22.1. steigti bendriją, tvirtinti jos įstatus ir narių sąrašą;

22.2. spręsti naujų narių priėmimo į bendriją ir šalinimo iš jos klausimus;

22.3. tvirtinti pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos vykdymo ataskaitą;

22.4. nustatyti stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydį bei jų mokėjimo tvarką;

22.5. nustatyti pajaus ir įmokų grąžinimo išstojančiam arba pašalintam iš bendrijos asmeniui tvarką;

22.6. rinkti iš bendrijos narių bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką) ir revizijos komisiją (revizorių), spręsti valdybos narių (bendrijos pirmininko) ir revizijos komisijos narių (revizoriaus) nušalinimo nuo pareigų klausimus;

22.7. tvirtinti bendrijos etatinių darbuotojų sąrašą bei jų tarnybinius atlyginimus;

22.8. steigti specialius bendrijos fondus;

22.9. nustatyti pastatytų gyvenamųjų patalpų skirstymo bendrijos nariams tvarką;

22.10. spręsti bendrijos reorganizavimo arba likvidavimo klausimus.

23. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas pagal savo nustatytą kvotą gali rinkti įgaliotinius ir perduoti jų susirinkimui visas arba dalį savo funkcijų.

24. Bendrijos valdyba renkama ne mažiau kaip iš trijų bendrijos narių. Jos įgaliojimų terminą nustato visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas.

25. Valdyba arba visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas renka valdybos pirmininką, prireikus – ir jo pavaduotoją(-us) bei sekretorių.

26. Visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas vietoj valdybos gali išrinkti bendrijos pirmininką ir suteikti jam atitinkamus įgaliojimus;

27. Visuotinį bendrijos narių (arba įgaliotinių) susirinkimą bendrijos valdyba (pirmininkas) kviečia ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis susirinkimas kviečiamas revizijos komisijos (revizoriaus) arba trečdalio bendrijos narių (įgaliotinių) reikalavimu. Neeilinį susirinkimą bendrijos valdyba (pirmininkas) gali sukviesti ir savo iniciatyva. Informaciją apie susirinkimą kiekvienas bendrijos narys (įgaliotinis) turi gauti ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki susirinkimo.

28. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, o įgaliotinių susirinkimas – ne mažiau kaip du trečdaliai įgaliotinių.

Visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimus paprasta jame dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma, viešu arba slaptu balsavimu. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžio, narių šalinimo iš bendrijos, jos reorganizavimo ar likvidavimo priimami dviejų trečdalių bendrijos narių balsų dauguma.

29. Įgaliotinių susirinkimas priima sprendimus dviejų trečdalių jame dalyvaujančių įgaliotinių balsų dauguma, viešu arba slaptu balsavimu. Įgaliotinių susirinkimo sprendimai dėl stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžio, narių šalinimo iš bendrijos, jos reorganizavimo ar likvidavimo priimami trijų ketvirtadalių įgaliotinių balsų dauguma.

30. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) kasmet atsiskaito visuotiniam bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.

31. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas):

31.1. organizuoja bendrijos gyvenamųjų patalpų statybą;

31.2. įteikia bendrijos nariams mokamuosius pranešimus, pagal paskirtį naudoja bendrijos lėšas;

31.3. bendrijos vardu sudaro sutartis ir kitus sandorius;

31.4. priima į darbą ir atleidžia iš darbo bendrijos etatinius darbuotojus. Jais gali būti tiek bendrijos nariai, tiek kiti asmenys;

31.5. jeigu statyba vykdoma rangos būdu, suderinusi su rangovu, nustato bendrijos narių ir jų šeimų narių, padedančių statyti gyvenamąsias patalpas, darbo sąnaudas ir jų įskaitymo į įmokas tvarką;

31.6. vykdo arba organizuoja statybos darbų techninę priežiūrą;

31.7. tvarko raštvedybą, sąskaitybą, atlieka kitas su šiais įstatais susijusias funkcijas;

31.8. atstovauja bendrijai teisme, arbitraže, administraciniuose organuose ir kitose organizacijose.

32. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) pagal visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo patvirtintus dokumentus turi teisę disponuoti bendrijos lėšomis, esančiomis jos sąskaitoje banke.

 

Bendrijos veiklos kontrolė ir ginčų nagrinėjimas

 

33. Bendrijos veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius), kurios įgaliojimų terminus nustato visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas.

34. Revizijos komisija (revizorius) privalo ne rečiau kaip kartą per metus atlikti bendrijos ūkinės-finansinės veiklos reviziją ir pateikti ataskaitą visuotiniam bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.

35. Bendrijos veiklą gali kontroliuoti valstybinės institucijos įstatymų nustatyta tvarka.

36. Ginčai tarp bendrijos ir jos narių, taip pat tarp bendrijos ir įmonių bei kitų organizacijų sprendžiami teismine tvarka.

 

Bendrijos reorganizavimas ir likvidavimas

 

37. Visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo sprendimu bendrija gali būti reorganizuota pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo sprendimą reorganizuoti bendriją turi įregistruoti miesto (rajono) valdyba.

38. Bendrijos veikla nutraukiama:

38.1. jeigu visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas pripažįsta, kad būtina bendriją likviduoti;

38.2. kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

39. Bendrija likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

40. Baigus statyti gyvenamąjį namą, turi būti sudaryta gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija.

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280

 

Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai

 

Bendroji dalis

 

1. Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija (toliau vadinama – bendrija) yra fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų susivienijimas, kurio tikslas – eksploatuoti ir remontuoti gyvenamąjį namą (namus), jo (jų) dalis arba butus (toliau vadinama – gyvenamosios patalpos).

2. Bendriją gali steigti gyvenamųjų patalpų savininkai, nuomininkai ir pajininkai.

3. Bendrijos nariais laikomi patvirtinti visuotiniame bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkime, taip pat vėliau priimami šių įstatų nustatyta tvarka asmenys.

4. Daugiabučiuose (trijų ir daugiau butų) gyvenamuosiuose namuose, kuriuose dalis butų yra juridinių asmenų nuosavybė ir nuomojama gyventojams, o kita dalis – fizinių asmenų nuosavybė, gyvenamosioms patalpoms eksploatuoti ir remontuoti gali būti steigiamos:

4.1. bendrijos, dirbančios pagal notariškai patvirtintą jungtinės veiklos sutartį, kurią sudaro gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai;

4.2. gyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos, dirbančios pagal miesto (rajono) valdyboje įregistruotus įstatus ir pagal sudarytą bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo sutartį tarp bendrijos ir juridinio asmens, kurio nuosavybėje yra nuomojamos patalpos.

5. Bendrijos gali būti steigiamos ir tada, jeigu:

5.1. gyvenamosios patalpos asmenims priklauso nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į individualų gyvenamąjį namą arba butą, kuriais disponuoja savo nuožiūra, o bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra bendroji dalinė nuosavybė, kuri valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu pagal bendrijos įstatus;

5.2. gyvenamosios patalpos asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja teisę disponuoti jam skirta gyvenamąja patalpa;

5.3. gyvenamosios patalpos asmenims priklauso pajaus forma, kai bendrijos narys įgyja nuosavybės teisę į pajų, tačiau neįgyja tokios teisės į gyvenamąją patalpą, kuri lieka bendrijos nuosavybe.

6. Valstybinės ar kitos įmonės, organizacijos ir bendrijos santykiai reglamentuojami pagal atskirą sutartį ir normatyvinius aktus.

7. Bendrija įgyja juridinio asmens teises nuo tos dienos, kai jos įstatai, priimti visuotiniame bendrijos narių susirinkime, įregistruojami miesto (rajono) valdyboje.

8. Bendrijos buveinė yra ............................................................................................................

                                                                                                           (nurodomas adresas ir kiti rekvizitai)

....................................................................................................................................................

9. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, įstatymų papildomaisiais aktais ir šiais įstatais.

 

Bendrijos teisės ir pareigos

 

10. Bendrija turi teisę:

10.1. turėti savo pavadinimą, antspaudą ir sąskaitas bankuose;

10.2. pati eksploatuoti bei remontuoti gyvenamąsias patalpas arba sudaryti su juridiniais ar fiziniais asmenimis sutartis. Bendrija gali perimti eksploatuoti gyvenamąsias patalpas, kai bendrijos nariams nuosavybės teise priklauso daugiau nei 50 procentų butų;

10.3. gauti kreditų;

10.4. įstatymų nustatyta tvarka naudotis pirktu, nuomotu arba kitaip teisėtai įgytu žemės sklypu;

10.5. nustatyta tvarka projektuoti ir įrengti gyvenamajame name prekybos, viešojo maitinimo, buitinio aptarnavimo įmones, įstaigas bei kitos paskirties patalpas;

10.6. nuomoti gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas;

10.7. išpirkti buvusių bendrijos narių (išstojančių ar šalinamų iš jos) paliekamas gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas;

10.8. priimti į bendriją naujus narius ir iš jos pašalinti;

10.9. vienytis su kitomis bendrijomis arba reorganizuotis į mažesnes bendrijas.

11. Bendrija privalo:

11.1. užtikrinti, kad nustatytąja tvarka būtų prižiūrimas ir remontuojamas gyvenamasis namas (namai), jo inžinerinė įranga bei teritorija;

11.2. laikytis gyvenamųjų patalpų techninio eksploatavimo taisyklių ir normų, priešgaisrinės saugos, sanitarijos ir gamtosaugos reikalavimų;

11.3. laiku mokėti įstatymų nustatytus mokesčius ir rinkliavas;

11.4. bendrija atsako už savo prievoles jai priklausančiu turtu.

Bendrija neatsako už savo narių prievoles, o jie neatsako už bendrijos prievoles;

11.5. išstojančiam arba pašalintam iš bendrijos asmeniui grąžinti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pareiškimo apie išstojimą iš bendrijos įteikimo dienos arba sprendimo apie pašalinimą iš jos priėmimo dienos jo pajaus ir kitų įmokų santaupas (indeksuotas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamu vidutinio gyvenamųjų namų statybos pabrangimo dėl infliacijos koeficientu).

 

Bendrijos lėšos

 

12. Bendrijos lėšos yra:

12.1. stojamasis narių mokestis;

12.2. remonto ir eksploatavimo įmokos;

12.3. tikslinės rinkliavos;

12.4. kitos įmokos ir pajamos.

13. Visuotiniam bendrijos narių susirinkimui nutarus, bendrija gali sudaryti specialius fondus ir įsigyti turto saviems poreikiams, atitinkantiems įstatus, tenkinti.

14. Bendros išlaidos, numatytos jungtinės veiklos sutartyje, ir nuostoliai, atsiradę kaip jungtinės veiklos rezultatas, apmokami laikantis jungtinės veiklos sutartyje nustatytos tvarkos. Jeigu sutartyje šis klausimas neaptartas, bendros išlaidos ir nuostoliai apmokami iš bendro sutarties dalyvių turto, o trūkstama suma paskirstoma sutarties dalyviams proporcingai jų įnašams į bendrą turtą.

 

Bendrijos narių ir jų šeimų narių teisės bei pareigos, narystė bendrijoje

 

15. Bendrijos narys turi teisę:

15.1. dalyvauti visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktas į valdybą ar revizijos komisiją, teikti pasiūlymus visais bendrijos veiklos klausimais;

15.2. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka valdyti nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas bei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir jais naudotis, taip pat parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti, nuomoti gyvenamąsias patalpas, apie tai raštu pranešęs bendrijos valdybai ir supažindinęs su bendrijos įstatais būsimąjį gyvenamųjų patalpų savininką ar nuomininką;

15.3. suderinęs su bendrijos valdyba, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti, taip pat nuomoti bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančias gyvenamąsias patalpas ir turtą;

15.4. perduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti pajaus forma jam priklausantį turtą;

15.5. bendrijos narių tarpusavio susitarimu naudotis pagalbinėmis patalpomis, priklausančiomis bendrosios dalinės nuosavybės teise, arba kitų bendrijos narių sutikimu atsidalyti jas iš bendro turto įstatymų numatyta tvarka.

Skiriant negyvenamąsias patalpas, esančias pusrūsyje, rūsyje ar palėpėje, pirmumo teisė suteikiama bendrijos nariui, kurio butas yra virš, šalia arba po tomis negyvenamosiomis patalpomis;

15.6. išstodamas iš bendrijos, atsiimti nepanaudotų pastatui eksploatuoti ar kitų įmokėtų lėšų likutį arba perduoti jį naujam bendrijos nariui;

15.7. pirmumo teise gauti patuštintą gyvenamąją patalpą bendrijai priklausančiame name;

15.8. kartu su juo gyvenantiems šeimos nariams sutikus, nustatytąja tvarka perplanuoti ir pertvarkyti gyvenamąsias bei pagalbines patalpas. Jeigu bendrijos narys ir šeimos nariai nesusitaria, ginčas gali būti išspręstas teismine tvarka.

16. Jungtinės veiklos sutarties dalyvis be kitų sutarties dalyvių sutikimo neturi teisės disponuoti jam priklausančia bendro turto dalimi.

17. Bendrijos narys privalo:

17.1. laikytis bendrijos įstatų, vykdyti jungtinės veiklos sutartyje numatytus įsipareigojimus, taip pat visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimus;

17.2. saugoti ir tausoti savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą;

17.3. mokėti visas įmokas ir tikslines rinkliavas, kurių dydį, mokėjimo laiką ir tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas;

17.4. užtikrinti, kad jo bute gyvenantys šeimos nariai ir kiti asmenys laikytųsi bendrijos įstatų ir kitų normatyvinių aktų. Už tai atsako gyvenamąją patalpą suteikęs bendrijos narys, jeigu kitaip nenumatyta pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

17.5. prieš išstodamas iš bendrijos, visiškai atsiskaityti su bendrija.

18. Šeimos nariai, buvę šeimos nariai ar kiti kartu su bendrijos nariu gyvenantys asmenys, kurie savo netinkamu elgesiu daro sąlygas neįmanomas kitiems kartu arba greta gyventi, bendrijos narių ar jų šeimos narių, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti teismine tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

19. Mirusio bendrijos nario gyvenamąsias patalpas arba pajų paveldi jo įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pirmenybės teisę įstoti į bendriją įgyja įpėdinis (įpėdiniai), kuris (kurie) gyveno kartu su palikėju ir neturi savo gyvenamosios patalpos.

Ginčai tarp kelių įpėdinių dėl teisės būti bendrijos nariu sprendžiami teismine tvarka.

20. Įpėdinis, priimtas į bendriją vietoj mirusio nario, yra atsakingas už visas jo prievoles bendrijai.

21. Paveldėtojas atsako už mirusio bendrijos nario skolas jam perėjusio paveldėto turto tikrąja verte.

22. Mirusio bendrijos nario turto paveldėtojas, įstojęs į bendriją, yra atsakingas už mirusio nario įsipareigojimus bendrijai.

23. Gyvenamąsias patalpas tarp sutuoktinių arba buvusių sutuoktinių galima padalyti, jeigu kiekvienam iš jų tose gyvenamosiose patalpose gali būti skirtas atskiras nepereinamas kambarys arba yra techninė galimybė izoliuoti kambarius perplanavus butą ir yra gautas visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo sutikimas bei architektūros tarnybos leidimas perplanuoti butą. Nesantis bendrijos nariu sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis, kuriam pripažinta teisė į gyvenamąsias patalpas, gali jomis naudotis tik įstojęs į bendriją. Dalijant butą ar namą, atsižvelgiama į kartu gyvenančių šeimos narių skaičių ir kitas aplinkybes.

Jeigu nėra galimybės skirti buvusiems sutuoktiniams atskirų nepereinamų kambarių arba perplanuoti buto, bendrijos nariu liekantis buvęs sutuoktinis (pajininkas) sumoka kompensaciją kitam sutuoktiniui, kuris netenka teisės naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir gali būti iškeldintas teismine tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Tačiau buvusiam sutuoktiniui – ne bendrijos nariui gali būti palikta teisė naudotis gyvenamąja patalpa, kai su juo lieka nepilnamečių vaikų, taip pat dėl kitų teismo pripažintų pateisinamų aplinkybių, jeigu jis įsipareigoja stoti į bendriją. Tuomet jis sumoka buvusiam sutuoktiniui (pajininkui) kompensaciją už jam priklausančios gyvenamosios patalpos dalį. Šis netenka teisės naudotis bendrijos gyvenamąja patalpa ir gali būti iškeldintas teismine tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

24. Gyvenamąsias patalpas sutuoktiniai ar buvę sutuoktiniai gali pasidalyti ir patys, tai įformindami notariškai patvirtinta sutartimi. Sutartyje nurodoma, kuris iš jų lieka bendrijos nariu, įstoja į narius, arba nariais tampa abu.

25. Teismo sprendimas (arba notariškai patvirtinta sutartis) padalyti gyvenamąsias patalpas tarp sutuoktinių ar buvusių sutuoktinių yra privalomas bendrijai, kai sprendžiamas tų asmenų narystės bendrijoje klausimas.

26. Skiriant sutuoktiniams arba keliems įpėdiniams atskirus nepereinamus kambarius, įsiskolinimą atlygina bendrijos nariai, kuriems skiriamos šios patalpos.

 

Bendrijos valdymas

 

27. Bendrijos valdymo organai yra:

27.1. visuotinis bendrijos narių susirinkimas – aukščiausiasis bendrijos valdymo organas;

27.2. įgaliotinių susirinkimas (prireikus);

27.3. bendrijos valdyba, kurią renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas;

27.4. bendrijos pirmininkas.

28. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę:

28.1. steigti bendriją, tvirtinti jos įstatus ir narių sąrašą;

28.2. tvirtinti gyvenamojo namo, jo dalies, inžinerinės įrangos bei teritorijos perdavimo aktą ir sąlygas;

28.3. spręsti naujų narių priėmimo į bendriją ir šalinimo iš jos klausimus;

28.4. tvirtinti pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos vykdymo ataskaitą;

28.5. nustatyti stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydį bei jų mokėjimo tvarką;

28.6. rinkti iš bendrijos narių bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką) ir revizijos komisiją (revizorių), spręsti valdybos narių (bendrijos pirmininko) ir revizijos komisijos narių (revizoriaus) nušalinimo nuo pareigų klausimus;

28.7. tvirtinti bendrijos etatinių darbuotojų sąrašą bei jų tarnybinius atlyginimus;

28.8. steigti specialius bendrijos fondus;

28.9. numatyti ir tvirtinti einamuosius ir perspektyvinius gyvenamojo namo ar jo dalies, inžinerinės įrangos bei teritorijos eksploatavimo ir remonto darbus, jų vykdymo ir apmokėjimo tvarką;

28.10. spręsti bendrijos reorganizavimo arba likvidavimo klausimus.

29. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas pagal savo nustatytą kvotą gali išrinkti įgaliotinius ir perduoti jų susirinkimui visas arba dalį savo funkcijų.

30. Bendrijos valdyba renkama ne mažiau kaip iš trijų bendrijos narių. Jos įgaliojimų terminą nustato visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas.

31. Valdyba arba visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas išrenka valdybos pirmininką, prireikus – ir jo pavaduotoją(-us) bei sekretorių.

32. Visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas vietoj valdybos gali išrinkti bendrijos pirmininką ir suteikti jam atitinkamus įgaliojimus.

33. Visuotinį bendrijos narių (arba įgaliotinių) susirinkimą bendrijos valdyba (pirmininkas) kviečia ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis susirinkimas kviečiamas revizijos komisijos (revizoriaus) arba trečdalio bendrijos narių (įgaliotinių) reikalavimu. Neeilinį susirinkimą bendrijos valdyba (pirmininkas) gali sukviesti ir savo iniciatyva. Informaciją apie susirinkimą kiekvienas bendrijos narys (įgaliotinis) turi gauti ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki susirinkimo.

34. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, o įgaliotinių susirinkimas – ne mažiau kaip du trečdaliai įgaliotinių.

Visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimus paprasta jame dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma, viešu arba slaptu balsavimu. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžio, narių šalinimo iš bendrijos, jos reorganizavimo ar likvidavimo priimami dviejų trečdalių bendrijos narių balsų dauguma.

35. Įgaliotinių susirinkimas priima sprendimus dviejų trečdalių jame dalyvaujančių įgaliotinių balsų dauguma, viešu arba slaptu balsavimu. Įgaliotinių susirinkimo sprendimai dėl stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžio, narių šalinimo iš bendrijos, jos reorganizavimo ar likvidavimo priimami trijų ketvirtadalių įgaliotinių balsų dauguma.

36. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) kasmet atsiskaito visuotiniam bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.

37. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas):

37.1. nustatytąja tvarka priima iš statybos ar eksploatavimo organizacijos, įmonės ar kitos bendrijos gyvenamąjį namą, jo dalį ir inžinerinę įrangą bei teritoriją;

37.2. organizuoja gyvenamojo namo, jo dalies ir inžinerinės įrangos eksploatavimą, teritorijos priežiūrą;

37.3. bendrijos vardu sudaro sutartis ir kitus sandorius;

37.4. priima į darbą ir atleidžia iš darbo bendrijos etatinius darbuotojus. Jais gali būti tiek bendrijos nariai, tiek kiti asmenys;

37.5. rengia bendrijos planus, pajamų ir išlaidų sąmatą, ataskaitas ir kitus dokumentus, susijusius su bendrijos veikla bei darbų finansavimu;

37.6. naudoja bendrijos lėšas pagal visuotinio bendrijos narių susirinkimo suteiktus įgaliojimus;

37.7. rengia ir įteikia bendrijos nariams mokamuosius pranešimus;

37.8. eksploatuojant pastatą bendrijos jėgomis, nustato bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo sąnaudas ir jų įskaitymo į įmokas tvarką;

37.9. sudaro darbo sutartis su darbuotojais, aptarnaujančius gyvenamojo namo ūkį;

37.10. tvarko raštvedybą, sąskaitybą, atlieka kitas su šiais įstatais susijusias funkcijas;

37.11. atstovauja bendrijai teisme, arbitraže, administraciniuose organuose ir kitose organizacijose.

38. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) pagal visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo patvirtintus dokumentus turi teisę disponuoti bendrijos lėšomis, esančiomis jos sąskaitoje banke.

 

Bendrijos veiklos kontrolė ir ginčų nagrinėjimas

 

39. Bendrijos veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius), kurios įgaliojimų terminus nustato visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas.

40. Revizijos komisija (revizorius) privalo ne rečiau kaip kartą per metus atlikti bendrijos ūkinės-finansinės veiklos reviziją ir pateikti ataskaitą visuotiniam bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.

41. Bendrijos veiklą gali kontroliuoti valstybinės institucijos įstatymų nustatyta tvarka.

42. Ginčai tarp bendrijos ir jos narių, taip pat tarp bendrijos ir įmonių bei kitų organizacijų sprendžiami teismine tvarka.

 

Bendrijos reorganizavimas ir likvidavimas

 

43. Visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo sprendimu bendrija gali būti reorganizuota pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo sprendimą reorganizuoti bendriją turi įregistruoti miesto (rajono) valdyba.

44. Bendrijos veikla nutraukiama:

44.1. jeigu visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas pripažįsta, kad būtina bendriją likviduoti;

44.2. kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

45. Bendrija likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

______________