LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2005 m. birželio 10 d. Nr. 1V-562

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) 37 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2002, Nr. 111-4906; 2004, Nr. 109-4075) 29 punktu:

1. Tvirtinu Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisykles (pridedama).

2. Nurodau šį įsakymą paskelbti „Valstybės žiniose“.

DIREKTORIUS                                                                                       TOMAS BARAKAUSKAS

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras

2005-06-09

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo

tarnybos direktoriaus

2005 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1V-562

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius statinio saugos ir paskirties reikalavimus projektuojant, statant, įrengiant naujus ar rekonstruojant, remontuojant esamus elektroninių ryšių statinius, projektuojant, statant, įrengiant naujus ar rekonstruojant, remontuojant esamus statinius, kiek tai susiję su elektroninių ryšių inžinerinių sistemų juose įrengimu.

2. Taisyklės nustato specialius reikalavimus ryšių kabelių kanalų sistemos klojimui (V skyrius), kabelinės ryšių linijos tiesimui (VI skyrius), kabelinės ryšių linijos įrenginiams (VII skyrius), statinių elektroninių ryšių inžinerinių sistemų ir elektroninių ryšių inžinerinių tinklų įrengimui (VIII skyrius), elektroninių ryšių trasų ir patalpų įrengimui statiniuose (IX skyrius).

3. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu (Žin., 2004, Nr. 69-2382), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2004, Nr. 109-4075), normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir kitais teisės aktais.

4. Taisyklės yra privalomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, elektroninių ryšių infrastruktūros savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas.

II. SĄVOKOS

5. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:

Aparatinė – skirstomasis punktas, skirtas statinio elektroninių ryšių sistemų arba statinių komplekso vidaus elektroninių ryšių tinklų fiziniam prijungimui prie išorinių elektroninių ryšių inžinerinių tinklų bei elektroninių ryšių linijų paskirstymui vartotojams arba jų galiniams įrenginiams.

Apsauginis vamzdis – mažesnio kaip 60 mm skersmens vamzdis, skirtas ryšių kabeliams apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.

Darbo vieta – vieta, kurioje faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas dažniausiai naudojasi galiniais įrenginiais.

Elektroninių ryšių linija – fizinė elektroninių ryšių tinklo grandis, jungianti bet kuriuos tinklo taškus (viešųjų ir privačių tinklų kabelinė ryšių linija, tarp jų kabelinės televizijos tinklų kabeliai ir laidai, kurie įleisti į žemę, vidaus ir teritorinius vandenis arba RKKS, nutiesti stulpais (orinė linija), taip pat pritvirtinti prie statinių).

Elektroninių ryšių lizdas – elektroninių ryšių tinklo galinis taškas, skirtas galiniams įrenginiams prie statinio elektroninių ryšių inžinerinės sistemos prijungti.

Elektroninių ryšių patalpa – patalpa, skirta elektroninių ryšių įrenginiams sumontuoti.

Elektroninių ryšių trasa – horizontali trasa arba magistralinė trasa.

Horizontali trasa – statinio inžinerinės sistemos dalis, skirta ryšių kabeliams nuo elektroninių ryšių spintos iki elektroninių ryšių lizdų tiesti kanalais.

Kabelinė ryšių linija – varinė ar šviesolaidinė ryšių linija, skirta perduoti signalams laidinėmis priemonėmis.

Kabelinės ryšių linijos įrenginiai – įrenginiai, skirti signalams kabeline ryšių linija perduoti ir (ar) paskirstyti (skirstomosios spintos, dėžutės, stulpeliai, movos ir kt.).

Kanalas – uždara stačiakampio ar kitokios formos skerspjūvio tuščiavidurė konstrukcija laidams ir kabeliams kloti, skirta apsaugoti juos nuo mechaninių pažeidimų.

Kolektoriai – statiniai, skirti požeminiams įvairios paskirties kabeliams ir vamzdžiams pakloti bei atlikti jų montavimo, priežiūros ir remonto darbus.

Magistralinė trasa – statinio inžinerinės sistemos dalis, skirta ryšių kabeliams tarp statinio įvado, aparatinės ir elektroninių ryšių spintų, esančių viename statinyje, tiesti kanalais.

Statinio įvadas – statinio aptarnavimo vieta, kurioje susijungia statinio magistralinės trasos su kitų šalia esančių statinių magistralinėmis trasomis ir kitais elektroninių ryšių inžineriniais tinklais.

Ryšių kabeliai – variniai ar šviesolaidiniai kabeliai, skirti signalams perduoti.

Ryšių kabelių kanalas – 60 mm arba didesnio skersmens vamzdis, skirtas ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti bei jiems apsaugoti ir nutiestas tarp dviejų šulinių arba tarp šulinio ir statinio ar kitų susijusių įrenginių (kolektorių, šachtų, rūsių, skirstomųjų spintų, stulpelių ir kt.).

Ryšių kabelių kanalų sistema (RKKS) – sistema, sudaryta iš kanalų, šulinių bei kitų įrenginių (šulinių liukų, gelžbetonių dangčių, užraktų, ryšių kabelių atramų, gembių, gelžbetonių reguliavimo žiedų ir kt.), skirta ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti, sujungti ir naudoti po žeme neatliekant žemės kasimo darbų, taip pat tiltų ir kelių (gatvių) perdavimo konstrukcijose, bei kitiems elektroninių ryšių įrenginiams įrengti ir jiems apsaugoti.

Skirstomasis punktas – vieta, kurioje įrengiami elektroninių ryšių įrenginiai (perjungimo (komutavimo) įrenginiai, skirstytuvai, perdavimo priemonės ir kt.), skirti fiziniam elektroninių ryšių inžinerinių tinklų ir (ar) sistemų sujungimui (patalpa, niša, skirstomoji spinta, skirstomoji dėžutė, stulpelis ir kt.).

Šulinys – požeminė kamera, skirta ryšių kabelių kanalams įrengti bei ryšių kabeliams juose įverti ir (arba) išverti, tvirtinti, sujungti, naudoti ir kitiems ryšių įrenginiams įrengti bei jiems apsaugoti.

Valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Vamzdynas – vamzdžių, skirtų ryšių kabeliams tiesti, sistema.

6. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais patvirtintuose statybos techniniuose reglamentuose, nurodytuose šių Taisyklių IV skyriuje, pateiktas sąvokas.

III. SANTRUMPOS

7. Taisyklėse vartojamos tokios santrumpos:

7.1. TSM – termiškai susitraukiančios movos (termofitai);

7.2. PVC – polivinilchloridas;

7.3. PV – polivinilas;

7.4. PE – polietilenas;

7.5. HDPE – didelio tankio polietilenas;

7.6. RKKS – ryšių kabelių kanalų sistema;

7.7. ŠL – šviesolaidinė linija;

7.8. KRL – kabelinė ryšio linija.

IV. PAGRINDINIAI STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR STATYBOS REIKALAVIMAI

8. Elektroninių ryšių linijų, RKKS, pastatų, bokštų, antenų stiebų ir kitų statinių projektavimas, įrengimas ir statybos darbai vykdomi vadovaujantis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų nuostatomis bei Taisyklių nustatytais specialiaisiais reikalavimais.

9. Statybos dalyviai (statytojas (užsakovas), statinio projektuotojas, rangovas, tiekėjas ir kt.) yra atsakingi ir turi užtikrinti, kad elektroninių ryšių statiniai būtų projektuojami ir statomi taip, kad nekeltų pavojaus asmenims, gyvūnams bei turtui ir visuomenės interesams.

10. Statybos dalyviai (statytojas (užsakovas), statinio projektuotojas, rangovas, tiekėjas ir kt.) privalo užtikrinti, kad elektroninių ryšių statinys tenkintų esminius statinio reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

11. Elektroninių ryšių statinių statyboje naudojami statybos produktai turi būti tinkami panaudoti pagal paskirtį ir atitikti kitus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 187 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2140).

12. Elektroninių ryšių infrastruktūroje naudojama aparatūra ir (arba) įrenginiai, ryšių kabeliai ir laidai turi atitikti galiojančius jiems skirtus Lietuvos standartų, Europos standartų organizacijų – Europos standartizavimo komiteto, Europos elektrotechnikos standartizavimo komiteto ar Europos telekomunikacijų standartų instituto priimtų standartų, o tokių nesant, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos, Tarptautinės standartizavimo organizacijos ar Tarptautinės elektrotechnikos komisijos priimtų tarptautinių standartų ar rekomendacijų reikalavimus.

13. Projektuojant ir statant (rekonstruojant, kapitališkai remontuojant) elektroninių ryšių statinius, turi būti laikomasi juose naudojamų aparatūros ir (arba) įrenginių, kabelių ir laidų gamintojų reikalavimų, jeigu Taisyklės nenumato kitokių reikalavimų.

14. Elektroninių ryšių statinių statybai turi būti atliekamas jos poveikio aplinkai vertinimas, jeigu ši veikla įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) 1 priedėlį „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas“, arba į 2 priedėlį „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašas“ (televizijos, radijo stočių, radarų įrenginių įrengimas, kai bendras siųstuvų galingumas 20 kW ir daugiau, ir kt.), ir jeigu planuojamos ūkinės veiklos atrankos metu nustatoma, kad šiai veiklai yra privalomas jos poveikio aplinkai vertinimas. Tokia statyba galima tik esant atsakingos institucijos sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą.

15. Elektroninių ryšių statinių projektavimas vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80; Nr. 16) nustatyta tvarka ir sąlygomis.

16. Projektuojant ir statant nesudėtingus (tarp jų laikinus) elektroninių ryšių statinius (taksofono kabinas, konteinerio tipo komutavimo (perjungimo) įrenginius, radijo ryšio bazines stotis ir kt.) turi būti vadovaujamasi STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639; 2004, Nr. 90 (atitaisymas); 2004, Nr. 104 (atitaisymas); 2004, Nr. 136 (atitaisymas)) nuostatomis. Statiniai priskiriami nesudėtingiems (tarp jų laikiniems) statiniams pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002.

17. Projektuojant ir statant elektroninių ryšių statinius (magistralinius tinklus, radijo, radijo ryšio ir televizijos bokštus, radijo ryšio statinius ir kt.), pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639; 2004, Nr. 90 (atitaisymas); 2004, Nr. 104 (atitaisymas); 2004, Nr. 136 (atitaisymas)) priskirtus ypatingiems statiniams, vadovaujamasi šio reglamento nuostatomis.

18. Statybos leidimas elektroninių ryšių statiniams, kai jis yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, išduodamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (Žin. 2002, Nr. 55-2203) nustatyta tvarka.

19. Žemės darbai statant elektroninių ryšių statinius statybos sklype, esančiame riboto naudojimo teritorijoje, vykdomi ir leidimai žemės kasimo darbams vykdyti išduodami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 288 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“ (Žin., 1999, Nr. 79-2348) nustatyta tvarka ir sąlygomis.

20. Projektuojant, statant, įrengiant naujus ar rekonstruojant, remontuojant esamus elektroninių ryšių statinius turi būti laikomasi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652).

21. Projektuojant, statant, įrengiant naujus ar rekonstruojant, remontuojant esamus elektroninių ryšių statinius, statomus ar esančius saugomoje teritorijoje, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) reikalavimų.

22. Projektuojant, statant, įrengiant naujus ar rekonstruojant, remontuojant esamus elektroninių ryšių statinius, statomus ar esančius pajūrio juostoje, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3091) reikalavimų.

23. Elektroninių ryšių statinių projekto vykdymo ir statybos techninė priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtintų statybos techninių reglamentų STR 1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638) ir STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638) nustatytais atvejais ir tvarka.

24. Tinkamais naudoti laikomi elektroninių ryšių statiniai, kurie pripažinti tinkamais naudoti, kai tai yra privaloma, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1. 11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475).

25. Statybvietės turi būti įrengtos ir statybos darbai turi būti vykdomi laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą (Žin., 2003, Nr. 70-3170), Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 7-155), ir Saugos ir sveikatos taisykles statyboje DT 5-00, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 „Dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 3-74).

26. Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.

27. Asmenys, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę viešųjų ryšių tinklams tiesti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis, aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais, kolektoriais, kitais statiniais.

28. Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus statant, rekonstruojant ar nugriaunant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros savininkai nesusitaria kitaip.

29. Baigęs elektroninių ryšių infrastruktūros statybos, įrengimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus, asmuo turi sutvarkyti žemės savininkų teritorijas taip, kad jos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį (sutvarkyti aplinką, apželdinti žaliuosius plotus, atnaujinti dangą ir kt.). Žemės savininkai neturi teisės reikalauti atlikti kitus papildomus darbus ir padidinti darbų apimtį.

30. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrą eksploatuojančio asmens įgalioti darbuotojai ar kiti atstovai turi teisę prižiūrėti elektroninių ryšių infrastruktūrą pagal Vyriausybės nustatytas taisykles.

31. Prisijungti prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sutikimo draudžiama.

V. RYŠIŲ KABELIŲ KANALŲ SISTEMOS ĮRENGIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

32. Klojant RKKS, kai atliekami žemės kasimo darbai, statybos darbai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ (Žin., 2002, Nr. 54-2150) bei statybos techninio reglamento STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“ reikalavimus, statytojui (užsakovui) parengus statinio projektą, gavus leidimą statybos darbams bei pateikus kitus reikalingus privalomuosius dokumentus statybos darbams pradėti.

33. RKKS galima pradėti naudoti tik visiškai ją įrengus bei komisijai pasirašius pripažinimo tinkamu naudoti aktą statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS. ŽEMĖS DARBAI

34. Tiesiant ryšių kabelių kanalus bei įrengiant šulinius, juos remontuojant ar naudojant, paprastai atliekami šie žemės darbai: išardomi ir atstatomi šaligatviai bei važiuojamoji dalis; kasamos duobės ir tranšėjos; įrengiami sutvirtinimai grioviams ir tranšėjoms; užpilamos duobės ir tranšėjos; suplūkiamas gruntas; pakraunama ir išvežama atliekama žemė; išlyginamas gruntas ir atliekami kiti aplinkos tvarkymo darbai.

35. Prieš pradedant žemės darbus turi būti gauti visi tokiems darbams atlikti reikalingi leidimai. Vykdyti žemės darbus šalia esančių kitų požeminių ar antžeminių statinių leidžiama tik dalyvaujant minėtų statinių savininkui, jei statinio projektavimo sąlygų sąvade nenurodyta kitaip.

36. Prieš pradedant žemės darbus, griovys ir trasa turi būti tiksliai pažymėti pagal statinio projektą. Žymint trasą, turi būti pažymėta:

36.1. ašinė tranšėjos linija;

36.2. požeminiai įrenginiai;

36.3. trasos kertami kabeliai ir kiti požeminiai inžineriniai tinklai.

37. Trasa žymima gairėmis, panaudojant matavimo ruletes. Susikirtimo su kitais požeminiais statiniais vietos žymimos kuoleliais su atitinkamais užrašais: „kabelis“, „vandentiekis“ ir kt. Žymint trasą, nukrypti nuo darbo brėžinių leidžiama tik iš naujo suderinus statinio projektavimo sąlygas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2153; 2003, Nr. 50-2238) nustatyta tvarka.

38. Kasant duobes ar tranšėjas gyvenamosiose vietovėse, aplink darbų vietą turi būti padaryti aptvarai su įspėjamaisiais užrašais. Jeigu dirbama kelyje ar prie kelio, statybos arba žemės darbų vadovas privalo pasirūpinti, kad darbo vietos būtų pažymėtos reikiamais kelio ženklais, aptveriamaisiais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui – ir signalinėmis šviesomis. Kelyje ne transporto priemonėse ar mechanizmuose esantys darbininkai privalo vilkėti ryškiaspalves įspėjamąsias liemenes.

39. Prieš pradedant darbus, trasoje esantys medžiai ir šulinių landos turi būti apsaugoti, kad nebūtų užpilti žeme ir nuo transporto priemonių. Prie priešgaisrinės saugos šulinių turi būti paliekamas laisvas privažiavimas.

40. Normaliam pėsčiųjų ir transporto eismui užtikrinti per griovius turi būti padaryti laikini tilteliai. Tilteliai gatvėse turi būti apskaičiuoti ne mažesniam kaip 10 tonų svoriui, o įvažiavimuose į kiemus – ne mažesniam kaip 7 tonų svoriui. Tiltelis turi būti tokio ilgio, kad jis atsiremtų ant natūralaus grunto už šlaito. Po transporto tilteliais griovių šlaitai turi būti sutvirtinti lentomis ir spyriais.

TREČIASIS SKIRSNIS. TRANŠĖJOS STRUKTŪRA

41. Tranšėją turi sudaryti šios dalys:

41.1. išlyginamasis sluoksnis;

41.2. pirminio užpylimo sluoksnis;

41.3. galutinio užpylimo sluoksnis.

42. Išlyginamasis sluoksnis yra ant grunto ar pasirinktos pagrindu konstrukcijos formuojamas statybos produktų sluoksnis, ant kurio bus klojami ryšių kabeliai arba vamzdžiai. Išlyginamojo sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m. Tranšėjose, kuriose bus klojami ryšių kabeliai, išlyginamajam sluoksniui naudojamas smėlis, žvyras arba skalda, jeigu statinio projekte nenumatyta kitaip. Maksimalus išlyginamajam sluoksniui naudojamo smėlio, žvyro ar skaldos sudėtinių dalelių dydis neturi viršyti 10 procentų vamzdžio skersmens, bet negali būti didesnis kaip 20 mm. Tranšėjose, kuriose bus klojami ryšių kabeliai, naudojamas 0,1 m smėlio arba sijotos žemės sluoksnis. Jeigu gruntas atitinka šiuos reikalavimus, išlyginamojo sluoksnio nereikia.

43. Pirminio užpylimo sluoksnis yra statybos produktų sluoksnis, pilamas virš išlyginamojo sluoksnio aplink vamzdį ar ryšių kabelį siekiant juos apsaugoti. Pirminio užpylimo sluoksnio virš vamzdžio storis turi būti ne didesnis kaip 0,3 m ir ne mažesnis kaip 0,15 m. Pirminio užpylimo sluoksnio virš ryšių kabelio storis turi būti ne didesnis kaip 0,3 m ir ne mažesnis kaip 0,1 m. Pirminio užpylimo statybos produktai turi atitikti reikalavimus, nurodytus Taisyklių 43 punkte. Pirminio užpylimo sluoksnio statybos produkto tankis turi būti toks, kad vamzdžio ar ryšių kabelio deformacija neviršytų techninėje specifikacijoje nustatytų leistinų dydžių.

44. Apgyvendintoje vietovėje pagal konkrečias sąlygas galutinio užpylimo sluoksniui turi būti naudojami lengvai tankinami statybos produktai. Neapgyvendintoje vietovėje galima naudoti iš tranšėjos iškastą gruntą. Galutinio užpylimo statybos produktams turi būti taikomos tokio grūdėtumo normos: 1 m storio sluoksnyje (matuojant nuo vamzdžio ar ryšių kabelio viršaus) negali būti didesnių kaip 0,3 m skersmens akmenų ar skaldos atplaišų. Galutinio užpylimo sluoksnio statybos produktai turi būti skirtingo grūdėtumo, kad neliktų tarpų, kurie padidina netolygaus įšalo galimybę.

KETVIRTASIS SKIRSNIS. TRANŠĖJOS GYLIS

45. Minimalus vamzdžių klojimo gylis (minimalus atstumas nuo grunto paviršiaus iki viršutinio vamzdžio viršutinės briaunos) pateiktas šių Taisyklių 1 priedo 1 lentelėje.

46. Tranšėjų gylis įvade į šulinius pateiktas šių Taisyklių 1 priedo 2 lentelėje.

PENKTASIS SKIRSNIS. VAMZDŽIŲ TIPO PARINKIMAS

47. Vamzdžių tipas parenkamas atsižvelgiant į vamzdžių paskirtį, vamzdžių klojimo vietą, vamzdžių klojimo gylį, pirminio užpylimo tipą, pirminio užpylimo tankinimo technologiją, transporto apkrovą, grunto savybes.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS. VAMZDŽIŲ PERĖJIMAS PER BETONINES KONSTRUKCIJAS

48. Kai vamzdžiai kerta betonines konstrukcijas (šulinių sienas, statinių pamatus ir pan.), turi būti naudojamos specialiai tam skirtos movos. Movos viduje turi būti guminis tarpiklis, o išorinė movos dalis turi būti apibetonuojama. Vietoje movos galima naudoti didesnio skersmens trumpą vamzdį, o vietoje guminio tarpiklio ertmes užpildyti poliuretano putomis.

49. Jei nereikalaujama hermetiškumo vandeniui, vamzdis apibetonuojamas tiesiog sienoje, be movos.

SEPTINTASIS SKIRSNIS. KANALŲ KRYPTIES PAKEITIMAI

50. Kanalo kryptis turi būti keičiama taip, kad tempiamo kabelio trintis į vamzdžio sieneles būtų kuo mažesnė. PVC vamzdžių mažiausias leidžiamas lenkimo spindulys yra 300 x d (d – išorinis vamzdžio skersmuo). Lenkiamo vamzdžio galai turi būti paremti taip, kad lenkimas nesusidarytų vamzdžių sujungimo vietose. Didžiausias leistinas jungties kampo nukrypimas yra 2 laipsniai.

51. Vamzdžių sujungimui turi būti naudojami ne daugiau kaip 45 laipsnių kampiniai vamzdžiai. Didesnio kampo kampiniai vamzdžiai gali būti naudojami tik vietose, kur vamzdžiai įvedami į statinius ar elektroninių ryšių įrenginius.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS. VAMZDŽIŲ ĮRENGIMO IR REMONTO DARBAI

52. Visi su vamzdžių įrengimu susiję darbai – vamzdžių pjovimas, jungimas, betoninių konstrukcijų (šulinių sienų, statinių pamatų ir pan.) kirtimas – turi būti atliekami laikantis vamzdžių gamintojų nustatytų reikalavimų ir naudojant tik jų komplektuojamuosius statybos produktus.

DEVINTASIS SKIRSNIS. DUOBĖS TIPINIAMS ŠULINIAMS ĮRENGTI

53. Duobių tipiniams šuliniams įrengti matmenys pateikti šių Taisyklių 1 priedo 5 lentelėje. Esant biriam gruntui būtina sutvirtinti duobės kraštus.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS. ATSTUMAI TARP ŠULINIŲ

54. RKKS trasa ir jos atskiros atkarpos turi būti kuo tiesesnės. Atstumas tarp šulinių tiesiuose RKKS trasos ruožuose neturi viršyti 300 m.

55. Kampiniai vamzdžiai RKKS atkarpose tarp šulinių gali būti naudojami tik nesant objektyvios galimybės įrengti tiesios atkarpos tarp šulinių.

56. Jeigu atkarpoje tarp dviejų šulinių panaudotas kampinis vamzdis, trasos ilgis tarp šulinių neturi viršyti 90 m, o trumpesnės atkarpos iki kampinio vamzdžio ilgis neturi viršyti 20 m.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS. ĮVADINIAI ŠULINIAI

57. Įvadiniai šuliniai įrengiami prie telefono stočių ar kitų statinių bei įrenginių ir yra skirti ryšių kabeliams į minėtus statinius ar įrenginius įvesti.

58. Įvadinių šulinių, įrengiamų prie telefono stočių, dydis parenkamas taip, kad užtikrintų reikalingą telefono stoties talpą. Šie įvadiniai šuliniai iš išorės turi būti padengiami hidroizoliacine medžiaga. Įvado kanalas turi turėti nuolydį į įvadinio šulinio pusę. Esant tikimybei, kad įvadiniame šulinyje gali būti vandens, įvadiniame šulinyje turi būti įrengtas drenažas.

59. Įvadinio šulinio į statinius su rūsiu dydis parenkamas taip, kad užtikrintų reikalingą kanalų skaičių įvade ir praeinančių kanalų skaičių. Įvadinio šulinio matmenys turi būti tokie, kad leistų padaryti įvado nuolydį į įvadinio šulinio pusę. Atstumas nuo įvadinio šulinio iki statinio neturi viršyti 30 m.

60. Įvado vamzdžio angos iš abiejų pusių turi būti hermetizuotos taip, kad dujos ir drėgmė nepatektų į statinio vidų.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS. REIKALAVIMAI KOLEKTORIŲ STATYBAI

61. Kolektoriuose be ryšių kabelių gali būti klojami įvairios paskirties kabeliai ir vamzdynai: elektros kabeliai; dujotiekio vamzdžiai; šiluminės trasos vamzdžiai; vandens drenažas ir kt.

62. Kolektoriuose turi būti angos įrenginiams įleisti į kolektorių, jei to negalima padaryti per įprastas priėjimo vietas.

63. Kolektoriuose ryšių kabeliai turi būti guldomi ant iškyšų, kad būtų lengvai pasiekiami juos tiesiant, naudojant bei remontuojant.

64. Sunkiems (didesnio kaip 50 kg svorio) statybos produktams, konstrukcijoms ar jų elementams perkelti kolektoriuose turi būti numatyti tam skirti įrenginiai (pvz.: bėgiai, kabliai blokams, kėlimo mechanizmams ir pan.).

65. Metalinių konstrukcijų kolektoriuose ilgaamžiškumas turi būti toks pats, kaip ir kitų kolektoriaus konstrukcijų. Kolektoriuose turi būti numatytos priemonės vandens kondensatui mažinti.

66. Kolektoriuose ryšių kabelių atstumas nuo elektros kabelių turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.

67. Kabeliams tvirtinti kas 0,9 m viena nuo kitos sustatomos gembės, prie kurių tvirtinamos iškyšos. Atstumas tarp iškyšų pagal vertikalę turi būti ne mažesnis kaip 0,15 m.

68. Kolektoriuose turi būti palaikoma temperatūra, numatyta ryšių kabelio gamintojo techninėje specifikacijoje.

69. Projektuojant kolektorių, turi būti įvertinti leistini ryšių kabelių išlenkimai. Ryšių kabeliai turi būti apsaugoti nuo graužikų, vibracijos, smūgių ir kitų pažeidimų.

70. Įrenginiams įleisti į kolektorius ir įrengimo darbams atlikti virš tarnybinio įėjimo turi būti numatytos angos. Statybos laikotarpiu gali būti padarytos papildomos angos, kurios vėliau turi būti užtaisomos. Atstumas tarp dviejų įėjimo angų neturi būti didesnis kaip 500 m. Durys turi būti įrengtos taip, kad nebūtų galima jų blokuoti ir kad jos būtų hermetiškos.

71. Pertvaros, skirtos apsaugoti nuo gaisro ir potvynio plitimo, turi būti įrengiamos taip, kad tarp jų būtų bent viena įėjimo anga.

72. Visi ryšių kabeliai ir vamzdynai turi būti pritvirtinti taip, kad jų neveiktų pakeliamosios jėgos. Kolektorius po važiuojamąja dalimi turi būti įrengtas taip, kad jo viršus būtų ne mažesniame kaip 1 m gylyje nuo važiuojamosios dalies paviršiaus.

73. Kolektoriuje turi būti savaiminis arba mechaninis vėdinimas. Mechaninis vėdinimas turi būti įrengtas kolektoriuose, kur yra didelis pavojus, kad į kolektorių gali patekti kenksmingos medžiagos. Visais kitais atvejais pakanka savaiminio vėdinimo.

74. Kolektoriuje turi būti įrengta drenažo sistema, kuri, įvertinus galimą patekti į kolektorių vandens kiekį, turi būti pakankama vandeniui iš kolektoriaus pašalinti.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS. ATSTUMAI IKI KITŲ INŽINERINIŲ TINKLŲ

75. Klojant RKKS lygiagrečiai su kitais požeminiais inžineriniais tinklais arba juos kertant, turi būti išlaikyti ne mažesni minimalūs atstumai, už nurodytus šių Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS. TIESIMAS PER TILTUS

76. Tiltais per vandens telkinius, geležinkelio kelius bei kelius (gatves), taip pat viadukais ir estakadomis (toliau – tiltai) RKKS kanalai gali būti klojami tiltų vidinėse konstrukcijose numatytose vietose, atsižvelgiant į tilto konstrukcijų judėjimą temperatūros siūlių vietose ir vibraciją dėl transporto.

77. Ryšių kabelių kanalai gali būti įrengiami tilto šaligatvyje. Nesant galimybės nutiesti vamzdžius tilto šaligatvyje, ryšių kabelių kanalai įrengiami specialiose metalinėse konstrukcijose, pakabintose arba pritvirtintose prie tilto arba po tiltu. Šiuo atveju tipinėse konstrukcijose pagal sijų matmenis pagaminami plieniniai tvirtinimo įtvarai.

78. RKKS vamzdžiai gali būti kabinami po tiltu naudojant vamzdžių laikiklius. Stacionarus laikiklis tvirtinamas prie vamzdžio išplatėjimo ir turi tvirtai apgaubti vamzdį, tuo tarpu nuimamame laikiklyje vamzdis gali judėti laisvai, atsižvelgiant į temperatūros pokyčius. Atstumas tarp laikiklių neturi viršyti 10 x de (de – vamzdžio išorinis skersmuo).

79. Šuliniai įrengiami ties tilto atramomis ir temperatūrinėmis siūlėmis.

80. Prireikus tiltuose gali būti įrengiami kitų, nei šių Taisyklių 1 priedo 5 lentelėje nurodytų, konstrukcijų šuliniai.

81. Atstumas tarp šulinių ant tilto neturi viršyti 100 m.

82. Tilto prieigose šuliniai įrengiami kaip įmanoma arčiau išorinės tilto atramos.

83. Ryšių kabelių kanalų ir šulinių konstrukcinė išraiška parenkama atsižvelgiant į tilto matmenis ir konstrukciją, tačiau kiekvienu atveju konstrukcinė išraiška pateikiama atskirai statinio projekte.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS. TIESIMAS PER KELIUS (GATVES)

84. Perėjimuose per kelius (gatves) RKKS viršutinio vamzdžio viršutinė briauna turi būti ne mažesniame kaip 0,7 m gylyje nuo kelio paviršiaus. Jeigu negalima įvykdyti šio reikalavimo, vamzdžiai guldomi į apsauginį gaubtą arba įbetonuojami, bet kiekvienu atveju konstrukcinė išraiška turi būti pateikiama atskirai statinio projekte.

85. Statybos darbams keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose atlikti būtina gauti kelio savininko ar valdytojo leidimą pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492).

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS. TIESIMAS PER GELEŽINKELIO KELIUS

86. Klojant RKKS per geležinkelio kelius, žemės kasimo darbai atliekami ne arčiau kaip 3 m nuo geležinkelio kelio žemės sankasos pagrindo krašto.

87. Kertant geležinkelio kelius, atstumas nuo geležinkelio kelio paviršiaus iki vamzdžio turi būti ne mažesnis kaip 1,1 m. Vamzdžio galai horizontalioje plokštumoje turi būti nutolę nuo geležinkelio kelio žemės sankasos pagrindo krašto ne arčiau kaip 3 m.

88. Klojant RKKS vamzdžius po geležinkelio kelio linijomis, vamzdynas privalo turėti nuolydį iš vienos pusės į kitą arba iš centro į abi puses.

89. Kertant geležinkelio kelius, turi būti naudojami padidinto atsparumo PVC, PE arba plieniniai vamzdžiai.

VI. KABELINĖS RYŠIŲ LINIJOS TIESIMAS PIRMASIS SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

90. Atliekant kabelinės ryšių linijos statybos darbus, nukrypimai nuo statinio projekto galimi tik iš naujo suderinus statinio projektavimo sąlygas statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ nustatyta tvarka.

91. Prieš pradedant kabelinės ryšių linijos statybos darbus statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nustatytais atvejais turi būti gauti reikiami leidimai. Vykdyti statybos darbus požeminių ar antžeminių statinių apsaugos zonose leidžiama tik gavus šių statinių savininkų raštiškus sutikimus.

92. Pagrindinės kabelinės ryšių linijos sudėtinės dalys yra ryšių kabeliai bei jungiamieji kabelinės ryšių linijos įrenginiai: skirstomieji stovai, skirstomosios spintos, skirstomosios dėžutės, stulpeliai, movos ir kt.

93. Kabelinė ryšių linija gali būti tiesiama RKKS, tiesiogiai grunte ar apsauginiuose vamzdžiuose, kolektoriuose, šachtose ir (arba) rūsiuose, kertant kitus požeminius inžinerinius tinklus, per kelius (gatves), geležinkelio kelius, tiltus, vandens telkinius ir kitas kliūtis, taip pat stulpais (orinės linijos), įvedama į statinius ir įrenginius bei tiesiama patalpų viduje.

94. Nutiesta, sumontuota bei pripažinta tinkama naudoti kabelinė ryšių linija turi užtikrinti nenutrūkstamą ryšį tarp linijos įrenginių bei reikalaujamus perduodamo signalo parametrus.

95. Kabelinės ryšių linijos statinio projekte turi būti numatytos apsaugos priemonės nuo atmosferinių elektros iškrovų, o šalia elektros perdavimo linijų, elektrifikuotų geležinkelio kelių ir kitų elektros perdavimo priemonių – specialios elektros saugos priemonės.

96. Tiesiant šviesolaidinio kabelio elektroninių ryšių liniją, turi būti naudojami specialūs šviesolaidinio kabelio tiesimo metodai, užtikrinantys, kad šviesolaidinio kabelio skaidulų neveiktų pernelyg stipri mechaninė tempimo, lenkimo ir gniuždymo jėga. Šviesolaidinio kabelio lenkimo spindulio reikšmės klojimo ir įrengimo metu yra nurodytos jo techninėje specifikacijoje.

97. Šviesolaidinio kabelio skaidulos pailgėjimas negali viršyti 0,2 procento. Draudžiama viršyti kiekvienai šviesolaidinio kabelio konstrukcijai nustatytas maksimalias tempimo jėgas. Statyboje naudojami šviesolaidiniai kabeliai turi atitikti techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus.

98. Ryšių kabeliai, nutiesti tiesiogiai grunte, turi būti apsaugoti nuo pažeidimų.

99. Draudžiama pažeisti ryšių kabelio apsauginę dangą. Tose vietose, kur ateityje bus atliekami žemės kasimo darbai, galintys pažeisti ryšių kabelį, ryšių kabeliai turi būti papildomai apsaugoti.

100. Ryšių kabelio tiesimo technologija parenkama atsižvelgiant į grunto ir kitų požeminių vamzdynų teritorinį išsidėstymą. Minkštame grunte ryšių kabeliai gali būti tiesiami tiesiogiai į atviros tranšėjos dugną ir užberiami iškasta išsijota žeme. Kietame grunte ryšių kabeliai turi būti tiesiami ant ne mažesnio kaip 0,1 m storio smėlio arba išsijotos žemės sluoksnio, lygiai paskleisto tranšėjos dugne, o virš ryšių kabelių turi būti užpiltas ne mažesnio kaip 0,1 m storio išsijotos žemės sluoksnis.

101. Prieš tiesiant kabelinę ryšių liniją, turi būti atliekami būgnuose esančių kabelių kontroliniai patikrinimai, kurių duomenys sutikrinami su gamintojo arba statytojo (užsakovo) pateiktais ryšių kabelių pasais ir sertifikatais. Šie duomenys įtraukiami į statinių pripažinimo tinkamais naudoti dokumentaciją.

102. Ryšių kabelį galima pradėti tiesti nuo bet kurio būsimos kabelinės ryšių linijos galo. Tačiau ryšių kabelių jungimų schemose reikia įrašyti visų ryšių kabelių būgnų gamyklinius numerius, o ryšių kabelių pasus ir atitikties dokumentus pridėti prie statybos techninės bei vykdymo dokumentacijos.

103. Ryšių kabelių tiesimo darbų vietos (grioviai, trasa, sankirtos su kliūtimis ir kt.) turi būti tiksliai pažymėtos pagal statinio projektą ir darbo brėžinius. Ryšių kabelių trasa žymima gairėmis, o sankirtų su požeminėmis kliūtimis vietos – kuoleliais su atitinkamais užrašais: „kabelis“, „vandentiekis“ ir pan. Žymint trasą nukrypti nuo darbo brėžinių leidžiama tik iš naujo suderinus projektavimo sąlygas statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ nustatyta tvarka.

104. Šuliniuose, kolektoriuose ir šachtose ryšių kabeliai turi būti sužymėti. Šviesolaidiniai kabeliai dažomi geltonomis juostomis (dvi 0,2 m pločio geltonos juostos su 0,1 m tarpu) ir žymimi prie HDPE arba šviesolaidinio kabelio pritvirtinant švininę arba plastikinę ne mažesnę kaip 40 mm pločio ir 20 mm aukščio baltą arba geltoną kortelę. Užrašai ant švininių kortelių iškalami specialiais kaltukais, o ant plastikinių kortelių užrašomi juodu rašikliu, kurio žymės yra atsparios galimiems aplinkos poveikiams. Varinių ir šviesolaidinių kabelių žymėjimo kortelėse turi būti pateikta šių Taisyklių 204 punkte nurodyta informacija.

105. Kabelinė trasa tarp kabelinės ryšių linijos įrenginių ir atsišakojimų privalo būti tiesiama taip, kad linijinių sujungimų kiekis būtų kuo mažesnis. Tiekėjų pristatomi kabelių būgnai turi būti pritaikyti technikai, naudojamai ryšių kabeliui įpūsti ar pratraukti vamzdžiais arba tiesti grunte.

ANTRASIS SKIRSNIS. ŠVIESOLAIDINIŲ KABELIŲ IR KITŲ STATYBOS PRODUKTŲ KLASIFIKACIJA IR PANAUDOJIMAS

106. Projektavimo metu šviesolaidinių kabelių konstrukcijos (dielektriniai, armuoti, povandeniniai, stotiniai, kabinami ant atramų ir pan.) parenkamos taip, kad jų parametrai atitiktų konkrečios trasos ypatumus.

107. Apsauginių vamzdžių tipai ir parametrai turi atitikti šių Taisyklių 1 priedo 9 lentelėje nurodytus tipus ir parametrus. Jeigu gamintojas garantuoja reikiamą vamzdžių tvirtumo klasę, atsparumą vidiniam spaudimui ir kitus apsauginių vamzdžių techninius reikalavimus, vamzdžių sienelių storis gali skirtis nuo nurodytų šių Taisyklių 1 priedo 9 lentelėje.

108. Tiesiant šviesolaidinio kabelio elektroninių ryšių liniją, be šviesolaidinio kabelio ir apsauginių vamzdžių, naudojamos šios dalys ir statybos produktai, kurių techniniai parametrai turi atitikti konkrečių statinio projektų specifikacijas ar normatyvinius statybos techninius dokumentus:

108.1. šviesolaidinio kabelio jungimo movos (tiesioginės, atsišakojimo);

108.2. šviesolaidinės kabelinės ryšio linijos įrenginiai;

108.3. vienos jungties jungiamasis šviesolaidis;

108.4. dviejų jungčių jungiamasis šviesolaidis;

108.5. šviesolaidžių jungties pagrindas;

108.6. HDPE movos;

108.7. dėžės šviesolaidinio kabelio sujungimo movoms ir šviesolaidinio kabelio atsargoms patalpinti;

108.8. gelžbetoniniai stulpeliai su kontroliniu matavimo punktu;

108.9. technologiniai, įspėjamieji ir nurodomieji šviesolaidinio kabelio elektroninių ryšių linijos trasą žymintys ženklai;

108.10. zondai šviesolaidinio kabelio movų ir atsargų vietai nustatyti;

108.11. signalinis laidas šviesolaidinio kabelio trasai nustatyti ir apsaugoti;

108.12. įspėjamoji juosta šviesolaidinio kabelio apsaugai.

TREČIASIS SKIRSNIS. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS RKKS

109. RKKS ryšių kabelis įpučiamas į apsauginį vamzdį arba veriamas į kanalą be apsauginio vamzdžio. Jeigu šio metodo neįmanoma pritaikyti, naudojamos mechaninės ryšių kabelio įtraukimo į RKKS priemonės.

110. Turint laisvą kanalą, šviesolaidinį kabelį RKKS galima tiesti ir be apsauginio vamzdžio.

111. Ryšių kabelius įvesti į RKKS leidžiama, jei aplinkos oro temperatūra nėra žemesnė už ryšių kabelio gamintojo specifikacijoje nustatytą normą.

112. Įvedant ryšių kabelį per kelis RKKS taškus, turi būti užtikrinta ryšių kabelio apsauga nuo mechaninių pažeidimų kanalo įėjime ir išėjime kiekviename šulinyje.

113. Įvedant ryšių kabelį į RKKS, būtina laikytis ir kontroliuoti įtempimo galią, kad ji neviršytų galios, nurodytos ryšių kabelio techninėje specifikacijoje. Į RKKS kanalą įtraukiamo ryšių kabelio ilgis turi būti parenkamas atsižvelgiant į didžiausią leistiną tempimo jėgą konkrečiai ryšių kabelio konstrukcijai, trintį vamzdyje ir ryšių kabelio svorį.

114. Jeigu į šulinį įeinančių ir išeinančių kanalų skaičius bei išdėstymo forma yra vienoda, kanalas ir jame tiesiamas ryšių kabelis turi būti pažymimi tuo pačiu numeriu.

115. Šuliniuose ryšių kabeliai negali būti susipynę ar tarpusavyje susikryžiavę.

116. Ryšių kabeliai apžiūros įrenginiuose turi būti sužymėti, suguldyti ant iškyšų ir pririšti prie jų. Movos turi būti suguldomos tarp gembių.

117. Atstumas nuo ryšių kabelio iki šulinio perdengimo ir šulinio grindų turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.

118. Pabaigus ryšių kabelio tiesimo darbus, vamzdžių įėjimo angos turi būti sandariai hermetizuotos.

KETVIRTASIS SKIRSNIS. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS KOLEKTORIUOSE

119. Atstumas tarp elektros ir varinių ryšių kabelių turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m. Kai sankirtoje su elektros kabeliais šis atstumas negali būti išlaikytas, varinis ryšių kabelis turi būti įtrauktas į apsauginį vamzdį.

120. Šviesolaidiniai kabeliai gali būti tiesiami greta elektros kabelių. Elektros pastotėse turi būti tiesiami dielektriniai šviesolaidiniai kabeliai.

121. Atstumas tarp ryšių kabelių ir kitų inžinerinių tinklų turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m.

122. Ryšių kabeliai neturi būti tarpusavyje susikryžiavę ar susipynę.

123. Visi kolektoriuose tiesiami ryšių kabeliai turi būti sužymėti, suguldyti ant iškyšų ir pririšti prie jų. Kolektoriuose šviesolaidinis kabelis turi būti dažomas geltonomis juostomis ne rečiau kaip 10 m atstumu viena nuo kitos.

124. Jeigu ryšių kabelius gali pažeisti graužikai, ryšių kabeliai privalo turėti sustiprintus, šarvuotus arba graužikams atsparius apvalkalus arba graužikams atsparias chemiškai apdorotas dangas.

PENKTASIS SKIRSNIS. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS PER TILTUS

125. Tiltais ryšių kabeliai turi būti tiesiami tiltų konstrukcijoje numatytais kanalais (vamzdžiais arba latakais), o jų nesant – apsauginiuose vamzdžiuose, tačiau turi būti atsižvelgta į tilto konstrukcijų judėjimą temperatūros siūlių vietose, vibraciją dėl transporto bei tiltus naudojančių įmonių technines sąlygas.

126. Vietose, kur galimos didelės vibracijos (pvz.: tilto atramų sujungimų išsiplėtimuose) arba kur yra pernelyg didelių lenkimų pavojus (pvz.: kabelio atkarpos tarp tiltų ir stačių šlaitų), ryšių kabeliai turi būti apsauginiuose vamzdžiuose.

127. Ryšių kabelius jungti ant tiltų draudžiama.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS TIESIOGIAI GRUNTE

128. Ryšių kabeliams tiesti tiesiogiai grunte gali būti naudojami šie metodai:

128.1. tiesimas tranšėjose;

128.2. tiesimas kabelio klotuvu.

129. Ryšių kabeliai tiesiogiai grunte turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,75 m gylyje nuo žemės paviršiaus.

130. Tiesiogiai į gruntą gali būti klojami tik padidinto mechaninio atsparumo dielektriniai, armuoti, šarvuoti arba apsaugoti apsauginiu HDPE šviesolaidiniai kabeliai.

131. Tiesiant ryšių kabelius būtina užtikrinti, kad nebūtų viršyta mechaninė apkrova, kuri sukeliama ryšių kabeliams taikant pasirinktą vieną iš šių Taisyklių 128 punkte nurodytų tiesimo metodų, taip pat didžiausia leistina ryšių kabelio tempimo jėga, lenkimo spindulys ir gniuždymo jėga, nurodyti techninėse specifikacijose.

132. Ryšių kabeliai, užkasti tiesiogiai į gruntą, turi būti apsaugoti nuo atsitiktinių pažeidimų padengiant juos apsaugine danga. Tiesiant ryšių kabelį bet kuriuo iš šių Taisyklių 128 punkte nurodytų metodų, neturi būti pažeista ryšių kabelio apsauginė danga.

SEPTINTASIS SKIRSNIS. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS TRANŠĖJOSE

133. Ryšių kabelis, tiesiamas tranšėjoje, negali būti įtemptas ir turi būti prigludęs prie tranšėjos dugno.

134. Prieš kasant tranšėjas turi būti nustatytos esamos kabelių ar kitų požeminių inžinerinių tinklų trasos, į darbų vietą iškviesti požeminių inžinerinių tinklų savininkai, ir darbai atliekami šių savininkų rašytiniu leidimu.

135. Jeigu gruntas uolingas, tranšėjos dugnas turi būti padengtas 0,1 m smėlio arba smulkaus grunto sluoksniu. Ryšių kabelį turi dengti ne mažesnio kaip 0,1 m storio smulkaus neakmeningo grunto sluoksnis. Ant ryšių kabelio pilamas gruntas neturi pažeisti ryšių kabelio.

136. Tiesiant tranšėjoje kelis ryšių kabelius, jie turi būti guldomi lygiagrečiai, jų nekryžiuojant.

137. Jeigu tiesiant kelis ryšių kabelius jų statybinių ilgių skirtumai neleidžia movas daryti vienoje vietoje, o ilgių skirtumas ne didesnis nei 20 m, tai ilgesni ryšių kabeliai nupjaunami taip, kad sujungtos movos būtų šalia.

138. Prieš užkasant tranšėją, visi požeminiai statiniai ir įrenginiai turi būti pažymėti darbo brėžiniuose nurodant atstumus iki kitų šalia esančių statinių.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS. KELIŲ (GATVIŲ) IR ŽEMĖS SANKASŲ KIRTIMAS TIESIANT RYŠIŲ KABELIUS

139. Perėjimuose per kelius (gatves) ir žemės sankasas kabelinė ryšių linija gali būti tiesiama šiais būdais: 139.1. kasant tranšėją;

139.2. kabelio klotuvu;

139.3. požeminiais vamzdžiais;

139.4. orine linija.

140. Kai naudojamas tranšėjos kasimo būdas, tranšėjoje paklojamas vamzdis, po to tranšėja užkasama ir toje vietoje sutankinamas gruntas. Į vamzdį įtraukus apsauginį vamzdį arba ryšių kabelį, vamzdžio galai turi būti hermetizuoti.

141. Tiesimo kabelio klotuvu būdas, kai ryšių kabelis tiesiamas tiesiogiai į gruntą, gali būti naudojamas tik kertant kelius, dviračių takus ir kitas vietas su žvyro danga, kur nėra didelio judėjimo. Kitais atvejais ryšių kabeliai, tiesiami po žeme, turi būti apsauginiuose vamzdžiuose. Apsauginiai vamzdžiai klojami pagal RKKS klojimo reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių V skyriuje. Paklojus apsauginį vamzdį ir pravėrus jame ryšių kabelį, vamzdžio įėjimo ir išėjimo angos turi būti hermetizuotos. Prieš tiesiant ryšių kabelius arba apsauginius vamzdžius kabelio klotuvu turi būti atkastos požeminių inžinerinių tinklų kirtimo vietos arba įrengti požeminiai perėjimai.

142. Kai tiesiama požeminiais vamzdžiais, vamzdžiai įrengiami kryptinio gręžimo arba pradūrimo būdu pagal RKKS klojimo reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių V skyriuje. Į vamzdžius, įrengtus pradūrimo arba kryptinio gręžimo būdu, įtraukiamas ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis.

DEVINTASIS SKIRSNIS. SANKIRTOS SU GELEŽINKELIO KELIAIS

143. Per sankirtas su geležinkelio keliu kabelinė ryšių linija tiesiama apsauginiuose vamzdžiuose, kurie klojami pagal RKKS klojimo reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių V skyriuje.

144. Per sankirtas su geležinkelio keliu kabelinė ryšių linija tiesiama požeminiais vamzdžiais, panaudojant pradūrimo arba kryptinio gręžimo būdą, pagal šio Taisyklių skyriaus aštuntojo skirsnio reikalavimus kelių kirtimui.

145. Šviesolaidiniai kabeliai, tiesiami šalia geležinkelio kelio bėgių, turi turėti dielektrinį apvalkalą.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS. SANKIRTOS SU MELIORACIJOS GRIOVIAIS

146. Tiesiant ryšių kabelius per melioracijos griovius, atliekamus darbus privaloma suderinti su melioracijos sistemų savininkais.

147. Kai ryšių kabeliai per melioracijos griovius tiesiami požeminiais vamzdžiais, vamzdžiai įrengiami kryptinio gręžimo būdu pagal RKKS klojimo reikalavimus, nurodytus Taisyklių V skyriuje. Vamzdis tiesiamas ne mažesniame kaip 1,5 m gylyje nuo melioracijos griovio dugno. Į vamzdžius, įrengtus kryptinio gręžimo būdu, įtraukiamas ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis.

148. Kai melioracijos grioviai kertami iškasant tranšėją šlaitais nuo viršaus iki apačios, ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis tiesiamas ne mažesniame kaip 0,8 m gylyje nuo griovio dugno, o 0,5 m gylyje uždengiamas betonine apsaugine plokšte. Nukasti šlaitai atstatomi ir padengiami velėna.

149. Seklūs (iki 1,5 m gylio nuo žemės paviršiaus iki griovio dugno) melioracijos grioviai gali būti kertami kabelio klotuvu, tačiau ne mažesniame kaip 1 m gylyje nuo griovio dugno. Ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis 0,5 m gylyje nuo griovio dugno uždengiamas betonine plokšte. Nukasti šlaitai sutvarkomi ir padengiami velėna.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS. SANKIRTOS SU VANDENS TELKINIAIS

150. Kertant vandens telkinius ryšių kabeliai gali būti tiesiami:

150.1. po vandeniu;

150.2. tiltais;

150.3. orine linija.

151. Po vandeniu tiesiami ryšių kabeliai turi būti šarvuoti.

152. Tiesiant ryšių kabelius per laivybinius vandens telkinius, galima numatyti rezervinį kabelį ne arčiau kaip kas 300 m vienas nuo kito. Rezervinio kabelio tiesimo per laivybinius vandens telkinius tarpstotinėms jungimo linijoms būtinumas nustatomas statinio projekte. Jeigu ryšių kabelio trasoje yra tiltas, vienas kabelis tiesiamas tiltu, o rezervinis povandeninis ryšių kabelis tiesiamas tokiu atstumu nuo tilto, kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje, tiek kiek jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms Specialiosioms žemės ir miško naudojimo sąlygoms.

153. Ryšių kabeliai per laivybinius vandens telkinius negali būti tiesiami:

153.1. laivų ar keltų stovėjimo vietose;

153.2. pramoniniu būdu kasamo grunto ar žvyro vietose;

153.3. ledų sangrūdų vietose.

154. Ryšių kabeliai per laivybinius vandens telkinius turi būti tiesiami siauriausioje tiesioje vandens telkinio dalyje su neišplaunama vaga ir lėkštais krantais vietose, kur krantai nepaliesti erozijos. Nesant objektyvių galimybių įvykdyti šio punkto reikalavimus, būtina sutvirtinti kranto povandeninę ir antžeminę dalį.

155. Ryšių kabelio trasa per laivybinius vandens telkinius nuo viadukų ir geležinkelio kelio tiltų turi būti tiesiama žemiau viadukų ir geležinkelio kelio tiltų vandens telkinio tekėjimo kryptimi. Minimalus ryšių kabelio trasos atstumas nuo automobilių kelių tiltų ir geležinkelio kelio tiltų turi būti toks, kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje.

156. Per vandens telkinius, kurių gylis yra mažesnis kaip 3 m, ryšių kabeliai tiesiami dugne per visą vandens telkinio vagą. Ryšių kabelio gylis vandens telkinio dugne turi būti numatomas statinio projekte.

157. Povandeninis ir požeminis ryšių kabeliai turi būti sujungiami ne arčiau kaip 30 m nuo kranto.

158. Jei vandens telkinio krantinė yra granitinė, akmeninė, betoninė ar medinė, povandeninio ir požeminio ryšių kabelio sujungimo vietose turi būti naudojami padidinto atsparumo vamzdžiai. Prireikus krantuose įrengiami šuliniai. Iš šulinių vamzdžiai išvedami į povandeninę trasos dalį.

159. Povandeninis ryšių kabelis turi būti pritvirtintas prie vandens telkinio dugno.

160. Ryšių kabeliai per vandens telkinius gali būti tiesiami požeminiais vamzdžiais, kurie klojami pagal RKKS klojimo reikalavimus, numatytus šių Taisyklių V skyriuje, kryptinio gręžimo būdu.

161. Ryšių kabeliai per vandens telkinius, kurių plotis yra mažesnis kaip 3 m, tiesiami šių Taisyklių 149 punkte nustatyta tvarka.

162. Kai vandens telkinio plotis yra nuo 3 iki 10 m, kabelinė ryšių linija gali būti tiesiama kabelio klotuvu. Vienas vandens telkinio krantas 10 m ruože išvalomas, kad nebūtų medžių, krūmų, kelmų ir kitų kliūčių tose vietose, kurias kirs ryšių kabelis. Abiejuose krantuose apsauginiai vamzdeliai turi būti įdėti į betonines movų dėžes, pastatytas neapsemiamose kranto vietose.

163. Jei vandens telkinio plotis yra didesnis kaip 10 m, sankirtoje su juo vandens telkinio dugnas ir krantai turi būti pagilinami ir išlyginami. Ryšių kabeliai arba apsauginis vamzdis turi būti tiesiami statinio projekte nurodytame tiesimo gylyje ir naudojant statinio projekte nurodytus tiesimo metodus. Vandens telkinio krantuose, neapsemiamose vietose, iškasami šulinėliai jungiamosioms movoms.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS. SANKIRTOS SU POŽEMINĖMIS KLIŪTIMIS

164. Prieš kertant požeminius inžinerinius tinklus, į darbų vietą turi būti iškviestas šių tinklų savininkas ir darbai atliekami šio savininko rašytiniu leidimu.

165. Ryšių kabeliai tiesiami apsauginiuose vamzdžiuose arba tiesiogiai grunte, laikantis atstumų, nurodytų šių Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje, tiek kiek jie neprieštarauja Specialiosioms žemės ir miško naudojimo sąlygoms.

166. Sankirtose su esančiu ryšių ar elektros kabeliu kasimo darbai turi būti atliekami rankiniu būdu. Jei grunte esantis kabelis yra mažesniame kaip 1,2 m gylyje, ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis tiesiamas po esamu kabeliu. Jei grunte esantis kabelis yra 1,2 m gylyje ar giliau, tai ryšių kabelis ar apsauginis vamzdis turi būti tiesiamas virš šio kabelio ne mažesniame kaip 0,75 m gylyje.

167. Sankirtos su kitais inžineriniais tinklais (vandentiekiu, nuotekų kanalais, šilumine trasa, ryšių kabelių kanalais ir kt.) negali būti daromos tame pačiame gylyje, kaip ir šie tinklai.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS. TIESIMAS STULPAIS (ORINĖS LINIJOS)

168. Ant atramų (stulpų) kabinami tik tam skirti ryšių kabeliai nepažeidžiant ryšių kabelio techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų.

169. Ryšių kabelis ir kabinimo trosas negali būti susiviję. Ant vienos stulpų linijos galima kabinti ne daugiau kaip du ryšių kabelius. Ryšių kabeliai kabinami priešingose stulpo pusėse, jiems tvirtinti naudojami gamintojų nurodyti ryšių kabelių tvirtinimo statybos produktai.

170. Maksimaliai leidžiamas ryšių kabelių linijų ilgis tarp atramų nustatomas pagal ryšių kabelio, troso ir atramų mechaninius parametrus, nustatytus gamintojo.

171. Statant orines linijas lygiagrečiai su jau esančiomis orinėmis linijomis, tarp linijų reikia laikytis saugaus atstumo, kuris turi būti ne mažesnis kaip dviejų šalia esančių linijų suminis nuosvyros atstumas, jei susitarimu su esančios kabelių linijos savininkais nėra numatytas mažesnis atstumas.

172. Kertant elektros linijas, turi būti išlaikytas kiek įmanoma statesnis kirtimo kampas, tačiau šis kampas neturi būti mažesnis kaip 45 laipsniai.

173. Atviro elektros transporto kontaktinio tinklo kirtimo ryšių kabelio atkarpa turi būti kuo trumpesnė, o nuotolis tarp ryšių kabelio atramų neturi viršyti 75 m. Jei nuotolis viršija 75 m, kabelių linijos išdėstomos požeminiuose vamzdžiuose.

174. Virš elektros transporto kontaktinių tinklų elektroninių ryšių orinių linijų laidų kirtimuose neturi būti sujungimų.

175. Orinių linijų atramose, kurios atskiria elektros linijų kirtimus, turi būti įrengtas žaibolaidis.

176. Orinė elektros linija gali kirsti visų rūšių elektroninių ryšių linijas padalijime ir atramoje, išskyrus neapsaugotas elektroninių ryšių linijas. Jų negalima montuoti elektros perdavimo linijų atramose.

177. Elektros perdavimo linijos laidus arba pakabinamą kabelį ir elektroninių ryšių linijas rekomenduojama montuoti atramos priešingose pusėse.

178. Kertant elektros linijas, elektroninių ryšių linijos išdėstomos po elektros linijomis arba pakabintu kabeliu, išskyrus elektros transporto kontaktinius tinklus. Kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma įvykdyti šio reikalavimo, elektroninių ryšių linijas galima išdėstyti virš 380/220 V elektros linijų atstumu, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1,25 m.

179. Kertant elektros linijas, naudojamas kabelis, kuriame esantis elementas (trosas arba viela) turi būti papildomai izoliuotas.

180. Kertant elektros linijas, kurių įtampa mažesnė arba lygi 380/220 V, virš jų elektroninių ryšių linijos kabeliui turi būti užtikrinamas dvigubas tvirtinimas.

181. Elektroninių ryšių linijos išorinės izoliacijos medžiagoms užtikrinama dviguba apsauga nuo kertamų elektros linijų, kurių įtampa mažesnė arba lygi 380/220 V.

182. Atstumas tarp elektroninių ryšių linijų ir elektros linijų horizontaliosios krypties priartėjimuose (lygiagrečiai) nustatomas remiantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais ir apskaičiuojamas taip, kad neviršytų techninėje specifikacijoje nurodytų leidžiamų kliudymo normų nuo elektros linijų į elektroninių ryšių linijas.

183. Minimalūs atstumai tarp elektroninių ryšių linijų ir kitų inžinerinių tinklų išorinių gabaritų yra nustatyti šių Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje. Jei elektroninių ryšių linijų išdėstymas šiuose atstumuose nėra įmanomas, inžinerinių tinklų arba statinių savininkų tarpusavio susitarimu gali būti nustatomi mažesni atstumai.

184. Tiesiant ryšių kabelį orine linija, būtina užtikrinti, kad nebūtų viršytas didžiausias leistinas ryšių kabelio atsparumas tempimui, tarpai tarp stulpų, vėjo apkrova, apledėjimo apkrova, naudojant atitinkamas tvirtinimo priemones ir ryšių kabelio ištempimo metodą.

185. Ryšių kabelių orinėse linijose sankirta daroma ant stulpo mažiausiai 3 m aukštyje. Prie kelių orinės linijos ryšių kabelio jungimo vieta turi būti parinkta taip, kad prireikus ryšių kabelį būtų galima nuleisti žemyn ir nuo gretimų stulpų, nedarant žalos eismui. Jungimui reikia palikti tiek ryšių kabelio, kad jo galai siektų žemę ir pasiektų movos montavimo vietą, paliekant papildomą ryšių kabelio atsargą, kurios dydis numatytas statinio projekte.

186. Metalinės orinės linijos dalys turi būti įžemintos. Stulpams įžeminti naudojama ne plonesnė kaip 4 mm plieninė cinkuota viela, įžeminimas tvirtinamas stulpo paviršiuje vielos raiščiais ir sujungiamas su kabinimo trosu.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS. ATSTUMAI IKI KITŲ INŽINERINIŲ TINKLŲ

187. Tiesiant kabelinę ryšių liniją lygiagrečiai su kitais inžineriniais tinklais ar kertant šiuos tinklus, turi būti išlaikyti ne mažesni minimalūs atstumai už nurodytus šių Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje tiek, kiek jie neprieštarauja Specialiosioms žemės ir miško naudojimo sąlygoms. Tikslūs atstumai nustatomi statinio projekte.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS. REIKALAVIMAI RYŠIŲ KABELIŲ JUNGIMUI

188. Ryšių kabeliai jungiami naudojant tam skirtas movas.

189. Tiesiant ryšių kabelius RKKS, grunte ir orinėse linijose naudojamos termiškai susitraukiančios movos arba šalto jungimo technologijos movos. Termiškai susitraukiančios movos ir šalto jungimo technologijos movos turi būti pagamintos iš medžiagų, kurios ne mažiau kaip 30 metų nekeičia savo savybių.

190. Tiesiant ryšių kabelius tiesiogiai grunte, turi būti paliekama ryšių kabelių sujungimui reikalinga ryšių kabelio atsarga.

191. Pastatuose ir šachtose naudojamos termiškai susitraukiančios arba mechaniškai uždaromos movos.

192. Ryšių kabeliams sujungti statinių viduje naudojamos mechaniškai uždaromos movos turi būti pagamintos iš polietileno arba plastiko ir ne mažiau kaip 30 metų nekeisti savo savybių.

193. Visų tipų movos montuojamos laikantis šių movų gamintojo instrukcijų.

194. Šviesolaidinių kabelių movų montavimas turi būti atliekamas laikantis saugos reikalavimų tik tam skirtoje patalpoje (spec. automobilis, palapinė), apsaugotoje nuo atmosferos poveikio.

195. Šviesolaidinių kabelių movų montavimas turi būti atliekamas tik su specialiai tam skirta įranga ir įrankiais.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS. VARINIŲ RYŠIŲ KABELIŲ LAIDININKŲ JUNGTYS

196. Varinių ryšių kabelių laidininkams sujungti naudojamos šių tipų jungtys:

196.1. dešimties porų moduliai;

196.2. pavienės jungtys;

196.3. poros laidų susukimas.

197. Dešimties porų moduliai naudojami, kai jungiami 0,32-0,8 mm skersmens laidininkai.

198. Pavienės jungtys naudojamos, kai jungiami iki 1,2 mm skersmens laidininkai. Pavienėms atskirų kabelio laidininkų jungtims sudaryti turi būti naudojami tik tam skirti gamintojų pateikti įrankiai ir statybos produktai.

199. Dešimties porų moduliai ir pavienės jungtys turi būti su užpildu, kuris sujungimo vietas apsaugotų nuo drėgmės.

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS. KABELINĖS RYŠIŲ LINIJOS ELEKTROS PARAMETRAI

200. Pripažįstant tinkamais naudoti naujas, rekonstruotas ir kapitališkai suremontuotas varinių kabelių linijas, turi būti atliekami elektros matavimai, nurodyti šių Taisyklių 1 priedo 8 lentelėje.

201. Variniai ryšių kabeliai su kabelinės ryšių linijos įrenginiais turi atitikti šias elektros parametrų normas:

201.1. laidininkų izoliacijos varža turi būti didesnė arba lygi 1 GW/km;

201.2. didžiausia laidininkų poros talpa esant 500-2000 Hz dažniui turi būti didesnė arba lygi 45 nF/km;

201.3. pereinamasis slopinimas artimajame nesutankintų grandinių gale turi būti didesnis arba lygus 69 dB;

201.4. pereinamasis slopinimas artimajame sutankintų grandinių gale turi būti didesnis arba lygus 59 dB;

201.5. ant stulpų pakabinto kabelio apvalkalo ir troso įžeminimo varža turi būti nedidesnė arba lygi 30 W;

201.6. šleifo varža negali viršyti didžiausios leistinos vertės pagal atitinkamo kabelio specifikaciją. Darbinis slopinimas negali viršyti didžiausios leistinos vertės pagal atitinkamo kabelio specifikaciją.

202. Šviesolaidiniai kabeliai turi atitikti šias elektros parametrų normas:

202.1. skaidulų slopinimas vienmodžiam kabeliui: 1310 nm bangai – 0,4 dB/km, 1550 nm bangai – 0,25 dB/km;

202.2. skaidulų slopinimas daugiamodžiam kabeliui: 1310 nm bangai – 0,5 dB/km, 1550 nm bangai – 0,35 dB/km;

202.3. sujungimo slopinimas turi būti ne didesnis kaip 0,1 dB.

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS. RYŠIŲ KABELIŲ ŽYMĖJIMAS

203. Ryšių kabeliai, nutiesti apžiūros įrenginiuose ar kolektoriuose, turi būti sužymėti prie ryšių kabelio dviem dirželiais pritvirtinta plastikine balta arba geltona žymėjimo kortele. Užrašai ant kortelės rašomi juodu rašikliu, kurio žymės yra atsparios galimiems aplinkos poveikiams. Vietoj kortelės galima naudoti švinines juostas su iškaltais užrašais.

204. Žymėjimo kortelėje turi būti informacija, kuri leidžia identifikuoti:

204.1. elektroninių ryšių linijos savininką (įmonės 215.2 pavadinimas, įmonės kodas, sutartinis numeris ar kita);

204.2. ryšių kabelio tipą;

204.3. elektroninių ryšių linijos pradžią ir pabaigą (pradžios ir pabaigos adresai ar kita).

205. Šuliniuose, kolektoriuose, šachtose rūsiuose nuotolinio maitinimo kabeliai dažomi raudonomis juostomis: dvi 0,2 m pločio raudonos juostos su 0,1 m tarpu tarp jų prie kiekvieno kanalo ir iš kiekvienos movos pusės 0,1 m atstumu nuo jos. Kolektoriuose ryšių kabeliai žymimi ne rečiau kaip kas 10 m.

206. Ryšių kabeliai, nutiesti per laivybinius ar plukdymui naudojamus vandens telkinius, turi būti pažymėti pagal Vidaus vandenų laivybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 268 (Žin., 1999, Nr. 60-1970) 3 priedo reikalavimus.

VII. KABELINĖS RYŠIŲ LINIJOS ĮRENGINIAI

207. Kabelinės ryšių linijos jungiamieji įrenginiai yra skirstomieji stovai, skirstomosios spintos, skirstomosios dėžutės, stulpeliai, movos ir kt.

208. Skirstomosiose spintose, skirstomosiose dėžutėse ar stulpeliuose skirtingų technologijų (varinės, šviesolaidinės, ir kt.) įrenginiai turi būti įrengiami atskirai vieni nuo kitų.

209. KRL jungiamieji įrenginiai turi atitikti projektavimo sąlygose keliamus reikalavimus.

210. KRL jungiamieji įrenginiai naudojami šviesolaidinėse kabelinėse linijose turi būti gamintojo pritaikyti naudojamo kabelio konstrukcijai.

211. Kabelinės ryšių linijos jungiamieji įrenginiai turi būti įžeminti.

212. Skirstomosios dėžutės ir stulpeliai turi būti pagaminti iš statybinių medžiagų, kurios yra ilgaamžės, atsparios įbrėžimams ir aplinkos poveikiui, lietui, sniegui, krušai, staigiems temperatūros pokyčiams, karščiui, drėgmei, pramonės dūmams, ultravioletinei spinduliuotei, druskai ir kitoms koroziją sukeliančioms medžiagoms, taip pat atsparūs graužikams, vabzdžiams, kabelių užpildui, muilui, benzinui, dyzeliniam kurui ir herbicidams.

213. Skirstomosios dėžutės ir stulpeliai turi būti nudažyti.

214. Skirstomosios spintos, dėžutės ir stulpeliai privalo turėti patikimą užraktą ir apsaugą, kad prie vidinių įrenginių neprieitų pašaliniai asmenys.

215. Skirstomosios dėžutės gali būti naudojamos lauke ir patalpose, o stulpeliai – tik lauke.

216. Skirstomosios dėžutės turi būti pritaikytos tvirtinti prie sienos, spintose, nišose, ant stulpų, o stulpeliai turi būti įkasami į gruntą.

217. Skirstomosios dėžutės ir stulpeliai turi būti pritaikyti naudoti modulius, kurie turi galimybę sumontuoti apsaugą nuo viršįtampių.

218. Skirstomosios dėžutės, stulpeliai ir jų kabelių angos turi būti hermetiškos.

219. Apsaugos laipsnis pagal Lietuvos standartą LST EN 60529: 1999 „Gaubtų sudaromos apsaugos laipsniai (IP kodas)“ turi būti ne blogesnis kaip IP 54.

220. Skirstomosios dėžutės turi būti pritaikytos naudoti temperatūroje nuo – 40oC iki + 60oC.

221. Skirstomosios spintos turi užtikrinti ryšių kabelių sujungimą naudojant modulius, kurie turi galimybę naudoti apsaugą nuo viršįtampių.

222. Skirstomosios spintos konstrukcija turi užtikrinti viduje esančių įrenginių apsaugą nuo atmosferos kritulių ir kitokio atmosferos poveikio.

223. Ryšių kabelių įvadai turi būti hermetizuoti, kad į skirstomąsias spintas nepatektų dujos iš RKKS.

224. Skirstomąją spintą sudaro trys atskiros dalys – pagrindas, skirstomasis rėmas ir spintos korpusas, – kurios surenkamos ir naudojimo metu lengvai pakeičiamos. Konstrukcijoje turi būti numatyta galimybė sujungti kelias greta stovinčias skirstomąsias spintas.

225. Skirstomosios spintos išorinės dalys turi būti padarytos iš medžiagų, atsparių korozijai, tokių kaip nedegus polistirolas, sustiprintas stiklo pluoštu, aliuminis ir kiti, atsparūs įbrėžimams ir smūgiams.

226. Skirstomosios spintos konstrukcija turi leisti įstatyti durų lankstus taip, kad jos atsidarytų iš kairės arba iš dešinės pusės.

227. Skirstomosios spintos, dėžutės ir stulpeliai turi būti atsparūs sinusoidinėms vibracijoms 1 Hz-80 Hz dažnių juostoje, esant 50 m/s² pagreičio amplitudei, taip pat atsparūs daugkartiniams mechaniniams smūgiams, esant ne mažesniam kaip 150 m/s² smūgio pagreičiui.

228. Skirstomosios spintos ir stulpeliai turi būti įžeminti. Skirstomosios dėžutės prireikus taip pat gali būti įžemintos.

VIII. STATINIŲ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INŽINERINIŲ SISTEMŲ IR ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INŽINERINIŲ TINKLŲ ĮRENGIMAS PIRMASIS SKIRSNIS. MINIMALŪS REIKALAVIMAI STATYBOS PRODUKTAMS IR KOMPONENTAMS

229. Ryšių kabeliai, naudojami patalpose, turi atitikti šiuos reikalavimus:

229.1. ryšių kabelių apvalkalai turi būti nedegūs ir neskleisti toksinių medžiagų (jei to reikalauja priešgaisrinės apsaugos sąlygos);

229.2. ryšių kabeliai turi būti lengvai montuojami.

230. Įrengiant vidaus patalpose ryšių kabelių linijas, turi būti numatomas sprendimas, kuris pašalintų ugnies išplitimo galimybę ryšių kabelių linijos trasa.

231. Plieno gaminiai pasirenkami su antikorozine danga, kuri apsaugo nuo rūdijimo patalpose ne trumpiau kaip 15 metų, lauke – ne trumpiau kaip 10 metų.

232. Šviesolaidiniai kabeliai panaudojami, atsižvelgiant į jų funkcinį vartojimą (išorinės instaliacijos arba vidinės instaliacijos šviesolaidiniai kabeliai), kurie yra nurodyti gamintojo techninėje specifikacijoje.

ANTRASIS SKIRSNIS. BENDRIEJI RYŠIŲ KABELIŲ MONTAVIMO REIKALAVIMAI

233. Montavimo darbai ir terminai suderinami su valdos savininku (valdytoju) ir asmenimis, kurių inžineriniai tinklai ar sistemos yra kertami ar yra naudojami, ar vykdomas paralelinis montavimas pagal statinio projekte numatytas sąlygas.

234. Montavimo darbai vykdomi pagal Respublikinių statybos normų RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1995 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 1995, Nr. 20-488), reikalavimus.

235. Montuojant ryšių kabelius turi būti laikomasi visų gamintojo techninėje specifikacijoje nustatytų parametrų.

236. Vykdant montavimo darbus, būtina laikytis šių sąlygų:

236.1. išoriniai ryšių kabeliai su vidaus (nedegiais) ryšių kabeliais sujungiami įvadinėse vietose arba išoriniai ryšių kabeliai iki statinio vidaus ryšių kabelių paskirstymo mazgo turi būti su papildoma apsauga;

236.2. montuoti ryšių kabelius vietose, kur yra padidintas ugnies pavojus, leidžiama tik kai nėra alternatyvos ir numatant papildomas priešgaisrinės saugos priemones.

TREČIASIS SKIRSNIS. VIDAUS RYŠIŲ KABELIŲ MONTAVIMAS PATALPOSE

237. Patalpų viduje ryšių kabeliai gali būti:

237.1. tvirtinami ant sienų;

237.2. tiesiami sienose įmontuotuose ryšių kabelių kanaluose;

237.3. tiesiami ant sienų pritvirtintais vamzdžiais ar loveliais.

238. Kiekvienu atveju tiesimo būdas derinamas su valdos savininkais (valdytojais).

239. Ryšių kabeliai visiems prieinamose vietose montuojami paslėptu būdu:

239.1. pastatų sandėliukuose, pastogėse ir techninėse šachtose po grindimis kabeliai įvedami vamzdžiuose arba išdėstomi ant laikiklių, pritvirtintų prie pastato konstrukcijų;

239.2. pastatų laiptinių patalpose, koridoriuose ir kitose visiems prieinamose vietose vidaus ryšių kabeliai montuojami pastato statybos metu sienose įrengtuose vertikaliuose ir horizontaliuose kanaluose, kurie sueina į specialiai paruoštus skirstomuosius punktus. Šiose skirstomuosiuose punktuose esant reikalui gali būti talpinami kabelinių ryšių linijų įrenginiai.

240. Ryšių kabeliai ištempiami lygiagrečiai luboms (grindims) arba laiptų nuožulnumui arba statmenai luboms (grindims).

241. Visiems prieinamose vietose ryšių kabeliai, kurie įmontuoti žemiau nei 2,2 m virš grindų, įrengiami apsauginiuose vamzdžiuose arba kitose paslėptose konstrukcijose.

242. Montuojant ryšių kabelius statiniuose esančiose elektroninių ryšių trasose, užtikrinamas kitų ryšių kabelių išsaugojimas.

243. Elektroninių ryšių skirstomajame punkte ryšių kabelių paskirstymo įranga pritvirtinama prie spintos nešančiųjų konstrukcijų arba pastato sienos konstrukcijų, išsaugant esančius, jau anksčiau pritvirtintus, pastato ryšių kabelius ir elementus.

244. Kabelinių ryšių linijų trasa tiesiama tiesiausiu keliu stačiais 90 laipsnių kampais, pagal galimybes išvengiant elektros, vandentiekio, dujotiekio, apšildymo ir kitų statinio inžinerinių sistemų kirtimo.

245. Jei tiesiami keli ryšių kabeliai, naudojama viena elektroninių ryšių trasa ir yra būtina, kad ryšių kabeliai sandariai prisispaustų prie sienos ir tarpusavyje nesikryžiuotų.

246. Pagal išorinį skersmenį ploniausias ryšių kabelis įdedamas kryžminimo vietose virš storiausio ryšių kabelio arba patalpinamas tinke iškaltame griovelyje po juo.

247. Kai ryšių kabeliai montuojami per sienas arba tarp statinio aukštų, jie turi būti apsauginiuose vamzdžiuose. Ryšių kabelių negalima įmūryti į statybines konstrukcijas.

248. Ryšių kabelių linija ir jos komponentai turi būti pažymėti taip, kad būtų galima identifikuoti ryšių kabelio savininką.

249. Ryšių kabelių linija turi būti pažymėta statinio magistralinėse trasose kiekviename statinio aukšte, skirstomajame punkte, kiekvienoje patalpoje ir prie kiekvieno išvedimo.

250. Žymimi visi elektroninių ryšių įrenginiai, skirstomieji punktai, kurie įrengiami statinio elektroninių ryšių inžinerinės sistemos reikmėms.

251. Skirstomosios dėžutės, kurios atvirai montuojamos statinio laiptinėse, įrengiamos ne žemiau kaip 2,2 m virš grindų arba ne arčiau kaip 0,1 m nuo lubų.

252. Elektroninių ryšių spintos, skirstomosios dėžutės įrengiamos atstumu, ne mažesniu kaip 0,1 m nuo sienos kampų ir durų staktų taip, kad netrukdytų gyventojams judėti ir varstyti duris.

253. Jei ryšių kabeliai montuojami atviru būdu visiems pasiekiamose vietose, horizontaliuose tarpuose prie sienų kabeliai tvirtinami ne žemiau kaip 2,2 m virš grindų ir ne arčiau kaip 0,1 m iki lubų.

254. Ryšių kabeliai su kitais kabeliais kryžiuojami statmenai, įvedant juos į papildomus apsauginius vamzdžius.

255. Statinio elektroninių ryšių inžinerinės sistemos aktyviųjų įrenginių elektros maitinimas užtikrinamas:

255.1. iš statinio įvado, įmontuojant atskirą saugiklį (automatinį ir (arba) tirpstantį) pagal elektros tiekėjo reikalavimus;

255.2. iš buto elektros įvado buto elektros energijos abonento sutikimu;

255.3. iš statinio bendro naudojimo elektros įvado statinio savininko sutikimu.

256. Ryšių kabeliai, kurie įvedami lygiagrečiai elektros jėgos kabeliams, pritvirtinami žemiau nei elektros jėgos kabeliai, atstumu, ne mažesniu kaip 25 mm.

257. Horizontaliose atkarpose ryšių kabeliai tvirtinami mažiausiai trijuose taškuose kiekviename metre, o vertikaliose atkarpose – mažiausiai dviejuose taškuose kiekviename metre.

258. Įvairių statinio inžinerinių sistemų vamzdynų kryžiavimo vietose ryšių kabeliai įdedami po jais tinke iškaltuose grioveliuose.

259. Kirsti sienas, panaudojant durų ir langų eiles, leidžiama tik išimtiniais atvejais, raštiškai suderinus su statinio savininku.

260. Kertant durų skambučio, apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos laidus, kurie pritvirtinti sandariai prie sienos, ryšių kabeliai tvirtinami virš jų.

261. Gręžimo vietos ir grioveliai sienose bei perdengimuose tarp aukštų po ryšių kabelių montavimo turi būti hermetizuoti.

262. Ryšių kabeliai negali susipinti aplink išilginę ašį.

263. Ryšių kabelio įvado vietose reikia numatyti tokį ryšių kabelio atsarginį ilgį, kad būtų užtikrinta galimybė pakartotiniam movos montavimui.

264. Po montavimo darbų užbaigimo montavimo darbų vieta turi būti sutvarkyta pagal statinio savininko pagrįstus reikalavimus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS. IŠORINIŲ RYŠIŲ KABELIŲ LINIJŲ MONTAVIMAS PRIE STATINIŲ

265. Įvadinis elektroninių ryšių tinklas nuo RKKS arba kabelinės ryšių linijos grunte prisijungimo taško iki statinio įvado gali būti įrengtas paklojant ryšių kabelių kanalus, apsauginius vamzdžius arba kabelinę ryšių liniją tiesiant tiesiogiai grunte. Gali būti naudojamas ir mišrus klojimo metodas.

266. Įrengiant įvadinį elektroninių ryšių tinklą klojant ryšių kabelių kanalus ar apsauginius vamzdžius vadovaujamasi RKKS klojimo reikalavimais, numatytais Taisyklių V skyriuje.

267. Įrengiant įvadinį elektroninių ryšių tinklą tiesiant kabelinę ryšių liniją tiesiogiai grunte ar įtraukiant ryšių kabelius į sumontuotus ryšių kalbelių kanalus arba apsauginius vamzdžius vadovaujamasi kabelinės ryšių linijos tiesimo taisyklėmis, numatytomis Taisyklių VI skyriuje.

268. Elektroninių ryšių inžinerinių tinklų įrenginiai, kurie pagal technologinius reikalavimus negali būti sujungti su statinio metalo konstrukcijomis, išdėstomi uždarose spintose su izoliuojančiais statybos produktais (tarpikliais).

269. Kabelinė ryšių linija turi būti pažymėta prie kiekvienos linijos atramos, kiekviename šulinyje, RKKS ir statinių įvaduose taip, kad būtų galima identifikuoti ryšių kabelio savininką.

270. Pagal šių Taisyklių 266 punkto reikalavimus turi būti pažymimi visi atvirai sumontuoti elektroninių ryšių įrenginiai, taip pat skirstomosios spintos, paskirstymo elementai, šulinių liukai ir kiti įrenginiai, kurie įrengiami elektroninių ryšių inžinerinių tinklų reikmėms.

271. Ryšių kabelių įvado į statinį vieta ir ryšių kabelio tiesimo vieta patalpose parenkama taip, kad būtų užtikrintas minimalus atstumas nuo įvado iki galinių įrenginių, minimalus ryšių kabelio lenkimų skaičius, užtikrinant ryšių kabelio apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, atsižvelgiant į naudojimo patogumą bei valdos savininko pageidavimus.

272. Ryšių kabelių įvado į statinį vieta turi būti hermetizuota. Ryšių kabelių įvadas į statinį neturi sumažinti statinio konstrukcijų saugumo.

273. Ryšių kabelių įvade į statinį turi būti numatytos apsaugos priemonės, kurios pašalintų ugnies išplitimą per ryšių kabelį jo užsidegimo atveju.

274. Išoriniai ryšių kabeliai turi būti tvirtinami prie statinių nešančiųjų konstrukcijų pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

275. Ryšių kabeliai montuojami ant statinio sienų atviru arba paslėptu būdu.

276. Montuojant ryšių kabelius paslėptu būdu, ryšių kabeliai įleidžiami į sieną, panaudojant specialiai paruoštus kanalus.

277. Montuojant ryšių kabelius atviru būdu, kabelių linijos ant sienų išdėstomos horizontaliai arba vertikaliai.

278. Pritvirtinant ryšių kabelius prie sienos, visos kabelių linijos ilgyje kabelis tvirtinamas tampriai prie sienos (be nuleidimų).

279. Ryšių kabeliai ant statinio išorinės sienos horizontaliai montuojami ne mažesniame kaip 2,5 m aukštyje nuo žemės paviršiaus.

280. Horizontaliose atkarpose ryšių kabelis tvirtinamas mažiausiai trijuose taškuose kiekviename metre, o vertikaliose atkarpose – mažiausiai dviejuose taškuose kiekviename metre.

281. Horizontaliose atkarpose didesnio skersmens ryšių kabelis išdėstomas aukščiau nei mažesnio skersmens ryšių kabelis.

282. Jei ryšių kabelis kerta kitus inžinerinius tinklus, ryšių kabelis turi būti įdedamas į apsauginį vamzdį.

283. Siekiant išvengti mechaninių pažeidimų vertikaliose atkarpose, kuriose ryšių kabeliai išdėstyti žemiau kaip 2,5 m, ryšių kabeliai montuojami paslėptu būdu.

284. Orinių linijų trasų atramos išdėstomos taip, kad netrukdytų priėjimams prie dūmlaidės, išėjimo angų ir langų.

285. Orinės ryšio linijos po statinio stogu tvirtinamos ne arčiau kaip 0,5 m iki stogo.

286. Naujos orinės ryšio linijos negali būti tvirtinamos prie statinių, kolektyvinio priėmimo sistemos antenų stiebų, radijo transliacinių linijų stiebų ir kitų stiebų be jų savininkų raštiško sutikimo.

287. Orinių ryšio linijų įvadai į statinius išdėstomi taip, kad nuotėkų vanduo nepakliūtų į statinį.

288. Orinės ryšio linijos tarp statinių yra montuojamos panaudojant atramines konstrukcijas ant statinių stogų arba pritvirtinimus prie statinių ir pastatų kapitalinių sienų.

IX. ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TRASŲ IR PATALPŲ ĮRENGIMAS STATINIUOSE PIRMASIS SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

289. Šis skyrius taikomas projektuojant, statant, rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant statinius ir nustato statinių viduje esančių elektroninių ryšių trasų, skirtų montuoti perdavimo priemones, bei patalpų ir įrenginių, naudojamų ryšių kabeliams terminuoti ir elektroninių ryšių įrenginiams montuoti, projektavimo ir įrengimo reikalavimus.

290. Šis skyrius nustato pagrindinius reikalavimus horizontaliosioms ir magistralinėms trasoms, elektroninių ryšių spintoms, aparatinėms bei kitoms elektroninių ryšių paskirties patalpoms, esančioms statinių viduje.

291. Planuojant elektroninių ryšių linijas ir patalpas turi būti laikomasi higienos, priešgaisrinės saugos, elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų.

292. Statinio elektroninių ryšių inžinerinės sistemos turi būti projektuojamos vietose, labiausiai nutolusiose nuo elektromagnetinio spinduliavimo šaltinių. Tokie šaltiniai gali būti elektros instaliacijos sistemos, elektros varikliai ir generatoriai, indukciniai šildytuvai, suvirinimo aparatai, kopijavimo technika, fluorescenciniai apšvietimo įrenginiai ir pan.

293. Statinio elektroninių ryšių inžinerinės sistemos atvirose arba nemetalinėse trasose turi būti montuojamos ne arčiau kaip 0,12 m nuo fluorescencinio apšvietimo įrenginio; mažiausi leistini atstumai tarp elektroninių ryšių trasų ir 480 V ar žemesnės įtampos elektros instaliacijos pateikti šių Taisyklių 1 priedo 10 lentelėje.

ANTRASIS SKIRSNIS. REIKALAVIMAI ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PATALPOMS

294. Draudžiama elektroninių ryšių patalpas įrengti po tualetais, vonių kambariais, dušais, virtuvėmis (išskyrus butų virtuves), sanitariniais mazgais, skalbimo patalpomis, pirčių prausimosi ir garinimosi patalpomis, skalbyklų skalbimo patalpomis, cheminėmis valyklomis ir kitomis patalpomis, kur vyksta šlapias technologinis procesas.

295. Tiesti per elektroninių ryšių patalpas vandentiekio, šildymo (išskyrus aparatinės šildymo) vamzdžius, vidaus lietvamzdžius, vėdinimo ir kitus vamzdžius leidžiama išimtiniais atvejais su sąlyga, kad juose nebūtų atsišakojimų, angų, sklendžių, revizinių dangčių, ventilių ir pan. Draudžiama per elektroninių ryšių patalpas tiesti dujotiekius ir vamzdynus su degiais skysčiais.

296. Elektroninių ryšių patalpų vėdinimas, šildymas ir oro kondicionavimo sistemos, susijusios su temperatūros elektroninių ryšių patalpose palaikymu, turi atitikti greta esančioms patalpoms keliamus analogiškus reikalavimus. Elektroninių ryšių patalpos klimato parametrai turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 300 019-1-3 V2.1.2:2004 „Aplinkos inžinerija. Nuotolinių ryšių [telekomunikacijų] įrangos aplinkos sąlygų ir aplinkos poveikio bandymai. 1-3 dalys. Aplinkos sąlygų klasifikavimas. Pastovus naudojimas nuo aplinkos poveikio apsaugotose vietose“ reikalavimus.

TREČIASIS SKIRSNIS. REIKALAVIMAI ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SPINTOMS

297. Kiekviename statinio aukšte turi būti ne mažiau kaip viena elektroninių ryšių spinta.

298. Jeigu statinio aukšto plotas didesnis kaip 1000 kv. m arba atstumai tarp elektroninių ryšių spintos ir elektroninių ryšių lizdo didesni kaip 90 m, statinio aukšte turi būti įrengtos papildomos elektroninių ryšių spintos.

299. Elektroninių ryšių spintos, esančios viename statinio aukšte, turi būti tarpusavyje sujungtos ne mažiau kaip vienu vamzdynu (konduitu).

300. Elektroninių ryšių spintos turi būti įrengiamos kaip galima arčiau jų aptarnaujamos zonos centro.

301. Elektroninių ryšių spintos įrengiamos bendro naudojimo laiptinėse, tambūruose. Vieno aukšto gyvenamuosiuose namuose elektroninių ryšių spintos gali būti įrengiamos lauke prie pastato sienos.

302. Dvi elektroninių ryšių spintų sienos turi būti padengtos 20 mm storio plokštėmis (faneros arba medienos drožlių plokštėmis) įrangai prie sienos montuoti.

303. Elektroninių ryšių spintoje turi būti ne mažiau kaip dvi išskirtinės, neišjungiamos dupleksinės kintamos srovės (220 V 20A) elektros rozetės, prijungtos prie atskirų maitinimo šaltinių. Papildomos dupleksinės rozetės įrengiamos sienų perimetru 1,8 m intervalu 0,15 m aukštyje virš grindų.

304. Elektroninių ryšių spintos, į kurias tiesiami ryšių kabeliai, turi būti įrengiamos tokiame aukštyje nuo grindų, kad montuojant būtų galima išlaikyti leistinus ryšių kabelio lenkimo spindulius.

305. Durys iš elektroninių ryšių spintos privalo atsidaryti į išorę arba būti stumdomos ir turi būti rakinamos.

306. Elektroninių ryšių spintose neturi būti slenksčio ir centrinės atmušos.

307. Elektroninių ryšių spintose neturi būti pakabinamų lubų.

308. Elektroninių ryšių spintoje turi būti elektros apšvietimas ir natūralus vėdinimas. Apšvietimo lygis elektroninių ryšių spintose turi atitikti 2000 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 277 patvirtintą Lietuvos higienos normą „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“.

309. Elektroninių ryšių spintose turi būti numatytas priėjimas prie statinio įžeminimo sistemos pagrindinio elektrodo.

310. Elektroninių ryšių spintos turi būti įrengiamos sausoje vietoje.

311. Elektroninių ryšių spintose neturi būti įrangos, nesusijusios su elektroniniais ryšiais.

312. Elektroninių ryšių spintose nerekomenduojama statyti skirstomųjų elektros maitinimo įrenginių, išskyrus tuos, kurie reikalingi elektroninių ryšių įrenginių darbui.

KETVIRTASIS SKIRSNIS. REIKALAVIMAI APARATINĖMS

313. Aparatinėms taikomi šio Taisyklių skyriaus trečiajame skirsnyje elektroninių ryšių spintoms numatyti reikalavimai.

314. Aparatinės projektuojamos statinių pirmuosiuose aukštuose arba rūsiuose su atskiru įėjimu iš lauko.

315. Aparatinės projektuojamos vietose, kur yra galimybė praplėsti erdvę ir išdėstyti didelių gabaritų aparatūrą.

316. Aparatinės projektuojamos prie išorinių sienų, kad išorinio ryšių kabelio ilgis statinyje neviršytų 10 m.

317. Aparatinės įrengiamos vietose, labiausiai nutolusiose nuo elektromagnetinio spinduliavimo (EMI) šaltinių.

318. Aparatinės turi būti apsaugotos nuo neleistinos vibracijos.

319. Vietose, kurios gali būti užtvindytos, aparatinės turi būti įrengiamos aukščiau užtvindymo lygio. Grindys turi būti 0,1 m aukštesnės už gretimų patalpų.

320. Aparatinės dydis turi atitikti joje esančios įrangos reikalavimus, o tuo atveju, jei tokių reikalavimų nėra, – 0,07 kvadratinio metro 10 kvadratinių metrų aptarnaujamų patalpų ploto. Mažiausias leistinas aparatinės dydis – 14 kvadratinių metrų.

321. Aparatinės lubų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,44 m.

322. Aparatinės durys turi būti ne siauresnės kaip 0,91 m ir ne žemesnės kaip 2,0 m.

323. Aparatinėse iš priekinės pusės aptarnavimui skirti praėjimai turi būti ne siauresni kaip 0,8 m (matomasis plotis) ir ne žemesni kaip 1,9 m (matomasis aukštis). Praėjimuose neturi būti daiktų, kurie trukdytų žmonėms vaikščioti ir pernešti įrenginius. Atskirose statybinių konstrukcijų išsikišimo vietose leidžiama praėjimus susiaurinti, tačiau jie tose vietose negali būti siauresni nei 0,6 m.

324. Aparatinių kabelių kanalai turi būti uždengti nuimamomis nedegiomis plokštėmis. Jų uždengimui retai atidengiamuose ruožuose (kabelių įvedimui ir remontui) galima naudoti kanalų perdangų plokštes, o mažuose ar dažniau atidengiamuose ruožuose – rifliuoto plieno lakštus.

PENKTASIS SKIRSNIS. REIKALAVIMAI HORIZONTALIOSIOMS TRASOMS

325. Horizontaliosios trasos gali būti sudarytos iš šių rūšių trasų:

325.1. pogrindinė – betonu užlietų kabelinių kanalų tinklas, sudarytas iš skirstomųjų ir kolektorinių vamzdinių, tranšėjinių ir skyrelių sistemų;

325.2. pakeltos grindys – nuimamas modulinis grindų skydelis, besiremiantis į atramas su šoniniais skersiniais ar sijomis arba be jų;

325.3. vamzdynas (konduitas) – standžios arba lanksčios konstrukcijos metaliniai ir nemetaliniai vamzdžiai;

325.4. loveliai ir kreiptuvai – iš anksto pagamintos standžios struktūros kabeliui pratempti ir kloti;

325.5. lubos – atvira erdvė tarp pakabinamų ir struktūrinių lubų;

325.6. perimetrinė – paviršinė, įleista, profiliuota ir daugiakanalė sistema sieniniam montažui kambario viduje, aplinkui arba išilgai koridorių.

326. Horizontaliosios trasos, jų tarpusavio sujungimo būdas turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių pirmojo skyriaus „Bendrosios taisyklės“, trečiojo skyriaus „Relinė apsauga ir automatika“, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 433/547 (Žin., 2001, Nr. 3-59), bei Elektros įrenginių įrengimo taisyklių antrojo skyriaus „Elektros linijos ir instaliacijos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 63/47 (Žin., 1999, Nr. 18-483), normatyvus.

327. Horizontaliosios trasos turi būti suprojektuotos įvertinus galimybę tiesti visų rūšių ryšių kabelius (balso, duomenų, vaizdo perdavimo).

328. Horizontaliosios trasos dydis nustatomas atsižvelgiant į joje klojamų ryšių kabelių kiekį ir ilgį, įvertinant tai, kad ateityje sistema gali būti plečiama.

329. Horizontaliosios trasos turi būti izoliuotos nuo elektromagnetinio spinduliavimo šaltinių.

330. Horizontaliųjų trasų, nutiestų po grindimis, ilgis turi užtikrinti, kad kiekvienai darbo vietai bus galima skirti ne mažiau kaip tris elektroninių ryšių įrenginius, kai kiekviena darbo vieta užims 10 kvadratinių metrų aukšto naudingojo ploto.

331. Montuojant sudėtingą kombinuotą sistemą, viena iš paslaugų – elektros maitinimas, todėl linijos, skirtos skirtingų rūšių paslaugoms, turi būti visiškai atskirtos.

332. Visi priešgaisriniai elementai ir statinio įrenginiai turi išlikti nepažeisti tiesiant per juos ryšių kabelius, laidus ir kabelių kanalus.

333. Horizontaliosios trasos įrengiamos sausose vietose siekiant apsaugoti kabelius nuo drėgmės neigiamo poveikio.

334. Horizontaliosios trasos turi būti terminuojamos elektroninių ryšių spintoje tame aukšte, kuriame yra aptarnaujama sritis.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS. REIKALAVIMAI MAGISTRALINĖMS TRASOMS

335. Statinio magistralinės trasos gali būti sudarytos iš šių rūšių trasų:

335.1. lubų;

335.2. vamzdynų (konduitų);

335.3. movų (angos, paprastai apvalios, sienoje, lubose arba grindyse);

335.4. slotų (angos, paprastai keturkampės, sienoje, lubose arba grindyse);

335.5. lovelių.

336. Viename statinyje gali būti viena ir daugiau magistralinių trasų.

337. Magistralinės trasos paprastai formuojamos vertikaliai viena virš kitos sustatant elektroninių ryšių spintas, kurios sujungiamos per tarpaukštinių perdangų, esančių tarp šių elektroninių ryšių spintų, angas. Magistralinės trasos jungia elektroninių ryšių spintas, esančias tame pačiame aukšte.

338. Magistralinės trasos, jų tarpusavio sujungimo būdas turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių pirmojo skyriaus „Bendrosios taisyklės“, trečiojo skyriaus „Relinė apsauga ir automatika“, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 433/547, bei Elektros įrenginių įrengimo taisyklių antrojo skyriaus „Elektros linijos ir instaliacijos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 63/47, normatyvus.

339. Aptarnaujamo aukšto 5000 kvadratinių metrų naudingojo ploto būtina numatyti ne mažiau kaip tris (iš kurių dvi atsarginės) atšakas arba 0,1 m skersmens vamzdynus (konduitą).

340. Magistralinės trasos turi būti izoliuotos nuo elektromagnetinio spinduliavimo (EMI) šaltinių.

341. Magistralinės trasos turi atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus.

342. Magistralinių trasų sistema turi būti įrengta taip, kad į ją nepatektų vanduo.

343. Lovelių, vamzdynų (konduitų), atšakų ir slotų galų, įeinančių į elektroninių ryšių spintą, ilgis turi būti ne mažesnis kaip 25 mm.

SEPTINTASIS SKIRSNIS. REIKALAVIMAI STATINIO ĮVADUI

344. Projektuojant statinio įvadą turi būti atsižvelgta į kitų inžinerinių tinklų ir sistemų įrengimo vietą bei elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pagrįstus reikalavimus.

345. Statinio įvadas turi būti projektuojamas sausoje vietoje, kaip galima arčiau kabelių įvado į statinį taško ir pagrindinės elektros skydinės.

346. Saugumo tikslais, siekiant užtikrinti paslaugų ir kitų specialių funkcijų nenutrūkstamumą, gali būti įrengtas alternatyvus papildomas statinio įvadas.

347. Statinio įvadas gali atlikti aparatinės funkcijas. Statinio įvado, atliekančio aparatinės funkcijas, dydžiams taikomi reikalavimai aparatinių dydžiams, nurodyti Taisyklių 317, 318, 319, 320 punktuose.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS. REIKALAVIMAI DARBO VIETAI

348. Elektroninių ryšių spinta ir aparatinė turi būti sujungtos išskirtinėmis tiesioginėmis linijomis su tokiomis sudėtingomis ir atsakingomis darbo vietomis kaip valdymo centrai, operatoriaus pultai ir įmonių priimamieji.

349. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas elektroninių ryšių lizdas. Statinio dalyse, kur vėliau bus sudėtinga įrengti papildomą elektroninių ryšių lizdą, būtina numatyti ne mažiau kaip du atskirus elektroninių ryšių lizdus.

350. Elektroninių ryšių lizdas turi būti įrengiamas šalia elektros rozetės.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

351. Elektroninių ryšių infrastruktūros statybos valstybinę priežiūrą pagal savo kompetenciją atlieka:

351.1. apskrities lygiu – apskričių viršininkų administracijos per savo teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentus (skyrius);

351.2. valstybės lygiu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

352. Taisyklėse nustatytų elektroninių ryšių statinių, taip pat statinių elektroninių ryšių inžinerinių sistemų saugos ir paskirties reikalavimų vykdymo valstybinę priežiūrą ir kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Atlikdama valstybinę priežiūrą bei kontrolę ji vykdo ir šias funkcijas:

352.1. nustato elektroninių ryšių statinių projektavimo sąlygas (pagal kompetenciją) ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi vykdant statybą;

352.2. nustatytąja tvarka dalyvauja atliekant (arba atlieka specialiąją) statinio projekto ekspertizę ir statinį pripažįstant tinkamu naudoti;

352.3. raštu informuoja apskrities viršininko administraciją apie nustatytą savavališką statybą ir ją sustabdo, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai joms suteikia teisę sustabdyti statinio statybą ar griovimą;

352.4. vykdo kitas teisės aktų priskirtas funkcijas, susijusias su elektroninių ryšių statinių saugos ir paskirties reikalavimų valstybine priežiūra.

353. Asmenys už šių Taisyklių reikalavimų nesilaikymą atsako įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

______________

Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir

naudojimo taisyklių

1 priedas

1 Ientelė. Minimalus vamzdžių klojimo gylis.

Vamzdžių rūšis	Atstumas iki grunto paviršiaus (m)
	Pėsčiųjų dalyje	Važiuojamojoje dalyje
PVC, PE, plieninis	0,5 0,4	0,7 0,6

2 Ientelė. Tranšėjos gylis įvade į šulinius.

Vamzdžių rūšis	Klojimo vieta	Gylis (m), esant kanalų skaičiui
		1*	2	3	4	5	6
100 PVC, 110PE, plieniniai	Pėsčiųjų dalis	0,82	0,96	1,1	1,24	1,38	1,52
100 PVC, 110PE, plieniniai	Važiuojamoji dalis	0,92	1,06	1,2	1,34	1,48	1,62
50 PVC, 50 PE	Pėsčiųjų dalis	0,76	0,84	0,91	1	1,08	1,16
50 PVC, 50 PE	Važiuojamoji dalis	0,86	0,94	1,02	1,1	1,18	1,26

* Išskyrus RKŠ-0

3 lentelė. Betono sudėtis.

Maksimalus užpildo dydis (mm)	Betono slankumas (mm)	Cemento kiekis (kg)	Stambiagrūdžio užpildo kiekis (kg)	Smulkaus užpildo kiekis (kg)
20	50–75	340 (1)*	1190 (3,5)*	640 (2)*

* Skliausteliuose pateikti skaičiai yra atitinkamos tūrio dalys mišinyje.

4 lentelė. Atstumas tarp atramų.

Vamzdžių eilių skaičius (vienetais)	Didžiausias atstumas tarp atramų (m)
8	6,00
7	5,50
6	5,00
5	4,50
4	4,00

5 lentelė. Duobės, reikalingos tipiniam šuliniui įrengti, matmenys.

Šulinio tipas	Ilgis	Plotis	Gylis (m)
	(m)	(m)	Pėsčiųjų dalyje	Važiuojamojoje dalyje
Pereinami surenkami gelžbetoniai šuliniai:
RKŠ-0	0,62	0,62	0,62	-
RKŠ-1	1,2/1,4*	1,2/1,4*	0,8	-
RKŠ-2	2,0	1,7	1,8	1,9
RKŠ-3	2,6/2,8*	1,8/2,0*	2,05	2,1
RKŠ-4	3,0/3,2*	1,9/2,1*	2,25	2,3
RKŠ-5	3,6/3,8*	2,2/2,4*	2,25	2,35
Pereinami monolitiniai šuliniai:
RKŠ-2	2,6/2,8*	2,3/2,5*	1,8	1,9
RKŠ-3**	3,2/3,4*	2,4/2,6*	2,05	2,1
RKŠ-4	3,6/3,8*	2,5/2,7*	2,25	2,3
RKŠ-5	4,2/4,4*	2,8/3,0*	2,25	2,35
Pereinamieji šuliniai iš betoninių blokelių:
RKŠ-1	1,3/1,5*	1,3/1,5*	0,8	-
RKŠ-2 pėsčiųjų dalyje	2,3/2,5*	1,8/2,0*	1,85	-
RKŠ-2 važiuojamojoje dalyje	2,3/2,5*	2,0/2,2*	-	1,9
RKŠ-3 pėsčiųjų dalyje	2,9/3,1*	1,9/2,1*	2,05	-
RKŠ-3 važiuojamojoje dalyje	2,9/3,1*	2,1/2,3*	-	2,15
RKŠ-4	3,3/3,5*	2,2/2,4*	2,25	2,35
RKŠ-5	3,9/4,1*	2,5/2,7*	2,25	2,35

* skaitiklyje – duobės matmenys, kai duobės šlaitai nesutvirtinami; vardiklyje – kai duobės šlaitai sutvirtinami.

** RKŠ – ryšių kabelių šulinys.

6 lentelė. Skirstomosios (telefoninės) spintos talpa pagal šulinio tipą.

Skirstomosios (telefoninės) spintos talpa (porų skaičius)	Šulinio tipas
300 x 2; 600 x 2	RKŠ-2
1200 x 2	RKŠ-3
2400 x 2	RKŠ-4

7 lentelė. Minimalus atstumai tarp elektroninių ryšių linijų ir kitų inžinerinių tinklų išorinių gabaritų.

Nr.	Sąlygos	Minimalus nuotolis (m)
1.	Atstumai vertikalioje kryptyje
1.1.	Kirtimuose tarp virš žemės esančių inžinerinių tinklų ir kitų statinių
1.1.1.	Elektroninių ryšių linijos atstumas nuo žemės, kertant automagistrales ir gatves	6,0
1.1.2.	Elektroninių ryšių linijos atstumas nuo kelio paviršiaus, kertant troleibusų elektros linijas	9,0
1.1.3.	Elektroninių ryšių linijos atstumas nuo bėgių, kertant neelektrifikuotus geležinkelio kelio magistralinius kelius	7,5
1.1.4.	Elektroninių ryšių linijų atstumas nuo geležinkelio kelio elektros linijas nešančio troso	2,0
1.1.5.	Abonento linijos įvado atstumas nuo kelio	4,5
1.1.6.	Abonento linijos įvado atstumas nuo šaligatvio, žemės apželdinimo teritorijoje	3,0
1.1.7.	Elektroninių ryšių linijos atstumas nuo vandens paviršiaus, kertant nelaivybinius vandens telkinius, kanalus ir kt.	2,5
1.1.8.	Elektroninių ryšių linijos aukščiausiojo laido arba pakabinto kabelio atstumas nuo orinės elektros perdavimo linijos žemiausiojo laido arba pakabinto kabelio maksimalaus karojimo:
	a) iki 1 kV	0,5
	b) 6–20 kV	1^1
	c) 110 kV, 330 kV	2
1.1.9.	Atstumas tarp elektroninių ryšių linijų	0,5
1.2.	Kirtimuose tarp požeminių inžinerinių tinklų
1.2.1.	Atstumas tarp ryšių kabelio (apsaugoto ar neapsaugoto) ir vandentiekio, ūkinių ir fekalinių nuotekų kanalų, drenažo ir lietaus vandens kanalizacijos	0,2
1.2.2.	Atstumas tarp apsaugoto arba neapsaugoto ryšių kabelio ir elektros kabelio (tarp jų elektros transporto ir apšvietimo tinklo kabelio): a) apsaugotas ryšių kabelis b) neapsaugotas ryšių kabelis	0,15 0,25
1.2.3.	Atstumas tarp apsaugoto ryšių kabelio ir kelio nutekamojo griovio pagrindo.	0,7^2
1.2.4	Atstumas tarp apsaugoto ryšių kabelio ir geležinkelio kelio nutekamojo griovio pagrindo	0,7
1.2.5.	Atstumas tarp apsaugoto ryšių kabelio ir geležinkelio kelio bėgių pagrindo^5:
	a) kertant dygsniais	2,5
	b) kertant atviru būdu	1,5
1.2.6.	Atstumas tarp apsaugoto ryšių kabelio ir tramvajaus bėgių pabėgių apatinio krašto	1,5
1.2.7.	Atstumas tarp ryšių kabelio (apsaugoto arba neapsaugoto) ir šiluminių trasų	0,2
1.2.8.	Atstumas tarp ryšių kabelio (apsaugoto arba neapsaugoto) ir dujotiekio	0,15
1.2.9.	Atstumas tarp ryšių kabelių (apsaugotų arba neapsaugotų)	0,15
1.3.	Kiti atstumai vertikalioje kryptyje
1.3.1.	Elektroninių ryšių linijos atstumas nuo žemės	4,5
1.3.2.	Atstumas tarp elektroninių ryšių linijų ir elektros perdavimo linijos laidų ar pakabinamo kabelio padalijime ir atramoje, jei elektroninių ryšių linija yra sumontuota žemos įtampos (iki 1 kV) elektros perdavimo linijos atramose	0,5
1.3.3.	Elektroninių ryšių linijos atstumas iki stogo kraigo arba konstrukcijų elementų virš stogo (išskyrus sunkiai prieinamas vietas)	0,8
1.3.4.	Atstumas tarp elektroninių ryšių ir elektros linijų (380/220 V) įvadų statiniuose	0,5
1.3.5.	Atstumas iki medžių šakų	1,0
2.	Atstumai horizontalioje kryptyje
2.1.	Kirtimuose po žeme
2.1.1.	Atstumas tarp apsaugoto ryšių kabelio ir geležinkelio kelio inžinerinių statybų (tiltų, iešmų perdavimo ribų, kontaktinio tinklo atramų)	10
2.1.2.	Atstumas tarp ryšių kabelio (apsaugoto arba neapsaugoto) ir geležinkelio kelio šviesoforų, jų atramų, išorinio apšvietimo atramų	5
2.1.3.	Atstumas tarp ryšių kabelio (apsaugoto arba neapsaugoto) ir elektroninių ryšių linijos atramų	1,0
2.1.4.	Atstumas tarp ryšių kabelio (apsaugoto arba neapsaugoto) ir troleibuso kontaktinio tinklo atramos ašies	0,6^1,3
2.1.5.	Atstumas tarp ryšių kabelio (apsaugoto arba neapsaugoto) ir orinės elektros perdavimo linijos atramų konstrukcijų arba pagrindo apgyvendintoje vietoje:
	a) iki 1 kV	1
	b) 6–20 kV	2^4
	c) 110 kV, 330 kV	10
2.1.6.	Atstumas tarp ryšių kabelio (apsaugoto arba neapsaugoto) ir orinės elektros perdavimo linijos atramų konstrukcijų arba pagrindų kaimo gyvenamojoje vietovėje:
	a) iki 1 kV	2
	b) 6–20 kV	5
	c) 110 kV, 330 kV	50
2.2.	Kirtimuose tarp viršžeminių arba požeminių inžinerinių tinklų
2.2.1.	Atstumas tarp elektroninių ryšių linijos atramos konstrukcijų ir orinės elektros perdavimo linijos artimiausio kraštinio laido arba pakabinto kabelio maksimalioje kryptyje:
	a) iki 1 kV	2^6
	b) 6–20 kV	5^6
	c) 110 kV, 330 kV	1,3 x atramos aukštis ^7
2.2.2.	Atstumas tarp elektroninių ryšių linijos artimiausio kraštinio laido arba pakabinto kabelio ir orinės elektros perdavimo linijos atramų konstrukcijų arba pagrindų:
	a) iki 1 kV	2
	b) 6–20 kV	2
2.2.3.	Atstumas tarp elektroninių ryšių linijos artimiausio kraštinio laido arba pakabinto kabelio ir elektroninių ryšių linijos atramos konstrukcijų	1
3.	Kiti atstumai horizontalioje kryptyje
3.1.	Atstumas tarp elektroninių ryšių linijos artimiausio kraštinio laido arba pakabinto kabelio ir statinių konstrukcijų, stogo kraštų, balkonų, apšvietimo stulpų	1,5
3.2.	Atstumas tarp elektroninių ryšių linijos artimiausio kraštinio laido arba pakabinto kabelio ir stiebų	stiebo aukštis
3.3.	Atstumas tarp elektroninių ryšių linijos artimiausio kraštinio laido arba pakabinto kabelio ir krūmo arba medžio lapijos projekcijų	1,5
3.4.	Atstumas tarp požeminių elektroninių ryšių linijų ir krūmų	0,7
3.5.	Atstumas tarp požeminių elektroninių ryšių linijų ir medžių kamienų, kurių lapijos skersmuo neviršija 5 m^8	2

¹ Jei tai yra neapsaugotų laidų elektroninių ryšių linija.

² Jei griovio nėra, šis atstumas turi būti 1,2 m nuo kelio paviršiaus.

³ Atramos tipas turi užtikrinti minimalų atstumą.

⁴ Jeigu kabelis patalpinamas į izoliuoto statybos produkto vamzdį, kurio ilgis yra ne mažesnis kaip 3 m į kiekvieną pusę nuo atramos, leidžiamas atstumas yra 1 m.

⁵ Geležinkelio kelio bėgių kirtimus reikia atlikti 90 laipsnių kampu ir kabelio apsauga turi tęstis į abi puses ne mažiau kaip:

a) 2 m nuo nutekamojo griovio išorinio krašto,

b) 3 m nuo geležinkelio kelio sankasos krašto,

c) 5 m nuo kraštinių bėgių.

⁶ Jei kirtimas yra atliktas su į žemę įkastu ryšių kabeliu, atstumas turi būti 1,3 x elektros linijos atramos aukštis.

⁷ Kirtimas turi būti atliekamas su į žemę įkastu ryšių kabeliu.

⁸ Jei medžio lapijos skersmuo yra didesnis kaip 5 m, atstumą iki medžių reikia padidinti proporcingai iki 3 m.

8 lentelė. Varinio ir šviesolaidinio kabelio linijų elektros matavimų apimtys.

Eil. Nr.	Matavimų objektas	Elektrinės charakteristikos	Matavimų apimtys, %
1.	Kabeliai*	Izoliacijos varža	100
		Talpa	10
		Šleifo varža	1
		Pereinamasis slopinimas artimajame gale	100
		Darbinis slopinimas	100
		Slopinimas kritiniam bangos ilgiui:
		1310 nm ir 1550 nm. Matavimas reflektometru.	100
		Bendras slopinimas. Matavimas galios matuokliu.	100
		Sujungimų slopinimas	100
2.	Kabelių poros	Porų praskambinimas	100
3.	Pakabinamų kabelių trosai	Įžeminimo varža	100
4.	Signalinis laidas	Izoliacijos varža	100
5.	Kontroliniai matavimai	Įžeminimo varža	100

* Tarpstotinio ryšio, tiesioginio maitinimo, magistralinių, skirstomųjų tinklų.

9 lentelė. Apsauginių vamzdžių tipai ir parametrai

Vamzdžio tipas	Tvirtumo klasė*	Išorinis vamzdžio skersmuo (mm)	Vidinis vamzdžio skersmuo* (mm)	Sienelės storis (mm)	Vamzdžio ilgis (m)
110 PE	B	110±2,0	95,4±0, l	6,3±l,0	Nuo 6 iki 100
63 PE	B	63±0,6	56±0,6	3,4±0,4	Pagal poreikį
50 PE	B	50±0,5	42±0,5	4±0,6	Pagal poreikį
40HDPE	B, C	40±0,4	32.6±0,6	3,7±0,6	Pagal poreikį
32HDPE	B, C	32±0,3	26±0,5	3,0±0,5	Pagal poreikį
25**	C	25±0,7	nespecifikuotas	nespecifikuotas	Pagal poreikį
Plieninis	Nespecifikuotas

* Plastikiniai vamzdžiai pagal atsparumą smūginei apkrovai ir žiedo (apskritimo) standumą skirstomi į tvirtumo klases: A, B ir C. Žiedo standumas turi būti: B klasės – ne mažiau kaip 8kN/m²; C klasės – ne mažiau kaip 4kN/m².

** Plastikinis vamzdis, nedegus ir neišskiriantis toksinių medžiagų.

10 lentelė. Mažiausi leistini atstumai tarp elektroninių ryšių linijų ir elektros instaliacijos.

Mažiausi leistini atstumai tarp elektroninių ryšių linijų ir elektros instaliacijos	Atstumai, mm
	<2 kW	2–5 kW	>5 kW
Neekranuotos jėgų linijos arba elektros įranga, esančios šalia atvirų arba nemetalinių linijų	127	305	610
Neekranuotos jėgų linijos arba elektros įranga, esančios šalia įžeminto metalinio vamzdyno (konduito)	64	152	305
Jėgų linijos, nutiestos įžemintame metaliniame vamzdyne (konduite) (arba su lygiaverčiu ekranavimu), esančios šalia įžeminto metalinio vamzdyno (konduito)		76	152

______________