LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL NOTIGALĖS PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. kovo 30 d. Nr. D1-189

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Notigalės pelkės gamtotvarkos planą (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane numatytas priemones;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Biržų regioninio parko direkcija;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Kupiškio miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikalinga finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, planavimą.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. D1-189

NOTIGALĖS PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Notigalės pelkės gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia jiems pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271). Ji yra Panevėžio apskrityje, Kupiškio rajono savivaldybės Skapiškio seniūnijoje ir Rokiškio rajono savivaldybės Pandėlio seniūnijoje. Vietovės, atitinkančios BAST atrankos kriterijus, ribos sutampa su valstybinio Notigalės telmologinio draustinio, kuris apima Notigalės ir Salagalio pelkių ir jų apypelkių miškų kompleksus, ribomis. Teritorijos plotas – 1391 ha.

Teritorijoje vyrauja aukštapelkės, kurios sudaro 28,8%, ir mišrūs miškai, sudarantys 23,9% bendro ploto. Pereinamųjų stadijų miškai bei krūmynai užima 16,8%, o spygliuočių miškai sudaro 14,8% bendro teritorijos ploto. Vandens telkiniai užima 8,7% visos teritorijos.

Notigalės pelkėje aptikti 6 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos I priedą:

3160 Distrofiniai ežerai. Pelkėje telkšo 10 stambesnių distrofinių ežerų, kurie užima apie 130 ha plotą.

7110 *Aktyvios aukštapelkės. Daugiau ar mažiau susivėrę plynraisčiai ir atviri aukštapelkių plotai sudaro apie 5% aukštapelkės ploto.

7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Nedidelių tarpinių pelkių plotelių aptinkama įsiterpusių tarp atviresnių aukštapelkės plotų. Šiam tipui taip pat priskiriamos paežerių liūnų juostos, susiformavę ežerų pakrantėse.

91D0 *Pelkiniai miškai. Pelkiniai spygliuočių ir mišrūs miškai užima beveik visą aukštapelkės plotą. Vyrauja pelkiniai pušynai (Ledo-Pinetum, Vaccinio uliginosae-Pinetum), vietomis su gausia karpotųjų beržų (Betula pendula) priemaiša.

9010 *Vakarų taiga. Brandūs spygliuočių miškai, aptinkami į pelkę įsiterpiančiuose mineraliniuose pusiasaliuose. Atskiri sklypai išsidėstę apypelkyje.

9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Keletas nedidelių pelkėtų juodalksnynų plotų įsikūrę apypelkyje (Ešerinio ežero rytinė pakrantė, Notigalės pelkės pietinis ir šiaurvakarinis pakraštys).

Pelkės fauna pasižymi retomis ir saugomomis rūšimis. Teritorijoje aptikta 16 paukščių rūšių, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784), taip pat įtrauktos į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą, iš jų 15 rūšių peri pačioje pelkėje ir jos apypelkyje. Gausiau sutinkamos perinčios gervės (Grus grus), tetervinai (Tetrao tetrix). Apypelkio miškuose peri juodasis gandras (Ciconia nigra). Rudeninių migracijų metu teritorijoje apsistoja pilkųjų žąsų (Anser anser) ir gervių (Grus grus) būriai.

Pagrindinė grėsmė yra pelkės sausėjimas ir apaugimas medžiais. Aplink pelkę buvo iškastas griovių ir kanalų tinklas, ištiesintos natūralių upelių vagos. Didžiausių pelkės ežerų vandens lygis taip pat yra reguliuojamas iškastais sausinimo grioviais. Melioracijos sistema pagreitina vandens nutekėjimą iš pelkės, tai skatina pelkės užžėlimą ir išlikusių atvirų plotų sunykimą.

Dėl sausinimo padarytos įtakos didelė pelkės dalis yra stipriai apaugusi pušimis (Pinus silvestris), todėl šiuo metu nemažoje teritorijos dalyje formuojasi jauni pelkėti pušynai. Apaugusiose pelkės dalyse spartėja eutrofikacija, o tai dar labiau skatina medžių vešėjimą. Dėl šios priežasties sparčiai mažėja pelkinių bendrijų plotas.

Nors miškai telmologiniame draustinyje tvarkomi pagal II miškų grupei keliamus reikalavimus, tačiau gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais, todėl išlieka grėsmė, kad dalis apypelkio miškų gali būti iškirsti. Pelkę supantys miškai atlieka svarbų buferinį vaidmenį, apsaugo pelkę nuo tiesioginio žemės ūkio poveikio. Šiuose ant mineralinio grunto augančiuose brandžiuose spygliuočių ir mišriuose miškuose nustatytos Europos Bendrijos svarbos miškų buveinės.

Apie 50% Notigalės pelkės miškų yra valdomi privačios nuosavybės teise arba numatyti privatizuoti.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslas – sudaryti sąlygas išsaugoti gamtinį pelkių ir pelkinių miškų buveinių kompleksą su būdinga bendrijų struktūra ir rūšių sudėtimi.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atstatyti pelkėje natūralų hidrologinį režimą, kad būtų išvengta intensyvaus atvirų aukštapelkių plotų apaugimo pelkiniais miškais ir atvirų plotų nykimo;

4.2. kartografuoti miškų buveines ir imtis priemonių joms apsaugoti;

4.3. informuoti vietos gyventojus ir lankytojus apie teritorijos vertybes ir jų apsaugos poreikius.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai^1
1. Atstatyti pelkėje natūralų hidrologinį režimą, kad būtų išvengta intensyvaus atvirų aukštapelkių plotų apaugimo pelkiniais miškais ir atvirų plotų nykimo	1.1. parengti hidrologinio režimo atstatymo projektą	Biržų regioninio parko direkcija	2008–2009 metai	I
	1.2. įgyvendinti hidrologinio režimo atstatymo projektą	VĮ Kupiškio miškų urėdija, Biržų regioninio parko direkcija	2009–2012 metai	I
	1.3. organizuoti, kad medžioklės plotų naudotojai reguliuotų vietinę bebrų populiaciją prie upelių, įtekančių į pelkę	Biržų regioninio parko direkcija	2007–2016 metai	II
2. Kartografuoti miškų buveines ir imtis priemonių joms apsaugoti	2.1. kartografuoti Europos Bendrijos svarbos gamtines buveines, sudaryti miško sklypų, kuriuose yra vertingiausios miškų buveinės, sąrašą ir atlikti analizę, kuriuose miško sklypuose yra didžiausia medynų iškirtimo grėsmė	Biržų regioninio parko direkcija	2007–2008 metai	I
	2.2. surengti 2 informacinius seminarus ir raginti miško savininkus, valdančius miško sklypus su vertingiausiomis buveinėmis, sudaryti sutartis dėl jų išsaugojimo pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonę „Miškų aplinkosauga“	Biržų regioninio parko direkcija	2007–2016 (seminarai – 2007–2008 metais)	I
3. Informuoti vietos gyventojus ir lankytojus apie teritorijos vertybes ir jų apsaugos poreikius	3.1. išleisti informacinį lankstinuką apie Notigalės pelkę (2000 egzempliorių tiražu)	Biržų regioninio parko direkcija	2007 metai	III
	3.2. įrengti informacinį stendą	Biržų regioninio parko direkcija	2008 metai	II

¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS
ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Biržų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Notigalės pelkės Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos objektų priežiūrą. Biržų regioninio parko direkcija atsakinga už pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projekto parengimą. VĮ Kupiškio miškų urėdija, vykdydama kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, organizuoja pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projekto įgyvendinimą (darbams finansuoti siūloma siekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamos paramos nepelno investicijoms miškuose). Biržų regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Kupiškio miškų urėdijai, rengiant paraišką finansavimui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti.

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Kupiškio miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari buveinių ar rūšių kokybės, dydžio ar gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

9. Teritorijoje nėra labai nestabilių ir greitai besikeičiančių ekosistemų, todėl nėra būtina Gamtotvarkos planą peržiūrėti kasmet. Pirmą kartą Gamtotvarkos planą reikėtų peržiūrėti 2009 m., atsižvelgiant į Notigalės pelkės hidrologinio režimo atstatymo projekte numatytas priemones, jų atlikimo terminus ir lokalizaciją bei šių priemonių įgyvendinimui reikalingas lėšas. Prireikus turi būti parengti pasiūlymai dėl Gamtotvarkos plano papildymo. Antrą peržiūrą reikėtų atlikti 2011 m.

10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Biržų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Biržų regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

11. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

11.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

11.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

11.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

11.4. pasiekti rezultatai;

11.5. suinteresuotų asmenų indėlis, pasiekti susitarimai ir kt.;

11.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

12. Pelkių, pievų ir miškų buveinių monitoringas numatytas Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių stebėsena turėtų būti atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai. Pirmą stebėseną rekomenduojama vykdyti 2008 m., vėliau – kas 3 metai. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Biržų regioninio parko direkcija.

13. Buveinių būklė turėtų būti vertinama pagal šiuos rodiklius: buveinės struktūra, charakteringų indikatorinių augalų rūšių skaičius ir gausumas, neigiamų veiksnių buvimas.

PASTABA. *Ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai.

______________