LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL 2002–2004 M. KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS PLĖTROS GAIRIŲ
2000 m. spalio 4 d. Nr. 1162
Vilnius
Vadovaudamasis krašto apsaugos ministro 1999 08 27 įsakymu Nr. 954 „Dėl planavimo, programų rengimo ir biudžeto sudarymo ciklo įgyvendinimo Krašto apsaugos sistemoje“, KAM Politikos ir planavimo departamentas parengė „2002–2004 m. Krašto apsaugos sistemos plėtros gaires“. Atsižvelgdamas į tai,
1. Kariuomenės vadovybei, Gynybos štabui, Lietuvos kariuomenės daliniams, KAM departamentams, tarnyboms ir departamentams prie Krašto apsaugos ministerijos remtis ir naudotis „2002–2004 m. Krašto apsaugos sistemos plėtros gairėmis“, rengiant 2002–2004 metų plėtros planus ir biudžeto programas.
PATVIRTINTA
krašto apsaugos ministro
2000 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1162
2002–2004 METŲ KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS PLĖTROS GAIRĖS
I. ĮŽANGA
Krašto apsaugos sistemos plėtros gairės yra trumpalaikio planavimo kertinis dokumentas. Gairėse pateikiamos pagrindinės Krašto apsaugos sistemos plėtros kryptys ir prioritetai, kariuomenės pajėgų tikslai, kuriais turi vadovautis visi padaliniai, rengdami 2002 – 2004 metų plėtros planus ir programas. Šis dokumentas skirtas Kariuomenės vadovybei, Gynybos štabui, Lietuvos kariuomenės daliniams, KAM departamentams, tarnyboms ir departamentams prie Krašto apsaugos ministerijos.
II. SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKA
Pagrindinis Lietuvos saugumo ir gynybos politikos prioritetas – narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. NATO kaip kolektyvinė saugumo sistema užtikrintų visišką politinį ir karinį Lietuvos Respublikos saugumą. Kitos saugumo alternatyvos yra politiškai ir ekonomiškai nepagrįstos ir neįgyvendinamos bei neužtikrintų Lietuvos Respublikos saugumo. Bendradarbiavimas ir partnerystė su Aljansu yra tik žingsnis į narystę NATO, tačiau nėra alternatyva narystei NATO.
Lietuvos gynybos politika iškelia du pagrindinius krašto apsaugos plėtros uždavinius taikos metu: parengti šalį gynybai ir pasirengti vykdyti kolektyvinės gynybos ir taikos užtikrinimo tarptautinius įsipareigojimus. Todėl Lietuvos krašto gynybos politikos sudedamosios yra šios:
□ gynybinių pajėgumų savo kraštui ginti plėtojimo;
□ gynybinių pajėgumų, gebančių veikti kartu su NATO ar kaip jos sudedamoji dalis, plėtojimo.
Šie pajėgumai plėtojami didinant tų pačių pajėgų sugebėjimą tiek vykdyti krašto gynybos uždavinius, tiek ir bendrus uždavinius tarptautinių pajėgų sudėtyje.
III. SVARBIAUSI 2002–2004 METŲ KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS PRIORITETAI
Atsižvelgiant į numatytus kariuomenės uždavinius, pagrindiniai prioritetai, kurių bus laikomasi plėtojant Lietuvos karinius pajėgumus 2002–2004 metais, yra šie:
A. Karių ir civilių specialistų mokymas.
B. Karių tarnybos sąlygų gerinimas.
C. Valdymo, kontrolės ir ryšių (C3) sistemos.
D. Gynybos infrastruktūros plėtra.
E. Kariuomenės logistikos plėtra.
F. Oro gynybos sistemos kūrimas.
G. Ginkluotės ir kovinės technikos įsigijimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės trečiasis strateginis tikslas – plėtoti krašto apsaugą ir integraciją į NATO, todėl visi aukščiau paminėti krašto apsaugos sistemos prioritetai turi būti suderinti su NATO reikalavimais (PGs, MAP, informacijos apsauga, dalyvavimas PTL renginiuose, krizių valdymas).
Labai svarbu, jog krašto apsaugos sistemos plėtra nebūtų paslaptis plačiajai visuomenei. Būtina formuoti teigiamą kariuomenės įvaizdį, puoselėti karių ir civilių gyventojų tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą. Lietuvos mokslo ir pramonės galimybės turi būti maksimaliai išnaudojamos valstybės gynybiniams pajėgumams stiprinti bei integruojant jas į NATO, VES ir kitas tarptautines gynybos programas. Taigi visuomenės pilietiškumo ugdymas ir mokslinio potencialo gynybos reikmėms stiprinimas bus svarbios krašto apsaugos sistemos plėtros kryptys.
A. KARIŲ IR CIVILIŲ SPECIALISTŲ MOKYMAS
Krašto apsaugos sistemos personalo mokymas ir toliau bus vienas svarbiausių ateinančių trejų metų prioritetų, tam tikslui pasiekti Mokymo ir doktrinos valdyba koordinuos:
□ pradinį (bazinį) šauktinių, pašauktų atlikti privalomosios karo tarnybos, rengimą Mokomajame pulke, o vėliau mokymą daliniuose;
□ puskarininkių ir seržantų (vadų) bei specialistų rengimą Puskarininkių mokykloje bei prie jos organizuojamuose specialistų rengimo ir tobulinimo kursuose.
Pradinis kareivių rengimas
Mokomojo pulko pagrindinis uždavinys – suteikti kareiviams bazines karo žinias, ugdyti pilietinę kario atsakomybę bei kario kaip tikrojo taikos saugotojo savivoką.
Atsižvelgiant į kareivių skaičiaus didinimą, atitinkamai turi didėti ir Mokomojo pulko pajėgumai. Būtina atitinkamai plėtoti mokomuosius poligonus bei įgyti reikalingą mokymui įrangą, ginkluotę ir karinę techniką.
Puskarininkių ir specialistų rengimas
Div. gen. St. Raštikio puskarininkių mokykloje vykdomos reformos, kurių tikslas – sustiprinti puskarininkio instituciją: siekiama padidinti jo autoritetą, galimybes bei ryšius, suteikti daugiau atsakomybės bei galių. Tam būtina pertvarkyti skyrių, būrių ir kuopų puskarininkių rengimo (mokymo) programas, įgyvendinti mokymo, studijų ir pratybų planus bei aktyviojo rezervo karių periodinio mokymo programą.
Kareivių administravimo sistemos įdiegimas
Šaukimo sistema pertvarkoma naudojantis Švedijos parama, diegiant naują privalomosios karo tarnybos administravimo sistemą su keturiais šaukimo centrais – Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje.
Pirmame etape ši nauja sistema plėtojama KASP bazėje, vėliau pereis į Karo prievolės administravimo tarnybos, pavaldžios Krašto apsaugos ministrui, pavaldumą.
Anglų kalbos mokymas
Artimiausiu metu būtina pasiekti, kad dauguma karininkų, puskarininkių ir seržantų, kurie paskirti vykdyti taikos palaikymo užduotis koviniuose sausumos pajėgų daliniuose, vadovaujančiose grandyse, mokėtų anglų kalbą pagal NATO STANAG 6001 reikalavimus. Todėl būtina kuo skubiau Lietuvos karo akademijos mokymo klasėse įdiegti karių ir civilių darbuotojų anglų kalbos žinių lygio patikrinimo sistemą, kuri leistų įvertinti žinias, stebėti personalo kvalifikacijos pokyčius bei planuoti paskyrimus į pareigas.
Karo specialistų, civilių tarnautojų anglų ir kitų kalbų mokymas toliau vyks užsienio valstybių mokymo įstaigose pagal gautus iš užsienio šalių pasiūlymus bei atsižvelgiant į KAS poreikius. Numatoma, kad į užsienį bus siunčiami tik asmenys, turintys anglų kalbos pagrindus.
Aktyviojo kariuomenės rezervo rengimas
Vienas iš svarbesnių gynybinio pajėgumo stiprinimo veiksnių yra aktyviojo rezervo pajėgų, kurios papildytų reguliariosios kariuomenės dalinius karo ar krizės atveju bei leistų suformuoti gerai paruoštus aktyviojo kariuomenės rezervo dalinius, parengimas.
B. KARIŲ TARNYBOS SĄLYGŲ GERINIMAS
Krašto gynybos užtikrinimas tvirtai susijęs su karių tarnybos sąlygomis. Geros karių tarnybos sąlygos bei sėkmingos karjeros perspektyvos sustiprina motyvaciją, kurios reikia efektyviai vykdant einamas pareigas. Numatoma kareivines aprūpinti įranga ir baldais, buities ir higienos reikmenimis, sportiniu ir laisvalaikio inventoriumi, maisto gamybos technologine įranga lauko ir stacionarinėmis sąlygomis bei užtikrinti karių socialines garantijas ir gerą medicininį aprūpinimą.
C. VALDYMO, KONTROLĖS IR RYŠIŲ (C3) SISTEMOS
Ateinančių trejų metų laikotarpiu toliau bus tobulinamas karinių pajėgų valdymas, pertvarkomos esamos ir steigiamos naujos tarnybos, stiprinančios šalies saugumą. Bendros vadovavimo kariuomenei ir visoms ginkluotosioms pajėgoms sistemos sukūrimas, tolesnis kitų kariuomenės vadovavimo ir kontrolės sistemos reformos principų įgyvendinimas padės užtikrinti:
b) vadovavimą ir kontrolę teritoriniams vienetams karinių apygardų (brigadų) lygmeniu bei teritorinės gynybos koncepcijos įgyvendinimą;
c) suderinamumą su NATO vadovavimo ir kontrolės mechanizmu.
Pagrindinis ryšių ir informacinės sistemų plėtros tikslas – tęsti kariuomenės ryšių ir informacijos sistemų, įgalinančių efektyviai valdyti gynybines šalies pajėgas taikos, ribotų konfliktų ir agresijos atvejais, kūrimą. Ryšių ir informacinės sistemos plėtojamos atsižvelgiant į PARP III etapo tikslus bei NATO keliamus reikalavimus ir jos nustatytus standartus.
Ryšių ir informacinės sistemų plėtros prioritetai:
D. GYNYBOS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA
Atsižvelgiant į Krašto apsaugos sistemos infrastruktūros plėtojimo poreikius bei suderinamumo su NATO standartus, svarbiausios kryptys yra šios:
E. KARIUOMENĖS LOGISTIKOS PLĖTRA
Lietuvos kariuomenės logistikos sistema bus tobulinama atsižvelgiant į kariuomenės uždavinius, turimas priemones ir išteklius bei maksimaliai priderinant prie NATO reikalavimų. Kuriama sistema privalės efektyviai aprūpinti pajėgas jų perdislokavimo, išskleidimo operacijų metu Lietuvoje ir už jos ribų.
F. ORO GYNYBOS SISTEMOS KŪRIMAS
Numatoma stiprinti oro gynybos pajėgumą, tobulinant Lietuvos oro erdvės stebėjimo sistemas, aprūpinant pajėgas būtiniausia oro taikinių aptikimo, ugnies valdymo technika ir oro gynybos ginkluote. Viena svarbiausių krypčių – Oro gynybos bataliono plėtra.
G. GINKLUOTĖS IR KOVOS TECHNIKOS ĮSIGIJIMAS
Įsigijimų politika bus vykdoma atsižvelgiant į šiuos veiksnius:
□ būtinuosius kariuomenės poreikius;
□ Lietuvos ekonominės raidos perspektyvas;
□ užsienio pagalbos mastą;
□ eksploatacines išlaidas ir tarnavimo laiką;
□ atitikimą NATO standartams;
□ skirtingos ginkluotės modifikacijos skaičiaus mažinimą.
Kariuomenės apginklavimo bei aprūpinimo karine technika prioritetai yra šie:
□ prieštankiniai ginklai;
□ priešlėktuviniai ginklai;
□ šarvuota technika;
□ kovinių dalinių transporto priemonės;
□ minosvaidžiai ir artilerija;
□ rezervo dalinių ginklai ir įranga;
□ lengvieji šaulio ginklai;
□ valdymo ir informacijos taktinio ir operacinio lygmens įranga, radarai.
IV. KARIUOMENĖS UŽDAVINIAI IR PLĖTRA 2002–2004 METAIS
Lietuva siekia sukurti ginkluotąsias pajėgas, kurios būtų pasirengusios ginti šalį. Tam tikslui pasiekti Lietuvos kariuomenei yra keliami tie patys uždaviniai kaip ir ankstesniu laikotarpiu:
I. Saugoti valstybės teritoriją, kontroliuoti ir saugoti oro erdvę, teritorinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje -
□ teritorinės jūros, išimtinės ekonominės zonos ir pajūrio apsauga,
□ oro erdvės stebėjimas ir kontrolė,
□ strateginių objektų apsauga.
II. Seimui nutarus dalyvauti taikos palaikymo operacijose ir misijose už Lietuvos Respublikos ribų -
□ humanitarinė pagalba, stichinių nelaimių padarinių likvidavimas,
□ taikos palaikymo ir krizių valdymo operacijos.
III. Karo metu ginti valstybę -
□ agresijos atveju ginklu ginti valstybę,
□ būti pasirengus atremti netikėtą priešininko pajėgų puolimą,
□ karinės pajėgos nuolat turi būti aukštos kovinės parengties.
IV. Įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis teikti pagalbą policijai ir krašto civilinei valdžiai.
Kariuomenės kovinis pajėgumas stiprinamas šiomis kryptimis: plečiant jos struktūrą iki numatyto dydžio, tobulinant karių rengimo sistemą, vadovavimą kariuomenei ir jos valdymą, plėtojant infrastruktūrą, modernizuojant ginkluotę, didinant kovinę parengtį, tobulinant logistikos sistemą bei didinant palaikomumą. Plėtojant kariuomenę, prioritetas bus teikiamas Sausumos, Krašto apsaugos savanorių pajėgoms bei oro gynybos padaliniams. Taip pat bus akcentuojama ir kariuomenės logistikos sistemos kūrimo svarba.
A. SAUSUMOS PAJĖGOS
NATO šalių pajėgų pavyzdžiu numatyta suformuoti bendrą valdymo sistemos pagrindą, kuris apimtų tris lygius: strateginį, operacinį ir taktinį. Tam reikalinga:
□ baigti formuoti Lauko pajėgų štabą;
□ pradėti formuoti Nemuno ir Karaliaus Mindaugo sričių štabus;
□ toliau standartizuoti vadovavimo ir mokymo procedūras, remiantis reikalavimais, keliamais NATO vadovavimo ir kontrolės sistemai;
□ pradėti naujo pėstininkų bataliono steigimo darbus.
Atsižvelgiant į skiriamas investicijas, plečiami standartizuoti pėstininkų batalionai – karių skaičius didinamas iki nustatytos tipinės bataliono struktūros. Plėtojant aktyviojo rezervo mokymą, prie kiekvieno bataliono numatoma kuopa, komplektuojama iš rezervistų. Būtina patenkinti visus batalionų poreikius ryšių ir lengvosios ginkluotės srityje, t. y. visiškai aprūpinti moderniomis taktinio ryšio, nešiojamomis oro gynybos ir prieštankinėmis priemonėmis.
Kovinis rengimas ir toliau bus pagrindine karinių vienetų veikla taikos metu ir vienintele priemone rengiant kariuomenę vykdyti užduotis (tiek kolektyvias, tiek ir individualias).
Siekiant sustiprinti Karaliaus Mindaugo srities kovinį pajėgumą, daug dėmesio bus skiriama šio regiono plėtrai: formuojamas artilerijos batalionas, numatoma tęsti pirmojo Vilniaus pėstininkų bataliono steigimo darbus bei pradėti antrojo Vilniaus pėstininkų bataliono steigimo darbus. Numatyta baigti įrengti Kartografijos centrą.
Svarbu aprūpinti kariuomenės dalinius inžinerine įranga, priemonėmis bei technika, skirta gynybiniam potencialui plėsti (užtvaroms įrengti, užtvaroms bei vandens kliūtims įveikti, fortifikaciniams įrengimams statyti) bei saugumui užtikrinti taikos metu (nesprogusių sprogmenų pašalinimas iš poligonų, rastų šaudmenų naikinimas).
Vykdant ryšių ir informacinės sistemos plėtrą, 2002–2004 m. numatoma:
□ baigti įrengti KA telekomunikacijų tinklo įrengimą,
□ tęsti kariuomenės vienetų aprūpinimą taktinėmis ryšių sistemomis,
□ stiprinti inžinerinį kariuomenės ryšių vienetų karių potencialą,
□ tęsti ryšių ir informacinių sistemų specialistų rengimą Lietuvoje ir NATO šalyse,
□ baigiant formuoti Ryšių batalioną, parengti kariuomenės ryšių vienetų reorganizavimo programą, siekiant patobulinti ryšių ir informacinių sistemų bei ryšių vienetų valdymą,
□ įgyvendinti su ryšių ir informacinių sistemomis susijusius Partnerystės tikslus bei vykdyti MAP programą.
B. KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
Krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūra nesikeis – 10 teritorinių rinktinių, suskirstytų į batalionus ir kuopas pagal teritorinį-administracinį Lietuvos suskaidymą, bei dvi oro eskadrilės. Svarbu užtikrinti KASP integraciją į brigadų (sričių) organizaciją operaciniu atžvilgiu bei jų suderinamumą su reguliariųjų pajėgų vienetais. Viena svarbiausių Krašto apsaugos savanorių pajėgų funkcijų – rezervo vienetų organizavimas, apginklavimas ir rengimas. Planuojama kariuomenės aktyviojo rezervo dalinius integruoti į KASP sudėtį ir čia vykdyti aktyviojo rezervo rengimo programą. Būtinumui prireikus, Krašto apsaugos savanorių pajėgos gali teikti pagalbą stichinės nelaimės ar katastrofos atveju. Svarbiausia Krašto apsaugos savanorių pajėgų užduotis karo metu – teritorinė gynyba ir strateginių objektų apsauga.
Artimiausiais metais daug dėmesio bus skiriama lengvosios pėstininkų ginkluotės ir ryšių priemonių įsigijimui bei KASP mokymų pajėgumams plėsti ir gerinti, įrengiant tinkamas mokymo klases bei patalpas kariams apgyvendinti ir maitinti. Mokymo centruose bus mokomos Krašto apsaugos savanorių pajėgos, rengiamos aktyviojo rezervo pajėgos, prie KASP rinktinių steigiami rezerviniai pajėgų būriai ir kuopos, palaipsniui formuojant batalionus ir brigadas.
Toliau bus kuriama bendroji savanorių ir mobilizacinio rezervo mokymo sistema, palaipsniui plečiant Krašto apsaugos savanorių pajėgų mokymo centrų infrastruktūrą. Įgyvendinus KASP mokymo centrų plėtros projektą, Krašto apsaugos savanoriai ir rezervo kariai bus ruošiami pagal bendras programas ir bus parengti vykdyti bendras užduotis su reguliariųjų pajėgų vienetais.
C. KARINĖS ORO PAJĖGOS
Dėl ribotų finansinių išteklių negalima plėtoti ir tobulinti visų įmanomų KOP pajėgumų, todėl svarbiausias plėtros uždavinys – plėtoti ankstyvojo perspėjimo apie grėsmę iš oro sistemą bei oro gynybos vienetus. Oro gynybos plėtojimas ir tobulinimas turi užtikrinti svarbių objektų oro gynybą.
Artimiausiais metais planuojama plėsti Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, visų pirma atsižvelgiant į BALTNET projekto reikalavimus. Pagal nustatytus operacinius ir techninius radarų sistemos poreikius bus parenkamos radarų įrengimo vietos, tenkinančios nacionalinės oro erdvės stebėjimo ir kontrolės poreikius ir atitinkančios NATO valstybėse naudojamas kontrolės sistemas. Stiprinant Baltijos šalių karinį bendradarbiavimą numatomas BALTWING transporto lėktuvų eskadrilės kūrimas.
Numatyta plėsti oro gynybos sistemą, įsteigiant oro gynybos batalioną, toliau plėtojant Zoknių ir Pajuosčio oro pajėgų bazes. Lėktuvams aptarnauti pertvarkoma I KOP bazė prie Zoknių oro uosto kaip pagrindinio civilinės-karinės paskirties oro uosto.
Pagal parengtą Karinių oro pajėgų pertvarkymo ir plėtros planą bus modernizuojama esama technika. Siekiama, kad modernizuoti sraigtasparniai ir mokomieji lėktuvai galėtų dalyvauti įvairiose kovinėse operacijose, paieškos ir gelbėjimo, evakuacijos ir transportavimo darbuose. Tikslesni šio projekto įgyvendinimo terminai bus nustatomi atsižvelgiant į ekonominės plėtros rodiklius.
D. KARINĖS JŪRŲ PAJĖGOS
Karinės jūrų pajėgos plėtojamos taip, kad galėtų užtikrinti teritorinių vandenų bei ekonominės zonos stebėjimą ir kontrolę, atlikti paieškos ir gelbėjimo darbus jūroje ir Kuršių mariose, šalies vandens prieigų, Klaipėdos uosto apsaugą ir gynybą, oro erdvės apsaugą savo ginklų veikimo zonoje, krovinių ir pajėgų transportavimą jūroje. Karinių jūrų pajėgų struktūra turi užtikrinti sąveiką su Sausumos bei Karinėmis oro pajėgomis.
Jūros stebėjimo sistema tobulinama ir integruojama į bendrą oro erdvės ir teritorinės jūros bei ekonominės zonos stebėjimo sistemą. Atsižvelgiant į finansinius išteklius, modernizuojami laivai, juos papildant šiuolaikine ginkluote, navigacijos bei ryšių priemonėmis. Numatoma papildyti ginkluotę jūrinėmis minomis ir priešlėktuvinėmis raketomis.
Numatoma sukurti specializuotą laivų techninio aptarnavimo ir nedidelio remonto gamybinę bazę, kuri užtikrintų Karinių jūrų pajėgų laivų techninį aptarnavimą ir nedidelį remontą.
E. LOGISTIKOS SISTEMA
Logistikos sistemos organizacija ir pajėgumas priklauso nuo gynybos planavimo prielaidų, kariuomenės užduočių bei turimų priemonių ir išteklių. Kuriant Lietuvos kariuomenės logistikos sistemą bus atsižvelgiama į NATO logistikos principus. Logistikos sistema turi būti organizuojama taip, kad būtų nenutrūkstamai vykdomos pagrindinės logistikos funkcijos: vadovavimas ir valdymas, medžiagų vadyba, judėjimas ir transportavimas, medicininis aprūpinimas. Numatoma sukurti logistikos struktūrą, kuri būtų pajėgi vykdyti šiuolaikinės kariuomenės poreikius atitinkančias logistikos funkcijas bei būtų suderinama su NATO pajėgų logistikos sistema. Atsižvelgiant į tai, numatoma reorganizuoti ir griežtai subordinuoti šiuo metu egzistuojančias logistikos tarnybas, nedidinant personalo skaičiaus, tik atitinkamai perskirstant jį bei jo funkcijas. Vėlesniame, materialinės bazės kūrimo etape personalo skaičiaus augimas logistikos sistemoje numatomas remiantis kovinių dalinių struktūra, uždaviniais, taip pat atsižvelgiant į logistikai priskiriamas funkcijas ir užduotis.
Plėtojant logistikos sistemą, per ateinančius trejus metus numatyta: reorganizuoti Transportavimo tarnybą į transportavimo dalinį, aprūpinantį kariuomenės dalinius, įdiegti automatinę logistikos duomenų apdorojimo sistemą. Siekiant plėtoti kariuomenės sandėliavimo pajėgumus, atskiri sandėliai ir remonto bazės bus reorganizuotos į vieną kariuomenės depų tarnybą. Taip pat bus pertvarkomas Aprūpinimo departamentas bei kuriama Logistikos valdyba.
Pagal Karo medicinos tarnybos plėtros planą plėsis Medicinos batalionas, kurį sudarys medicinos bataliono štabas, pagrindinės paramos medicinos kuopa, trys medicinos kuopos ir 12 medicinos būrių, priskirtų prie kovinių dalinių. Bataliono štabą ir pagrindinę medicinos paramos kuopą numatoma dislokuoti ir įkurti Kaune. Tęsis ir Kauno karo medicinos centro plėtra.
V. KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS VALDYMO OPTIMIZAVIMAS
Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir uždavinius būtina turėti gerai funkcionuojantį planavimo ir programavimo mechanizmą. Todėl kuriama planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistema (PPBS), kuri užtikrins pakankamai efektyvius rezultatus naudojantis turimais materialiniais ir žmonių resursais. PPBS remsis esminiais planavimo, programavimo ir kontrolės procedūrų privalumais ir atitiks NATO šalyse naudojamą pajėgų planavimo procesą. Naujoji sistema leis optimizuoti biudžeto sudarymą. Kiekvienam biudžeto valdytojui pateikus įvairiapusiškai įvertintus planus, bus galima nustatyti nuoseklias ir įmanomas įvykdyti krašto apsaugos programas. Šių programų peržiūros rezultatas sudarys pagrindą biudžeto projektui. Iki 2002 m. planuojama įsteigti visas PPBS įgyvendinti reikalingas tarnybas, numatant ir reorganizuojant jų funkcijas. Šie struktūriniai pertvarkymai apims vyriausiojo finansininko postą, specialiųjų komitetų įsteigimą, naujos biudžeto hierarchijos nustatymą ir atskaitomybės sistemos reorganizavimą. Toliau Lietuvos PPBS bus plėtojami šie trys pagrindiniai elementai:
a) Strateginis planavimas.
Iki 2002 metų vidurio numatyta parengti galutines Lietuvos saugumo bei karinę strategijas. Šie dokumentai pakeis iki tol naudotas laikinąsias šių strategijų versijas, nurodys ginkluotųjų pajėgų užduotis ir veikimo koncepcijas.
b) Trumpalaikis išteklių planavimas.
Tam bus sukurta metinė trumpalaikė išteklių planavimo sistema (PPBS ciklas), kuri nustatys įmanomų gynybos programų komplektą trejų metų laikotarpiui bei vienerių metų gynybos biudžeto projektą.
c) Programų vykdymas (rezultatų įvertinimas).
Programų vykdymo ir rezultatų įvertinimo etapo metu programų išteklių valdytojai turės pateikti ataskaitas, kaip vykdomi programų iškelti tikslai ir uždaviniai. Šis procesas prasidės, kai gruodžio mėnesį visiems asignavimų valdytojams bus pateiktas galutinis kitų kalendorinių metų krašto apsaugos sistemos planas. Ataskaitose turi būti nurodyti pusės metų rezultatai, kuriais remiantis bus galima patikrinti, ar pasiekti gynybos sistemos plane numatyti tikslai, taip pat bus sudarytos sąlygos krašto apsaugos ministrui atitinkamai pertvarkyti biudžeto išteklius metų viduryje. Numatomas ir metų pabaigos rezultatų ataskaitų parengimas, pagal kurias LR Seimas ir visuomenė galės įvertinti krašto apsaugos sistemos plėtros rezultatus.
Reformos bus naudingos ta prasme, kad ištekliams valdyti bus vadovaujamasi pinigus atitinkančios vertės principu ir kad tai padės sklandžiai integruotis į NATO planavimo procesą.
VI. LIETUVOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS PERSONALAS 2002–2004 METAIS
Lietuvos krašto apsaugos sistemos personalo plėtros politika yra vienas pagrindinių veiksnių, užtikrinančių aukštos kvalifikacijos ir gerai paruoštų karinių pajėgų, kurių struktūra ir procedūros atitiktų NATO standartus bei raidą, todėl išlaidos Lietuvos kariuomenės personalui sudaro nemažą gynybos biudžeto išlaidų dalį.
Per ateinančius trejus metus numatomas karinių sričių formavimas, naujų kovinių dalinių steigimas, kovos paramos dalinių bei aprūpinimo ir paramos sistemos kūrimas, efektyvios konsultavimo, vadovavimo ir valdymo sistemos diegimas, – kiti struktūriniai pertvarkymai, stiprinantys šalies saugumą, reikalauja atitinkamai didinti KAS personalo skaičių.
Atsižvelgiant į Krašto apsaugos sistemos biudžetą ir stengiantis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, numatomas toks kariuomenės personalo skaičiaus augimas:
| Personalas |
2002 m. |
2003 m. |
2004 m. |
| Kariūnai (LKA) |
550 |
560 |
570 |
| Kareiviai |
5001 |
5315 |
5679 |
| Profesinės tarnybos kariai |
7271 |
7498 |
7627 |
| Civiliai ir civilinės tarnybos tarnautojai |
2209 |
2294 |
2353 |
| Iš viso: |
15031 |
15667 |
16229 |
Siekiant efektyvaus personalo perskirstymo, per ateinančius trejus metus būtina įgyvendinti personalo valdymo sistemą, kuri apimtų:
□ karių ir civilių profesinį rengimą ir tobulinimą,
□ kvalifikacijos įvertinimą,
□ karių atranką, skyrimą į pareigas,
□ karjeros galimybes.
Ši sistema turi apimti kompiuterizuotos personalo, šaukimo ir rezervo apskaitos sistemos įdiegimą bei karių kvalifikacijos įvertinimo, karių atrankos, skyrimo į pareigas ir laipsnių kėlimo sistemos tobulinimą.
VII. PLANUOJAMAS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS FINANSAVIMAS
Lietuvos gynybos išlaidas sudaro Krašto apsaugos sistemos išlaidos ir išlaidos gynybai per kitas institucijas. Atsižvelgiant į patvirtintas ilgalaikes saugumo stiprinimo programas, pasirengimo narystei NATO programą, partnerystės tikslus bei šiose gairėse įvardytus prioritetus, 2002–2004 m. Lietuvos gynybos išlaidos turėtų būti ne mažesnės nei 2,0 % BVP, iš jų krašto apsaugos sistemos strateginiams tikslams pasiekti – ne mažiau kaip 1,81–1,86 % BVP.
Finansų ministerija, įvertinusi šalies ekonominę situaciją, nustatė Krašto apsaugos ministerijai maksimalius asignavimų paprastosioms išlaidoms limitus 2002–2003 m., kurie, palyginti su 2000 m., nedidėja, todėl sistemos plėtra iki 2004 m. turėtų būti sustabdyta, peržiūrėtos ilgalaikės programos bei prisiimti įsipareigojimai. Nustatyto išlaidų limito pakanka tik sukurtai sistemai išlaikyti, kuris taip pat nulemia nepaprastųjų išlaidų didėjimą, nes kiekvienas investicinis projektas reikalauja paprastųjų išlaidų.
Siekiant įvykdyti Lietuvos kariuomenės atskiroms pajėgoms keliamus uždavinius ir pasiekti planuojamus rezultatus bei Finansų ministerijos pateiktą limitą, Krašto apsaugos sistemos 2002–2004 m. paprastųjų ir nepaprastųjų išlaidų santykis tarp programų turėtų pasiskirstyti taip:
mln. Lt
| Programos pavadinimas |
2002 m. Bazinis biudžetas |
2003 m. Bazinis biudžetas |
2004 m. Bazinis biudžetas |
|||||||||
| papr. |
nepapr. |
papr. |
nepapr. |
papr. |
nepapr. |
|||||||
| Sausumos pajėgos |
152,2 |
117,2 |
153,9 |
106,4 |
186,9 |
170 |
||||||
| Krašto apsaugos savanorių pajėgos |
88,4 |
15,9 |
88,4 |
14,3 |
110,9 |
30 |
||||||
| Karinės oro pajėgos |
41,8 |
56,9 |
41,8 |
51,3 |
59,8 |
71 |
||||||
| Karinės jūrų pajėgos |
24,3 |
8,3 |
24,3 |
7,6 |
30,4 |
12 |
||||||
| Logistikos pajėgos |
42,5 |
14,2 |
42,5 |
26,5 |
49,4 |
39 |
||||||
| Karinės mokymo pajėgos |
71,1 |
28,1 |
71,1 |
39,9 |
88,5 |
56 |
||||||
| Centralizuotos tarnybos |
32,5 |
15,5 |
32,6 |
13,2 |
34 |
19 |
||||||
| Visuomenės rengimas valstybei ginti |
11,9 |
7,2 |
11,9 |
5,0 |
16,8 |
8 |
||||||
| Krašto apsaugos sistemos valdymas |
16,8 |
0,1 |
16,8 |
0,1 |
17,5 |
3 |
||||||
| Pensinis aprūpinimas |
7,5 |
- |
7,5 |
- |
13,9 |
0 |
||||||
| Iš viso papr. ir nepapr. išlaidų |
489,0 |
263,3 |
490,8 |
264,3 |
608,1 |
408 |
||||||
| IŠ VISO |
752,3 |
755,1 |
1016,1 |
|||||||||
______________