1974 M. TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE
(SOLAS 74)
(Tęsinys. Pradžia Žin., 2006, Nr. 128-4887)
10 taisyklė
Gaisro gesinimas
1. Paskirtis
Ši taisyklė nustato, kaip nuslopinti ir greitai užgesinti gaisrą patalpoje, kurioje jis kilo. Tam privaloma laikytis šių praktinių reikalavimų:
1.1. įrengiamos stacionarios gaisro gesinimo sistemos, tinkamai atsižvelgiant į gaisro plėtimosi saugomose patalpose galimybę;
2. Vandens tiekimo sistemos
Laivai privalo turėti atitinkamas šios taisyklės nuostatas atitinkančius priešgaisrinius siurblius, priešgaisrines magistrales, čiaupus ir žarnas.
2.1. Priešgaisrinės magistralės ir čiaupai
2.1.1. Bendrosios nuostatos
Priešgaisrinių magistralių vamzdžiams ir čiaupams gaminti neturi būti naudojamos medžiagos, lengvai prarandančios savo savybes nuo karščio, nebent ši įranga būtų atitinkamai apsaugota. Vamzdžiai ir čiaupai išdėstomi taip, kad prie jų būtų galima prijungti priešgaisrines žarnas, ir įrengiami taip, kad negalėtų užšalti. Gaisrinių žarnų magistralės vamzdyne privaloma įrengti tinkamas priemones jam nusausinti. Visiems ne gaisrams gesinti naudojamiems priešgaisrinės magistralės atviro denio atvamzdžiams įrengiamos juos atskiriančios sklendės. Laivuose, kurie gali vežti denio krovinius, čiaupai išdėstomi taip, kad jie visada būtų lengvai prieinami ir kad būtų kiek praktiškai įmanoma išvengta pavojaus juos šiais kroviniais apgadinti.
2.1.2. Pasirengimas nedelsiant pradėti tiekti vandenį
Tam, kad būtų užtikrintas nedelsiamas vandens tiekimas, laikomasi šių nuostatų:
2.1.2.1. keleiviniuose laivuose:
2.1.2.1.1. 1 000 bendrosios talpos ir didesniuose laivuose turi būti įmanoma iš bet kurio laivo viduje įrengto čiaupo tuoj pat paleisti bent vieną veiksmingą vandens čiurkšlę, taip pat turi būti užtikrintas nenutrūkstamas vandens tiekimas automatiškai įsijungiant vienam tokios paskirties priešgaisriniam siurbliui;
2.1.2.1.2. mažesniame negu 1 000 bendrosios talpos laive turi automatiškai pradėti veikti bent vienas priešgaisrinis siurblys arba turi būti įmanoma paleisti veikti bent vieną priešgaisrinį siurblį nuotoliniu valdymu iš navigacinio tiltelio. Jei siurblys įsijungia automatiškai arba jei nėra įmanoma atidaryti jo dugno atvamzdžio sklendę iš vietos, iš kurios toks siurblys paleidžiamas nuotoliniu būdu, ši dugno atvamzdžio sklendė visada laikoma atidaryta;
2.1.2.1.3. jei laivo mechanizmų patalpos, taikant II-1 skyriaus 54 taisyklės nuostatas, periodiškai paliekamos neprižiūrimos, administracija nustato, kokių priemonių imtis tam, kad šiose patalpose būtų įrengta stacionari gaisro gesinimo vandeniu įranga, lygiavertė gaisro gesinimo vandeniu įrangai, privalomai įprastiniu būdu prižiūrimoms mechanizmų patalpoms;
2.1.2.2. krovininiuose laivuose:
2.1.2.2.2. jei laivo mechanizmų patalpos periodiškai paliekamos neprižiūrimos arba jei jose budėti privaloma tik vienam asmeniui, turi būti užtikrintas nedelsiamas vandens tiekimas atitinkamu slėgiu iš priešgaisrinės magistralės, tam arba navigaciniame tiltelyje ir priešgaisriniame poste įrengtomis nuotolinio valdymo priemonėmis (jei jų turima) nuotoliniu būdu paleidžiant veikti vieną iš pagrindinių priešgaisrinių siurblių arba vienu iš pagrindinių priešgaisrinių siurblių nuolat palaikant slėgį priešgaisrinėje magistralėje; tačiau administracija gali leisti netaikyti šio reikalavimo mažesniems negu 1 600 bendrosios talpos laivams, jei priemonės priešgaisriniam siurbliui mechanizmų patalpose paleisti įrengtos lengvai prieinamoje vietoje.
2.1.3. Priešgaisrinių magistralių vamzdžių skersmuo
Priešgaisrinės magistralės vamzdžių ir jų atvamzdžių skersmuo turi būti pakankamai didelis tam, kad būtų galima veiksmingai paskirstyti maksimaliai reikalingą dviejų tuo pat metu veikiančių priešgaisrinių siurblių tiekiamą vandens kiekį; tačiau krovininiuose laivuose šis skersmuo turi būti tiktai tokio dydžio, kad jo pakaktų tiekti 140 kub. m vandens per valandą.
2.1.4. Atskiriančiosios sklendės ir apsauginiai vožtuvai
2.1.4.1. Atskiriančiosios sklendės, skirtos priešgaisrinės magistralės daliai atsieti mechanizmų patalpoje, kurioje įrengtas pagrindinis priešgaisrinis siurblys arba siurbliai, nuo likusios magistralės dalies, įtaisomos lengvai prieinamoje ir apsaugotoje vietoje už mechanizmų patalpų ribų. Priešgaisrinė magistralė įrengiama taip, kad, uždarius atskiriančiąsias sklendes, į visus laivo priešgaisrinius čiaupus, išskyrus pirmiau minėtus čiaupus mechanizmų patalpose, vandenį jai tiektų kitas priešgaisrinis siurblys arba avarinis priešgaisrinis siurblys. Avarinis priešgaisrinis siurblys, jo kingstonas ir įsiurbimo bei tiekimo vamzdžiai ir atskiriančiosios sklendės išdėstomi už mechanizmų patalpos ribų. Nesant galimybės tai padaryti, mechanizmų patalpoje įrengiama kingstono dėžė – jei sklendė valdoma iš to paties laivo skyriaus, kuriame įrengtas avarinis siurblys, ir jei įsiurbimo vamzdis yra kiek praktiškai įmanoma mažesnio ilgio. Trumpas įsiurbiamųjų arba išleidimo vamzdžių dalis leidžiama išvesti per mechanizmų patalpą su sąlyga, kad jie būtų apgaubti tvirtais plieno gaubtais arba izoliuoti pagal A-60 kategorijos normatyvus. Šių vamzdžių sienelės turi būti pakankamo storio, tačiau bet kuriuo atveju jos neturi būti plonesnės kaip 11 mm; jos turi būti suvirintos, išskyrus jungę, kuria vamzdis jungiamas prie kingstono.
2.1.4.2. Kiekvienam priešgaisriniam čiaupui įrengiama sklendė tam, kad bet kurią priešgaisrinę žarną būtų galima atskirti nuo čiaupo veikiant priešgaisriniams siurbliams.
2.1.4.3. Jei priešgaisriniai siurbliai pajėgūs sudaryti viršijantį vamzdžiams, čiaupams ir žarnoms nustatytą vandens slėgį, priešgaisriniams siurbliams įrengiami apsauginiai vožtuvai. Šie vožtuvai išdėstomi ir sureguliuojami taip, kad nebūtų leista susidaryti pernelyg dideliam slėgiui bet kurioje priešgaisrinės magistralės sistemos dalyje.
2.1.4.4. Tanklaiviuose atskiriančiosios sklendės įrengiamos gaisrinių žarnų magistralėje, apsaugotoje vietoje prie laivagalio priekinės pertvaros, o tankų denyje jos išdėstomos ne toliau kaip per 40 m viena nuo kitos tam, kad kilus gaisrui ar įvykus sprogimui priešgaisrinės magistralės sistema išliktų veiksminga.
2.1.5. Priešgaisrinių čiaupų skaičius ir išdėstymas
2.1.5.1. Priešgaisrinių čiaupų skaičius ir išdėstymas turi būti tokie, kad bent dvi ne iš to paties čiaupo paleidžiamos vandens čiurkšlės, kurių viena tiekiama per vientisą (jungtimis nepadalytą) žarną, pasiektų bet kurią laivo dalį, paprastai laivui plaukiant prieinamą keleiviams arba įgulai, taip pat bet kurią bet kurios iš krovinių patalpų (kai jos tuščios) vietą ir bet kurią iš ro-ro patalpų arba bet kurią iš transporto priemonių patalpų; pastaruoju atveju dvi srovės turi pasiekti bet kurią patalpos vietą, kiekvieną jų paleidžiant per vientisą žarną. Be to, šie čiaupai išdėstomi prie įėjimų į saugomas patalpas.
2.1.5.2. Be 2.1.5.1 punkte nurodytų reikalavimų, keleiviniai laivai turi atitikti ir šias nuostatas:
2.1.5.2.1. priešgaisrinių čiaupų skaičius ir išdėstymas gyvenamosiose, tarnybinėse ir mechanizmų patalpose turi būti tokie, kad būtų įmanoma 2.1.5.1 punkto reikalavimus įvykdyti ir tada, kai uždarytos visos vandeniui nepralaidžios durys ir visos pagrindinės vertikalios zonos pertvarose įrengtos durys;
2.1.5.2.2. jei apatiniame laivo lygyje įrengtas įėjimas į A kategorijos mechanizmų patalpą iš jai gretimo velenų tunelio, už mechanizmų patalpos ribų, netoli nuo jos įėjimo įrengiami du priešgaisriniai čiaupai. Jei toks įėjimas įrengtas iš kitų patalpų, vienoje iš šių patalpų prie įėjimo į A kategorijos mechanizmų patalpą įrengiami du priešgaisriniai čiaupai. Šio reikalavimo neprivaloma laikytis, jei šis tunelis ar šios gretutinės patalpos nėra evakuacinio išėjimo dalis.
2.1.6. Slėgis priešgaisriniuose čiaupuose
Siurbliams per bet kuriuos gretimus priešgaisrinius čiaupus vienu metu tiekiant 2.1.3 punkte nurodytą vandens kiekį per 2.3.33 punkte apibūdintus žarnų antgalius, visuose gretimuose priešgaisriniuose čiaupuose turi būti palaikomas šis minimalus slėgis:
2.1.6.1. keleiviniuose laivuose:
4 000 bendrosios talpos ir didesniuose – 0,40 N/mm2,
mažesniuose kaip 4 000 bendrosios talpos – 0,30 N/mm2;
2.1.6.2. krovininiuose laivuose:
6 000 bendrosios talpos ir didesniuose – 0,27 N/mm2,
mažesniuose kaip 6 000 bendrosios talpos – 0,25 N/mm2;
2.2. Priešgaisriniai siurbliai
2.2.1. Siurbliai, pripažįstami priešgaisriniais siurbliais
Priešgaisriniais siurbliais gali būti pripažinti sanitariniai, vandens balasto, nusausinamieji arba bendrosios paskirties siurbliai, jei jie paprastai nėra naudojami naftos produktams pumpuoti, o jei šiais siurbliais kartais perkraunami ar pumpuojami naftos degalai, jie privalo turėti atitinkamus įtaisus, pritaikančius juos naudoti kaip priešgaisrinius siurblius.
2.2.2. Priešgaisrinių siurblių skaičius
Laivai privalo turėti tokį iš autonomiško šaltinio veikiančių priešgaisrinių siurblių skaičių:
2.2.2.1. keleiviniuose laivuose:
4 000 bendrosios talpos ir didesniuose – bent tris,
mažesniuose kaip 4 000 bendrosios talpos – bent du;
2.2.3. Priešgaisrinių siurblių ir priešgaisrinių magistralių įrengimas
2.2.3.1. Priešgaisriniai siurbliai
Kingstonai su jų jungtimis ir vamzdžiais, priešgaisriniai siurbliai ir jų energijos šaltiniai įrengiami taip, kad:
2.2.3.1.1. 1 000 bendrosios talpos ir didesniuose keleiviniuose laivuose, kilus gaisrui bet kuriame viename iš laivo skyrių, netaptų neveiksmingi visi priešgaisriniai siurbliai;
2.2.3.1.2. mažesniuose kaip 1 000 bendrosios talpos keleiviniuose laivuose ir krovininiuose laivuose, jei bet kuriame viename iš laivo skyrių kilęs gaisras galėtų išvesti iš rikiuotės visus priešgaisrinius siurblius, būtų turima pakaitinė įranga, susidedanti iš Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas atitinkančio avarinio priešgaisrinio siurblio su jo energijos šaltiniu ir kingstonu; ši įranga privalo būti išdėstyta už patalpos, kurioje išdėstyti pagrindiniai priešgaisriniai siurbliai arba jų energijos šaltiniai, ribų.
2.2.3.2. Reikalavimai patalpai, kurioje įrengtas avarinis priešgaisrinis siurblys
2.2.3.2.1. Patalpos vieta laive
Patalpa, kurioje įrengtas avarinis priešgaisrinis siurblys, neturi liestis su A kategorijos mechanizmų patalpų arba patalpų, kuriose įrengti pagrindiniai priešgaisriniai siurbliai, ribiniais atitvarais. Jei tai praktiškai neįgyvendinama, šias dvi patalpas skirianti pertvara izoliuojama pagal konstrukcijų atsparumo ugniai normatyvą, lygiavertį normatyvui, kuris taikomas valdymo postams.
2.2.3.2.2. Galimybė prieiti prie avarinio priešgaisrinio siurblio
Neleidžiama įrengti jokio tiesioginio įėjimo tarp mechanizmų patalpos ir patalpos, kurioje yra avarinis priešgaisrinis siurblys ir jo energijos šaltinis. Jei tai praktiškai neįgyvendinama, administracija gali leisti šiam tikslui įrengti tambūrą, kurio durys iš mechanizmų patalpos pusės atitiktų A-60 kategorijos standartą, o kitos durys būtų pagamintos bent iš plieno; abejos šios durys turi būti pakankamai nepralaidžios dujoms, užsidarančios automatiškai ir be jokių neleidžiančių joms užsidaryti įtaisų. Vietoj jų leidžiama įrengti įėjimą, uždaromą vandeniui nepralaidžiomis durimis, kurias būtų įmanoma valdyti iš patalpos, esančios toliau nuo mechanizmų patalpos, ir patalpos, kurioje įrengtas avarinis priešgaisrinis siurblys, ir išdėstytos taip, kad būtų mažai tikėtina, jog ji bus atkirsta šiose dviejose patalpose kilus gaisrui. Tokiais atvejais turi būti įrengtas antras įėjimas į avarinio priešgaisrinio siurblio ir jo energijos šaltinio patalpą.
2.2.3.2.3. Avarinio priešgaisrinio siurblio patalpos vėdinimas
Įranga vėdinti patalpai, kurioje įrengtas autonomiškas avarinio priešgaisrinio siurblio energijos šaltinis, privalo, kiek tai praktiškai įgyvendinama, neleisti į ją prasiskverbti ar būti įsiurbtiems dūmams gaisro mechanizmų patalpoje atveju.
2.2.3.3. Papildomi krovininių laivų siurbliai
Krovininiuose laivuose, kurių kiti siurbliai, pvz., bendrosios paskirties, nusausinimo, vandens balasto ir t. t., įrengti mechanizmų patalpoje, papildomai imamasi priemonių tam, kad būtų užtikrinta, jog bent vienas šių siurblių, atitinkantis 2.1.6.2 ir 2.2.4.2 punktuose nurodytus galią ir pumpuojamo vandens slėgį, galėtų tiekti vandenį priešgaisrinei magistralei.
2.2.4. Priešgaisrinių siurblių galia
2.2.4.1. Bendra privalomų įrengti priešgaisrinių siurblių galia
Privalomi priešgaisriniai siurbliai turi pajėgti tiekti gaisrui gesinti 2.1.6 punkte nurodytu slėgiu tokį kiekį vandens:
2.2.4.1.1. keleivinių laivų siurblių tiekiamo vandens kiekis turi būti ne mažesnis kaip du trečdaliai kiekio, kurį privalo išpumpuoti laivui nusausinti įjungti nusausinimo siurbliai;
2.2.4.1.2. krovininių laivų siurblių (išskyrus avarinius siurblius) tiekiamo vandens kiekis turi būti ne mažesnis kaip keturi trečdaliai kiekio, kurį pagal II-1 skyriaus 21 taisyklės nuostatas tokio pat dydžio keleiviniame laive privalo išpumpuoti laivui nusausinti įjungtas kiekvienas iš jo autonomiškų nusausinimo siurblių; tačiau krovininiame laive bendra privaloma priešgaisrinių siurblių galia turi būti ne didesnė kaip 180 kub. m/h.
2.2.4.2. Kiekvieno iš priešgaisrinių siurblių galia
Kiekvieno iš privalomų turėti siurblių (be krovininiams laivams pagal 2.2.3.1.2 punkto nuostatas privalomo turėti avarinio siurblio) galia turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. bendros privalomosios galios, padalytos iš mažiausio reikalaujamo turėti siurblių skaičiaus; tačiau ji jokiu atveju neturi būti mažesnė kaip 25 kub. m/h ir bet kuriuo atveju kiekvienas iš šių siurblių turi pajėgti tiekti vandenį bent dviem privalomoms vandens čiurkšlėms. Šie priešgaisriniai siurbliai privalo pajėgti tiekti vandenį priešgaisrinei magistralei taip, kaip reikalauja nustatytos sąlygos. Jei laive įrengiama daugiau siurblių, negu reikalaujama įrengti, šių papildomų siurblių galia turi būti ne mažesnė kaip 25 kub. m/h ir jie privalo pajėgti tiekti vandenį bent dviem pagal 2.1.5.1 punkto nuostatas privalomoms išleisti vandens čiurkšlėms.
2.3. Priešgaisrinės žarnos ir jų antgaliai
2.3.1. Bendrosios techninės sąlygos
2.3.1.1. Priešgaisrinės žarnos turi būti pagamintos iš gedimui atsparių administracijos aprobuotų medžiagų ir pakankamai ilgos, kad iš jų paleista vandens srovė pasiektų bet kurią iš patalpų, kuriose jomis prireiktų naudotis. Kiekviena žarna aprūpinama antgaliu ir jai prijungti reikalingomis movomis. Žarnos, kurios šio II-C skyriaus tekste vadinamos „priešgaisrinėmis žarnomis“, laikomos parengtos naudoti kartu su bet kuriais būtinais jų priedais ir įrankiais gerai matomose vietose netoli vandens tiekimo sistemos čiaupų arba jungčių. Be to, daugiau kaip 36 keleivius vežančių keleivinių laivų vidaus patalpose priešgaisrinės žarnos turi būti nuolat prijungtos prie priešgaisrinių čiaupų. Priešgaisrinės žarnos turi būti bent 10 m ilgio, tačiau ne ilgesnės kaip:
2.3.2. Žarnų skaičius ir skersmuo
2.3.2.1. Laivai priešgaisrinėmis žarnomis aprūpinami taip, kad pastarųjų skaičius ir skersmuo atitiktų administracijos reikalavimus.
2.3.2.2. Keleiviniuose laivuose kiekvienas iš 2.1.5 punkte nurodytų priešgaisrinių čiaupų privalo turėti bent po vieną žarną, kuriomis būtų leidžiama naudotis vien gaisrams gesinti arba priešgaisrinei įrangai per priešgaisrinius mokymus ir apžiūras išmėginti.
2.3.2.3. Krovininiuose laivuose:
2.3.2.3.1. 1 000 bendrosios talpos ir didesniuose laivuose privaloma turėti bent po vieną priešgaisrinę žarną kiekvienai 30 m ilgio laivo atkarpai ir dar vieną atsarginę žarną, tačiau bet kuriuo atveju visų žarnų negali būti mažiau kaip penkios. Į šį skaičių neįeina žarnos, privalomos turėti bet kurioje iš mechanizmų patalpų ar katilinių. Administracija gali padidinti privalomų turėti žarnų skaičių tam, kad būtų užtikrinta, jog, atsižvelgiant į laivo tipą ir jo paskirtį, bet kuriuo metu bus galima pasinaudoti pakankamu lengvai prieinamų žarnų skaičiumi. Pavojingus krovinius vežantys laivai pagal 19 taisyklės nuostatas, be čia nurodyto žarnų skaičiaus, privalo papildomai turėti dar tris žarnas su antgaliais.
2.3.3. Antgalių dydžiai ir tipai
2.3.3.1. Šio skyriaus nuostatose nurodomi antgaliai turi būti standartinių 12 mm, 16 mm ir 19 mm arba kiek įmanoma jiems artimesnių dydžių. Administracijos nuožiūra leidžiama naudoti ir didesnio skersmens antgalius.
2.3.3.2. Gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose nebūtina naudotis didesnio kaip 12 mm dydžio antgaliais.
2.3.3.3. Mechanizmų patalpose ir atviruose deniuose antgalio dydis turi būti toks, kad būtų įmanoma išpilti kuo daugiau vandens dviem čiurkšlėmis 2.1.6 punkte nurodytu slėgiu, veikiant mažiausiam iš siurblių, su sąlyga, kad nebus naudojamasi didesniais kaip 19 mm dydžio antgaliais.
3. Nešiojamieji gesintuvai*
3.1. Tipas ir konstrukcija
Nešiojamieji gesintuvai privalo atitikti Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas.
3.2. Gesintuvų išdėstymas
3.2.1. Gyvenamosios patalpos, tarnybinės patalpos ir valdymo postai turi būti aprūpinti atitinkamų tipų gesintuvais, kurių skaičius atitiktų administracijos reikalavimus. 1 000 bendrosios talpos ir didesni laivai privalo turėti bent penkis nešiojamuosius gesintuvus.
3.2.2. Vienas iš bet kuriai patalpai skirtų nešiojamųjų gesintuvų laikomas prie įėjimo į šią patalpą.
3.2.3. Gyvenamosiose patalpose neturi būti angliarūgštės gesintuvų. Valdymo postai ir kitos patalpos su elektros, elektronine ar laivo saugumui būtina įranga aprūpinamos gesintuvais, kurių gesinimo priemonės nėra nei laidžios elektrai, nei kenksmingos tai įrangai ar prietaisams.
3.2.4. Parengti naudoti gesintuvai išdėstomi gerai matomose vietose, kuriose juos bet kuriuo metu kilus gaisrui būtų galima lengvai pasiekti, ir taip, kad jų tinkamumui naudoti nepakenktų oro sąlygos, vibracija ar kitokie išorės veiksniai. Nešiojamieji gesintuvai privalo turėti įtaisus, parodančius, ar jais jau buvo pasinaudota.
3.3. Atsarginiai užtaisai
3.3.1. Jei naudojamasi gesintuvais, kuriuos įmanoma iš naujo užtaisyti laive, atsarginiais užtaisais aprūpinami visi pirmieji dešimt ir pusė likusiųjų gesintuvų. Iš viso privaloma turėti ne daugiau kaip 60 atsarginių užtaisų. Laive turi būti prieinamos gesintuvų pakartotinio užtaisymo instrukcijos.
4. Stacionarios gaisro gesinimo sistemos
4.1. Stacionarių gaisro gesinimo sistemų tipai
4.1.1. Toliau 5 punkte nurodyta stacionari gaisro gesinimo sistema gali būti bet kurio iš šių tipų:
4.1.1.1. Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas atitinkanti stacionari gaisro gesinimo dujomis sistema;
4.1.1.2. Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas atitinkanti stacionari gaisro gesinimo aukšto kartotinumo (didelio plėtimosi putomis) sistema;
4.1.2. Jei įrengiama šiame skyriuje nenurodyta stacionari gaisro gesinimo sistema, ji privalo atitikti atitinkamų šio skyriaus taisyklių ir Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas.
4.1.3. Draudžiama taikyti gaisro gesinimo sistemas, naudojančias haloną 1211, 1301 ir 2402 ir perfluoroangliavandenilius.
4.1.4. Paprastai administracija draudžia stacionariose gaisro gesinimo sistemose naudoti garus kaip gesinimo priemonę. Jei administracija leidžia gaisrui gesinti naudotis garais, jais turi būti naudojamasi vien ribotose zonose, kaip privalomąją gaisro gesinimo sistemą papildančia priemone; be to, šis būdas turi atitikti Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas.
4.2. Įtaisai angoms užsandarinti taikant stacionarią gaisro gesinimo dujomis sistemą
Jei naudojamasi stacionaria gaisro gesinimo dujomis sistema, turi būti įmanoma iš išorės uždaryti saugomos patalpos angas, per kurias į ją galėtų patekti oras arba iš jos išeiti dujos.
4.3. Sandėliai gaisro gesinimo medžiagoms saugoti
Jei gaisro gesinimo medžiagos laikomos už saugomos patalpos ribų, jos turi būti saugomos sandėlyje, įrengtame laivagalio link nuo laivapriekio taraninės pertvaros, ir tas sandėlis neturi būti naudojamas jokiems kitiems tikslams. Bet koks įėjimas į šį sandėlį optimaliai turėtų būti įrengtas tiesiogiai iš atviro denio, atskirai nuo saugomos patalpos. Jei šis sandėlis įrengiamas po deniu, jis neturi būti įrengtas žemiau negu vienu deniu po atviru deniu, ir turi būti įmanoma patekti į jį iš atviro denio tiesiogiai per laiptinę arba trapu. Po deniu išdėstytoms patalpoms arba patalpoms, į kurias neįmanoma patekti iš atviro denio, privaloma įrengti mechaninę vėdinimo sistemą traukiančią orą iš patalpos apačios ir pajėgiančią orą patalpoje pakeisti bent šešis kartus per valandą. Įėjimų į šias patalpas durys turi atsidaryti į išorę, o šias patalpas nuo joms gretimų uždarų ertmių skiriančios pertvaros ir deniai, įskaitant bet kurias juose įrengtų angų duris ir kitokias angoms uždaryti skirtas priemones, privalo būti nepralaidūs dujoms. Taikant 9.1 ir 9.8 lenteles, šie sandėliai prilyginami priešgaisriniams postams.
4.4. Kitoms gaisro gesinimo sistemoms skirti vandens siurbliai
Siurbliai, netiekiantys vandens pagrindinei priešgaisrinei magistralei, bet reikalingi tiekti vandenį šiame skyriuje nurodytoms gaisro gesinimo sistemoms, jų energijos šaltiniai ir valdymo įrenginiai išdėstomi už šių sistemų saugomos patalpos ar patalpų ribų ir įrengiami taip, kad bet kuri iš šių sistemų neišeitų iš rikiuotės dėl saugomoje patalpoje ar patalpose kilusio gaisro.
5. Gaisro gesinimo priemonės mechanizmų patalpose
5.1. Mechanizmų patalpos su nafta kūrenamais garo katilais arba naftos degalų mazgais
5.1.1. Stacionarios gaisro gesinimo sistemos
A kategorijos mechanizmų patalpos, kuriose yra nafta kūrenamų garo katilų arba naftos degalų mazgų, aprūpinamos bet kuria viena iš 4.1 punkte nurodytų stacionarių gaisro gesinimo sistemų. Bet kuriuo atveju, jei mašinų skyriaus ir katilinės patalpos nėra visiškai atskirti viena nuo kitos arba jei nafta gali pratekėti iš katilinės į mašinų skyrių, tuomet tarpusavyje susiję mašinų skyrius ir katilinė laikomi viena patalpa.
5.1.2. Papildomos gaisro gesinimo priemonės
5.1.2.1. Kiekvienoje katilinėje arba prie įėjimo į katilinę turi būti bent vienas nešiojamasis putas purškiantis aparatas, atitinkantis Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas.
5.1.2.2. Kiekvienos katilinės kiekvienoje pakurų patalpoje ir kiekvienoje iš patalpų, kurioje įrengta kokia nors naftos degalų sistemos dalis, turi būti bent po du nešiojamuosius gesinimo putomis arba jiems lygiaverčius gesintuvus. Kiekvienoje katilinėje turi būti ne mažiau kaip po vieną bent 135 l talpos aprobuoto tipo gesinimo putomis arba jam lygiavertį gesintuvą. Šie gesintuvai privalo turėti ant ričių suvyniotas žarnas, kuriomis būtų galima pasiekti bet kurią katilinės vietą. Mažesnės kaip 175 kW galios buitinės paskirties katilams bent 135 l talpos aprobuoto tipo gesinimo putomis gesintuvas nėra privalomas.
5.2. Mechanizmų patalpos su vidaus degimo mechanizmais
5.2.1. Stacionarios gaisro gesinimo sistemos
A kategorijos mechanizmų patalpos, kuriose yra vidaus degimo mechanizmų, aprūpinamos viena iš 4.1 punkte nurodytų stacionarių gaisro gesinimo sistemų.
5.2.2. Papildomos gaisro gesinimo priemonės
5.2.2.1. Šiose patalpose privaloma turėti bent vieną nešiojamąjį aparatą putoms skleisti, atitinkantį Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas.
5.2.2.2. Kiekvienoje iš šių patalpų turi būti toks skaičius aprobuoto tipo bent 45 1 talpos gesinimo putomis arba jiems lygiaverčių gesintuvų, kad būtų įmanoma paskleisti putas arba joms lygiavertes ugnies gesinimo medžiagas ant bet kurios naftos degalų arba slėgio tepimo sistemų, pavarų ar kitokių gaisro atžvilgiu pavojingų objektų vietos. Be to, ten privaloma turėti ir pakankamą skaičių nešiojamųjų gesinimo putomis arba jiems lygiaverčių gesintuvų, išdėstytų taip, kad nuo gesintuvo iki bet kurios patalpos vietos reikėtų eiti ne toliau kaip 10 m; kiekvienoje iš šių patalpų turi būti bent po du tokius gesintuvus. Nedidelėms krovininių laivų patalpoms administracija gali leisti taikyti ir mažesnius reikalavimus.
5.3. Mechanizmų patalpos su garo turbinomis arba uždaro tipo garo mašinomis
5.3.1. Stacionarios gaisro gesinimo sistemos
Jei patalpose yra ne mažesnės kaip 375 kW bendros galios garo turbinų arba uždaro tipo garo mašinų, kurios naudojamos kaip pagrindiniai laivo varomieji mechanizmai arba kitais tikslais, ir šiose patalpose nėra nuolat budima, jos aprūpinamos viena iš 4.1 punkte nurodytų gaisro gesinimo sistemų.
5.3.2. Papildomos gaisro gesinimo priemonės
5.3.2.1. Šiose patalpose privaloma turėti tokį skaičių bent 45 l talpos aprobuoto tipo gesinimo putomis arba jiems lygiaverčių gesintuvų, kad būtų įmanoma paskleisti putas arba joms lygiavertes ugnies gesinimo medžiagas ant bet kurios slėginės tepimo sistemos vietos, ant bet kurių gaubtų, kurie dengia turbinų, variklių ar su jais susijusių pavarų slėginės tepimo sistemos tepamas dalis, vietų bei ant bet kokių kitų gaisro atžvilgiu pavojingų objektų. Tačiau jei šios patalpos bent tiek, kiek reikalaujama pagal šį punktą, apsaugotos pagal 4.1 punkto nuostatas įrengta stacionaria gaisro gesinimo sistema, turėti joje šių gesintuvų nėra privaloma.
5.3.2.2. Šiose patalpose privaloma turėti pakankamą skaičių nešiojamųjų gesinimo putomis arba jiems lygiaverčių gesintuvų, išdėstytų taip, kad nuo gesintuvo iki bet kurios patalpos vietos reikėtų eiti ne toliau kaip 10 m; kiekvienoje iš šių patalpų turi būti bent po du tokius gesintuvus. Tačiau šių gesintuvų turėti neprivaloma, jei patalpa aprūpinta 5.1.2.2 punkte nurodytais gesintuvais.
5.4. Kitos mechanizmų patalpos
Jei administracija mano, jog bet kokia mechanizmų patalpa, dėl kurios 5.1, 5.2 ir 5.3 punktuose konkrečiai nenurodyta, kokių gaisro gesinimo priemonių joje turi būti, yra gaisro požiūriu pavojinga, šioje patalpoje arba šalia jos įrengiama tiek nešiojamųjų patvirtinto tipo gesintuvų arba kitokių gaisro gesinimo priemonių, kiek administracijai atrodytų pakankama.
5.5. Papildomi reikalavimai dėl keleivinių laivų
Daugiau kaip 36 keleivius vežančiuose keleiviniuose laivuose kiekviena A kategorijos mechanizmų patalpa aprūpinama bent dviem atitinkamais vandens rūko aparatais.*
5.6. Vietinio naudojimo stacionarios gaisro gesinimo sistemos
5.6.1. Šis 5.6 punktas taikomas 500 bendrosios talpos ir didesniems keleiviniams laivams ir 2 000 bendrosios talpos ir didesniems krovininiams laivams.
5.6.2. Didesnės kaip 500 tonų kub. m tūrio A kategorijos mechanizmų patalpos, be 5.1.1 punkte nurodytos stacionarios gaisro gesinimo sistemos, turi būti apsaugotos ir aprobuoto tipo stacionaria vietinio naudojimo gaisro gesinimo vandeniu arba lygiaverčio tipo gaisro gesinimo sistema, įrengta pagal Organizacijos rekomendacijas.** Periodiškai be priežiūros paliekamose mechanizmų patalpose turi būti įmanoma šią gaisro gesinimo sistemą paleisti veikti ir automatiniu būdu, ir ranka. Nuolat budinčio personalo prižiūrimose mechanizmų patalpose ši gaisro gesinimo sistema gali būti paleidžiama veikti vien ranka.
5.6.3. Stacionarios vietinio naudojimo gaisro gesinimo sistemos, kad neprireiktų sustabdyti laivo variklių, evakuoti personalo arba užsandarinti patalpų, yra skirtos apsaugoti šias vietas ir objektus:
5.6.3.1. laivui varyti ir energijai gaminti naudojamų vidaus degimo mechanizmų gaisro atžvilgiu pavojingas dalis;
5.6.4. Pradėjus veikti bet kuriai iš vietinio naudojimo sistemų, saugomoje patalpoje ir postuose, kuriuose nuolat budi personalas, turi įsijungti vaizdo ir garso signalizacija. Ši signalizacija privalo konkrečiai parodyti, kuri iš sistemų pradėjo veikti. Šiame punkte nurodyti reikalavimai dėl pavojaus signalizacijos sistemos tiktai papildo kitų šio skyriaus vietų nuostatas dėl gaisro aptikimo ir gaisro pavojaus signalizacijos sistemos, bet jų nepakeičia.
6. Gaisro gesinimo priemonės valdymo postuose, gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose
6.1. Keleivinių laivų sprinklerių sistemos
6.1.1. Visose daugiau kaip 36 keleivius vežančių keleivinių laivų valdymo stotyse, gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose, įskaitant jų koridorius ir laiptines, įrengiama aprobuoto tipo, Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas atitinkanti automatinė sprinklerių, gaisro aptikimo ir gaisro pavojaus signalizacijos sistema. Valdymo stotyse, kuriose vanduo galėtų sugadinti jų esminę įrangą, alternatyviai leidžiama įrengti kitokio tipo stacionarią gaisro gesinimo sistemą. Gaisro požiūriu mažai pavojingose ar visai nepavojingose patalpose, pvz., tuščiose ertmėse, viešuosiuose tualetuose, angliarūgštės dujų balionų sandėliuose ir panašiose patalpose įrengti automatinę sprinklerių sistemą neprivaloma.
6.1.2. Jei ne daugiau kaip 36 keleivius vežančiuose keleiviniuose laivuose Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas atitinkanti stacionari dūmų aptikimo ir gaisro pavojaus signalizacijos sistema įrengta tiktai gyvenamųjų patalpų koridoriuose, laiptinėse ir evakuacijos keliuose, šiuose laivuose privaloma įrengti 7 taisyklės 5.3.2 punkte nurodytą automatinę sprinklerių sistemą.
6.2. Krovininių laivų sprinklerių sistema
Tuose krovininiuose laivuose, kuriuose naudojamas 9 taisyklės 2.3.1.1.2 punkte nurodytas II C gyvenamųjų patalpų apsaugos būdas, privaloma įrengti 7 taisyklės 5.5.2 punkte nurodytą automatinę sprinklerių, gaisro aptikimo ir gaisro pavojaus signalizacijos sistemą.
6.3. Patalpos su lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais
6.3.1. Dažų sandėliukams apsaugoti įrengiama:
6.3.1.1. gesinimo angliarūgštės dujomis sistema, galinti tiekti minimalų išlaisvintų dujų kiekį, lygų bent 40 proc. bendro saugomos patalpos tūrio;
6.3.1.3. gesinimo išpurškiamu vandeniu ar sprinklerių sistema, galinti tiekti 5 l/kv. m per min. (sistemą vandeniui išpurkšti leidžiama prijungti prie laivo priešgaisrinės magistralės);
6.3.2. Lengvai užsiliepsnojančių skysčių sandėliukai apsaugomi atitinkamomis, administracijos aprobuotomis gaisro gesinimo priemonėmis.
6.3.3. Sandėliukuose, kurių denio plotas sudaro mažiau nei 4 kv. m, ir iš kurių negalima patekti į gyvenamąsias patalpas, leidžiama vietoj stacionarios sistemos įrengti nešiojamąjį gesinimo angliarūgštės dujomis aparatą, galintį tiekti minimalų išlaisvintų dujų kiekį, lygų bent 40 proc. bendro saugomos patalpos tūrio. Sandėliuke įrengiama anga, per kurią šį aparatą galima būtų iškrauti, neįeinant į saugomos patalpos vidų. Privalomas turėti nešiojamasis gesinimo aparatas turi būti laikomas greta šios angos. Alternatyviai galima įrengti angą arba jungtį su priešgaisrine žarna, dėl kurios būtų lengviau naudotis vandeniu iš priešgaisrinės magistralės.
6.4. Fritiūrinė
Įranga maistui gruzdinti (virti riebaluose) privalo būti aprūpinta:
6.4.1. automatine arba rankine gaisro gesinimo sistema, išbandyta pagal Organizacijai priimtiną tarptautinį standartą;*
6.4.2. pagrindiniu ir atsarginiu termostatais su pavojaus signalizacija, įspėjančia įrangos operatorių apie sugedus bet kurį iš šių termostatų;
6.4.4. pavojaus signalizacija, įspėjančia, jog virtuvėje, kurioje yra įranga, pradėjo veikti gaisro gesinimo sistema;
7. Gaisro gesinimo priemonės krovinių patalpose
7.1. Stacionarios gesinimo dujomis sistemos, skirtos generalinių krovinių patalpoms
7.1.1. Išskyrus 7.2 punkte nurodytą atvejį, 1 000 bendrosios talpos ir didesnių keleivinių laivų krovinių patalpoms apsaugoti įrengiama Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas atitinkanti stacionari gaisro gesinimo angliarūgštės dujomis arba inertinėmis dujomis sistema, arba lygiavertę apsaugą užtikrinanti stacionari gaisro gesinimo aukšto kartotinumo putomis sistema.
7.1.2. Jei administracijai įrodyta, jog tam tikras laivas atlieka tokius trumpus reisus, kad būtų nepagrįsta jam taikyti 7.1.1 punkto nuostatas, taip pat ir mažesniuose kaip 1 000 bendrosios talpos laivuose krovinines patalpas apsaugančios priemonės turi atitikti administracijos reikalavimus – su sąlyga, kad šio laivo triumų liukų dangčiai būtų plieniniai ir būtų įmanoma patikimai užsandarinti visas krovinių patalpų vėdinimo bei kitas angas.
7.1.3. Išskyrus ro-ro ir transporto priemonių patalpas, 2 000 bendrosios talpos ir didesnių krovininių laivų krovinių patalpoms apsaugoti įrengiama Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas atitinkanti stacionari gaisro gesinimo angliarūgštės arba inertinėmis dujomis sistema arba lygiavertę apsaugą užtikrinanti kitokia gaisro gesinimo sistema.
7.1.4. Administracija išimties būdu gali atleisti nuo prievolės vykdyti 7.1.3 ir 7.2 punktų nuostatas dėl krovinių patalpų bet kur laivą, pastatytą ir skirtą vežti vien tiktai rūdą, akmens anglis, grūdus, neišdžiovintą medieną, nedegius krovinius arba krovinius, kurie, administracijos nuomone, gaisro požiūriu mažai pavojingi.** Šios išimtys gali būti taikomos tiktai tuo atveju, kai šio laivo triumų liukų dangčiai yra plieniniai ir yra įmanoma patikimai užsandarinti jo krovinių patalpų vėdinimo ir kitas angas. Taikydama šitokias išimtis, administracija, nepaisydama to, kada šis laivas pastatytas, pagal I skyriaus 12 taisyklės a punkto vi papunkčio nuostatas išduoda jam Išimties liudijimą ir užtikrina, kad prie šio liudijimo būtų pridėtas krovinių, kuriuos šiam laivui leista vežti, sąrašas.
7.2. Stacionarios gaisro gesinimo dujomis sistemos, skirtos pavojingų krovinių patalpoms
Laive, kurio bet kuriose krovinių patalpose vežami pavojingi kroviniai, įrengiama Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas atitinkanti stacionari gaisro gesinimo angliarūgštės arba inertinėmis dujomis sistema arba kitokia gaisro gesinimo sistema, administracijos nuomone užtikrinanti lygiavertę vežamų krovinių apsaugą.
8. Krovinių tankų apsauga
8.1. Stacionari deniui skirta gaisro gesinimo putomis sistema
8.1.1. 20 000 tonų dedveito ir didesniuose tanklaiviuose privaloma įrengti Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas atitinkančią stacionarią deniui skirtą gaisro gesinimo putomis sistemą; tačiau vietoj jos administracija, atsižvelgusi į konkretaus laivo sandarą ir įrangą, pagal I skyriaus 5 taisyklės nuostatas gali leisti šiame laive įrengti kitokius stacionarius įrenginius, jei šie užtikrintų tokią pat apsaugą, kaip ir pirmiau nurodyta sistema. Reikalavimai dėl alternatyvių stacionarių įrenginių turi atitikti 8.1.2 punkto nuostatas.
8.1.2. Jei administracija, vadovaudamasi 8.1.1 punkto nuostatomis, sutinka, kad vietoj stacionarios deniui skirtos gaisro gesinimo putomis sistemos būtų įdiegtas lygiavertis stacionarus įrenginys, šis įrenginys turi pajėgti:
8.1.2.1. užgesinti išsiliejusių skystų krovinių gaisrus ir neleisti užsidegti dar neužsiliepsnojusiems išsiliejusiems naftos kroviniams;
9. Tanklaivių krovinių siurblinių apsauga
9.1. Stacionarios gaisro gesinimo sistemos
Kiekvienai krovinių siurblinei apsaugoti įrengiama viena iš toliau nurodytų stacionarių gaisro gesinimo sistemų, valdomų iš lengvai prieinamos vietos už siurblinės ribų (Krovinių siurblinėse įrengiama sistema turi būti tinkama A kategorijos mechanizmų patalpoms):
9.1.1. Gaisro gesinimo angliarūgštės dujomis sistema, atitinkanti Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas bei šiuos reikalavimus:
9.1.1.1. garsinė pavojaus signalizacija, įspėjanti, jog į patalpą bus nukreipta ugnį gesinanti medžiaga, privalo būti saugi naudotis lengvai užsiliepsnojančio krovinių garų ir oro mišinio atmosferoje;
9.1.2. Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas atitinkanti gaisro gesinimo aukšto kartotinumo putomis sistema; tačiau putoms gaminti skirtas koncentratas turi tikti gaisrams, susijusiems su vežamais kroviniais, gesinti.
9.2. Ugnį gesinančios medžiagos kiekis
Jei krovinių siurblinės sistemoje naudojama ugnį gesinanti medžiaga naudojama ir kitoms patalpoms prižiūrėti skirtose sistemose, nėra privaloma, kad šios medžiagos atsargos arba jos tiekimo sparta būtų didesnės už maksimalius didžiausiai iš šių patalpų nustatytus tiekimo kiekį ir spartą.
10. Gaisrininkų ekipuotės
10.1. Gaisrininkų ekipuočių tipai
Gaisrininkų ekipuotės turi atitikti Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas.
10.2. Gaisrininkų ekipuočių skaičius
10.2.2. Be to, keleiviniuose laivuose papildomai turi būti:
10.2.2.1. po dvi gaisrininko ekipuotes ir papildomai po du asmeninius priešgaisrinius komplektus kiekvieniems 80 m (arba daliai šios atkarpos) bendro visų tame pačiame denyje esančių keleivinių ir tarnybinių patalpų ilgio, arba, jei denių su keleivinėmis ir tarnybinėmis patalpomis yra daugiau kaip vienas, bendro ilgiausiame iš jų išdėstytų patalpų ilgio; kiekvieną iš šių komplektų turi sudaryti Priešgaisrinės saugos sistemų kodekse nurodyti daiktai. Daugiau kaip 36 keleivius vežantys keleiviniai laivai privalo turėti po dvi papildomas gaisrininko ekipuotes kiekvienai iš pagrindinių vertikalių zonų. Tačiau atskiras pagrindines vertikalias zonas sudarančiose atidalytose laiptinėse ir laivapriekio bei laivagalio pagrindinėse vertikaliose zonose, kuriose nėra 9 taisyklės 2.2.3 punkte apibrėžtų 6, 7, 8 arba 12 kategorijos patalpų, turėti papildomas gaisrininko ekipuotes neprivaloma;
10.2.4. Administracija, atsižvelgdama į laivo dydį ir tipą, gali pareikalauti, kad jis būtų aprūpintas papildomomis gaisrininkų ekipuotėmis ir kvėpavimo aparatais.
10.2.5. Kiekvienas iš privalomų turėti kvėpavimo aparatų aprūpinamas dviem atsarginiais pripildytų balionų komplektais. Ne daugiau kaip 36 keleivius vežančiuose keleiviniuose laivuose bei krovininiuose laivuose, kurių atitinkamose vietose yra išdėstytos priemonės, skirtos iš naujo visiškai pripildyti aparatų balionus neužterštu oru, kiekvieną iš kvėpavimo aparatų užtenka aprūpinti tiktai vienu atsarginiu pripildytų balionų komplektu. Daugiau kaip 36 keleivius vežančiuose keleiviniuose laivuose kiekvienas iš kvėpavimo aparatų aprūpinamas bent dviem atsarginiais pripildytų balionų komplektais.
10.3. Gaisrininkų ekipuočių laikymas
10.3.1. Gaisrininkų ekipuotės arba asmeniniai priešgaisriniai komplektai laikomi lengvai prieinamose ir visada aiškiai paženklintose vietose; jei laive yra daugiau negu viena gaisrininko ekipuotė arba daugiau negu vienas asmeninis priešgaisrinis komplektas, šios ekipuotės arba šie komplektai saugomi atskirai ir atokiai vieni nuo kitų.
10.3.2. Keleiviniuose laivuose bet kurioje iš laikymo vietų naudotis turi būti paruoštos bent dvi gaisrininkų ekipuotės ir papildomai bent vienas asmeninis priešgaisrinis komplektas. Kiekvienoje iš vertikalių zonų turi būti saugoma bent po dvi gaisrininkų ekipuotes.
11 taisyklė
Konstrukcinis atsparumas ugniai
1. Paskirtis
Ši taisyklė nustato, kaip užtikrinti laivo konstrukcinį atsparumą ugniai, užkertant kelią, kad laivo konstrukciniai elementai iš dalies arba visiškai nesuirtų jiems susilpnėjus dėl karščio poveikio. Dėl šios priežasties laivo statybai turi būti naudojamos medžiagos, užtikrinančios, kad dėl gaisro nesumažės laivo konstrukcinis atsparumas ugniai.
2. Medžiagos, naudojamos laivo korpusui, antstatams, konstrukcinėms pertvaroms, deniams ir denio kabinoms
Korpusas, antstatai, konstrukcinės pertvaros, deniai ir denio kabinos turi būti pagaminti iš plieno arba kitokios jam lygiavertės medžiagos. Taikant 3 taisyklės 43 punkte nurodytą plieno arba kitokios jam lygiavertės medžiagos apibrėžimą, šioms medžiagoms nustatomas „didžiausias leistinas ugnies poveikio laikas“ turi atitikti 9.1–9.4 lentelėse nurodytus atsparumo ugniai ir izoliacijos normatyvus. Pvz., jei tokiems atitvarams, kaip deniai arba denio kabinų šonai ir galinės sienos, numatytas B-0 kategorijos atsparumas ugniai, šiems atitvarams nustatytas „didžiausias leistinas ugnies poveikio laikas“ bus lygiai pusė valandos.
3. Konstrukcijos iš aliuminio lydinio
Jei 2 punkte nenurodyta kitaip, tais atvejais, kai bet kuri iš konstrukcijos dalių yra iš aliuminio lydinio, taikomos šios nuostatos:
3.1. Iš aliuminio lydinio pagamintų A arba B kategorijų atitvarų sudedamųjų dalių, išskyrus konstrukcijas, kurios, administracijos nuomone, nėra laikančiosios, izoliacija turi būti tokia, kad, pritaikius šioms detalėms nustatytą didžiausią leistiną ugnies poveikio laiką, bet kuriuo standartinio išbandymo momentu temperatūra jų vidinėje struktūroje nepadidėtų daugiau kaip 200°C aplinkos temperatūros;
3.2. ypatingą dėmesį privaloma skirti iš aliuminio lydinio pagamintų kolonų, stovų ir kitų konstrukcinių elementų, kurie palaiko gelbėjimosi valčių ir gelbėjimosi plaustų saugojimo, jų nuleidimo į vandenį ir žmonių į juos įsodinimo platformas ir A bei B kategorijų pertvaras, izoliacijai, užtikrinant, kad:
3.2.1. gelbėjimosi valčių ir gelbėjimosi plaustų platformas ir A kategorijos pertvaras palaikančių elementų temperatūra pasiektų 3.1 punkte nurodytą ribą ne anksčiau kaip po valandos;
4. A kategorijos mechanizmų patalpos
4.1. Viršutinės perdangos ir sienos
A kategorijos mechanizmų patalpų viršutinės perdangos ir sienos turi būti pagamintos iš plieno ir izoliuotos taip, kaip atitinkamiems atvejams nurodyta 9.5 ir 9.7 lentelėse.
5. Borto išorės įrangos medžiagos
Lengvai nuo karščio savybes prarandančios medžiagos neturi būti naudojamos laivo bortą kertančių (išorinių) špigatų, sanitarinės sistemos latakų ir kitokių išleidžiamųjų angų konstrukcijoms gaminti, jei šios angos įrengiamos arti vaterlinijos ir ten, kur kilus gaisrui ir dėl to suirus jų konstrukcijų medžiagai susidarytų laivo užtvindymo pavojus.
6. Tanklaivių krovinių tankų konstrukcijų apsauga nuo tankuose susidariusio per didelio slėgio arba vakuumo
6.1. Bendrosios nuostatos
Orlaidžių įranga pagaminama ir eksploatuojama taip, kad nei slėgis, nei vakuumas krovinių tankuose neviršytų projektinių dydžių ir būtų užtikrinta, kad:
6.1.1. temperatūros svyravimo krovininiame tanke sukeliamas nedidelio garų, oro arba inertinių dujų mišinių kiekio judėjimas iš tanko arba į tanką visada vyktų per slėgio išlyginimo vožtuvus;
6.2. Angos temperatūros svyravimo sukeliamam nedidelio garų, oro ar inertinių dujų kiekio judėjimui iš tanko arba į tanką
6.2.1. tam, kad kuo geriau išsisklaidytų lengvai užsiliepsnojantys garai, įrengiamos kiek praktiškai įmanoma aukščiau virš krovinių tankų denio; tačiau bet kuriuo atveju jos neturi būti įrengtos žemiau kaip 2 m virš krovinių tankų denio;
6.2.2. įrengiamos kiek praktiškai įmanoma toliau – bet ne arčiau kaip per 5 m – nuo artimiausių angų orui įleisti ir kitokių angų, atsiveriančių į uždaras patalpas, kuriose yra uždegimo šaltinių, taip pat nuo denio mechanizmų bei nuo galinčios sudaryti gaisro pavojų įrangos. Brašpilis ir inkaro grandinės dėžių angos sudaro gaisro pavojų.
6.3. Saugos priemonės krovinių tankuose
6.3.1. Atsargumo priemonės, skirtos neleisti skysčiui pakilti orlaidžių sistemoje
Imamasi priemonių neleisti skysčiui orlaidžių sistemoje pakilti aukščiau tanko projektinės aukščio ribos. Tam, įrengiant nepriklausomus skysčio lygio matavimo įtaisus bei įdiegiant krovinių tanko pripildymo procedūras, kartu įrengiama signalizacija, įspėjanti apie aukštą skysčio lygį, arba tanko persipildymo priežiūros sistema, arba kitokia lygiavertė įranga. Pagal šios taisyklės nuostatas išsiliejimo vožtuvai nelaikomi lygiaverčiais tanko persipildymo sistemai.
6.3.2. Atsarginės priemonės slėgiui išlyginti
Siekiant užkirsti kelią per dideliam ar per mažam slėgiui susidaryti sugedus 6.1.2 punkte nurodytai įrangai, privaloma imtis atsarginių priemonių, leidžiančių laisvai judėti iš ir į įrangą garų, oro arba inertinių dujų mišiniams. Arba kiekviename iš tankų gali būti įrengti 6.1.2 punkte nurodytos įrangos apsaugoti slėgio jutikliai, kontrolės sistema sujungti su laivo krovos darbų valdymo postu arba su vieta, iš kurios paprastai vykdomi krovos darbai. Ši kontrolės sistema taip pat privalo turėti pavojaus signalizacijos įtaisą, įsijungiantį nustačius, jog tanke susidarė per didelis arba per mažas slėgis.
6.3.3. Aplenkiamieji ventiliacijos magistralės kanalai
Jei 6.1.1 punkte nurodyti slėgio išlyginimo vožtuvai įtaisyti ventiliacijos magistralėje arba laivo stiebu išvestame vamzdyje, įrengiamos priemonės jiems aplenkti. Jei tokios priemonės įrengiamos, jose privalo būti įrengti indikatoriai, rodantys, ar jos atidarytos, ar uždarytos.
6.3.4. Įtaisai slėgio arba vakuumo susidarymui sustabdyti
Įrengiami vienas ar daugiau įtaisų slėgio ar vakuumo susidarymui sustabdyti, kad krovinių tankuose nesusidarytų:
6.3.4.1. krovinių tanko išbandymo slėgį viršijantis teigiamas slėgis, jei krovinys į šį tanką būtų kraunamas didžiausiu projektiniu greičiu, o visos kitos išleidžiamosios angos liktų uždarytos;
6.3.4.2. 700 mm vandens stulpo slėgį viršijantis neigiamas slėgis, jei krovinys iš šio tanko būtų išpumpuojamas didžiausia krovinių siurblio projektine galia, o inertinių dujų tiekimo įranga sugestų.
Jei šie įtaisai neįrengiami 4 taisyklės 5.3.1 punkte nurodytoje vėdinimo sistemoje arba atskirai kiekviename iš krovinių tankų, juos reikia įrengti inertinių dujų magistralėje. Šių įtaisų išdėstymas ir konstrukcija privalo atitikti 4 taisyklės 5.3 punktą ir 6 punktą.
6.1.2 punkte nurodytos orlaidės, skirtos įleisti ir išleisti garų, oro arba inertinių dujų mišiniams tankus užpildant kroviniu ar vandens balastu arba juos iškraunant, turi būti projektuojamos remiantis didžiausiu projektiniu krovimo greičiu, padaugintu iš bent 1,25 dydžio koeficiento tam, kad, atsižvelgiant į dujų išsiskyrimą, būtų užkirstas kelias susidaryti projektinį slėgį viršijančiam slėgiui bet kuriame iš krovinių tankų. Laivo kapitoną būtina aprūpinti informacija apie kiekvieno iš krovinių tankų, o jei laive yra sujungtoji vėdinimo sistema, – kiekvienos krovinių tankų grupės didžiausią leidžiamą krovimo greitį.
D dalis
Žmonių evakuacija iš patalpų
12 taisyklė
Pranešimo įgulai ir keleiviams priemonės
1. Paskirtis
Ši taisyklė numato priemones pranešti įgulai ir keleiviams apie gaisrą, kad jie galėtų saugiai evakuotis iš patalpų. Tam įrengiama bendroji avarinė pavojaus signalizacijos sistema ir viešoji garsinė informavimo sistema.
2. Bendroji avarinė pavojaus signalizacijos sistema
Įgulai ir keleiviams pranešti apie gaisrą įrengiama III skyriaus 6 taisyklės 4.2 punkto nuostatas atitinkanti bendroji avarinė pavojaus signalizacijos sistema.
3. Keleivinių laivų viešojo informavimo sistema
Viešojo informavimo sistema arba III skyriaus 6 taisyklės 5 punkto nuostatas atitinkančios kitokios ryšio priemonės turi būti prieinamos visose gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose bei visuose valdymo postuose ir atviruose deniuose.
13 taisyklė
Evakuacijos iš patalpų keliai
1. Paskirtis
Ši taisyklė nustato priemones žmonėms evakuotis iš patalpų, turinčioms užtikrinti, kad laive esantys žmonės galėtų saugiai ir greitai pasiekti įsodinimo į gelbėjimosi valtis ir gelbėjimosi plaustus denį. Tam privaloma laikytis šių nuostatų:
2. Bendrosios nuostatos
2.1. Jei šioje taisyklėje nenurodyta kitaip, visos patalpos arba patalpų grupės privalo turėti bent po du atokiai vienas nuo kito įrengtus evakuacijos kelius.
3. Evakuacijos iš valdymo postų, gyvenamųjų patalpų ir tarnybinių patalpų keliai
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.1. Laiptinės ir trapai įrengiami taip, kad būtų užtikrintas būdas iš įgulos ir keleivių gyvenamųjų patalpų ir iš patalpų, kuriose paprastai dirba įgula (išskyrus mechanizmų patalpas) greitai pasiekti įsodinimo į gelbėjimosi valtis ir gelbėjimo plaustus denį.
3.1.2. Jei šioje taisyklėje nenurodyta kitaip, laive draudžiama įrengti koridorių, vestibiulį arba koridoriaus dalį, kuriuose būtų tik po vieną evakuacijos kelią. Leidžiama įrengti aklinus koridorius, pvz., naftos degalų stotims aptarnauti, arba skersinius tiekimo koridorius, tarnybinėse zonose, kur jie būtinai reikalingi praktiškiems laivo eksploatacijos reikalams; tačiau šie aklini koridoriai turi būti atskirti nuo įgulos gyvenamųjų zonų ir į juos turi būti neįmanoma patekti iš keleivių gyvenamųjų zonų. Koridoriaus dalis, kurios ilgis ne didesnis už plotį, laikoma niša arba vietiniu koridoriaus pailginimu ir ją įrengti leidžiama.
3.1.3. Visi gyvenamųjų bei tarnybinių patalpų ir valdymo postų laiptai turi būti iš karkasinių plieno konstrukcijų, išskyrus atvejus, kai administracija leidžia tam naudoti kitokias lygiavertes medžiagas.
3.1.4. Jei laivo radijo stotis neturi tiesioginio išėjimo į atvirą denį, įrengiami du keliai iš jos evakuotis arba į ją patekti; vienas iš šių kelių gali būti pakankamo dydžio iliuminatorius arba langas, arba kitokia administracijos reikalavimus atitinkanti priemonė.
3.1.5. Evakuacijos keliuose įrengtos durys apskritai turi atsidaryti evakuacijos judėjimo kryptimi, išskyrus šias išimtis:
3.1.5.1. atskirų kajučių durys gali atsidaryti į kajučių vidų, kad jas atidarant būtų išvengta koridoriuje esančių žmonių sužalojimo;
3.2. Evakuacijos keliai keleiviniuose laivuose*
3.2.1. Evakuacija iš žemiau pertvarų denio įrengtų patalpų
3.2.1.1. Kiekviename iš žemiau pertvarų denio išdėstytų vandeniui nepralaidžių laivo skyrių arba kiekvienoje iš panašiai apribotų patalpų ar patalpų grupių privalo būti įrengta po du evakuacijos kelius, kurių bent vienas būtų autonomiškas, nesiribojantis su vandeniui nepralaidžiomis durimis. Administracija gali taikyti išimtį retai įgulos naudojamoms patalpoms ir leisti jose įrengti tiktai vieną evakuacijos kelią, jei šis privalomasis evakuacijos kelias yra autonomiškas ir nesiriboja su vandeniui nepralaidžiomis durimis.
3.2.2. Evakuacija iš aukščiau pertvarų denio įrengtų patalpų
Kiekviena iš aukščiau pertvarų denio išdėstytų vertikalių zonų arba panašiai apribotų patalpų ar jų grupių privalo turėti bent po du evakuacijos kelius, kurių bent vienas leistų išeiti prie vertikalų evakuacijos kelią sudarančių laiptų.
3.2.3. Tiesioginis išėjimas į atidalytas laiptines
Į gyvenamųjų ir tarnybinių patalpų atidalytąsias laiptines turi būti įmanoma patekti tiesiog iš koridorių; jos turi būti pakankamai talpios, kad nesusidarytų spūstis, atsižvelgiant į tai, kiek žmonių tikėtinai jomis naudotųsi avariniu atveju. Šiose laiptinėse leidžiama įrengti tiktai viešuosius tualetus, spintas iš nedegios medžiagos gaisro požiūriu nepavojingai saugos įrangai laikyti ir atvirus informacijos biurus. Tiesiogiai patekti į šias atidalytas laiptines turi būti įmanoma tik iš bet kuriems laivu plaukiantiems keleiviams prieinamų viešųjų patalpų, koridorių, liftų, viešųjų tualetų, specialiosios paskirties patalpų ir atvirų ro-ro patalpų, kitų 3.2.4.1 punkte nurodytų evakuacijai skirtų laiptinių ir išorinių zonų. Leidžiama įrengti tiesioginį, įėjimą į šias laiptines iš nedidelių koridorių arba „prieangių“, kuriais naudojamasi, atidalytąsias laiptines atskirti nuo virtuvių ar pagrindinių skalbyklų, jei kiekvieno iš šių koridorių arba „prieangių“ denio plotas yra bent 4,5 kv. m, plotis bent 900 mm ir juose įrengta po priešgaisrinės žarnos postą.
3.2.4. Išsami informacija apie evakuacijos kelius
3.2.4.1. Bent vieną iš pagal 3.2.1.1 ir 3.2.2 punktų nuostatas privalomų įrengti evakuacijos kelių turi sudaryti lengvai prieinama atidalytoji laiptinė, privalanti nenutrūkstamai apsaugoti žmones nuo gaisro poveikio visoje jos erdvėje nuo lygio, kurioje ji prasideda iki atitinkamų įsodinimo į gelbėjimosi valtis ir gelbėjimosi plaustus denio, arba, jei šis įsodinimo denis nesiekia vertikalios zonos, kurioje įrengta ši laiptinė, iki paties aukščiausio nuo orų poveikio apsaugoto denio. Pastaruoju atveju įsodinimo deniui tiesiogiai pasiekti įrengiami atviri išoriniai laiptai ir takai, III skyriaus 11 taisyklės 5 punkto nuostatas atitinkantis avarinis jų apšvietimas, o jų paviršiai neturi būti slidūs kojoms. Atitvarai, įrengti tiesiai priešais evakavimo kelią sudarančius išorinius atvirus laiptus bei takus, ir atitvarai, įrengti ten, kur jiems suirus gaisro metu būtų sukliudyta evakuotis į įsodinimo denį, privalo būti atsparas ugniai, kaip nurodyta atitinkamai 9.1–9.4 lentelėse, įskaitant ir izoliacijos rodiklius.
3.2.4.2. Kelias nuo atidalytosios laiptinės iki įsodinimo į gelbėjimosi valtis ir gelbėjimosi plaustus denio apsaugomas arba tiesioginėmis priemonėmis, arba įrengiant apsaugotus vidinius kelius, turinčius 9.1–9.4 lentelėse atidalytosioms laiptinėms pagal konkretų atvejį nurodytus atsparumo ugniai ir izoliacijos rodiklius.
3.2.4.3. Tik iš vienos patalpos ir jos balkono besileidžiantys laiptai nelaikomi vienu iš privalomų įrengti evakuacijos kelių.
3.2.4.4. Kiekviename iš atriumo lygių įrengiama po du evakuacijos kelius, kurių vienas privalo tiesiogiai išvesti į 3.2.4.1 punkto nuostatas atitinkantį atidalytą vertikalų evakuacijos kelią.
3.2.5. Evakuacijos kelių ženklinimas
3.2.5.1. Be avarinio apšvietimo, įrengiamo pagal II-1 skyriaus 42 taisyklės ir III skyriaus 11 taisyklės 5 punkto nuostatas, evakuacijos keliai, įskaitant laiptus ir išėjimus, paženklinami apšvietimo priemonėmis arba iš liuminescuojančių juostelių pagamintomis rodyklėmis, išdėstytomis ne aukščiau kaip per 300 mm virš denio visose evakuacijos kelio vietose, įskaitant posūkius ir susikirtimus. Šis ženklinimas turi leisti keleiviams atpažinti evakuacijos kelius ir greitai rasti evakuacinius išėjimus. Jei tam naudojamasi elektros apšvietimo įtaisais, jie turi būti maitinami iš avarinio energijos šaltinio ir įrengti taip, kad ženklinimas netaptų neveiksmingas sugedus bet kuriam vienam iš šviestuvų arba nutraukus elektra maitinamą šviečiančiąją juostelę. Be to, evakuacijos kelių simboliai bei priešgaisrinės įrangos saugojimo vietų ženklai taip pat turi būti pagaminti iš liuminescuojančios medžiagos arba apšviečiami elektra. Administracija turi užtikrinti, kad ši elektros šviesos arba liuminescencinė įranga būtų įvertinta, išbandyta ir taikoma taip, kaip nurodyta Priešgaisrinės saugos sistemų kodekse.
3.2.6. Evakuacinio kelio durys, kurios normaliomis aplinkybėmis būna uždarytos
3.2.6.1. Kajučių ir apartamentų kajučių durys iš vidaus turi atsidaryti be raktų. Jokiame iš nustatytų evakuacijos kelių taip pat neturi būti jokių durų, kurias žmonėms judant evakuacijos kryptimi reikėtų atrakinti raktu.
3.2.6.2. Paprastai užsklęstose viešųjų patalpų evakuacijos duryse įrengiamos priemonės joms greitai atidaryti. Šios priemonės turi susidėti iš durų skląsčio mechanizmo, turinčio įtaisą, kurį pastūmus evakuacijos srauto judėjimo kryptimi durys atsidarytų. Greito atidarymo mechanizmo konstrukcija ir įrengimas privalo atitikti administracijos reikalavimus; konkrečiai, jis turi:
3.2.6.2.1. susidėti iš grotų arba plokščių, kurių skląstį valdančioji dalis yra bent pusės durų atveriamosios dalies pločio ir įtaisyta ne žemiau kaip 760 mm ir ne aukščiau kaip 1120 mm virš denio;
3.3. Evakuacijos keliai krovininiuose laivuose
3.3.1. Bendrosios nuostatos
Visuose gyvenamosios zonos lygiuose kiekvienai iš atribotų patalpų arba patalpų grupių įrengiama bent po du atokiai vienas nuo kito išdėstytus evakuacijos kelius.
3.3.2. Evakuacija iš žemiau žemiausio atviro denio įrengtų patalpų
Pagrindinis evakuacijos kelias iš po žemiausiu atvira deniu įrengtų patalpų turi būti laiptai, o antrasis evakuacijos kelias gali būti arba šachta, arba laiptai.
3.3.3. Evakuacija iš aukščiau žemiausio iš atvirų denių įrengtų patalpų
Evakuacijos iš patalpų, įrengtų virš žemiausio iš atvirų denių, keliai gali būti laiptai, į atvirą denį atsiveriančios durys, arba ir viena, ir kita.
3.3.5. Evakuacijos kelių plotis ir ilgis
Evakuacijos kelių plotis, skaičius ir ilgis turi atitikti Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas.
3.4. Avarinei evakuacijai skirti kvėpavimo aparatai
3.4.1. Avarinei evakuacijai skirti kvėpavimo aparatai turi atitikti Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas. Laive privaloma turėti atsarginius, avarinei evakuacijai skirtus kvėpavimo aparatus.
3.4.2. Visi laivai gyvenamojoje zonoje privalo turėti bent po du avarinei evakuacijai skirtus kvėpavimo aparatus.
3.4.3. Visuose keleiviniuose laivuose kiekvienoje iš pagrindinių vertikalių zonų privaloma turėti bent po du avarinei evakuacijai skirtus kvėpavimo aparatus.
3.4.4. Visuose daugiau kaip 36 keleivius vežančiuose keleiviniuose laivuose be anksčiau 3.4.3 punkte nurodytų kvėpavimo aparatų privaloma papildomai turėti bent po du kiekvienoje iš pagrindinių vertikalių zonų saugomus avarinei evakuacijai skirtus kvėpavimo aparatus.
4. Evakuacija iš mechanizmų patalpų
4.1. Evakuacijos keliai keleiviniuose laivuose
Evakuacijos iš kiekvienos iš keleivinių laivų mechanizmų patalpų keliai privalo atitikti šias nuostatas:
4.1.1. Evakuacija iš žemiau pertvarų denio įrengtų patalpų
Jei patalpa yra žemiau pertvarų denio, ji privalo turėti du evakuacijos kelius, kuriuos sudaro:
4.1.1.1. arba du kuo toliau vienas nuo kito išdėstyti plieninių trapų komplektai, vedantys iki dviejų taip pat toli vienos nuo kitų išdėstytų durų viršutinėje patalpos dalyje, pro kurias galima patekti į atitinkamus įsodinimo į gelbėjimosi valtis ir gelbėjimosi plaustus denius. Vienas iš šių trapų komplektų įrengiamas apsaugotoje, 9 taisyklės 2.2.3 punkto nuostatas dėl 2 kategorijos patalpų arba 9 taisyklės 2.2.4 punkto nuostatas dėl 4 kategorijos patalpų atitinkančioje šachtoje, kad trapas vestų iš žemutinės patalpos dalies link saugios vietos už šios patalpos ribų. Šioje šachtoje įrengiamos tokį pat atsparumo ugniai normatyvą atitinkančios automatiškai užsidarančios priešgaisrinės durys. Trapai pritvirtinami taip, kad per neizoliuotas jų tvirtinimo vietas į šachtos vidų neprasiskverbtų karštis. Ši apsaugota šachta viduje turi būti ne siauresnė kaip 800 mm x 800 mm ir joje turi būti įrengtas avarinis apšvietimas;
4.1.1.2. arba vienas plieninis trapas, vedantis link durų viršutinėje patalpos dalyje, pro kurias patenkama į įsodinimo denį, ir iš abiejų pusių atidaromos plieninės durys, įrengtos žemutinėje patalpos dalyje, kuo atokiau nuo pirma minėto trapo ir atsidarančios į saugų evakuacijos kelią, kuriuo iš žemutinės patalpos dalies galima patekti į įsodinimo denį.
4.1.2. Evakuacija iš aukščiau pertvarų denio įrengtų patalpų
Jei patalpa yra aukščiau pertvarų denio, du evakuacijos iš jos keliai įrengiami kiek galima toliau vienas nuo kito, o šių evakuacijos kelių išeinamosios durys įrengiamos vietose, iš kurių pasiekiami atitinkami įsodinimo į gelbėjimosi valtis ir gelbėjimosi plaustus deniai. Jei šiuose evakuacijos keliuose tenka naudotis trapais, pastarieji turi būti iš plieno.
4.1.3. Išimties dėl dviejų evakuacijos kelių įrengimo taikymas
Mažesniame kaip 1 000 bendrosios talpos laive administracija, tinkamai atsižvelgusi į patalpos viršutinės dalies plotį bei išdėstymą, gali leisti įrengti tik vieną iš reikalaujamų dviejų evakuacijos kelių. 1 000 bendrosios talpos ir didesniame laive administracija, tinkamai atsižvelgusi į patalpos pobūdį ir išdėstymą bei į tai, ar šioje patalpoje paprastai dirba žmonės, gali leisti bet kokioje patalpoje (įskaitant pagalbinių mechanizmų patalpą, kurioje paprastai nebudi personalas) neįrengti vieno iš evakuacijos kelių, jei iš tos patalpos galima arba pro duris, arba plieniniu trapu saugiai evakuotis į įsodinimo denį. Jei vairavimo įrangos patalpoje yra laivo avarinio vairavimo postas, joje įrengiamas antras evakuacijos kelias, nebent ten galima patekti tiesiai iš atviro denio.
4.2. Evakuacijos keliai krovininiuose laivuose
Evakuacijos iš kiekvienos iš krovininių laivų mechanizmų patalpų keliai turi atitikti toliau išdėstytas nuostatas.
4.2.1. Evakuacija iš A kategorijos mechanizmų patalpų
Išskyrus atvejį, nurodytą 4.2.2 punkte, kiekviena A kategorijos mechanizmų patalpa privalo turėti du evakuacijos kelius. Konkrečiai turi būti laikomasi vieno iš šių dviejų skyrių nuostatų:
4.2.1.1. arba įrengiami du kuo toliau vienas nuo kito išdėstyti plieninių trapų komplektai, vedantys link dviejų taip pat toli vienos nuo kitų išdėstytų durų viršutinėje patalpos dalyje, pro kurias išeinama į atvirą denį. Vienas iš šių trapų komplektų įrengiamas apsaugotoje, 9 taisyklės 2.3.3 punkto nuostatas dėl 4 kategorijos patalpų atitinkančioje šachtoje, prasidedančioje žemutinėje patalpos dalyje ir pasibaigiančios saugioje vietoje už šios patalpos ribų. Šioje šachtoje įrengiamos tokį pat atsparumo ugniai normatyvą atitinkančios automatiškai užsidarančios priešgaisrinės durys. Trapai pritvirtinami taip, kad per neizoliuotas jų tvirtinimo vietas į šachtos vidų neprasiskverbtų karštis. Ši šachta viduje turi būti ne siauresnė kaip 800 mm x 800 mm ir joje turi būti įrengtas avarinis apšvietimas;
4.2.1.2. arba vienas plieninis trapas, vedantis link durų viršutinėje patalpos dalyje, iš kurios galima patekti į atvirą denį ir iš abiejų pusių atidaromos plieninės durys, papildomai įrengtos žemutinėje patalpos dalyje, tolokai nuo pirma minėto trapo, ir atsidarančios į saugų evakuacijos kelią, kuriuo iš žemutinės patalpos dalies pasiekiamas atviras denis.
4.2.2. Išimties dėl dviejų evakuacijos kelių įrengimo taikymas
Mažesniame kaip 1 000 bendrosios talpos laive administracija, tinkamai atsižvelgusi į patalpos viršutinės dalies dydį ir išdėstymą, gali leisti neįrengti vieno iš dviejų pagal 4.2.1 punkto nuostatas privalomų evakuacijos kelių. Be to, evakuacijos iš A kategorijos mechanizmų patalpų keliai neprivalo atitikti 4.2.1.1 punkto nuostatų dėl priešgaisrinės šachtos. Vairavimo įrangos patalpoje įrengiamas antras evakuacijos kelias, jei joje yra laivo avarinio vairavimo postas ir į jį negalima patekti tiesiai iš atviro denio.
4.2.3. Evakuacija iš ne A kategorijos mechanizmų patalpų
Ne A kategorijos mechanizmų patalpos privalo turėti po du evakuacijos kelius; tačiau tik retkarčiais naudojamose patalpose bei patalpoms, kuriose eiti iš bet kurios vietos iki durų tektų 5 m ar mažiau, leidžiama įrengti ir tik vieną evakuacijos kelią.
4.3. Avarinei evakuacijai skirti kvėpavimo aparatai
4.3.1. Visų laivų mechanizmų patalpose aiškiai matomose vietose turi būti išdėstyti avarinei evakuacijai skirti kvėpavimo aparatai, kuriuos, kilus gaisrui, būtų galima greitai ir lengvai pasiekti bet kuriuo metu. Išdėstant avarinei evakuacijai skirtus kvėpavimo aparatus, privaloma atsižvelgti į mechanizmų patalpos išplanavimą ir paprastai šiose patalpose dirbančių žmonių skaičių.*
4.3.2. Šių aparatų skaičius ir išdėstymas nurodomi gaisrų gesinimo plane, privalomame laivui turėti pagal 15 taisyklės 2.4 punktą.
5. Evakuacijos keliai keleiviniuose laivuose iš laivu plaukiantiems keleiviams prieinamų specialiosios paskirties ir atvirų ro-ro patalpų
5.1. Evakuacijos kelių iš tiek žemiau, tiek aukščiau pertvarų denio įrengtų specialiosios paskirties ir atvirų ro-ro patalpų, kurios prieinamos visiems laivu plaukiantiems keleiviams, skaičius ir išdėstymas nustatomas pagal administracijos reikalavimus; apskritai, galimybės saugiai pasiekti įsodinimo denį turi bent prilygti nurodytoms 3.2.1.1, 3.2.2, 3.2.4.1 ir 3.2.4.2 punktuose. Šiose patalpose įrengiami specialus bent 600 mm pločio takai gelbėjimo keliams pasiekti. Transporto priemonės išdėstomos taip, kad šie takai visada liktų laisvi.
6. Evakuacijos keliai iš ro-ro patalpų
Ro-ro patalpos, kuriose paprastai dirba įgula, privalo turėti bent du evakuacijos kelius. Šie evakuacijos keliai turi užtikrinti saugią žmonių evakuaciją į įsodinimo, į gelbėjimosi valtis bei gelbėjimosi plaustus denius ir įrengiami šios patalpos priekyje ir gale.
7. Papildomi reikalavimai dėl keleivinių ro-ro laivų
7.1. Bendrosios nuostatos
7.1.1. Privaloma įrengti evakuacijos kelius kuriai nors iš rinkimosi avariniais atvejais vietų pasiekti iš kiekvienos laivo patalpos, kurioje paprastai būna žmonės. Šie evakuacijos keliai įrengiami taip, kad būtų užtikrintas pats tiesiausias iš visų įmanomų kelių į rinkimosi avariniais atvejais vietą* ir paženklinami laikantis Organizacijos parengtų rekomendacijų**.
7.1.2. Evakuacijos kelias nuo kajučių iki atidalytų laiptinių privalo būti kuo tiesesnis ir turėti kuo mažiau posūkių. Norint pasiekti evakuacijos kelią, neturi tekti kirsti laivą nuo vieno jo borto iki kito. Norint iš bet kurios keleivių patalpos pasiekti rinkimosi avariniais atvejais vietą arba atvirą denį, neturi reikėti užkopti aukštyn arba nusileisti žemyn daugiau kaip per du denius.
7.1.3. Laikantis 7.1.2 punkto nuostatų, įrengiami iš atvirų denių link įsodinimo į gelbėjimosi priemones postų vedantys gelbėjimosi keliai.
7.1.4. Jei atidalytos patalpos ribojasi su atviru deniu, į atvirą denį atsiveriančias šių patalpų angas turi būti įmanoma panaudoti, jei tai praktiškai įgyvendinama, kaip avarinius išėjimus.
7.1.5. Evakuacijos kelių neturi užtverti baldai ir kitokios kliūtys. Išskyrus stalus ir kėdes, kuriuos galima pašalinti padarant vietos, spintos ir kiti sunkūs viešųjų patalpų ir palei evakuacijos kelius išdėstyti baldai pritvirtinami savo vietose, kad nepasislinktų iš jų laivą supant ar jam pakrypus. Grindų dangos taip pat turi būti pritvirtintos prie grindų. Laivui plaukiant privaloma žiūrėti, kad evakuacijos kelių neužtvertų tokios kliūtys, kaip, pavyzdžiui, patalpų valytojų vežimėliai, patalynės reikmenys, bagažas ir dėžės nuo prekių.
7.2. Saugios evakuacijos instrukcijos
7.2.1. Denių numeracija turi būti nuosekli, „1“ numerį suteikiant dvigubo dugno tankų viršui arba pačiam žemiausiam iš denių. Šiais numeriais gerai matomose vietose pažymimos laiptų aikštelės ir liftų vestibiuliai. Leidžiama deniams suteikti ir pavadinimus, tačiau ten, kur pažymimas denio pavadinimas, visada nurodomas ir jo numeris.
7.2.2. Ant kiekvienos kajutės durų vidinės pusės ir viešosiose patalpose gerai matomoje vietoje iškabinamos paprastos imitacinės laivo išplanavimo schemos, kuriose nurodyta „Jūs esate čia“ ir rodyklėmis pavaizduoti evakuacijos maršrutai. Ši schema turi nurodyti evakuacijos kryptis ir būti atitinkamai orientuota laivo vietos, kurioje ji iškabinta, atžvilgiu.
7.3. Turėklų ir koridorių tvirtumas
7.3.1. Per visą evakuacijos kelio ilgį koridoriuose įtaisomi turėklai arba kitokios priemonės laikytis rankomis (lejeriai), kad, einant į rinkimosi avariniais atvejais vietas arba įsodinimo postus, pagal galimybes kiekviename žingsnyje būtų galima tvirtai į juos įsitverti. Šitokie turėklai įrengiami iš abiejų koridoriaus pusių visuose platesniuose kaip 1,8 m išilgai laivo įrengtuose koridoriuose ir platesniuose kaip 1 m skersiniuose koridoriuose. Ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kad būtų įmanoma pereiti per vestibiulius, atriumus ir kitokias plačias atviras vietas, pro kurias veda evakuacijos keliai. Turėklai ir kitos laikytis rankomis skirtos priemonės (lejeriai) turi būti tokio tvirtumo, kad atlaikytų paskirstytą horizontalią koridoriaus arba patalpos centro kryptimi nukreiptą 750 N/m apkrovą ir paskirstytą vertikalią žemyn nukreiptą 750 N/m apkrovą. Neprivaloma laikyti, kad abi apkrovos veikia vienu metu.
7.4. Evakuacijos analizė*
Evakuacijos maršrutai įvertinami atliekant evakuacijos analizę ankstyvajame projektavimo etape. Ši analizė reikalinga nustatyti ir, kiek praktiškai pasiekiama, išvengti grūsties, galinčios susidaryti žmonėms paliekant laivą dėl paprasto keleivių ir įgulos judėjimo evakuacijos keliais, taip pat ir dėl to, kad įgulos nariams gali prireikti judėti priešinga keleivių judėjimui kryptimi. Be to, šios analizės rezultatais naudojamasi ir parodyti, jog evakuacijos priemonės pakankamai lanksčios ir gali atlikti savo paskirtį net ir tuo atveju, jei dėl susidariusių aplinkybių būtų neįmanoma pasinaudoti kai kuriais evakuacijos maršrutais, rinkimosi avariniais atvejais vietomis, įsodinimo postais arba gelbėjimosi priemonėmis.
E dalis
Eksploataciniai reikalavimai
14 taisyklė
Eksploatacinė parengtis ir techninė priežiūra
1. Paskirtis
Ši taisyklė skirta priešgaisrinės saugos priemonių, kuriomis laivas aprūpintas, veiksmingumui palaikyti ir kontroliuoti. Tam privaloma laikytis šių praktinių nuostatų:
1.1. priešgaisrinės apsaugos sistemos ir gaisro gesinimo sistemos bei reikmenys turi būti nuolat parengti naudoti;
1.1 punkto sąlygų privaloma laikytis visą laiką, kol laivas yra naudojamas. Laikoma, jog laivas nėra naudojamas, jei:
2.1. jis atvyko į tam tikrą vietą remontui arba tam, kad būtų pastatytas prastovai (tiek nuleidus inkarą reide, tiek prišvartavus jį uoste), arba yra dokuojamas;
2.1. Eksploatacinė parengtis
2.1.1. Šios priešgaisrinės apsaugos sistemos turi būti palaikomos geros būklės tam, kad, kilus gaisrui, būtų užtikrintas atitinkamas jų veikimas:
2.1.1.1. konstrukcinė priešgaisrinė apsauga, įskaitant ugniai atsparius atitvaras ir šiuose atitvaruose įrengtų angų vamzdynams, kanalams ar kabeliams ir kitokių angų apsaugą;
2.2. Techninė priežiūra, išbandymas ir apžiūros
2.2.1. Techninė priežiūra, išbandymai ir apžiūros vykdomi remiantis Organizacijos parengtomis rekomendacijomis** ir skiriant tinkamą dėmesį gaisro gesinimo sistemų ir reikmenų patikimumui užtikrinti.
2.2.2. Laive privaloma turėti techninės priežiūros planą, kuris bet kuriuo metu administracijai pareikalavus turi būti prieinamas patikrinimui.
2.2.3. Techninės priežiūros planas privalo apimti bent šias iš laive turimų priešgaisrinės apsaugos sistemų ir reikmenų:
2.2.3.1. priešgaisrinę magistralę, priešgaisrinius siurblius ir čiaupus, įskaitant žarnas, jų antgalius ir tarptautines kranto jungtis;
2.2.3.5. vėdinimo sistemas, įskaitant liepsnos ir dūmų nepraleidžiančias sklendes, ventiliatorius ir jų valdymo įtaisus;
3. Papildomos nuostatos dėl keleivinių laivų
Daugiau kaip 36 keleivius vežančiuose keleiviniuose laivuose techninės priežiūros planas, be 2.2.3 punkte nurodytų priešgaisrinės apsaugos sistemų ir reikmenų, turi apimti ir žemai įrengto apšvietimo bei viešąją informavimo sistemas.
4. Papildomos nuostatos dėl tanklaivių
Tanklaiviuose, be 2.2.3 punkte nurodytų priešgaisrinės apsaugos sistemų ir reikmenų techninės priežiūros, planas turi apimti ir:
1. Paskirtis
Ši taisyklė nustato, kaip tinkamai mokyti ir treniruoti laive esančius žmones elgtis pagal nustatytą tvarką susidarius avarinėms sąlygoms ir taip sumažinti galimus gaisro padarinius. Tam įgula privalo turėti žinių bei patirties, reikalingų avarinėms situacijoms įveikti, įskaitant rūpinimąsi keleiviais.
2. Bendrosios nuostatos
2.1. Instruktažai, pareigos ir darbo organizavimas
2.2. Laive vykstantis mokymas ir treniruotės
2.2.1. Įgulos nariai mokomi gerai pažinti laivo įrangą bei gaisro gesinimo sistemų ir reikmenų, kurių jiems gali prireikti, išdėstymą, taip pat pratinami šiomis sistemomis ir reikmenimis naudotis.
2.2.2. Mokymas naudotis avarinei evakuacijai skirtais kvėpavimo aparatais laikomas mokymo laive dalimi.
2.2.3. Įgulos narių gebėjimas atlikti jiems pavestas pareigas periodiškai įvertinamas rengiant laive pratybas ir treniruotes, kad būtų nustatyta, ką reikia tobulinti ir užtikrintas reikiamas gaisro gesinimo įgūdžių lygis ir gaisro gesinimo struktūros eksploatacinė parengtis.
2.2.4. Mokymas laive naudotis jo gaisro gesinimo sistemomis ir reikmenimis planuojamas ir vykdomas taip, kaip nurodyta III skyriaus 19 taisyklės 4.1 punkte.
2.3. Mokymo vadovai (instrukcijos)
2.3.1. Kiekvienoje iš įgulos valgyklų ir poilsio patalpų arba kiekvienoje įgulos narių kajutėje turi būti po mokymo vadovą.
2.3.3. Mokymo vadove, kuris gali susidėti iš kelių dalių, turi būti 2.3.4 punkte nurodytos instrukcijos ir informacija, perteikta lengvai suprantamais terminais ir, kur įmanoma, paaiškinta iliustracijomis. Bet kuri iš šios informacijos dalių, užuot pateikta mokymo vadove, gali būti pateikta garso ir vaizdo priemonėmis.
2.3.4. Mokymo vadove nuodugniai išaiškinama:
2.3.4.1. bendra priešgaisrinės saugos praktika ir atsargos priemonės dėl su rūkymu, naudojimusi elektra, lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais ir panašiais laive įprastiniais dalykais susijusių pavojų;
2.3.4.2. bendri nurodymai dėl veiksmų gesinant gaisrą ir gaisro gesinimo tvarkos, įskaitant pranešimo apie gaisrą tvarką bei ranka valdomus pranešimo apie gaisrą pultus;
2.4. Gaisro gesinimo schemos*
2.4.1. Laivui vadovaujantiems asmenims vadovautis laive visam laikui iškabinamos bendros jo įrangos schemos, kuriose aiškiai parodyti kiekviename iš denių išdėstyti valdymo postai, įvairūs A kategorijos atitvarais atidalyti priešgaisriniai laivo skyriai bei B kategorijos atitvarais atidalyti skyriai, kartu su detaliai pavaizduotomis gaisro aptikimo ir gaisro pavojaus signalizacijos sistemomis, sprinklerių įranga, gaisro gesinimo reikmenimis, įėjimais į įvairius laivo skyrius, išėjimais į denius ir t. t., vėdinimo sistema, įskaitant ventiliatorių valdymo postų ir sklendžių išdėstymo detales, taip pat kiekvieno iš laivo skyrių ventiliatorių identifikacijos numeriais. Arba ši nuodugni informacija, administracijos nuožiūra, vietoj schemos gali būti išdėstyta knygelėje; kiekvienam iš laivui vadovaujančių asmenų įteikiama po šios knygelės egzempliorių, o vieną jos egzempliorių turi būti įmanoma visada rasti prieinamoje laivo vietoje. Schemos ir knygelės nuolat atnaujinamos; bet kokie pakeitimai jose atžymimi kiek įmanoma anksčiau. Šiose schemose ir knygelėse esantys žodiniai aprašymai pateikiami administracijos nurodyta kalba (kalbomis). Jei ši kalba nėra nei anglų, nei prancūzų, knygelėje pridedamas įrašų vertimas į vieną iš šių kalbų.
2.4.2. Papildomas gaisro gesinimo schemų komplektas arba knygelės su šiomis schemomis egzempliorius nuolat saugomas aiškiai pažymėtame nuo orų poveikio apsaugotame dėkle, ne denio kabinoje, tam, kad jais galėtų vadovautis kranto gaisrininkai.**
**
3. Papildomos nuostatos dėl keleivinių laivų
3.1. Priešgaisrinės treniruotės
Be 2.2.3 punkto nuostatų, privaloma laikantis III skyriaus 30 taisyklės nuostatų rengti treniruotes, tinkamai atsižvelgiant į keleivių informavimą bei jų judėjimą į rinkimosi avariniais atvejais vietas ir įsodinimo denius.
3.2. Gaisro gesinimo schemos
Daugiau kaip 36 keleivius vežančiuose keleiviniuose laivuose šioje taisyklėje nurodytose schemose ir knygelėse turi būti Organizacijos parengtomis rekomendacijomis*** pagrįsta informacija apie priešgaisrinę saugą gaisro aptikimą ir gaisro užgesinimą.
__________________
***
16 taisyklė
Eksploatacija
1. Paskirtis
Ši taisyklė nustato, kaip pateikti informaciją ir nurodymus dėl priešgaisrinės saugos požiūriu tinkamos laivo eksploatacijos ir darbo su kroviniais. Tam privaloma laikytis šių praktinių nuostatų:
2. Gaisro požiūriu saugios eksploatacijos knygelės
2.1. Privalomoje turėti gaisro požiūriu saugios eksploatacijos knygelėje pateikiama reikalinga informacija ir nurodymai dėl gaisro požiūriu saugios laivo eksploatacijos ir darbo su kroviniais. Į knygelę turi būti įtraukta informacija apie įgulos atsakomybę už bendrą laivo priešgaisrinį saugumą priimant ir iškraunant krovinį ir laivui plaukiant. Išaiškinamos būtinos priešgaisrinės saugos priemonės dirbant su nebiriais ir neskystais kroviniais. Pavojingus krovinius ir lengvai užsiliepsnojančius skystus arba birius krovinius vežančiuose laivuose gaisro požiūriu saugios eksploatacijos knygelėje taip pat turi būti nuoroda į atitinkamas Saugios darbų su biriaisiais kroviniais praktikos kodekso, IBC kodekso, Tarptautinio dujovežių kodekso ir Tarptautinio jūra gabenamų pavojingų krovinių kodekso (IMDG kodekso) instrukcijas dėl gaisro gesinimo ir darbo su kroviniais avarinėse situacijose – kur jos pritaikomos.
2.2. Kiekvienoje iš įgulos valgyklų ir poilsio patalpų arba kiekvienoje įgulos kajutėje turi būti gaisro požiūriu saugios eksploatacijos knygelė.
2.3. Gaisro požiūriu saugios eksploatacijos knygelės tekstas turi būti parengtas oficialia laive vartojama kalba.
3. Papildomos nuostatos dėl tanklaivių
3.1. Bendrosios nuostatos
2 punkte minimoje gaisro požiūriu saugios eksploatacijos knygelėje turi būti nurodymai, kaip neleisti gaisrui, kilusiam užsidegus lengvai užsiliepsnojantiems garams, išplisti į krovinių zoną; taip pat joje, atsižvelgiant į 3.2 punkto nuostatas, turi būti pateikiama krovinių tankų prapūtimo ir/arba degazavimo tvarka.
3.2. Tankų prapūtimo ir/arba degazavimo tvarka
3.2.1. Jei laive yra inertinių dujų sistema, krovinių tankai iš pradžių prapučiami, kaip nurodyta 4 taisyklės 5.6 punkte, kol angliavandenilių garų koncentracija tankuose sumažės iki mažiau kaip 2 proc. jų tūrio. Vėliau galima atlikti degazavimą krovinių tankų denio lygyje.
3.2.2. Jei laive nėra inertinių dujų sistemos, veikiama taip, kad lengvai užsiliepsnojantys garai iš pradžių būtų išleidžiami per:
3.2.2.2. bent 2 m aukščiau krovinių tankų denio įrengtas išleidžiamąsias angas, palaikant nors 30 m/s vertikalaus garų ištekėjimo greitį per visą degazavimo operacijos trukmę;
3.2.3. Šios išleidžiamosios angos įrengiamos ne arčiau kaip per 10 m horizontaliu atstumu nuo artimiausių oro įleidžiamųjų ir kitokių angų, įrengtų uždarose patalpose, kuriose yra uždegimo šaltiniai, ir nuo denio mechanizmų, prie kurių galima priskirti brašpilį ir inkaro grandinių dėžių angas bei uždegimo požiūriu pavojingą įrangą.
F dalis
Alternatyvūs konstrukciniai sprendimai ir priemonės
17 taisyklė
Alternatyvūs konstrukciniai sprendimai ir priemonės
1. Paskirtis
Ši taisyklė nustato, kaip pateikti alternatyvių konstrukcinių sprendimų ir priešgaisrinės saugos priemonių metodologiją.
2. Bendrosios nuostatos
2.1. Priešgaisrinei saugai užtikrinti skirti konstrukciniai sprendimai ir priemonės gali neatitikti privalomų reikalavimų, išdėstytų B, C, D, E arba G dalyse, su sąlyga, kad jie atitinka priešgaisrinės saugos tikslus bei jai keliamus funkcinius reikalavimus.
3. Techninė analizė
Techninė analizė parengiama ir pateikiama administracijai pagal Organizacijos parengtas rekomendacijas;* joje turi būti nurodyti bent šie dalykai:
__________________
*
3.2. šiam laivui arba šiai patalpai (patalpoms) privalomi reikalavimai, kurių laivas ar patalpa (patalpos) neatitiks;
3.3. gaisro ir sprogimo pavojai šiame laive arba šioje jo patalpoje (patalpose), įskaitant:
3.3.3. galimybę kiekvienoje iš aptariamų patalpų atsirasti dūmams ir išsiskirti nuodingoms medžiagoms;
3.4. tokiems laivams arba aptariamai patalpai (patalpoms) privalomi jiems taikytinose nuostatose nurodyti priešgaisrinės saugos veiksmingumo kriterijai; konkrečiai:
3.4.1. veiksmingumo kriterijai turi būti pagrįsti priešgaisrinės saugos tikslais ir šiame skyriuje nurodytais funkciniais reikalavimais;
3.4.2. veiksmingumo kriterijai turi užtikrinti ne mažesnį saugumą už pasiekiamą laikantis aptariamam atvejui privalomų taikyti reikalavimų;
3.5. išsamus alternatyvių konstrukcinių sprendimų ir priemonių aprašymas, į kurį įtraukiamas prielaidų, kuriomis remtasi projektuojant, sąrašas bei siūlomi eksploataciniai apribojimai arba sąlygos;
4. Alternatyvaus konstrukcinio sprendimo ir priemonių įvertinimas
4.1. Administracija įvertina 3 punkte nurodytą techninę analizę atsižvelgdama į Organizacijos parengtas rekomendacijas.**
5. Keitimasis informacija
Administracija praneša Organizacijai informaciją, susijusią su jos patvirtintais alternatyviais konstrukciniais sprendimais ir priemonėmis, idant ši informacija būtų persiunčiama visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms.
G dalis
Specialiosios nuostatos
18 taisyklė
Įrenginiai sraigtasparniams
1. Paskirtis
Ši taisyklė nustato papildomas priemones, turinčias užtikrinti, kad laivai su specialiais įrenginiais sraigtasparniams atitiktų šiame skyriuje išdėstytus priešgaisrinės saugos siekius. Tam privaloma laikytis šių praktinių nuostatų:
1.1. sraigtasparnių denio konstrukcija turi gebėti apsaugoti laivą nuo su sraigtasparnių operacijomis susijusių gaisro pavojų;
1.2. privaloma turėti gaisro gesinimo reikmenis laivui tinkamai apsaugoti nuo su sraigtasparnių operacijomis susijusių gaisro pavojų;
1.3. degalų papildymo įranga, angarai ir vykdomos operacijos turi būti aprūpinamos priemonėmis, reikalingomis laivui apsaugoti nuo su sraigtasparnių operacijomis susijusių gaisro pavojų;
2. Taikymas
2.1. Be atitinkamų B, C, D ir E dalių taisyklių nuostatų, laivuose su sraigtasparnių deniais privaloma laikytis ir šios taisyklės nuostatų.
2.2. Jei sraigtasparniai retais arba avariniais atvejais nusileidžia sraigtasparnių denio neturinčiuose laivuose arba juose atlieka tam tikrus veiksmus su kėlimo gerve, tokiuose laivuose galima naudotis pagal C dalies nuostatas įrengta gaisro gesinimo įranga. Per sraigtasparnių operacijas ši įranga paruošiama, kad ją būtų galima greitai panaudoti prie pat sraigtasparnių nusileidimo arba veiksmų su kėlimo gerve zonų.
3. Konstrukcija
3.1. Konstrukcijos iš plieno arba kitos lygiavertės medžiagos
Paprastai sraigtasparnių deniai turi būti pagaminti iš plieno arba kitokių lygiaverčių medžiagų. Jei sraigtasparniams nusileisti ir pakilti naudojamas denio kabinos arba antstato viršus, jis turi būti izoliuotas pagal A-60 kategorijos normatyvą.
3.2. Konstrukcijos iš aliuminio arba kitų metalų, kuriems būdinga žema lydymosi temperatūra
Administracijai leidus iš aliuminio arba kitokio metalo su žema lydymosi temperatūra įrengti konstrukciją, kuri nėra lygiavertė plieninei, privaloma laikytis šių nuostatų:
3.2.1. jei platforma įrengta ant už laivo borto išsukamos atramos, po kiekvieno laive arba ant šios platformos įvykusio gaisro atliekama struktūrinė šios platformos analizė, siekiant nustatyti, ar ji tinka tolesniam naudojimui;
3.2.2. jei platforma įrengta virš laivo denio kabinos arba panašios konstrukcijos, privaloma laikytis šių sąlygų:
3.2.2.1. denio kabinos viršuje ir po platforma esančiose šios kabinos pertvarose neturi būti jokių angų;
4. Evakuacijos keliai
Sraigtasparnių denyje įrengiami pagrindinis ir avarinis evakuacijos keliai bei kelias gaisrininkams ir gelbėtojams patekti į sraigtasparnių denį. Šie keliai įrengiami, kiek praktiškai įmanoma, toliau vieni nuo kitų, geriausiai – priešingose sraigtasparnių denio pusėse.
5. Gaisro gesinimo reikmenys
5.1. Prie pat sraigtasparnių denio privaloma turėti šiuos gaisro gesinimo reikmenis, saugomus greta priemonių, kuriomis į šį denį patenkama:
5.1.2. kartu ne mažiau kaip 18 kg talpos angliarūgštės gesintuvų arba jiems lygiavertį kitokių gesintuvų skaičių;
5.1.3. tinkamą gesinimo putomis sistemą, susidedančią iš putų monitorių arba putas gaminančių atvamzdžių, pajėgiančių tiekti putas į visas sraigtasparnių denio vietas bet kokiomis sraigtasparnių darbui tinkamomis oro sąlygomis. Ši sistema privalo bent penkias minutes tiekti putas 18.1 lentelėje nurodytu intensyvumu;
18.1 lentelė. Putų tiekimo rodikliai
| Kategorija |
Bendras sraigtasparnio ilgis |
Putų skiedinio tiekimo rodiklis (l/min) |
| H 1 |
mažiau kaip 15 m |
250 |
| H 2 |
nuo 15 m, bet mažiau kaip 24 m |
500 |
| H 3 |
nuo 24 m, bet mažiau kaip 35 m |
800 |
5.1.4. pagrindinė ugnį gesinanti medžiaga turi būti tinkama naudoti su sūriu vandeniu ir atitikti ne mažiau griežtus negu Organizacijai priimtini eksploatacinius normatyvus;*
5.1.5. bent du aprobuoto tipo dvigubos paskirties (čiurkšlei/purškimui) antgalius su žarnomis, kurių ilgio pakaktų pasiekti bet kuriai sraigtasparnių denio vietai;
5.1.7. bent šią įrangą, saugomą taip, kad būtų galima nedelsiant ją panaudoti ir ji būtų apsaugota nuo orų poveikio:
6. Nusausinimo įrenginiai
Sraigtasparnių nusausinimo įrenginiai turi būti pagaminti iš plieno ir išvesti tiesiai už laivo borto, nesiejant jų su jokiomis kitomis laivo sistemomis; jų konstrukcija privalo užtikrinti, kad nusausinimo įrenginiais tekantys skysčiai neišsilietų ant jokios laivo dalies.
7. Sraigtasparnių degalų papildymo įrenginiai ir angarai
Jei laive įrengti sraigtasparnių degalų papildymo įrenginiai ir angarai, privaloma laikytis šių nuostatų:
7.1. degalų tankams saugoti paskiriama speciali zona, kuri turi būti:
7.1.1. kiek praktiškai įmanoma toliau nuo gyvenamųjų patalpų, evakuacijos kelių ir įsodinimo į gelbėjimosi priemones postų;
7.2. degalų saugojimo zona aprūpinama priemonėmis išlietiems degalams surinkti ir leisti nutekėti į saugią vietą;
7.3. tankai ir su jais susijusi įranga turi būti apsaugoti nuo mechaninių apgadinimų ir ugnies, kurios šaltinis gali būti gretimoje patalpoje ar zonoje;
7.4. jei naudojamasi kilnojamomis degalų atsargų cisternomis, ypatingą dėmesį privaloma skirti:
7.5. degalų atsargų tanko siurbliai privalo būti aprūpinti įtaisais, leidžiančiais kilus gaisrui juos išjungti iš saugios ir atokios vietos. Jei įrengta savitakos principu veikianti sistema, įrengiamos lygiavertės priemonės degalų šaltiniui izoliuoti;
7.6. degalų pumpavimo agregatą tuo pat metu leidžiama prijungti tiktai prie vienos cisternos. Vamzdžiai tarp cisternos ir pumpavimo agregato turi būti pagaminti iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos, trumpesni ir apsaugantys nuo apgadinimo;
7.7. elektriniai degalų pumpavimo agregatai ir su jais susijusi valdymo įranga turi būti atitinkama, atsižvelgiant į jų išdėstymo vietą ir galimus pavojus;
7.8. degalų pumpavimo agregatai privalo turėti įtaisą, neleidžiantį per daug padidėti slėgiui degalų tiekimo ir papildymo žarnose;
7.11. angarų, degalų papildymo ir techninės priežiūros įrenginiai pagal reikalavimus dėl konstrukcijos atsparumo ugniai, stacionarių gaisro gesinimo ir gaisro aptikimo sistemų įrengimo prilyginami A kategorijos mechanizmų patalpoms;
7.12. atidalytuose angaruose arba atidalytose patalpose su degalų papildymo įrenginiais įrengiama tokia pat mechaninė vėdinimo sistema, kokią pagal 20 taisyklės 3 punkto nuostatas privaloma įrengti krovininių laivų uždarose ro-ro patalpose. Vėdinimo sistemos ventiliatoriai turi būti nekibirkščiuojamojo tipo;
8. Eksploatacijos vadovas ir gaisro gesinimo priemonės
8.1. Kiekvienas sraigtasparnių priėmimo įrenginys aprūpinamas eksploatacijos vadovu, kuriame turi būti ir atsargos priemonių aprašymas bei kontrolinis sąrašas, taip pat įrangos naudojimo tvarka ir reikalavimai. Šis vadovas gali būti laivo veiksmų plano avariniais atvejais (avarinio plano) dalis.
8.2. Degalų papildymo veiksmams taikoma tvarka ir atsargumo priemonės turi atitikti pripažintą saugos praktiką ir būti įtrauktos į eksploatacijos vadovą.
8.3. Kai numatoma vykdyti sraigtasparnių operacijas, gaisrininkų komanda bent iš dviejų asmenų, išmokytų atlikti žmonių gelbėjimo ir gaisrų gesinimo užduotis, ir gaisro gesinimo įranga turi būti nuolatinės parengties būsenos, kad prireikus galėtų būti naudojama bet kuriuo metu.
8.4. Gaisrininkų komanda dalyvauja degalų papildymo operacijose, tačiau degalų papildymo veikloje tiesiogiai nedalyvauja.
8.5. Laive vyksta mokymas personalo žinioms ir įgūdžiams atnaujinti ir tobulinti; tam bei įrangai išbandyti skiriamas papildomas ugnį gesinančių medžiagų kiekis.
19 taisyklė
Pavojingų krovinių vežimas *
1. Paskirtis
Ši taisyklė nustato, kaip pateikti papildomas apsaugines priemones, siekiant įgyvendinti priešgaisrinės saugos tikslus, nustatytus šiame skyriuje pavojingus krovinius vežantiems laivams. Tuo tikslu privaloma laikytis šių praktinių nuostatų:
1.1. laivui apsaugoti nuo papildomų gaisro pavojų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu, jame įrengiamos priešgaisrinės apsaugos sistemos;
2. Bendrosios nuostatos
2.1. Be atitinkamų B, C, D, E dalių taisyklių bei 18 ir 20 taisyklių nuostatų**, 2.2 punkte nurodyti pavojingiems kroviniams vežti skirti laivų tipai ir krovinių patalpos turi atitikti ir atitinkamas šios taisyklės nuostatas (išskyrus atvejus, kai vežami riboti pavojingų krovinių kiekiai***), nebent šių nuostatų reikalavimai jau būtų įvykdyti, vykdant reikalavimus, numatytus pagal kitų šio skyriaus taisyklių nuostatas. Laivų tipai ir krovinių vežimo būdai nurodyti 2.2 punkte ir 19.1 lentelėje. Mažesni kaip 500 bruto talpos krovininiai laivai privalo laikytis šios taisyklės nuostatų, tačiau administracija jų atžvilgiu gali sušvelninti šių nuostatų sąlygas; šios sušvelnintos sąlygos įrašomos 4 punkte nurodytame atitikties dokumente.
2.2. 19.1 ir 19.2 lentelės taikomos šiems laivų tipams ir krovinių patalpoms:
2.2.1. laivams ir krovinių patalpoms, nesuprojektuotoms vežti tik konteinerius, tačiau skirtoms vežti supakuotus pavojingus krovinius, įskaitant krovinius, sukrautus konteineriuose ar supiltus cisternose;
2.2.2. specialiai pastatytiems konteinervežiams ir krovinių patalpoms, skirtoms vežti pavojingus krovinius konteineriuose ir cisternose;
3. Specialiosios nuostatos
Jei nenurodyta kitaip, 19.1, 19.2 ir 19.3 lentelės taikomos pavojingus krovinius kraunant tiek denyje, tiek po deniu, remiantis reikalavimais, nurodytais nuostatose, kurių punktų numeriai nurodyti lentelių pirmoje skiltyje.
3.1. Aprūpinimas vandeniu
3.1.1. Imamasi priemonių užtikrinti, kad vanduo iš priešgaisrinės magistralės būtų pradėtas tiekti nedelsiant ir reikalingu slėgiu, tam arba joje nuolat palaikant slėgį, arba atitinkamose vietose įrengiant priešgaisrinių siurblių nuotolinio valdymo priemones.
3.1.2. Tiekiamo vandens turi pakakti aprūpinti keturis žarnų antgalius, kurių dydžiai nurodyti 10 taisyklės 2 punkte, tiekiant vandenį tame pačiame punkte nurodytu slėgiu; čiurkšlės iš šių antgalių privalo pasiekti bet kurią krovinių patalpos (kai ji tuščia) vietą. Tokį vandens kiekį galima tiekti ir kitokiomis administracijos sąlygas atitinkančiomis lygiavertėmis priemonėmis.
3.1.3. Įrengiamos priemonės, naudojamos po deniu įrengtai specialiai kroviniams skirtai patalpai veiksmingai ataušinti per stacionariai įrengtus purkštuvus tiekiant bent 5 l/min. vandens vienam kv. m horizontalaus krovinių patalpų ploto arba užtvindant šią krovinių patalpą vandeniu. Administracijos nuožiūra nedidelėms krovinių patalpoms arba nedideliems didesnių krovinių patalpų plotams ataušinti galima naudotis žarnomis. Bet kuriuo atveju nusausinimo ir vandens išpumpavimo priemonės turi būti tokios galios, kad neleistų susidaryti laisviesiems vandens paviršiams. Nusausinimo sistema turi pajėgti pašalinti ne mažiau kaip 125 proc. bendro vandens kiekio, tiekiamo tiek vandens išpurškimo sistemos siurbliais, tiek per reikalingą naudoti priešgaisrinių žarnų antgalių skaičių. Nusausinimo sistemos sklendes turi būti įmanoma valdyti iš vietos, esančios už saugomos patalpos ribų, netoli gaisro gesinimo sistemos valdymo įtaisų. Nuotekų šulinėliai turi būti pakankamos talpos ir įrengti prie laivo borto apkalos ne toliau kaip per 40 m vienas nuo kito kiekviename iš vandeniui nepralaidžių laivo skyrių. Jei to padaryti neįmanoma, administracija, tvirtindama laivo Stovumo informaciją, privalo, kiek ji tai laiko būtina, atsižvelgti į dėl pripilto vandens atsiradusių papildomo svorio bei laisvo paviršiaus neigiamą įtaką laivo stovumui.*
__________________
*
3.1.4. Vietoj 3.1.3 punkte nurodytų priemonių galima leisti užpildyti po deniu įrengtą specialiai kroviniams skirtą patalpą tam tikromis nurodytomis medžiagomis.
3.1.5. Bendra privaloma vandenį tiekiančių priemonių galia, tuo pat metu apskaičiuojama didžiausiai specialiai kroviniams skirtai patalpai, turi atitikti 3.1.2 ir 3.1.3 punktų nuostatas (jei jos pritaikomos). Pagrindinio priešgaisrinio siurblio ar siurblių bendra galia, į ją neįskaitant avarinio priešgaisrinio siurblio (jei jis įrengtas) galios, privalo atitikti 3.1.2 punkto sąlygas dėl privalomos siurblių galios. Jei 3.1.3. punkto sąlygoms įvykdyti naudojamasi užtvindymo sistema, atliekant šiuos bendros galios apskaičiavimus atsižvelgiama ir į užtvindymo siurblį.
3.2. Uždegimo šaltiniai
Atidalytose krovinių patalpose arba transporto priemonių patalpose neturi būti įrengiami elektros įranga ir elektros laidai, nebent administracija laikytų, kad tai būtinai reikalinga eksploatacijos sumetimais. Jei elektros įranga šiose patalpose vis dėlto įrengiama, ji turi būti patvirtinto saugaus tipo,** tinkama naudoti potencialiai pavojingoje aplinkoje, nebent būtų įmanoma elektros sistemą visiškai izoliuoti (pvz., pašalinus iš jos visus sujungimus, išskyrus saugiklius). Denių ir pertvarų angos kabeliams išvesti užsandarinamos taip, kad pro jas neprasiveržtų dujos arba garai. Krovinių patalpas kertantys kabeliai ir kabeliai, esantys krovinių patalpose, apsaugomi nuo apgadinimų dėl smūgių. Bet kokia kita įranga, kuri galėtų sukelti lengvai užsiliepsnojančių garų užsidegimo pavojų, turi būti uždrausta.
3.3. Gaisro aptikimo sistema
Ro-ro patalpose įrengiama Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas atitinkanti stacionari gaisro aptikimo ir gaisro pavojaus signalizacijos sistema. Visų kitų tipų krovinių patalpose įrengiama arba stacionari gaisro aptikimo ir gaisro pavojaus signalizacijos sistema, arba Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas atitinkanti oro mėginių ėmimo principu pagrįsta dūmų aptikimo sistema. Jei įrengiama oro mėginių ėmimo principu pagrįsta dūmų aptikimo sistema, siekiant užkirsti kelią nuodingiems garams prasiskverbti į patalpas su žmonėmis, ypatingą dėmesį privaloma skirti tam, kad būtų laikomasi Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso 10 skyriaus 2.1.3 punkto nuostatų.
3.4. Vėdinimas
3.4.1. Atidalytose krovinių patalpose įrengiama paskirtį atitinkanti nuo energijos šaltinio veikianti vėdinimo sistema. Ji įrengiama taip, kad oras krovinių patalpoje (skaičiuojant tuščiai krovinių patalpai) būtų pakeičiamas bent šešis kartus per valandą ir kad garai būtų pašalinami atitinkamai iš šios krovinių patalpos viršutinės arba apatinės dalies.
3.4.2. Ventiliatorių konstrukcijoje neturi būti lengvai užsiliepsnojančių dujų ir oro mišinių uždegimo šaltinių. Vėdinimo sistemos oro įtraukiamosios ir išleidžiamosios angos apsaugomos atitinkamais vielos tinkleliais.
3.5. Krovinių patalpų nusausinimas
Jei atidalytose krovinių patalpose numatoma vežti lengvai užsiliepsnojančius arba nuodingus skysčius, šių patalpų nusausinimo sistemos konstrukcija privalo užtikrinti, kad šių skysčių nebūtų galima dėl neapdairumo pumpuoti mechanizmų patalpų vamzdynais ar siurbliais. Jei vežami dideli šių skysčių kiekiai, turi būti apsvarstyta, ar šioms krovinių patalpoms nusausinti nereikėtų įrengti papildomų priemonių.
3.5.2. Jei krovinių patalpų nusausinimo sistema įrengiama ja papildant mechanizmų patalpų siurblių priežiūros sistemą, jos galia kiekvienoje iš jai priskirtų krovinių patalpų turi būti ne mažesnė kaip 10 kub. m/h Jei ši papildoma sistema yra bendra, jos pajėgumas neturi viršyti 25 kub. m/h. Papildoma krovinių patalpų nusausinimo sistema neprivalo būti dubliuojama.
3.5.3. Visais atvejais, kai vežami nuodingi arba lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, į mechanizmų patalpas išvesti krovinių patalpų nusausinimo sistemos vamzdžiai atjungiami arba įstatant aklinas junges, arba uždarant užrakinamą sklendę.
3.5.4. Už mechanizmų patalpų ribų įrengtoms atidalytoms patalpoms, kuriose įrengti nusausinimo siurbliai krovinių patalpoms, skirtoms nuodingiems arba lengvai užsiliepsnojantiems skysčiams vežti, įrengiama atskira mechaninė vėdinimo sistema, pajėgianti pakeisti orą patalpoje bent šešis kartus per valandą. Jei į šią patalpą galima patekti iš kitos atidalytos patalpos, durys tarp jų turi būti automatiškai užsidarančios.
3.5.5. Jei krovinių patalpos nusausinamos savitakos būdu, nusausinami skysčiai išleidžiami arba tiesiai už laivo borto, arba į uždarą nuotekų tanką už mechanizmų patalpų ribų. Šis tankas privalo turėti į saugią vietą atvirame denyje išvestą vėdinimo vamzdį. Nutekinti nusausinamus skysčius iš krovinių patalpų į žemiau išdėstytos patalpos nuotekų šulinėlius leidžiama tiktai tada, jei ši patalpa atitinka aukščiau išdėstytai krovinių patalpai taikomus reikalavimus.
3.6. Personalo apsauga
3.6.1. Be 10 taisyklės 10 punkte nurodytų gaisrininko ekipuočių, privaloma turėti ir keturis komplektus apsauginės cheminiam poveikiui atsparios aprangos. Ši apsauginė apranga turi dengti visą odą taip, kad jokia kūno dalis neliktų neapsaugota.
3.6.2. Be 10 taisyklėje nurodytų kvėpavimo aparatų, privaloma turėti dar bent du autonominius kvėpavimo aparatus. Kiekvienas iš privalomų turėti kvėpavimo aparatų aprūpinamas dviem atsarginiais šiems aparatams pritaikytais užtaisais. Ne daugiau kaip 36 keleivius vežančiuose keleiviniuose laivuose ir krovininiuose laivuose, kuriuose yra atitinkamai išdėstytų priemonių oro balionams užtaisyti neužterštu oru, pakanka tiktai vieno atsarginio užtaiso kiekvienam iš privalomų turėti kvėpavimo aparatų.
3.7. Nešiojamieji gesintuvai
Krovinių patalpose privaloma turėti bent 12 kg talpos sausų miltelių arba lygiaverčių nešiojamųjų gesintuvų. Šie gesintuvai papildo kitur šiame skyriuje nurodytą privalomą turėti bet kokių nešiojamųjų gesintuvų skaičių.
3.8. Mechanizmų patalpos atitvarų izoliacija
Jei pavojingi kroviniai sukraunami arčiau kaip 3 m horizontaliu atstumu nuo krovinių patalpas nuo A kategorijos mechanizmų patalpų atribojančių pertvarų, šios pertvaros turi būti izoliuotos pagal A-60 kategorijos normatyvą. Kiti tarp šių patalpų įrengti atitvarai izoliuojami pagal A-60 kategorijos normatyvą.
3.9. Vandens išpurškimo sistema
Kiekvienoje atidarytoje ro-ro patalpoje su deniu virš jos arba kiekvienoje patalpoje, laikomoje nesandariai užsidarančia ro-ro patalpa, įrengiama aprobuoto tipo stacionari ranka valdoma slėginė vandens išpurškimo sistema, turinti apsaugoti šios patalpos bet kurio iš denių ar transporto priemonių platformų bet kurią dalį; bet administracija gali leisti vietoj šios sistemos naudotis ir kitokia stacionaria gaisro gesinimo sistema, kurios ne mažesnis veiksmingumas patvirtintas išsamiais išbandymais. Bet kuriuo atveju nusausinimo ir vandens išpumpavimo priemonės turi būti tokios galios, kad neleistų susidaryti laisviems vandens paviršiams. Nusausinimo sistema turi pajėgti pašalinti ne mažiau kaip 125 proc. bendro vandens kiekio, tiekiamo vandens išpurškimo sistemos siurbliais per reikiamą skaičių priešgaisrinių žarnų antgalių. Nusausinimo sistemos sklendes turi būti įmanoma valdyti iš vietos, esančios už saugomos patalpos ribų netoli gaisro gesinimo sistemos valdymo įtaisų. Nuotekų šulinėliai turi būti pakankamos talpos ir įrengti prie laivo borto apkalos ne toliau kaip per 40 m vienas nuo kito kiekviename iš vandeniui nepralaidžių laivo skyrių. Jei to padaryti neįmanoma, administracija, tvirtindama laivo Stovumo informaciją, privalo, kiek ji tai laiko būtina, atsižvelgti į atsiradusių papildomos masės bei laisvo vandens paviršiaus neigiamą įtaką laivo stovumui.*
3.10. Ro-ro patalpų atskyrimas
3.10.1. Laivuose su ro-ro patalpomis bet kurią uždarą ro-ro patalpą privaloma atskirti nuo jai gretimos atviros ro-ro patalpos. Atskyrimo konstrukcija turi užtikrinti, kad būtų iki minimumo sumažinta galimybė pavojingiems garams ir skysčiams prasiskverbti iš vienos šių patalpų į kitą. Tačiau šis atskyrimas nėra reikalingas, jei ro-ro patalpa per visą jos ilgį priskiriama uždaroms krovinių patalpoms ir visiškai atitinka atitinkamas specialias šios taisyklės nuostatas.
3.10.2. Laivuose su ro-ro patalpomis bet kurią uždarą ro-ro patalpą privaloma atskirti nuo jai gretimo orų poveikiui atviro denio. Atskyrimo konstrukcija turi užtikrinti, kad iki minimumo būtų sumažinta galimybė pavojingiems garams ir skysčiams prasiskverbti iš patalpos į denį ar atvirkščiai. Tačiau šis atskyrimas nėra reikalingas, jei uždarosios ro-ro patalpos įrengtos pagal reikalavimus, taikomus joms gretimuose orų poveikiui atviruose deniuose vežamiems pavojingiems kroviniams.
4. Atitikties dokumentas**
Administracija laivui išduoda atitinkamą dokumentą, patvirtinantį, jog laivo konstrukcija ir įranga atitinka šios taisyklės nuostatas. Leidimo vežti pavojingus krovinius (išskyrus birius nesupakuotus krovinius) nereikia vežant VII skyriaus 2 taisyklėje apibrėžtus 6.2 ir 7 kategorijų pavojingus krovinius bei ribotus pavojingų krovinių kiekius.
Lentelė 19.1. Nuostatų dėl įvairių būdų pavojingiems kroviniams vežti laivuose ir krovinių patalpose taikymas
Ženklas „x“ 19.1 lentelėje reiškia, kad šios nuostatos taikomos visoms pavojingų krovinių kategorijoms, nurodytoms atitinkamoje 19.3 lentelės eilutėje (išskyrus išnašose nurodytus atvejus).
| 19 tais. 2.2 punktas
19 taisyklė |
Orų poveikiui atviri deniai (1–5 dalys įskaitytinai) |
1 punktas
Ne specialiosios paskirties patalpos |
2 punktas
Konteinerių patalpos |
3 punktas |
4 punktas
Nesupakuoti birūs kroviniai |
5 punktas
Laivais vežamos baržos |
|
| Uždaros ro-ro patalpos5 |
Atviros ro-ro patalpos |
||||||
| 3.1.1 |
x |
x |
x |
x |
x |
Taikant 19 taisyklės nuostatas įvairioms pavojingų krovinių kategorijoms, žr. 19.2 lentelę |
x |
| 3.1.2 |
x |
x |
x |
x |
x |
- |
|
| 3.1.3 |
- |
x |
x |
x |
x |
x |
|
| 3.1.4 |
- |
x |
x |
x |
x |
x |
|
| 3.2 |
- |
x |
x |
x |
x |
x4 |
|
| 3.3 |
- |
x |
x |
x |
- |
x4 |
|
| 3.4.1 |
- |
x |
x1 |
x |
- |
x4 |
|
| 3.4.2 |
- |
x |
x1 |
x |
- |
x4 |
|
| 3.5 |
- |
x |
x |
x |
- |
- |
|
| 3.6.1 |
x |
x |
x |
x |
x |
- |
|
| 3.6.2 |
x |
x |
x |
x |
x |
- |
|
| 3.7 |
x |
x |
- |
- |
x |
- |
|
| 3.8 |
x |
x |
x2 |
x |
x |
- |
|
| 3.9 |
- |
- |
- |
x3 |
x |
- |
|
| 3.10.1 |
- |
- |
- |
x |
- |
- |
|
| 3.10.2 |
- |
- |
- |
x |
- |
- |
|
PASTABOS:
1 Netaikoma uždaruose konteineriuose vežamiems 4 ir 5.1 kategorijų kroviniams.
Jei 2, 3, 6.1 ir 8 kategorijų kroviniai vežami uždaruose konteineriuose, vėdinimo rodiklį leidžiama sumažinti tiek, kad oras patalpoje būtų keičiamas ne mažiau kaip du kartus per valandą. Taikant šią nuostatą, cisterna reiškia uždarą konteinerį.
2 Taikoma tiktai deniams.
3 Taikoma tiktai nesandariai užsidarančioms ro-ro patalpoms.
4 Ypatingais atvejais, jei baržos gali neišleisti jose esančių lengvai užsiliepsnojančių garų arba jei įmanoma prie baržų prijungtais vėdinimo kanalais jose esančius lengvai užsiliepsnojančius garus išleisti į saugią vietą už laivo skyriaus, kurioje šios baržos vežamos, ribų, šie reikalavimai, administracijai sutikus, gali būti švelninami arba jų visai atsisakoma.
5 Jei specialiosios paskirties patalpose vežami pavojingi kroviniai, jos prilyginamos uždaroms ro-ro patalpoms.
19.2 lentelė. Nuostatų dėl įvairių kategorijų pavojingų krovinių taikymas laivams ir krovinių patalpoms, kai juose vežami birūs nesupakuoti pavojingi kroviniai
| Kategorija 19 taisyklė |
4.1 |
4.2 |
4.36 |
5.1 |
6.1 |
8 |
9 |
| 3.1.1. |
x |
x |
- |
x |
- |
- |
x |
| 3.1.2. |
x |
x |
- |
x |
- |
- |
x |
| 3.2. |
x |
x7 |
x |
x8 |
- |
- |
x8 |
| 3.4.1. |
- |
x7 |
x |
- |
- |
- |
- |
| 3.4.2. |
x9 |
x7 |
x |
x7,9 |
- |
- |
x7,9 |
| 3.4.3. |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
| 3.6. |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
| 3.8. |
x |
x |
x |
x7 |
- |
- |
x10 |
PASTABOS:
6 Šios kategorijos birūs kroviniai juos vežant nesupakavus (supylus triumuose) yra tiek pavojingi, kad administracija be reikalavimų, nurodytų šioje lentelėje, turi skirti ypatingą dėmesį ir šiuos krovinius vežančio laivo konstrukcijai bei įrangai.
7 Taikoma tiktai tirpinančių ekstraktų turinčioms augalinėms išspaudoms, amonio nitratui ir amonio nitrato trąšoms.
8 Taikoma tiktai amonio nitratui ir amonio nitrato trąšoms. Tačiau pakanka laikytis apsaugos laipsnio, atitinkančio normatyvus, nurodytus Tarptautinės elektrotechnikos komisijos leidinyje 60079, Elektros aparatūra, naudojama sprogstamųjų dujų aplinkoje.
9 Privaloma įrengti tiktai atitinkamus vielos tinklelius.
10 Pakanka laikytis pataisyto, rezoliucija A.434(XI) priimto, Saugios darbų su biriaisiais kroviniais praktikos kodekso nuostatų.
19.3 lentelė. Nuostatų dėl įvairių kategorijų pavojingų krovinių, išskyrus nesupakuotus biriuosius pavojingus krovinius, taikymas
| Kategorija
19 taisyklė |
1.1–1.6 |
1.4S |
2.1 |
2.2 |
2.3 |
3. skysčiai, ≤ 23 °C15 |
3. skysčiai. > 23 °C15 ≤ 61 °C |
4.1 |
4.2 |
4.3 |
5.1 |
5.2 |
6.1 skysčiai |
6.1 skysčiai, ≤ 23° C15 |
6.1 skysčiai, > 23 °C15 ≤ 61 °C |
6.1 kietosios medžiagos |
8. skysčiai |
8. skysčiai ≤ 23 °C15 |
8. skysčiai > 23 °C15 ≤ 61 °C |
8. kietosios medžiagos |
9. |
| 3.1.1. |
- |
- |
x |
x |
x |
- |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
| 3.1.2. |
x |
x |
x |
x |
x |
- |
- |
- |
x |
|
x |
- |
x |
- |
x |
x |
- |
- |
- |
x |
- |
| 3.1.3. |
|
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
- |
| 3.1.4. |
x |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
| 3.2. |
x |
- |
x |
- |
- |
x |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
x |
- |
- |
- |
x |
- |
- |
- |
| 3.3. |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
- |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
- |
| 3.4.1. |
- |
- |
x |
- |
- |
x |
- |
x11 |
x11 |
x |
x11 |
- |
- |
x |
x |
x11 |
- |
x |
x |
- |
x11 |
| 3.4.2. |
- |
- |
x |
- |
- |
x |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
x |
x |
- |
- |
x |
x |
- |
- |
| 3.5. |
- |
- |
- |
- |
- |
x |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
x |
x |
x |
- |
- |
x |
- |
- |
- |
| 3.6. |
- |
- |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x14 |
| 3.7. |
- |
- |
- |
- |
- |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
|
x |
x |
- |
- |
x |
x |
- |
- |
| 3.8. |
x12 |
- |
x |
x |
x |
- |
- |
- |
x |
- |
x13 |
- |
- |
- |
x |
- |
- |
- |
x |
- |
- |
| 3.9. |
x |
x |
x |
x |
x |
- |
- |
- |
x |
- |
x |
- |
x |
- |
x |
x |
- |
x |
- |
x |
x |
| 3.10.1. |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x16 |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
| 3.10.2. |
x |
- |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x16 |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
PASTABOS:
11 Taikoma atvejams, kai pagal pataisyto Tarptautinio jūra gabenamų pavojingų krovinių kodekso nuostatas kroviniai turi būti vežami „mechaniniu būdu vėdinamose patalpose“.
12 Visais atvejais kroviniai sukraunami 3 m horizontaliu atstumu nuo mechanizmų patalpos atitvarų.
13 Žr. pataisytą Tarptautinį jūra gabenamų pavojingų krovinių kodeksą.
14 Atsižvelgiant į vežamus krovinius.
15 Nurodyta užsiliepsnojimo taško temperatūra.
16 Remiantis iš dalies pataisytu IMGD kodeksu, sukrauti 5.2 kategorijos pavojingus krovinius po deniu arba uždarose ro-ro patalpose draudžiama.
20 taisyklė
Transporto priemonių patalpų, specialiosios paskirties ir ro-ro patalpų apsauga
1. Paskirtis
Ši taisyklė nustato papildomas saugumo priemones tam, kad būtų įgyvendinami šio skyriaus priešgaisrinės saugos tikslai, numatyti laivams su transporto priemonių, specialiosios paskirties ir ro-ro patalpomis. Tam privaloma laikytis šių praktinių nuostatų:
1.1. įrengiamos priešgaisrinės apsaugos sistemos laivui tinkamai apsaugoti nuo gaisro pavojų, susijusių su transporto priemonių, specialiosios paskirties ir ro-ro patalpomis;
1.2. uždegimo šaltiniai atskiriami nuo transporto priemonių patalpų, specialiosios paskirties ir ro-ro patalpų;
2. Bendrosios nuostatos
2.1. Taikymas
Be atitinkamų B, C, D ir E dalių taisyklių nuostatų, transporto priemonių, specialiosios paskirties ir ro-ro patalpos turi atitikti ir šios taisyklės nuostatas.
2.2. Pagrindiniai keleiviniams laivams taikomi principai
2.2.1. Pagrindinis principas, kuriuo remiasi šios taisyklės nuostatos, yra tas, kad 9 taisyklės 2 punkte nurodytas laivo dalijimas vertikaliomis zonomis gali pasirodyti praktiškai neįgyvendinamas keleivinių laivų transporto priemonių patalpose, todėl lygiavertė šių patalpų apsauga užtikrinama taikant joms dalijimo horizontaliomis zonomis koncepciją ir įrengiant veiksmingą stacionarią gaisro gesinimo sistemą. Jei ši taisyklė taikoma horizontaliai zonai, pagal šią koncepciją horizontalioji zona gali apimti ir daugiau kaip viename denyje išdėstytas specialiosios paskirties patalpas su sąlyga, kad bendras laisvas transporto priemonėms skirtas patalpos aukštis neviršytų 10 m.
3. Atsargumo priemonės, saugančios nuo degių garų užsidegimo transporto priemonių, specialiosios paskirties ir ro-ro patalpose
3.1. Vėdinimo sistemos*
3.1.1. Vėdinimo sistemų galia
Įrengiama veiksminga, iš energijos šaltinio maitinama vėdinimo sistema, kurios našumo pakaktų bent tokiai oro apykaitai užtikrinti:
3.1.1.1. Keleiviniuose laivuose:
| Specialiosios paskirties patalpose |
10 patalpos tūrių per val. |
| Daugiau kaip 36 keleivius vežančių laivų uždarose ro-ro ir transporto priemonių patalpose, kurios nėra specialiosios paskirties patalpos |
10 patalpos tūrių per val. |
| Ne daugiau kaip 36 keleivius vežančių laivų uždarose ro-ro ir transporto priemonių patalpose, kurios nėra specialiosios paskirties patalpos |
6 patalpos tūriai per val. |
| 3.1.1.2. Krovininiuose laivuose: |
6 patalpos tūriai per val. |
Administracija gali pareikalauti, kad laivą kraunant arba iškraunant būtų užtikrintas didesnis oro tūrių kaitos per valandą skaičius.
3.1.2. Vėdinimo sistemų eksploatacinės savybės
3.1.2.1. Nurodyta 3.1.1 punkte iš energijos šaltinio veikianti keleivinių laivų vėdinimo sistema turi būti autonomiška (nepriklausoma nuo kitų vėdinimo sistemų) ir veikti nuolatos, kol šiose patalpose yra transporto priemonių. Krovinių patalpoms skirti sandariai uždaromi vėdinimo kanalai įrengiami atskirai kiekvienai iš šių patalpų. Šią sistemą turi būti įmanoma valdyti iš vietos, esančios už šių patalpų ribų.
3.1.2.2. Krovininiuose laivuose vėdinimo sistemos ventiliatoriai nenutrūkstamai paprastai turi veikti visada, kai laive yra transporto priemonių. Jei tai neįgyvendinama, jie įjungiami ribotam laikui kasdien, kiek leidžia oro sąlygos, ir bet kuriuo atveju likus pakankamai laiko iki transporto priemonių iškrovimo darbų pradžios, o tokiam laikui pasibaigus, patikrinama, ar ro-ro arba transporto priemonių patalpoje nėra likę dujų. Tam laive privaloma turėti vieną ar daugiau nešiojamų prietaisų degioms dujoms nustatyti. Ši sistema turi būti visiškai atskirta nuo kitų vėdinimo sistemų. Turi būti įmanoma sandariai uždaryti kiekvieną krovinių patalpoje įrengtą ro-ro arba transporto priemonių patalpoms skirtą vėdinimo kanalą. Šią sistemą turi būti įmanoma valdyti iš vietos, esančios už šių patalpų ribų.
3.1.3. Vėdinimo sistemų rodmenys
Navigaciniame tiltelyje įrengiamos priemonės, rodančios bet kokį vėdinimo sistemų privalomojo našumo sumažėjimą.
3.1.4. Uždarymo priemonės ir kanalai
3.1.4.1. Atsižvelgiant į oro sąlygų ir jūros bangavimo poveikį, įrengiamos priemonės, skirtos vėdinimo sistemai, kilus gaisrui, greitai uždaryti ir veiksmingai užsandarinti iš vietos už patalpos ribų.
3.1.4.2. Bendros horizontalios zonos vėdinimo kanalai, įskaitant sklendes, turi būti pagaminti iš plieno. Keleiviniuose laivuose vėdinimo kanalai, kertantys kitas horizontalias zonas arba mechanizmų patalpas, turi būti pagal 9 taisyklės 7.2.1.1 ir 7.2.1.2 punktų reikalavimus įrengti A-60 kategorijos plieniniai kanalai.
3.1.5. Nuolatinės angos
Angos laivo borto apkaloje, patalpos galuose arba jos viršuje išdėstomos taip, kad dėl gaisro krovinių patalpoje nesusidarytų grėsmės saugojimo zonoms ir įsodinimo į gelbėjimo laivus postams, bei antstatuose ir denio kabinose virš krovinių patalpų įrengtoms gyvenamosioms patalpoms, tarnybinėms patalpoms ir valdymo postams.
3.2. Elektros įranga ir laidai
3.2.1. Išskyrus 3.2.2 punkte nurodytus atvejus, elektros įranga ir laidai turi būti tinkami naudoti sprogstamajame benzino garų ir oro mišinyje.*
3.2.2. Nepaisant to, kas nurodyta 3.2.1 punkte, žemiau pertvarų denio įrengtose patalpose, išskyrus specialiosios paskirties patalpas, aukščiau kaip per 450 mm nuo denio ir nuo kiekvienos iš transporto priemonėms skirtų platformų (jei jos įrengtos), išskyrus platformas su tokio dydžio angomis, kad per jas žemyn gali nutekėti benzino garai, leidžiama alternatyviai įrengti elektros įrangą, atidalytą ir apsaugotą taip, kad neprasiskverbtų kibirkštys; tačiau vėdinimo sistemos konstrukcija ir valdymas privalo visada, kai laive yra transporto priemonių, užtikrinti nuolatinį šių krovinių patalpų vėdinimą, visą patalpos orą pakeičiant bent dešimt kartų per valandą.
3.3. Elektros įranga ir laidai ištraukiamojo vėdinimo kanaluose
Jei ištraukiamojo vėdinimo kanale įrengiama elektros įranga ir laidai, jie turi būti tinkami naudoti sprogstamajame benzino garų ir oro mišinyje, o bet kokio ištraukiamojo vėdinimo kanalo anga orui išeiti turi būti įrengta saugioje vietoje, atsižvelgiant į kitus galimus uždegimo šaltinius.
3.4. Kiti uždegimo šaltiniai
Draudžiama naudoti kitą įrangą, kuri galėtų būti lengvai užsiliepsnojančių garų užsidegimo šaltinis.
4. Gaisro nustatymas ir pavojaus signalizacija
4.1. Stacionarios gaisro nustatymo ir gaisro pavojaus signalizacijos sistemos
Išskyrus atvejus, numatytus 4.3.1 punkte, įrengiama Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas atitinkanti stacionari gaisro aptikimo ir gaisro pavojaus signalizacijos sistema. Ši stacionari gaisro aptikimo sistema turi gebėti greitai aptikti prasidedantį gaisrą. Detektorių tipas ir jų išdėstymas turi atitikti administracijos reikalavimus, atsižvelgiant į vėdinimo poveikį ir kitas šiuo požiūriu svarbias aplinkybes. Įrengus šią sistemą, privaloma ją išbandyti įprastomis vėdinimo sąlygomis; ji turi suveikti per administracijos reikalavimus atitinkantį laiką.
4.2. Oro mėginių ėmimo principu pagrįsta dūmų aptikimo sistema
Vietoj 4.1 punkte nurodytos stacionarios gaisro aptikimo ir gaisro pavojaus signalizacijos sistemos patalpose, išskyrus atviras ro-ro patalpas, atviras transporto priemonių patalpas ir specialiosios paskirties patalpas, leidžiama įrengti Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas atitinkančią oro mėginių ėmimo principu pagrįstą dūmų aptikimo sistemą.
4.3. Specialiosios paskirties patalpos
4.3.1. Specialiosios paskirties patalpose turi būti palaikoma veiksminga priešgaisrinio patruliavimo sistema. Jei per visą laivo reiso laiką veiksmingą priešgaisrinio patruliavimo sistemą visą laiką užtikrina nuolatinis gaisrininkų budėjimas, įrengti stacionarią gaisro aptikimo ir gaisro pavojaus signalizacijos sistemą neprivaloma.
5. Konstrukcinė apsauga
Nepaisant 9 taisyklės 2.2 punkto nuostatų, daugiau kaip 36 keleivius vežančiuose keleiviniuose laivuose specialiosios paskirties patalpų ir ro-ro patalpų ribinės pertvaros ir deniai izoliuojami pagal A-60 kategorijos normatyvą. Tačiau jei iš vienos šio atitvaro pusės yra 9 taisyklės 2.2.3 punkte apibrėžta 5, 9 arba 10 kategorijos patalpa arba plotas, gali būti taikomas A-0 kategorijos normatyvas. Jei po specialiosios paskirties patalpa arba ro-ro patalpa yra naftos degalų tankų, juos nuo šių patalpų skiriančiam deniui gali būti taikomas A-0 kategorijos atsparumo ugniai normatyvas.
6. Gaisro gesinimas
6.1. Stacionarios gaisro gesinimo sistemos*
6.1.1. Transporto priemonių patalpose ir ro-ro patalpose, kurios nėra specialiosios paskirties patalpos ir kurias įmanoma sandariai uždaryti iš vietos už krovinių patalpų ribų, įrengiama stacionari gaisro gesinimo dujomis sistema, kuri privalo atitikti Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso nuostatas, taikant šias išimtis:
6.1.1.1. jei įrengiama gaisro gesinimo angliarūgštės dujomis sistema, turimo dujų kiekio privalo pakakti išlaisvinti bent tiek dujų, kad jų tūris prilygtų 45 proc. bendro didžiausios sandariai uždaromos krovinių patalpos tūrio; be to, privaloma užtikrinti, kad bent du trečdaliai atitinkamai patalpai reikalingo dujų kiekio patektų į ją ne vėliau kaip per 10 minučių;
6.1.1.2. leidžiama įrengti ir bet kokią kitą stacionarią gaisro gesinimo inertinėmis dujomis sistemą arba stacionarią gaisro gesinimo aukšto kartotinumo putomis sistemą, jei administracija sutiktų, kad šitaip pasiekiama lygiavertė apsauga;
6.1.2. Sandariai neužsidarančiose ro-ro ir transporto priemonių patalpose, taip pat specialiosios paskirties patalpose įrengiama aprobuoto tipo ranka valdoma stacionari slėginė gaisro gesinimo išpurškiamu vandeniu sistema**, turinti apsaugoti bet kurią šiose patalpose esančių denio arba transporto priemonėms skirtos platformos vietą. Tokia vandens išpurškimo sistema privalo atitikti šiuos reikalavimus:
6.1.2.2. kiekviena iš kolektoriaus sklendžių turi būti aiškiai paženklinta, nurodant, kurioms iš patalpų ji yra naudojama;
6.1.2.3. sklendžių patalpoje turi būti iškabintos techninės priežiūros ir eksploatacijos instrukcijos;
6.1.3. Administracija gali leisti naudotis bet kokia kita stacionaria gaisro gesinimo sistema*, jei ji buvo išsamiai išbandyta, imituojant transporto priemonių patalpoje arba ro-ro patalpoje išsiliejus benzinui kilusį gaisrą, ir buvo įrodyta, jog tokia sistema yra ne mažiau veiksminga užgesinant tokiose patalpose galinčius kilti gaisrus.
6.1.4. Jei įrengiamos stacionarios slėginės gaisro gesinimo išpurškiamu vandeniu sistemos, numatant, kad dėl didelio vandens kiekio, susikaupiančio denyje arba deniuose veikiant vandens išpurškimo sistemai, gali labai sumažėti laivo Stovumas, privaloma imtis šių priemonių:
6.1.4.1. keleiviniuose laivuose:
6.1.4.1.1. tam, kad vanduo greitai ištekėtų tiesiai už laivo borto, aukščiau pertvarų denio esančiose patalpose įrengiami špigatai;
6.1.4.1.2.1. keleiviniuose ro-ro laivuose pagal galiojančias Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas įrengtų tiesioginiu valdymu uždaromų špigatų išleidžiamieji vožtuvai, valdomi iš aukščiau pertvarų denio išdėstytos vietos, laivams plaukiant jūra visada privalo būti atidaryti;
6.1.4.1.2.2. visi su 6.1.4.1.2.1 punkte nurodytais vožtuvais atliekami veiksmai registruojami laivo žurnale;
6.1.4.1.3. administracija gali pareikalauti, kad žemiau pertvarų denio išdėstytoms patalpoms be II-1 skyriaus 21 taisyklėje nurodytų priemonių būtų įrengtos papildomos vandens išpumpavimo ir nusausinimo priemonės. Tokiu atveju nusausinimo sistema turi gebėti pašalinti ne mažiau kaip 125 proc. bendro vandens kiekio, tiekiamo ir vandens išpurškimo sistemos siurbliais, ir per reikalingą skaičių naudoti skirtų priešgaisrinių žarnų antgalių. Nusausinimo sistemos sklendes turi būti įmanoma valdyti iš vietos, esančios už saugomos patalpos ribų, netoli gaisro gesinimo sistemos valdymo įtaisų. Nuotekų šulinėliai turi būti pakankamos talpos ir įrengti prie laivo borto apkalos ne toliau kaip per 40 m vienas nuo kito kiekviename iš vandeniui nepralaidžių laivo skyrių;
6.1.4.2. krovininiuose laivuose nusausinimo ir vandens išpumpavimo priemonės turi būti tokios galios, kad neleistų susidaryti laisviems vandens paviršiams. Nusausinimo sistema turi pajėgti pašalinti ne mažiau kaip 125 proc. bendro vandens kiekio tiekiamo tiek vandens išpurškimo sistemos siurbliais, tiek per reikalingą naudoti skaičių priešgaisrinių žarnų antgalių. Nusausinimo sistemos sklendes turi būti įmanoma valdyti iš vietos, išdėstytos už saugomos patalpos ribų, netoli gaisro gesinimo sistemos valdymo įtaisų. Nuotekų šulinėliai turi būti pakankamos talpos ir įrengti prie laivo borto apkalos ne toliau kaip per 40 m vienas nuo kito kiekviename iš vandeniui nepralaidžių laivo skyrių. Jei taip padaryti neįmanoma, administracija, tvirtindama laivo stovumo informaciją, privalo, kiek ji tai laiko būtina, atsižvelgti į atsiradusių papildomos masės bei laisvo vandens paviršiaus neigiamą įtaką laivo stovumui.** Šios žinios turi būti įtrauktos į pagal II-1 skyriaus 22 taisyklės nuostatas laivo kapitonui pateikiamą Stovumo informaciją.
6.2. Nešiojamieji gesintuvai
6.2.1. Kiekvienas iš triumų arba laivo skyrių, kuriuose vežamos transporto priemonės, kokiame denyje minėta patalpa bebūtų, aprūpinamas nešiojamaisiais gesintuvais, išdėstytais ne toliau kaip per 20 m vienas nuo kito iš abiejų patalpos pusių. Bent po vieną nešiojamąjį gesintuvą išdėstoma prie kiekvieno iš įėjimų į šią krovinių patalpą.
6.2.2. Be 6.2.1 punkte nurodytų gesintuvų, transporto priemonių, ro-ro ir specialiosios paskirties patalpos, kuriose numatoma vežti motorines transporto priemones su jų varymui skirtais degalais jų bakuose, aprūpinamos šiomis gaisro gesinimo priemonėmis:
| A dalis |
Bendrosios nuostatos |
| 1 |
Taikymas |
| 2 |
Išimtys |
| 3 |
Apibrėžtys |
| 4 |
Gelbėjimosi priemonių ir įrangos įvertinimas, išbandymas ir patvirtinimas |
| 5 |
Gamybiniai bandymai |
| B dalis |
Nuostatos dėl laivų ir gelbėjimosi priemonių |
| I poskyris |
KELEIVINIAI IR KROVININIAI LAIVAI |
| 6 |
Ryšiai |
| 7 |
Asmeninės gelbėjimosi priemonės |
| 8 |
Avarinis tvarkaraštis ir avarinės instrukcijos |
| 9 |
Eksploatacijos instrukcijos |
| 10 |
Gelbėjimosi valčių ir plaustų įgulų komplektavimas ir vadovavimas joms |
| 11 |
Priemonės žmonėms surinkti ir įlaipinti į gelbėjimosi valtis ir plaustus |
| 12 |
Nuleidimo postai |
| 13 |
Gelbėjimosi valčių ir plaustų išdėstymas |
| 14 |
Gelbėjimo valčių išdėstymas |
| 15 |
Jūrų laivų evakuacijos sistemų išdėstymas |
| 16 |
Priemonės, užtikrinančios gelbėjimosi valčių ir plaustų nuleidimą ir iškėlimą |
| 17 |
Priemonės žmonėms įlaipinti į gelbėjimo valtį, valčiai nuleisti ir iškelti |
| 18 |
Lyno sviedžiamasis įtaisas |
| 19 |
Pasirengimas avarinėms situacijoms ir mokymas |
| 20 |
Eksploatacinė parengtis, techninė priežiūra ir patikrinimai |
| II poskyris |
KELEIVINIAI LAIVAI |
| 21 |
Gelbėjimosi valtys ir plaustai ir gelbėjimo valtys |
| 22 |
Asmeninės gelbėjimosi priemonės |
| 23 |
Įlaipinimo į gelbėjimosi valtis ir plaustus ir gelbėjimo valtis priemonės |
| 24 |
Gelbėjimosi valčių ir plaustų išdėstymas |
| 25 |
Rinkimosi avariniais atvejais postai |
| 26 |
Papildomos nuostatos dėl keleivinių ro-ro laivų |
| 27 |
Informacija apie keleivius |
| 28 |
Sraigtasparnių nusileidimo ir žmonių pakėlimo į sraigtasparnius aikštelės |
| 29 |
Keleivinių laivų kapitonams sprendimus priimti padedanti sistema |
| 30 |
Mokymas |
| III poskyris |
KROVININIAI LAIVAI |
| 31 |
Gelbėjimosi valtys ir plaustai ir gelbėjimo valtys |
| 32 |
Asmeninės gelbėjimosi priemonės |
| 33 |
Įlaipinimo į gelbėjimosi valtis ir plaustus ir jų nuleidimo priemonės |
| IV poskyris |
NUOSTATOS DĖL GELBĖJIMOSI PRIEMONIŲ IR ĮRANGOS |
| 34 |
[be pavadinimo] |
| V poskyris |
ĮVAIRIOS NUOSTATOS |
| 35 |
Gelbėjimosi ir išgyvenimo mokomasis vadovas ir laive naudojamos mokymo priemonės |
| 36 |
Laivo techninės priežiūros instrukcijos |
| 37 |
Avarinis tvarkaraštis ir avarinės instrukcijos |
A dalis
Bendrosios nuostatos
1 taisyklė
Taikymas
1. Jei nenurodyta kitaip, šio skyriaus nuostatos taikomos laivams, kurių kilis buvo padėtas arba kurių panašus statybos etapas buvo 1998 m. liepos 1 d. arba vėliau.
2. Šiame skyriuje panašus statybos etapas- etapas, kai:
3. Šiame skyriuje:
3.1. pastatyti laivai – laivai, kurių kilis pastatytas ant stapelio arba kurių statybos etapas panašus;
3.2. visi laivai – laivai, pastatyti 1998 m. liepos 1 d., iki šios dienos arba po jos; atitinkamai aiškinamos ir sąvokos visi keleiviniai laivai bei visi krovininiai laivai;
4. Kai laivai pastatyti iki 1998 m. liepos 1 d., Administracija:
4.1. užtikrina, kad šie laivai, laikantis 4.2 punkto nuostatų, atitiktų iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusius reikalavimus, pagal 1974 m Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje III skyriaus nuostatas taikomus naujiems ir esamiems laivams taip, kaip nurodyta tame skyriuje;
4.2. užtikrina, kad, jei keičiamos šių laivų gelbėjimosi priemonės ar įranga arba jei atliekamas šių laivų kapitalinis remontas, perdirbimas arba pakeitimas kartu keičiant arba papildant ir jų turimas gelbėjimosi priemones ar įrangą, tokios gelbėjimosi priemonės ar įranga atitiktų, kiek tai pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama, šio skyriaus reikalavimus. Tačiau jei gelbėjimosi valtis arba plaustas, išskyrus pripučiamąjį gelbėjimosi plaustą, keičiami kitais nekeičiant jų nuleidimo priemonių (arba atvirkščiai), ši kita gelbėjimosi valtis ar plaustas arba jų nuleidimo priemonės gali būti to paties tipo, kaip ir keičiama gelbėjimosi valtis ar plaustas arba jų nuleidimo priemonės.
2 taisyklė
Išimtys
1. Jei administracija mano, kad dėl uždaruose vandenyse plaukiojančių laivų reisų pobūdžio ir sąlygų taikyti kurias nors iš šio skyriaus specifinių nuostatų būtų nepagrįsta ar nebūtina, ji gali išimties būdu atleisti nuo būtinybės laikytis šių nuostatų pavienius arba tokios klasės laivus, jei plaukdami savo reisais šie laivai nenuteista nuo artimiausio kranto toliau kaip 20 mylių.
2. Jei keleiviniai laivai veža daug keleivių specialiais, pavyzdžiui, maldininkų reisais, o administracija, su kurios vėliava šie laivai turi teisę plaukioti, mano, jog būtų praktiškai neįmanoma reikalauti iš tokių laivų laikytis visų šio skyriaus nuostatų, ji gali išimties tvarka atleisti šiuos laivus nuo prievolės laikytis šių nuostatų; tačiau jie privalo:
1. be išlygų laikytis prie 1971 m. Susitarimo dėl specialiosios paskirties keleivinių laivų pridėtų taisyklių;
2. be išlygų laikytis prie 1973 m. Protokolo dėl reikalavimų specialiosios paskirties keleivinių laivų patalpoms pridėtų taisyklių.
3 taisyklė
Apibrėžtys
Šiame skyriuje, jei nenurodyta kitaip:
1. Apsauginis kostiumas – apsauginė apranga, skirta gelbėjimo valčių įgulai ir jūrinių evakuacijos sistemų grupėms.
2. Atestuotas asmuo – asmuo, turintis su gelbėjimosi valtimis ir plaustais leidžiantį dirbti kvalifikacijos liudijimą, išduotą pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų nuostatas Administracijai įgaliojus arba jos pripažįstamą galiojančiu; arba asmuo, turintis valstybės, kuri nėra nurodytos Konvencijos Šalis, Administracijos tam pačiam tikslui kaip ir Konvencijos nustatytas liudijimas išduotą arba jos pripažįstamą liudijimą.
4. Įlaipinimo trapas – trapas, kuriuo aprūpinami įlaipinimo į gelbėjimosi valtis ir plaustus postai tam, kad jais būtų galima saugiai patekti į nuleistas į vandenį gelbėjimosi valtis ir plaustus.
5. Nuleidimas laisvo išplaukimo būdu – būdas nuleisti į vandenį gelbėjimosi valtis ir plaustus, kai jie, parengti naudotis, automatiškai atsiskiria nuo laivo šiam skęstant.
6. Nuleidimas laisvo kritimo būdu – būdas nuleisti į vandenį gelbėjimosi valtis ir plaustus, kai jie kartu su visais juose esančiais žmonėmis bei įranga atpalaiduojami nuo laivo ir jiems leidžiama kristi į vandenį nenaudojant jokių sulaikymo priemonių.
7. Gelbėjimosi kostiumas – žmogaus vilkimas apsauginis kostiumas, sulėtinantis kūno atvėsimą šaltame vandenyje.
8. Pripučiamas įtaisas – įtaisas, kurio plūdrumą užtikrina dujų pripūstos lanksčios kameros, paprastai tol, kol jis bus paruoštas naudotis, laikomas nepripūstas.
9. Pripūstas Įtaisas – įtaisas, kurio plūdrumą užtikrina dujų pripūstos lanksčios kameros ir kuris paprastai laikomas pripūstas ir parengtas naudotis bet kuriuo metu.
10. Tarptautinis gelbėjimosi priemonių (angl. LSA) kodeksas (toliau šiame skyriuje – Kodeksas) – tai Tarptautinis gelbėjimosi priemonių (LSA) kodeksas, Organizacijos Jūrų saugumo komiteto priimtas rezoliucija MSC.48(66), su Organizacijos padarytais pakeitimais, jei šie pakeitimai priimami, įsigalioja ir įgyvendinami taip, kaip nurodyta šios Konvencijos VIII straipsnio nuostatose dėl jos priedui, išskyrus jo I skyrių, taikomų pakeitimo procedūrų.
11. Nuleidimo priemonės arba įranga – priemonės, skirtos gelbėjimosi valčiai ar plaustui arba gelbėjimo valčiai saugiai nuleisti į vandenį iš jų saugojimo vietos.
12. Ilgis – ilgiu laikoma 96 proc. bendro ilgio vaterlinijoje, atitinkančioje 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio, arba ilgis toje pačioje vaterlinijoje nuo forštevenio priekio iki vairo balerio ašies, jei šis būtų didesnis. Laivuose, suprojektuotuose plaukioti su pasvirusiu kiliu, vaterlinija, kurioje šis ilgis matuojamas, turi būti lygiagreti su laivo projektine vaterlinija.
Ilgis – 96 proc. bendro ilgio vaterlinijoje, atitinkančioje 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio, arba ilgį toje pačioje vaterlinijoje nuo forštevenio priekio iki vairo balerio ašies, jei šis būtų didesnis. Laivuose, suprojektuotuose plaukioti su pasvirusiu kiliu, šis ilgis matuojamas vaterlinijoje, lygiagrečioje su projektine vaterlinija.
13. Mažiausia eksploatacinė apkrova – laivo būklė jam plaukiant be diferento, be krovinių ir su 10 proc. atsargų bei degalų likučiu, o keleivinio laivo – jam plaukiant su visais, kiek leidžiama plukdyti, keleiviais ir įgulos nariais ir su jų bagažu.
14. Jūrų laivų evakuacijos sistema – priemonė greitai perkelti žmonėms iš įlaipinimo denio į vandenyje esančią gelbėjimosi valtį arba plaustą.
15. Teorinis borto aukštis
15.1. Teorinis borto aukštis – vertikalus atstumas, išmatuotas laivo borte nuo kilio viršaus iki antvandeninio borto denio krašto viršaus. Mediniuose bei medžio ir plieno konstrukcijos laivuose šis atstumas matuojamas nuo kilio išdrožos apkalai įleisti apatinio krašto. Jei midelio pjūvyje laivo korpuso apačia įdubusi arba jei joje pritvirtintos storos apkalos juostos, šis atstumas matuojamas nuo tos vietos, kurioje laivo dugno plokštuma, pratęsta korpuso vidurio link, kertasi su kilio šonu.
15.2. Laivuose, kuriuose viršutinės borto briaunos suapvalintos, teorinis borto aukštis matuojamas iki teorinių denio ir bortų linijų kirtimosi taško, jas pratęsus taip, tartum viršutinė borto briauna būtų suprojektuota be suapvalinimo.
15.3. Jei antvandeninio borto denis yra laiptuotas ir paaukštintoji denio dalis nusitęsusi virš taško, kuriame laivui turi būti nustatytas teorinis borto aukštis, šis teorinis borto aukštis matuojamas iki santykinės linijos, kuri nuo žemesnės denio dalies tęsiasi linija, lygiagrečia su paaukštintąja denio dalimi.
16. Naujo arba neįprasto tipo gelbėjimosi priemonė arba įranga – gelbėjimosi priemonė arba įranga, turinčios savybių, kurias nevisiškai apima šio skyriaus arba Kodekso nuostatos, tačiau užtikrinančios lygiavertį arba didesnį saugumo lygį.
17. Teigiamas stovumas – valties arba plausto gebėjimas sugrįžti į pradinę padėtį pašalinus krenuojantį momentą.
18. Gelbėjimo valties iškėlimo trukmė – laikas, per kurį ši valtis iškeliama iki vietos, kurioje žmonės gali iš jos išlipti ant laivo denio. Į šią iškėlimo trukmę įeina laikas, reikalingas valčiai parengti iškelti, t. y. perduoti ir pritvirtinti jos pririšamąjį lyną valčiai sujungti su nuleidimo priemone, taip pat laikas, per kurį gelbėjimo valtis iškeliama. Į iškėlimo trukmę neįeina laikas, reikalingas nuleidimo priemonei nuleisti iki vietos, iš kurios gelbėjimo valtį galima iškelti.
19. Gelbėjimo valtis – valtis, skirta gelbėti į nelaimę patekusiems žmonėms bei surinkti į grupę ir lydėti į vandenį nuleistas gelbėjimosi valtis ir plaustus.
21. Keleivinis ro-ro laivas – keleivinis laivas, turintis patalpas ro-ro kroviniams arba specialios kategorijos patalpas, apibrėžtas II-2 skyriaus 3 taisyklėje.
22. Trumpo nuotolio tarptautinis reisas – tarptautinis reisas, kuriuo plaukdamas laivas nenuteista toliau kaip per 200 mylių nuo uosto ar vietos, kurioje būtų galima apsaugoti keleivius ir įgulą. Nei atstumas nuo laivo paskutinio įplaukimo uosto šalyje, kurioje reisas prasidėjo, iki galutinio jo paskirties uosto, nei jo atgalinio reiso nuotolis neturi viršyti 600 mylių. Laivui plaukiant planiniu reisu galutinis paskirties uostas yra paskutinis įplaukimo uostas, kuriame prasideda šio laivo atgalinis reisas į šalį, kurioje šis reisas prasidėjo.
23. Gelbėjimosi valtis arba plaustas – valtis arba plaustas, leidžiantys išsaugoti į nelaimę patekusių žmonių gyvybę jiems palikus laivą.
24. Šiluminės apsaugos priemonė – maišas arba kostiumas iš vandeniui nepralaidžios ir nedidelio šiluminio pralaidumo medžiagos.
4 taisyklė
Gelbėjimosi priemonių ir įrangos įvertinimas, išbandymas ir patvirtinimas
1. Išskyrus atvejus, nurodytus 5 ir 6 punktuose, gelbėjimosi priemones ir įrangą, kurios privalomos pagal šio skyriaus nuostatas, turi patvirtinti Administracija.
2. Prieš patvirtindama gelbėjimosi priemones ir įrangą, Administracija turi užtikrinti, kad šios gelbėjimosi priemonės ir įranga:
2.1. būtų išbandytos pagal Organizacijos rekomendacijas* ir įsitikinta, kad jos atitinka šio skyriaus ir Kodekso nuostatas;
3. Prieš patvirtindama neįprasto tipo gelbėjimosi priemones ir įrangą, Administracija turi užtikrinti, kad šios gelbėjimosi priemonės ir įranga:
3.1. atitiktų saugumo normatyvus, bent jau lygiaverčius šio skyriaus ir Kodekso nuostatose nurodytiems normatyvams, ir būtų įvertintos bei išbandytos pagal Organizacijos rekomendacijas+.
4. Administracijos patvirtintose procedūrose taip pat turi būti nurodytos ir sąlygos, kuriomis patvirtinimas galioja toliau arba yra panaikinamas.
5. Prieš pripažindama anksčiau Administracijos nepatvirtintas gelbėjimosi priemones ir įrangą, Administracija turi įsitikinti, kad gelbėjimosi priemonės ir įranga atitinka šio skyriaus ir Kodekso nuostatas.
6. Tos pagal šio skyriaus nuostatas privalomos gelbėjimosi priemonės ir įranga, kurių išsamus aprašymas nėra įtrauktas į Kodeksą, turi atitikti Administracijos joms nustatytus reikalavimus.
5 taisyklė
Gamybiniai bandymai
Administracija privalo reikalauti, kad gelbėjimosi priemonės ir įranga jų gamybos vietoje būtų išbandomos taip, kad būtų užtikrinta, jog jos pagamintos pagal tuos pačius normatyvus, kaip ir patvirtintas jų prototipas.
B dalis
Nuostatos dėl laivų ir gelbėjimosi priemonių
KELEIVINIAI IR KROVININIAI LAIVAI
6 taisyklė
Ryšiai
1. 2 punkto nuostatos taikomos visiems keleiviniams laivams ir visiems 300 bendrosios talpos ir didesniems krovininiams laivams.
2. Gelbėjimosi priemonių radijo ryšio įranga.
2.1. Abipusio ryšio UTB radijo telefono aparatai.
2.1.1. Kiekvienas keleivinis laivas ir kiekvienas 500 t bendrosios talpos ir didesnis krovininis laivas privalo turėti mažiausiai tris abipusio ryšio UTB radijo telefono aparatus. Kiekvienas 300 bendrosios talpos ir didesnis, tačiau mažesnis negu 500 t bendrosios talpos krovininis laivas privalo turėti mažiausiai du abipusio ryšio UTB radijo telefono aparatus. Šie aparatai turi atitikti ne žemesnio lygio eksploatacijos normatyvus negu Organizacijos priimti normatyvai.* Jei gelbėjimosi valtyje arba plauste įrengtas stacionarus abipusio ryšio UTB radiotelefonas, jis turi atitikti ne žemesnio lygio eksploatacijos normatyvus negu Organizacijos priimti normatyvai.*
2.1.2. Administracija gali iki 1999 m. vasario 1 d. leisti naudotis abipusio ryšio UTB radiotelefonais, įrengtais laive iki 1992 m. vasario 1 d. ir nevisiškai atitinkančiais Organizacijos patvirtintus eksploatacijos normatyvus, jei ji yra įsitikinusi, kad jie prilygsta patvirtintiems abipusio ryšio UTB radijo telefono aparatams.
2.2. Avariniai radaro atsakikliai
Kiekvienas keleivinis laivas ir kiekvienas 500 bendrosios talpos ir didesnis krovininis laivas prie abiejų laivo bortų privalo turėti bent po vieną avarinį radaro atsakiklį. Kiekvienas 300 bendrosios talpos ir didesnis, tačiau mažesnis negu 500 t bendrosios talpos krovininis laivas privalo turėti mažiausiai vieną avarinį radaro atsakiklį. Šie avariniai radaro atsakikliai turi atitikti ne žemesnio lygio eksploatacijos normatyvus negu Organizacijos patvirtinti normatyvai.* Avariniai radaro atsakikliai+ laikomi ten, iš kur juos būtų galima greitai perkelti į bet kurią gelbėjimosi valtį arba plaustą (išskyrus gelbėjimosi plaustą arba gelbėjimosi plaustus, nurodytus 31 taisyklės 1.4 punkte). Arba po vieną avarinį radaro atsakiklį galima laikyti kiekvienoje gelbėjimosi valtyje arba plauste (išskyrus nurodytus 31 taisyklės 1.4 punkte). Laivuose, turinčiuose mažiausiai du avarinius radaro atsakiklius ir laisvo kritimo būdu nuleidžiamas gelbėjimosi valtis, vienas iš šių avarinių radaro atsakiklių laikomas laisvo kritimo būdu nuleidžiamoje valtyje, o antras turi būti prie pat laivo valdymo tiltelio, kad juo būtų galima naudotis laive ir kad jis būtų nuolat parengtas perkelti į bet kurią kitą gelbėjimosi valtį arba plaustą.
3. Nelaimės signalų raketos
Privaloma turėti ne mažiau kaip 12 parašiutinių raketų, atitinkančių Kodekso 3.1 skyriaus nuostatas, kurios turi būti saugomos laivo valdymo tiltelyje arba arti jo.
4. Laivo ryšys ir pavojaus signalų sistemos.
4.1. Abipusiam ryšiui tarp avarinių valdymo postų, žmonių rinkimosi avariniais atvejais ir įlaipinimo į gelbėjimosi valtis ir plaustus postų bei strateginiu požiūriu svarbių vietų laive užtikrinti įrengiamos avarinės priemonės, susidedančios iš stacionarios arba kilnojamosios, arba abiejų šių tipų įrangos.
4.2. Įrengiama bendro pavojaus signalizacijos sistema, atitinkanti Kodekso 7.2.1 punkto nuostatas; ja turi būti naudojamasi keleiviams ir įgulai sušaukti į rinkimosi avariniais atvejais postus bei nurodyti pradėti veikti pagal įgulos veiksmų planą. Ši sistema papildoma arba Kodekso 7.2.2 punkto nuostatas atitinkančia viešojo informavimo sistema, arba kitomis tam tinkančiomis ryšio priemonėmis. įjungus bendro pavojaus signalizacijos sistemą pramoginių garso programų sistemos turi automatiškai išsijungti.
4.3. Keleiviniuose laivuose bendro pavojaus signalizacija turi būti girdima visuose atviruose deniuose.
5. Keleivinių laivų viešojo informavimo sistemos.
5.1. Be II-2 skyriaus 40 taisyklės 5 punkto++ arba atitinkamai II-2 skyriaus 41-2 taisyklės†† nuostatų ir šios taisyklės 4.2 punkto nuostatų, visuose keleiviniuose laivuose privaloma įrengti viešojo informavimo sistemą. Iki 1997 m. liepos 1 d. pastatytiems laivams 5.2 ir 5.4 punktų nuostatos, atsižvelgiant ir į 5.5 punkto nuostatas, pradedamos taikyti ne vėliau kaip nuo pirmos periodinės apžiūros, atliktos po 1997 m. liepos 1 d., atlikimo datos.
5.2. Viešojo informavimo garsinė sistema turi būti girdima garsiau už aplinkos keliamą triukšmą visose Kodekso 7.2.2.1 punkte nurodytose patalpose ir privalo turėti priverčiamojo blokavimo funkciją, valdomą iš vienos vietos laivo valdymo tiltelyje bei kitų Administracijos nuožiūra nustatytų laivo vietų, skirtą tam, kad visi avariniai pranešimai būtų perduodami ir tuo atveju, jei bet kuris garsiakalbis tam tikrose patalpose būtų išjungtas, jo garsas būtų sumažintas arba jei viešojo informavimo sistema tuo metu būtų naudojamasi kitiems tikslams.
5.3. Keleiviniuose laivuose, pastatytuose 1997 m. liepos 1 d. arba vėliau:
5.3.1. viešojo informavimo sistema privalo turėti mažiausiai dvi kilpas, per visą ilgį pakankamu nuotoliu atskirtas viena nuo kitos, ir du atskirus ir autonomiškus stiprintuvus;
5.3.2. Administracija patvirtina viešojo informavimo sistemą ir jos eksploatacijos normatyvus, atsižvelgdama į Organizacijos patvirtintas rekomendacijas.*
5.4. Viešojo informavimo sistema prijungiama prie avarinio energijos šaltinio, nurodyto II-1 skyriaus 42 taisyklės 2.2 punkte.
1. Gelbėjimo ratai
1.1. Kodekso 2.1.1 punkto nuostatas atitinkantys gelbėjimo ratai:
1.1.1. paskirstomi išilgai abiejų laivo bortų lengvai prieinamose vietose ir, kiek tai praktiškai įmanoma, visuose laivo bortą siekiančiuose deniuose; mažiausiai vienas gelbėjimo ratas turi būti netoli laivagalio;
1.2. Mažiausiai vienas gelbėjimo ratas prie abiejų laivo bortų turi turėti gelbėjimo lyną, atitinkantį Kodekso 2.1.4 punkto nuostatas, kurio ilgis nuo vietos, kurioje šis gelbėjimo ratas laikomas, turi būti lygus dvigubam atstumui iki vaterlinijos, kai laivas plaukia esant mažiausiai jo eksploatacinei apkrovai, arba 30 m, atsižvelgiant tik į tai, kuris šių ilgių didesnis.
1.3. Ne mažiau kaip pusė ratų iš bendro gelbėjimo ratų skaičiaus privalo turėti savijungį gelbėjimo rato žibintą, atitinkantį Kodekso 2.1.3 punkto nuostatas; mažiausiai du iš šių gelbėjimo ratų turi turėti automatiškai pradedančią veikti gelbėjimo rato dūminio signalo priemonę, atitinkančią Kodekso 2.1.3 punkto nuostatas, be to, šiuos gelbėjimo ratus turi būti įmanoma greitai numesti į vandenį iš laivo valdymo tiltelio; gelbėjimo ratai su žibintu ir gelbėjimo ratai su žibintu ir dūminio signalo priemone tolygiai paskirstomi abiejuose laivo bortuose, be to, jie neturi būti 1.2 punkto nuostatas atitinkantys gelbėjimo ratai su gelbėjimo lynu.
2. Gelbėjimosi liemenės
2.1. Kiekvienam laive esančiam asmeniui turi būti po gelbėjimosi liemenę, atitinkančią Kodekso 2.2.1 arba 2.2.2 punkto nuostatas; be to:
2.1.1. jame privalo būti vaikams pritaikytų gelbėjimosi liemenių, kurių skaičius atitiktų mažiausiai 10 proc. laive esančių keleivių skaičiaus, arba tokį didesnį skaičių liemenių, kurių prireiktų aprūpinti gelbėjimosi liemene kiekvieną vaiką;
2.1.2. privaloma turėti pakankamai gelbėjimosi liemenių laivo budinčiam personalui, taip pat skirtų pasinaudoti toliau išdėstytuose gelbėjimosi valčių ir plaustų postuose. Budinčiam personalui skirtos gelbėjimosi liemenės laikomos laivo valdymo tiltelyje, variklių valdymo patalpoje ir bet kuriame kitame poste, kuriame nuolat budi žmonės.
2.2. Gelbėjimosi liemenės laikomos lengvai prieinamose ir aiškiai pažymėtose vietose. Jei dėl ypatingos laivo konstrukcijos galėtų tapti neįmanoma prieiti prie 2.1 punkte nurodytų gelbėjimosi liemenių, privaloma imtis kitokių Administracijos reikalavimus atitinkančių priemonių, kurios gali apimti ir privalomų laive turėti gelbėjimosi liemenių skaičiaus padidinimą.
2.3. Gelbėjimosi liemenės, kuriomis naudojamasi visiškai uždarose gelbėjimosi valtyse (išskyrus laisvo kritimo būdu nuleidžiamas gelbėjimosi valtis), neturi kliudyti patekti į valtį ir užimti joje vietą, taip pat prisitvirtinti joje diržu.
3. Gelbėjimosi ir apsauginiai kostiumai
Atitinkamo dydžio gelbėjimosi kostiumu, atitinkančiu Kodekso 2.3 punkto nuostatas, arba apsauginiu kostiumu, atitinkančiu Kodekso 2.4 punkto nuostatas, aprūpinamas kiekvienas asmuo, priklausantis gelbėjimosi valties įgulai arba paskirtas į jūrų laivų evakuacijos sistemą prižiūrinčią grupę. Jei laivas nuolat eksploatuojamas tik šilto klimato sąlygomis*, kuriomis, Administracijos nuomone, šiluminė apsauga nebūtina, turėti laive šią apsauginę aprangą nėra privaloma.
8 taisyklė
Avarinis tvarkaraštis ir avarinės instrukcijos
2. Kiekvienas laive esantis žmogus turi gauti aiškias instrukcijas, kaip jis turėtų elgtis avarinėse situacijose. Keleiviniuose laivuose šios instrukcijos parengiamos kalba arba kalbomis, kurias nustato laivo registracijos šalis, ir anglų kalba.
3. 37 taisyklės nuostatas atitinkantys avariniai tvarkaraščiai ir avarinės instrukcijos iškabinamos visame laive aiškiai matomose vietose, įskaitant laivo valdymo tiltelį, mašinų skyrių ir įgulos gyvenamąsias patalpas.
4. Keleivių kajutėse ir aiškiai matomose rinkimosi avariniais atvejais postų bei kitų keleiviams skirtų patalpų vietose iškabinami piešiniai bei instrukcijos atitinkamomis kalbomis, informuojantys keleivius:
2. Gelbėjimosi valtys ir plaustai ir jų nuleidimo priemonių valdymo įtaisai arba vietos prie jų paženklinamos plakatais arba ženklais, kurie turi:
2.1. paaiškinti valdymo įtaisų paskirtį ir gelbėjimosi priemonės eksploatacijos būdus ir pateikti su tuo susijusias instrukcijas ir įspėjimus;
2. Laive privalo būti pakankamai parengtų žmonių, kurie sutelktų neparengtus asmenis ir jiems padėtų.
3. Laive taip pat turi būti pakankamai įgulos narių, kurie gali būti denio skyriaus vadovaujantieji specialistai arba atitinkamai atestuoti asmenys, galinčių eksploatuoti gelbėjimosi valtis ir plaustus su jų nuleidimo priemonėmis, kurių turi būti tiek, kad tilptų visi laive esantys žmonės.
4. Vadovauti kiekvienai iš naudojamų gelbėjimosi valčių ir plaustų paskiriamas denio skyriaus vadovaujantysis specialistas arba atitinkamai atestuotas asmuo. Tačiau Administracija, tinkamai atsižvelgdama į reiso pobūdį, laive esančių žmonių skaičių ir laivo savybes, gali leisti vietoj minimų atestuotų asmenų skirti gelbėjimosi plaustams vadovauti asmenis, kurie turi patirties dirbti su gelbėjimo plaustais ir juos eksploatuoti. Gelbėjimosi valtims paskiriamas ir valčiai vadovaujančio asmens pavaduotojas.
5. Gelbėjimosi valčiai arba plaustui vadovaujantis asmuo privalo turėti gelbėjimosi valties arba plausto įgulos sąrašą ir užtikrinti, kad jo vadovaujamos įgulos nariai būtų supažindinti su jų pareigomis. Gelbėjimosi valties įgulos sąrašą privalo turėti ir jai vadovaujančio asmens pavaduotojas.
6. Kiekvienai motorinei gelbėjimosi valčiai arba motoriniam gelbėjimosi plaustui priskiriamas asmuo, gebantis eksploatuoti jų variklį ir atlikti būtiniausią jo priežiūrą.
7. Laivo kapitonas privalo užtikrinti, kad 2, 3 ir 4 punktuose minimi asmenys būtų tinkamai paskirstyti laivo gelbėjimosi valtims ir plaustams.
11 taisyklė
Priemonės žmonėms surinkti ir įlaipinti į gelbėjimosi valtis ir plaustus
1. Gelbėjimosi valtys ir gelbėjimosi plaustai, kuriems nuleisti į vandenį reikalingos patvirtintos nuleidimo priemonės, laikomi kaip galima arčiau gyvenamųjų ir tarnybinių patalpų.
2. Rinkimosi avariniais atvejais postai įrengiami prie įlaipinimo į gelbėjimosi valtis ir plaustus postų. Kiekviename rinkimosi avariniais atvejais poste laisvo denio ploto turi pakakti sutilpti visiems žmonėms, kuriems paskirta šiame poste rinktis, tačiau jo turi būti ne mažiau kaip 0,35 m2 vienam asmeniui.
3. Rinkimosi avariniais atvejais postai ir įlaipinimo į gelbėjimosi valtis ir plaustus postai turi būti lengvai pasiekiami iš gyvenamųjų ir darbo zonų.
4. Rinkimosi avariniais atvejais postai ir įlaipinimo į gelbėjimosi valtis ir plaustus postai turi būti tinkamai apšviesti, apšvietimo energiją tiekiant iš avarinio elektros energijos šaltinio, nurodyto II-1 skyriaus 1 taisyklės atitinkamai 42 arba 43 punkte.
5. Koridoriai, laiptinės ir išėjimai, per kuriuos pasiekiami rinkimosi avariniais atvejais postai ir įlaipinimo į gelbėjimosi valtis ir plaustus postai, turi būti apšviesti. Turi būti įmanoma energiją šiam apšvietimui tiekti iš avarinio elektros energijos šaltinio, nurodyto II-1 skyriaus 1 taisyklės atitinkamai 42 arba 43 punkte. Be to, taip pat papildant ženklinimą, nurodytą II-2 skyriaus 28 taisyklės 1.10 punkte*, maršrutas į rinkimosi avariniais atvejais postus paženklinamas šiam tikslui skirtu rinkimosi avariniais atvejais posto simboliu, laikantis Organizacijos rekomendacijų.+
6. Rinkimosi avariniais atvejais postai prie gelbėjimosi valčių ir plaustų, nuleidžiamų keltuvais ir laisvo kritimo būdu, įrengiami taip, kad būtų įmanoma į gelbėjimosi valtis ir plaustus nukentėjusius asmenis perkelti ant neštuvų.
7. Nuleistoms pagal laivo bortą į vandenį gelbėjimosi valtims ir plaustams prie kiekvieno iš įlaipinimo į gelbėjimosi valtis ir plaustus postų arba kiekvienai porai greta išdėstytų įlaipinimo postų įrengiamas Kodekso 6.1.6 punkto nuostatas atitinkantis ištisinis štormtrapas (įlaipinimo trapas), siekiantis vaterliniją, kai yra mažiausia eksploatacinė laivo apkrova ir susidarius nepalankioms sąlygoms, kai laivo diferentas siekia 10 laipsnių, o krenas į bet kurį bortą 20 laipsnių. Tačiau Administracija gali leisti tokį štormtrapą pakeisti patvirtintomis priemonėmis, sudarančiomis galimybę patekti į nuleistas gelbėjimosi valtis ir plaustus, su sąlyga, kad iš abiejų laivo bortų būtų įrengta bent po vieną štormtrapą. Gelbėjimosi plaustams, nurodytiems 31 taisyklės 1.4 punkte, galima leisti taikyti kitokias priemones, suteikiančias galimybę valdomu būdu nusileisti iki vandens.
8. Jei reikia, imamasi priemonių keltuvais nuleistoms gelbėjimosi valtims ir plaustams pritraukti ir laikyti prie laivo borto taip, kad būtų galima saugiai į juos įlaipinti žmones.
12 taisyklė
Nuleidimo postai
Nuleidimo postai įrengiami tokiose vietose, kad būtų užtikrintas saugus nuleidimas, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad šie postai būtų pakankamai nutolę nuo laivo sraigto ir nuo pernelyg virš vandens išsikišusių laivo korpuso dalių, ir taip, kad gelbėjimosi valtis ir plaustus (išskyrus gelbėjimo valtis ir plaustus, specialiai suprojektuotus nuleisti laisvo kritimo būdu) būtų galima nuleisti, kiek praktiškai įmanoma, pagal statų laivo bortą. Priekinėje laivo dalyje šie postai įrengiami pridengtoje vietoje, esančioje laivagalio link nuo taraninės pertvaros, o Administracija šiuo atveju ypatingą dėmesį turi skirti nuleidimo priemonės tvirtumui.
13 taisyklė
Gelbėjimosi valčių ir plaustų išdėstymas
1. Kiekviena gelbėjimosi valtis ir kiekvienas gelbėjimosi plaustas išdėstomi:
1.1. taip, kad nei jie, nei jų saugojimo priemonės nekliudytų bet kuriame kitame nuleidimo poste esančių bet kurios kitos gelbėjimosi valties ar plausto arba gelbėjimo valties eksploatacijai;
1.2. tiek arti vandens paviršiaus, kiek tai praktiškai ir saugiai įmanoma ir, išskyrus gelbėjimosi plaustus, skirtus nuleisti į vandenį išmetant juos už borto, taip, kad gelbėjimosi valtis arba plaustas būtų ne žemiau kaip per 2 m virš vaterlinijos, kai laivas yra veikiamas visiškos apkrovos bei susidarius nepalankioms sąlygoms, kai laivo diferentas siekia 10 laipsnių, o krenas į bet kurį bortą 20 laipsnių, arba jam pakrypus tokiu kampu, kad laivo neapsaugoto nuo orų poveikio denio kraštas panyra po vandeniu – pagal tai, kuris iš šių kampų yra didesnis;
1.3. palaikant nuolatinės jų parengties būklę taip, kad du įgulos nariai sugebėtų mažiau kaip per 5 minutes paruošti juos žmonėms įlaipinti ir nuleisti į vandenį;
1.5. kiek tai praktiškai įmanoma, saugioje ir pridengtoje vietoje, kad būtų apsaugoti nuo apgadinimo, jei kiltų gaisras ar įvyktų sprogimas. Ypač tanklaiviuose gelbėjimosi valtys ir plaustai (išskyrus 31 taisyklės 1.4 punkte nurodytus gelbėjimosi plaustus) neturi būti ant arba virš krovinių tanko, atliekų tanko arba kito tanko su sprogiais arba pavojingais kroviniais.
2. Gelbėjimosi valtys, skirtos nuleisti pagal laivo bortą, išdėstomos kiek praktiškai įmanoma toliau laivapriekio link nuo laivo sraigto. 80 m ilgio ir ilgesniuose, bet trumpesniuose kaip 120 m krovininiuose laivuose kiekviena gelbėjimosi valtis pritvirtinama taip, kad jos užpakalinis galas būtų ne arčiau kaip per valties ilgį laivapriekio link nuo laivo sraigto. 120 m ilgio ir ilgesniuose krovininiuose laivuose ir 80 m ir ilgesniuose keleiviniuose laivuose kiekviena gelbėjimosi valtis pritvirtinama taip, kad jos užpakalinis galas būtų ne arčiau kaip per 1,5 valties ilgio laivapriekio link nuo laivo sraigto. Jei reikia, laivo konstrukcija turi užtikrinti, kad gelbėjimosi valtys jų buvimo vietose būtų apsaugotos nuo didelio bangavimo.
4.2. Kiekvienas gelbėjimosi plaustas arba gelbėjimosi plaustų grupė laikomi su Kodekso 4.1.6 punkto nuostatas atitinkančia laisvo išplaukimo įranga, užtikrinančia, kad laivui skęstant kiekvienas gelbėjimosi plaustas laisvai iškiltų į paviršių, o pripučiamasis gelbėjimo plaustas automatiškai prisipūstų.
4.3. Gelbėjimosi plaustai išdėstomi taip, kad plaustus arba jų konteinerius būtų galima rankiniu būdu pavieniui atjungti nuo jų pritvirtinimo laive priemonių.
4.4. Gelbėjimosi plaustams, nurodytiems 31 taisyklės 1.4 punkte, 4.1 ir 4.2 punktų nuostatos netaikomos.
5. Keltuvais nuleidžiami plaustai išdėstomi taip, kad juos pasiektų keltuvų kabliai, nebent būtų turima šiems plaustams perkelti skirtų priemonių, kurios būtų tinkamos naudotis ir susidarius laivo diferentui ir krenui 1.2 punkte nurodytuose kampuose arba dėl laivo supimo ar nutrūkus energijos tiekimui.
6. Gelbėjimosi plaustai, nuleidžiami į vandenį išmetant juos už borto, išdėstomi taip, kad prireikus nuleisti juos būtų galima lengvai pernešti prie bet kurio iš laivo bortų, nebent prie kiekvieno borto būtų išdėstyti 31 taisyklės 1 punkte nurodyto bendro talpumo gelbėjimosi plaustai, kuriuos įmanoma nuleisti iš bet kurio borto.
14 taisyklė
Gelbėjimo valčių išdėstymas
Gelbėjimo valtys išdėstomos:
1. palaikant jų nuolatinės parengties būklę taip, kad jas būtų galima nuleisti į vandenį ne vėliau kaip per 5 minutes;
3. taip, kad nei jos, nei jų saugojimo priemonės nekliudytų bet kuriame kitame nuleidimo poste esančių bet kurios kitos gelbėjimosi valties ar plausto eksploatacijai;
4. jei gelbėjimo valtis kartu yra ir gelbėjimosi valtis, laikantis 13 taisyklės nuostatų.
15 taisyklė
Jūrų laivų evakuacijos sistemų išdėstymas
1. Laivo borte tarp įlaipinimo į gelbėjimosi valtis ir plaustus posto ir vaterlinijos, kai yra mažiausia laivo eksploatacinė apkrova, neturi būti jokių angų, taip pat turi būti imamasi priemonių sistemai apsaugoti nuo bet kokių išsikišusių laivo dalių.
2. Jūrų laivų evakuacijos sistemos išdėstomos tokiose vietose, kad būtų užtikrintas saugus jų nuleidimas, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad jos būtų pakankamai nutolusios nuo laivo sraigto ir nuo pernelyg virš vandens išsikišusių laivo korpuso dalių bei taip, kad sistemą būtų galima nuleisti, kiek praktiškai įmanoma, pagal statų laivo bortą.
3. Kiekviena jūrų laivų evakuacijos sistema išdėstoma taip, kad nei jos takelis, nei platforma, nei jų saugojimo ar eksploatacijos priemonės nekliudytų bet kuriame kitame nuleidimo poste esančių bet kurios kitos gelbėjimosi valties ar plausto eksploatacijai.
4. Jei reikia, laivo konstrukcija turi užtikrinti, kad jūrų laivų evakuacijos sistemos jų išdėstymo vietose būtų apsaugotos nuo didelių bangų.
16 taisyklė
Priemonės, užtikrinančios gelbėjimosi valčių ir plaustų nuleidimą ir iškėlimą
1. Jei aiškiai nenurodyta kitaip, visos gelbėjimosi valtys ir plaustai aprūpinami Kodekso 6.1 skyriaus nuostatas atitinkančiomis nuleidimo ir iškėlimo priemonėmis, išskyrus gelbėjimosi valtis ir plaustus:
1.1. į kuriuos įlipama iš vietos denyje, esančios žemiau kaip per 4,5 m nuo vaterlinijos, kai laivo yra mažiausia eksploatacinė apkrova, ir kurių masė ne didesnė kaip 185 kg;
1.2. arba į kuriuos įlipama iš vietos denyje, esančios žemiau kaip per 4,5 m nuo vaterlinijos, kai laivo yra mažiausia eksploatacinė apkrova, ir kurie turi būti nuleidžiami tiesiai iš jų buvimo vietos nepalankiomis sąlygomis, kai laivo diferentas siekia 10 laipsnių, o krenas į bet kurį bortą 20 laipsnių;
1.3. arba kurių laive turima daugiau negu yra gelbėjimosi valčių ir plaustų, talpinančių 200 proc. visų laive esančių žmonių, ir kurių masė ne didesnė kaip 185 kg;
1.4. arba kurių laive turima daugiau negu yra gelbėjimosi valčių ir plaustų, talpinančių 200 proc. visų laive esančių žmonių, ir kurie turi būti nuleidžiami tiesiai iš jų išdėstymo vietos nepalankiomis sąlygomis, kai laivo diferentas siekia 10 laipsnių, o krenas į bet kurį bortą 20 laipsnių;
2. Kiekviena gelbėjimosi valtis aprūpinama priemonėmis, pritaikytomis ją nuleisti ir iškelti. Be to, turi būti priemonių gelbėjimosi valčiai pakabinti, kol atliekami jos atpalaidavimo įtaisų techninės priežiūros darbai.
3. Nuleidimo ir iškėlimo priemonės privalo užtikrinti galimybę jas valdančiam asmeniui visą laiką iš laivo stebėti nuleidžiamas gelbėjimo valtis ir plaustus, o gelbėjimosi valtis – ir jas iškeliant.
4. Visos laive esančios vieno tipo gelbėjimosi valtys ir plaustai privalo turėti tik vieno tipo atpalaiduojamąjį mechanizmą.
5. Gelbėjimosi valčių ir plaustų paruošimas ir naudojimasis jais bet kuriame iš nuleidimo postų neturi trukdyti greitai parengti ir naudotis bet kuria kita gelbėjimosi valtimi arba plaustu bet kuriame kitame nuleidimo poste.
6. Jei naudojamasi falų trosais, jie turi būti pakankamo ilgio tam, kad gelbėjimosi valtis arba plaustas pasiektų vandenį, kai laivo yra mažiausia eksploatacinė apkrova, susidarius nepalankioms sąlygoms, kai laivo diferentas siekia 10 laipsnių, o krenas į bet kurį bortą 20 laipsnių.
7. Paruošiant ir nuleidžiant gelbėjimosi valtis ir plaustus, jie ir jų nuleidimo priemonės bei vandens plotas, į kurį jie nuleidžiami, turi būti tinkamai apšviesti, energiją apšvietimui tiekiant iš avarinio elektros energijos šaltinio, nurodyto II-1 skyriaus 1 taisyklės atitinkamai 42 arba 43 punkte.
8. Privaloma turėti priemonių neleisti bet kokiam iš laivo pumpuojamam vandeniui lietis ant gelbėjimosi valčių ir plaustų žmonėms paliekant laivą.
9. Jei gelbėjimosi valtims arba plaustams gresia pavojus būti apgadintiems laivo stabilizacijos sistemos menčių, turi būti prieinamos priemonės šioms mentėms įtraukti į laivo vidų, tam naudojant avarinio energijos šaltinio energiją; laivo valdymo tiltelyje turi būti iš avarinio energijos šaltinio maitinami indikatoriai, rodantys šių menčių padėtį.
10. Jei laive turima Kodekso 4.5 skyriaus nuostatas atitinkančių iš dalies uždarų gelbėjimosi valčių, valčių keltuvams įtaisomas topriko trosas, prie kurio pritvirtinama mažiausiai po du tokio ilgio gelbėjimo lynus, kad jie pasiektų vandenį esant mažiausiai eksploatacinei laivo apkrovai, susidarius nepalankioms sąlygoms, kai laivo diferentas siekia 10 laipsnių, o krenas į bet kurį bortą 20 laipsnių.
17 taisyklė
Priemonės žmonėms įlaipinti į gelbėjimo valtį, valčiai nuleisti ir iškelti
1. Priemonės žmonėms į gelbėjimo valtį įlaipinti ir jai nuleisti turi užtikrinti, kad į gelbėjimo valtį būtų galima įlipti ir ją nuleisti per kuo trumpesnį laiką.
2. Jei gelbėjimo valtis yra viena iš laivo gelbėjimosi valčių, įlaipinimo į ją priemonės ir jos nuleidimo postas turi atitikti 11 ir 12 taisyklių nuostatas.
3. Nuleidimo priemonės turi atitikti 16 taisyklės nuostatas. Tačiau turi būti įmanoma visas gelbėjimo valtis nuleisti, jei reikia, naudojantis pririšamaisiais lynais, laivui plaukiant ramiame vandenyje į priekį iki 5 mazgų greičiu.
4. Laikas, per kurį gelbėjimo valtis su visu žmonių ir įrangos komplektu ir esant nedideliam jūros bangavimui iškeliama, neturi viršyti 5 minučių. Jei gelbėjimo valtis yra kartu ir gelbėjimosi valtis, turi būti įmanoma ją per tokį laiką iškelti, jei joje sukrauta gelbėjimosi valties įranga ir joje yra gelbėjimo valčiai nustatytas skaičius žmonių, bent šeši.
5. Priemonės žmonėms į gelbėjimo valtį įlaipinti ir jai iškelti turi leisti saugiai ir efektyviai padėti nukentėjusiems asmenims ant neštuvų. Jei susidaro pavojus nukentėti nuo sunkių iškėlimo lynų blokų, privaloma turėti stropus žmonėms iškelti blogo oro sąlygomis.
18 taisyklė
Lyno sviedžiamasis įtaisas
Laive privaloma turėti lyno sviedžiamąjį įtaisą, atitinkantį Kodekso 7.1 skyriaus nuostatas.
19 taisyklė
Pasirengimas avarinėms situacijoms ir mokymas
2. Supažindinimas su saugumo įrenginiais ir mokomieji keleivių sušaukimai.
2.1. Kiekvienas įgulos narys, kuriam paskirtos pareigos esant avarinei situacijai, privalo būti susipažinęs su šiomis pareigomis prieš reisą.
2.2. Kai laive reiso metu keleiviai pagal tvarkaraštį turi išbūti ilgiau kaip 24 valandas, jie ne vėliau kaip per pirmąsias 24 valandas po įlaipinimo sušaukiami mokymui. Keleiviai išmokomi naudotis gelbėjimosi liemenėmis ir informuojami apie jų veiksmus avarinėse situacijose.
2.3. Kas kartą, kai į laivą įlaipinama naujų keleivių, prieš pat išplaukiant arba tuoj pat išplaukus surengiamas keleivių saugos instruktažas. Šis instruktažas turi apimti instrukcijas, nurodytas 8 taisyklės 2 ir 4 punktuose, jis atliekamas informaciją paskelbiant viena ar daugiau keleiviams suprantamų kalbų. Informacija skelbiama per viešojo informavimo sistemą arba kitokiu lygiaverčiu būdu taip, kad instruktažą išgirstų bent jau tie keleiviai, kurie reiso metu jo dar negirdėjo. Jei laikantis 2 punkto nuostatų keleiviai sušaukiami mokymui tuoj pat išplaukus, leidžiama kartu surengti ir šį instruktažą. Instruktažą galima papildyti informaciniais lapeliais ar plakatais arba laivo vaizdo monitoriuose rodomomis vaizdo programomis, tačiau paties instruktažo pakeisti šiomis priemonėmis neleidžiama.
3. Mokymas.
3.1. Mokymas, kiek tai praktiškai įgyvendinama, vyksta taip, tartum būtų susidariusi reali avarinė situacija.
3.2. Kiekvienas įgulos narys kiekvieną mėnesį turi dalyvauti mažiausiai viename mokyme palikti laivą ir mažiausiai viename priešgaisrinės apsaugos mokyme. Įgulos mokymas turi įvykti ne vėliau kaip per 24 valandas laivui išplaukus, jei daugiau kaip 25 proc. šio konkretaus laivo įgulos narių nedalyvavo per praėjusį mėnesį jame vykusiame mokyme palikti laivą ir gaisriniame mokyme. Jei laivas tik pradedamas eksploatuoti, taip pat jei jame buvo padaryti kapitalinio pobūdžio pakeitimai arba buvo įdarbinta nauja įgula, toks mokymas vyksta prieš jam išplaukiant. Administracija gali pritarti ir kitokiai tvarkai, kuri būtų bent jau lygiavertė ją taikant toms laivų klasėms, kurioms nurodytos tvarkos įgyvendinti neįmanoma.
3.3. Mokymas palikti laivą.
3.3.1. Kiekvienas mokymas palikti laivą turi apimti:
3.3.1.1. keleivių ir įgulos sušaukimą rinktis rinkimosi avariniais atvejais postuose paskelbiant pavojaus signalą, nurodytą 6 taisyklės 4.2 punkte, po kurio viešojo informavimo sistema arba kitokia ryšio sistema skelbiama apie mokymą; privaloma užtikrinti, kad keleiviai ir įgula suprastų, jog duotas nurodymas palikti laivą;
3.3.1.5. mažiausiai vienos iš gelbėjimosi valčių dalinį nuleidimą, prieš tai atlikus visus veiksmus, reikalingus jai paruošti nuleisti į vandenį;
3.3.2. Per eilines treniruotes taip, kaip nurodyta 3.3.1.5 punkte, iš dalies nuleidžiamos, jei įmanoma, vis kitos gelbėjimosi valtys.
3.3.3. Išskyrus šio 3.3.4 ir 3.3.5 punktuose nurodytus atvejus, mažiausiai kartą per tris mėnesius kiekviena gelbėjimosi valtis nuleidžiama į vandenį kartu su jai priskirta eksploatavimo įgula ir ja manevruojama vandenyje.
3.3.4. Jei gelbėjimo valties, kuri yra pritaikyta nuleisti į vandenį laisvo kritimo būdu, šiuo būdu nuleisti neįmanoma, galima sutikti, kad ji būtų nuleista palaipsniui – su sąlyga, kad ši gelbėjimosi valtis mažiausiai kartą per šešis mėnesius būtų nuleidžiama laisvo kritimo būdu kartu su jai paskirta eksploatavimo įgula ir ja būtų manevruojama vandenyje. Tačiau tais atvejais, kai tai neįgyvendinama, Administracija gali šią trukmę prailginti iki 12 mėnesių, bet šiais atvejais turi būti imtasi priemonių ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius imituoti tokį nuleidimą.
3.3.5. Administracija gali leisti trumpo nuotolio tarptautinių reisų laivams nenuleisti mokymui gelbėjimosi valčių iš kurio nors borto, jei jų švartavimo priemonės uoste ir reisų pobūdis neleidžia jiems nuleisti gelbėjimosi valčių iš šio borto. Tačiau privaloma šias gelbėjimosi valtis bent kartą per tris mėnesius nuleisti iš dalies ir bent kartą per metus nuleisti į vandenį.
3.3.6. Gelbėjimo valtys, išskyrus gelbėjimosi valtis, kurios kartu yra ir gelbėjimo valtys, jei tai pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama, turi būti kiekvieną mėnesį kartu su joms priskirta įgula nuleidžiamos į vandenį ir manevruoti vandenyje. Bet kuriuo atveju ši nuostata turi būti vykdoma bent kartą per tris mėnesius.
3.3.7. Jei gelbėjimosi valčių ir gelbėjimo valčių nuleidimo mokymas vyksta laivui plaukiant į priekį, šis mokymas dėl tokiais atvejais susidarančio pavojaus turi vykti tik apsaugotuose vandenyse ir tik prižiūrint vadovaujančiajam specialistui, įgijusiam tokio mokymo patirties.*
3.3.8. Jei laive įrengtos jūrų laivų evakuacijos sistemos, mokymas turi apimti ir procedūras, reikalingas tokiai sistemai išplėsti iki etapo, kai jau reikėtų ją visiškai parengti realiai naudoti. Šio mokymo aspektas sustiprinamas reguliariais instruktažais, panaudojant mokymo laive priemones, nurodytas 35 taisyklės 4 punkte. Be to, kiek tai praktiškai įgyvendinama, ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau kaip kas treji metai, kiekvieną evakuacijos sistemos grupės narį privaloma laive arba krante mokyti papildomai, jam dalyvaujant, kai identiška sistema išskleidžiama visiškai. Šį mokymą galima derinti su 20 taisyklės 8.2 punkte nurodytu sistemos išskleidimu.
3.4. Gaisrinis mokymas.
3.4.1. Gaisrinis mokymas planuojamas skiriant tinkamą dėmesį reguliariam praktikavimuisi veikti įvairiose avarinėse situacijose, kurios galėtų susidaryti atsižvelgiant į laivų tipą ir jais vežamą krovinį.
3.4.2. Kiekvienas gaisrinis mokymas apima:
3.4.2.1. atvykimą į postus ir pasiruošimą vykdyti užduotis pagal 8 taisyklėje nurodytą avarinį tvarkaraštį;
3.4.2.2. priešgaisrinio siurblio paleidimą, panaudojant bent dvi vandens čiurkšles, kad būtų įsitikinta, jog sistema veikia tinkamai;
3.4.2.5. patikrinimą, kaip mokymo zonoje veikia vandeniui nepralaidžios durys, priešgaisrinės durys, priešgaisrinės sklendės, vėdinimo sistemų įleidžiamieji ir išleidžiamieji įtaisai;
4. Mokymas laive ir instruktažai.
4.1. Naudotis laivo gelbėjimosi priemonėmis, įskaitant gelbėjimosi valčių ir plaustų įrangą, taip pat naudotis laivo gaisro gesinimo priemonėmis laive mokoma kaip galima anksčiau, bet ne vėliau kaip per dvi savaites įgulos nariui jame įsidarbinus. Tačiau jei šis įgulos narys šiame laive dirba pagal reguliarios rotacijos pamaininę sistemą, jis taip mokomas ne vėliau kaip per dvi savaites jam įsidarbinus laive pirmą kartą. Naudojimosi laivo gaisro gesinimo priemonėmis, gelbėjimosi priemonėmis ir išlikimo jūroje instruktažai atliekami tokiais pat laiko tarpais, kaip ir mokymas. Individualus instruktažas gali apimti įvairias laivo gelbėjimo ir gaisro gesinimo įrangos dalis, tačiau apie visas laivo gelbėjimosi ir gaisro gesinimo priemones privaloma instruktuoti per bet kurį dviejų mėnesių laikotarpį.
4.2. Kiekvienam įgulos nariui turi būti surengiamas instruktažas, įtraukiant šiuos dalykus (tačiau nebūtinai turi jais apsiriboti):
4.2.2. hipotermijos pavojų, pirmąją pagalbą hipotermijos atvejais ir kitas atitinkamas pirmosios pagalbos procedūras;
4.2.3. specialias instrukcijas dėl naudojimosi laivo gelbėjimosi priemonėmis atšiauraus oro ir didelio jūros bangavimo sąlygomis;
4.3. Naudotis keltuvais nuleidžiamais gelbėjimosi plaustais kiekviename tokių priemonių turinčiame laive mokoma ne rečiau kaip kas keturis mėnesius. Jei tik įmanoma, kiekvienu šių atvejų taip pat pripučiamas ir nuleidžiamas į vandenį pripučiamasis gelbėjimosi plaustas. Tai gali būti specialus gelbėjimosi plaustas, skirtas vien tik mokymui ir neįtrauktas į laivo gelbėjimosi priemonių skaičių; šis specialusis gelbėjimosi plaustas aiškiai paženklinamas.
5. Įvykių registravimas.
Data, kai žmonės sušaukiami mokymui palikti laivą ir gaisrinio mokymo detalės, mokymas naudotis kitomis gelbėjimosi priemonėmis ir mokymas laive registruojami įrašu laivo žurnale, kurio formą gali nustatyti Administracija. Jei nustatytu laiku žmonių sušaukimas mokymui, mokymas arba mokymo programos dalis nebuvo įvykdyti visapusiškai, apie tai įrašoma laivo žurnale, nurodant aplinkybes ir žmonių sušaukimo mokymui, mokymo arba mokymo programos dalies apimtį.
20 taisyklė
Eksploatacinė parengtis, techninė priežiūra ir patikrinimai
1. Ši taisyklė taikoma visiems laivams. Iki 1986 m. liepos 1 d. pastatyti laivai turi atitikti, kiek tai praktiškai įmanoma, 3 punkto ir 6.2 punkto nuostatas.
2. Eksploatacinė parengtis.
Visos gelbėjimosi priemonės prieš laivui paliekant uostą ir visada reiso metu turi būti veikiančios ir parengtos nedelsiant jomis pasinaudoti.
3. Techninė priežiūra.
3.1. Techninei priežiūrai laivas aprūpinamas 36 taisyklės nuostatas atitinkančiomis gelbėjimosi priemonių techninės priežiūros instrukcijomis.
4. Falų trosų priežiūra.
4.1. Falų trosai, kuriais naudojamasi gelbėjimosi priemonėms nuleisti, ne rečiau kaip kartą per 30 mėnesių apsukami kitu galu ir prireikus kaip susidėvėję arba ne rečiau kaip kas penkeri metai (jei to nereikia padaryti anksčiau) pakeičiami naujais.
5. Atsarginės dalys ir remonto įranga.
Privaloma laive turėti atsarginių dalių ir remonto įrankių gelbėjimosi priemonėms bei tiems atskiriems jų komponentams, kurie pernelyg greitai susidėvi arba susinaudoja ir turi būti reguliariai keičiami.
6. Kassavaitiniai patikrinimai.
Kas savaitę atliekami šie patikrinimai ir išmėginimai:
6.1. apžiūrimos visos gelbėjimosi valtys ir plaustai, gelbėjimo valtys bei nuleidimo priemonės ir įsitikinama, jog jos parengtos naudotis;
6.2. ne trumpiau kaip 3 minutėms paleidžiami veikti visų gelbėjimosi valčių ir gelbėjimo valčių varikliai, jei tuo metu aplinkos temperatūra yra didesnė už minimalią varikliui paleisti ir veikti reikalingą temperatūrą. Per šį laiką turėtų būti akivaizdžiai įsitikinama, jog pavarų dėžė ir jos krumplinė pavara veikia gerai. Jei gelbėjimo valties prikabinamojo variklio savybės leidžia jo veikimą per 3 minutes išbandyti tik panardinus jo sraigtą į vandenį, šis variklis paleidžiamas veikti jį pagaminusios įmonės instrukcijoje nurodytą laiką. Ypatingais atvejais Administracija gali leisti šio reikalavimo netaikyti iki 1986 m. liepos 1 d. pastatytiems laivams;
7. Kasmėnesiniai patikrinimai.
Kartą per mėnesį naudojantis 36 taisyklės 1 punkte nurodytu kontroliniu sąrašu patikrinamos gelbėjimosi priemonės, įskaitant gelbėjimosi valčių įrangą, tam, kad būtų įsitikinta, jog jos yra privalomos sudėties ir geros būklės. Šis patikrinimas registruojamas įrašu laivo žurnale.
8. Pripučiamųjų gelbėjimosi plaustų, pripučiamųjų gelbėjimo liemenių, jūrų laivų evakuacijos sistemų ir pripūstų gelbėjimo valčių priežiūra.
8.1. Kiekvienas pripučiamasis gelbėjimosi plaustas, pripučiamoji gelbėjimosi liemenė ir jūrų laivų evakuacijos sistema patikrinama:
8.1.1. ne rečiau kaip kas 12 mėnesių; tačiau jei bet kuriuo atveju to padaryti neįmanoma, Administracija gali leisti šį laikotarpį pratęsti iki 17 mėnesių;
8.1.2. patvirtintame priežiūros punkte, kuris turi teisę tikrinti, yra tinkamos priežiūros priemonės ir šį darbą gali atlikti tik tam tinkamai parengtas personalas.*
8.2. Jūrų laivų evakuacijos sistemų išskleidimas rotacijos principu.
Papildant 8.1 punkte nurodytas jūrų laivų evakuacijos sistemų priežiūros sąvokas arba su jomis derinant, visos laive turimos jūrų laivų evakuacijos sistemos su Administracija suderintais laiko tarpais rotacijos principu po vieną išskleidžiamos už laivo borto; tačiau kiekvieną šių sistemų privaloma išskleisti bent kartą per šešerius metus.
8.3. Administracija, kuri pagal 4 taisyklės nuostatas tvirtina naujo arba įprasto tipo pripučiamųjų gelbėjimosi plaustų įrangą, gali leisti prailginti jų priežiūros terminus šiomis sąlygomis:
8.3.1. Turi būti įrodyta, kad naujo arba neįprasto tipo gelbėjimosi plaustų įranga per prailgintą priežiūros terminą atitinka tuos pačius bandymų procedūroms nustatytus normatyvus.
8.3.2. Atestuoti asmenys pagal 8.1.1 punkto nuostatas turi patikrinti laivo gelbėjimosi plaustų sistemą.
8.3.3. Ne ilgesniais kaip penkerių metų laikotarpiais turi būti atliekamas Organizacijos rekomendacijas* atitinkantis patikrinimas.
8.4. Visi pripūstų gelbėjimo valčių remonto ir techninės priežiūros darbai atliekami vadovaujantis jas pagaminusių įmonių instrukcijomis. Avarinį remontą leidžiama atlikti laive; tačiau einamasis remontas turi būti atliekamas patvirtintame techninės priežiūros punkte.
9. Periodinė hidrostatinių atpalaidavimo įtaisų techninė priežiūra.
Hidrostatinių atpalaidavimo įtaisų, išskyrus vienkartinius hidrostatinius atpalaidavimo įtaisus, techninė priežiūra turi būti atliekama:
9.1. ne rečiau kaip kas 12 mėnesių; tačiau jei kuriuo nors atveju to padaryti neįmanoma, Administracija gali leisti pratęsti šį terminą iki 17 mėnesių;+
10. Išdėstymo vietų ženklinimas.
Gelbėjimosi įrangos konteineriai, laikikliai, stovai ir panašios jų buvimo vietos paženklinamos Organizacijos rekomendacijose nurodytais simboliais,++ kuriais pažymima, kokie įtaisai ir kokios paskirties šioje vietoje laikomi.
11. Nuleidimo priemonių ir nuolat įtemptų atpalaidavimo įtaisų periodinė priežiūra.
11.1. Nuleidimo priemonės:
11.1.1. techninė priežiūra turi būti atliekama rekomenduojamais laiko tarpais vadovaujantis 36 taisyklėje nurodytomis laivo techninės priežiūros instrukcijomis;
11.2. Gelbėjimosi valčių nuolat įtempti atpalaidavimo įtaisai:
11.2.1. jų techninė priežiūra turi būti atliekama rekomenduojamais laiko tarpais, vadovaujantis 36 taisyklėje nurodytomis laivo techninės priežiūros instrukcijomis;
11.2.2. tinkamai parengtų ir su šia sistema susipažinusių asmenų nuodugniai patikrinami ir išbandomi per I skyriaus 7 ir 8 taisyklėse nurodytas apžiūras;
11.2.3. kas kartą atliekant jų išsamų patikrinimą, išbandomi eksploatacijos sąlygomis apkrova, atitinkančia 1,1 gelbėjimosi valties su visais jai priskirtais žmonėmis ir įranga masės. Tokie išsamūs patikrinimai ir išbandymas turi būti atliekami bent kartą per penkerius metus.*
__________________
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.689(17) patvirtintas Rekomendacijas dėl gelbėjimosi priemonių išbandymo. Dėl gelbėjimosi priemonių, įrengtų laive po 1999 m. liepos 1 d., žr. Organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.81(70) patvirtintas Pataisytas rekomendacijas dėl gelbėjimosi priemonių išbandymo.
KELEIVINIAI LAIVAI
(Papildomos nuostatos)
21 taisyklė
Gelbėjimosi valtys ir plaustai ir gelbėjimo valtys
1. Gelbėjimosi valtys ir plaustai.
1.1. Keleiviniai laivai, išskyrus trumpo nuotolio tarptautinių reisų keleivinius laivus, privalo turėti:
1.1.1. prie kiekvieno iš bortų tokio bendro talpumo Kodekso 4.5 arba 4.6 skyriaus nuostatas atitinkančių iš dalies arba visiškai uždarų gelbėjimosi valčių, kad jose tilptų ne mažiau kaip 50 proc. visų laive esančių žmonių. Administracija gali leisti pakeisti gelbėjimosi valtis tokio pat bendro talpumo gelbėjimosi plaustais, tačiau bet kuriuo atveju prie kiekvieno iš bortų turi likti po tiek gelbėjimosi valčių, kad jų pakaktų sutalpinti 37,5 proc. bendro laive esančių žmonių skaičiaus. Pripučiamieji ir standžios konstrukcijos gelbėjimosi plaustai turi atitikti Kodekso 4.2 arba 4.3 skyriaus nuostatas, o jiems skirtos nuleidimo priemonės po lygiai išdėstomos abiejuose laivo bortuose;
1.1.2. be to, tokio bendro talpumo Kodekso 4.2 arba 4.3 skyriaus nuostatas atitinkančių pripučiamųjų arba standžios konstrukcijos gelbėjimosi plaustų, kad juose tilptų bent 25 proc. visų laive esančių žmonių. Šiems gelbėjimosi plaustams kiekviename iš laivo bortų privaloma turėti bent po vieną nuleidimo priemonę; tai gali būti 1.1.1 punkte nurodytos arba joms lygiavertės patvirtintos priemonės, kuriomis būtų galima naudotis iš abiejų laivo bortų. Tačiau šių gelbėjimosi plaustų išdėstymas neprivalo atitikti 13 taisyklės 5 punkto nuostatų.
1.2. Trumpo nuotolio tarptautiniams reisams skirti keleiviniai laivai, atitinkantys II-1 skyriaus 6 taisyklės 5 punkte nurodytus specialius dalijimo į skyrius normatyvus, privalo turėti:
1.2.1. tokio bendro talpumo Kodekso 4.5 arba 4.6 skyriaus nuostatas atitinkančių iš dalies arba visiškai uždarų gelbėjimosi valčių, kad jose tilptų ne mažiau kaip 30 proc. visų laive esančių žmonių. Šios gelbėjimosi valtys išdėstomos, kiek tai praktiškai įgyvendinama, po lygiai abiejuose laivo bortuose. Be to, jie privalo turėti tokio bendro talpumo Kodekso 4.2 arba 4.3 skyriaus nuostatas atitinkančių pripučiamųjų arba standžios konstrukcijos gelbėjimosi plaustų, kad juose ir gelbėjimosi valtyse kartu tilptų visi laive esantys žmonės. Šiems gelbėjimosi plaustams abiejuose laivo bortuose po lygiai išdėstomos nuleidimo priemonės;
1.2.2. be to, tokio bendro talpumo Kodekso 4.2 arba 4.3 skyriaus nuostatas atitinkančių pripučiamųjų arba standžios konstrukcijos gelbėjimosi plaustų, kad juose tilptų bent 25 proc. visų laive esančių žmonių. Šiems gelbėjimosi plaustams kiekviename iš laivo bortų privaloma turėti mažiausiai po vieną nuleidimo priemonę; tai gali būti 1.2.1 nurodytos arba joms lygiavertės patvirtintos priemonės, kuriomis būtų galima naudotis iš abiejų laivo bortų. Tačiau šių gelbėjimosi plaustų išdėstymas neprivalo atitikti 13 taisyklės 5 punkto nuostatų.
1.3. Trumpo nuotolio reisams skirti keleiviniai laivai, neatitinkantys II-1 skyriaus 6 taisyklės 5 punkte nurodytų specialių dalijimo į skyrius normatyvų, privalo turėti tiek ir tokių gelbėjimosi valčių ir plaustų, kaip nurodyta 1.1 punkto nuostatose.
1.4. Turi būti įmanoma davus signalą palikti laivą per 30 minučių visas gelbėjimosi valtis ir plaustus, reikalingus evakuoti visus laive esančius žmones, nuleisti į vandenį kartu su visais jiems priskirtais žmonėmis ir visa įranga.
1.5. Vietoj to, kas nurodyta 1.1, 1.2 arba 1.3 punktų nuostatose, mažesniems kaip 500 t bendrosios talpos keleiviniams laivams, kuriuose iš viso yra mažiau kaip 200 asmenų, leidžiama laikytis šių nuostatų:
1.5.1. jie privalo turėti vieną ar daugiau Kodekso 4.2 arba 4.3 skyriaus nuostatas atitinkančių pripučiamųjų arba standžios konstrukcijos gelbėjimosi plaustų, išdėstytų taip, kad prie kiekvieno borto esančių plaustų bendro talpumo užtektų sutalpinti visiems laive esantiems žmonėms;
1.5.2. jei 1.5.1 punkte nurodyti gelbėjimosi plaustai nėra išdėstyti taip, kad juos būtų įmanoma lengvai perkelti nuo vieno borto prie kito vieno atviro denio lygyje, privaloma papildomai turėti tiek ir tokių gelbėjimosi plaustų, kad prie kiekvieno borto esančių plaustų bendro talpumo užtektų sutalpinti 150 proc. visų laive esančių žmonių;
1.5.3. jei 2.2 punkte nurodyta gelbėjimo valtis kartu yra Kodekso 4.5 arba 4.6 skyriaus nuostatas atitinkanti iš dalies arba visiškai uždara gelbėjimosi valtis, jos talpumą leidžiama įskaityti į 1.5.1 punkte nurodytą bendrą talpumą, tačiau šiuo atveju prie kiekvieno borto esančių gelbėjimosi valčių ir plaustų bendro talpumo turi užtekti sutalpinti 150 proc. visų laive esančių žmonių;
1.5.4. tam atvejui, jei bet kuri viena gelbėjimosi valtis arba bet kuris vienas plaustas būtų prarasti arba taptų netinkamais naudotis, privaloma prie kiekvieno borto turėti pakankamai gelbėjimosi valčių ir plaustų (įskaitant išdėstytus taip, kad juos būtų įmanoma lengvai perkelti nuo vieno borto prie kito vieno atviro denio lygyje), kad juose galėtų sutilpti visi laive esantys žmonės.
2. Gelbėjimo valtys.
2.1. 500 t bendrosios talpos ir didesni keleiviniai laivai privalo prie abiejų bortų turėti mažiausiai po vieną gelbėjimo valtį, atitinkančią Kodekso 5.1 skyriaus nuostatas.
2.2. Mažesni kaip 500 t bendrosios talpos keleiviniai laivai privalo turėti mažiausiai vieną gelbėjimo valtį, atitinkančią Kodekso 5.1 skyriaus nuostatas.
3. Nuleistų į vandenį gelbėjimosi plaustų surinkimas į grupes ir lydėjimas.
3.1. Keleiviniai laivai privalo turėti tiek gelbėjimosi valčių ir gelbėjimo valčių, kad visiems laive esantiems žmonėms paliekant laivą kiekvienai šių valčių netektų lydėti daugiau kaip iš šešių gelbėjimosi plaustų susidedančių grupių.
3.2. Trumpo nuotolio tarptautiniams reisams skirti keleiviniai laivai, atitinkantys II-1 skyriaus 6 taisyklės 5 punkte nurodytus specialius dalijimo į skyrius normatyvus, privalo turėti tiek gelbėjimosi valčių ir gelbėjimo valčių, kad visiems laive esantiems žmonėms paliekant laivą kiekvienai šių valčių netektų lydėti daugiau kaip iš devynių gelbėjimosi plaustų susidedančių grupių.
22 taisyklė
Asmeninės gelbėjimosi priemonės
1. Gelbėjimo ratai.
1.1. Bet kuriame keleiviniame laive privaloma turėti ne mažesnį už šioje lentelėje nurodytą gelbėjimo ratų, atitinkančių 7 taisyklės 1 punkto bei Kodekso 2.1 skyriaus nuostatas, skaičių:
| Laivo ilgis metrais |
Minimalus gelbėjimo ratų skaičius |
| Mažesnis kaip 60 |
8 |
| 60 ir mažesnis kaip 120 |
12 |
| 120 ir mažesnis kaip 180 |
18 |
| 180 ir mažesnis kaip 240 |
24 |
| 240 ir didesnis |
30 |
2. Gelbėjimosi liemenės.
2.1. Be 7 taisyklės 2 punkte nurodytų gelbėjimosi liemenių, kiekviename keleiviniame laive turi būti ir ne mažiau kaip 5 proc. bendro laive esančių asmenų skaičiaus atitinkantis gelbėjimosi liemenių skaičius. Šios gelbėjimosi liemenės laikomos gerai matomose denio arba rinkimosi avariniais atvejais postų vietose.
2.2. Jei keleiviams skirtos gelbėjimosi liemenės laikomos kajutėse, esančiose atokiai nuo tiesioginių maršrutų tarp viešųjų patalpų ir rinkimosi avariniais atvejais postų, šiems keleiviams pagal 7 taisyklės 2.2 punkto nuostatas skiriamos papildomos gelbėjimosi liemenės išdėstomos arba viešosiose patalpose, arba rinkimosi avariniais atvejais postuose, arba prie šias vietas tiesiai jungiančių maršrutų. Šios gelbėjimosi liemenės sudedamos taip, kad jas išdalijant ir velkantis nebūtų kliudoma organizuotam žmonių judėjimui į rinkimosi avariniais atvejais ir įlaipinimo į gelbėjimosi valtis ir plaustus postus.
3. Gelbėjimosi liemenių žibintai.
3.1. Visuose keleiviniuose laivuose turimos visos gelbėjimosi liemenės privalo turėti Kodekso 2.2.3 punkto nuostatas atitinkantį žibintą.
3.2. Administracija gali pripažinti nevisiškai Kodekso 2.2.3 punkto nuostatas atitinkančius iki 1998 m. liepos 1 d. pastatytų keleivinių laivų gelbėjimosi liemenių žibintus tol, kol jie bus pakeisti įprastine tvarka, arba iki pirmosios po 2002 m. liepos 1 d. atliekamos apžiūros, atsižvelgiant į tai, kas įvyktų anksčiau.
4. Gelbėjimosi kostiumai ir šiluminės apsaugos priemonės.
4.1. Visuose keleiviniuose laivuose kiekvienai iš laivo gelbėjimosi valčių privaloma turėti mažiausiai po tris gelbėjimosi kostiumus, atitinkančius Kodekso 2.3 skyriaus nuostatas ir papildomai po šiluminės apsaugos priemonę, atitinkančią Kodekso 2.5 skyriaus nuostatas kiekvienam iš tų šioje gelbėjimo valtyje esančių asmenų, kurie neturi gelbėjimosi kostiumų. Šių gelbėjimosi kostiumų ir šiluminės apsaugos priemonių neprivaloma turėti:
4.1.2. jei laivas nuolat plaukioja tik šilto klimato sąlygomis*, kuriomis, Administracijos nuomone, šie kostiumai ir šios priemonės nebūtinos.
1. Keleiviniuose laivuose įlaipinimo į gelbėjimosi valtis ir plaustus priemonių konstrukcija privalo užtikrinti, kad:
1.1. į visas gelbėjimosi valtis žmonės butų įlaipinami ir jose iš laivo nuleidžiami arba tiesiai iš valties išdėstymo vietos, arba iš įlaipinimo denio, bet ne iš abiejų šių vietų;
2. Gelbėjimo valtims skirtos priemonės turi užtikrinti, kad į gelbėjimo valtį būtų galima įlipti ir ją nuleisti tiesiai iš tos vietos, kurioje ji yra, kartu su joje esančiais visais jai priskirtos įgulos nariais. Nepaisant 1.1 punkto nuostatų, jei gelbėjimo valtis kartu yra ir gelbėjimosi valtis, ir jei į kitas gelbėjimosi valtis žmonės įlaipinami ir jose iš laivo nuleidžiami iš įlaipinimo denio, šios priemonės turi užtikrinti, kad į tokią gelbėjimo valtį taip pat būtų galima įlipti ir ją nuleisti iš įlaipinimo denio.
24 taisyklė
Gelbėjimosi valčių ir plaustų išdėstymas
Nustatant gelbėjimosi valčių ir plaustų išdėstymo aukštį keleiviniame laive, privaloma atsižvelgti į 13 taisyklės 1.2 punkto nuostatas, į II-2 skyriaus 28 taisyklės* nuostatas dėl žmonių evakuacijos, į laivo dydį bei į galimas laivo eksploatacijos zonos sąlygas. Keltuvais nuleidžiamų gelbėjimosi valčių ir plaustų gelbėjimosi valties arba plausto keltuvo svirties viršūnė, kai valtis arba plaustas yra įlaipinimo padėtyje, turi būti, kiek tai praktiškai įmanoma, ne aukščiau kaip per 15 m nuo vaterlinijos, kai laivo mažiausia eksploatacinė apkrova.
25 taisyklė
Rinkimosi avariniais atvejais postai
Papildant 11 taisyklės nuostatas, kiekvienas keleivinis laivas privalo turėti keleivių rinkimosi avariniais atvejais postus, kurie:
1. būtų netoli įlaipinimo į gelbėjimosi valtis ir plaustus postų, taip pat galėtų užtikrinti, kad keleiviai lengvai į juos patektų, jei abu tokios paskirties postai nebūtų toje pačioje vietoje;
2. turėtų pakankamai ploto keleiviams surinkti ir instruktuoti, bet ne mažiau kaip po 0,35 kv. m vienam keleiviui.
26 taisyklė
Papildomos nuostatos dėl keleivinių ro-ro laivų
1. Ši taisyklė taikoma visiems keleiviniams ro-ro laivams. Keleiviniai ro-ro laivai, pastatyti:
1.1. 1998 m. liepos 1 d. arba vėliau, turi atitikti 2.3, 2.4, 3.1, 3.2, 3.3, 4 ir 5 punktų nuostatas;
1.2. 1986 m. liepos 1 d. arba vėliau, bet iki 1998 m. liepos 1 d., turi atitikti 5 punkto nuostatas ne vėliau kaip iki pirmosios po 1998 m. liepos 1 d. atliekamos periodinės apžiūros ir 2.3, 2.4, 3 ir 4 punktų nuostatas ne vėliau kaip iki pirmosios po 2000 m. liepos 1 d. atliekamos periodinės apžiūros;
1.3. iki 1986 m. liepos 1 d., turi atitikti 5 punkto nuostatas ne vėliau kaip iki pirmosios po 1988 m. liepos 1 d. atliekamos periodinės apžiūros ir 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 3 ir 4 punktų nuostatas ne vėliau kaip iki pirmosios po 2000 m. liepos 1 d. atliekamos periodinės apžiūros;
2. Gelbėjimosi plaustai.
2.1. Keleivinio ro-ro laivo gelbėjimosi plaustams abiejuose laivo bortuose po lygiai išdėstomos Kodekso 6.2 skyriaus nuostatas atitinkančios jūrų laivų evakuacijos sistemos arba Kodekso 6.1.5 punkto nuostatas atitinkančios nuleidimo priemonės.
2.2. Kiekvienas keleivinių ro-ro laivų gelbėjimosi plaustas privalo turėti 13.4 taisyklės nuostatas atitinkančias laisvo išplaukimo priemones.
2.3. Keleiviniuose ro-ro laivuose naudojamasi tik tokio tipo gelbėjimo plaustais, kurie turi įlaipinimą lengvinančią priemonę, atitinkančią Kodekso 4.2.4.1 punkto arba, atitinkamai, 4.3.4.1 punkto nuostatas.
2.4. Visi keleivinių ro-ro laivų gelbėjimosi plaustai turi būti arba automatiškai prisipučiantys ir automatiškai atsiverčiantys gelbėjimosi plaustai, arba dengti dvipusiai gelbėjimosi plaustai, kurie išlaiko stovumą banguojančioje jūroje ir kuriuos galima saugiai eksploatuoti nepaisant to, kuria puse į viršų jie plaukia. Arba kitaip, laivas be jo įprastinio gelbėjimosi plaustų komplekto privalo papildomai turėti tokio bendro talpumo automatiškai prisipučiančių ir atsiverčiančių arba dengtų dvipusių gelbėjimo plaustų, kad juose tilptų mažiausiai 50 proc. žmonių, kuriems nepaskirtos vietos gelbėjimosi valtyse. Šis papildomas gelbėjimosi plaustų talpumas nustatomas remiantis aritmetiniu skirtumu tarp bendro laive esančių asmenų skaičiaus ir asmenų, kuriems skirtos vietos gelbėjimosi valtyse, skaičiaus. Kiekvienas toks plaustas turi būti Administracijos patvirtintas atsižvelgiant į Organizacijos priimtas rekomendacijas.*
2.5 Keleivinių ro-ro laivų gelbėjimosi plaustai aprūpinami avariniais radaro atsakikliais,+ kurie paskirstomi pagal proporciją „vienas atsakiklis keturiems gelbėjimosi plaustams“. Atsakiklis turi būti įtaisytas gelbėjimosi plausto viduje taip, kad plaustui išsiskleidus atsakiklio antenos viršūnė būtų aukščiau kaip per vieną metrą nuo vandens, išskyrus dengtus dvipusius gelbėjimosi plaustus, kuriuose atsakiklis turi būti tokios konstrukcijos, kad jį lengvai galėtų pasiekti ir surinkti plauste esantys žmonės. Kiekvieną atsakiklį turi būti įmanoma surinkti rankomis plaustui išsiskleidus. Plaustų su atsakikliais konteineriai aiškiai paženklinami.
3. Greitaeigės gelbėjimo valtys.
3.1. Bent viena iš keleivinio ro-ro laivo gelbėjimo valčių turi būti greitaeigė gelbėjimo valtis, Administracijos patvirtinta atsižvelgiant į Organizacijos priimtas rekomendacijas.*
3.2. Kiekvienai greitaeigei gelbėjimo valčiai turi būti priskirta tinkama Administracijos patvirtinta nuleidimo priemonė. Priimdama sprendimą patvirtinti šias nuleidimo priemones, Administracija turi atsižvelgti į tai, kad greitaeigė gelbėjimo valtis pagal jos paskirtį turi būti nuleidžiama į vandenį ir iškeliama iš vandens net atšiauriomis ir nepalankiomis oro sąlygomis, taip pat atsižvelgti į Organizacijos priimtas rekomendacijas.*
3.3. Kiekvienai iš greitaeigių gelbėjimo valčių parengiama ir reguliariai apmokoma bent po dvi įgulas, atsižvelgiant į Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo (STCW) kodekso nuostatas bei į Organizacijos priimtas rekomendacijas+ ir apimant visus žmonių gelbėjimo, šių valčių valdymo, manevravimo ir eksploatacijos įvairiomis sąlygomis bei jų automatinio atsivertimo apsivertus aspektus.
3.4. Jei iki 1997 m. liepos 1 d. pastatyto keleivinio ro-ro laivo konstrukcija arba dydis neleidžia jame įtaisyti greitaeigės gelbėjimo valties pagal 3.1 punkto nuostatas, greitaeigę gelbėjimo valtį leidžiama jame įtaisyti vietoj vienos iš turimų gelbėjimosi valčių, kuri pripažinta gelbėjimo valtimi, arba laivuose, pastatytuose iki 1986 m. liepos 1 d., vietoj valčių, skirtų naudotis nepaprastose situacijose; tačiau tam privaloma laikytis šių sąlygų:
3.1. įtaisytai gelbėjimo valčiai turi būti priskirta 3.2 punkto nuostatas atitinkanti nuleidimo priemonė;
3.2. bendro gelbėjimosi valčių ir plaustų talpumo sumažėjimas, atsiradęs dėl valčių keitimo kitokiomis, kompensuojamas įtaisant gelbėjimo plaustus, kurie talpintų mažiausiai tiek pat žmonių, kiek jų tilpo keičiamoje gelbėjimosi valtyje;
4. Priemonės žmonėms gelbėti iš vandens.++
4.1. Kiekvienas keleivinis ro-ro laivas aprūpinamas veiksmingomis priemonėmis, skirtomis greitai iškelti iš vandens gelbėjamus žmones ir juos perkelti iš gelbėjimo priemonių arba gelbėjimosi valčių ir plaustų į laivą.
4.2. Gelbėjamų žmonių perkėlimo į laivą priemonė gali būti jūrų laivų evakuacijos sistemos dalis arba specialiai gelbėjimui skirtos sistemos dalis.
5. Gelbėjimosi liemenės.
5.1. Nepaisant 7 taisyklės 2 punkto ir 22 taisyklės 2 punkto nuostatų, pakankamas gelbėjimosi liemenių skaičius turi būti laikomas ir netoli rinkimosi avariniais atvejais postų, kad keleiviams nereikėtų grįžti pasiimti gelbėjimosi liemenių iš savo kajučių.
2. Informacija apie asmenis, pranešusius, kad avarinėse situacijose jiems būtų reikalinga speciali globa arba pagalba, registruojama ir prieš laivui išplaukiant perduodama laivo kapitonui.
3. Be to, ne vėliau kaip nuo 1999 m. sausio 1 d. privaloma galimai paieškai ir gelbėjimui registruoti visų laive esančių asmenų pavardes ir lytį, nurodant, ar asmuo yra suaugęs, vaikas ar kūdikis.
4. Informacija, nurodyta 1, 2 ir 3 punktuose, turi būti saugoma krante ir prireikus lengvai prieinama paieškos ir gelbėjimo tarnyboms.
5. Administracija gali išimties tvarka atleisti keleivinius laivus nuo privalėjimo vykdyti 3 punkto nuostatas, jei dėl šių laivų planinių reisų pobūdžio parengti tokius sąrašus būtų praktiškai neįmanoma.
28 taisyklė
Sraigtasparnių nusileidimo ir žmonių pakėlimo į sraigtasparnius aikštelės
1. Visuose keleiviniuose ro-ro laivuose turi būti įrengtos aikštelės, iš kurių į sraigtasparnius pakeliami žmonės; šios aikštelės turi būti Administracijos patvirtintos atsižvelgiant į Organizacijos priimtas rekomendacijas.*
2. 130 m ilgio ir ilgesniuose keleiviniuose ro-ro* laivuose, pastatytuose 1999 m. liepos 1 d. arba vėliau, įrengiama sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, Administracijos patvirtinta atsižvelgiant į Organizacijos priimtas rekomendacijas.+
29 taisyklė
Keleivinių laivų kapitonams sprendimus priimti padedanti sistema
1. Ši taisyklė taikoma visiems keleiviniams laivams. Iki 1997 m. liepos 1 d. pastatyti keleiviniai laivai privalo atitikti šios taisyklės nuostatas ne vėliau kaip per pirmą po 1999 m. liepos 1 d. atliekamą periodinę apžiūrą.
2. Kiekvieno keleivinio laivo valdymo tiltelyje turi būti sistema, padedanti priimti sprendimus, kai laivas atsiduria kritiškose situacijose.
3. Šią sistemą mažiausiai turi sudaryti spausdintas veiksmų kritiškose situacijose planas arba planai. ++ Šiame plane arba šiuose planuose turi būti nurodytos visos kritiškos situacijos, kurias būtų galima numatyti iš anksto, įskaitant šias pagrindines kritinių situacijų grupes (bet jomis neapsiribojant):
4. Veiksmų kritiškose situacijose plane arba planuose nurodytos šių veiksmų procedūros turi padėti kapitonams priimti sprendimus susidarius bet kokiai kritiškų situacijų kombinacijai.
5. Veiksmų kritiškose situacijose planas arba planai turi būti vienalytės struktūros ir patogūs naudotis. Kai taikytina, apgadinimų įtakai kontroliuoti turi būti remiamasi faktine laivo apkrova, kuri buvo apskaičiuota šio keleivinio laivo stovumui nustatyti reiso metu.
6. Be spausdinto veiksmų kritinėse situacijose plano arba planų, Administracija gali leisti ant tiltelio naudotis kompiuterizuota pagalbos priimti sprendimus sistema, kuri rodytų visą informaciją, esančią veiksmų kritinėse situacijose plane arba planuose, procedūrų aprašyme, kontroliniuose sąrašuose ir t. t., ir galėtų pateikti rekomenduojamų veiksmų įmanomose numatyti kritinėse situacijose sąrašą.
30 taisyklė
Mokymas
2. Keleiviniuose laivuose mokymas palikti laivą ir gaisrinis mokymas vyksta kas savaitę. Nėra privaloma, kad visa įgula dalyvautų kiekviename mokyme, tačiau kiekvienas įgulos narys privalo, kaip nurodyta 19 taisyklės 3.2 punkte, kiekvieną mėnesį dalyvauti mokyme palikti laivą ir gaisriniame mokyme. Keleivius reikia primygtinai raginti šį mokymą stebėti.
KROVININIAI LAIVAI
(Papildomos nuostatos)
31 taisyklė
Gelbėjimosi valtys ir plaustai ir gelbėjimo valtys
1. Gelbėjimosi valtys ir plaustai.
1.1. Krovininiai laivai privalo turėti:
1.1.1. vieną ar daugiau visiškai uždarų gelbėjimosi valčių, atitinkančių Kodekso 4.6 skyriaus nuostatas; šios valtys, esančios prie kiekvieno laivo borto, turi būti tokio bendro talpumo, kad jose sutilptų visi laive esantys žmonės;
1.1.2. be to, vieną ar daugiau pripučiamųjų arba standžios konstrukcijos gelbėjimosi plaustų, atitinkančių Kodekso 4.2 arba 4.3 skyriaus reikalavimus, išdėstytų taip, kad juos būtų įmanoma lengvai perkelti nuo vieno borto prie kito vieno atviro denio lygyje ir tokio bendro talpumo, kad juose sutilptų visi laive esantys žmonės. Jei gelbėjimosi plaustas arba plaustai nėra išdėstyti taip, kad juos būtų įmanoma lengvai perkelti nuo vieno borto prie kito vieno atviro denio lygyje, prie kiekvieno borto esančių gelbėjimosi plaustų talpumo turi užtekti sutalpinti visiems laive esantiems žmonėms.
1.2. vietoj to, kas nurodyta 1.1 punkto nuostatose, krovininiams laivams leidžiama turėti:
1.2.1. vieną ar daugiau Kodekso 4.7 skyriaus nuostatas atitinkančių laisvo kritimo būdu nuleidžiamų gelbėjimosi valčių, kurias būtų įmanoma laisvo kritimo būdu nuleisti į vandenį per laivagalį, tokio bendro talpumo, kad jose sutilptų visi laive esantys žmonės;
1.2.2. be to, vieną ar daugiau Kodekso 4.2 arba 4.3 skyriaus nuostatas atitinkančių pripučiamųjų arba standžios konstrukcijos gelbėjimosi plaustų, išdėstytų taip, kad prie abiejų bortų išdėstytų plaustų bendro talpumo užtektų sutalpinti visiems laive esantiems žmonėms. Mažiausiai prie vieno borto esantiems gelbėjimosi plaustams turi būti priskirtos nuleidimo priemonės.
1.3. vietoj to, kas nurodyta 1.1 ir 1.2 punktų nuostatose, mažesnio kaip 85 m ilgio krovininiams laivams, išskyrus naftos tanklaivius, chemikalų tanklaivius ir dujovežius, leidžiama laikytis šių nuostatų:
1.3.1. jie privalo turėti vieną ar daugiau Kodekso 4.2 arba 4.3 skyriaus nuostatas atitinkančių pripučiamųjų arba standžios konstrukcijos gelbėjimosi plaustų, išdėstytų taip, kad prie kiekvieno borto esančių plaustų bendro talpumo užtektų sutalpinti visiems laive esantiems žmonėms;
1.3.2. jei 1.3.1 punkte nurodyti gelbėjimosi plaustai nėra išdėstyti taip, kad juos butų įmanoma lengvai perkelti nuo vieno borto prie kito vieno atviro denio lygyje, privaloma papildomai turėti tiek ir tokių gelbėjimosi plaustų, kad prie kiekvieno borto išdėstytų plaustų bendro talpumo užtektų sutalpinti 150 proc. visų laive esančių žmonių;
1.3.3. jei 2 punkte nurodyta gelbėjimo valtis kartu yra Kodekso 4.6 skyriaus nuostatas atitinkanti visiškai uždara gelbėjimosi valtis, jos talpumą leidžiama įskaityti į 1.3.1 dalyje nurodytą bendrą talpumą, tačiau šiuo atveju prie kiekvieno borto esančių gelbėjimosi valčių ir plaustų bendro talpumo turi užtekti sutalpinti 150 proc. visų laive esančių žmonių;
1.3.4. tam atvejui, jei bet kuri viena iš gelbėjimosi valčių arba bet kuris vienas iš plaustų būtų prarasti arba taptų netinkamais naudotis, privaloma prie kiekvieno borto turėti pakankamai gelbėjimosi valčių ir plaustų (įskaitant išdėstytus taip, kad juos būtų įmanoma lengvai perkelti nuo vieno borto prie kito vieno atviro denio lygyje), kad juose galėtų sutilpti visi laive esantys žmonės.
1.4. Krovininiai laivai, kurių kraštutiniai laivapriekio arba laivagalio taškai horizontaliai daugiau kaip per 100 m nutolę nuo jiems arčiausių artimiausiai išdėstytų gelbėjimosi valčių ar plaustų galų, be 1.1.2 ir 1.2.2 punktuose nurodytų gelbėjimosi plaustų privalo turėti gelbėjimosi plaustą, esantį, kiek tai pagrįsta ir praktiškai įmanoma, kuo arčiau laivapriekio arba laivagalio, arba du plaustus – vieną kuo arčiau laivapriekio, o kitą kuo arčiau laivagalio. Šį gelbėjimosi plaustą arba šiuos plaustus leidžiama patikimai pritvirtinti taip, kad juos būtų įmanoma atpalaiduoti rankiniu būdu; jie neprivalo būti nuleidžiamo nuo patvirtintos nuleidimo priemonės gelbėjimosi plausto tipo.
1.5. Turi būti įmanoma davus signalą palikti laivą per 10 minučių visas gelbėjimosi valtis ir plaustus, reikalingus evakuoti iš laivo visiems jame esantiems žmonėms (išskyrus 16 taisyklės 1.1 punkte nurodytas gelbėjimosi valtis ir plaustus), nuleisti į vandenį kartu su visais jame esančiais žmonėmis ir visa įranga.
1.6. Chemikalų tanklaiviai ir dujovežiai, vežantys nuodingus garus ar dujas išskiriančius krovinius,* vietoj Kodekso 4.6 skyriaus nuostatas atitinkančių visiškai uždarų gelbėjimosi valčių privalo turėti gelbėjimosi valtis su Kodekso 4.8 skyriaus nuostatas atitinkančia autonomine oro tiekimo sistema.
1.7. Naftos tanklaiviai, chemikalų tanklaiviai ir dujovežiai, vežantys krovinius, kurių užsiliepsnojimo taško temperatūra neviršija 60°C (išbandant uždarame tiglyje), vietoj Kodekso 4.6 skyriaus nuostatas atitinkančių visiškai uždarų gelbėjimosi valčių privalo turėti nuo ugnies apsaugotas gelbėjimosi valtis, atitinkančias Kodekso 4.9 skyriaus nuostatas.
2. Gelbėjimo valtys.
Krovininiai laivai privalo turėti mažiausiai vieną Kodekso 5.1 skyriaus nuostatas atitinkančią gelbėjimo valtį. Kaip gelbėjimo valtį leidžiama naudoti vieną iš gelbėjimosi valčių, tačiau ji turi atitikti ir gelbėjimo valtims taikomas nuostatas.
3. Visi iki 1986 m. liepos 1 d. pastatyti krovininiai laivai be savo turimų gelbėjimosi valčių privalo turėti ir:
3.1. vieną arba daugiau gelbėjimosi plaustų, kuriuos būtų įmanoma nuleisti į vandenį iš bet kurio borto, tokio bendro talpumo, kad jo užtektų sutalpinti visiems laive esantiems žmonėms. Šis gelbėjimosi plaustas arba plaustai pritvirtinami laive plona virve arba jai lygiaverte gelbėjimosi plausto tvirtinimo priemone, kuri plaustą automatiškai atpalaiduotų nuo skęstančio laivo;
3.2. jei kraštutiniai laivapriekio arba laivagalio taškai horizontaliai daugiau kaip per 100 m nutolę nuo jiems artimiausiai išdėstytų gelbėjimosi valčių ar plaustų galų, be 3.1 punkte nurodytų gelbėjimosi plaustų, privalo turėti gelbėjimosi plaustą esantį, kiek tai pagrįsta ir praktiškai įmanoma, kuo arčiau laivapriekio arba laivagalio, arba du plaustus – vieną kuo arčiau laivapriekio, o kitą kuo arčiau laivagalio. Nepaisant 3.1 punkto nuostatų, šį gelbėjimosi plaustą arba šiuos plaustus leidžiama patikimai pritvirtinti taip, kad juos būtų įmanoma atpalaiduoti rankiniu būdu.
32 taisyklė
Asmeninės gelbėjimosi priemonės
1. Gelbėjimo ratai.
1.1. Krovininiai laivai privalo turėti ne mažesnį už šioje lentelėje nurodytą gelbėjimo ratų, atitinkančių 7 taisyklės 1 punkto bei Kodekso 2.1 skyriaus nuostatas, skaičių:
| Laivo ilgis metrais |
Minimalus gelbėjimo ratų skaičius |
| Mažesnis kaip 100 |
8 |
| 100 ir mažesnis kaip 150 |
10 |
| 150 ir mažesnis kaip 200 |
12 |
| 200 ir didesnis |
14 |
Savijungiai gelbėjimo ratų žibintai, nurodyti 7 taisyklės 1.3 punkte, tanklaiviuose turi būti iš elektros baterijos maitinamo žibinto tipo.
2. Gelbėjimosi liemenių žibintai.
2.2. Krovininiuose laivuose visos gelbėjimosi liemenės privalo turėti Kodekso 2.2.3 punkto nuostatas atitinkantį žibintą.
2.3. Administracija gali pripažinti nevisiškai Kodekso 2.2.3 punkto nuostatas atitinkančius iki 1998 m. liepos 1 d. pastatytų keleivinių laivų gelbėjimosi liemenių žibintus tol, kol jie bus pakeisti įprastine tvarka arba iki pirmosios po 2001 m liepos 1 d. atliekamos apžiūros, atsižvelgiant į tai, kas įvyktų anksčiau.
3. Gelbėjimosi (hidrokostiumai) kostiumai ir šiluminės apsaugos priemonės.
3.2. Kiekvienai krovininių laivų gelbėjimosi valčiai privaloma turėti mažiausiai po tris gelbėjimosi kostiumus, atitinkančius Kodekso 2.3 skyriaus nuostatas, arba, jei Administracija mano tai esant reikalinga ir įgyvendinama, po vieną Kodekso 2.3 skyriaus nuostatas atitinkantį gelbėjimosi kostiumą kiekvienam iš laive esančių žmonių; tačiau be šiluminės apsaugos priemonių, nurodytų Kodekso 4.1.5.1.24, 4.4.8.31 ir 5.1.2.2.13 punktuose laive esantiems žmonėms, neaprūpintiems gelbėjimosi kostiumais, privalo papildomai būti Kodekso 2.5 skyriaus nuostatas atitinkančios šiluminės apsaugos priemonės. Šių gelbėjimosi kostiumų ir šiluminės apsaugos priemonių laive turėti neprivaloma, jei jis:
3.2.1. arba iš abiejų bortų turi visiškai uždaras gelbėjimosi valtis, išdėstytas taip, kad prie kiekvieno borto esančios valtys kartu talpintų visus laive esančius žmones;
3.2.2. arba turi visiškai uždaras gelbėjimosi valtis, nuleidžiamas į vandenį per laivagalį laisvo kritimo būdu, kurios kartu talpina visus laive esančius žmones, į jas įlaipinamus ir nuleidžiamus į vandenį tiesiai iš šių valčių buvimo vietos; be to, iš abiejų bortų turi gelbėjimosi plaustus, išdėstytus taip, kad prie kiekvieno borto esantys plaustai kartu talpintų visus laive esančius žmones;
3.2.3. arba nuolat plaukioja tik šilto klimato sąlygomis*, kuriomis, Administracijos nuomone, šie kostiumai ir šios priemonės nebūtinos.
3.3. Krovininiuose laivuose, atitinkančiuose 31 taisyklės 1.3 punkto nuostatas, privalo būti po Kodekso 2.3 skyriaus nuostatas atitinkantį gelbėjimosi kostiumą kiekvienam laive esančiam asmeniui; ši nuostata laivui netaikoma, jei jis:
3.3.2. turi gelbėjimosi plaustus, kuriuose įrengtos keltuvams lygiavertės patvirtintos priemonės, kuriomis įmanoma naudotis iš abiejų laivo bortų ir kurios leidžia žmonėms įlipti į plaustus nepatekus į vandenį;
3.4. Šioje taisyklėje nurodytais gelbėjimosi kostiumais leidžiama naudotis ir tais atvejais, kuriems taikomos 7 taisyklės 3 punkto nuostatos.
1. Krovininio laivo įsodinimo į gelbėjimosi valtis ir plaustus priemonių konstrukcija privalo užtikrinti, kad į gelbėjimosi valtis žmonės būtų įlaipinami ir jose iš laivo nuleidžiami tiesiai iš valties, o į keltuvais nuleidžiamus gelbėjimosi plaustus žmonės būtų įlaipinami ir juose iš laivo nuleidžiami iš aikštelės, esančios prie pat plausto, arba iš vietos, į kurią pagal 13 taisyklės 5 punkto nuostatas plaustas perkeliamas prieš jį nuleidžiant.
NUOSTATOS DĖL GELBĖJIMOSI PRIEMONIŲ IR ĮRANGOS
34 taisyklė
Visos gelbėjimosi priemonės ir įranga turi atitikti joms taikomas Kodekso nuostatas.
ĮVAIRIOS NUOSTATOS
35 taisyklė
Gelbėjimosi ir išgyvenimo mokomasis vadovas ir laive naudojamos mokymo priemonės
2. Visose įgulos valgyklose ir poilsio patalpose arba kiekvienoje iš įgulos kajučių turi būti 3 punkto nuostatas atitinkantis gelbėjimosi ir išgyvenimo mokomasis vadovas.
3. Gelbėjimosi ir išgyvenimo mokomasis vadovas, kurį gali sudaryti kelios brošiūros, turi apimti nurodymus ir paaiškinimus apie laive esančias gelbėjimosi priemones ir apie tinkamiausius būdus išgyventi, parašytus lengvai suprantama kalba ir, kur įmanoma, paaiškinamus iliustracijomis. Bet kuri šios informacijos dalis vietoj spausdinto vadovo gali būti pateikiama garso ir vaizdo priemonėmis. Išsamiai paaiškinami šie dalykai:
3.1. kaip apsivilkti, atitinkamai, gelbėjimosi liemenes, gelbėjimosi kostiumus ir apsauginius kostiumus;
3.3. įlaipinimas į gelbėjimosi valtis ir plaustus ir gelbėjimo valtis, jų nuleidimas į vandenį ir atskyrimas nuo laivo, įskaitant (jei pritaikoma) naudojimąsi jūrų laivų evakuacijos sistemomis;
3.13. gelbėjimosi valčių ir plaustų bei gelbėjimo valčių iškėlimas, įskaitant pastatymą į jų laikymo vietas ir pritvirtinimą jose;
3.16. žmonių gelbėjimo būdai, įskaitant naudojimąsi sraigtasparnio turima gelbėjimo įranga (stropais, krepšiais, neštuvais), gelbėjimo kelnėmis ir kranto gelbėjamąja įranga bei laivo turimu lyno perdavimo prietaisu;
4. Kiekvienas laivas, kuriame įrengta jūrų laivų evakuacijos sistema, privalo turėti mokymo naudotis šia sistema priemones.
36 taisyklė
Laivo techninės priežiūros instrukcijos
Laivo gelbėjimo priemonių techninės priežiūros instrukcijos turi būti lengvai suprantamos, kiek įmanoma, iliustruotos ir kiekvienai iš priemonių atitinkamai turi apimti šiuos dalykus:
7. atliekamų patikrinimų ir techninės priežiūros registracijos žurnalą.
37 taisyklė
Avarinis tvarkaraštis ir avarinės instrukcijos
1. Avariniame tvarkaraštyje turi būti išsamiai apibūdintos Kodekso 7.2 skyriuje nurodytos bendrojo pavojaus signalizacijos ir viešojo informavimo sistemos bei aprašyti veiksmai, kurių, paskelbus pavojaus signalą, turi imtis įgula ir keleiviai. Taip pat nurodoma, kokiu būdu skelbiamas įsakymas palikti laivą.
2. Kiekviename laive turi būti nustatytos procedūros kajutėse užblokuotų keleivių paieškai ir gelbėjimui.
3. Avariniame tvarkaraštyje nurodomos kitiems įgulos nariams paskirtos pareigos, iš jų:
3.1. vandeniui nepralaidžių durų, priešgaisrinių durų, sklendžių, špigatų, borto iliuminatorių, šviesos liukų, borto angų ir kitų panašių laivo angų uždarymas;
3.2. įrangos ir reikmenų pristatymas į gelbėjimosi valtis ir plaustus bei kitas gelbėjimosi priemones;
4. Nurodomi vadovaujantieji laivo specialistai, kurie privalo užtikrinti tinkamą gelbėjimosi ir priešgaisrinių priemonių priežiūrą ir nuolatinę parengtį.
5. Įgulos sąraše nurodoma, kas turėtų pakeisti negalinčius pareigų atlikti svarbiausius asmenis, atsižvelgiant į tai, kad skirtingos avarinės situacijos gali pareikalauti skirtingų veiksmų.
6. Įgulos sąraše nurodomos įgulos nariams avariniais atvejais nustatytos pareigos, susijusios su keleiviais. Šios pareigos turi apimti:
7. Avarinis tvarkaraštis sudaromas prieš laivui išplaukiant į jūrą. Jei po to, kai avarinis tvarkaraštis buvo sudarytas, įguloje įvyksta bet kokių pakeitimų, dėl kurių reikėtų daryti pakeitimus ir avariniame tvarkaraštyje, laivo kapitonas arba ištaiso avarinį tvarkaraštį, arba vietoj jo parengia naują tvarkaraštį.
| A dalis |
Bendrosios nuostatos |
| 1 |
Taikymas |
| 2 |
Sąvokos ir apibrėžtys |
| 3 |
Išimtys |
| 4 |
Privalomieji funkciniai reikalavimai |
| B dalis |
Šalių įsipareigojimai |
| 5 |
Nuostatos dėl radijo ryšio tarnybų |
| 5-1 |
Pasaulinės jūrų avarijų ir saugumo sistemos atpažįstamieji ženklai |
| C dalis |
Laivams skirtos nuostatos |
| 6 |
Radijo ryšio įrenginiai |
| 7 |
Radijo ryšio įranga: bendroji dalis |
| 8 |
Radijo ryšio įranga: jūrų rajonas Al |
| 9 |
Radijo ryšio įranga: jūrų rajonai Al ir A2 |
| 10 |
Radijo ryšio įranga: jūrų rajonai Al, A2 ir A3 |
| 11 |
Radijo ryšio įranga: jūrų rajonai Al, A2, A3 ir A |
| 12 |
Budėjimas |
| 13 |
Energijos šaltiniai |
| 14 |
Eksploatacijos reikalavimai |
| 15 |
Nuostatos dėl techninės priežiūros |
| 16 |
Radijo ryšio palaikymo personalas |
| 17 |
Radijo ryšio registravimas |
| 18 |
Informacijos apie laivo koordinates atnaujinimas |
A dalis
Bendrosios nuostatos
1 taisyklė
Taikymas
1. Jei nenurodyta kitaip, šis skyrius taikomas visiems laivams, kuriems taikomos šios taisyklės, taip pat 300 bendrosios talpos ir didesniems krovininiams laivams.
2. Laivams, kuriems šios taisyklės paprastai taikomos, šis skyrius netaikomas jiems plaukiojant Šiaurės Amerikos Didžiuosiuose ežeruose ir šiuos ežerus jungiančiuose bei į juos įtekančiuose vandenyse iki pat jų rytinės ribos ties žemutiniu išplaukimu iš Sen Lambero (St. Lamberf) šliuzo prie Monrealio, Kanados Kvebeko provincijoje.*
3. Nė viena iš šio skyriaus nuostatų negali kliudyti bet kokiam patyrusiam nelaimę laivui, gelbėjimosi valčiai ar plaustui arba asmeniui pasinaudoti bet kokiomis jų turimomis priemonėmis tam, kad atkreiptų į save dėmesį, praneštų apie savo buvimo vietą ir gautų pagalbą.
2 taisyklė
Sąvokos ir apibrėžtys
1. Šiame skyriuje vartojamos sąvokos:
1.1. Ryšys tarp laivų tiltelių – saugumo ryšys tarp laivų, palaikomas iš vietų, iš kurių šie laivai paprastai valdomi.
1.2. Nuolatinis stebėjimas – toks stebėjimas, kai tam tikrą budėjimą, kurio metu palaikomas radijo ryšys, leidžiama pertraukti tik trumpiems protarpiams, kai dėl laivo aparatūros priėmimo išgalių pablogėja arba blokuojamas laivo ryšys arba kai atliekama įrangos periodinė techninė priežiūra ar patikrinimai.
1.3. Skaitmeninis selektyvus iškvietimas (angl. DSC) – tai Tarptautinio radijo ryšio konsultacinio komiteto (angl. CCIR)* atitinkamas rekomendacijas atitinkantis būdas, kai naudojantis skaitmeniniais kodais sudaromas ryšys tarp radijo stočių ar jų grupės informacijai perduoti.
1.4. Tiesioginio spausdinimo telegrafas – automatinės telegrafijos priemonė, atitinkanti Tarptautinio radijo ryšio konsultacinio komiteto (angl. CCIR)* atitinkamas rekomendacijas.
1.5. Bendrosios paskirties radijo ryšys – tai apsikeitimas eksploatacinio pobūdžio ir viešąja informacija, kuri nėra nelaimės, skubūs arba saugumo pranešimai, naudojantis radijo ryšio priemonėmis.
1.6. Inmarsat+ – organizacija, įsteigta pagal 1976 m. rugsėjo 3 d. priimtą Tarptautinę jūrų laivybos palydovų organizacijos konvenciją.
1.7. Tarptautinė tarnyba NAVTEX – koordinuoto jūrų saugumo informacijos perdavimo ir automatinio priėmimo 518 kHz dažniu sistema, kuri naudojasi siauro diapazono tiesioginio spausdinimo anglų kalba telegrafu.++
1.9. Jūrų laivybos saugumo informacija – laivams perduodami navigaciniai ir meteorologiniai įspėjimai, meteorologinės prognozės ir kiti su saugumu susiję skubaus pobūdžio pranešimai.
1.10. Poliarinių orbitų palydovų tarnyba – poliarinių orbitų palydovų, kurie priima ir perduoda iš palydovinių EPIRB gaunamus nelaimės signalus ir informaciją ir nustato jų buvimo vietą, tarnyba.
1.11. Radijo ryšio reglamentas – Radijo ryšio reglamentas, kuris bet kuriuo metu yra naujausias galiojančios Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos priedas arba laikomas jos priedu.
1.12. Jurų rajonas A1 – rajonas, kurį aprėpia bent vienos kranto UTB radijo stoties ryšys radijo bangomis zona ir kuriame nuolat įmanoma perduoti nelaimės pranešimus DSC metodu; šio rajono ribas gali nustatyti Šalis.§
1.13. Jūrų rajonas A2 – rajonas, neįskaitant jūrų rajono Al, kurį aprėpia bent vienos vidutiniųjų bangų radijo stoties ryšys radijo bangomis zona ir kuriame nuolat įmanoma perduoti nelaimės signalus DSC metodu; šio rajono ribas gali nustatyti Šalis.§
1.14. Jūrų rajonas A3 – tai rajonas, neįskaitant jūrų rajonų Al ir A2, kuris patenka į vieno iš Inmarsat palydovų veikimo zoną ir kuriame nuolat įmanoma perduoti nelaimės pranešimus.
1.16. Pasaulinės jūrų avarijų ir saugumo sistemos (GMDSS) atpažįstamieji ženklai – tai jūrų mobiliosios tarnybos atpažįstamieji ženklai, laivo šaukiniai, Inmarsat atpažįstamieji ženklai ir eilės numerio tipo atpažįstamasis ženklas, kuriuos galima perduoti laivo įranga ir pagal kuriuos atpažįstamas laivas.
2. Visų kitų šiame skyriuje vartojamų sąvokų ir santrumpų, apibrėžtų Radijo ryšio reglamente ir 1979 m. Tarptautinėje jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijoje (SAR) (atsižvelgiant ir į galimus jų dalinius pakeitimus) reikšmės atitinka šių sąvokų ir santrumpų apibrėžtis šiame Reglamente ir šioje SAR konvencijoje.
3 taisyklė
Išimtys
1. Šalys mano, kad būtų labai pageidautina nenukrypti nuo šio skyriaus nuostatų; vis dėlto Administracijoms leidžiama atskiriems laivams taikyti dalines arba lygtines išimtis dėl 7–11 taisyklių nuostatų, jei:
2. Išimtys, nurodytos 1 punkte, gali būti taikomos tik:
2.1. jei sąlygos, turinčios įtakos saugumui, daro nepagrįstą arba nebūtiną visišką 7–11 taisyklių taikymą;
3. Kiekviena Administracija kaip galima anksčiau po kiekvienų metų sausio pirmos dienos Organizacijai pateikia pranešimą, kuriame nurodo visas per praėjusius kalendorinius metus pagal 1 ir 2 punkto sąlygas jos taikytas išimtis bei motyvus, kuriais remiantis šios išimtys buvo taikomos.
4 taisyklė
Privalomieji funkciniai reikalavimai*
1. Kiekviename laive jam plaukiant jūra turi būti įmanoma:
1.1. išskyrus 8 taisyklės 1.1 punkte ir 10 taisyklės 1.4.3 punkte nurodytus atvejus, perduoti iš laivo į krantą nelaimės pranešimą mažiausiai dviem atskiromis ir nepriklausomomis priemonėmis, kurių kiekviena naudotųsi skirtinga radijo ryšio tarnyba;
1.6. perduoti ir, kaip nurodyta V skyriaus 19 taisyklės 2.3.2 punkte, priimti signalus vietai nustatyti;†
1.8. atsižvelgiant į 15 taisyklės 8 punkto nuostatas – perduoti kranto radijo ryšio sistemoms arba tinklams ir iš jų priimti bendrosios paskirties radijo ryšio pranešimus;
B dalis
Šalių įsipareigojimai*
5 taisyklė
Nuostatos dėl radijo ryšio tarnybų
1. Kiekviena Šalis įsipareigoja, kiek ji tai laiko realiai įgyvendinama ir būtina, pati arba bendradarbiaudama su kitomis Šalimis, padaryti prieinamas atitinkamas kranto priemones, skirtas kosminėms ir antžeminėms radijo ryšio tarnyboms, tinkamai atsižvelgdama ir į Organizacijos rekomendacijas.+ Tokios tarnybos yra:
1.1. radijo ryšio tarnyba, per geostacionarius palydovus teikianti jūrų mobiliosios palydovinės tarnybos paslaugas;
1.2. radijo ryšio tarnyba, per poliarinių orbitų palydovus teikianti jūrų mobiliosios palydovinės tarnybos paslaugas;
2. Kiekviena Šalis įsipareigoja teikti Organizacijai informaciją, susijusią su kranto priemonėmis, skirtomis jūrų mobiliajai tarnybai, mobiliajai palydovinei tarnybai ir jūrų mobiliajai palydovinei tarnybai, teikiančioms paslaugas tiems jūrų rajonams, kuriuos ši Šalis nustatė prie savo krantų.§
5-1 taisyklė
Pasaulinės jūrų avarijų ir saugumo sistemos atpažįstamieji ženklai
2. Kiekviena Šalis įsipareigoja užtikrinti, kad bus imamasi tinkamų priemonių įregistruoti pasaulinei jūrų avarinio ryšio ir saugos sistemai (GMDSS) skirtus atpažįstamuosius ženklus ir pasiekti, kad šie atpažįstamieji ženklai visą parą būtų prieinami paieškos koordinavimo centrams. Tais atvejais, kai tai reikalinga, Šalis praneša apie šių atpažįstamųjų ženklų paskyrimą tarptautinėms organizacijoms, kurios tvarko jų registraciją.
C dalis
Laivams skirtos nuostatos
6 taisyklė
Radijo ryšio įrenginiai
1. Kiekvienas laivas privalo turėti radijo ryšio įrenginius, kurie viso numatomo reiso metu atitiktų 4 taisyklės funkcines nuostatas ir, jei tokiems įrenginiams netaikomos išimtys pagal 3 taisyklę, 7 taisyklės nuostatas, be to, atsižvelgiant į tai, per kokį jūrų rajoną ar rajonus laivas jam numatomu reisu turi plaukti, 8, 9, 10 arba 11 taisyklių nuostatas.
2. Privaloma, kad kiekvienas radijo ryšio įrenginys:
2.1. būtų įrengta taip, kad juo tinkamai naudotis nekliudytų jokia mechaninės, elektros ar kitokios kilmės žalinga įtaka, ir taip, kad būtų užtikrintas jo elektromagnetinis suderinamumas ir kad nebūtų žalinga jo sąveika su kita įranga bei sistemomis;
2.2. butų įrengtas taip, kad butų užtikrintas kuo didžiausias saugumo ir eksploatacinis patikimumas;
2.3. būtų apsaugotas nuo žalingo vandens, kraštutinių temperatūros svyravimų ir kitokių nepalankių aplinkos sąlygų poveikio;
2.4. turėtų patikimą stacionarios konstrukcijos elektros apšvietimo įrangą, kuri nepriklausytų nuo pagrindinio ir avarinio elektros energijos šaltinio ir pakankamai gerai apšviestų radijo ryšio įrenginio valdymo prietaisus;
3. UTB radiotelefono ryšio kanalai laivybos saugumui užtikrinti turi būti patogiai valdomi tiesiog iš laivo valdymo tiltelyje esančios laivui vadovauti skirtos vietos, be to, jei reikia, privaloma turėti radijo ryšio priemones ir laivo valdymo sparnuose. Pastaruoju atveju leidžiama naudotis nešiojamąja UTB radijo ryšio įranga.
4. Keleiviniuose laivuose laivui vadovauti skirtoje vietoje įrengiamas nelaimės pranešimų skydas. Šiame skyde turi būti arba vienintelis mygtukas, kurį nuspaudus būtų perduotas nelaimės pranešimas visais laive privalomais šios paskirties radijo ryšio įrenginiais, arba po mygtuką kiekvienam atskiram įrenginiui. Šis skydas visada turi aiškiai vizualiai parodyti, ar buvo nuspaustas bet kuris mygtukas ar mygtukai. Turi būti įtaisytos priemonės, neleidžiančios, kad mygtukas ar mygtukai būtų nuspausti netyčia. Jei antra priemonė nelaimės pranešimui perduoti yra palydovinis EPIRB ir jo neįmanoma įjungti nuotoliniu būdu, leidžiama, kad laivo valdymo tiltelyje netoli laivui vadovauti skirtos vietos būtų papildomas EPIRB.
5. Keleiviniuose laivuose informacija apie laivo buvimo vietą nuolat ir automatiškai perduodama visai su nelaimės pranešimų perdavimu tiesiogiai susijusiai radijo ryšio įrangai, kad ši informacija būtų įtraukta į pradinį nelaimės pranešimą, perduodamą nuspaudus mygtuką ar mygtukus nelaimės pranešimų skyde.
6. Keleiviniuose laivuose laivui vadovauti skirtoje vietoje įrengiamas nelaimės pranešimų signalizacijos skydas. Šis skydas turi vaizdo ir garso signalu pranešti apie bet kurį priimtą nelaimės pranešimą ar pranešimus, be to, parodyti, kurios iš radijo ryšio tarnybų šie nelaimės pranešimai buvo priimti.
7 taisyklė
Radijo ryšio įranga: bendrosios nuostatos
1. Kiekviename laive privalo būti:
1.1. UTB radijo ryšio įrenginys, pritaikytas informacijai perduoti ir priimti:
1.1.1 taikant DSC metodą 156,525 MHz dažniu (70 kanalu), turi būti įmanoma perduoti nelaimės pranešimus 70 kanalu iš vietos, iš kurios paprastai valdomas laivas;*
1.2. radijo ryšio įrenginys nuolatiniam DSC ryšiui UTB 70 kanalu palaikyti; jis gali būti atskiras nuo 1.1 punkte dalyje nurodyto įrenginio arba su juo sujungtas kaip vienas įrenginys;*
1.3. 9 GHz diapazone veikiantis radaro atsakiklis, kuris:
1.4. imtuvas, pritaikytas priimti tarptautinės NAVTEX tarnybos perduodamus pranešimus, jei laivas plaukioja bet kuriame iš rajonų, kurie patenka į tarptautinės NAVTEX tarnybos stebėjimo zoną;
1.5. radijo ryšio priemonė, galinti priimti jūrų laivybos saugumo informaciją, perduodamą per Inmarsat išplėsto grupinio iškvietimo sistemą,† jei laivas plaukioja bet kuriame iš rajonų, kurie patenka į Inmarsat stebėjimo zoną, bet nepatenka į tarptautinės NAVTEX tarnybos stebėjimo zoną. Tačiau nuo privalėjimo vykdyti šį reikalavimą išimties tvarka galima atleisti laivus, plaukiojančius tik tuose rajonuose, kurie patenka į TB tiesioginio spausdinimo telegrafu perduodamos jūrų laivybos saugumo informacijos tarnybos stebėjimo zoną ir turinčius įrangą, kuri gali priimti šios tarnybos pranešimus.*
+ Žr. rezoliuciją A.701(17) dėl privalėjimo pagal GMDSS sistemą laive turėti Inmarsat išplėsto grupinio iškvietimo saugumo informacijos tinklo SafetyNET imtuvus.
1.6. atsižvelgiant į 8 taisyklės 3 punkto nuostatas – palydovinį avarinį vietą nurodantį radijo plūdurą (EPIRB) +, kuris turi:
1.6.1. perduoti nelaimės pranešimą arba per poliarinių orbitų palydovinę tarnybą, veikiančią 406 MHz dažnio diapazone, arba, jei laivas plaukioja tik rajone, kuris patenka į Inmarsat stebėjimo zoną, per Inmarsat geostacionarių palydovų tarnybą, veikiančią 1,6 GHz dažnio diapazone; ++
1.6.3. būti parengtas jį atpalaiduoti rankiniu būdu ir tokios masės, kad jį vienas asmuo pajėgtų nunešti į gelbėjimosi valtį ar plaustą;
2. Kiekvienas keleivinis laivas jam valdyti skirtoje vietoje privalo turėti aviaciniais 121,5 MHz ir 123,1 MHz dažniais veikiančias abipusio radijo ryšio priemones, naudojamas žmonių paieškai ir gelbėjimui nelaimės vietoje.
8 taisyklė
Radijo ryšio įranga: jūrų rajonas A1
1. Kiekvienas laivas, kuris plaukioja tik jūrų rajone A1, be 7 taisyklėje nurodytų dalykų, privalo turėti radijo įrenginį, pritaikytą iš vietos, iš kurios laivas paprastai valdomas, perduoti nelaimės pranešimus iš laivo į krantą:
1.1. arba UTB įrenginiu, kuris naudojasi DSC; šią nuostatą taip pat atitiktų 3 punkte nurodytas EPIRB, jei jis arba yra prie pat vietos, iš kurios laivas paprastai valdomas, arba jei jį iš šios vietos galima įjungti nuotoliniu būdu;
1.2. arba per poliarinių orbitų palydovų tarnybą, veikiančią 406 MHz dažniu; šią nuostatą taip pat atitiktų arba 7 taisyklės 1.6 punkte nurodytas EPIRB, jei jis arba yra prie pat vietos, iš kurios laivas paprastai valdomas, arba jei jį iš šios vietos galima įjungti nuotoliniu būdu;
1.3. arba, jei laivas plaukioja rajonuose, kurie patenka į vidutinių bangų kranto stočių ryšio zoną, DSC įranga, vidutinėmis bangomis ir DSC;
1.5. arba Tarptautinės jūrų palydovinio ryšio organizacijos (toliau – Inmarsat) geostacionarių palydovų tarnyba; tai galima padaryti, naudojantis:
1.5.1. arba Inmarsat stotimi laivo ryšiui su krantu*;
2. UTB radijo ryšio įranga, nurodyta 7 taisyklės 1.1 punkte, turi taip pat būti įmanoma radiotelefonu perduoti ir priimti bendrosios paskirties radijo ryšio pranešimus.
3. Laivams, kurie plaukioja išimtinai jūrų rajone A1, leidžiama vietoj palydovinio EPIRB, nurodyto 7 taisyklės 1.6 punkte, turėti EPIRB, kuris:
3.1. galėtų perduoti nelaimės pranešimą, naudodamasis DSC, 70-uoju UTB kanalu ir kurį būtų galima surasti pagal jo atsakiklį, veikiantį 9 GHz dažnio diapazone;
3.3. būtų parengtas jį atpalaiduoti rankiniu būdu ir tokios masės, kad jį vienas asmuo pajėgtų nunešti į gelbėjimosi valtį ar plaustą;
1. Kiekvienas laivas, kuris plaukioja už jūrų rajono A1 ribų, bet neišplaukia už jūrų rajono A2, be 7 taisyklėje nurodytų dalykų privalo turėti:
1.1. vidutinių bangų radijo ryšio įrenginį, skirtą perduoti ir priimti su nelaime bei saugumu susijusius pranešimus šiais dažniais:
1.2. radijo ryšio įrenginį, skirtą nuolatiniam DSC ryšiui 2187,5 kHz dažniu; jis gali būti atskiras nuo 1.1 punkte nurodyto įrenginio arba su juo sujungtas kaip vienas įrenginys;
1.3. priemones perduoti nelaimės pranešimams iš laivo į krantą ne per vidutinių bangų radijo ryšio tarnybą, naudojantis:
1.3.1. arba poliarinių orbitų palydovų tarnyba, veikiančia 406 MHz dažniu; šią nuostatą taip pat atitiktų arba 7 taisyklės 1.6 punkte nurodytas EPIRB, jei jis arba yra prie pat vietos, iš kurios laivas paprastai valdomas, arba jei jį iš šios vietos galima įjungti nuotoliniu būdu;
1.3.3. arba per Inmarsat geostacionarių palydovų tarnybą; tai galima padaryti, naudojantis:
2. Turi būti įmanoma perduoti nelaimės pranešimus 1.1 ir 1.3 punktuose nurodytais radijo ryšio įrenginiais iš vietos, iš kurios laivas paprastai valdomas.
3. Be to, turi būti įmanoma radiotelefonu arba tiesioginio spausdinimo telegrafu iš laivo perduoti ir jame priimti bendrosios paskirties radijo ryšio pranešimus, tam naudojantis:
3.1. radijo ryšio įrenginiu, veikiančiu darbo dažnių diapazonuose tarp 1605 kHz ir 4000 kHz arba tarp 4000 kHz ir 27 500 kHz. Šią nuostatą taip pat atitiktų 1.1 punkte nurodyto įrenginio papildymas čia nurodytais darbo dažnių diapazonais;
4. Administracija gali išimties tvarka atleisti iki 1997 m. vasario 1 d. pastatytus laivus, kurie plaukioja tik jūrų rajone A2, nuo pareigos vykdyti 7 taisyklės 1.1.1 ir 1.2 punktų nuostatas, jei šie laivai, kai tai praktiškai įmanoma, palaiko nuolatinį ryšį UTB 16 kanalu. Toks budėjimas turi vykti toje vietoje, iš kurios laivas paprastai valdomas.
10 taisyklė
Radijo ryšio įranga: jūrų rajonai A1, A2 ir A3
1. Kiekvienas laivas, kuris plaukioja už jūrų rajonų A1 ir A2 ribų, bet neišplaukia už jūrų rajono A3, jei jis neatitinka 2 punkto nuostatų, privalo be 7 taisyklėje nurodytų dalykų turėti:
1.1. Inmarsat stotį laivo ryšiui su krantu, skirtą:
1.1.1. perduoti ir priimti pranešimus nelaimės atvejais ir pranešimus saugumo sumetimais, naudojantis tiesioginio spausdinimo telegrafu;
1.1.3. stebėti, kaip perduodami nelaimės pranešimai iš kranto laivams, įskaitant pranešimus, skirtus specialiai nustatytiems geografiniams rajonams;
1.2. vidutinių bangų radijo ryšio įrenginį, skirtą su nelaime bei saugumu susijusiems pranešimams perduoti ir priimti, veikiančią šiais dažniais:
1.3. radijo ryšio įrenginį nuolatiniam DSC ryšiui 2187,5 kHz dažniu palaikyti; ji gali būti atskirai nuo 1.2.1 punkte nurodyto įrenginio arba su juo sujungtas kaip vienas įrenginys;
1.4. priemones nelaimės pranešimams iš laivo į krantą perduoti per radijo ryšio tarnybą, kuri naudojasi:
1.4.1. arba poliarinių orbitų palydovų tarnyba, veikiančia 406 MHz dažniu; šią nuostatą taip pat atitiktų arba 7 taisyklės 1.6 punkte nurodytas EPIRB, jei jis arba yra prie pat vietos, iš kurios laivas paprastai valdomas, arba jei jį iš šios vietos galima įjungti nuotoliniu būdu;
2. Kiekviename laive, kuris plaukioja už jūrų rajonų A1 ir A2 ribų, bet neišplaukia už jūrų rajono A3, jei jis neatitinka 1 punkto nuostatų, privalo be 7 taisyklėje nurodytų dalykų turi būti:
2.1. vidutinių ir trumpųjų bangų radijo ryšio įrenginį su nelaime bei saugumu susijusiems pranešimams perduoti ir priimti visais nelaimės ir saugumo dažniais diapazonuose tarp 1605 kHz ir 4000 kHz ir tarp 4000 kHz ir 27 500 kHz, naudojantis:
2.2. įrangą DSC ryšiui 2187,5 kHz bei 8414,5 kHz dažniais palaikyti ir bent vienu iš DSC nelaimės ir saugumo 4207,5 kHz, 6312 kHz, 12 577 kHz arba 16 804,5 kHz dažnių; turi būti įmanoma bet kuriuo metu pasirinkti bet kurį iš šių DSC nelaimės ir saugumo dažnių. Ši įranga gali būti atskira nuo 1.1 punkte nurodytos įrangos arba su ja sujungta;
2.3. priemones nelaimės pranešimams perduoti iš laivo į krantą per kitą negu trumpųjų bangų radijo ryšio tarnybą, naudojantis:
2.3.1. arba poliarinių orbitų palydovų tarnyba, veikiančia 406 MHz dažniu; šią nuostatą taip pat atitiktų arba 7 taisyklės 1.6 punkte nurodytas EPIRB, jei jis arba yra prie pat vietos, iš kurios laivas paprastai valdomas, arba jei jį iš šios vietos galima įjungti nuotoliniu būdu;
2.3.2. arba Inmarsat geostacionarių palydovų tarnyba; tai galima padaryti, naudojantis:
2.4. be to, turi būti įmanoma radiotelefonu arba tiesioginio spausdinimo telegrafu iš laivo perduoti ir jame priimti bendrosios paskirties radijo ryšio pranešimus per vidutinių ir trumpųjų bangų radijo ryšio įrenginius, veikiančius darbo dažnių diapazonuose tarp 1605 kHz ir 4000 kHz arba tarp 4000 kHz ir 27 500 kHz. Šią nuostatą taip pat atitiktų 1.1 punkte nurodyto įrenginio papildymas čia nurodytais darbo dažnių diapazonais.
3. Turi būti įmanoma perduoti nelaimės pranešimus 1.1, 1.2, 1.4, 2.1 ir 2.3 punktuose nurodytais radijo ryšio įrenginiais iš vietos, iš kurios laivas paprastai valdomas.
4. Administracija gali išimties tvarka atleisti iki 1997 m. vasario 1 d. pastatytus laivus, kurie plaukioja tik jūrų rajonuose A2 ir A3, nuo pareigos vykdyti 7 taisyklės 1.1.1 ir 1.2 punktų nuostatas, jei šiuose laivuose, kai tai praktiškai įmanoma, nustatytas budėjimas, kad būtų palaikomas nuolatinis ryšis UTB 16 kanalu. Budėjimo vieta turi būti ten, iš kur laivas paprastai valdomas.
11 taisyklė
Radijo ryšio įranga: jūrų rajonai A1, A2, A3 ir A4
1. Laivuose, kurie plaukioja visuose jūrų rajonuose, privalo be 7 taisyklėje nurodytų dalykų būti 10 taisyklės 2 punkte nurodyti radijo ryšio įrenginiai ir įranga, tačiau kalbant apie šiuos laivus įranga, nurodyta 10 taisyklės 2.3.2 punkte, negali būti laikoma galinčia pakeisti 10 taisyklės 2.3.1 punkte nurodytą įrangą, kuri šiuose laivuose privaloma visada. Be to, laivai, plaukiojantys visuose jūrų rajonuose, turi atitikti 10 taisyklės 3 punkto nuostatas.
2. Administracija gali išimties tvarka atleisti iki 1997 m. vasario 1 d. pastatytus laivus, kurie plaukioja tik jūrų rajonuose A2, A3 ir A4, nuo pareigos vykdyti 7 taisyklės 1.1.1 ir 1.2 punktų nuostatas, jei šiuose laivuose, kai tai praktiškai įmanoma, nustatytas budėjimas, kad būtų palaikomas nuolatinis ryšis UTB 16 kanalu. Budėjimo vieta turi būti ten, iš kur laivas paprastai valdomas.
12 taisyklė
Budėjimas
1. Kiekviename laive, plaukiančiame jūra, turi būti nustatytas nuolatinis budėjimas:
1.1. UTB DSC 70-uoju kanalu, jei laivas pagal 7 taisyklės 1.2 punkto nuostatas turi UTB radijo ryšio įrenginį;
1.2. nelaimės ir saugumo DSC 2187,5 kHz dažniu, jei laivas pagal 9 taisyklės 1.2 punkto nuostatas turi vidutinių bangų radijo ryšio įrenginį;
1.3. nelaimės ir saugumo DSC 2187,5 kHz bei 8414,5 kHz dažniais, taip pat bent vienu iš DSC nelaimės ir saugumo 4207,5 kHz, 6312 kHz, 12 577 kHz arba 16 804,5 kHz dažnių, atsižvelgiant į paros laiką ir laivo geografinę padėtį, jei laivas pagal 10 taisyklės 2.2 arba 11 taisyklės 1 punkto nuostatas turi vidutinių ir trumpųjų bangų radijo ryšio įrenginį. Leidžiama, kad tokiam budėjimui būtų naudojamasi paieškos (skenavimo) imtuvu;
2. Kiekviename laive, plaukiančiame jūra, turi būti nustatytas nuolatinis budėjimas laivybos saugumo informacijai radijo ryšiu gauti, atitinkamai dažniu arba dažniais, kuriais tokia informacija skelbiama šio laivo plaukiojimo rajonui.
3. Kiekviename laive, plaukiančiame jūra, iki 1999 m. vasario 1 d. arba iki kitos datos, kurią nustatytų Jūrų saugumo komitetas*, turi būti nustatytas nuolatinis budėjimas ryšiui UTB 16 kanalu. Budėjimo vieta turi būti ten, iš kur laivas paprastai valdomas.
13 taisyklė
Energijos šaltiniai
1. Laivui plaukiant jūra jame bet kuriuo metu privalo būti užtikrintas toks energijos tiekimas, kurio pakaktų veikiantiems radijo ryšio įrenginiams ir bet kurioms akumuliatorių baterijoms, kuriomis naudojamasi kaip atsarginiu radijo ryšio įrenginių maitinimo šaltiniu ar šaltinių dalimi, įkrauti.
2. Kiekviename laive turi būti atsarginis energijos šaltinis arba šaltiniai energijai radijo ryšio įrenginiams tiekti, kad būtų užtikrintas radijo ryšys nelaimės atvejais ar dėl saugumo, jei nebeveiktų laivo pagrindinis ir avarinis elektros energijos šaltiniai. Šis atsarginis energijos šaltinis arba šaltiniai turi gebėti kartu aprūpinti energija UTB radijo įrenginį, nurodytą 7 taisyklės 1.1 punkte, ir pagal tai, kuriam jūrų rajonui ar rajonams laivas turi įrangą, arba 9 taisyklės 1.1 punkte nurodytą vidutinių bangų radijo ryšio įrenginį, arba 10 taisyklės 2.1 punkte ar 11 taisyklės 1 punkte nurodytą vidutinių ir trumpųjų bangų radijo ryšio įrenginį, arba 10 taisyklės 1.1 punkte nurodytą Inmarsat stotį laivo ryšiui su krantu ir bet kurią iš 4, 5 ir 8 punktuose nurodytų papildomų apkrovų bent tokiai trukmei:
2.1. 1 valandą laivuose, turinčiuose avarinį elektros energijos šaltinį, jei šis šaltinis visiškai atitinka visas tiesiogiai su juo susijusias II-1 skyriaus 42 arba 43 taisyklės nuostatas, įskaitant nuostatas dėl šios energijos tiekimo radijo ryšio įrenginiams;
2.2. 6 valandas laivuose, neturinčiuose avarinio elektros energijos šaltinio, kuris visiškai atitiktų visas tiesiogiai su juo susijusias II-1 skyriaus 42 arba 43 taisyklės nuostatas, įskaitant nuostatas dėl šios energijos tiekimo radijo ryšio įrenginiams.+
Nėra privaloma, kad atsarginis energijos šaltinis arba šaltiniai tuo pat metu tiektų energiją autonomiškiems trumpųjų bangų ir vidutinių bangų radijo ryšio įrenginiams.
3. Atsarginis energijos šaltinis arba šaltiniai neturi priklausyti nuo laivo varymo energijos ir nuo laivo elektros sistemos.
4. Jei prie atsarginio energijos šaltinio arba šaltinių be UTB radijo ryšio įrangos gali būti prijungti du ar daugiau 2 punkte nurodytų kitų radijo ryšio įrenginių, šis šaltinis ar šaltiniai privalo gebėti atitinkamą 2.1 arba 2.2 punkte nurodytą laiką tiekti energiją kartu ir UTB radijo ryšio įrangai ir:
4.1. visiems kitiems radijo ryšio įrenginiams, kurie gali būti tuo pat metu prijungti prie šio atsarginio energijos šaltinio arba šaltinių;
5. Atsarginiu energijos šaltiniu arba šaltiniais leidžiama naudotis elektros apšvietimui pagal 6 taisyklės 2.4 punkto nuostatas.
6. Jei atsarginį energijos šaltinį arba šaltinius sudaro akumuliatorių baterija arba baterijos:
6.1. privaloma turėti šių baterijų automatinio įkrovimo priemonių, kurios gebėtų ne vėliau kaip per 10 valandų jas įkrauti iki privalomos minimalios talpos;
6.2. jų įkrova ne rečiau kaip kas 12 mėnesių tada, kai laivas neplaukia jūra, tikrinama atitinkamu metodu.*
7. Atsarginį energijos šaltinį sudarančios akumuliatorių baterijos išdėstomos ir įtaisomos taip, kad būtų galima užtikrinti:
7.4. baterijų temperatūros palaikymą, kaip nurodyta jas pagaminusios įmonės rekomendacijose, nepaisant ar jos veikia ar ne;
8. Jei tam, kad būtų užtikrintas kurio nors privalomo pagal šio skyriaus nuostatas radijo ryšio įrenginio, įskaitant 18 taisyklėje nurodytą navigacinių parametrų gaviklį, tinkamas veikimas jam nenutrūkstamai turi būti tiekiama informacija iš laivo navigacinės ar kitos įrangos, privaloma turėti priemones užtikrinančias nepertraukiamą šios informacijos tiekimą ir tuo atveju, jei nustotų veikti laivo pagrindinis arba avarinis elektros energijos šaltiniai.
14 taisyklė
Eksploatacijos reikalavimai
1. Visa įranga, kuriai taikomos šio skyriaus nuostatos, turi būti Administracijos patvirtinto tipo. Šį įranga privalo atitikti jai taikomus eksploatacijos reikalavimus, kurių sąlygos turi būti ne mažiau griežtos, negu Organizacijos priimtų reikalavimų sąlygos.*
15 taisyklė
Nuostatos dėl techninės priežiūros
1. Įrangos konstrukcija turi leisti lengvai, be sudėtingo nustatymo ir derinimo, keisti jos pagrindinius komponentus.
2. Kur tai pritaikoma, įrangos konstrukcija ir montažas turi leisti ją bet kada patikrinti ir laive atlikti jos techninę priežiūrą.
3. Privaloma laive turėti pakankamai informacijos, kad įrangą būtų galima tinkamai eksploatuoti ir atlikti jos techninę priežiūrą atsižvelgiant į Organizacijos rekomendacijas.**
5. Administracija privalo užtikrinti, kad šiame skyriuje nurodytos radijo ryšio įrangos techninė priežiūra būtų atliekama laikantis 4 taisyklėje nurodytų privalomų veikimo sąlygų ir kad ji atitiktų šiai įrangai taikomus eksploatacijos reikalavimus.
6. Laivuose, kurie plaukioja jurų rajonuose Al ir A2, šios reikiamos sąlygos įvykdomos Administracijos nuožiūra pasirenkant tokius būdus kaip įrangos atsarginių dalių, įrangos techninės priežiūros krante arba įrangos elektronikos techninės priežiūros jūroje arba šiuos būdus derinant.
7. Laivuose, kurie plaukioja jūrų rajonuose A3 ir A4, šių veikimo sąlygų laikymasis užtikrinamas suderinant, Administracijos nuožiūra ir atsižvelgiant į Organizacijos+ rekomendacijas, bent du iš tokių būdų kaip įrangos atsarginių dalių, techninės priežiūros krante arba elektronikos techninės priežiūros jūroje.
8. Nors tinkamam įrangos darbui palaikyti turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog ji atitinka visas 4 taisyklėje nurodytas privalomas veikimo sąlygas, laivas dėl 4 taisyklės 8 punkte nurodytos bendrosios paskirties radijo ryšio įrangos veikimo sutrikimo neturi būti laikomas netinkančiu plaukioti jūra arba būti dėl šios priežasties sulaikomas uostuose, kuriuose nėra lengvai prieinamų priemonių šiai įrangai sutaisyti, jei šis laivas gali vykdyti visas su nelaime ir saugumu susijusias funkcijas.
9. Privaloma ne rečiau kaip kas 12 mėnesių išbandyti palydovinių EPIRB eksploatacinį veiksmingumą, ypatingą dėmesį skiriant dažnio stabilumui, signalo stiprumui ir informacijos kodavimui. Tačiau tais atvejais, kai tai atrodo tinkama ir pagrįsta, Administracijai leidžiama šį laikotarpį prailginti iki 17 mėnesių. Šis išbandymas atliekamas laive arba patvirtintame bandymų arba techninės priežiūros punkte.
16 taisyklė
Radijo ryšio palaikymo personalas
1. Kiekviename laive turi būti asmenų, parengtų kvalifikuotam laivo radijo ryšiui nelaimės atvejais ir saugumo sumetimais palaikyti ir atitinkančių jiems keliamus Administracijos reikalavimus.* Šie asmenys privalo turėti atitinkamus Radijo ryšio reglamente nurodytus atestatus ir kuriam nors vienam iš jų turi būti priskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį laivui patyrus nelaimę.
2. Keleiviniuose laivuose bent vienas, kaip nurodyta 1 punkte, parengtas asmuo paskiriamas laivui patyrus nelaimę vykdyti tik su radijo ryšiu susijusias užduotis.
17 taisyklė
Radijo ryšio registravimas
Visi su radijo ryšio tarnyba susiję įvykiai, kurie atrodo svarbūs žmogaus gyvybės apsaugos jūroje požiūriu, registruojami pagal Administracijos nustatytas sąlygas ir taip, kaip nurodyta Radijo ryšio reglamente.
18 taisyklė
Informacijos apie laivo koordinates atnaujinimas
Visa laivo, kuriam taikomas šis skyrius, abipusio radijo ryšio įranga, pritaikyta į perduodamą nelaimės pranešimą automatiškai įtraukti laivo koordinates, turi automatiškai gauti šią informaciją iš vidinio ar išorinio navigacinių parametrų gaviklio, jei vienoks ar kitoks yra įrengtas. Jei nėra įrengtas joks gaviklis, laivui plaukiant laivo koordinatės bei laikas, kai jos buvo nustatytos, atnaujinami rankiniu būdu ne rečiau kaip kas 4 valandos, kad tokia informacija visada būtų parengta perduoti radijo ryšio įranga.
V skyrius
Laivybos saugumas
| 1 |
Taikymas |
| 2 |
Apibrėžtys |
| 3 |
Išimtys ir lygiavertis keitimas |
| 4 |
Įspėjimai dėl laivybos saugumo |
| 5 |
Meteorologijos tarnybos ir įspėjimai |
| 6 |
Ledų žvalgymo tarnyba |
| 7 |
Paieškos ir gelbėjimo tarnybos |
| 8 |
Gelbėjimo signalai |
| 9 |
Hidrografijos tarnybos |
| 10 |
Laivybos trasų nustatymas |
| 11 |
Laivų pranešimų sistemos |
| 12 |
Laivų eismo tarnybos |
| 13 |
Laivybai padedančių priemonių įrengimas ir eksploatacija |
| 14 |
Laivų įgulų komplektavimas |
| 15 |
Tiltelio projektavimo, laivybos sistemų bei įrangos projektavimo ir išdėstymo ir vairinės įrangos valdymo principai |
| 16 |
Įrangos techninė priežiūra |
| 17 |
Elektromagnetinis suderinamumas |
| 18 |
Laivybos sistemų bei įrangos ir reiso duomenų savirašio patvirtinimas, apžiūros ir eksploatacijos normatyvai |
| 19 |
Reikalavimai laivo laivybos sistemoms ir įrangai |
| 20 |
Reiso duomenų savirašiai |
| 21 |
Tarptautinis signalų kodas ir Tarptautinis aviacijos ir jūrų laivų paieškos ir gelbėjimo vadovas (IAMSAR vadovas) |
| 22 |
Matomumas iš laivo valdymo tiltelio |
| 23 |
Locmanų įlaipinimo ir išlaipinimo priemonės |
| 24 |
Naudojimasis kurso ir (arba) trajektorijos valdymo sistemomis |
| 25 |
Vairavimo įrenginio veikimas |
| 26 |
Vairavimo įranga – išmėginimas ir personalo mokymas |
| 27 |
Jūrlapiai ir laivybos leidiniai |
| 28 |
Laivybos veiksmų registravimas |
| 29 |
Gelbėjimo signalai nelaimę patyrusiems laivams, orlaiviams arba asmenims |
| 30 |
Eksploataciniai apribojimai |
| 31 |
Pavojaus pranešimai |
| 32 |
Informacija, privaloma įtraukti į pavojaus pranešimus |
| 33 |
Nelaimės pranešimai – įsipareigojimai ir procedūros |
| 34 |
Saugi laivyba ir pavojingų situacijų išvengimas |
| 35 |
Neteisėtas nelaimės signalų naudojimas |
| Priedėlis: |
Šiaurės Atlanto ledų žvalgymo tarnybos valdymo, eksploatacijos ir finansavimo taisyklės. |
1 taisyklė
Taikymas
1. Jei nenurodyta kitaip, šis skyrius taikomas visiems bet kuriais reisais plaukiojantiems laivams, išskyrus:
1.1. karo laivus, karo laivyno pagalbinius laivus ir kitus Susitariančiajai Vyriausybei priklausančius arba jos eksploatuojamus laivus, naudojamus tiktai valstybės nekomercinei tarnybai;
1.2. laivus, kurie plaukioja išimtinai Šiaurės Amerikos Didžiuosiuose ežeruose ir šiuos ežerus jungiančiuose bei į juos įtekančiuose vandenyse iki pat jų rytinės ribos ties žemutiniu išplaukimu iš San Lambero (St. Lambert) šliuzo prie Monrealio, Kanados Kvebeko provincijoje.
Tačiau karo laivai, karinio jūrų laivyno pagalbiniai laivai arba kiti Susitariančiajai Vyriausybei priklausantys arba jos eksploatuojami laivai, naudojami tiktai valstybės nekomercinėje tarnyboje, raginami savo veikloje vadovautis, kiek tai būtų pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama, šio skyriaus nuostatomis.
2. Administracija gali nuspręsti, kiek taikyti šio skyriaus nuostatas laivams, kurie eksploatuojami tik vandenyse, esančiuose kranto link nuo pagal tarptautinę teisę nustatytų atskaitos linijų.
3. Pagal šį skyrių sudėtinis standusis stumiančio ir stumiamo laivų junginys, jei jis pagal konstrukciją ir paskirtį yra vilkiko ir baržos derinys, laikomas vienu atskiru laivu.
4. Administracija turi nuspręsti, kiek 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 taisyklių nuostatos netaikomos šioms laivų kategorijoms:
1. Pastatytas, kalbant apie laivą, – etapas, kai:
1.2. pradedamas jo statybos etapas, kai pagal statomą konstrukciją jau galima atpažinti tam tikrą laivą;
2. Jūrlapis arba laivybos leidinys – specialiosios paskirties žemėlapis arba knyga arba specialiai parengta duomenų bazė šiam žemėlapiui arba šiai knygai sudaryti, kuriuos oficialiai išleidžia Vyriausybės, įgalioto hidrografijos biuro arba kitos atitinkamos valstybinės įstaigos arba jų nurodymu ir yra skirtas jūrų laivybos poreikiams.*
3. Visi laivai – bet kuris laivas arba plaukiojimo priemonė, neatsižvelgiant į jų tipą ir paskirtį.
3 taisyklė
Išimtys ir lygiavertis keitimas
1. Administracija gali taikyti laivams, neturintiems mechaninių varymo priemonių, bendras išimtis ir atleisti juos nuo pareigos vykdyti 15, 17, 18, 19 (išskyrus 19.2.1.7 punktą), 20, 22, 25, 26, 27 ir 28 taisyklių nuostatas.
2. Atskiriems laivams Administracija gali taikyti išimtis arba dalinį ar santykinai lygiavertį keitimą, jei kuriam nors šių laivų reisui dėl maksimalaus laivo nutolimo nuo kranto, jo reiso trukmės ir pobūdžio, bendrų pavojų laivybai nebuvimo ir kitų saugumui įtakos turinčių sąlygų taikyti visas šio skyriaus nuostatas būtų nepagrįsta arba nebūtina; tačiau Administracija privalo atsižvelgti į poveikį, kurį šios išimtys ir šis lygiavertis keitimas galėtų turėti visų kitų laivų saugumui.
3. Kiekviena Administracija kaip galima anksčiau po kiekvienų metų sausio pirmos dienos pateikia Organizacijai pranešimą, kuriame apibendrina visas per praėjusius kalendorinius metus pagal 2 punkto sąlygas jos leistas taikyti naujas išimtis ir lygiavertį keitimą ir motyvus, kuriais remiantis ji išdavė šiuos leidimus taikyti išimtis ir lygiavertį keitimą. Organizacija šią informaciją pateikia kitoms Susitariančiosioms Vyriausybėms susipažinti.
4 taisyklė
Įspėjimai dėl laivybos saugumo
Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė privalo imtis priemonių užtikrinti, kad iš *bet kurio patikimo šaltinio gauta informacija apie bet kuriuos pavojus būtų nedelsiant paskelbta visiems suinteresuotiesiems ir perduota kitoms suinteresuotoms Vyriausybėms.
5 taisyklė
Meteorologijos tarnybos ir įspėjimai
1. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja skatinti, kad būdami jūroje laivai rinktų meteorologijos duomenis, ir rūpintis šių duomenų analize, platinimu ir apsikeitimu jais taip, kaip būtų galima geriausiai juos panaudoti laivybos tikslams.+ Administracijos turi skatinti naudotis ypač tiksliais meteorologiniais prietaisais ir sudaryti galimybę prireikus šiuos prietaisus patikrinti. Atitinkamos nacionalinės meteorologijos tarnybos gali imtis priemonių, kad šis patikrinimas laivuose būtų atliekamas nemokamai.
2. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja bendradarbiaudamos vykdyti šias meteorologijos priemones:
2.1. Įspėti laivus apie štormus, uraganus ir atogrąžų ciklonus teksto pranešimais ir pagal galimybes grafiniais pranešimais per atitinkamas krante įrengtas antžeminio ir palydovinio radijo ryšio priemones.
2.2. Mažiausiai du kartus per parą perduoti atitinkamai per antžeminio ir palydovinio radijo ryšio priemones++ laivybai skirtą orų prognozę, apimančią duomenis, susijusius su orais, jūros bangavimu ir plaukiojančiais ledais, šių duomenų analizę, įspėjimus ir prognozes. Ši informacija perduodama teksto ir pagal galimybes grafiniais pranešimais, įskaitant ir faksimiles arba skaitmenine forma perduodamus ir laive turima apdorojimo sistema atkuriamus meteorologinės situacijos analizės bei orų žemėlapius.
2.3. Rengti ir leisti leidinius veiksmingiems meteorologiniams stebėjimams jūroje, taip pat, jei tai praktiškai įmanoma, organizuoti, kad kasdien būtų išleidžiami ir prieinami orų žemėlapiai išplaukiantiems laivams informuoti.
2.4. Organizuoti atranką laivų, aprūpintų patikrintais jūriniais meteorologiniais prietaisais (pvz., barometru, barografu, psichrometru ir prietaisu jūros vandens temperatūrai matuoti) ir skirtų šiai tarnybai, ir vykdyti meteorologinius stebėjimus, registruoti ir perduoti jų duomenis standartiniu laiku, taikomu sinoptiniams stebėjimams prie žemės paviršiaus (t. y. aplinkybėms leidžiant, mažiausiai keturis kartus per parą); be to, skatinti kitus laivus atlikti stebėjimus kitais būdais, registruoti ir perduoti jų duomenis, ypač jiems esant rajonuose, kuriuose retai plaukioja laivai.
2.5. Skatinti kompanijas įtraukti kaip įmanoma daugiau jų laivų į meteorologijos stebėjimų ir jų duomenų registravimo veiklą; šių stebėjimų duomenys antžeminio ir palydovinio radijo ryšio priemonėmis turi būti perduodami įvairioms nacionalinėms meteorologijos tarnyboms.
2.7. Laivai, atsidūrę netoli atogrąžų ciklono arba nustatę, jog yra netoli jo, turėtų būti skatinami atlikti stebėjimus ir perduoti jų duomenis kaip įmanoma dažniau; tačiau reikia atsižvelgti ir į didelį laivo vadovaujančiųjų specialistų krūvį štormo sąlygomis atliekant su laivyba susijusias pareigas.
2.8. Organizuoti iš laivų ir laivams siunčiamų meteorologijos pranešimų priėmimą ir perdavimą, panaudojant atitinkamas krante įrengtas antžeminio ir palydovinio radijo ryšio tarnybų priemones.
2.9. Skatinti laivų kapitonus visada pranešti netoli esantiems laivams ir kranto stotims, užregistravus 50 mazgų ar didesnį (10 balų pagal Boforto (Beaufort) skalę) vėją.
2.10. Siekti sukurti vienodas procedūras, kurias taikytų jau minėtos tarptautinės meteorologijos tarnybos ir kurios, kiek tai įmanoma, atitiktų techninius reglamentus ir rekomendacijas, parengtas Pasaulinės meteorologijos organizacijos, į kurią Susitariančiosios Vyriausybės gali kreiptis informacijos ir konsultacijos bet kuriuo su meteorologija susijusiu klausimu, kilusiu joms vykdant šios Konvencijos nuostatas.
3. Šioje taisyklėje nurodyta informacija rengiama ją perduoti reikiama forma ir perduodama Radijo ryšio reglamente nustatytu eiliškumu. Kai meteorologinė informacija, orų prognozės ir įspėjimai perduodami nurodant „visoms stotims“, visos laivo stotys privalo laikytis Radijo ryšio reglamento nuostatų.
4. Laivams skirtas orų prognozes, įspėjimus, sinoptinę ir kitokią meteorologinę informaciją nacionalinė meteorologijos tarnyba, esanti tinkamiausioje paslaugas įvairiems pakrantės ir atviros jūros rajonams teikti vietoje, išleidžia ir platina pagal Susitariančiųjų Vyriausybių pasirašytus abipusius susitarimus ir visų pirma taip, kaip Pasaulinės meteorologijos organizacijos nustatyta dėl atviros jūros rajonams skirtų meteorologinių prognozių ir įspėjimų rengimo ir platinimo Pasaulinėje jūrų avarijų ir saugumo sistemoje (GMDSS).
6 taisyklė
Ledų žvalgymo tarnyba
1. Ledų žvalgymo tarnyba padeda Šiaurės Atlante užtikrinti žmogaus gyvybės apsaugą, laivybos saugumą bei veiksmingumą ir jūrų aplinkos apsaugą. Laivai, plaukiantys per ledkalnių rajoną, kurį ledų sezono metu prižiūri ledų žvalgymo tarnyba, turi naudotis šios tarnybos paslaugomis.
2. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja toliau vykdyti ledų žvalgymo tarnybos ir ledo sąlygų Šiaurės Atlante tyrinėjimo ir stebėjimo tarnybos veiklą. Per visą kiekvienų metų ledų sezoną, t. y. nuo vasario 15 d. iki liepos 1 d., netoli Didžiųjų Niufaundlendo seklumų esančio ledkalnių rajono pietryčių, pietų ir pietvakarių sienos prižiūrimos tam, kad pro šį pavojingą rajoną plaukiantys laivai būtų informuojami apie jo paplitimo ribas, taip pat dėl bendro ledo sąlygų tyrinėjimo ir tam, kad prireikus būtų suteikta pagalba laivams ir jų įguloms ledų žvalgymo tarnybos laivų ir aviacijos veikimo zonoje. Kitu metų laiku ledo sąlygos tyrinėjamos ir stebimos to prireikus.
3. Laivams ir orlaiviams, kuriais naudojasi ledų žvalgymo tarnyba savo veikloje ir ledo sąlygoms stebėti, gali būti skiriamos kitos užduotys, tačiau kitos užduotys neturi kliudyti šiai tarnybai veikti pagal jos pagrindinę paskirtį arba padidinti išlaidas, kurios pakeltų jos paslaugų kainas.
4. Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė sutinka toliau vykdyti bendrą vadovavimą ledų žvalgymo tarnybai ir tyrinėti bei stebėti ledo sąlygas, taip pat platinti stebėjimo metu gautą informaciją.
5. Ledų žvalgymo tarnybos valdymo, eksploatacijos ir finansavimo sąlygos nurodytos prie šio skyriaus pridedamose Šiaurės Atlanto ledų žvalgymo tarnybos valdymo, eksploatacijos ir finansavimo taisyklėse, kurios yra šio skyriaus neatskiriama dalis.
6. Jei Jungtinių Valstijų ir (arba) Kanados vyriausybės bet kuriuo metu pageidautų nustoti teikti šias paslaugas, jos turi teisę tai padaryti; tokiu atveju Susitariančiosios Vyriausybės privalo išspręsti klausimą dėl tolesnės šios tarnybos veiklos vadovaudamosi savo tarpusavio interesais. Prieš nutraukdamos šias paslaugas, Jungtinių Valstijų ir (arba) Kanados vyriausybės turi per 18 mėnesių raštu apie tai pranešti visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, kurių laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava ir registruoti teritorijose, kurioms šios Susitariančiosios Vyriausybės yra išplėtusios šios taisyklės galiojimą, naudojasi tokiomis paslaugomis.
7 taisyklė
Paieškos ir gelbėjimo tarnybos
1. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė įsipareigoja užtikrinti, kad jos atsakomybės zonoje būtų organizuotas nelaimės atveju reikalingas ryšys ir koordinuojami prie visų jos krantų nelaimę jūroje patyrusių žmonių gelbėjimo veiksmai. Šios organizacinės priemonės turi apimti paieškos ir gelbėjimo tarnybų ir priemonių, laikytinų, atsižvelgiant į jūrų laivybos intensyvumą ir pavojus laivybai, praktiškai įgyvendinamomis ir reikalingomis, sukūrimą, eksploataciją bei techninę priežiūrą; Vyriausybės taip pat turi užtikrinti, kad pagal jų galimybes būtų turima pakankamai priemonių nelaimę patyrusiems žmonėms surasti ir išgelbėti.*
2. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė įsipareigoja padaryti Organizacijai prieinama informaciją apie jos turimas paieškos ir gelbėjimo tarnybas bei įrenginius ir apie planuojamus jų keitimus, jei tokių planų būtų.
3. Keleiviniuose laivuose, kuriems taikomos I skyriaus nuostatos, privaloma turėti bendradarbiavimo su atitinkamomis paieškos ir gelbėjimo tarnybomis avariniu atveju planą. Šį planą kartu parengia laivas, kompanija (pagal šio termino apibrėžtį IX skyriaus 1 taisyklėje) ir paieškos ir gelbėjimo tarnybos. Toks planas turi apimti nuostatas dėl periodinių mokymų, kurie reikalingi jo veiksmingumui patikrinti. Planas parengiamas remiantis Organizacijos parengtomis rekomendacijomis.
8 taisyklė
Gelbėjimo signalai
Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja užtikrinti, kad paieškos ir gelbėjimo operacijas atliekančios paieškos ir gelbėjimo tarnybos ir priemonės ryšiui su nelaimę patyrusiais laivais ir asmenimis naudotų gelbėjimo signalus.
9 taisyklė
Hidrografijos tarnybos
1. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja organizuoti hidrografijos duomenų rinkimą ir kaupimą, taip pat visos saugiai laivybai būtinos laivybos informacijos skelbimą, platinimą ir nuolatinį atnaujinimą.
2. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja glaudžiai pagal savo galimybes bendradarbiauti vykdydamos navigacinę ir hidrografinę priežiūrą taip, kad ji kuo labiau atitiktų pagalbos laivybai tikslus:
2.1. užtikrinti, kad būtų atliekami hidrografiniai matavimai, kuo labiau atitinkantys saugiai laivybai keliamas sąlygas;
2.2. rengti ir leisti saugios laivybos poreikius atitinkančius jūrlapius, locijas, švyturių ir kitų laivybos ženklų sąrašus, potvynių ir atoslūgių lenteles ir prireikus kitokius laivybos klausimams skirtus leidinius;
2.3. skelbti pranešimus jūrininkams, kad jūrlapiai ir leidiniai pagal galimybes būtų atnaujinami pagal naujausius duomenis;
3. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja, kiek įmanoma, užtikrinti vienodą jūrlapių ir laivybos klausimams skirtų leidinių formą ir visur, kur įmanoma, atsižvelgti į atitinkamas tarptautines rezoliucijas ir rekomendacijas*.
4. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja, kiek įmanoma labiau, derinti savo veiklą, siekdamos užtikrinti, kad laiku pateikta, patikima ir vienareikšmė hidrografijos ir laivybos informacija būtų prieinama pasauliniu mastu.
10 taisyklė
Laivybos trasų nustatymas
1. Laivybos trasų sistemos padeda užtikrinti žmogaus gyvybės jūroje apsaugą, laivybos saugumą bei veiksmingumą ir (arba) jūrų aplinkos apsaugą. Naudotis laivybos trasų sistemomis, jei jos buvo priimtos ir nustatytos taip, kaip nurodyta Organizacijos parengtose rekomendacijose ir kriterijuose,** rekomenduojama (bet gali būti ir privaloma) visiems laivams, tam tikrų kategorijų laivams arba tam tikrus krovinius vežantiems laivams.
2. Organizacija pripažįstama vienintele tarptautine įstaiga, kuri gali tarptautiniu lygiu rengti rekomendacijas, kriterijus ir taisykles dėl laivybos trasų sistemų. Su pasiūlymais priimti laivybos trasų sistemas Susitariančiosios Vyriausybės kreipiasi į Organizaciją. Organizacija sutikrina ir išplatina Susitariančiosioms Vyriausybėms visą informaciją, susijusią su bet kuriomis priimtomis laivybos trasų sistemomis.
3. Iniciatyvą nustatyti kurią nors laivybos trasų sistemą parodo suinteresuota Vyriausybė arba Vyriausybės. Rengiant šias sistemas priimti Organizacijoje, turi būti atsižvelgta į Organizacijos parengtas rekomendacijas ir kriterijus.**
4. Laivybos trasų sistemos turėtų būti pristatytos Organizacijai priimti. Tačiau Vyriausybė ar Vyriausybės, nustatančios laivybos trasų sistemas, kurių jos nenumato teikti tvirtinti Organizacijai arba kurių Organizacija nepatvirtino, raginamos visur, kur įmanoma, atsižvelgti į Organizacijos parengtas rekomendacijas ir kriterijus.**
5. Jei dvi ar daugiau Vyriausybių tam tikrame rajone turi bendrų interesų, jos turėtų parengti bendrus, jų savitarpio susitarimu pagrįstus pasiūlymus dėl šiame rajone norimos nustatyti laivybos trasų sistemos ir naudojimosi. Organizacija, gavusi tokį pasiūlymą ir dar nepradėjusi svarstyti jo patvirtinimo, turi įsitikinti, kad šio pasiūlymo detalės yra išplatintos Vyriausybėms, kurios turi bendrų interesų šiame rajone, įskaitant valstybes, esančias arti siūlomos laivybos trasų sistemos.
6. Susitariančiosios Vyriausybės privalo laikytis Organizacijos priimtų nuostatų dėl laivybos trasų nustatymo. Jos turi skelbti visą informaciją, reikalingą tam, kad būtų galima saugiai ir veiksmingai naudotis priimtomis laivybos trasų sistemomis. Suinteresuota Vyriausybė ar Vyriausybės turi teisę kontroliuoti laivų judėjimą šiose sistemose. Susitariančiosios Vyriausybės turi imtis visų joms prieinamų priemonių užtikrinti, kad būtų tinkamai naudojamasi Organizacijos priimtomis laivybos trasų sistemomis.
7. Laivas privalo naudotis Organizacijos priimta laivybos trasų sistema taip, kaip jam privaloma pagal jo kategoriją arba vežamus krovinius ir laikydamasis atitinkamų galiojančių taisyklių, nebent būtų priežasčių, kurios jį priverstų tam tikra laivybos trasų sistema nesinaudoti. Bet kuri tokia priežastis registruojama laivo žurnale.
8. Susitariančioji Vyriausybė arba Susitariančiosios Vyriausybės, laikydamosi Organizacijos parengtų rekomendacijų ir kriterijų, peržiūri Organizacijos privalomąsias laivybos trasų sistemas.*
9. Visos priimtos laivybos trasų sistemos ir veiksmai, kurių imamasi tam, kad šių sistemų būtų laikomasi, privalo atitikti tarptautinės teisės dokumentus, įskaitant 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją.
10. Niekas iš to, kas pasakyta šioje taisyklėje arba su ja susijusiose rekomendacijose ir kriterijuose, negali apriboti nei Vyriausybių teisių nei jų pareigų pagal tarptautinę teisę arba pagal teisėtai nustatytą plaukiojimo tvarką naudotis tarptautinei laivybai skirtais sąsiauriais ir salynų jūrų laivybos keliais.
11 taisyklė
Laivų pranešimų sistemos**
1. Laivų pranešimų sistemos padeda užtikrinti žmogaus gyvybės apsaugą, laivybos saugumą bei veiksmingumą ir (arba) jūrų aplinkos apsaugą. Visi laivai ar tam tikrų kategorijų laivai arba tam tikrus krovinius vežantys laivai naudojasi laivų pranešimų sistema, jei ji buvo priimta ir nustatyta laikantis pagal šią taisyklę Organizacijos † parengtų rekomendacijų ir kriterijų taip, kaip nurodyta kiekvienos priimamos sistemos nuostatose.
2. Organizacija pripažįstama vienintele tarptautine įstaiga, kuri gali tarptautiniu lygiu rengti rekomendacijas, kriterijus ir taisykles, skirtas laivų pranešimų sistemoms. Su pasiūlymais priimti laivų pranešimų sistemas Susitariančiosios Vyriausybės kreipiasi į Organizaciją. Organizacija sutikrina ir išplatina Susitariančiosioms Vyriausybėms visą informaciją, susijusią su bet kuria priimta laivų pranešimų sistema.
3. Iniciatyvą nustatyti kurią nors laivybos trasų sistemą parodo suinteresuota Vyriausybė arba Vyriausybės. Rengiant šias sistemas, turi būti atsižvelgta į Organizacijos parengtas rekomendacijas ir kriterijus.+
4. Laivų pranešimų sistemos, nepateiktos tvirtinti Organizacijai, nebūtinai privalo atitikti šios taisyklės nuostatas. Tačiau Vyriausybė ar Vyriausybės, nustatančios tokias sistemas, raginamos visur, kur įmanoma, atsižvelgti į Organizacijos parengtas rekomendacijas ir kriterijus.† Susitariančiosios Vyriausybės gali pateikti tokias sistemas Organizacijai pripažinti.
5. Jei dvi ar daugiau Vyriausybių tam tikrame rajone turi bendrų interesų, jos turėtų parengti bendrus, jų savitarpio susitarimu pagrįstus pasiūlymus dėl šiame rajone norimos nustatyti laivų pranešimų sistemos. Organizacija, prieš siūlydama priimti šią laivų pranešimų sistemą, turi išplatinti šio pasiūlymo detales Vyriausybėms, kurios šios sistemos apimame rajone turi bendrų interesų. Jei bet kuri bendrai pasiūlyta sistema patvirtinama ir nustatoma, ji privalo taikyti vienodas procedūras ir būti vienodai eksploatuojama.
6. Priėmus pagal šios taisyklės nuostatas kurią nors laivų pranešimų sistemą, suinteresuota Vyriausybė ar Vyriausybės privalo imtis visų reikiamų priemonių visai informacijai, reikalingai, kad šia sistema būtų galima naudotis veiksmingai ir naudingai, paskelbti. Bet kuri patvirtinta laivų pranešimų sistema turi būti skirta ryšiui su laivais ir prireikus gebėti teikti jiems informacinę pagalbą. Šios sistemos turi būti eksploatuojamos remiantis Organizacijos pagal šią taisyklę parengtomis rekomendacijomis ir kriterijais.*
7. Laivo kapitonas privalo laikytis priimtai laivų pranešimų sistemai nustatytų sąlygų ir pranešti atitinkamam valdžios organui visą pagal kiekvienos iš tokių sistemų nuostatas privalomą pateikti informaciją.
8. Visos priimtos laivų pranešimų sistemos ir veiksmai, kurių imamasi, kad šių sistemų būtų laikomasi, privalo atitikti tarptautinės teisės dokumentus, įskaitant atitinkamas 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas.
9. Niekas iš to, kas pasakyta šioje taisyklėje arba su ja susijusiose rekomendacijose ir kriterijuose, negali apriboti nei Vyriausybių teisių nei jų pareigų pagal tarptautinės teisės dokumentus arba pagal teisėtai nustatytą plaukiojimo tarptautinei laivybai naudojamais sąsiauriais bei salynų jūrų laivybos keliais tvarką.
10. Laivų dalyvavimas nustatytos laivų pranešimų sistemos veikloje pagal jos nuostatas šiems laivams turi būti nemokamas.
11. Organizacija turi užtikrinti, kad priimtos laivų pranešimų sistemos būtų peržiūrimos laikantis Organizacijos parengtų rekomendacijų ir kriterijų.
12 taisyklė
Laivų eismo tarnybos
1. Laivų eismo tarnybos (toliau – LET) padeda užtikrinti žmogaus gyvybės apsaugą, laivybos saugumą bei veiksmingumą ir jūrų aplinkos, prie kranto esančių plotų, vietų, kuriose vykdomi darbai ir atviros jūros įrenginių apsaugą nuo galimo neigiamo jūrų laivų eismo poveikio.
2. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja organizuoti LET įsteigimą ten, kur, jų manymu, laivų eismo intensyvumas arba rizikos laipsnis tai pateisina.
3. Susitariančiosios Vyriausybės, numatančios įdiegti ir įdiegiančios LET visur, kur įmanoma, privalo laikytis Organizacijos parengtų rekomendacijų.** Naudotis LET gali būti privaloma tik pakrantės valstybės teritoriniuose vandenyse esančiuose jūrų rajonuose.
4. Susitariančiosios Vyriausybės turi siekti užtikrinti, kad laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, dalyvautų laivų eismo tarnybų veikloje ir vykdytųjų nuostatas.
5. Niekas iš to, kas pasakyta šioje taisyklėje arba Organizacijos priimtose rekomendacijose negali apriboti nei Vyriausybių teisių nei jų pareigų pagal tarptautinės teisės dokumentus arba pagal teisėtai nustatytą plaukiojimo tarptautinei laivybai naudojamais sąsiauriais bei salynų jūrų laivybos keliais tvarką.
13 taisyklė
Laivybai padedančių priemonių įrengimas ir eksploatacija
1. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė įsipareigoja, kiek ji mano tai esant įgyvendinama ir būtina, savarankiškai arba bendradarbiaudama su kitomis Susitariančiosiomis Vyriausybėmis įrengti tiek ir tokių laivybai padedančių priemonių, kiek ir kokių prireiktų atsižvelgiant į laivų eismo intensyvumą ir rizikos laipsnį.
2. Siekdamos, kad laivybai padedančios priemonės būtų kuo vienodesnės, Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja nustatydamos ir įgyvendindamos šias priemones atsižvelgti į tarptautines rekomendacijas.+
3. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja imtis priemonių dėl informacijos, susijusios su laivybai padedančiomis priemonėmis, prieinamumo visiems suinteresuotiesiems dalyviams. Privaloma kiek galima vengti keisti laivo vietai nustatyti skirtų sistemų siųstuvų darbo parametrus, nes tai galėtų neigiamai atsiliepti laive įrengtų imtuvų veikimui; tokius pakeitimus leidžiama daryti tik laiku paskelbus pakankamai išsamų įspėjimą.
14 taisyklė
Laivų įgulų komplektavimas
1. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja kiekviena savo nacionaliniuose laivuose taikyti esamas priemones arba, jei reikia, imtis priemonių tam, kad būtų užtikrinta, jog žmogaus gyvybės apsaugos jūroje požiūriu visų laivų įgulas sudarytų pakankamas kvalifikuotų asmenų skaičius.++
2. Kiekvienas laivas, kuriam taikomos I dalies nuostatos, privalo turėti atitinkamą minimalios saugios įgulos sudėties liudijimą arba jį atitinkantį Administracijos išduotą dokumentą, kuriuo pažymima, kad laive yra minimali saugi įgula, atitinkanti 1 punkto nuostatas.
3. Tam, kad įgulos nariai veiksmingai atliktų su saugumu susijusias savo užduotis, visuose laivuose nustatoma darbo kalba ir apie tai įrašoma laivo žurnale. Atitinkamą darbo kalbą nustato kompanija (pagal šio termino apibrėžtį IX skyriaus I taisyklėje) arba laivo kapitonas. Kiekvienas jūrininkas privalo šią kalbą suprasti ir prireikus duoti ja įsakymus bei nurodymus ir pranešti informaciją. Jei ši darbo kalba nėra valstybės, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, oficialioji kalba, visose privalomose iškabinti schemose, sąrašuose ir tvarkaraščiuose turi būti vertimas į darbo kalbą.
4. Laivų, kuriems taikomos I skyriaus nuostatos, tiltelyje darbo kalba ryšiui saugumo klausimais tarp laivų ir laivo ryšiui su krantu, taip pat locmano ir tiltelyje budinčio personalo bendravimo kalba turi būti anglų kalba,* nebent tiesiogiai bendraujantys asmenys kalbėtų jiems bendra ne anglų kalba.
15 taisyklė
Tiltelio projektavimo, laivybos sistemų bei įrangos projektavimo ir išdėstymo ir vairinės įrangos valdymo principai
Visi sprendimai, priimami taikant 19, 22, 24, 25, 27 ir 28 taisyklių reikalavimus ir turintys įtakos tiltelio projektavimui, laivybos sistemų bei įrangos projektavimui ir išdėstymui ir vairinės įrangos valdymo procedūroms,+ turi būti skirti:
1. palengvinti tiltelio komandos ir locmano užduotis visapusiškai įvertinti situaciją ir saugiai vesti laivą bet kokiomis eksploatacijos sąlygomis;
3. sudaryti galimybę tiltelio komandai ir locmanui patogiai ir nenutrūkstamai gauti svarbią informaciją, pateikiamą aiškiai ir nedviprasmiškai, valdymui ir vaizdavimui naudojant patvirtintus simbolius ir kodavimo sistemas;
4. rodyti automatizuotų funkcijų bei integruotų komponentų, sistemų ir (arba) posistemių veikimo būseną;
5. leisti tiltelio komandai ir locmanui greitai, nuolat ir veiksmingai apdoroti informaciją ir priimti sprendimus;
6. užkirsti kelią nereikalingam darbui tiltelyje arba iki minimumo jį apriboti, taip pat pašalinti ar apriboti bet kokias tiltelyje susidarančias sąlygas arba išblaškančius veiksnius, kurie galėtų sukelti tiltelio komandos ir locmano nuovargį arba sumažinti jų budrumą;
7. iki minimumo sumažinti žmogiškos klaidos riziką ir, jei tokia klaida įvyktų, naudojantis kontrolės ir pavojaus signalizacijos sistemomis ją laiku pastebėti, kad tiltelio komanda ir locmanas spėtų imtis atitinkamų veiksmų.
16 taisyklė
Įrangos techninė priežiūra
1. Administracija turi įsitikinti, kad buvo imtasi tinkamų priemonių šiame skyriuje nurodytos įrangos veikimui užtikrinti.
2. Nors turi būti imamasi visų tinkamų veiksmų, kad pagal šio skyriaus nuostatas privaloma įranga būtų tinkamos darbo būklės, dėl šios įrangos veikimo sutrikimo (išskyrus atvejus, kai šis sutrikimas nustatomas per I skyriaus 7 taisyklės b punkto ii papunktyje, 8 ir 9 taisyklėse nurodytas apžiūras) laivas neturi būti pripažintas netinkančiu plaukioti jūra arba būti dėl šios priežasties sulaikomas uostuose, kuriuose nėra lengvai prieinamų priemonių šiai įrangai sutaisyti, jei jo kapitonas planuojant ir atliekant saugų reisą iki uosto, kuriame būtų galima šią įrangą suremontuoti, imasi tinkamų priemonių, kad būtų atsižvelgta į neveikiančią įrangą arba į tai, kad nebus galima gauti reikalingos informacijos.
17 taisyklė
Elektromagnetinis suderinamumas
1. Administracijos turi užtikrinti, kad 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatytuose laivuose visa tiltelyje arba arti jo esanti elektros ir elektroninė įranga būtų patikrinta dėl elektromagnetinio suderinamumo, atsižvelgiant į Organizacijos parengtas rekomendacijas.*
2. Elektros ir elektroninė įranga montuojama taip, kad elektromagnetiniai trikdžiai neturėtų įtakos tinkamam laivybos sistemų ir įrangos veikimui.
3. Neleidžiama tiltelyje eksploatuoti kilnojamosios elektros ir elektroninės įrangos, jei tai gali turėti įtakos tinkamam laivavedybos sistemų ir įrangos veikimui.
18 taisyklė
Laivybos sistemų bei įrangos ir reiso duomenų savirašio patvirtinimas, apžiūros ir eksploatacijos normatyvai
1. Sistemos ir įranga, privalančios atitikti 19 ir 20 taisyklių nuostatas, turi būti Administracijos patvirtinto tipo.
2. 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau įrengtos sistemos ir įranga (įskaitant, kur tai taikoma, su jomis susijusius atsarginius įrenginius), atliekančios 19 ir 20 taisyklėse nurodytas funkcijas, turi atitikti joms taikomus ne žemesnio lygio eksploatacijos normatyvus negu Organizacijos priimti eksploatacijos normatyvai.**
3. Jei iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytuose laivuose jų turimos sistemos ir įranga keičiamos kitomis arba jei jos papildomos kitomis sistemomis ir įranga, šios naujai įrengiamos sistemos ir įranga turi, kiek tai pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama, atitikti 2 punkto nuostatas.
4. Jei sistemos ir įranga įrengiamos tada, kai Organizacija dar nepriėmė atitinkamų eksploatacijos normatyvų, joms šie normatyvai vėliau Administracijos nuožiūra išimties tvarka gali būti taikomi ne visi, kartu tinkamai atsižvelgiant į Organizacijos patvirtintus rekomenduojamus kriterijus. Tačiau tam, kad elektroninės kartografijos sistemą ECDIS butų galima pripažinti atitinkančia 19 taisyklės 2.1.4 punkto reikalavimus dėl laive privalomų jūrlapių, ši sistema turi atitikti jai nustatytus ne žemesnio lygio eksploatacijos normatyvus, negu jos įrengimo dieną galiojantys Organizacijos priimti eksploatacijos normatyvai, arba, jei sistemos įrengtos iki 1999 m sausio 1 d., ne žemesnio lygio eksploatacijos normatyvus, negu 1995 m. lapkričio 23 d. Organizacijos patvirtinti eksploatacijos normatyvai.*
5. Tam, kad būtų užtikrinta, jog visada laikomasi gaminio tipo patvirtinimo sąlygų, Administracija privalo reikalauti, kad gamintojai turėtų įgaliotos institucijos tikrinamą kokybės kontrolės sistemą. Arba kitaip, jei įgaliota institucija prieš gaminį įrengiant laivuose tikrina, ar jis atitinka jo tipo patvirtinimo liudijimą, Administracija gali taikyti galutinio gaminio patikrinimo procedūras.
6. Prieš patvirtindama sistemas arba įrangą, kurios turi naujų šiame skyriuje nenurodytų požymių, Administracija turi įsitikinti, kad jos atliks bent tiek pat veiksmingas funkcijas kaip ir šiame skyriuje nurodytų požymių sistemos arba įranga.
7. Jei laivuose yra 19 ir 20 taisyklėse nurodytą įrangą papildančios įrangos, kuriai Organizacija yra parengusi eksploatacijos normatyvus, ši įranga turi būti pateikta patvirtinti ir, kiek tai praktiškai įgyvendinama, atitikti ne žemesnio lygio eksploatacijos normatyvus, negu Organizacijos priimti eksploatacijos normatyvai.
8. Reiso duomenų savirašio sistema, įskaitant visus jos daviklius, kasmet patikrinama išbandant jos veikimą. Šį bandymą patvirtinta bandymų arba priežiūros įranga turi atlikti taip, kad būtų patikrinta, ar įrašai atitinka faktinius duomenis, taip pat jų saugojimo trukmė ir atgaminimo galimybė. Be to, atliekami bandymai ir patikrinimai visų apsauginių gaubtų ir savirašyje įtaisytų jį surasti padedančių prietaisų tinkamumui patikrinti. Laive privalo būti patikrintos įrangos atitikties liudijimo su jame nurodyta atitikties nustatymo data ir taikomais eksploatacijos normatyvais kopija.
19 taisyklė
Reikalavimai laive privalomoms turėti laivo laivybos sistemoms ir įrangai
1. Taikymas ir sąlygos.
Atsižvelgiant į tai, kaip taikomos 1 taisyklės 4 punkto nuostatos:
1.1. 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatytuose laivuose privalo būti 2.1–2.9 punktuose nurodyta laivybos sistema ir įranga;
1.2. iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytuose laivuose privalo:
1.2.1. laikantis 1.1.2 ir 1.2.3 punktų nuostatų, ir toliau būti – išskyrus atvejus, kai jie visiškai atitinka šios taisyklės nuostatas – įranga, atitinkanti 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje iki 2002 m. liepos 1 d. galiojusių V skyriaus 11, 12 ir 20 taisyklių nuostatas;
1.2.2. ne vėliau kaip iki pirmosios po 2002 m. liepos 1 d. atliekamos apžiūros būti 2.1.6 punkte nurodyta įranga arba sistemos; nuo tada nebebus privaloma turėti radiopelengatorių, nurodytą 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje iki 2002 m. liepos 1 d. galiojusio V skyriaus 12 taisyklės p punkte;
2. Laive esanti laivybos įranga ir sistemos.
2.1. Visuose laivuose, neatsižvelgiant į jų dydį, privalo būti:
2.1.1. tinkamai sureguliuotas pagrindinis magnetinis kompasas arba kitokios nuo jokio energijos šaltinio nepriklausomos priemonės laivo kursui nustatyti ir pateikti pagrindiniam laivo vairavimo postui;
2.1.2. pelorusas (kampamatis) arba kompaso pelengatorius ar kitokios nuo jokio energijos šaltinio nepriklausomos priemonės pelengams 360 laipsnių horizonto lanke išmatuoti;
2.1.3. priemonės, leidžiančios bet kuriuo metu koreguoti kursų ir pelengų dydžius taip, kad būtų nustatytos jų tikrosios reikšmės;
2.1.4. jūrlapiai ir laivybos klausimams skirti leidiniai laivo maršrutui numatomame reise suplanuoti bei atvaizduoti ir laivo koordinatėms per visą jo reisą jūrlapyje žymėti ir kontroliuoti; elektroninės kartografijos sistema (ECDIS) gali būti laikoma atitinkančia šio punkto nuostatas dėl laivui privalomų jūrlapių;
2.1.5. atsarginės priemonės, atitinkančios 2.1.4 punkto funkcinius reikalavimus, jei ši funkcija iš dalies ar visiškai atliekama elektroninėmis priemonėmis;*
2.1.6. pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos arba antžeminės radionavigacinės sistemos imtuvas arba kitos priemonės, kurias būtų galima bet kuriuo metu naudoti per visą numatomą laivo reisą jo koordinatėms automatiškai nustatyti ir patikslinti;
2.1.7. jei jie mažesni kaip 150 bendrosios talpos ir jei tai praktiškai įgyvendinama – radaro atšvaitas arba kitokios priemonės, leidžiančios juos pastebėti iš laivų, kurie plaukdami naudojasi tiek 9 GHz, tiek 3 GHz dažniu veikiančiais radarais;
2.1.8. jei laivo tiltelis visiškai uždaros konstrukcijos ir jei Administracija nenusprendžia kitaip – garso priėmimo sistema arba kitokios priemonės, leidžiančios laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiajam specialistui išgirsti garso signalus ir nustatyti jų kryptį;
2.2. Visuose 150 bendrosios talpos ir didesniuose laivuose ir visuose keleiviniuose laivuose, neatsižvelgiant į jų dydį, be 2.1 punkte nurodytų dalykų, privalo būti:
2.2.1. atsarginis magnetinis kompasas, apkeičiamas su 2.1.1 punkte nurodytu magnetiniu kompasu, arba kitokios priemonės, skirtos 2.1.1 punkte nurodytai funkcijai, pakeičiant vieną įrenginį kitu arba juos sudubliuojant;
2.3. Visuose 300 bendrosios talpos ir didesniuose laivuose ir visuose keleiviniuose laivuose, neatsižvelgiant į jų dydį, be 2.2 punkte nurodytų dalykų, privalo būti:
2.3.1. echolotas (akustinis gylmatis) arba kitokios elektroninės priemonės gyliui po laivu išmatuoti ir atvaizduoti;
2.3.2. laivybai palengvinti ir kad būtų išvengta susidūrimų – 9 GHz dažniu veikiantis radaras arba kitokios priemonės atstumui iki radaro atsakiklių ir kitų vandens paviršiuje esančių plaukiojančių priemonių, kliūčių, plūdurų, kranto linijos ir laivybos ženklų, nustatyti ir atvaizduoti, taip pat nustatyti ir atvaizduoti jų buvimo kryptį;
2.3.3. elektroninė grafinio žymėjimo priemonė arba kitokios priemonės atstumui iki stebimų objektų ir jų buvimo krypčiai grafiškai žymėti elektroniniu būdu, siekiant nustatyti, ar esama pavojaus susidurti;
2.3.4. prietaisas greičiui ir nuplauktam atstumui išmatuoti arba kitokios priemonės, rodančios laivo greitį ir nuplauktą atstumą;
2.4. Visuose 300 bendrosios talpos ir didesniuose tarptautiniais reisais plaukiojančiuose laivuose ir visuose 500 bendrosios talpos ir didesniuose tarptautiniais reisais neplaukiojančiuose laivuose ir visuose keleiviniuose laivuose nepaisant jų dydžio privaloma laikantis toliau nurodytų terminų įrengti Automatinio atpažinimo sistemą (toliau – AAS):
2.4.2. iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytuose tarptautiniais reisais plaukiojančiuose laivuose:
2.4.2.2. tanklaiviuose – ne vėliau kaip iki pirmosios 2003 m. liepos 1 d. arba iki po šios datos atliekamos saugios įrangos apžiūros;**
2.4.2.3. 50 000 bendrosios talpos ir didesniuose laivuose (išskyrus keleivinius laivus ir tanklaivius) – ne vėliau kaip 2004 m. liepos 1 d.;
2.4.2.4. 300 bendrosios talpos ir didesniuose, tačiau mažesniuose kaip 50 000 bendrosios talpos laivuose (išskyrus keleivinius laivus ir tanklaivius) – ne vėliau kaip iki pirmosios po 2004 m. liepos 1 d. atliekamos apžiūros dėl saugios įrangos,+ arba iki 2004 m. gruodžio 1 d., atsižvelgiant į tai, kuri šių datų būtų ankstesnė;
2.4.3. tarptautiniais reisais neplaukiojančiuose laivuose, pastatytuose iki 2002 m. liepos 1 d. – ne vėliau kaip 2008 m. liepos 1 d.
2.4.4. Administracija gali išimties tvarka netaikyti šio punkto nuostatų laivams, kurie galutinai bus baigti eksploatuoti praėjus dvejiems metams nuo 2.4.2 ir 2.4.3 punktuose nurodytų sistemos įdiegimo datų;
2.4.5. AAS privalo:
2.4.5.1. automatiškai teikti atitinkamą įrangą turinčioms kranto stotims, kitiems laivams ir orlaiviams informaciją, apie laivo identifikacijos duomenis, jo tipą, koordinates, kursą, greitį, navigacinį statusą ir kitą su saugumu susijusią informaciją;
2.4.5.6. 2.4.5 punkto nuostatos netaikomos atvejais, kai pagal tarptautinius susitarimus, taisykles arba normatyvus privaloma navigacinės informacijos apsauga;
2.4.5.7. AAS eksploatuojama atsižvelgiant į Organizacijos patvirtintas rekomendacijas.* AAS turintys laivai privalo visada palaikyti tinkamą jos darbo būseną, išskyrus atvejus, kai pagal tarptautinius susitarimus, taisykles arba normatyvus privaloma navigacinės informacijos apsauga.
2.5. Visuose 500 bendrosios talpos ir didesniuose laivuose be 2.3 punkte (išskyrus 2.3.3 ir 2.3.5 punktus) ir 2.4 punkte nurodytų dalykų privalo būti:
2.5.1. girokompasas arba kitokia įranga, skirta nustatyti ir rodyti laivo kursą laive turimomis nemagnetinėmis priemonėmis ir informaciją apie kursą įvesties būdu perduoti įrangai, nurodytai 2.3.2, 2.4 ir 2.5.5 punktuose;
2.5.2. kursą rodantis girokompaso kartotuvas arba kitokios priemonės informacijai apie laivo kursą vaizdiniu būdu perduoti į avarinį vairavimo postą (jei jis įrengtas);
2.5.3. girokompaso kartotuvas pelengavimui arba kitokios priemonės pelengams 360 laipsnių horizonto lanke išmatuoti naudojant girokompasą arba kitokią 2.5.1 punkte nurodytą įrangą. Tačiau mažesni kaip 1600 bendrosios talpos laivai šiomis priemonėmis aprūpinami pagal galimybes;
2.5.4. vairo, sraigto, traukos, žingsnio ir darbo režimo indikatoriai, skirti vairo posūkio kampui, sraigto apsisukimams, traukos jėgai ir krypčiai ir, jei taikoma, šoninės traukos jėgai bei krypčiai, taip pat sraigto žingsniui ir darbo režimui nustatyti ir atvaizduoti; visa ši informacija turi būti matoma laivo valdymo poste;
2.6. Visuose 500 bendrosios talpos ir didesniuose laivuose vieno atskiro įrangos elemento gedimas neturi sumažinti laivo tinkamumo pagal 2.1.1, 2.1.2 ir 2.1.4 punktų nuostatas.
2.7. Visuose 3000 bendrosios talpos ir didesniuose laivuose be 2.5 punkte nurodytų dalykų privalo būti:
2.7.1. laivybai palengvinti ir kad būtų išvengta susidūrimų – 3 GHz dažniu veikiantis radaras arba, jei Administracija mano, kad to reikia, dar vienas 9 GHz dažniu veikiantis radaras, arba kitokios priemonės, veikiančios nepriklausomai nuo 2.3.2 punkte nurodytų priemonių, skirtas atstumui iki radaro atsakiklių ir kitų vandens paviršiuje esančių plaukiojimo priemonių, kliūčių, plūdurų, kranto linijos ir laivybos ženklų nustatyti ir atvaizduoti, taip pat nustatyti ir atvaizduoti jų buvimo kryptį;
2.8. Visuose 10 000 bendrosios talpos ir didesniuose laivuose be 2.7 punkte (išskyrus 2.7.2 punktą) nurodytų dalykų privalo būti:
2.8.1. automatinė radiolokacinio kursų žymėjimo sistema arba kitokios priemonės, gebančios automatiškai grafiniu būdu žymėti bent 20 kitų objektų pelengus ir atstumus iki jų, prijungtos prie prietaiso greičiui ir nuplauktam atstumui atvaizduoti, skirtos nustatyti, ar esama pavojaus susidurti, ir bandomajam manevrui nustatyti;
2.9. Visuose 50 000 bendrosios talpos ir didesniuose laivuose be 2.8 punkte nurodytų dalykų privalo būti:
2.9.1. posūkio kampinio greičio matuoklis arba kitokios priemonės laivo posūkio kampiniam greičiui nustatyti ir rodyti;
3. Kai šioje taisyklėje leidžiama naudoti „kitokias priemones“, jos turi būti Administracijos patvirtintos taip, kaip nurodyta 18 taisyklėje.
4. Šioje taisyklėje nurodyta laivybos įranga ir sistemos įrengiamos, išbandomos ir techniškai prižiūrimos taip, kad būtų iki minimumo sumažinta jų veikimo sutrikimų tikimybė.
5. Laivybos įranga ir sistemos, kurios gali veikti įvairiais režimais, visada turi rodyti faktinį jų veikimo režimą.
6. Sudėtinės tiltelio sistemos* įrengiamos taip, kad, nustojus veikti vienam posistemiui, nedelsiant garso ir vaizdo pavojaus signalu būtų atkreiptas laivybos pamainai vadovaujančio specialisto dėmesys ir kad dėl to nenustotų veikti joks kitas posistemis. Jei nustotų veikti viena iš sudėtinių laivybos sistemos + dalių, turi būti įmanoma atskirai eksploatuoti kiekvieną kitą atskirą įrangos elementą arba sistemos dalį.
20 taisyklė
Reiso duomenų savirašiai
1. Siekiant palengvinti avarijų tyrimą, reiso duomenų savirašis (toliau – RDS) toliau nurodytomis sąlygomis privalo būti įrengtas šiuose tarptautiniais reisais plaukiojančiuose laivuose (atsižvelgiant į tai, kaip jiems taikomos 1 taisyklės 4 punkto nuostatos):
1.2. iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytuose ro-ro keleiviniuose laivuose – ne vėliau kaip iki pirmosios 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau atliekamos apžiūros;
1.3. iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytuose keleiviniuose laivuose (išskyrus ro-ro keleivinius laivus) – ne vėliau kaip 2004 m. sausio 1 d.;
2. Administracijos gali išimties tvarka leisti neįrengti RDS iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytuose laivuose (išskyrus ro-ro keleivinius laivus), jei įmanoma įrodyti, kad suderinti RDS su laive esančia įranga būtų nepagrįsta ir praktiškai neįgyvendinama.
21 taisyklė
Tarptautinis signalų kodas ir Tarptautinis aviacijos ir jūrų laivų paieškos ir gelbėjimo vadovas (IAMSAR vadovas)
1. Visuose laivuose, kuriuose pagal Konvenciją privalo būti radijo ryšio įranga, turi būti Tarptautinis signalų kodas (su pakeitimais, kuriuos jame gali padaryti Organizacija). Šis leidinys taip pat privalo būti ir bet kuriame kitame laive, kuriam, Administracijos nuomone, jis reikalingas.
2. Visuose laivuose turi būti naujausias Tarptautinio aviacijos ir jūrų laivų paieškos ir gelbėjimo vadovo (IAMSAR vadovo) egzempliorius.
22 taisyklė
Matomumas iš laivo valdymo tiltelio
1. Ne trumpesni kaip 45 m (pagal laivo ilgio apibrėžtį III skyriaus 3 taisyklės 12 punkte) laivai, pastatyti 1998 m. liepos 1 d. arba vėliau, privalo atitikti šias nuostatas:
1.1. juros paviršiaus vaizdas žvelgiant į priekį iš laivo valdymo posto sektoriuje nuo krypties tiesiai į priekį iki 10 laipsnių iš abiejų bortų neturi būti užstotas toliau kaip per du laivo ilgius arba 500 m nuotoliu už laivapriekio (atsižvelgiant į tai, kuris iš šių atstumų mažesnis), esant bet kokiai laivo grimzlei ir diferentui ir vežant bet kokius krovinius denyje;
1.2. bet kuris krovinių, krovos įrangos arba kitokių už vairinės ribų esančių objektų į priekį nuo traverso uždengiamas sektorius, kuriame žvelgiant iš laivo valdymo posto jūros paviršius yra užstotas, neturi viršyti 10 laipsnių. Bendra užstojamų sektorių suma negali viršyti 20 laipsnių. Neužstojami sektoriai tarp užstojamų sektorių turi būti mažiausiai 5 laipsnių pločio. Tačiau 1.1 punkte nurodytame vaizdo sektoriuje nė vienas iš užstojamų sektorių negali viršyti 5 laipsnių;
1.3. horizontalus regėjimo laukas žvelgiant iš laivo valdymo posto turi apimti ne mažesnį kaip 225 laipsnių lanką, t. y. nuo krypties tiesiai į priekį iki 22,5 laipsnių už traverso iš abiejų laivo bortų;
1.4. žvelgiant iš kiekvieno tiltelio sparno, horizontalus regėjimo laukas turi apimti mažiausiai 225 laipsnių lanką, t. y. nuo priešinio borto 45 laipsnių kurso kampo iki krypties tiesiai į priekį, toliau nuo krypties tiesiai į priekį iki 180 laipsnių sparno borto kurso kampo kryptimi tiesiai atgal;
1.5. žvelgiant iš pagrindinio vairavimo posto, horizontalus regėjimo laukas turi apimti lanką nuo krypties tiesiai į priekį iki bent 60 laipsnių kurso kampo iš abiejų laivo bortų;
1.7. laivo valdymo tiltelio priekinių langų apatinis kraštas turi būti kiek galima arčiau tiltelio denio. Jokiu atveju šių langų apatinis kraštas neturi užstoti šioje taisyklėje nurodyto regėjimo lauko žvelgiant į priekį;
1.8. laivo valdymo tiltelio priekinių langų viršutinis kraštas turi leisti, kai laivą išilgai supa dėl didelio bangavimo, matyti horizontą žvelgiant į priekį iš laivo valdymo posto asmeniui, kurio akies aukštis virš tiltelio denio yra 1800 mm. Jei Administracija yra įsitikinusi, kad taikyti 1800 mm dydžio akies aukštį būtų nepagrįsta ir praktiškai neįgyvendinama, ji gali leisti taikomą akies aukštį sumažinti, tačiau ne daugiau kaip iki 1600 mm;
1.9. langams taikomos šios nuostatos:
1.9.1. siekiant išvengti atspindžių, priekiniai tiltelio langai turi būti pasvirę nuo vertikalios plokštumos į priekį ne mažesniu kaip 10 laipsnių ir ne didesniu kaip 25 laipsnių kampu;
1.9.2. įrėminimo tarpai tarp laivo valdymo tiltelio langų turi būti kuo siauresni ir neturi būti įrengiami tiesiai priešais bet kurį tiltelio darbo postą;
2. Iki 1998 m. liepos 1 d. pastatyti laivai turi, jei tai praktiškai įmanoma, atitikti 1.1 ir 1.2 punktų reikalavimus. Tačiau tam nėra privaloma keisti ar perdirbti jų konstrukcijas arba juos aprūpinti papildoma įranga.
3. Neįprastos konstrukcijos laivuose, kurie, Administracijos nuomone, negali atitikti šios taisyklės nuostatų, imamasi priemonių, kad būtų pasiekta tokio matomumo lygio, kuris kuo mažiau skirtųsi nuo šios taisyklės nustatyto matomumo lygio.
23 taisyklė
Locmanų įlaipinimo ir išlaipinimo priemonės
1. Taikymas.
1.1. Laivai, plaukiojantys reisais, kurių metu gali tekti naudotis locmanų paslaugomis, privalo turėti priemonių jiems įlaipinti ir išlaipinti.
1.2. 1994 m. sausio 1 d. arba vėliau įrengtos locmanų įlaipinimo ir išlaipinimo priemonės turi atitikti šios taisyklės nuostatas, taip pat privaloma tinkamai atsižvelgti ir į Administracijos priimtus normatyvus.*
1.3. Locmanų įlaipinimo ir išlaipinimo priemonės, kuriomis laivai buvo aprūpinti iki 1994 m. sausio 1 d., turi atitikti bent jau iki šios datos galiojusias 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje 17 taisyklės nuostatas; taip pat privaloma tinkamai atsižvelgti ir į iki šios datos Organizacijos priimtus normatyvus.
2. Bendrosios nuostatos.
2.1. Visos locmanams įlaipinti ir išlaipinti naudojamos priemonės turi visiškai atitikti savo paskirtį, t. y. užtikrinti galimybę locmanams saugiai įlipti į laivą ir išlipti iš jo. Reikmenys visada turi būti švarūs, tinkamai techniškai prižiūrimi bei saugomi ir reguliariai tikrinama, ar juos naudoti yra saugu. Jie turi būti naudojami tik laivo personalui į laivą įlaipinti ir iš jo išlaipinti.
2.2. Locmanų įlaipinimo ir išlaipinimo priemonės parengiamos naudoti ir locmanas įlaipinamas prižiūrint atsakingam laivo vadovaujančiajam specialistui, turinčiam ryšio su laivo valdymo tilteliu priemonę; jis taip pat turi pasirūpinti, kad locmanas saugiu keliu būtų palydėtas į laivo valdymo tiltelį ir iš jo. Įgulos narius, kuriems paskirta parengti naudoti ir eksploatuoti bet kurią mechaninę įrangą, privaloma instruktuoti dėl saugos procedūrų, kurių jiems reikia laikytis, o įranga prieš ją naudojant turi būti išbandoma.
3. Įlaipinimo ir išlaipinimo priemonės.
3.1. Privaloma turėti priemonių locmanui saugiai įlaipinti į laivą ir išlaipinti iš bet kurio laivo borto.
3.2. Visuose laivuose, kuriuose įėjimo į laivą arba išėjimo iš jo vieta yra aukščiau kaip per 9 m virš vandens lygio, ir jei ketinama locmaną įlaipinti ir išlaipinti kartu su locmanų trapu tam naudojant krantinės trapą arba mechaninius locmanų keltuvus, arba kitokias tiek pat saugias ir patogias priemones, tokia įranga laive privalo būti prie abiejų jo bortų, nebent ją būtų įmanoma perkelti naudojimui nuo bet kurio vieno borto prie kito.
3.3. Galimybė saugiai ir patogiai patekti į laivą ir iš jo išeiti užtikrinama:
3.3.1. locmanų trapu, kuriuo būtų kopiama ne žemiau kaip 1,5 m ir ne aukščiau kaip 9 m nuo vandens paviršiaus; šis trapas išdėstomas ir pritvirtinamas taip, kad:
3.3.1.1. jis būtų pakankamai toli nuo vietų, kuriose iš laivo galėtų būti kas nors išpilama ar išmetama;
3.3.1.2. jis būtų toje laivo korpuso dalyje, kurioje jo bortai lygiagretūs, ir, pagal galimybes, vienoje antrojoje laivo ilgio su viduriu midelyje;
3.3.1.3. kiekviena jo pakopų būtų tvirtai prigludusi prie laivo borto; jei laivo konstrukcijos ypatybės, pvz., švartavimosi juostos, kliudytų laikytis šios nuostatos, turi būti imamasi specialių, Administracijos sąlygas atitinkančių, priemonių tam, kad būtų užtikrinta galimybė žmonėms saugiai įlipti į laivą ir iš jo išlipti;
3.3.1.4. vieno trapo ištisinio ilgio pakaktų pasiekti vandens lygiui nuo įėjimo į laivą arba išėjimo iš jo vietos, tinkamai atsižvelgiant į visas laivo apkrovos ir diferento sąlygas ir į 15 laipsnių kreną į priešinį bortą; konstrukcijos, prie kurių trapas tvirtinamas, jungės ir tvirtinimo lynai turi būti tokio pat tvirtumo kaip ir paties trapo šoniniai lynai;
3.3.2. arba tais atvejais, kai atstumas nuo vandens lygio iki įėjimo į laivą vietos yra didesnis kaip 9 m, krantinės trapu kartu su locmanų trapu ar su kitokiomis tiek pat saugiomis priemonėmis. Krantinės trapas nuo įėjimo į laivą vietos turi būti nukreiptas laivagalio link. Kai naudojamas krantinės trapas, jo apatinis galas turi būti tvirtai prigludęs prie tos laivo borto korpuso dalies, kurioje bortai lygiagretūs, ir, pagal galimybes, vienoje antrojoje laivo ilgio su viduriu midelyje, taip pat pakankamai toli nuo vietų, iš kurių iš laivo kas nors išpilama ar išmetama;
4. Įėjimas į laivo denį.
Privalo būti priemonės, užtikrinančios, kad bet kuris į laivą įlipantis arba iš jo išlipantis asmuo galėtų saugiai, patogiai ir be kliūčių nuo locmanų trapo arba nuo bet kurio krantinės trapo ar kitokio įtaiso viršutinės dalies patekti į laivo denį. Jei šiam tikslui naudojamasi:
4.1. falšborte arba borto aptvaroje įrengtais varteliais – prie jų įtaisomos patikimos priemonės laikytis rankomis;
5. Borto durys.
Borto durys, kuriomis naudojamasi locmanams įlaipinti ir išlaipinti, neturi atsidaryti į išorę.
6. Mechaniniai locmanų keltuvai.
6.1. Mechaninis locmanų keltuvas ir jo pagalbinė įranga privalo būti Administracijos patvirtinto tipo. Locmanų keltuvas turi būti sukonstruotas veikti kaip judantis trapas, pritaikytas vienam žmogui pakelti arba nuleisti palei laivo bortą, arba kaip platforma, kuria palei laivo bortą galima pakelti ar nuleisti vieną ar daugiau žmonių. Jo konstrukcija ir pagaminimas turi užtikrinti, kad būtų galima locmaną saugiai į laivą įlaipinti ir iš jo išlaipinti, įskaitant galimybę jam nuo keltuvo viršaus saugiai patekti į laivo denį ir atvirkščiai. Šio saugumo pasiekiama įrengiant platformą su patikimais apsauginiais turėklais.
6.2. Tam, kad, nutrūkus energijos tiekimui, kelte esantį žmogų arba žmones būtų galima iš laivo nuleisti arba atgal į laivą pakelti, keltuvas privalo turėti rankomis sukamą pavarą, kuri visada turi būti parengta naudoti.
6.3. Keltuvas patikimai pritvirtinamas prie laivo konstrukcijų. Tam neturi būti apsiribota jo pritvirtinimu tik prie laivo borto turėklų. Privaloma prie kiekvieno iš laivo bortų įrengti tinkamas ir stiprias laivo konstrukcijos detales kilnojamojo tipo keltuvams tvirtinti.
6.4. Jei ties vieta, kurioje tvirtinamas keltuvas, yra švartavimosi juosta, joje padaroma tokio dydžio išpjova, kuri leistų keltuvui veikti palei laivo bortą.
6.5. Greta keltuvo pritvirtinamas locmanų trapas, prieinamas nedelsiant pasinaudoti tam, kad ant jo nuo kelto būtų galima pereiti bet kuriame šio kelto judėjimo taške. Šis trapas turi būti pakankamo ilgio, kad galėtų pasiekti vandens lygį nuo vietos, kurioje nuo jo patenkama į laivą.
7. Papildoma įranga.
7.1. Įlaipinant ir išlaipinant žmones, po ranka privalo būti ši parengta nedelsiant naudotis įranga:
7.1.1. locmanui pareikalavus – du ne plonesni kaip 28 mm skersmens gelbėjimo lynai, tinkamai pritvirtinti prie laivo;
8. Apšvietimas.
Už laivo borto esančios žmonių įlaipinimo ir išlaipinimo priemonės, vieta denyje, kurioje jie įlaipinami ir išlaipinami, taip pat mechaninio locmanų keltuvo valdymo įtaisai turi būti tinkamai apšviesti.
24 taisyklė
Naudojimasis kurso ir (arba) trajektorijos valdymo sistemomis
1. Jei kurso ir (arba) trajektorijos valdymo sistemomis naudojamasi intensyvaus laivų eismo rajonuose, riboto matomumo sąlygomis ir visose kitose laivybos požiūriu pavojingose situacijose, turi būti įmanoma nedelsiant pereiti prie rankinio laivo valdymo.
2. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, laivo valdymo budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo turėti galimybę nedelsdamas pasinaudoti kvalifikuoto vairininko paslaugomis; šis vairininkas turi būti pasirengęs bet kuriuo metu perimti laivo vairą.
3. Perjungimas iš automatinio į rankinį vairavimą atliekamas atsakingo vadovaujančiojo specialisto arba jam vadovaujant.
4. Po ilgo plaukimo naudojant kurso ir (arba) trajektorijos valdymo sistemas ir prieš įplaukiant į rajonus, kuriuose plaukti reikia ypač atsargiai, jo rankinio vairavimo įrenginys išmėginamas.
25 taisyklė
Vairavimo įrenginio veikimas
Rajonuose, kuriuose plaukti reikia ypač atsargiai, laivuose turi veikti daugiau kaip vienas iš energijos šaltinio maitinamas vairavimo įrenginio varomasis agregatas, jei šie agregatai gali veikti tuo pat metu.
26 taisyklė
Vairavimo įranga – išmėginimas ir personalo mokymas
1. Ne vėliau, kaip likus 12 valandų iki laivo išplaukimo, laivo įgula patikrina ir išmėgina laivo vairavimo įrenginį. Išmėginimo procedūra turi apimti (kur taikoma) šių įrenginių veikimo patikrinimą:
1.7. vairavimo įrenginio nuotolinio valdymo sistemos signalizacijos, įspėjančios apie energijos tiekimo nutrūkimą;
2. Patikrinimai ir išmėginimai turi apimti:
3.1. Laivo valdymo tiltelyje ir vairavimo įrenginio patalpoje visada turi būti iškabintos paprastos instrukcijos ir įrangos blokų planas, kuriame pavaizduotos vairavimo įrenginio nuotolinio valdymo sistemų ir iš energijos šaltinio maitinamų vairavimo įrenginio varomųjų agregatų perjungimo procedūros.
4. Be įprastinių 1 ir 2 punktuose nurodytų patikrinimų ir išmėginimų, mažiausiai kartą per tris mėnesius privalomas vairo valdymo avarinėse situacijose mokymas, kad būtų lavinami vairo avarinio valdymo įgūdžiai. Šis mokymas turi apimti tiesioginį valdymą iš vairavimo įrenginio patalpos, ryšį su laivo valdymo tilteliu ir, jei taikoma, pakaitinių elektros tiekimo šaltinių eksploataciją.
5. Administracija gali nereikalauti 1 ir 2 punktuose nurodytų patikrinimų ir bandymų trumpais reisais plaukiojančiuose laivuose. Tokiuose laivuose šie patikrinimai ir bandymai turi vykti bent kartą per savaitę.
6. Data, kada buvo atlikti 1 ir 2 punktuose nurodyti patikrinimai ir bandymai, taip pat pagal 4 punkto nuostatas laivo avarinio valdymo mokymo data ir detalės turi būti registruojami.
27 taisyklė
Jūrlapiai ir laivybos leidiniai
Numatomam reisui reikalingi laivo jūrlapiai ir laivybos leidiniai, pvz., locijos, švyturių sąrašai, pranešimai jūrininkams ir kiti su laivyba susiję leidiniai, turi atitikti konkretaus reiso poreikius ir būti parengti pagal naujausius duomenis.
28 taisyklė
Laivybos veiksmų registravimas
Visuose tarptautiniais reisais plaukiojančiuose laivuose privaloma, atsižvelgiant į Organizacijos priimtas rekomendacijas,* laive registruoti laivybos veiksmus ir įvykius, turinčius reikšmės laivybos saugumui; šiuose įrašuose turi būti pateikiama pakankamai išsami informacija, kad būtų įmanoma visiškai atkurti reiso eigą. Jei ši informacija nėra įrašoma laivo žurnale, ji turi būti registruojama kita Administracijos patvirtinta forma.
29 taisyklė
Gelbėjimo signalai nelaimę patyrusiems laivams, orlaiviams arba asmenims
Kiekvieno laivo, kuriam taikomas šis skyrius, budinčiam vadovaujančiajam specialistui turi būti lengvai prieinama lentelė, kurioje aprašyti ir pateikti gelbėjimo signalai.* Šiuos signalus turi naudoti nelaimę patyrę laivai arba asmenys, palaikydami ryšį su paieškos ir gelbėjimo operacijas vykdančiomis kranto gelbėjimo stotimis, jūrų gelbėjimo padaliniais ir orlaiviais.
30 taisyklė
Eksploataciniai apribojimai
2. Prieš pradedant eksploatuoti keleivinį laivą sudaromas visų jo eksploatacinių apribojimų – tiek jam paskirtų Administracijos, tiek nustatytų jo konstravimo arba statybos etapuose – sąrašas, apimantis jam taikomas išimtis iš bet kurių šių taisyklių, suvaržymus dėl jo eksploatavimo rajonų, dėl oro sąlygų, dėl jūros bangavimo, dėl jam leidžiamų vežti krovinių, suvaržymus dėl jo diferento, greičio ir kitokius apribojimus. Šis sąrašas, kartu su bet kuriais reikalingais jo paaiškinimais, sudaromas Administracijai priimtina forma ir laive turi būti lengvai prieinamas kapitonui. Šis sąrašas nuolat atnaujinamas. Jei jis buvo sudarytas ne anglų ar prancūzų kalba, privalo būti ir jo vertimas į vieną iš šių kalbų.
31 taisyklė
Pavojaus pranešimai
1. Jei bet kuris laivas plaukdamas pastebi pavojingus plaukiojančius ledus, pavojingą apleistą laivą arba pastebi bet kokį kitą laivybai tiesioginį pavojų keliantį objektą ar reiškinį, arba patenka į atogrąžų štormą ar patenka į žemesnę už nulį oro temperatūrą, kuri kartu su stipriu vėju sukelia smarkų antstatų apledėjimą, arba susiduria su 10 balų (pagal Boforto skalę) ar stipresniais vėjais, nors nebuvo gauta jokių įspėjimų apie audrą – šio laivo kapitonas privalo informaciją apie šiuos dalykus visomis jo turimomis priemonėmis pranešti netoliese esantiems laivams, taip pat įgaliotoms institucijoms. Informacija perduodama laisva forma. Ji gali būti perduota arba viešu tekstu (geriau anglų kalba), arba Tarptautiniu signalų kodu.
2. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė imsis visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad, gavus žinių apie bet kokią iš 1 punkte nurodytų grėsmių laivybai, ši informacija tuojau pat būtų pranešta visiems suinteresuotiesiems ir perduota kitoms suinteresuotoms Vyriausybėms.
4. Prieš visus pagal 1 punkto nuostatas siunčiamus pranešimus perduodamas saugumo signalas, nurodytas Radijo ryšio reglamento IV skyriaus 2 taisyklėje.
32 taisyklė
Informacija, privaloma įtraukti į pavojaus pranešimus
Pavojaus pranešimuose turi būti ši informacija:
1. Plaukiojantys ledai, apleisti laivai arba kiti tiesioginiai pavojai laivybai:
1.2. Vietos, kurioje paskutinį kartą pastebėti ledai, apleisti laivai arba pavojus laivybai, koordinatės.
2. Atogrąžų ciklonai (štormai):*
2.1. Konstatavimas, kad susidurta su atogrąžų ciklonu. Šis reikalavimas suprantamas plačiąja prasme, o informacija turi būti perduodama bet kuriuo atveju, kai kapitonas turi rimtą pagrindą manyti, jog formuojasi arba netoliese užfiksuotas atogrąžų ciklonas.
2.2. Laikas ir data (suderintuoju pasauliniu laiku (UTC) ir laivo koordinatės, tuo metu, kai buvo atliekami stebėjimai.
2.3. Į pranešimą įtraukiama kaip galima daugiau šios informacijos:
– atmosferos slėgis,+ geriau patikslintas atitinkamomis pataisomis (nurodant milibarus, milimetrus arba colius ir tai, ar dydis ištaisytas, ar ne);
– barinė tendencija (atmosferos slėgio pokytis per pastarąsias tris valandas);
– tikroji vėjo kryptis;
–vėjo stiprumas (pagal Boforto skalę);
– jūros paviršiaus būklė (rami jūra, vidutiniškas, smarkus, labai smarkus bangavimas);
– siūba (nedidelė, vidutiniška, didelė) ir tikroji kryptis, iš kurios ji sklinda. Taip pat vertinga yra informacija apie siūbos periodą arba jos bangos ilgį (trumpa, vidutinė, ilga siūba);
– laivo tikrasis kursas ir greitis. Tolesni stebėjimai.
3. Jei kapitonas buvo pranešęs apie atogrąžų cikloną arba kitokį pavojingą štormą, pageidautina (bet neprivaloma), jei praktiškai įmanoma, kas valandą, tačiau bet kokiu atveju ne rečiau kaip kas tris valandas, ir toliau tol, kol laivas bus štormo įtakos zonoje, atlikti stebėjimus ir perduoti jų duomenis.
4. Pučiant 10 balų (pagal Boforto skalę) arba stipresniems vėjams, jei nebuvo gauta jokių įspėjimų dėl galimos audros. Tai taikoma štormams, kurie nėra 2 punkte nurodyti atogrąžų ciklonai; susidūrus su tokiu štormu, pranešime apie jį turi būti pateikta panaši informacija kaip ir minimame punkte, tik be duomenų apie jūros paviršiaus būklę ir siūbą.
5. Žemesnė už nulį oro temperatūra, kuri kartu su stipriu vėju sukelia smarkų antstatų apledėjimą:
5.4. Vėjo stiprumas ir kryptis.
Pavyzdžiai
Plaukiojantys ledai
TTT LEDAI. DIDELIS LEDKALNIS 15 GEGUŽĖS 0800 UTC PASTEBĖTAS 4506 N, 4410 W.
Apleistas laivas
TTT APLEISTAS LAIVAS. BEVEIK PANIRĘS APLEISTAS LAIVAS BALANDŽIO 21 1630 UTC PASTEBĖTAS 4006 N, 1243 W.
Pavojus laivybai
TTT LAIVYBA. SAUSIO 3 1800 UTC PLAUKIOJANTIS ŠVYTURYS ALPHA NE SAVO NUOLATINĖJE VIETOJE.
Atogrąžų ciklonas
TTT ŠTORMAS. RUGPJŪČIO 18 0030 UTC. 2004 N 11354 E. IŠTAISYTAS SLĖGIS 994 MILIBARAI, TENDENCIJA KRISTI 6 MILIBARAI. VĖJAS NW, STIPRUMAS 9, STIPRŪS ŠKVALAI. DIDELĖ SIŪBA IŠ RYTŲ. KURSAS 067, 5 MAZGAI.
TTT ŠTORMAS. POŽYMIAI RODO ARTĖJANT URAGANĄ. RUGSĖJO 14 1300 UTC. 2200 N, 7230 W. IŠTAISYTAS SLĖGIS 29,64 COLIO, TENDENCIJA KRISTI 0,015 COLIO. VĖJAS NE, STIPRUMAS 8, DAŽNI ŠKVALAI SU LIETUMI. KURSAS 035, 9 MAZGAI.
TTT ŠTORMAS. ORO SĄLYGOS RODO SUSIFORMAVUSĮ DIDELĮ CIKLONĄ. GEGUŽĖS 4 0200 UTC. 1620 N, 9203 E. NEIŠTAISYTAS SLĖGIS 753 MILIMETRAI, TENDENCIJA KRISTI 5 MILIMETRAI. VĖJAS S BY W, STIPRUMAS 5. KURSAS 300, 8 MAZGAI.
TTT ŠTORMAS. TAIFŪNAS PIETRYČIŲ KRYPTIMI. BIRŽELIO 12 0300 UTC. 1812 Š, 12605 R. SLĖGIS SPARČIAI KRINTA. STIPRĖJA N VĖJAS.
TTT ŠTORMAS. VĖJO STIPRUMAS 11, ĮSPĖJIMO APIE AUDRĄ NEGAUTA. GEGUŽĖS 4 0300 UTC. 4830 N, 30 W. IŠTAISYTAS SLĖGIS 983 MILIBARAI, TENDENCIJA KRISTI 4 MILIMETRAI. VĖJAS SW, STIPRUMAS 11, KRYPTIS KAITALIOJASI. KURSAS 260, 6 MAZGAI.
Apledėjimas
TTT PATIRIAME SUNKŲ APLEDĖJIMĄ. KOVO 2 1400 UTC. 68 N, 10 W. ORO TEMPERATŪRA 18°F (–7,8°C). VANDENS TEMPERATŪRA 29°F (–1,7°C). VĖJAS NE, STIPRUMAS 8.
33 taisyklė
Nelaimės pranešimai – įsipareigojimai ir procedūros
1. Jūroje esančio ir galinčio suteikti pagalbą laivo kapitonas, gavęs iš bet kurio šaltinio pranešimą apie jūroje nelaimės ištiktus žmones, privalo visu greičiu vykti jiems padėti, pagal galimybes pranešdamas jiems arba paieškos ir gelbėjimo tarnybai, kad jo laivas tai daro. Jei nelaimės pranešimą priėmęs laivas negali vykti į pagalbą šiems žmonėms arba jei dėl ypatingų šio atvejo aplinkybių kapitonas mano tai esant nepagrįsta arba nereikalinga, jis privalo laivo žurnale padaryti įrašą apie priežastis, kodėl nevykstama padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, kartu atsižvelgdamas į Organizacijos rekomendaciją pranešti apie šias priežastis atitinkamai paieškos ir gelbėjimo tarnybai.
2. Nelaimę patyrusio laivo kapitonas arba atitinkama paieškos ir gelbėjimo tarnyba, pasitarę, kiek tai būtų įmanoma, su į nelaimės pranešimą atsiliepusių laivų kapitonais, turi teisę pasinaudoti vienu ar daugiau savo laivų, kuriuos nelaimę patyrusio laivo kapitonas arba paieškos ir gelbėjimo tarnyba mano esant labiausiai tinkamais teikti pagalbą, o pasirinkto laivo ar pasirinktų laivų kapitonai privalo šiam pasirinkimui paklusti ir toliau visu greičiu vykti į pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms.
3. Laivų kapitonai, sužinoję, kad jų laivai nebuvo pasirinkti pagalbai teikti ir kad tam buvo pasirinktas vienas ar daugiau kitų laivų, kurie pakluso šiam pasirinkimui, atleidžiami nuo pagal 1 punktą jiems skiriamo įpareigojimo. Pagal galimybes apie šį sprendimą pranešama kitiems laivams, kurie buvo pasirinkti pagalbai teikti, bei paieškos ir gelbėjimo tarnybai.
4. Laivo kapitonas atleidžiamas nuo jam pagal 1 punktą skiriamo įpareigojimo, – o jei jo laivas buvo pasirinktas pagalbai teikti, ir nuo įpareigojimo pagal 2 punktą, – jam gavus pranešimą iš nelaimę patyrusių žmonių, arba iš paieškos ir gelbėjimo tarnybos, arba iš nelaimės vietą pasiekusio kito laivo kapitono, kad jo pagalba nebereikalinga.
5. Šios taisyklės nuostatos neapriboja 1910 m. rugsėjo 23 d. Briuselyje pasirašytos Konvencijos dėl tam tikrų su pagalbos teikimu ir turto gelbėjimu jūroje susijusių įstatymų taisyklių vienodinimo nuostatų, ypač įpareigojimo teikti pagalbą pagal minimos Konvencijos 11 punktą.*
34 taisyklė
Saugi laivyba ir pavojingų situacijų išvengimas
1. Prieš laivui išplaukiant į jūrą, jo kapitonas užtikrina, kad būtų suplanuotas numatomas reisas, naudojantis atitinkamais plaukiojimo rajoną apimančiais jūrlapiais ir laivybos leidiniais, taip pat atsižvelgiant į Organizacijos parengtas rekomendacijas.+
2. Reiso plane nurodomas maršrutas parengiamas:
3. Nei laivo savininkas, nei jo frachtuotojas arba kompanija (pagal šios sąvokos apibrėžtį IX skyriaus 1 taisyklėje), kurie eksploatuoja laivą, nei bet kuris kitas asmuo neturi kliudyti laivo kapitonui arba apriboti jo teises jam priimant ir vykdant bet kurį sprendimą, kuris kapitono profesionalia nuomone yra būtinas saugiai laivybai ir jūros aplinkos apsaugai užtikrinti.
35 taisyklė
Neteisėtas nelaimės signalų naudojimas
Draudžiama naudoti bet kurį tarptautinį nelaimės signalą bet kokiam tikslui, išskyrus būtinumą pranešti, kad asmuo arba asmenys patyrė nelaimę, taip pat naudoti bet kokį signalą, kurį būtų galima suprasti kaip kurį nors iš tarptautinių nelaimės signalų.
V SKYRIAUS PRIEDĖLIS
Šiaurės Atlanto ledų žvalgymo tarnybos valdymo, eksploatacijos ir finansavimo taisyklės
1. Šiose taisyklėse:
1.2. Ledų žvalgymo tarnybos prižiūrimas ledkalnių rajonas – ledkalnių rajono netoliese Didžiųjų Niufaundlendo seklumų pietryčių, pietų ir pietvakarių ribos.
1.3. Ledkalnių rajoną kertančios laivybos trasos, kurias prižiūri ledų žvalgymo tarnyba, tai:
1.3.1. trasos tarp Kanados Atlanto vandenyno pakrantės uostų (įskaitant jos vidaus vandenų uostus, kurie iš Šiaurės Atlanto pasiekiami plaukiant per Kenso (Canso) ir Keboto (Cabot) sąsiaurius), ir Europos, Azijos arba Afrikos uostų, kurie iš Šiaurės Atlanto pasiekiami plaukiant per Gibraltaro sąsiaurį arba šiauriau jo (išskyrus trasas, nutiestas piečiau visų rūšių ledo išplitimo rajono kraštutinių ribų);
1.3.2. trasos, nutiestos pro Niufaundlendo salos Reiso iškyšulį (Cape Race) tarp Kanados Atlanto vandenyno pakrantės uostų, esančių į vakarus nuo Niufaundlendo salos Reiso iškyšulio (Cape Race) (įskaitant vidaus vandenų uostus, kurie iš Šiaurės Atlanto pasiekiami plaukiant per Kenso (Canso) ir Keboto (Cabot) sąsiaurius), ir Kanados Atlanto vandenyno pakrantės uostų, esančių į rytus nuo Niufaundlendo salos Reiso iškyšulio (Cape Race);
1.3.3. trasos tarp Jungtinių Valstijų Atlanto vandenyno ir Meksikos įlankos pakrančių uostų (įskaitant JAV vidaus vandenų uostus, kurie iš Šiaurės Atlanto pasiekiami plaukiant per Kenso (Canso) ir Keboto (Cabot) sąsiaurius), ir Europos, Azijos arba Afrikos uostų, kurie iš Šiaurės Atlanto pasiekiami plaukiant per Gibraltaro sąsiaurį arba šiauriau jo (išskyrus trasas, nutiestas piečiau visų rūšių ledų išplitimo rajono kraštutinių ribų);
1.3.4. trasos, nutiestos pro Niufaundlendo salos Reiso iškyšulį (Cape Race) tarp Jungtinių Valstijų Atlanto vandenyno ir Meksikos įlankos pakrančių uostų (įskaitant JAV vidaus vandenų uostus, kurie iš Šiaurės Atlanto pasiekiami plaukiant per Kenso (Canso) ir Keboto (Cabot) sąsiaurius), ir Kanados Atlanto vandenyno pakrantės uostų, esančių šiauriau Niufaundlendo salos Reiso iškyšulio (Cape Race).
1.4. Kraštutinės visų tipų ledų paplitimo ribos Šiaurės Atlanto vandenyne apibrėžtos linija, jungiančia taškus su čia nurodytomis koordinatėmis:
A – 42°23',00 N, 59°25',00 W J – 39°49',00 N, 41°00',00 W
B – 41°23',00 N, 57°00',00 W K – 40°39',00 N, 39°00',00 W
C – 40°47',00 N, 55°00',00 W L – 41°19',00 N, 38°00',00 W
D – 40°07',00 N, 53°00',00 W M – 43°00',00 N, 37°27',00 W
E – 39°18',00 N, 49°39',00 W N – 44°00',00 N, 37°29',00 W
F – 38°00',00 N, 47°35',00 W O – 46°00',00 N, 37°55',00 W
G – 37°41',00 N, 46°40',00 W P – 48°00',00 N, 38°28',00 W
H – 38°00',00 N, 45°33',00 W Q – 50°00',00 N, 39°07',00 W
I – 39°05',00 N, 43°00',00 W R – 51°25',00 N, 39°45',00 W.
1.5. Valdymas ir eksploatacija – ledų žvalgymo tarnybos valdymas, administravimas ir eksploatacija, įskaitant su tuo susijusių žinių platinimą.
2. Kiekviena šiomis paslaugomis ypač suinteresuota Susitariančioji Vyriausybė, kurios laivai ledų sezono metu plaukia per ledkalnių rajoną, įsipareigoja proporcingai pagal jai priklausančią dalį atlyginti Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei šios su ledų žvalgymo tarnybos valdymu ir eksploatacija susijusias išlaidas. Atlyginimo Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei dydis grindžiamas šios dalyvaujančios Susitariančiosios Vyriausybės laivų, kirtusių ledų žvalgymo tarnybos prižiūrimą ledkalnių rajoną per pastarųjų trejų metų ledų sezonus, vidutinės metinės bendrosios talpos ir visų laivų, kirtusių ledų žvalgymo tarnybos prižiūrimą ledkalnių rajoną per pastarųjų trejų metų ledų sezonus, vidutinės metinės bendrosios talpos santykiu.
3. Visi mokėtini įnašai apskaičiuojami dauginant 2 punkte nurodyto santykio dydį iš vidutinių faktinių metinių išlaidų, kurių per pastaruosius trejus metus turėjo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados vyriausybės dėl ledų žvalgymo tarnybos valdymo ir eksploatavimo. Šis santykis apskaičiuojamas kasmet ir išreiškiamas metiniu vienkartiniu įnašu.
4. Kiekviena iš įnašus mokančių Vyriausybių turi teisę pakeisti nuomonę arba nutraukti savo dalyvavimą, o padengti išlaidas gali įsipareigoti kitos suinteresuotos Susitariančiosios Vyriausybės. Šia teise pasinaudojanti Susitariančioji Vyriausybė lieka atsakinga dėl jos einamojo įnašo iki pirmosios rugsėjo 1 d., ateisiančios po to, kai ji įspėjo apie savo ketinimą pakeisti sąlygas arba nutraukti dalyvavimą. Norėdama pasinaudoti nurodyta teise, ji privalo tarnybą valdančią vyriausybę įspėti likus bent šešiems mėnesiams iki nurodytos rugsėjo 1 d. datos.
5. Kiekviena iš įnašus mokančių Vyriausybių apie savo įsipareigojimą laikytis 2 punkto nuostatų praneša Generaliniam sekretoriui, o jis apie tai informuoja visas Susitariančiąsias Vyriausybes.
6. Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė kasmet kiekvienai įnašus mokančiai Vyriausybei pateikia ataskaitą dėl bendrų Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados vyriausybių tais metais turėtų su ledų žvalgymo tarnybos valdymu ir eksploatacija susijusių išlaidų, taip pat kiekvienai iš dalyvaujančių Susitariančiųjų Vyriausybių tenkančio vidutinio pastariesiems trejiems metams procentinio įnašo apskaičiavimą.
7. Tarnybą valdančioji Vyriausybė skelbia kasmetines ataskaitas, apimančias paslaugas teikusių Vyriausybių per pastaruosius trejus metus turėtas išlaidas ir per pastaruosius trejus metus tarnybos paslaugomis pasinaudojusių laivų suminę bendrąją talpą. Šios ataskaitos turi būti prieinamos visuomenei. Gavusios išlaidų apskaičiavimą, susitarime dalyvaujančios Vyriausybės gali per trijų mėnesių laikotarpį kreiptis dėl smulkesnės informacijos apie ledų žvalgymo tarnybos valdymui ir eksploatacijai panaudotas lėšas.
| A dalis |
Bendrosios nuostatos |
| 1 |
Taikymas |
| 2 |
Informacija apie krovinius |
| 3 |
Deguonies kiekio patikrinimo ir dujų aptikimo įranga |
| 4 |
Pesticidų naudojimas laivuose |
| 5 |
Sukrovimas ir pritvirtinimas |
| B dalis |
Specialios nuostatos dėl biriųjų krovinių patalpose supilamų krovinių, išskyrus grūdus |
| 6 |
Priimtinumas vežti |
| 7 |
Biriųjų krovinių patalpose supilamų krovinių sukrovimas ir iškrovimas |
| C dalis |
Grudų vežimas |
| 8 |
Apibrėžtys |
| 9 |
Reikalavimai grūdvežiams |
A dalis
Bendrosios nuostatos
1 taisyklė
Taikymas
1. Šios dalies nuostatos taikomos kroviniams (išskyrus skystus krovininių laivų krovinių tankuose vežamus skysčius, laivų krovinių rezervuaruose vežamas dujas ir kituose skyriuose nagrinėtus krovinių vežimo aspektus), kurie dėl laivams ar juose esantiems žmonėms jų keliamų tam tikrų pavojų pareikalautų ypatingų atsargumo priemonių, gabenti visais laivais, kuriems taikomos šios taisyklės, taip pat mažesniais kaip 500 bendrosios talpos krovininiais laivais. Tačiau dėl mažesnių kaip 500 bendrosios talpos krovininių laivų Administracija, jei ji mano, kad dėl šių laivų reisų apsaugotuose rajonuose sąlygų jiems taikyti bet kurias šio skyriaus A arba B dalių specifines nuostatas būtų nepagrįsta arba nebūtina, gali imtis ir kitokių veiksmingų priemonių jų saugumui užtikrinti.
2. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė turi užtikrinti, kad šio skyriaus A ir B dalių nuostatoms papildyti būtų pateikta atitinkama informacija apie krovinius, jų sukrovimą ir privirtinimą, joje ypač nurodant, kokių atsargumo priemonių būtina imtis dėl saugaus tokių krovinių vežimo.*
2 taisyklė
Informacija apie krovinius
1. Krovinio siuntėjas privalo laivo kapitoną arba jam atstovaujantį asmenį pakankamai iš anksto prieš sukraunant krovinius į laivą aprūpinti atitinkama informacija apie juos ir jų krovimą tam, kad būtų galima imtis visų atsargumo priemonių, kurių prireiktų tinkamai šiems kroviniams sukrauti ir saugiai juos pervežti. Ši informacija + prieš sukraunant krovinius į laivą turi būti patvirtinta raštiškai ++ ir atitinkamais krovinių siuntimo dokumentais.
2. Informacijoje apie krovinius turi būti nurodoma:
2.1. dėl vienetinių krovinių ir krovinių blokais vežamų krovinių – bendras krovinių aprašymas, bendra krovinių arba krovinių blokų masė, taip pat bet kurios svarbios krovinių savybės. Taikant šią taisyklę turi būti pateikta informacija, nurodyta Organizacijos rezoliucija A.714(17) priimto Saugios krovinių sukrovimo ir pritvirtinimo praktikos kodekso 1 skyriaus 9 poskyryje, atsižvelgiant į galimus jo pakeitimus. Bet kuris toks dalinis 1 skyriaus 9 poskyrio pakeitimas turi būti priimtas ir įsigaliojęs taip, kaip nurodyta Konvencijos VIII straipsnio nuostatose dėl jos priedui (išskyrus jo I skyrių) taikomų dalinio pakeitimo procedūrų;
2.2. dėl biriųjų krovinių – krovinio santykinis sukrovimo tūris, krovinio išlyginimo procedūros, jo pasislinkimo (jei taikoma) tikimybė, taip pat jo natūraliojo šlaito kampas ir bet kurios kitos svarbios jo savybės. Dėl rūdų koncentratų arba kitų galinčių praskysti krovinių – liudijime pateikta papildoma informacija apie krovinio drėgnumą ir apie didžiausią transportavimui leidžiamą jo drėgnumą;
2.3. dėl biriųjų krovinių, kurių neapima klasifikacija pagal IMDG kodekso (pagal jo apibrėžtį VII skyriaus 1 taisyklės 1 punkte) nuostatas, tačiau turinčių tokių cheminių savybių, dėl kurių galėtų kilti pavojus, – be informacijos, nurodytos ankstesniuose papunkčiuose, informacija apie šių krovinių chemines savybes.
3. Prieš kraunant į laivą krovinių blokus, krovinio siuntėjas privalo užtikrinti, kad šių krovinių blokų bendroji masė atitiktų krovinių siuntimo dokumentuose nurodytą jų bendrąją masę.
3 taisyklė
Deguonies kiekio patikrinimo ir dujų aptikimo įranga
1. Jei vežami birieji krovinių patalpose supilami kroviniai, kurie gali išskirti nuodingas arba lengvai užsiliepsnojančias dujas arba sumažinti deguonies kiekį ore, laivas aprūpinamas atitinkamu prietaisu, skirtu ore susidariusiai dujų koncentracijai arba jame esančiam deguonies kiekiui išmatuoti, kartu su išsamiomis šio prietaiso naudojimo instrukcijomis. Šis prietaisas turi atitikti Administracijos nustatytas sąlygas.
2. Administracija turi imtis priemonių, kad laivų įgulos būtų parengtos naudotis šiais prietaisais.
4 taisyklė
Pesticidų naudojimas laivuose *
Naudojant laivuose pesticidus, privaloma imtis atitinkamų atsargumo priemonių, ypač kai jais naudojamasi fumigacijai.
5 taisyklė
Sukrovimas ir pritvirtinimas
1. Denyje arba po deniu vežami kroviniai, krovinių blokai + ir krovinių transportavimo priemonės ++ sukraunamos į laivą, jame išdėstomos ir pritvirtinamos taip, kad per visą reisą, kiek tai praktiškai įmanoma, negalėtų būti padaryta žala arba nebūtų sukeltas pavojus laivui ir jame esantiems žmonėms, arba kad kroviniai neatsidurtų už laivo borto.
2. Kroviniai supakuojami ir pakuotėje, krovinių bloke arba krovinių transportavimo priemonėje pritvirtinami taip, kad per visą reisą negalėtų būti padaryta žala arba sukeltas pavojus laivui ir jame esantiems žmonėms.
3. Į laivą sukraunant ir juo vežant sunkiasvorius krovinius arba neįprastai didelio gabarito krovinius imamasi atitinkamų atsargumo priemonių užtikrinti, kad nebūtų apgadinta nė viena laivo konstrukcija ir kad per visą reisą būtų išlaikytas pakankamas laivo Stovumas.
4. Į ro-ro laivus sukraunant ir jais vežant krovinių blokus ir krovinių transportavimo priemones imamasi atitinkamų atsargumo priemonių, ypatingą dėmesį skiriant pritvirtinimo priemonėms, kurios turi būti laive, krovinių blokams ir krovinių transportavimo priemonėms, taip pat pritvirtinimo vietų konstrukcijų ir pririšamųjų priemonių tvirtumui.
5. Krovininiai konteineriai kraunami ne daugiau kaip iki maksimalaus bendrojo svorio, nurodyto jų Saugumo patvirtinimo plokštelėje, kaip nustatyta Tarptautinėje konvencijoje dėl saugių konteinerių (CSC konvencijoje) su pakeitimais.
6. Visi kroviniai, išskyrus biriuosius ir skystuosius krovinius, krovinių blokai ir krovinių transportavimo priemonės į laivą sukraunamos, jame išdėstomos ir per visą reisą turi likti pritvirtintos taip, kaip nurodyta Administracijos patvirtintame krovinių tvirtinimo vadove. Laivuose, turinčiuose ro-ro patalpų (pagal jų apibrėžtį II-2 skyriaus 3 taisyklės 41 punkte), visiškas šių krovinių, krovinių blokų ir krovinių transportavimo priemonių pritvirtinimas, kaip nurodyta krovinių tvirtinimo vadove, turi būti užbaigtas prieš laivui plaukiant iš prieplaukos. Krovinių tvirtinimo vadovas sudaromas laikantis normatyvų, kurie turi bent jau prilygti normatyvams, nurodytiems atitinkamose Organizacijos parengtose rekomendacijose. **
B dalis
Specialios nuostatos dėl biriųjų krovinių patalpose supilamų krovinių, išskyrus grūdus
6 taisyklė
Priimtinumas vežti
1. Prieš sukraunant biriuosius krovinių patalpose supilamus krovinius, laivo kapitonas privalo turėti išsamios informacijos dėl laivo Stovumo ir dėl krovinio paskirstymo pagal tipines krovimo sąlygas. Būdas šiai informacijai pateikti turi atitikti Administracijos reikalavimus.*
2. Rūdų koncentratai ir kiti galintys praskysti kroviniai priimami krauti tik tuomet, jei faktinis jų drėgnumas yra mažesnis už didžiausią transportuoti leidžiamą šių krovinių drėgnumą. Tačiau šiuos koncentratus ir kitus krovinius leidžiama krauti net jų drėgnumui viršijant nurodytą ribą, kai imamasi Administraciją patenkinančių saugumo priemonių pakankamam laivo stovumui užtikrinti, jei krovinys pasislinktų, ir jei laivo konstrukcija yra pakankamai tvirta.
3. Prieš sukraunant biriuosius krovinių patalpose supilamus krovinius, kurie neklasifikuojami pagal IMDG kodekso (pagal jo apibrėžtį VII skyriaus 1 taisyklės 1 punkte) nuostatas, tačiau kurie turi tokių cheminių savybių, dėl kurių galėtų kilti pavojus, imamasi ypatingų atsargumo priemonių saugiam šių krovinių pervežimui užtikrinti.
7 taisyklė
Biriųjų krovinių patalpose supilamų krovinių sukrovimas ir iškrovimas +
1. Šioje taisyklėje terminalo atstovas – terminalo arba kitos krovos įmonės, kurioje laivas pakraunamas arba iškraunamas, paskirtas asmuo, atsakingas už šio terminalo arba įmonės tam tikrame laive atliekamus darbus.
2. Siekiant, kad laivo kapitonas turėtų galimybę neleisti susidaryti pernelyg didelei laivo korpuso įrąžai, laive turi būti instrukcija, parengta kalba, kurią gerai moka už krovos operacijas atsakingi laivo vadovaujantieji specialistai. Jei tai ne anglų kalba, laive turi būti ir brošiūra anglų kalba. Šioje brošiūroje turi būti mažiausiai tokie duomenys:
2.5. bendro pobūdžio instrukcijos dėl laivo pakrovimo ir iškrovimo, atsižvelgiant į laivo konstrukcinį tvirtumą, įskaitant bet kuriuos apribojimus dėl labiausiai nepalankių eksploatacijos sąlygų laivą pakraunant, iškraunant, vykdant balasto operacijas ir reiso metu;
2.6. jei taikomi – bet kurie ypatingi suvaržymai, pavyzdžiui, apribojimai dėl labiausiai nepalankių eksploatacijos sąlygų, kuriuos nustatytų Administracija arba jos pripažįstama organizacija;
3. Prieš pakraunant arba iškraunant biriuosius krovinių patalpose supilamus krovinius, laivo kapitonas ir terminalo atstovas kartu suderina operacijų planą +, kuris turi užtikrinti, kad laivą pakraunant ir iškraunant nebūtų viršytos didžiausios leistinos laivą veikiančios jėgos ir apimti pakrovimo ir iškrovimo operacijų seką, joms skiriamą trukmę ir krovinių kiekius atsižvelgiant į pakrovimo arba iškrovimo spartą, naudojamų krovos priemonių skaičių ir laivo balasto priėmimo ir išpumpavimo priemonių pajėgumą. Šis planas ir bet kurie vėlesni jo pakeitimai perduodami saugoti atitinkamam uosto valstybės valdžios organui.
4. Birieji krovinių patalpose supilamų kroviniai sukraunami ir išlyginami taip, kad krovinio paviršius pagal galimybes būtų visas lygus iki krovinių patalpos, taip sumažinant krovinio pasislinkimo pavojų ir užtikrinant pakankamą laivo stovumą per visą jo reisą.
5. Jei birieji krovinių patalpose supilami kroviniai vežami tvindekuose, jų deniuose įrengti liukai uždaromi tais atvejais, kai apkrovos informacija rodo, kad palikus juos atidarytus dugno konstrukcijos patirtų neleistinai didelį slėgimą. Krovinys pagal galimybes išlyginamas ir turi arba būti išsklidęs nuo vieno borto iki kito, arba dėl saugumo padalijamas papildomomis išilginėmis pakankamai tvirtomis pertvaromis. Siekiant, kad nebūtų perkrautos tvindekų denio konstrukcijos, privaloma laikytis saugaus į juos sukraunamų krovinių kiekio.
6. Laivo kapitonas ir terminalo atstovas turi užtikrinti, kad laivo pakrovimo ir iškrovimo operacijos būtų vykdomos pagal suderintą operacijų planą.
7. Jei pakraunant arba iškraunant laivą viršijami bet kokie 2 punkte nurodyti apribojimai, arba jei yra tikimybė, kad jie bus viršyti tęsiant pakrovimo arba iškrovimo darbus, laivo kapitonas turi teisę pristabdyti vykdomą operaciją ir privalo atitinkamai apie tai pranešti uosto valstybės valdžios organui, kuriam buvo perduotas saugoti operacijų planas. Kapitonas ir terminalo atstovas turi užtikrinti, kad būtų imtasi veiksmų padėčiai ištaisyti. Iškraunant laivą kapitonas ir terminalo atstovas turi užtikrinti, kad laivo konstrukcijos nebūtų apgadintos dėl naudojamo iškrovimo būdo.
8. Laivo kapitonas turi užtikrinti, kad krovos operacijas visą laiką prižiūrėtų laivo įgula. Jei įmanoma, pakraunant ir iškraunant laivą, reguliariai tikrinama jo grimzlė terminalo pateikiamam sukrauto arba iškrauto krovinio kiekiui patvirtinti. Kiekvieno grimzlės stebėjimo ir pateiktos informacijos duomenys registruojami krovos darbų žurnale. Pastebėjus akivaizdžių nukrypimų nuo suderinto operacijų plano, laivo pakrovimas arba iškrovimas, arba balasto priėmimas ar išpumpavimas, arba bet kurios kartu atliekamos šios operacijos sureguliuojamos taip, kad šie nukrypimai būtų tikrai ištaisyti.
C dalis
Grūdų vežimas
8 taisyklė
Apibrėžtys
Šioje dalyje, jei nenurodyta kitaip:
1. Tarptautinis grūdų vežimo kodeksas – Organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.23(59) priimtas tarptautinis birių grūdų saugaus vežimo kodeksas, atsižvelgiant ir į pakeitimus, kuriuos jame gali padaryti Organizacija, jei šie pakeitimai priimti ir įsigalioję taip, kaip nurodyta Konvencijos VIII straipsnio nuostatose dėl jos priedui (išskyrus jo I skyrių) taikomų dalinio keitimo procedūrų.
2. Sąvoka grūdai apima kviečių, kukurūzų, avižų, rugių, miežių, ryžių, ankštinių kultūrų sėklas ir tokius juos apdorojant gautus produktus, kurių savybės panašios į natūralių grūdų savybes.
9 taisyklė
Reikalavimai grūdvežiams
1. Grūdus vežantis laivas, be kitų jam taikomų šių taisyklių nuostatų, privalo atitikti Tarptautinio grūdų vežimo kodekso nuostatas ir turėti šiame kodekse nurodytą leidimą. Šioje taisyklėje minimo kodekso nuostatos laikomos privalomomis.
2. Į tokio dokumento neturintį laivą grūdai neturi būti kraunami tol, kol jo kapitonas neįrodys Administracijai arba jos vardu Susitariančiajai Vyriausybei, kuriai priklauso pakrovimo uostas, kad jo laivas, būdamas pakrautas taip, kaip siūloma, atitiktų Tarptautinio grūdų vežimo kodekso nuostatas.
| A dalis |
Supakuotų pavojingų krovinių vežimas |
| 1 |
Apibrėžtys |
| 2 |
Taikymas |
| 3 |
Pavojingų krovinių vežimo reikalavimai |
| 4 |
Dokumentai |
| 5 |
Krovinių tvirtinimo vadovas |
| 6 |
Pranešimai apie su pavojingais kroviniais susijusius incidentus |
| A-1 dalis |
Biriųjų pavojingų krovinių vežimas |
| 7 |
Apibrėžtys |
| 7-1 |
Taikymas |
| 7-2 |
Dokumentai |
| 7-3 |
Krovinių sukrovimo ir atskyrimo reikalavimai |
| 7-4 |
Pranešimai apie su pavojingais kroviniais susijusius incidentus |
| B dalis |
Laivų vežančių krovinių tankuose supiltus pavojingus skystus chemikalus, konstrukcija ir įranga |
| 8 |
Apibrėžtys |
| 9 |
Taikymas chemikalų tanklaiviams |
| 10 |
Reikalavimai chemikalų tanklaiviams |
| C dalis |
Laivų, vežančių krovinių rezervuaruose supiltas suskystintas dujas, konstrukcija ir įranga |
| 11 |
Apibrėžtys |
| 12 |
Taikymas dujovežiams |
| 13 |
Reikalavimai chemikalų tanklaiviams |
| D dalis |
Specialūs reikalavimai laivuose vežamiems supakuotiems apšvitintam branduoliniam kurui, plutoniui ir aukšto radioaktyvumo atliekoms |
| 14 |
Apibrėžtys |
| 15 |
Taikymas ABK krovinius vežantiems laivams |
| 16 |
Reikalavimai ABK krovinius vežantiems laivams |
A dalis
Supakuotų pavojingų krovinių vežimas
1 taisyklė
Apibrėžtys
Šiame skyriuje, jei nenurodyta kitaip:
1. IMDG kodeksas – Organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC. 122(75) priimtas Tarptautinis jūra vežamų pavojingų krovinių kodeksas, atsižvelgiant ir į pakeitimus, kuriuos jame gali padaryti Organizacija, jei šie pakeitimai priimti ir įsigalioję taip, kaip nurodyta Konvencijos VIII straipsnio nuostatose dėl jos priedui (išskyrus jo I skyrių) taikomų dalinio keitimo procedūrų.
1. Jei specialiai nenurodyta kitaip, ši dalis taikoma supakuotiems pavojingiems kroviniams vežti visais laivais, kuriems taikoma ši taisyklė, taip pat mažesniais kaip 500 bendrosios talpos laivais.
4. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė, papildydama šios dalies nuostatas ir atsižvelgdama į Organizacijos parengtas rekomendacijas**, išleidžia arba nurodo išleisti išsamias instrukcijas dėl avarinių veiksmų ir pirmosios medicininės pagalbos įvykus incidentui, susijusiam su supakuotais pavojingais kroviniais.
3 taisyklė
Pavojingų krovinių vežimo reikalavimai
Supakuotų pavojingų krovinių vežimas turi atitikti šiems kroviniams skirtas IMDG kodekso nuostatas.
4 taisyklė
Dokumentai
1. Visuose dokumentuose, susijusiuose su supakuotų pavojingų krovinių vežimu jūra, nurodomas taisyklingas prekių techninis pavadinimas (vien komercinio pavadinimo tam neužtenka) ir tikslus aprašymas, kuris pateikiamas pagal IMDG kodekso klasifikaciją.
2. Tarp krovinio siuntėjo parengiamų važtos dokumentų turi būti (arba prie jų pridedamas) pasirašytas liudijimas arba pareiškimas, kad siunčiamas krovinys tinkamai supakuotas, atitinkamai pažymėtas ženklais, kortelėmis arba etiketėmis ir yra tinkamos jam vežti būklės.
3. Asmuo arba asmenys, atsakingi už pavojingų krovinių pakavimą krovinių transportavimo priemonėje arba jų pakrovimą į šią priemonę +, turi pateikti pasirašytą konteinerio arba ratinės transporto priemonės krovinių pakavimo liudijimą, patvirtinantį, kad kroviniai šioje transportavimo priemonėje tinkamai supakuoti ir pritvirtinti ir kad įvykdytos visos jiems taikomos vežimo sąlygos. Šis liudijimas gali būti sujungtas su 2 punkte nurodytu liudijimu arba pareiškimu.
4. Jei galima pagrįstai įtarti, kad krovinių transportavimo priemonė, kurioje supakuoti pavojingi kroviniai, neatitinka 2 arba 3 punkto nuostatų, arba jei nepateikiamas konteinerio arba ratinės transporto priemonės supakavimo liudijimas, krovinių transportavimo priemonė vežti nepriimama.
5. Kiekvienas supakuotus pavojingus krovinius vežantis laivas privalo turėti specialų jų sąrašą arba deklaraciją, kurioje, laikantis IMDG kodekso klasifikacijos, nurodyti laive esantys pavojingi kroviniai ir jų išdėstymas. Šį specialų sąrašą arba deklaraciją leidžiama pakeisti detalia krovinių išdėstymo schema, kurioje nurodyta visų laive esančių pavojingų krovinių pavojingumo klasė ir pažymėtos jų išdėstymo vietos. Prieš laivui išplaukiant vieno iš šių dokumentų kopija pateikiama uosto valstybės valdžios institucijos paskirtam asmeniui arba organizacijai.
5 taisyklė
Krovinių tvirtinimo vadovas
Kroviniai, krovinių blokai* ir krovininės transporto priemonės į laivą sukraunamos, jame išdėstomos ir per visą reisą turi likti pritvirtintos taip, kaip nurodyta Administracijos patvirtintame krovinių tvirtinimo vadove. Krovinių tvirtinimo vadovas sudaromas laikantis normatyvų, kurie turi bent jau prilygti normatyvams, nurodytiems atitinkamose Organizacijos parengtose rekomendacijose.+
6 taisyklė
Pranešimai apie su pavojingais kroviniais susijusius incidentus
1. Įvykus incidentui, per kurį už laivo borto į jūrą pateko arba galėjo patekti pavojingi supakuoti kroviniai, laivo kapitonas arba kitas laivui vadovaujantis asmuo privalo neatidėliotinai ir kuo išsamiau pranešti šio incidento detales artimiausiai pakrantės valstybei. Pranešimas sudaromas remiantis pagrindiniais Organizacijos parengtais principais ir rekomendacijomis. ++
A-1 dalis
Biriųjų pavojingų krovinių vežimas
7 taisyklė
Apibrėžtys
Birieji pavojingi kroviniai, supilami krovinių patalpose – bet kurios į IMDG kodeksą įtrauktos ir tiesiai į laivo krovinių patalpas be jokio tarpinio pakavimo sukraunamos medžiagos, kurios nėra nei skysčiai, nei dujos, susidedančios iš paprastai tolygios struktūros dalelių, granulių arba stambesnių gabalėlių; ši sąvoka apima ir baržovežio vežamoje baržoje sukrautas tokias medžiagas.
7-1 taisyklė
Taikymas**
1. Jei specialiai nenurodyta kitaip, ši dalis taikoma visais laivais vežamiems biriesiems pavojingiems kroviniams, kuriems taikoma ši taisyklė, taip pat vežamiems mažesniais kaip 500 bendrosios talpos laivais.
2. Vežti biriuosius pavojingus krovinius, supilamus krovinių patalpose, leidžiama tik taip, kaip nurodyta šios dalies nuostatose.
3. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė, papildydama šios dalies nuostatas, išleidžia arba nurodo išleisti išsamias instrukcijas dėl saugaus biriųjų pavojingų krovinių, supilamų krovinių patalpose, vežimo +, apimančias ir avarinius veiksmus, ir pirmąją medicinos pagalbą įvykus incidentui, susijusiam su pavojingais biriaisiais kroviniais, supilamais krovinių patalpose, atsižvelgdama į Organizacijos parengtas rekomendacijas ++.
7-2 taisyklė
Dokumentai
1. Visuose dokumentuose, susijusiuose su biriųjų pavojingų krovinių vežimu jūra, nurodomas krovinio techninis pavadinimas (vien komercinių pavadinimų tam neužtenka).
2. Kiekvienas biriuosius krovinių patalpose supilamus pavojingus krovinius vežantis laivas privalo turėti specialų jų sąrašą arba deklaraciją, kurioje, laikantis IMDG kodekso klasifikacijos, nurodyti laive esantys pavojingi kroviniai ir jų išdėstymas. Šį specialų sąrašą arba deklaraciją leidžiama pakeisti detalia krovinių išdėstymo schema, kurioje nurodyta visų laive esančių pavojingų krovinių pavojingumo klasė ir pažymėtos jų vietos. Prieš laivui išplaukiant vieno iš šių dokumentų kopija pateikiama uosto valstybės valdžios organo paskirtam asmeniui arba organizacijai.
7-3 taisyklė
Krovinių sukrovimo ir atskyrimo reikalavimai
1. Birieji krovinių patalpose supilami pavojingi kroviniai pakraunami į laivą bei jame sukraunami saugiu būdu, atsižvelgiant į jų savybes. Tarpusavyje nesuderinami kroviniai atskiriami.
2. Birieji krovinių patalpose supilami pavojingi kroviniai, linkę savaime įkaisti arba įsidegti, neturi būti vežami, nebent būtų imtasi atitinkamų atsargumo priemonių užsiliepsnojimo galimybei sumažinti iki minimumo.
3. Birieji krovinių patalpose supilami kroviniai, išskiriantys pavojingus garus, sukraunami gerai vėdinamoje krovinių patalpoje.
7-4 taisyklė
Pranešimai apie su pavojingais kroviniais susijusius incidentus
1. Įvykus incidentui, per kurį už laivo borto į jūrą pateko arba galėjo patekti birieji krovinių patalpose supilami pavojingi kroviniai, laivo kapitonas arba kitas laivui vadovaujantis asmuo privalo neatidėliotinai ir kuo išsamiau apie šį incidentą pranešti artimiausiai pakrantės valstybei. Pranešimas parengiamas remiantis pagrindiniais Organizacijos parengtais principais ir rekomendacijomis.*
B dalis
Laivų, vežančių krovinių tankuose supiltus pavojingus skystus chemikalus, konstrukcija ir įranga
8 taisyklė
Apibrėžtys
Šioje dalyje, jei nenurodyta kitaip:
1. Tarptautinis tanklaiviais vežamų skystų chemikalų kodeksas (IBC kodeksas) – Organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.4(48) priimtas Tarptautinis laivų, vežančių krovinių tankuose supiltus pavojingus skystus chemikalus, konstrukcijos ir įrangos kodeksas, atsižvelgiant ir į pakeitimus, kuriuos jame gali padaryti Organizacija, jei šie pakeitimai priimti ir įsigalioję taip, kaip nurodyta Konvencijos VIII straipsnio nuostatose dėl jos priedui (išskyrus jo I skyrių) taikomų dalinio keitimo procedūrų.
2. Chemikalų tanklaivis – krovininis laivas, pastatytas arba perdirbant pritaikytas ir naudojamas vežti jo skystų krovinių tankuose supiltiems bet kokiems skystiems produktams, nurodytiems Tarptautinio tanklaiviais vežamų skystų chemikalų kodekso 17 skyriuje.
3. 1. 9 taisyklėje pastatytas laivas – šio laivo statybos etapas, kai padedamas jo kilis arba kai šio laivo yra panašus statybos etapas.
4. Panašus statybos etapas – etapas, kai:
1. Jei nenurodyta kitaip, ši dalis taikoma 1986 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatytiems chemikalų tanklaiviams, įskaitant ir mažesnius kaip 500 bendrosios talpos chemikalų tanklaivius. Šie tanklaiviai, be kitų jiems taikomų šių taisyklių nuostatų, turi atitikti ir šios dalies nuostatas.
2. Bet kuris chemikalų tanklaivis, neatsižvelgiant į jo pastatymo datą, kurio atliekamas remontas, perdirbimas, pakeitimai ir kuris tam aprūpinamas kokia nors įranga, turi atitikti bent iki tol jam taikytus reikalavimus. Tokiam laivui, jei jis buvo pastatytas iki 1986 m. liepos 1 d., paprastai taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir šią dieną arba vėliau pastatytam laivui – bent jau tiek, kiek jie jam buvo taikomi prieš atliekant jo remontą, perdirbimą, pakeitimus ar aprūpinant jį atitinkama įranga. Kapitalinis remontas ir kapitalinis perdirbimas bei pakeitimai ir su tuo susiję įrenginiai privalo atitikti reikalavimus, taikomus 1986 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatytam laivui tiek, kiek Administracija tai laiko pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama.
3. Bet kada pastatytas į chemikalų tanklaivį perdirbtas laivas, neatsižvelgiant į jo pastatymo datą, laikomas chemikalų tanklaiviu, pastatytu tą dieną, kai prasidėjo jo perdirbimas.
10 taisyklė
Reikalavimai chemikalų tanklaiviams
1. Chemikalų tanklaivis turi atitikti Tarptautinio tanklaiviais vežamų skystų chemikalų kodekso nuostatas ir be apžiūrų, jame atliekamų pagal I skyriaus 8, 9 ir 10 taisyklių nuostatas, turi būti apžiūrimas taip, kaip nurodyta minimame kodekse, bei gauti jame nurodytą liudijimą. Šioje taisyklėje minimo kodekso nuostatos laikomos privalomomis.
C dalis
Laivų, vežančių krovinių rezervuaruose supiltas suskystintas dujas, konstrukcija ir įranga
11 taisyklė
Apibrėžtys
Šioje taisyklėje, jei nenurodyta kitaip:
1. Tarptautinis dujovežių kodeksas (IGC kodeksas) – Organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.5(48) priimtas Tarptautinis laivų, vežančių krovinių rezervuaruose supiltas suskystintas dujas, konstrukcijos ir įrangos kodeksas, atsižvelgiant ir į pakeitimus, kuriuos jame gali padaryti Organizacija, jei šie pakeitimai priimti ir įsigalioję taip, kaip nurodyta Konvencijos VIII straipsnio nuostatose dėl jos priedui (išskyrus jo I skyrių) taikomų dalinio keitimo procedūrų.
2. Dujovežis – krovininis laivas, pastatytas arba perdirbant pritaikytas ir naudojamas vežti jo krovinių rezervuaruose supiltoms bet kokioms suskystintoms dujoms arba kitokiems produktams, nurodytiems Tarptautinio dujovežių kodekso 19 skyriuje.
3. 12 taisyklėje pastatytas laivas – šio laivo statybos etapas, kai padedamas jo kilis arba kai šio laivo yra panašus statybos etapas.
4. Panašus statybos etapas – etapas, kai:
1. Jei nenurodyta kitaip, ši dalis taikoma 1986 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatytiems dujovežiams, įskaitant ir mažesnius kaip 500 t bendrosios talpos dujovežius. Šie dujovežiai, be kitų jiems taikomų šių taisyklių nuostatų, turi atitikti ir šios dalies nuostatas.
2. Bet kuris dujovežis, neatsižvelgiant į jo pastatymo datą, kurio atliekamas remontas, perdirbimas, pakeitimai ir kuris tam aprūpinamas kokia nors įranga, turi atitikti bent jau iki tol jam taikytus reikalavimus. Tokiam laivui, jei jis buvo pastatytas iki 1986 m. liepos 1 d., paprastai taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir šią dieną arba vėliau pastatytam laivui – bent jau tiek, kiek jie jam buvo taikomi prieš atliekant jo remontą, perdirbimą, pakeitimus ar aprūpinant jį atitinkama įranga. Kapitalinis remontas ir kapitalinis perdirbimas bei pakeitimai ir su tuo susijęs įrenginiai privalo atitikti reikalavimus, taikomus 1986 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatytam laivui tiek, kiek Administracija tai laiko pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama.
3. Bet kada pastatytas į dujovežį perdirbtas laivas, neatsižvelgiant į jo pastatymo datą, laikomas dujovežiu, pastatytu tą dieną, kai prasidėjo jo perdirbimas.
13 taisyklė
Reikalavimai chemikalų tanklaiviams
1. Dujovežis turi atitikti Tarptautinio dujovežių kodekso reikalavimus ir be apžiūrų, jame atliekamų pagal I skyriaus 8, 9 ir 10 taisyklių reikalavimus, turi būti apžiūrimas taip, kaip nurodyta minimame kodekse, bei gauti jame nurodytą liudijimą. Šioje taisyklėje minimo kodekso nuostatos laikomos privalomomis.
D dalis
Specialūs reikalavimai laivuose vežamiems supakuotiems apšvitintam branduoliniam kurui, plutoniui ir aukšto radioaktyvumo atliekoms
14 taisyklė
Apibrėžtys
Šioje dalyje, jei nenurodyta kitaip:
1. INF kodeksas – Organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.88(71) priimtas Tarptautinis supakuotų apšvitinto branduolinio kuro, plutonio ir aukšto radioaktyvumo lygio atliekų saugaus vežimo laivuose kodeksas, atsižvelgiant ir į pakeitimus, kuriuos jame gali padaryti Organizacija, jei šie pakeitimai priimti ir įsigalioję taip, kaip nurodyta Konvencijos VIII straipsnio nuostatose dėl jos priedui (išskyrus jo I skyrių) taikomų dalinio keitimo procedūrų.
2. ABK kroviniai – supakuotas apšvitintas branduolinis kuras, plutonis ir aukšto radioaktyvumo lygio atliekos, vežamos taip, kaip IMDG kodekse nurodyta dėl 7 pavojingumo klasės krovinių.
3. Apšvitintas branduolinis kuras – medžiagos, kuriose yra urano, torio ir (arba) plutonio izotopų, anksčiau panaudotas savaiminei branduolinei grandininei reakcijai.
5. Aukšto radioaktyvumo lygio atliekos – skystos atliekos, susidarančios veikiant apšvitinto branduolinio kuro perdirbimo įrenginio pirmojo ekstrahavimo ciklo sistemai, arba koncentruotos tolesnių ekstrahavimo ciklų atliekos, arba kietos medžiagos, į kurias šios skystos atliekos buvo perdirbtos.
15 taisyklė
Taikymas ABK krovinius vežantiems laivams
1. Išskyrus 2 punkte nurodytus atvejus, ši dalis taikoma visiems ABK krovinius vežantiems laivams, neatsižvelgiant į jų pastatymo datą ir dydį, įskaitant ir mažesnius kaip 500 bendrosios talpos laivus.
2. Ši dalis ir INF kodeksas netaikomi karo laivams, karo laivyno pagalbiniams laivams ir kitiems Susitariančiajai Vyriausybei priklausantiems arba jos eksploatuojamiems laivams, kurie tuo metu naudojami tik valstybės nekomercinėje tarnyboje; tačiau kiekviena Administracija turi užtikrinti, tam priimdama atitinkamas tokių jai priklausančių arba jos eksploatuojamų laivų veiklai nekliudančias ir jų eksploatacinių galimybių neapribojančias priemones, kad veždami ABK krovinius šie laivai veiktų, kiek tai pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama, taip, kaip nurodyta šioje dalyje ir INF kodekse.
3. Niekas iš to, kas pasakyta šioje dalyje arba INF kodekse, negali apriboti nei Vyriausybių teisių, nei jų pareigų pagal tarptautinės teisės dokumentus ir bet kurie veiksmai siekiant užtikrinti nuostatų vykdymą turi atitikti tarptautinę teisę.
16 taisyklė
Reikalavimai ABK krovinius vežantiems laivams
1. ABK krovinius vežantis laivas, be bet kurių kitų jam taikomų šių taisyklių nuostatų, turi atitikti ir INF kodekso nuostatas ir turi būti apžiūrimas taip, kaip nurodyta minimame kodekse, ir gauti jame nurodytą liudijimą.
2. ABK krovinius vežantis laivas, turintis pagal 1 punkto nuostatas išduotą liudijimą, gali būti tikrinamas I skyriaus 19 taisyklėje ir XI skyriaus 4 taisyklėje nurodyta tvarka. Šiuo tikslu šis liudijimas prilyginamas liudijimui, išduotam pagal I skyriaus 12 arba 13 taisyklės nuostatas.
VIII skyrius
Atominiai laivai
| 1 |
Taikymas |
| 2 |
Kitų skyrių taikymas |
| 3 |
Išimtys |
| 4 |
Reaktoriaus įrenginio patvirtinimas |
| 5 |
Reaktoriaus įrenginio tinkamumas eksploatuoti laive |
| 6 |
Apsauga nuo spinduliavimo |
| 7 |
Saugumo atestacija |
| 8 |
Eksploatacijos vadovas |
| 9 |
Apžiūros |
| 10 |
Liudijimai |
| 11 |
Specialioji kontrolė |
| 12 |
Avarijos |
1 taisyklė
Taikymas
Šis skyrius taikomas visiems atominiams laivams, išskyrus karo laivus.
2 taisyklė
Kitų skyrių taikymas
Atominiams laivams taikomos visos kitų Konvencijos skyrių taisyklės, išskyras pagal šį skyrių pakeistas jų nuostatas.*
3 taisyklė
Išimtys
Jokiomis aplinkybėmis atominis laivas negali būti išimties tvarka atleistas nuo privalėjimo laikytis bet kurių Konvencijos taisyklių.
4 taisyklė
Reaktoriaus įrenginio patvirtinimas
Reaktoriaus įrenginio projektą, gatavą įrenginį, taip pat jo patikrinimų ir montavimo normatyvus tvirtina Administracija; jie turi atitikti jos nustatomas sąlygas, taip pat reikia atsižvelgti į apžiūrų suvaržymus, kurie turi būti įvesti dėl spinduliavimo.
5 taisyklė
Reaktoriaus įrenginio tinkamumas eksploatuoti laive
Reaktoriaus įrenginys turi būti suprojektuotas atsižvelgiant į specifines jo eksploatacijos laive sąlygas tiek normaliomis, tiek išskirtinėmis plaukiojimo sąlygomis.
6 taisyklė
Apsauga nuo spinduliavimo
Administracija turi imtis priemonių užtikrinti, kad ir laivui esant jūroje, ir uoste įgulai, keleiviams arba gyventojams, vandens keliams arba maisto ar vandens atsargoms neiškiltų neleistino dydžio spinduliavimo arba kitokie branduoliniai pavojai.
7 taisyklė
Saugumo atestacija
a) Tam, kad būtų užtikrinta, jog ir laivui esant jūroje, ir uoste nesama neleistino dydžio spinduliavimo arba kitokių pavojų įgulai, keleiviams arba gyventojams, vandens keliams arba maisto ar vandens atsargoms, parengiama saugumo atestacijos informacija, leidžianti įvertinti atominę jėgainę ir laivo saugumą. Administracija, jei ji pritaria šiai saugumo atestacijos informacijai, ją patvirtina; ši saugumo atestacijos informacija bet kuriuo metu turi atitikti esamą padėtį.
b) Tokia saugumo atestacijos informacija iš anksto pateikiama Susitariančiosioms Vyriausybėms, į kurių uostus atominis laivas numato įplaukti, tam, kad jos galėtų įvertinti jo saugumą.
8 taisyklė
Eksploatacijos vadovas
Atominės jėgainės priežiūros personalui informuoti ir vadovautis einant pareigas parengiamas išsamus eksploatacijos vadovas, kuris turi apimti visus su atominės jėgainės eksploatacija susijusius dalykus ir ypatingą dėmesį skirti saugumui. Administracija, jei ji pritaria šiam eksploatacijos vadovui, jį patvirtina; vienas jo egzempliorius laikomas laive. Šio eksploatacijos vadovo turinys bet kuriuo metu turi atitikti esamą padėtį.
9 taisyklė
Apžiūros
Atominiai laivai apžiūrimi pagal jiems taikomas I skyriaus 7 taisyklės arba I skyriaus 8, 9 ir 10 taisyklių nuostatas, išskyrus atvejus, kai apžiūras apriboja spinduliavimas. Be to, apžiūros turi apimti ir būtinas specialias sąlygas dėl saugumo atestacijos. Visais atvejais, nepaisant to, kas pasakyta I skyriaus 8 ir 10 taisyklių nuostatose, šios apžiūros turi būti atliekamos ne rečiau kaip kartą per metus.
10 taisyklė
Liudijimai
a) I skyriaus 12 taisyklės a punkto ir I skyriaus 14 taisyklės nuostatos atominiams laivams netaikomos.
b) Atominiam keleiviniam laivui, atitinkančiam II-1, II-2, III, IV ir VIII skyrių nuostatas ir bet kurias kitas tiesiogiai su juo susijusias šių taisyklių nuostatas, atlikus jo patikrinimą ir apžiūrą išduodamas Saugaus atominio keleivinio laivo liudijimas.
c) Atominiam krovininiam laivui, atlikus jo patikrinimą ir apžiūrą ir nustačius, kad jis atitinka I skyriaus 10 taisyklėje nurodytas būtinas krovininių laivų apžiūros sąlygas bei atitinka II-1, II-2, III, IV ir VIII skyrių būtinas sąlygas ir bet kurias kitas tiesiogiai su juo susijusias būtinas šių taisyklių sąlygas, išduodamas Saugaus atominio krovininio laivo liudijimas.
d) Saugaus atominio keleivinio laivo liudijimuose ir Saugaus branduolinio krovininio laivo liudijimuose nurodoma: „kad šis laivas, kuris yra atominis laivas, atitinka visas Konvencijos nuostatas ir patvirtintą jo saugumo atestacijos informaciją.“
e) Saugaus atominio keleivinio laivo liudijimai ir Saugaus atominio krovininio laivo liudijimai galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių.
f) Saugaus atominio keleivinio laivo liudijimus ir Saugaus atominio krovininio laivo liudijimus išduoda arba Administracija, arba bet kuris jos teisėtai įgaliotas asmuo ar jos teisėtai įgaliota organizacija. Bet kuriuo iš šių atveju visišką atsakomybę dėl išduodamo liudijimo prisiima ši Administracija.
11 taisyklė
Specialioji kontrolė*
Be tikrinimo pagal I skyriaus 19 taisyklėje nustatytas kontrolės procedūras, atominiai laivai prieš jiems įplaukiant į Susitariančiųjų Vyriausybių uostus ir jiems būnant šiuose uostuose tikrinami pagal specialiosios kontrolės procedūras, skirtas patikrinti, ar laivas turi galiojantį Saugaus atominio laivo liudijimą ir ar nesama neleistino dydžio spinduliavimo arba kitokių pavojų įgulai, keleiviams arba gyventojams, vandens keliams arba maisto ar vandens atsargoms.
12 taisyklė
Avarijos
Atsitikus bet kokiam avariniam įvykiui, dėl kurio galėtų kilti pavojus aplinkai, atominio laivo kapitonas turi nedelsdamas apie jį pranešti Administracijai. Kapitonas taip pat turi nedelsdamas informuoti apie įvykį kompetentingą valdžios organą tos valstybės, kurios vandenyse jo laivas tuo metu yra, arba prie kurios vandenų jis, būdamas apgadintos būklės, artėtų.
IX skyrius
Saugios laivų eksploatacijos valdymas
| 1 |
Apibrėžtys |
| 2 |
Taikymas |
| 3 |
Saugumo valdymo reikalavimai |
| 4 |
Liudijimų išdavimas |
| 5 |
Sistemos būklės palaikymas |
| 6 |
Tikrinimas ir kontrolė |
1 taisyklė
Apibrėžtys
Šiame skyriuje, jei nenurodyta kitaip:
1. Tarptautinis saugumo valdymo kodeksas (ISM kodeksas) – Organizacijos rezoliucija A.741(18) priimtas Tarptautinis saugios laivų eksploatacijos ir taršos prevencijos valdymo kodeksas, atsižvelgiant ir į pakeitimus, kuriuos jame gali padaryti Organizacija, jei šie pakeitimai priimti ir įsigalioję taip, kaip nurodyta Konvencijos VIII straipsnio nuostatose dėl jos priedui (išskyrus jo I skyrių) taikomų dalinio keitimo procedūrų.
2. Kompanija – laivo savininkas arba bet kokia kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, jo valdytojas arba frachtuotojas laivo frachtavimo be įgulos čarterio sąlygomis, kurie yra iš laivo savininko perėmę atsakomybę už laivo eksploataciją ir kurie, prisiimdami šią atsakomybę, sutiko prisiimti ir visas pareigas bei visišką atsakomybę, kurias Tarptautinio saugumo valdymo kodeksas nustato laivo savininkui.
3. Naftos tanklaivis – naftos tanklaivis pagal šios sąvokos apibrėžtį II-1 skyriaus 2 taisyklės 12 punkte.
4. Chemikalų tanklaivis – chemikalų tanklaivis pagal šios sąvokos apibrėžtį VII skyriaus 8 taisyklės 2 punkte.
6. Balkeris – laivas, kurio konstrukcijoje paprastai yra vienas denis, o krovinių patalpose yra viršutiniai bortų tankai bei atsidarantys bortų tankai, ir kuris skirtas visų pirma biriesiems krovinių patalpose sukrautiems kroviniams vežti; ši sąvoka apima ir tokius laivų tipus kaip rūdovežiai ir mišriosios paskirties supilamuosius krovinius vežantys laivai.*
7. Mobilusis atviros jūros dugno gręžimo Įrenginys (MODU) – laivas, pritaikytas gręžimo operacijoms tiriant arba eksploatuojant jūros dugno gamtos išteklius, pavyzdžiui, skystus arba dujų pavidalo angliavandenilius, sierą ar druską.
8. Greitaeigis laivas – plaukiojimo priemonė, taip pavadinta ir apibrėžta X skyriaus 1 taisyklėje.
2 taisyklė
Taikymas
1. Šis skyrius taikomas čia nurodytiems laivams, neatsižvelgiant į jų pastatymo datą:
1.1. keleiviniams laivams, įskaitant keleivinius greitaeigius laivus – ne vėliau kaip nuo 1998 m. liepos 1 d.;
1.2. 500 bendrosios talpos ir didesniems naftos tanklaiviams, chemikalų tanklaiviams, dujovežiams, balkeriams ir krovininiams greitaeigiams laivams – ne vėliau kaip nuo 1998 m. liepos 1 d.;
1.3. kitokiems 500 bendrosios talpos ir didesniems krovininiams laivams ir mobiliesiems atviros jūros dugno gręžimo įrenginiams – ne vėliau kaip nuo 2002 m. liepos 1 d.**
2. Šis skyrius netaikomas valstybės eksploatuojamiems laivams, naudojamiems nekomerciniams tikslams.
3 taisyklė
Saugumo valdymo reikalavimai
1. Kompanija ir laivas privalo atitikti Tarptautinio saugumo valdymo kodekso reikalavimus. Šioje taisyklėje minimo kodekso nuostatos laikomos privalomomis.
2. Laivą eksploatuojanti kompanija privalo turėti 4 taisyklėje nurodytą atitikties dokumentą.
4 taisyklė
Liudijimų išdavimas
1. Kiekvienai kompanijai, kuri atitinka Tarptautinio saugumo valdymo kodekso reikalavimus, išduodamas atitikties dokumentas. Šį dokumentą išduoda Administracija, Administracijos pripažįstama organizacija arba, Administracijai paprašius, kita Susitariančioji Vyriausybė.
3. Kiekvienam laivui Administracija arba jos pripažįstama organizacija išduoda Saugumo valdymo liudijimą. Administracija arba jos pripažįstama organizacija, prieš išduodamos Saugumo valdymo liudijimą, turi įsitikinti, kad kompanija ir jos laivo administracija veikia pagal patvirtintą saugumo valdymo sistemą.
5 taisyklė
Sistemos būklės palaikymas
Saugumo valdymo sistema turi būti palaikoma taip, kaip nurodyta Tarptautinio saugumo valdymo kodekso nuostatose.
6 taisyklė
Tikrinimas ir kontrolė
1. Administracija, Administracijos prašymu veikianti kita Susitariančioji Vyriausybė arba Administracijos pripažįstama organizacija turi periodiškai tikrinti, ar laivo saugumo valdymo sistema veikia taip, kaip nustatyta.
X skyrius
Greitaeigių laivų saugumo priemonės
| 1 |
Apibrėžtys |
| 2 |
Taikymas |
| 3 |
Reikalavimai greitaeigiams laivams |
1 taisyklė
Apibrėžtys
Šiame skyriuje:
1. 1994 m. Greitaeigių laivų kodeksas (1994 HSC kodeksas) – Organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.36(63) priimtas 1994 m. Tarptautinis greitaeigių laivų saugumo kodeksas, atsižvelgiant ir į pakeitimus, kuriuos jame gali padaryti Organizacija, jei šie pakeitimai priimti ir įsigalioję taip, kaip nurodyta Konvencijos VIII straipsnio nuostatose dėl jos priedui (išskyrus jo I skyrių) taikomų dalinio keitimo procedūrų.
2. 2000 m. Greitaeigių laivų kodeksas (2000 HSC kodeksas) – Organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.97(73) priimtas 2000 m. Tarptautinis greitaeigių laivų saugumo kodeksas, atsižvelgiant ir į pakeitimus, kuriuos jame gali padaryti Organizacija, jei šie pakeitimai priimti ir įsigalioję taip, kaip nurodyta Konvencijos VIII straipsnio nuostatose dėl jos priedui (išskyrus jo I skyrių) taikomų dalinio keitimo procedūrų.
3. Greitaeigis laivas – laivas, galintis pasiekti tokį didžiausią greitį metrais per sekundę (m/s), kuris yra lygus arba didesnis negu:
3,7s0,1667;
čia s = projektinę vaterliniją atitinkančiai vandentalpai (kub. m) – išskyrus laivus, kurių korpusas jiems plaukiant režimu „be vandentakos“ dėl oro pagalvės atsirandančių aerodinaminių jėgų yra visiškai iškeliamas virš vandens paviršiaus.
4. Pastatytas laivas – šio laivo statybos etapas, kai padedamas jo kilis arba kai yra panašus šio laivo statybos etapas.
5. Panašus statybos etapas – etapas, kai:
1. Šis skyrius taikomas šiems 1996 m. sausio 1 d. arba vėliau pastatytiems greitaeigiams laivams:
1.1. keleiviniams laivams, kurie reiso metu nenuteista nuo apsaugotos vietos toliau negu per atstumą, kurį, būdami visiškai pakrauti, eksploataciniu greičiu jie galėtų nuplaukti per 4 val.;
2. Bet kuris laivas, neatsižvelgiant į jo pastatymo datą, kurio atliekamas remontas, perdirbimas, pakeitimai ir kuris tam aprūpinamas kokia nors įranga, turi atitikti bent jau iki tol jam taikytus reikalavimus. Tokiam laivui, jei jis buvo pastatytas iki 2002 m. liepos 1 d., paprastai taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir šią dieną arba vėliau pastatytam laivui – bent jau tiek, kiek jie jam buvo taikomi prieš atliekant jo remontą, perdirbimą, pakeitimus ar aprūpinant jį reikiama įranga. Kapitalinis remontas ir kapitalinis perdirbimas bei pakeitimai ir su tuo susiję įrenginiai privalo atitikti reikalavimus, taikomus 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatytam laivui tiek, kiek Administracija tai laiko pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama.
3 taisyklė
Reikalavimai greitaeigiams laivams
1. Neatsižvelgiant į tai, kas nurodyta I–IV skyrių bei V skyriaus 18, 19 ir 20 taisyklių nuostatose:
1.1. greitaeigis laivas, pastatytas 1996 m. sausio 1 d. arba vėliau (bet iki 2002 m liepos 1 d.), kuris atitinka visas 1994 m. Greitaeigių laivų kodekso nuostatas, kuris buvo apžiūrėtas ir kuriam buvo išduoti liudijimai taip, kaip nurodyta minimame kodekse, laikomas atitinkančiu ir I–IV skyrių bei V skyriaus 18, 19 ir 20 taisyklių nuostatas. Šioje taisyklėje minimo kodekso nuostatos laikomos privalomomis.
1.2. Greitaeigis laivas, pastatytas 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau, kuris atitinka visas 2000 m. Greitaeigių laivų kodekso nuostatas, kuris buvo apžiūrėtas ir kuriam buvo išduoti liudijimai taip, kaip nurodyta minimame kodekse, laikomas atitinkančiu ir I–IV skyrių bei V skyriaus 18, 19 ir 20 taisyklių nuostatas. Šioje taisyklėje minimo kodekso nuostatos laikomos privalomomis.
XI-1 skyrius
Specialios priemonės jūrų laivybos saugumui sustiprinti
| 1 |
Įgaliotos organizacijos pripažinimas |
| 2 |
Sustiprintos apžiūros |
| 3 |
Laivo atpažinimo numeris |
| 4 |
Uosto valstybės kontrolė ir nuostatos dėl eksploatacijos |
| 5 |
Tęstinis glaustas aprašas |
1 taisyklė
Įgaliotos organizacijos pripažinimas
I skyriaus 6 taisyklėje nurodytos organizacijos turi laikytis Organizacijos rezoliucija A.739(18) priimtų rekomendacijų, atsižvelgiant ir į dalinius pakeitimus, kuriuos jose gali padaryti Organizacija, taip pat į Organizacijos rezoliucija A.789(19) priimtas instrukcijas, atsižvelgiant ir į dalinius pakeitimus, kuriuos jose gali padaryti Organizacija, jei šie minimų rekomendacijų ir instrukcijų daliniai pakeitimai priimti ir įsigalioję taip, kaip nurodyta Konvencijos VIII straipsnio nuostatose dėl jos priedui (išskyrus jo I skyrių) taikomų dalinio keitimo procedūrų.
2 taisyklė
Sustiprintos apžiūros*
Balkeriai (pagal šios sąvokos apibrėžtį IX skyriaus 1 taisyklės 6 punkte) ir naftos tanklaiviai (pagal šios sąvokos apibrėžtį II-1 skyriaus 2 taisyklės 12 punkte) turi būti tikrinami pagal sustiprintą patikrinimų programą taip, kaip nurodyta Organizacijos Asamblėjos rezoliucija A.744(18) priimtose Rekomendacijose, atsižvelgiant ir į dalinius pakeitimus, kuriuos jose gali padaryti Organizacija, jei šie minimų rekomendacijų ir instrukcijų daliniai pakeitimai priimti ir įsigalioję taip, kaip nurodyta Konvencijos VIII straipsnio nuostatose dėl jos priedui (išskyrus jo I skyrių) taikomų dalinio keitimo procedūrų.
3 taisyklė
Laivo atpažinimo numeris
(4 ir 5 punktai taikomi visiems laivams, kuriems taikoma ši taisyklė. Iki 2004 m. liepos 1 d. pastatytiems laivams 4 ir 5 punktai taikomi ne vėliau kaip nuo pirmojo planinio laivo dokavimo po 2004 m. liepos 1 d.).
1. Ši taisyklė taikoma visiems 100 bendrosios talpos ir didesniems keleiviniams laivams ir visiems 300 bendrosios talpos ir didesniems krovininiams laivams.
2. Kiekvienam laivui suteikiamas atpažinimo numeris, atitinkantis Organizacijos priimtą IMO laivo atpažinimo numerio projektą.+
3. Laivo atpažinimo numeris įrašomas pagal I skyriaus 12 arba 13 taisyklės nuostatas išduodamuose liudijimuose ir jų patvirtintose kopijose.
4. Laivo atpažinimo numeris patvariu būdu pažymimas:
4.1. arba matomoje vietoje ant laivo laivagalio, arba ant jo korpuso šonų kairiojo ir dešiniojo bortų midelyje aukščiau žemiausios nustatytos vaterlinijos, arba ant antstato šonų iš kairiojo ir dešiniojo bortų, arba ant antstato priekio, arba keleivinių laivų ant iš oro matomo horizontalaus paviršiaus;
4.2. arba lengvai prieinamose vietose ant mechanizmų patalpų (pagal šios sąvokos apibrėžtį II-2 skyriaus 3 taisyklės 30 punkte) vienos iš galinių skersinių pertvarų, arba ant vieno iš liukų, arba tanklaivių – siurblinėje, arba laivų su ro-ro patalpomis (pagal šios sąvokos apibrėžtį II-2 skyriaus 3 taisyklės 41 punkte), ant ro-ro patalpų vienos iš galinių skersinių pertvarų.
5.1. Patvariu būdu pažymėtas numeris turi būti aiškiai matomas, atskirtas nuo bet kurių kitų ant korpuso pažymėtų ženklų ir nudažytas skirtinga spalva.
5.2. 4.1 punkte nurodyti patvariu būdu pažymėti ženklai turi būti ne mažesnio kaip 200 mm aukščio. 4.2 punkte nurodyti patvariu būdu pažymėti ženklai turi būti ne mažesnio kaip 100 mm aukščio. Ženklų plotis turi būti proporcingas jų aukščiui.
5.3. Patvaraus žymėjimo ženklai gali būti iškilūs arba įpjauti ar iškalti punktyru, arba atlikti kitokiu lygiaverčiu laivo atpažinimo numerio žymėjimo būdu, užtikrinančiu, kad ženklas nebus lengvai pašalinamas.
5.4. Laivo atpažinimo numerio žymėjimo būdą laivuose, pastatytuose ne iš plieno ar kitokio metalo, aprobuoja Administracija.
4 taisyklė
Uosto valstybės kontrolė ir nuostatos dėl eksploatacijos*
1. Laivui stovint kitos Susitariančiosios Vyriausybės uoste, jei šios Vyriausybės tinkamai įgalioti pareigūnai turi neabejotiną pagrindą manyti, kad kapitonas arba įgula nežino esminių su laivų saugumu susijusių laive vykdomų procedūrų, jie turi teisę šį laivą patikrinti, ar laive laikomasi laivų saugumui taikomų eksploatacinių nuostatų.
2. 1 punkte nurodytomis aplinkybėmis patikrinimą atliekančios Susitariančiosios Vyriausybės imasi priemonių, kad laivas neišplauktų tol, kol padėtis nebus ištaisyta taip, kaip nurodyta Konvencijos nuostatose.
3. Šiai taisyklei taikomos I skyriaus 19 taisyklėje nurodytos procedūros, susijusios su uosto valstybės kontrole.
4. Niekas iš to, kas pasakyta šioje taisyklėje, neturi būti aiškinama taip, kad būtų apribotos Susitariančiųjų Vyriausybių teisės ir pareigos joms kontroliuojant, ar laikomasi šiose taisyklėse specialiai nurodytų eksploatacijos nuostatų.
5 taisyklė
Tęstinis glaustas aprašas
2.1. Tęstinis glaustas aprašas turi užtikrinti, kad laive būtų jo istorija, susijusi su šiame apraše įrašytais duomenimis.
2.2. Iki 2004 m. liepos 1 d. pastatytuose laivuose tęstiniame glaustame apraše turi būti pateikta laivo istorija bent jau nuo 2004 m. liepos 1 d.
3. Administracija išduoda tęstinį glaustą aprašą kiekvienam laivui, turinčiam teisę plaukioti su jos vėliava; šiame apraše turi būti mažiausiai šie duomenys:
3.6. užregistruoto savininko arba užregistruotų savininkų pavadinimas (pavadinimai) ir adresas (adresai);
3.7. jei taikoma – užregistruoto laivo be įgulos frachtuotojo (frachtuotojų) pavadinimas ir registruotas adresas (registruoti adresai);
3.8. kompanijos (pagal šio termino apibrėžtį IX skyriaus 1 taisyklėje) pavadinimas, registruotas adresas ir adresas (adresai) vietų, iš kurių ji vykdo saugumo valdymo veiklą;
3.9. laivui klasifikacijos dokumentus išdavusios (išdavusių) klasifikacijos bendrovės (bendrovių) pavadinimas (pavadinimai);
3.10. Administracijos, Susitariančiosios Vyriausybės arba pripažintos organizacijos, išdavusios laivą valdančiai kompanijai atitikties dokumentą (arba laikinąjį atitikties dokumentą), nurodytą ISM kodekse (pagal jo apibrėžtį IX skyriaus 1 taisyklėje), pavadinimas, taip pat organo, atlikusio auditą, kuriuo remiantis buvo išduotas atitikties dokumentas, pavadinimas -jei šis pavadinimas skiriasi nuo dokumentą išdavusio organo pavadinimo;
3.11. Administracijos, Susitariančiosios Vyriausybės arba įgaliotos organizacijos, išdavusios laivui Saugumo valdymo liudijimą (arba Laikinąjį saugumo valdymo liudijimą), nurodytą ISM kodekse (pagal jo apibrėžtį IX skyriaus 1 taisyklėje), pavadinimas, taip pat organo, atlikusio auditą, kuriuo remiantis buvo išduotas šis liudijimas, pavadinimas – jei šis pavadinimas skiriasi nuo liudijimą išdavusio organo pavadinimo;
3.12. Administracijos, Susitariančiosios Vyriausybės arba įgaliotos organizacijos, išdavusios laivui Tarptautinį laivo apsaugos liudijimą (arba Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą), nurodytą ISPS kodekso (pagal jo apibrėžtį XI-2 skyriaus 1 taisyklėje) A dalyje, pavadinimas, taip pat organo, atlikusio patikrinimą, kuriuo remiantis buvo išduotas šis liudijimas, pavadinimas – jei jis skiriasi nuo liudijimą išdavusio organo pavadinimo;
4.1. Bet kokie pasikeitimai, susiję su 3 punkto 1–12 papunkčiuose nurodytais dalykais, įrašomi tęstiniame glaustame apraše, taip užtikrinant einamosios informacijos atnaujinimą ir nurodant visus įvykusius pasikeitimus.
4.2. Bet kokių pasikeitimų, susijusių su 1 papunktyje nurodytais įrašais, atveju Administracija turi kaip praktiškai įmanoma greičiau (bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pasikeitimo dienos) išduoti laivams, turintiems teisę plaukioti su jos vėliava, arba peržiūrėtą ir atnaujintą tęstinio glausto aprašo variantą, arba jį atitinkamai ištaisyti.
4.3. Bet kokių pasikeitimų, susijusių su 1 papunktyje nurodytais įrašais, atveju Administracija turi, kol nebus išduotas peržiūrėtas ir atnaujintas tęstinio glausto aprašo variantas, atitinkamai įgalioti arba kompaniją (pagal šio termino apibrėžtį IX skyriaus 1 taisyklėje), arba laivo kapitoną ir pareikalauti, kad jie ištaisytų tęstinį glaustą aprašą taip, kad jame būtų atspindėti šie pasikeitimai. Tokiais atvejais, kai ištaisomas tęstinis glaustas aprašas, kompanija neatidėliodama apie tai praneša Administracijai.
5.1. Tęstinis glaustas aprašas parengiamas anglų, prancūzų arba ispanų kalba. Papildomai galima parengti tęstinio glausto aprašo vertimą į Administracijos oficialią kalbą arba kalbas.
5.2. Tęstinis glaustas aprašas parengiamas Organizacijos parengta forma ir laikantis Administracijos parengtų rekomendacijų.* Jokie tęstiniame glaustame apraše padaryti įrašai neturi būti keičiami, pašalinami arba bet kokiu būdu ištrinami ar užbraukiami.
6. Tęstinis glaustas aprašas turi likti laive ir kai laivas perduodamas plaukioti su kitos valstybės vėliava, ir kai jis parduodamas kitam savininkui (ar priklauso kitam frachtuotojui pagal laivo frachtavimo be įgulos čarterį), ir kai atsakomybę už jo eksploataciją prisiima kita kompanija.
7. Jei laivą rengiamasi perduoti plaukioti su kitos valstybės vėliava, kompanija Administracijai praneša valstybės, su kurios vėliava laivas perduodamas plaukioti, pavadinimą, kad Administracija galėtų šiai valstybei perduoti tęstinio glausto aprašo, apimančio laikotarpį, kai laivas priklausė jos jurisdikcijai, kopiją.
8. Jei laivas perduodamas plaukioti su kitos valstybės – Susitariančiosios Vyriausybės vėliava, Susitariančioji Vyriausybė, su kurios vėliava laivas plaukiojo iki to laiko, kaip galima greičiau po laivo perdavimo perduoda Administracijai tęstinio glausto aprašo, apimančio laikotarpį, kai laivas priklausė jos jurisdikcijai, kopiją kartu su bet kuriais šiam laivui anksčiau kitų valstybių išduotais tęstiniais glaustais aprašais.
9. Jei laivas perduodamas plaukioti su kitos valstybės vėliava, Administracija prie laivui jos išduodamo tęstinio glausto aprašo prideda ankstesnius tęstinius glaustus aprašus tam, kad atitinkamai pagal šios taisyklės paskirtį būtų užtikrintas istorijos įrašų tęstinumas.
XI-2 skyrius
Specialios priemonės jūrų laivybos saugumui sustiprinti
| 1 |
Apibrėžtys |
| 2 |
Taikymas |
| 3 |
Susitariančiųjų Vyriausybių įsipareigojimai dėl apsaugos |
| 4 |
Nuostatos dėl kompanijų ir laivų |
| 5 |
Specifinė kompanijų atsakomybė |
| 6 |
Laivo apsaugos pavojaus signalo sistema |
| 7 |
Grėsmės laivams |
| 8 |
Laivo kapitono teisė priimti su laivo saugumu ir apsauga susijusius sprendimus |
| 9 |
Kontrolė ir reikalavimų laikymasis |
| 10 |
Nuostatos dėl uosto įrenginių |
| 11 |
Susitarimai dėl alternatyvių apsaugos priemonių |
| 12 |
Lygiavertės apsaugos priemonės |
| 13 |
Informacijos teikimas |
1 taisyklė
Apibrėžtys
1. Jei specialiai nenurodyta kitaip, šioje taisyklėje:
1.2. Chemikalų tanklaivis – chemikalų tanklaivis pagal šios sąvokos apibrėžtį VII skyriaus 8 taisyklės 2 punkte.
1.5. Mobilusis atviros jūros dugno gręžimo įrenginys – ne nuolatinėje vietoje esantis mechaniniu būdu varomas kilnojamasis atviros jūros dugno gręžimo įrenginys pagal šios sąvokos apibrėžtį IX skyriaus 1 taisyklėje.
1.6. Naftos tanklaivis – naftos tanklaivis pagal šios sąvokos apibrėžtį II-1 skyriaus 2 taisyklės 12 punkte.
1.8. Laivo ir uosto sąveika – laivo ir uosto sąveika, kai laivui tiesioginį ir betarpišką poveikį daro uosto tarnybų veikla, susijusi su žmonių, prekių arba atsargų judėjimu į laivą arba iš jo.
1.9. Uosto įrenginys – Susitariančiosios Vyriausybės arba paskirto valdžios organo nustatyta laivo ir uosto sąveikos vieta. Ši sąvoka apima ir atitinkamas zonas, pvz., inkaravietes, laukimo vietas ir uosto prieigas.
1.10. Veikla „iš laivo į laivą“ – bet kokia su uosto įrenginiais nesusijusi veikla, apimanti prekių perdavimą arba žmonių persikėlimą iš laivo į laivą.
1.11. Paskirtas valdžios organas – organizacija (organizacijos) arba administracija (administracijos), kuriai pagal Susitariančiosios Vyriausybės vidaus tvarką paskirta atsakomybė už su uosto įrenginių apsauga ir laivo/uosto sąveika susijusių šio skyriaus nuostatų įgyvendinimo užtikrinimą.
1.12. Tarptautinis laivo ir uosto įrenginio apsaugos kodeksas (ISPS kodeksas) – Tarptautinis laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodeksas, sudarytas iš A dalies (kurios nuostatos turi būti laikomos privalomomis) ir B dalies (kurios nuostatos turi būti laikomos rekomendacinio pobūdžio), priimtas 2002 m. gruodžio 12 d. 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje Susitariančiųjų Vyriausybių konferencijos 2 rezoliucija, atsižvelgiant ir į šio kodekso pakeitimus, kuriuos jame gali padaryti Organizacija, jei šie pakeitimai:
1.12.1. kodekso A daliai buvo priimti ir įsigaliojo taip, kaip nurodyta Konvencijos VIII straipsnio nuostatose dėl jos priedui (išskyrus jo I skyrių) taikomų keitimo procedūrų;
1.12.13. Su apsauga susijęs incidentas – bet koks įtartinai pavojingas veiksmas arba susidariusi aplinkybė, kelianti grėsmę laivo (įskaitant ir kilnojamuosius atviros jūros dugno gręžimo įrenginius ir greitaeigius laivus) arba uosto įrenginio, arba bet kokios laivo/uosto sąveikos, arba veiklos „iš laivo į laivą“ apsaugai.
1.12.14. Apsaugos lygis – kėsinimosi įvykdyti su apsauga susijusį incidentą arba tokio incidento rizikos laipsnio apibūdinimas.
1.12.15. Apsaugos deklaracija – tarp laivo ir su juo susijusio uosto įrenginio arba kito laivo sudarytas susitarimas, kuriame nurodoma, kokių apsaugos priemonių imsis kiekviena iš susijusių šalių.
2. Kai sąvoka „laivas“ vartojama 3-13 taisyklėse, ji apima ir kilnojamuosius atviros jūros dugno gręžimo įrenginius, ir greitaeigius laivus.
3. Sąvoka „visi laivai“, kai ji vartojama šiame skyriuje, apima bet kokius laivus, kuriems taikomas šis skyrius.
4. Sąvoka „Susitariančioji Vyriausybė“, kai ji vartojama 3, 4, 7 ir 10–13 taisyklėse, suprantama ir kaip nuoroda į nurodytą valdžios organą.
2 taisyklė
Taikymas
1. Šis skyrius taikomas:
1.1. šiems tarptautinių reisų laivų tipams:
2. Nepaisant to, kas pasakyta 1.2 punkto nuostatose, pačios Susitariančiosios Vyriausybės nusprendžia dėl šio skyriaus ir atitinkamų ISPS kodekso A dalies poskyrių taikymo tiems jų teritorijoje esantiems uosto įrenginiams, kuriais, nors visų pirma naudojasi ne tarptautiniais reisais plaukiojantys laivai, kartais naudojasi ir atplaukiantys arba išplaukiantys tarptautinių reisų laivai.
2.1. Priimdamos sprendimus dėl šio punkto taikymo, Susitariančiosios Vyriausybės remiasi uosto įrenginio apsaugos įvertinimu, atliktu pagal ISPS kodekso A dalies nuostatas.
3. Šis skyrius netaikomas karo laivams, karo laivyno pagalbiniams laivams arba kitokiems Susitariančiajai Vyriausybei priklausantiems arba jos eksploatuojamiems laivams, naudojamiems tiktai valstybės nekomercinėje tarnyboje.
4. Niekas iš to, kas pasakyta šioje taisyklėje, negali apriboti valstybių teisių arba jų įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę.
3 taisyklė
Susitariančiųjų Vyriausybių įsipareigojimai dėl apsaugos
1. Administracijos nustato apsaugos lygius ir užtikrina informacijos apie apsaugos lygį teikimą su jų vėliava turintiems teisę plaukioti laivams. Pasikeitus apsaugos lygiui, informacija apie apsaugos lygį atnaujinama pagal susidariusias aplinkybes.
2. Susitariančiosios Vyriausybės nustato apsaugos lygius ir užtikrina informacijos apie apsaugos lygį teikimą jų teritorijoje esantiems uosto įrenginiams ir laivams prieš jiems įplaukiant į Susitariančiosios Vyriausybės teritorijoje esantį uostą arba stovint šiame uoste. Pasikeitus apsaugos lygiui, informacija apie apsaugos lygį atnaujinama pagal susidariusias aplinkybes.
4 taisyklė
Nuostatos dėl kompanijų ir laivų
1. Kompanijos privalo laikytis atitinkamų šio skyriaus ir ISPS kodekso A dalies nuostatų, atsižvelgdamos ir į ISPS kodekso B dalyje pateiktas rekomendacijas.
2. Laivai privalo laikytis atitinkamų šio skyriaus ir ISPS kodekso A dalies nuostatų, atsižvelgdamos ir į ISPS kodekso B dalyje pateiktas rekomendacijas; šis nuostatų laikymasis patikrinamas ir patvirtinamas išduodant laivams liudijimus taip, kaip nurodyta ISPS kodekso A dalyje.
3. Prieš įplaukdamas į Susitariančiosios Vyriausybės teritorijoje esantį uostą arba būdamas šiame uoste, laivas turi laikytis šios Susitariančiosios Vyriausybės nustatyto apsaugos lygio sąlygų, jei šis apsaugos lygis yra aukštesnis už šiam laivui Administracijos nustatytą apsaugos lygį.
5. Jei laivas neatitinka šio skyriaus arba ISPS kodekso A dalies nuostatų arba jei jis negali laikytis jam taikomų Administracijos ar kitos Susitariančiosios Vyriausybės nustatyto apsaugos lygio sąlygų, šis laivas privalo apie tai pranešti atitinkamam kompetentingam valdžios organui prieš bet kokią su uosto įrenginiais susijusią laivo ir uosto sąveiką, arba prieš įplaukiant į uostą (atsižvelgiant į tai, kas įvyktų anksčiau).
5 taisyklė
Specifinė kompanijų atsakomybė
Kompanija turi užtikrinti, kad laivo kapitonas bet kuriuo metu laive turėtų informaciją, iš kurios Susitariančiosios Vyriausybės tinkamai įgalioti pareigūnai galėtų nustatyti:
1) kas atsako už įgulos narių arba kitų tuo metu laive esančių pasamdytų ar įdarbintų asmenų paskyrimą eiti bet kokias su šio laivo veikla susijusias pareigas;
3) jei laivu naudojamasi pagal čarterio (čarterių) sąlygas – kas yra šio čarterio (šių čarterių) sutarties šalys.
6 taisyklė
Laivo apsaugos pavojaus signalo sistema*
1. Visuose laivuose įrengiama laivo apsaugos pavojaus signalo sistema čia nurodyta tvarka:
1.2. iki 2004 m. liepos 1 d. pastatyti keleiviniai laivai, įskaitant keleivinius greitaeigius laivus – ne vėliau kaip iki pirmosios po 2004 m. liepos 1 d. atliekamos radijo ryšio įrangos apžiūros;
1.3. iki 2004 m. liepos 1 d. pastatyti 500 bendrosios talpos ir didesni naftos tanklaiviai, chemikalų tanklaiviai, dujovežiai, balkeriai ir krovininiai greitaeigiai laivai – ne vėliau kaip iki pirmosios po 2004 m. liepos 1 d. atliekamos radijo ryšio įrangos apžiūros;
2. Įjungus laivo apsaugos pavojaus signalo sistemą, ji turi:
2.1. sudaryti ir perduoti iš laivo į krantą pavojaus signalą, adresuotą Administracijos paskirtam kompetentingam organui (kuris šiuo atveju gali būti ir kompanija), ir nurodyti laivo atpažinimo duomenis, jo buvimo vietą ir pranešti, kad laivui gresia pavojus arba kad jo padėtis yra pavojinga;
3. Laivo apsaugos pavojaus signalo sistema turi:
4. Laivo apsaugos pavojaus signalo sistemos įjungimo pulto konstrukcija turi užtikrinti, kad laivo apsaugos pavojaus signalas nebūtų išsiųstas netyčia.
5. Laivo apsaugos pavojaus signalo sistemai keliamus reikalavimus gali patenkinti pagal IV skyriaus nuostatas įrengta radijo ryšio įranga, jei laikomasi ir visų šios taisyklės nuostatų.
6. Administracija, gavusi pranešimą apie laivo apsaugos pavojaus signalą, nedelsdama apie tai praneša valstybei (valstybėms), netoli kurių šis laivas tuo metu yra.
7. Jei Susitariančioji Vyriausybė gauna pranešimą apie laivo apsaugos pavojaus signalą, priimtą iš neturinčio teisės plaukioti su jos vėliava laivo, ši Susitariančioji Vyriausybė nedelsdama apie tai praneša atitinkamai Administracijai ir, jei aplinkybės reikalauja, valstybei (valstybėms), netoli kurių šis laivas tuo metu yra.
7 taisyklė
Grėsmės laivams
1. Susitariančiosios Vyriausybės nustato apsaugos lygius ir užtikrina, kad informacija apie apsaugos lygį būtų teikiama laivams, esantiems jų teritoriniuose vandenyse arba pranešusiems, kad ketina įplaukti į jų teritorinius vandenis.
2. Susitariančiosios Vyriausybės organizuoja ryšių punktą, per kurį šie laivai galėtų kreiptis konsultacijos arba pagalbos ir per kuriuos šie laivai galėtų pranešti apie bet kuriuos jų dėmesį apsaugos požiūriu patraukusius kitus laivus, jų judėjimą arba ryšį.
3. Nustačius, kad esama užpuolimo pavojaus, suinteresuota Susitariančioji Vyriausybė visiems tuo suinteresuotiems laivams ir jų Administracijoms praneša apie:
3.2. bet kurias apsaugos priemones, kurios, kaip nurodyta ISPS kodekso A dalies nuostatose, turėtų būti parengtos naudoti suinteresuotuose laivuose, kad jie apsisaugotų nuo užpuolimo;
1. Nei kompanija, nei frachtuotojas, nei bet kuris kitas asmuo neturi suvaržyti laivo kapitono teisės priimti ir vykdyti bet kokį sprendimą, kuris, profesionalia kapitono nuomone, yra būtinas laivo saugumui ir apsaugai užtikrinti. Ši nuostata taip pat apima ir kapitono atsisakymą įleisti į laivą patekti žmonėms (išskyrus, kai nustatoma, kad tai Susitariančiosios Vyriausybės tinkamai įgalioti asmenys) arba jų daiktams ir atsisakymą priimti į laivą krovinius, konteinerius arba kitas uždaras krovinių transportavimo priemones.
2. Jei, profesionalia kapitono nuomone, laivą eksploatuojant kyla prieštaravimų tarp bet kokių laivui taikomų nuostatų dėl saugumo ir dėl apsaugos, kapitonas turi laikytis laivo saugumui užtikrinti skirtų nuostatų. Tokiais atvejais kapitonas gali taikyti laikinas apsaugos priemones, nedelsiant apie tai pranešęs Administracijai ir, jei taikoma, Susitariančiajai Vyriausybei, kurios uoste laivas tuo metu yra arba į kurį ketina įplaukti. Priemonės, kurias leidžia taikyti ši taisyklė, turi, kiek įmanoma, labiau atitikti esamą apsaugos lygį. Nustačius tokius atvejus, Administracija turi užtikrinti, kad šie prieštaravimai būtų išspręsti ir kad, kiek įmanoma, būtų sumažinta galimybė jiems pasikartoti.
9 taisyklė
Kontrolė ir reikalavimų laikymasis
1. Laivų kontrolė uoste.
1.1. Šiame skyriuje kiekvienas laivas, kuriam taikomas šis skyrius, kai jis yra kitos Susitariančiosios Vyriausybės uoste, turi būti tikrinamas šios Vyriausybės tinkamai įgaliotų pareigūnų; šie pareigūnai gali būti tie patys asmenys, kuriems paskirta vykdyti I skyriaus 19 taisyklėje nurodytas funkcijas. Ši kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar laive yra pagal ISPS kodekso A dalies nuostatas išduotas galiojantis Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas arba galiojantis Laikinasis tarptautinis laivo apsaugos liudijimas (toliau – liudijimas), kurie, jei galiojantys, turi būti pripažinti – nebent būtų neabejotinas pagrindas manyti, kad laivas neatitinka šio skyriaus arba ISPS kodekso A dalies nuostatų.
1.2. Jei toks neabejotinas pagrindas yra arba jei pareikalavus nebuvo pateiktas galiojantis liudijimas, Susitariančiosios Vyriausybės tinkamai įgalioti pareigūnai turi šiam laivui taikyti vieną ar daugiau iš 1.3 punkte nurodytų kontrolės priemonių. Bet kuri iš taikomų priemonių privalo atitikti nuostatų pažeidimo laipsnį, atsižvelgiant į ISPS kodekso B dalyje pateiktas rekomendacijas.
1.3. Šios kontrolės priemonės yra: laivo patikrinimas, laivo išplaukimo atidėjimas, laivo sulaikymas, laivo veiklos apribojimas (įskaitant jo judėjimą uosto teritorijoje) arba privertimas išplaukti iš uosto. Šios kontrolės priemonės gali apimti ir papildomas mažiau griežtas administracines arba korekcines priemones.
2. Laivai, ketinantys įplaukti į kitos Susitariančiosios Vyriausybės uostą.
2.1. Taikydama šią dalį, Susitariančioji Vyriausybė gali reikalauti, kad tam, jog būtų užtikrinta, kad į jos uostus ketinantys įplaukti laivai atitinka šio skyriaus nuostatas ir siekiant išvengti būtinumo taikyti jiems kontrolės priemones ar kitas priemones, prieš įplaukdami į uostą tokie laivai pateiktų šios Susitariančiosios Vyriausybės tinkamai įgaliotiems pareigūnams informaciją:
2.1.3. apsaugos lygį, laivui taikytą jam esant bet kokiame ankstesniame uoste, kuriame jis buvo 2.3 punkte nurodytu laikotarpiu ir vykdė su laivo ir uosto sąveika susijusią veiklą;
2.1.4. bet kurias išskirtines arba papildomas apsaugos priemones, laivo taikytas bet kuriame ankstesniame uoste, kuriame jis 2.3 punkte nurodytą laikotarpį buvo;
2.1.5. kad per bet kurią 2.3 punkte nurodytą laikotarpį vykdytą veiklą „iš laivo į laivą“ buvo laikomasi atitinkamų laivo apsaugos procedūrų;
2.1.6. bet kuriuos su apsauga susijusius praktiško pobūdžio duomenis (tačiau be laivo apsaugos schemos detalių), atsižvelgiant į ISPS kodekso B dalyje pateiktas rekomendacijas.
Susitariančiosios Vyriausybės prašymu laivas arba kompanija turi šiai Susitariančiajai Vyriausybei priimtinu būdu pateikti pirmiau nurodytos informacijos patvirtinimą.
2.2. Kiekvienas laivas, kuriam taikomas šis skyrius ir kuris ketina įplaukti į kitos Susitariančiosios Vyriausybės uostą, šios Susitariančiosios Vyriausybės tinkamai įgaliotiems pareigūnams pareikalavus turi pateikti 2.1 punkte nurodytą informaciją. Laivo kapitonas gali atsisakyti šią informaciją pateikti, sutikdamas, kad tokiu atveju laivui gali būti neleista įplaukti į uostą.
2.3. Kiekviename laive turi būti saugoma 1 papunktyje nurodyta užregistruota paskutiniųjų dešimties apsilankymų, susijusių su uosto įrenginiais, informacija.
2.4. Jei Susitariančiosios Vyriausybės tinkamai įgalioti pareigūnai, gavę 2.1 punkte nurodytą informaciją, turi neabejotiną pagrindą įtarti, kad laivas neatitinka šio skyriaus arba ISPS kodekso A dalies reikalavimų, šie pareigūnai, siekdami, kad būtų pašalintas neatitikimas, turi pamėginti susisiekti su laivu ir Administracija ir nustatyti ryšį tarp jų. Jei šis susisiekimas nepadeda pašalinti neatitikimo arba jei šie pareigūnai turi kitokių neabejotinų priežasčių manyti, kad laivas neatitinka šio skyriaus arba ISPS kodekso A dalies reikalavimų, šie pareigūnai gali dėl šio laivo imtis priemonių, nurodytų 2.5 punkte. Bet kurios iš šių priemonių privalo atitikti nuostatų pažeidimo laipsnį, atsižvelgiant į ISPS kodekso B dalyje pateiktas rekomendacijas.
2.5. Šios priemonės yra:
2.5.2.1. reikalavimas, kad laivas plauktų į nurodytą vietą šios Susitariančiosios Vyriausybės teritoriniuose arba vidaus vandenyse;
2.5.3. laivo patikrinimas – jei laivas yra Susitariančiosios Vyriausybės, į kurios uostą šis laivas ketina įplaukti, teritoriniuose vandenyse;
3. Papildomos nuostatos
3.1. Tuo atveju, jei:
3.1.1. taikytos kontrolės priemonės, nurodytos 1.3 punkte (išskyrus mažiau griežtas administracines arba korekcines priemones),
3.1.2. arba imtasi 2.5 punkte nurodytų priemonių.
Susitariančiosios Vyriausybės tinkamai įgaliotas pareigūnas nedelsdamas raštu informuoja Administraciją, nurodydamas, kokių kontrolės arba kitokių priemonių ir kuo remiantis imtasi. Kai imamasi bet kokių tokių kontrolės ar kitokių priemonių, tokias kontrolės ar kitokias priemones taikanti Susitariančioji Vyriausybė praneša apie tai pripažintai apsaugos organizacijai, išdavusiai šiam, norinčiam įplaukti į uostą, laivui liudijimą, ir Organizacijai.
3.2. Jei laivui nebuvo leista įplaukti į uostą arba jei jam buvo įsakyta išplaukti iš uosto, uosto valstybės valdžios organai praneša atitinkamus faktus kitų atitinkamų laivo įplaukimo uostų (jei apie juos žinoma) valstybės valdžios organams, taip pat kitoms pakrantės valstybėms, atsižvelgiant į rekomendacijas, kurias parengs Organizacija. Tokio pranešimo konfidencialumas ir apsauga užtikrinami.
3.3. Draudimas įplaukti į uostą pagal 2.4 ir 2.5 punktus arba privertimas išplaukti iš uosto pagal 1.1–1.3 punktus turi būti taikomi tiktai, jei Susitariančiosios Vyriausybės tinkamai įgalioti pareigūnai turi neabejotiną pagrindą manyti, kad šis laivas kelia betarpišką grėsmę žmonių, arba laivų, arba kitokio turto apsaugai arba saugumui ir jei neturima kitokių atitinkamų priemonių šiai grėsmei pašalinti.
3.4. Kontrolės priemonės, nurodytos 1.3 punkte, ir priemonės, nurodytos 2.5 punkte, pagal šią taisyklę turi būti taikomos tiktai tol, kol šias priemones lėmęs neatitikimas nebus pašalintas taip, kaip reikalauja Susitariančioji Vyriausybė – atsižvelgiant ir į laivo arba Administracijos siūlomus veiksmus (jei tokių pasiūlymų būtų).
3.5. Susitariančiajai Vyriausybei vykdant kontrolę pagal 1 punkto nuostatas arba imantis 2 punkte nurodytų priemonių:
3.5.1. privaloma, kiek įmanoma, stengtis, kad laivas nebūtų nepagrįstai sulaikytas uoste arba nebūtų bereikalingai vilkinamas jo išplaukimas. Jei laivas nepagrįstai sulaikomas uoste arba bereikalingai vilkinamas jo išplaukimas, jis turi teisę gauti atlyginimą už bet kokius jo dėl to patirtus nuostolius ar jam padarytą žalą;
1. Uosto įrenginiai turi atitikti atitinkamus šio skyriaus ir ISPS kodekso A dalies reikalavimus, atsižvelgiant ir į ISPS kodekso B dalyje pateiktas rekomendacijas.
2. Susitariančiosios Vyriausybės, savo teritorijoje turinčios uosto įrenginį arba įrenginių, kuriems taikoma ši taisyklė, turi užtikrinti, kad:
2.1. būtų vykdomos uosto įrenginio apsaugos atestacijos, atnaujinama ir patvirtinama jų informacija pagal ISPS kodekso A dalies nuostatas;
3. Susitariančiosios Vyriausybės nustato ir praneša priemones, kurių įvairiems apsaugos lygiams turi būti imamasi pagal uosto įrenginio apsaugos schemą, įskaitant atvejus, kai reikalaujama pateikti apsaugos deklaraciją.
11 taisyklė
Susitarimai dėl alternatyvių apsaugos priemonių
1. Susitariančiosios Vyriausybės, įgyvendindamos šio skyriaus ir ISPS kodekso A dalies nuostatas, gali su kitomis Susitariančiosiomis Vyriausybėmis sudaryti rašytinius dvišalius arba daugiašalius susitarimus dėl alternatyvių apsaugos priemonių, apimančių trumpus tarptautinius reisus nustatytais maršrutais tarp jų teritorijoje esančių uostų.
2. Bet koks toks susitarimas neturi sumažinti kitų laivų arba uosto įrenginių, kurių šis susitarimas neapima, apsaugos lygio.
3. Joks laivas, kuriam taikomas toks susitarimas, neturi vykdyti veiklos „iš laivo į laivą“, susijusios su bet kuriuo laivu, kurio šis susitarimas neapima.
4. Tokie susitarimai periodiškai atnaujinami atsižvelgiant į sukauptą patirtį ir į bet kuriuos konkrečių aplinkybių pokyčius arba į nustatytas grėsmes laivų, uosto įrenginių arba sutarties aprėpiamų maršrutų apsaugai.
12 taisyklė
Lygiavertės apsaugos priemonės
1. Administracija gali leisti turinčiame teisę plaukioti su jos vėliava atskirame laive arba laivų grupėje įdiegti kitokias apsaugos priemones, kurios būtų bent jau lygiavertės apsaugos priemonėms, nurodytoms šiame skyriuje arba ISPS kodekso A dalyje, jei šios priemonės yra ne mažiau veiksmingos už šiame skyriuje arba ISPS kodekso A dalyje nurodytas priemones. Administracija, leidžianti įdiegti tokias apsaugos priemones, apie jas išsamiai praneša Organizacijai.
2. Įgyvendindama šio skyriaus arba ISBS kodekso A dalies nuostatas, Susitariančioji Vyriausybė gali leisti jos teritorijoje esančiame atskirame uosto įrenginyje arba uosto įrenginiuose (išskyrus uosto įrenginius, kuriuos apima 11 taisyklėje nurodytas susitarimas) įdiegti kitokias apsaugos priemones, kurios būtų bent jau lygiavertės apsaugos priemonėms, nurodytoms šiame skyriuje arba ISPS kodekso A dalyje, jei šios priemonės yra ne mažiau veiksmingos už šiame skyriuje arba ISPS kodekso A dalyje nurodytas priemones. Administracija, leidžianti įdiegti tokias apsaugos priemones, apie jas išsamiai praneša Organizacijai.
13 taisyklė
Informacijos teikimas
1. Susitariančiosios Vyriausybės ne vėliau kaip 2004 m. liepos 1 d. praneša Organizacijai ir sudaro galimybę kompanijoms bei laivams susipažinti su:
1.1. pavadinimais ir išsamiais adresais ryšiams palaikyti jų nacionalinio valdžios organo arba valdžios organų, atsakingų už laivų ir uosto įrenginių apsaugą;
1.3. pavardėmis ir išsamiais adresais ryšiams palaikyti asmenų, paskirtų bet kuriuo metu priimti 6 taisyklės 2.1 punkte nurodytus iš laivo į krantą perduodamus laivo apsaugos pavojaus signalus bei imtis atitinkamų veiksmų;
1.4. pavardėmis ir išsamiais adresais ryšiams palaikyti asmenų, paskirtų bet kuriuo metu perimti 9 taisyklės 3.1 punkte nurodytą kontrolę ir su nustatytų reikalavimų laikymusi susijusias priemones vykdančių Susitariančiųjų Vyriausybių perduodamus pranešimus bei imtis atitinkamų veiksmų;
1.5. pavardėmis ir išsamiaisiais adresais ryšiams palaikyti asmenų, paskirtų bet kuriuo metu teikti laivams konsultaciją arba pagalbą, ir kuriems laivai taip pat galėtų pranešti apie 7 taisyklės 2 punkte nurodytus su apsauga susijusius dalykus;
vėliau, įvykus su šia informacija susijusiems pokyčiams, ją atitinkamai atnaujina. Organizacija šią informaciją išplatina kitoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, kad su ja galėtų susipažinti jų pareigūnai.
2. Susitariančiosios Vyriausybės ne vėliau kaip 2004 m. liepos 1 d. praneša Organizacijai bet kurių jų pripažintų ir įgaliotų jų vardu veikti apsaugos organizacijų pavadinimus bei išsamius adresus ryšiams palaikyti, taip pat išsamią informaciją apie šių organizacijų tiksliai apibrėžtą atsakomybę ir įgaliojimų joms suteikimo sąlygas. Įvykus su šia informacija susijusiems pokyčiams, ji atitinkamai atnaujinama. Organizacija šią informaciją išplatina kitoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, kad su ja galėtų susipažinti jų pareigūnai.
3. Susitariančiosios Vyriausybės ne vėliau kaip 2004 m. liepos 1 d. perduoda Organizacijai jų patvirtintų uosto įrenginių apsaugos schemų sąrašą, apimantį visus jų teritorijoje esančius uosto įrenginius, kartu nurodydamos kiekvienos patvirtinto uosto įrenginių apsaugos schemos apimamą vietą arba vietas ir atitinkamas patvirtinimo detales; vėliau, įvykus bet kuriems čia nurodytiems pokyčiams, pranešama ši informacija:
3.1. apie patvirtintos uosto įrenginių apsaugos schemos apimamos vietos arba vietų pakeitimus, kuriuos rengiamasi daryti arba kurie buvo padaryti. Šiais atvejais perduodamoje informacijoje nurodomi schemos apimamos vietos arba vietų pasikeitimai ir laikas, kada juos rengiamasi įgyvendinti ar kada jie buvo įgyvendinti;
3.2. apie anksčiau į Organizacijai pateiktą sąrašą įtrauktą patvirtintą uosto įrenginių apsaugos schemą, kurią ruošiamasi panaikinti ar kuri buvo panaikinta. Tokiais atvejais perduodamoje informacijoje nurodomas laikas, kada šis panaikinimas įsigalios arba kada jis buvo įgyvendintas. Šiais atvejais informacija perduodama Organizacijai kaip įmanoma greičiau;
4. Po 2004 m. liepos 1 d. Susitariančiosios Vyriausybės kas penkerius metus perduoda Organizacijai pakoreguotą ir atnaujintą sąrašą, kuriame nurodytos patvirtintos apsaugos schemos, apimančios visus jų teritorijoje esančius uosto įrenginius, taip pat kiekvienos iš šių patvirtintų uosto įrenginių apsaugos schemų apimama vieta arba vietos ir atitinkamos patvirtinimo datos (taip pat bet kurių pakeitimų patvirtinimo datos); šis sąrašas anuliuoja ir pakeičia visą per praėjusius penkerius metus Organizacijai pagal 3 punkto nuostatas perduotą informaciją.
5. Apie pagal 11 taisyklės nuostatas sudarytą susitarimą Susitariančiosios Vyriausybės praneša Organizacijai. Perduodamoje informacijoje turi būti nurodyti:
6. Bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, pagal 12 taisyklės nuostatas leidžianti turinčių teisę plaukioti su jos vėliava laivuose arba jos teritorijoje esančiuose uosto įrenginiuose įdiegti bet kurias lygiavertes apsaugos priemones, apie jas išsamiai informuoja Organizaciją.
XII skyrius
Papildomos saugumo priemonės balkeriams
| 1 |
Apibrėžtys |
| 2 |
Taikymas |
| 3 |
Įgyvendinimo grafikas |
| 4 |
Balkeriams taikomi apgadinto laivo stovumo reikalavimai |
| 5 |
Baikerių konstrukcinis tvirtumas |
| 6 |
Nuostatos dėl balkerių konstrukcijos ir kitų dalykų |
| 7 |
Baikerių krovinių triumų konstrukcijų apžiūros |
| 8 |
Informacija apie balkeriams taikomų reikalavimų atitikimą |
| 9 |
Reikalavimai balkeriams, kurie dėl jų krovinių triumų konfigūracijos negali atitikti 4 taisyklės 2 punkto sąlygų |
| 10 |
Kietų biriųjų krovinių tankio deklaracija |
| 11 |
Apkrovos patikrinimo prietaisas |
| 12 |
Vandens lygio triumuose, balasto tankuose ir sausose ertmėse detektoriai |
| 13 |
Išpumpavimo sistemos |
1 taisyklė
Apibrėžtys
Šiame skyriuje:
2. Viengubų bortų konstrukcijos balkeris – balkeris, kurio krovinių triumas apribotas laivo borto apkala.
3. Balkerio ilgis – ilgis pagal šios sąvokos apibrėžtį galiojančioje Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo.
4. Birieji kroviniai – bet kurios tiesiai į laivo krovinių patalpas be jokio tarpinio pakavimo sukraunamas medžiagos, kurios nėra nei skysčiai, nei dujos, susideda iš paprastai tolygios struktūros dalelių, granulių arba stambesnių gabalėlių.
5. Balkerio pertvaros ir dvigubo dugno tvirtumo normatyvai – „Normatyvai dėl tarp pirmojo ir antrojo (skaičiuojant nuo laivapriekio) krovinių triumų įrengtos skersinės vandeniui nepralaidžios vertikaliai gofruotos pertvaros struktūros elementų standartinių dydžių nustatymo ir dėl pirmojo nuo laivapriekio krovinių triumo leistinos apkrovos nustatymo“, 1977 m. lapkričio 27 d. priimti 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje Susitariančiųjų Vyriausybių konferencijos 4 rezoliucija, atsižvelgiant ir į pakeitimus, kuriuos juose gali padaryti Organizacija, jei šie pakeitimai priimti ir įsigalioję taip, kaip nurodyta Konvencijos VIII straipsnio nuostatose dėl jos priedui (išskyrus jo I skyrių) taikomų keitimo procedūrų.
6. Sąvoka pastatytas laivas atitinka jos apibrėžtį II-1 skyriaus 1 taisyklės 1.3.1 punkte.
2 taisyklė
Taikymas*
Be jiems taikomų kitų skyrių reikalavimų, balkeriai privalo atitikti šio skyriaus reikalavimus.
3 taisyklė
Įgyvendinimo grafikas
(Ši taisyklė taikoma iki 1999 m. liepos 1 d. pastatytiems balkeriams)
Balkeriai, kuriems taikomos 4-6 taisyklės, turi atitikti šių taisyklių nuostatas šiame grafike nustatytam laikui, atsižvelgiant į sustiprintų apžiūrų programą, nurodytą XI skyriaus 2 taisyklėje:
1) balkeriai, 1999 m. liepos 1 d. turintys 20 metų arba senesni – iki pirmosios po 1999 m. liepos 1 d. atliekamos tarpinės arba periodinės apžiūros, pagal tai, kuri iš jų būtų atliekama anksčiau;
2) balkeriai, 1999 m. liepos 1 d. turintys 15 metų arba senesni, bet naujesni kaip 20 metų – iki pirmosios po 1999 m. liepos 1 d. atliekamos periodinės apžiūros, tačiau ne vėliau kaip 2002 m. liepos 1 dieną;
1. 150 m ir ilgesni viengubų bortų konstrukcijos balkeriai, skirti vežti 1000 kg/kub. m ir didesnio tankio biriuosius krovinius, būdami pakrauti iki vasaros krovininės vaterlinijos visomis pakrovimo sąlygomis turi atlaikyti vieno krovinių triumo užtvindymą ir likti vandens paviršiuje geros pusiausvyros būklės, pagal jos apibrėžtį 3 punkte.
2. 150 m ir ilgesni iki 1999 m. liepos 1 d. pastatyti viengubų bortų konstrukcijos balkeriai, vežantys 1780 kg/kub. m ir didesnio tankio biriuosius krovinius, būdami pakrauti iki vasaros krovininės vaterlinijos turi visomis pakrovimo sąlygomis atlaikyti pirmojo nuo laivo priekio krovinių triumo užtvindymą ir likti vandens paviršiuje geros pusiausvyros būklės, pagal jos apibrėžtį 3 punkte. Ši nuostata turi būti vykdoma pagal 3 taisyklėje nurodytą grafiką.
3. Atsižvelgiant ir į 6 punkto nuostatas, pusiausvyros po užtvindymo būklė turi atitikti pusiausvyros būklę, nurodytą rezoliucijos A.320(IX) priedo taisyklėje (atsižvelgiant į rezoliucija A.514(13) padarytą jos pakeitimą), atitinkančioje 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos 27 taisyklę. Apskaičiuojant tariamą užtvindymą reikia atsižvelgti tik į krovinių triumo erdvės užtvindymą. Pakrauto triumo skvarba laikoma lygia 0,9, o tuščio – 0,95, nebent krovinio užimamam užtvindyto triumo tūriui būtų taikoma konkretaus krovinio skvarba, likusio tuščio triumo tūrio skvarbą laikant lygia 0,95.
4. Iki 1999 m. liepos 1 d. pastatyti balkeriai, kuriems remiantis 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo (pagal jos 1966 m. balandžio 1 d. priimtą tekstą) 27 taisyklės 7 punktu buvo nustatytas sumažintas antvandeninio borto aukštis, gali būti laikomi atitinkančiais šios taisyklės 2 punkto nuostatas.
5. Balkeriai, kuriems remiantis rezoliucija A.320(IX) priimtos taisyklės (atsižvelgiant į rezoliucija A.514(13) padarytą jos pakeitimą), atitinkančios 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo 27 taisyklę, 8 punktu buvo nustatytas sumažintas antvandeninio borto aukštis, gali būti laikomi atitinkančiais šios taisyklės atitinkamai 1 arba 2 punkto nuostatas.
6. Baikerių, kuriems remiantis 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo 1988 m. Protokolo B priedo 27 taisyklės 8 punkto nuostatomis buvo nustatytas sumažintas antvandeninio borto aukštis, pusiausvyros po užtvindymo būklė turi atitikti minimo Protokolo atitinkamas nuostatas.
5 taisyklė
Baikerių konstrukcinis tvirtumas
(Ši taisyklė taikoma 1999 m. liepos 1 d. ir vėliau pastatytiems balkeriams)
150 m ir ilgesni viengubų bortų konstrukcijos balkeriai, skirti vežti 1000 kg/kub. m ir didesnio tankio biriuosius krovinius, turi būti pakankamai tvirti, kad atlaikytų bet kurio vieno iš triumų užtvindymą bet kuriomis pakrovimo ir balastavimo sąlygomis, atsižvelgiant ir į dinaminį poveikį dėl triumą užtvindžiusio vandens bei atsižvelgiant į Organizacijos priimtas rekomendacijas.*
6 taisyklė
Nuostatos dėl balkerių konstrukcijos ir kitų dalykų
(Ši taisyklė taikoma iki 1999 m. liepos 1 d. pastatytiems balkeriams)
1. 150 m ir ilgesni viengubų bortų konstrukcijos balkeriai, vežantys 1780 kg/kub. m ir didesnio tankio biriuosius krovinius, turi atitikti šios taisyklės nuostatas 3 taisyklėje nurodytame grafike nustatytam laikui.
2. Skersinė vandeniui nepralaidi pertvara tarp pirmojo ir antrojo (skaičiuojant nuo laivo priekio) krovinių triumų ir pirmojo krovinių triumo dvigubas dugnas turi būti pakankamai tvirti, atitinkantys balkerio pertvaros ir dvigubo dugno tvirtumo normatyvus, kad atlaikytų pirmo krovinių triumo užtvindymą atsižvelgiant ir į dinaminį poveikį dėl triumą užtvindžiusio vandens. Šioje taisyklėje įtvirtinti balkerio pertvaros ir dvigubo dugno tvirtumo normatyvai turi būti laikomi privalomais.
3. Svarstant, ar reikia ir kiek reikia sutvirtinti skersinę vandeniui nepralaidžią pertvarą arba dvigubą dugną tam, kad jie atitiktų 2 punkto sąlygas, galima atsižvelgti į šiuos apribojimus:
4. Balkeriai, kurie tam, kad atitiktų 2 punkto sąlygas, naudojasi vienu iš 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytų apribojimų arba abiem šiais apribojimais, privalo šių apribojimų laikytis visais atvejais, kai jie veža 1780 kg/kub. m ar didesnio tankio biriuosius krovinius.
7 taisyklė
Baikerių krovinių triumų konstrukcijų apžiūros
(Ši taisyklė taikoma iki 1999 m. liepos 1 d. pastatytiems balkeriams)
150 m ir ilgesniu viengubų bortų konstrukcijos 10 metų senumo ir senesniu balkeriu neleidžiama vežti 1780 kg/kub. m ir didesnio tankio biriųjų krovinių, jei jam nėra atlikta patvirtinanti teigiamą rezultatą:
1. VI skyriaus 7 taisyklės 2 punkte nurodyta instrukcijų brošiūra turi būti patvirtinta Administracijos arba jos vardu, taip užtikrinant, kad laivas atitinka jam taikomas 4, 5, 6 ir 7 taisyklių nuostatas.
2. Nustatomi bet kurie vežant 1780 kg/kub. m ir didesnio tankio biriuosius krovinius pagal 6 taisyklę taikomi apribojimai ir įrašomi 1 punkte nurodytoje instrukcijų brošiūroje.
3. Balkerio, kuriam taikomas 2 punktas, borto apkala patvariu būdu paženklinama iš kairio ir dešinio borto uždažyto ploto lygiakraščiu trikampiu su 500 mm kraštinėmis; šio ženklo viršūnė turi būti 300 mm žemiau denio linijos, jis nudažomas kitos spalvos negu borto apkala dažais.
9 taisyklė
Reikalavimai balkeriams, kurie dėl jų krovinių triumų konfigūracijos negali atitikti 4 taisyklės 2 punkto sąlygų (Ši taisyklė taikoma iki 1999 m. liepos 1 d. pastatytiems balkeriams)
Administracija gali leisti sušvelninti 4 taisyklės 2 punkto ir 6 taisyklės taikymo sąlygas balkeriams, kuriems taikomas 4 taisyklės 2 punktas, pastatytiems su nepakankamu skersinių vandeniui nepralaidžių pertvarų skaičiumi, pagal tą taisyklę, jei tokie balkeriai atitinka šiuos reikalavimus:
1) pagal XI skyriaus 2 taisyklėje nurodytą sustiprintų apžiūrų programą nustatyti pirmojo nuo laivo priekio triumo metinės apžiūros patikrinimai pakeičiami ten pat nurodytais krovinių triumų tarpinei apžiūrai taikomais patikrinimais;
2) šie balkeriai privalo visuose triumuose arba atitinkamai krovinių konvejerių tuneliuose turėti vandens lygio nuotekų šulinėliuose pavojaus signalizacijos sistemą, perduodančią į laivo valdymo tiltelį garso ir vaizdo pavojaus signalą; ši sistema turi būti patvirtinta Administracijos arba organizacijos, jos pripažintos pagal XI skyriaus 1 taisyklės nuostatas;
3) šiems balkeriams privalo būti suteikta išsami informacija apie būdingus krovinių triumų užtvindymo atvejus. Prie šios informacijos pridedamos Tarptautinio saugumo valdymo kodekso (ISM kodekso) 8 poskyrio nuostatas atitinkančios išsamios instrukcijos dėl parengties palikti laivą, jomis taip pat turi būti grindžiamas įgulos mokymas ir pratybos.
10 taisyklė
Kietų biriųjų krovinių tankio deklaracija
1. Prieš pradedant krauti krovinį į balkerį, krovinio siuntėjas be VI skyriaus 2 taisyklėje nurodytos informacijos apie krovinį, pateikia ir krovinio tankio deklaraciją.
2. Pakraunant balkerius, kuriems taikoma 6 taisyklė (išskyrus atvejus, kai šie balkeriai atitinka visus tiesiogiai su jais susijusius šio skyriaus reikalavimus, taikomus vežant 1780 kg/kub. m ir didesnio tankio biriuosius krovinius), bet kurio krovinio, laikomo, kad jo tankis neviršijamas nuo 1250 kg/kub. m iki 1780 kg/kub. m, tankis turi būti patikrintas akredituotos išbandymų organizacijos.*
11 taisyklė
Apkrovos patikrinimo prietaisas
(Ši taisyklė taikoma bet kada pastatytiems balkeriams)
1. 150 m ir ilgesni balkeriai turi turėti apkrovos patikrinimo prietaisą, pritaikytą teikti informaciją apie korpuso išilgines konstrukcijas veikiančias kerpamąsias jėgas ir lenkimo momentus, atsižvelgiant į Organizacijos priimtas rekomendacijas.**
2. 150 m ir ilgesni balkeriai, pastatyti iki 1999 m. liepos 1 d., privalo atitikti 1 punkto reikalavimus ne vėliau kaip dieną, kai turi būti atlikta pirmoji po 1999 m. liepos 1 d. tarpinė arba periodinė jų apžiūra.
12 taisyklė
Vandens lygio triumuose, balasto tankuose ir sausose ertmėse detektoriai +
(Ši taisyklė taikoma bet kada pastatytiems balkeriams)
1. Vandens lygio detektoriai balkeriuose įrengiami:
1.1. kiekviename krovinių triume, pritaikyti perduoti garso ir vaizdo pavojaus signalus: vienas detektorius, kai vandens lygis pasiekia 0,5 m aukštį, kitas – vandeniui pasiekus ne žemesnį kaip 15 proc. triumo aukščio lygį, bet ne didesnį kaip 2 m aukštį. Balkeriuose, kuriems taikomas 9 taisyklės 2 punktas, pirmojo detektoriaus galima neįrengti. Vandens lygio detektoriai įtaisomi krovinių triumų laivagalio gale. Vandens balastui naudojamiems krovinių triumams gali būti įrengta priemonė pavojaus signalizacijai atjungti. Vaizdo pavojaus signalas turi leisti aiškiai atskirti detektorių užfiksuotus du skirtingus vandens lygius kiekviename iš triumų;
1.2. bet kuriame balasto tanke, įrengtame į priekį nuo II-1 skyriaus 11 taisyklėje nurodytos taraninės pertvaros, pritaikyti perduoti garso ir vaizdo signalą skysčiui tanke pasiekus lygį, atitinkantį ne daugiau kaip 10 proc. šio tanko tūrio. Galima įrengti priemonę pavojaus signalizacijai atjungti tais atvejais, kai tankas naudojamas;
1.3. bet kurioje iš sausųjų ir tuščiųjų ertmių (išskyrus inkaro grandinių šulinius), kurios bet kuri dalis išsikiša į priekį už pirmojo nuo laivapriekio krovinių triumo, pritaikyti perduoti garso ir vaizdo pavojaus signalą vandeniui pasiekus 0,1 m aukštį nuo ertmės dugno. Šios pavojaus signalizacijos neprivaloma įrengti atidalytose ertmėse, kurių tūris neviršija 0,1 proc. didžiausios vandentalpos tūrio.
2. 1 punkte nurodyti garso ir vaizdo pavojaus signalai turi būti girdimi ir matomi laivo valdymo tiltelyje.
3. Iki 2004 m. liepos 1 d. pastatyti balkeriai privalo atitikti šios taisyklės reikalavimus ne vėliau kaip dieną, kurią po 2004 m. liepos 1 d. turi būti atlikta metinė arba tarpinė jų apžiūra arba apžiūra dėl liudijimų atnaujinimo, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų turi būti atliekama anksčiau.
13 taisyklė
Išpumpavimo sistemos*
(Ši taisyklė taikoma bet kada pastatytiems balkeriams)
1. Balkeriuose priemonės, skirtos nusausinti prieš taraninę pertvarą išdėstytus balasto tankus ir sausųjų ertmių, kurių bet kuri dalis išsikiša į priekį už pirmojo nuo laivapriekio krovinių triumo, nuotekų šulinėlius, taip pat iš šių tankų ir ertmių išpumpuoti vandenį, turi būti pritaikytos paleisti veikti iš lengvai pasiekiamos atidalytos patalpos, kurią galima būtų pasiekti iš laivo valdymo tiltelio arba laivo varomųjų mechanizmų valdymo posto neinant per neapsaugotus antvandeninį arba antstatų denius. Jei šių tankų arba nuotekų šulinėlių vamzdžiai kerta taraninę pertvarą, kaip alternatyvą II-1 skyriaus 11 taisyklės 4 punkte nurodytam sklendžių valdymo būdui leidžiama įrengti sklendžių valdymą nuotoliniu būdu; tačiau tokių valdymo priemonių išdėstymas turi atitikti šios taisyklės nuostatas.
2. Iki 2004 m. liepos 1 d. pastatyti balkeriai privalo atitikti šios taisyklės nuostatas ne vėliau kaip dieną, kurią po 2004 m. liepos 1 d. turi būti atlikta jų pirmoji tarpinė apžiūra arba apžiūra dėl liudijimų atnaujinimo, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip 2007 m. liepos 1 dieną.
______________
Priedėlis
Keleivinio laivo saugumo liudijimo forma
SAUGAUS KELEIVINIO LAIVO LIUDIJIMAS
Prie šio liudijimo turi būti pridėtas įrangos aprašas
(forma P)
(Oficialus antspaudas) (Valstybė)
bet kuriam 1 trumpam tarptautiniam reisui
Išduotas pagal 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, pakeistos jos 1988 m. Protokolu, nuostatas,
įgaliojus...................................................... Vyriausybei,
(valstybės pavadinimas)
.............................................................................................
(įgaliotas asmuo arba organizacija)
Išsami informacija apie laivą2
Laivo pavadinimas.....................................................................................................................
Skiriamasis numeris arba raidės.................................................................................................
Registracijos uostas...................................................................................................................
Bendroji talpa............................................................................................................................
Jūrų rajonai, kuriuose laivą leidžiama eksploatuoti (IV skyriaus 2 taisyklė).............................
IMO numeris3............................................................................................................................
Data, kai buvo padėtas laivo kilis arba kai buvo panašus laivo statybos etapas, arba, jei taikoma, esminio perdirbimo, arba pakeitimo, arba perdirbimo darbų pradžios data..............................................
ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, KAD:
2. Ši apžiūra parodė, jog:
2.1. laivas atitiko Konvencijos nuostatas dėl:
2.1.1. konstrukcijos, pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, garo katilų ir kitų slėgio veikiamų rezervuarų;
2.1.3. šių skirstymo į skyrius krovininių vaterlinijų:
| Nustatytos ir laivo borto midelyje pažymėtos skirstymo į skyrius vaterlinijos (II-1 skyriaus 13 taisyklė) |
Antvandeninio borto aukštis |
Taikoma, kai patalpos, kuriose vežami keleiviai, apima ir šias alternatyvias patalpas |
| C.1 |
................................ |
..................................................... |
| C.2 |
................................ |
..................................................... |
| C.3 |
................................ |
..................................................... |
2.2. laivas atitiko Konvencijos dėl konstrukcinės priešgaisrinės apsaugos, priešgaisrinės saugos sistemų bei įtaisų ir gaisro gesinimo schemų;
2.3. gelbėjimo priemonėmis ir gelbėjimo valčių, gelbėjimo plaustų ir gelbėjimo valčių įranga laivas buvo aprūpintas pagal Konvencijos nuostatas;
2.4. lyno sviedžiamuoju įtaisu ir radijo ryšio įranga, kuria naudojama gelbėjimo priemonėse, laivas buvo aprūpintas pagal Konvencijos nuostatas;
2.7. laivas atitiko Konvencijos nuostatas dėl laivo navigacinės įrangos, locmanų įlaipinimo priemonių ir laivybos leidinių;
2.8. signalinėmis šviesomis, signaliniais ženklais, garso signalų ir nelaimės signalų priemonėmis laivas buvo aprūpintas pagal Konvencijos ir galiojančių Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti nuostatas;
3. Laivui išduotas/nėra išduotas1 išimties liudijimas.
------------------------------------------------
Šis liudijimas galioja iki...........................................................................................................
Išduotas...................................................................................................................................
(Liudijimo išdavimo vieta)
..................................................................................................................
(Išdavimo data) (Liudijimą išduodančio įgalioto pareigūno parašas)
(Išduodančios Institucijos antspaudas arba spaudas)
Liudijimo galiojimo patvirtinimas atlikus apžiūrą dėl liudijimo atnaujinimo, kai taikomas I skyriaus 14 taisyklės d punktas
Laivas atitinka su šia apžiūra susijusias Konvencijos nuostatas ir šis liudijimas pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės d punkto sąlygas turi būti pripažįstamas galiojančiu iki................................................
Pasirašė:.....................................................................................................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:.........................................................................................................................................
Data:..........................................................................................................................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Liudijimo galiojimo pratęsimas laikui, kol laivas pasieks apžiūros uostą, arba lengvatiniam laikui, kai taikomas I skyriaus 14 taisyklės e arba f punktas, patvirtinimas
Šis liudijimas pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės e punkto/f punkto1 nuostatas turi būti pripažįstamas galiojančiu iki:.......................................................................................................................................
Pasirašė:....................................................................................................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:........................................................................................................................................
Data:.........................................................................................................................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
______________
SAUGAUS KELEIVINIO LAIVO LIUDIJIMO ĮRANGOS APRAŠAS (FORMA P)
Šis aprašas (sąrašas) turi būti pridėtas prie Saugaus keleivinio laivo liudijimo
ĮRANGOS SĄRAŠAS PAGAL 1974 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE, PAKEISTOS JOS 1988 M. PROTOKOLU, NUOSTATAS
(Oficialus antspaudas) (Valstybė)
1. Išsami informacija apie laivą
Laivo pavadinimas...........................................................................................................
Skiriamasis numeris arba raidės........................................................................................
Leidžiamų vežti keleivių skaičius.....................................................................................
Minimalus skaičius asmenų, turinčių kvalifikaciją radijo ryšio įrangai eksploatuoti........
2. Išsami informacija apie gelbėjimo priemones
| 1. Bendras gelbėjimo priemonėmis aprūpintų asmenų skaičius |
|
|
|
|
Kairysis bortas |
Dešinysis bortas |
| 2. Bendras gelbėjimo valčių skaičius |
|
|
| 2.1. Bendras jose telpančių asmenų skaičius |
|
|
| 2.2. Iš dalies dengtų gelbėjimosi valčių skaičius (III skyriaus 21 taisyklė ir LSA kodekso 4.5 skyrius) |
|
|
| 2.3. Visiškai dengtų gelbėjimosi valčių skaičius (III skyriaus 21 taisyklė ir LSA kodekso 4.6 skyrius) |
|
|
| 2.4. Kitos gelbėjimo valtys |
|
|
| 2.4.1. Skaičius |
|
|
| 2.4.2. Tipas |
|
|
| 3. Motorinių gelbėjimo valčių (įtrauktų į nurodytą bendrą gelbėjimo valčių skaičių) skaičius |
|
|
| 3.1. Gelbėjimo valčių su prožektoriais skaičius |
|
|
| 4. Gelbėjimo valčių skaičius |
|
|
| 4.1. Kiek šių valčių įtraukta į pirmiau nurodytą bendrą gelbėjimo valčių skaičių |
|
|
| 5. Gelbėjimo plaustai |
|
|
| 5.1. Gelbėjimo plaustai, kuriems nuleisti reikalinga patvirtinta nuleidimo įranga |
|
|
| 5.1.1. Šių plaustų skaičius |
|
|
| 5.1.2. Juose telpančių žmonių skaičius |
|
|
| 5.2. Gelbėjimo plaustai, kuriems nuleisti nereikalinga patvirtinta nuleidimo įranga |
|
|
| 5.2.1. Šių plaustų skaičius |
|
|
| 5.2.2. Juose telpančių žmonių skaičius |
|
|
| 6. Plūdrieji prietaisai |
|
|
| 6.1. Šių prietaisų skaičius |
|
|
| 6.2. Žmonių, kuriuos jie gali išlaikyti, skaičius |
|
|
| 7. Gelbėjimo plūdurų skaičius |
|
|
| 8. Gelbėjimo liemenių skaičius |
|
|
| 9. Hidrokostiumai |
|
|
| 9.1. Bendras jų skaičius |
|
|
| 9.2. Kiek iš jų atitinka gelbėjimo liemenėms taikomus reikalavimus |
|
|
| 10. Šiluminės apsaugos priemonių skaičius1 |
|
|
| 11. Radijo ryšio įranga, kuria naudojamasi gelbėjimo priemonėse |
|
|
| 11.1. Radaro atsakiklių skaičius |
|
|
| 11.2. Dvipusio UTB dažnio radiotelefono ryšio aparatų skaičius |
|
|
3. Išsami informacija apie radijo ryšio įrangą
| Pavadinimas |
Faktinis turimas skaičius |
| 1. Pagrindinės sistemos |
|
| 1.1. UTB radijo ryšio įranga |
|
| 1.1.1. Skaitmeninio selektyvaus iškvietimo (DSC) kodavimo prietaisas |
|
| 1.1.2. Skaitmeninio selektyvaus iškvietimo (DSC) nepertraukiamo budėjimo imtuvas |
|
| 1.1.3. Radiotelefono ryšio įranga |
|
| 1.2. Vidutinio dažnio (MF) radijo ryšio įranga |
|
| 1.2.1. Skaitmeninio selektyvaus iškvietimo (DSC) kodavimo prietaisas |
|
| 1.2.2. Skaitmeninio selektyvaus iškvietimo (DSC) nepertraukiamo budėjimo imtuvas |
|
| 1.2.3. Radiotelefono ryšio įranga |
|
| 1.3. Vidutinio/aukšto dažnio (MF/HF) radijo ryšio įranga |
|
| 1.3.1. Skaitmeninio selektyvaus iškvietimo (DSC) kodavimo prietaisas |
|
| 1.3.2. Skaitmeninio selektyvaus iškvietimo (DSC) nepertraukiamo budėjimo imtuvas |
|
| 1.3.3. Radiotelefono ryšio įranga |
|
| 1.3.4. Tiesioginio spausdinimo radiotelegrafo įranga |
|
| 1.4. INMARSAT laivo radijo stotis ryšiui su krantu |
|
| 2. Antrinės keitimo priemonės |
|
| 3. Įranga saugaus plaukiojimo informacijai priimti |
|
| 3.1. NAVTEX pranešimų imtuvas |
|
| 3.2. Laivų grupei perduodamo pagerintos kokybės signalo (EGC) imtuvas |
|
| 3.3. Aukšto dažnio (HF) tiesioginio spausdinimo radiotelegrafo imtuvas |
|
| 4. Palydovinis jūrinis avarinis radijo plūduras {angl. EPIRB) |
|
| 4.1. COSPAS-SARSAT sistemos |
|
| 4.2. INMARSAT sistemos |
|
| 5. UTB jūrinis avarinis radijo plūduras EPIRB |
|
| 6. Laivo radaro atsakiklis |
|
__________________
1 Išskyras nurodytas LSA kodekso 4.1.5, 1.2.4, 4.4.8.31 ir 5.1.2.2.13 punktuose.
4. Būdai, kuriais naudojamasi radijo ryšio Įrangos parengčiai užtikrinti (IV skyriaus 15 taisyklės 6 ir 7 punktai)
5. Išsami informacija apie navigacines sistemas ir įrangą
| Pavadinimas |
Faktinis turimas skaičius |
| 1.1. Pagrindinis magnetinis kompasas2 |
|
| 1.2. Atsarginis magnetinis kompasas2 |
|
| 1.3. Girokompasas2 |
|
| 1.4. Girokompaso kurso kartotuvas2 |
|
| 1.5. Girokompaso pelengavimo kartotuvas2 |
|
| 1.6. Kurso kontrolės arba kurso reguliavimo sistema2 |
|
| 1.7. Pelorusas arba kompaso prietaisas pelengavimui2 |
|
| 1.8. Priemonės kursui ir pelengams koreguoti |
|
| 1.9. Įtaisas, informaciją apie kursą perduodantis navigacijos įrangai (THD2 |
|
| 2.1. Jūrlapiai/Elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistema (ECDIS)3 |
|
| 2.2. Priemonės ECDIS dubliuoti |
|
| 2.3. Laivybos leidiniai |
|
| 2.4. Priemonės elektroniniams laivybos leidiniams dubliuoti |
|
| 3.1. Pasaulinės navigacinės palydovinės sistemos/sausumos radionavigacinės sistemos imtuvas2,3 |
|
| 3.2. 9 GHz dažnio radaras2 |
|
| 3.3. Antras radaras (3 GHz/9 GHz3 dažnio)2 |
|
| 3.4. Automatinis radiolokacinis kurso žymeklis (ARPA)2 |
|
| 3.5. Automatinis kurso žymeklis (ATA)2 |
|
| 3.6. Antras automatinis kurso žymeklis (ATA)2 |
|
| 3.7. Elektroninė kelžymos įranga2 |
|
| 4. Automatinė identifikavimo sistemos įranga (AIS) |
|
| 5. Maršruto duomenų registravimo įtaisas (VDR) |
|
| 6.1. Prietaisas greičiui ir nuplauktam atstumui matuoti (vandens atžvilgiu)2 |
|
| 6.2. Prietaisas greičiui ir nuplauktam atstumui matuoti (dugno atžvilgiu, judant į priekį ir skersai)2 |
|
| 7. Echolotas2 |
|
| 8.1. Vairo posūkio kampo, sraigto stūmimo krypties, traukos, laivasraigčio žingsnio ir veikimo režimo indikatorius2 |
|
| 8.2. Posūkio kampinio greičio matuoklis2 |
|
| 9. Garso signalų priėmimo sistema2 |
|
| 10. Telefonas ryšiui su avariniu vairavimo postu |
|
| 11. Dieninis šviesos signalizavimo aparatas2 |
|
| 12. Radiolokacinių bangų reflektorius |
|
| 13. Tarptautinis signalų kodas |
|
ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, kad šis sąrašas visapusiškai atitinka faktinę būklę.
Išduotas.......................................................................................................................................
(Sąrašo išdavimo vieta)
...........................................................................................................................
(Išdavimo data) (Sąrašą išduodančio įgalioto pareigūno parašas)
(Išduodančios institucijos antspaudas arba spaudas)
______________
[P88] Krovininių laivų konstrukcijos saugumo liudijimo forma
KROVININIO LAIVO SAUGIOS KONSTRUKCIJOS LIUDIJIMAS
(Oficialus antspaudas) (Valstybė)
Išduotas pagal 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, pakeistos jos 1988 m. Protokolu, nuostatas,
įgaliojus....................................................................... Vyriausybei,
(valstybės pavadinimas)
......................................................................................
(įgaliotas asmuo arba organizacija)
Išsami informacija apie laivą1
Laivo pavadinimas...........................................................................................................
Skiriamasis numeris arba raidės........................................................................................
Registracijos uostas..........................................................................................................
Bendroji talpa...................................................................................................................
Laivo dedveitas (metrinėmis tonomis)2............................................................................
IMO numeris3...................................................................................................................
Laivo tipas4
Balkeris
Naftos tanklaivis
Chemikalų tanklaivis
Dujovežis
Kitokio negu bet kurio pirmiau nurodyto tipo krovininis laivas
Data, kai buvo padėtas laivo kilis, arba panašaus laivo statybos etapo data, arba, jei taikoma, esminio perdirbimo arba pakeitimo, arba perdirbimo darbų pradžios data...............................................
ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, KAD:
2. Ši apžiūra parodė, jog pirmiau nurodytoje taisyklėje apibrėžtų konstrukcijos, mechanizmų ir įrangos būklė buvo patenkinama ir kad laivas atitiko Konvencijos II-1 ir II-2 skyrių jam taikomas nuostatas (išskyrus susijusias su priešgaisrinės saugos sistemomis bei reikmenimis ir gaisro gesinimo schemomis).
3. Du paskutiniai laivo povandeninio korpuso išorės patikrinimai buvo atlikti
................................................. ir.................................................
(datos)
4. Laivui išduotas/nėra išduotas4 išimties liudijimas.
Šis liudijimas galioja iki 5 su sąlyga, kad atliekamos kasmetinės bei tarpinės apžiūros ir laivo povandeninio korpuso išorės patikrinimai pagal Konvencijos I skyriaus 10 taisyklės nuostatas.
Išduotas.............................................................................................
(Liudijimo išdavimo vieta)
..............................................................................................................................................
(Išdavimo data) (Liudijimą išduodančio pareigūno parašas)
(Išduodančios institucijos antspaudas arba spaudas)
Kasmetinių ir tarpinių apžiūrų patvirtinimas
ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, kad per pagal Konvencijos I skyriaus 10 taisyklės nuostatas atliktą apžiūrą buvo nustatyta, jog laivas atitinka su šia apžiūra susijusias Konvencijos nuostatas.
Kasmetinė apžiūra: Pasirašė:................................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:........................................................
Data:.........................................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Kasmetinė/tarpinė4 apžiūra: Pasirašė:................................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:........................................................
Data:.........................................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Kasmetinė/tarpinė4 apžiūra: Pasirašė:................................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:........................................................
Data:.........................................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Kasmetinė apžiūra: Pasirašė:................................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:........................................................
Data:.........................................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Kasmetinė/tarpinė apžiūra, atliekama pagal I skyriaus 14 taisyklės h punkto iii papunktį
ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, kad per pagal Konvencijos I skyriaus h punkto iii papunktį atliktą kasmetinę/tarpinę apžiūrą4 buvo nustatyta, jog šis laivas atitinka su šia apžiūra susijusias Konvencijos nuostatas.
Pasirašė:............................................................................................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:................................................................................................................................
Data:.................................................................................................................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Laivo povandeninio korpuso išorės patikrinimų patvirtinimas6
ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, kad pagal Konvencijos I skyriaus 10 taisyklės nuostatas atliktą patikrinimą buvo nustatyta, jog laivas atitinka su šiuo patikrinimu susijusias Konvencijos nuostatas.
Pirmoji apžiūra: Pasirašė:................................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:........................................................
Data:.........................................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Antroji apžiūra: Pasirašė:................................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:........................................................
Data:.........................................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Trumpiau negu 5 metus galiojančio liudijimo galiojimo pratęsimo patvirtinimas, jei taikomos I skyriaus 14 taisyklės c punkto nuostatos
Laivas atitinka jam taikomas Konvencijos nuostatas ir pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės c punkto nuostatas šis liudijimas turi būti pripažįstamas galiojančiu iki.
Pasirašė:....................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:........................................................
Data:.........................................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Liudijimo galiojimo patvirtinimas atlikus apžiūrą dėl liudijimo atnaujinimo, kai taikomas I skyriaus 14 taisyklės d punktas
Laivas atitinka jam taikomas Konvencijos nuostatas ir pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės d punktą šis liudijimas turi būti pripažįstamas galiojančiu iki..........................................................................
Pasirašė:....................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:........................................................
Data:.........................................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Liudijimo galiojimo pratęsimo, kol laivas pasieks apžiūros uostą arba tam tikram laikui, kai taikomos I skyriaus 14 taisyklės e arba f punktų nuostatos, patvirtinimas
Šis liudijimas pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės e punkto/f punkto4 nuostatas turi būti pripažįstamas galiojančiu....................................................................................................................................
Pasirašė:....................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:........................................................
Data:.........................................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Liudijimo galiojimo termino pabaigos mėnesio ir dienos nukėlimo patvirtinimas, jei taikomos I skyriaus 14 taisyklės h punkto nuostatos
Pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės h punkto nuostatas liudijimo galiojimo naujo termino pabaigos mėnuo ir diena yra.......................................................................................................................
Pasirašė:....................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:........................................................
Data:.........................................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės h punkto nuostatas liudijimo galiojimo naujo termino pabaigos mėnuo ir diena yra.......................................................................................................................
Pasirašė:....................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:........................................................
Data:.........................................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
______________
[P88] Krovininiams laivams skirto įrangos saugumo liudijimo forma
KROVININIO LAIVO SAUGIOS ĮRANGOS LIUDIJIMAS
Prie šio liudijimo turi būti pridėtas įrangos sąrašas
(forma E)
(Oficialus antspaudas) (Valstybė)
Išduotas pagal 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, pakeistos jos 1988 m. Protokolu, nuostatas,
įgaliojus....................................................................... Vyriausybei,
(valstybės pavadinimas)
.........................................................................................
(įgaliotas asmuo arba organizacija)
Išsami informacija apie laivą1
Laivo pavadinimas...........................................................................................................
Skiriamasis numeris arba raidės........................................................................................
Registracijos uostas..........................................................................................................
Bendroji talpa...................................................................................................................
Laivo dedveitas (metrinėmis tonomis)2............................................................................
Laivo ilgis (III skyriaus 3 taisyklės 12 punktas)..............................................................
IMO numeris3...................................................................................................................
Laivo tipas4
Balkeris
Naftos tanklaivis
Chemikalų tanklaivis
Dujovežis
Kitokio negu bet kurio pirmiau nurodyto tipo krovininis laivas
Data, kai buvo padėtas laivo kilis, arba panašaus laivo statybos etapo data, arba, jei taikoma, esminio perdirbimo arba pakeitimo, arba perdirbimo darbų pradžios data...............................................
ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, kad:
2. Ši apžiūra parodė, jog:
2.1. laivas atitiko Konvencijos nuostatas dėl priešgaisrinės saugos sistemų bei priemonių ir gaisro gesinimo schemų;
2.2. gelbėjimosi priemonėmis ir gelbėjimosi valčių, gelbėjimosi plaustų ir gelbėjimo valčių įranga laivas buvo aprūpintas pagal Konvencijos nuostatas;
2.3. lyno sviedžiamuoju įtaisu ir radijo ryšio įranga, kuria naudojamasi gelbėjimo priemonėse, laivas buvo aprūpintas pagal Konvencijos reikalavimus;
2.4. laivas atitiko Konvencijos nuostatas dėl laivo navigacijos įrangos, locmanų įlaipinimo priemonių ir laivybos leidinių;
2.5. signalinėmis šviesomis, signaliniais ženklais, garso signalų ir nelaimės signalų priemonėmis laivas buvo aprūpintas pagal Konvencijos ir galiojančių Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti nuostatas;
3. Laivui išduotas/nėra išduotas4 išimties liudijimas.
Šis liudijimas galioja iki 5 su sąlyga, kad atliekamos kasmetinės ir tarpinės apžiūros pagal Konvencijos I skyriaus s nuostatas.
Išduotas............................................................................................................................
(Liudijimo išdavimo vieta)
...................................
(Išdavimo data) (Liudijimą išduodančio įgalioto pareigūno parašas)
(Išduodančios institucijos antspaudas arba spaudas)
Kasmetinių ir periodiškų apžiūrų patvirtinimas
ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, kad pagal Konvencijos I skyriaus 8 taisyklės nuostatas atliktos apžiūros metu buvo nustatyta, jog laivas atitinka su šia apžiūra susijusias Konvencijos nuostatas.
Kasmetinė apžiūra: Pasirašė:....................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:............................................
Data:.............................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Kasmetinė/periodiška4 apžiūra: Pasirašė:....................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:............................................
Data:.............................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Kasmetinė/periodiška4 apžiūra: Pasirašė:...................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:...........................................
Data:............................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Kasmetinė apžiūra: Pasirašė:...................................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:...........................................
Data:............................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Kasmetinė/periodiška apžiūra, atliekama pagal I skyriaus 14 taisyklės h punkto iii papunkčio nuostatas
ŠIUO DOKUMENTU PAŽYMIMA, kad pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės h punkto iii papunkčio nuostatas atliktos kasmetinės/4 periodiškos apžiūros metu buvo nustatyta, jog šis laivas atitinka su šia apžiūra susijusias Konvencijos nuostatas.
Pasirašė:.......................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:...........................................
Data:............................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Trumpiau negu 5 metus galiojančio liudijimo galiojimo pratęsimo patvirtinimas, jei taikomos I skyriaus 14 taisyklės c punkto nuostatos
Laivas atitinka jam taikomas Konvencijos nuostatas ir pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės c punktą šis liudijimas turi būti pripažįstamas galiojančiu iki..........................................................................
Pasirašė:.......................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:...........................................
Data:............................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Apžiūros dėl liudijimo atnaujinimo patvirtinimas, kai taikomos I skyriaus 14 taisyklės d punkto nuostatos
Laivas atitinka jam taikomus Konvencijos reikalavimus ir pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės d punkto nuostatas šis liudijimas turi būti pripažįstamas galiojančiu iki.....................................................
Pasirašė:.......................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:...........................................
Data:............................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Liudijimo galiojimo pratęsimo, kol laivas pasieks apžiūros uostą arba tam tikram laikui, kai taikomos I skyriaus 14 taisyklės e arba f punktų nuostatos, patvirtinimas
Šis liudijimas pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės e punkto arba f punkto4 nuostatas turi būti pripažįstamas galiojančiu iki:.......................................................................................................
Pasirašė:.......................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:...........................................
Data:............................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Liudijimo galiojimo termino pabaigos mėnesio ir dienos nukėlimo patvirtinimas, jei taikomos I skyriaus 14 taisyklės h punkto nuostatos
Pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės h punkto nuostatas liudijimo galiojimo naujo termino pabaigos mėnuo ir diena yra.......................................................................................................................
Pasirašė:.......................................
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:...........................................
Data:............................................
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
Pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės h punkto nuostatas liudijimo galiojimo naujo termino pabaigos mėnuo ir diena yra.......................................................................................................................
Pasirašė:
(Įgalioto pareigūno parašas)
Vieta:
Data:
(Institucijos antspaudas arba spaudas)
______________
* Žr. Pataisytas rekomendacijas dėl jūrinių nešiojamųjų gesintuvų, priimtas Organizacijos rezoliucija A.951(23).
* Vandens rūko aparatas susideda iš metalinio L formos vamzdelio, kurio ilgesnioji dalis yra apytikriai 2 m ilgio ir gali būti sujungta su priešgaisrine žarna, o trumpesnioji – apytikriai 250 mm ilgio ir turi prie jos pritvirtintą nenuimamą vandens rūko purkštuką, arba sujungta su prijungiamu vandens rūko purkštuku.
** Žr. „Rekomendacijas dėl vietinio naudojimo stacionarių gaisro gesinimo vandeniu sistemų, skirtų A kategorijos mechanizmų patalpoms, aprobavimo“ (aplinkraštis MSC/Circ.913).
* Žr. Tarptautinės standartų organizacijos rekomendacijas, visų pirma leidinyje ISO 15371:2000 „Gaisro gesinimo sistemos laivo virtuvės fritiūrinei apsaugoti: atsparumo ugniai bandymai“.
** Žr. Saugios darbų su biriaisiais kroviniais praktikos kodekso avarinio plano B 14 anglims skirtą dalį ir „Nedegių, arba gaisro požiūriu mažai pavojingų, arba tokių, kurių atžvilgiu stacionari gaisro gesinimo dujomis sistema neveiksminga, biriųjų krovinių sąrašą“ (aplinkraštis MSC/Circ.671).
* Žr. „Laikinąsias rekomendacijas dėl naujų ir esamų keleivinių laivų evakuacijos analizės“ (aplinkraštis MSC/Circ. 1033).
* Žr. „Rekomendacijas dėl avarinei evakuacijai skirtų kvėpavimo aparatų eksploatacinių savybių, išdėstymo, naudojimo ir priežiūros“ (aplinkraštis MSC/Circ.849).
* Žr. „Rinkimosi avariniais atvejais vietų žymėjimas keleiviniuose laivuose“ (aplinkraštis MSC/Circ.777).
** Žr. Organizacijos rezoliucija A.760(18) priimtus „Gelbėjimosi įrangos ir priemonių ženklinimo simbolius“.
* Žr. „Laikinas rekomendacijas dėl naujų ir esamų keleivinių laivų evakuacijos analizės“ (aplinkraštis MSC/Circ.1033).
** Žr. „Rekomendacijas dėl priešgaisrinės apsaugos sistemų ir reikmenų techninės priežiūros ir apžiūrų“ (aplinkraštis MSC/Circ.850).
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.952(23) priimtus „Gaisro gesinimo schemų grafinius ženklus“.
** Žr. „Rekomendacijas dėl gaisro gesinimo schemų, skirtų vadovautis kranto gaisrininkams, išdėstymo vietų“ (aplinkraštis MSC/Circ.451).
*** Žr. Organizacijos rezoliucija A.756(18) priimtas „Rekomendacijas dėl informacijos, kuri turi būti pridedama prie SOLAS konvencijos II-2 skyriaus 20 ir 41-2 taisyklėse nurodytų gaisro gesinimo schemų ir knygelių“.
* Žr. Rekomendacijas dėl alternatyvių (Aplinkraštis MSC/Circ.1002).
** Žr. Rekomendacijas dėl alternatyvių.................. (Aplinkraštis MSC/Circ.1002).
* Žr. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos oro uostų techninės priežiūros vadovo I dalies (Žmonių gelbėjimas ir gaisrų gesinimas) 8 skyriaus (Ugnį gesinančios medžiagos savybės) 8.1.5 punktą (8-1 lentelė, putų techninės sąlygos, B lygis).
* Žr. „Laikinąsias rekomendacijas dėl konteinervežių, vežančių konteinerius atviruose deniuose“ (aplinkraštis MSC/Circ.608/Rev. 1).
** Žr. Tarptautinio jūra gabenamų pavojingų krovinių kodekso 7 dalį.
*** Žr. Tarptautinio jūra gabenamų pavojingų krovinių kodekso 3 skyriaus 4 poskyrį.
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.123(V) priimtas „Rekomendacijas dėl specialioms krovinių patalpoms skirtų stacionarių gaisro gesinimo sistemų“.
** Žr. Tarptautinės elektrotechnikos komisijos rekomendacijas, paskelbtas leidinyje IEC 60092 „Laivų elektros įranga“.
* Žr. Organizacijos rezoliucija A. 123(V) priimtas „Rekomendacijas dėl krovinių patalpoms skirtų stacionarių gaisro gesinimo sistemų“.
** Žr. pagal pataisytos aplinkraščiu MSC/Circ.1027 konvencijos SOLAS 74 II-2 skyriaus „Dokumentą dėl pavojingus krovinius vežančių laivų atitikimo specialiems reikalavimams“ (aplinkraštis MSC/Circ.642).
* Žr. Nuorodas dėl konstrukcijos ir rekomendacijas dėl ventiliacijos sistemų naudojimo ro-ro krovinių patalpose (Aplinkraštis MSC/Circ. 729)
* Žr. Tarptautinės elektrotechnikos komisijos rekomendacijas, konkrečiai jos leidinyje 60079.
* Žr. „Rekomendacijas dėl specialiosios paskirties patalpoms skirtų alternatyvių stacionarių gaisro gesinimo vandeniu sistemų aprobavimo“ (aplinkraštis MSC/Circ.914).
** Žr. Organizacijos rezoliucija A.123(V) priimtas „Rekomendacijas dėl specialiosios paskirties patalpoms skirtų stacionarių gaisro gesinimo sistemų“.
* Žr. „Rekomendacijas dėl specialiosios paskirties patalpoms skirtų alternatyvių stacionarių gaisro gesinimo vandeniu sistemų aprobavimo“ (aplinkraštis MSC/Circ.914).
** Žr. Organizacijos rezoliucija A.123(V) priimtas „Rekomendacijas dėl specialiosios paskirties patalpoms skirtų stacionarių gaisro gesinimo sistemų“.
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.689(17) priimtas Rekomendacijas dėl gelbėjimosi priemonių išbandymo. Dėl gelbėjimosi priemonių, kurios buvo įrengtos laive 1999 m. liepos 1 d. ar vėliau, žr. Organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.81(70) priimtas Pataisytas rekomendacijas dėl gelbėjimosi priemonių išbandymo.
+ Žr. Organizacijos rezoliucija A.520(13) priimtą Neįprasto tipo gelbėjimosi priemonių ir įrangos prototipų įvertinimo, išbandymo ir pripažinimo praktikos kodeksą.
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.809 (19) priimtus Eksploatacijos normatyvų dėl gelbėjimosi valčių ir plaustų abipusio ryšio UTB radijo telefono aparatų atitinkamai 1 arba 2 priedą (atsižvelgiant į galimus jų pakeitimus).
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.802(19) (atsižvelgiant į galimus jos pakeitimus), patvirtintus Eksploatacijos normatyvus dėl gelbėjimosi valčių ir plaustų radiolokacinių atsakiklių, skirtų naudotis paieškos ir gelbėjimo operacijose
+ Vienas iš šių radiolokacinių atsakiklių gali būti IV dalies 7 taisyklės 1.3 punkte nurodyto tipo radiolokacinis atsakiklis.
++ Tai nuorodos į iki 2002 m. liepos 1 d. galiojusio II-2 skyriaus taisykles. Iš dalies pakeistame II-2 skyriuje abi nurodytas vietas atitinka 12 taisyklės 3 punktas.
* Žr. aplinkraštį MSC/Circ.808 – Rekomendacijos dėl keleivinių laivų viešojo informavimo sistemų, įskaitant jų kabelių nutiesimą, eksploatacijos normatyvų.
* Žr. aplinkraštį MSC/Circ.1046 – Rekomendacijos dėl šiluminės apsaugos sistemos atestavimo.
* Tai nuoroda į iki 2002 m. liepos 1 d. galiojusio II-2 skyriaus taisykles. Pakeistame II-2 skyriuje nurodytą vietą atitinka 13 taisyklės 33.2.5.1 punktas
+ Žr. Organizacijos rezoliucija A.760(18) priimtus Simbolius, susijusius su gelbėjimosi priemonėmis ir įranga (atsižvelgiant į rezoliucija MSC.82(70) padarytus dalinius pakeitimus) ir Organizacijos rezoliucija A.752(18) priimtas Rekomendacijas dėl žemai išdėstyto apšvietimo keleiviniuose laivuose įvertinimo, išbandymo ir taikymo.
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.624(15) priimtas Rekomendacijas dėl mokymo nuleisti gelbėjimosi valtis ir gelbėjimo valtis iš laivų, plaukiančių į priekį.
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.761(18) patvirtintas Rekomendacijas dėl pripučiamųjų gelbėjimosi plaustų priežiūros sąlygų patvirtinimo.
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.761(18) patvirtintas Rekomendacijas dėl pripučiamųjų gelbėjimosi plaustų priežiūros sąlygų patvirtinimo.
+ Žr. aplinkraštį MSC/Circ.955: Gelbėjimosi priemonių ir radijo ryšio įrangos priežiūra pagal suderintą apžiūrų ir liudijimų išdavimo sistemą (HALIS).
++ Žr. Organizacijos rezoliucija A.760(18) patvirtintus Simbolius, susijusius su gelbėjimosi priemonėmis ir įranga.
* Žr. aplinkraštį MSC/Circ.1046 – Rekomendacijos dėl šiluminės apsaugos atestavimo.
* Tai nuoroda į iki 2002 m. liepos 1 d. galiojusio II-2 skyriaus taisyklę. Iš dalies pakeistame II-2 skyriuje nurodytą vietą atitinka 13 taisyklė.
* Žr. aplinkraštį MSC/Circ.809 – Rekomendacijos dėl keleivinių ro-ro laivų dengtų dvipusio naudojimo gelbėjimo plaustų, automatiškai prisipučiančių plaustų ir greitaeigių gelbėjimo valčių, įskaitant jų išbandymus.
+ Žr. Organizacijos rezoliucija A.802(19) priimtus Eksploatacijos normatyvus dėl gelbėjimosi valčių ir plaustų radiolokacinių atsakiklių, skirtų naudotis paieškos ir gelbėjimo operacijose.
* Žr. aplinkraštį MSC/Circ.809 – Rekomendacijos dėl keleivinių ro-ro laivų dengtų dvipusio naudojimo gelbėjimosi plaustų, automatiškai prisipučiančių gelbėjimosi plaustų ir greitaeigių gelbėjimo valčių, įskaitant jų išbandymus.
+ Žr. Organizacijos rezoliucija A.771(18) patvirtintas Rekomendacijas dėl greitaeigių gelbėjimo valčių įgulų rengimo sąlygų ir STCW kodekso A-VI/2 poskyrio A-VI/2-2 lentelę „Minimalūs darbo su greitaeigėmis gelbėjimo valtimis kompetencijos reikalavimai“.
++ Žr. aplinkraštį MSC/Circ.810: Rekomendacijos dėl keleivinių ro-ro laivų priemonių žmonėms gelbėti.
* Žr. aplinkraštį MSC/.907: Konvencijos SOLAS III skyriaus 28 taisyklės 2 punkto nuostatų taikymas sraigtasparnių nusileidimo aikštelėms keleiviniuose ne ro-ro laivuose.
* Žr. Tarptautinį aviacijos ir jūrų paieškos ir gelbėjimo vadovą (IAMSAR vadovą).
+ Žr. aplinkraštį MSC/.907: Konvencijos SOLAS III skyriaus 28 taisyklės 2 punkto nuostatų taikymas sraigtasparnių nusileidimo aikštelėms keleiviniuose ne ro-ro laivuose.
++ Žr. Organizacijos rezoliucija A.852(20) priimtas Rekomendacijas dėl integruotos veiksmų planavimo nenumatytiems atvejams sistemos, skirtos kritiškoms situacijoms laivuose.
* Žr. Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.4(48) (su daliniais pakeitimais) priimto Tarptautinio kodekso dėl laivų, vežančių jų tankuose supiltus pavojingus chemikalus, konstrukcijos ir įrangos 17 skyriuje ir Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.5(48) (su daliniais pakeitimais) priimto Tarptautinio kodekso dėl laivų, vežančių jų rezervuaruose supiltas suskystintas dujas 19 skyriuje nurodytus produktus, dėl kurių avarinės evakuacijos iš laivo atvejui privaloma turėti kvėpavimo organų apsaugos priemones.
* Žr. MSC/Circ.1046: Rekomendacijos dėl šiluminės apsaugos atestavimo
* Tokiems laivams galioja specialios nuostatos, susijusios su naudojimusi radijo ryšiais saugumo sumetimais, nurodytos atitinkamame Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarime.
* Pagal Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų (Ženeva, 1992 m.) 1 straipsnį šio komiteto pavadinimas pakeistas į „ITU radijo ryšio sektorių“ (ITU-R).
+ Pagal šios organizacijos 10-osios (neeilinės) asamblėjos (1994 m. gruodžio 5–9 d.) priimtus jos Konvencijos ir eksploatacinio susitarimo dalinius pakeitimus jos pavadinimas pakeistas į „Tarptautinę jūrų palydovinio ryšio organizaciją (Inmarsat)“.
++ Žr. Organizacijos aprobuotą NAVTEX vadovą (leidinys IMO-951E).
§ Žr. rezoliuciją A.801(19), susijusią su radijo ryšio užtikrinimu pasaulinėje jūrų avarijų ir saugumo sistemoje (GMDSS).
§ Žr. rezoliuciją A.801(19), susijusią su radijo ryšio užtikrinimu pasaulinėje jūrų avarijų ir saugumo sistemoje (GMDSS).
* Privaloma atkreipti dėmesį, kad laivai, vykdantys GMDSS funkcijas, turi naudotis Organizacijos rezoliucija A.814(19) priimtomis Rekomendacijomis, kaip išvengti netikrų nelaimės pranešimų.
† Žr. rezoliuciją A.614(15) dėl privalėjimo laive turėti radarą, veikiantį 9300-9500 MHz dažnių diapazone.
†† Privaloma atkreipti dėmesį, kad laivams stovint uoste gali prireikti priimti tam tikrą jūrų laivybos saugumo informaciją.
* 1. Nereikalaujama, kad kiekviena Šalis turėtų visų rūšių radijo ryšio tarnybas.
2. Turi būti nurodyta, ko reikalaujama, kad kranto priemonės aprėptų įvairius jūrų rajonus.
+ Žr. rezoliuciją A.801(19), susijusią su radijo ryšio užtikrinimu pasaulinėje jūrų avarijų ir saugumo sistemoje (GMDSS).
* 1. Nereikalaujama, kad kiekviena Šalis turėtų visų rūšių radijo ryšio tarnybas.
2. Turi būti nurodyta, ko reikalaujama, kad kranto priemonės aprėptų įvairius jūrų rajonus.
++ Žr. rezoliuciją A.617(15), susijusią su NAVTEX sistemos, kaip Pasaulinės navigacinių įspėjimų sistemos dalies, įdiegimą.
§ Visoms suinteresuotoms šalims GMDSS aplinkraščiais išplatinama Pagrindinė GMDSS skirtų kranto priemonių schema, pagrįsta Šalių teikiama informacija.
* Kai kurie laivai išimties tvarka gali būti atleisti nuo privalėjimo vykdyti šį reikalavimą (žr. 9 taisyklės 4 punktą)
+ Žr. Organizacijos rezoliucija A.705(17) priimtas Rekomendacijas dėl jūrų laivybos saugumo informacijos skelbimo
+ Žr. rezoliuciją A.616(15), susijusią su įrangos gebėjimu automatiškai nurodyti vietą per žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas.
++ Pagal tai, ar krante kiekvienam iš vandenyno rajonų, kuriuos aprėpia Inmarsat palydovai, turima atitinkamų priemonių informacijai priimti ir apdoroti.
* Šią nuostatą atitiktų arba abipusio ryšio Inmarsat stotys laivo ryšiui su krantu, pvz., Inmarsat-A, Inmarsat-B ir Fleet-77 (rezoliucijos A.808(19) ir MSC. 130(75)), arba Inmarsat-C (rezoliucija A.807(19), iš dalies pakeista) stotys laivo ryšiui su krantu. Jei specialiai nenurodyta kitaip, tai, kas pasakyta šioje išnašoje, galioja visoms šio skyriaus nuostatoms dėl Inmarsat stočių laivo ryšiui su krantu.
* Jūrų saugumo komitetas nutarė (rezoliucija MSC.13(75), kad visuose GMDSS sistemos aprėptuose laivuose jiems plaukiant jūra ir toliau būtų palaikomas nuolatinis klausymosi budėjimas UTB 16 kanalu.
+ Nustatant, kokia apkrova tenka atsarginiam elektros energijos šaltiniui dėl kiekvieno radijo ryšio įrenginio, privalomo turėti nelaimės sąlygomis, rekomenduojama taikyti šią formulę: 1/2 perdavimui reikalingo srovės sunaudojimo + priėmimui reikalingas srovės sunaudojimas + srovės sunaudojimas dėl bet kokios papildomos apkrovos.
* Vienas iš akumuliatorių baterijos įkrovos patikrinimo būdų yra visiškai šią bateriją iškrauti ir įkrauti per įprastą trukmę (pvz., 10 val.) įprasta įkrovimo srove. Įkrovos būklę galima patikrinti bet kuriuo metu, tačiau jei tai atliekama laivui plaukiant jūra, privaloma žiūrėti, kad baterija dėl to per daug neišsikrautų.
* Žr. šias Organizacijos priimtas rezoliucijas:
1. Rezoliuciją A.525(13) – Eksploatacijos normatyvai dėl siauro diapazono tiesioginio spausdinimo telegrafo įrangos, skirtos priimti navigacinius ir meteorologinius įspėjimus ir laivams siunčiamą skubos informaciją.
2. Rezoliuciją A.694(17) – Bendros būtinos sąlygos, taikomos laivuose turimai radijo ryšio įrangai, kuri yra pasaulinės jūrų avarijų ir saugumo sistemos (GMDSS) dalis, ir elektroninėms laivavedybos priemonėms.
3. Rezoliuciją A.808(19) – Eksploatacijos normatyvai dėl abipusio laivo ryšio su krantu stočių ir rezoliuciją A.570(14) – Tipinis laivo ryšio su krantu stočių aprobavimas bei rezoliuciją MSC. 130(75) – Eksploatacijos normatyvai dėl Inmarsat stočių abipusiam laivo ryšiui su krantu.
4. Rezoliuciją A.803(19) (iš dalies pakeistą) – Eksploatacijos normatyvai dėl laivuose turimų UTB radijo ryšio įrenginių, pritaikytų balso ryšiui ir skaitmeniniam selektyviam iškvietimui ir rezoliucijos MSC.68(68) 1 priedą (galiojantį įrangai, įrengtai 2000 m. sausio 1 d. arba vėliau).
5. Rezoliuciją A.804(19) (iš dalies pakeistą) – Eksploatacijos normatyvai dėl laivuose turimų vidutinių bangų radijo ryšio įrenginių, pritaikytų balso ryšiui ir skaitmeniniam selektyviam iškvietimui ir rezoliucijos MSC.68(68) 2 priedą (galiojantį įrangai, įrengtai 2000 m. sausio 1 d. arba vėliau).
6. Rezoliuciją A.806(19) (iš dalies pakeistą) – Eksploatacijos normatyvai dėl laivuose turimų vidutinių ir trumpųjų bangų radijo ryšio įrenginių, pritaikytų balso ryšiui ir skaitmeniniam selektyviam iškvietimui ir rezoliucijos MSC.68(68) 3 priedą (galiojantį įrangai, įrengtai 2000 m. sausio 1 d. arba vėliau).
7. Rezoliuciją A.810(19) – Eksploatacijos normatyvai dėl laisvai išplaukiančių palydovinių avarinių vietą nurodančių radijo plūdurų (EPIRB), veikiančių 406 MHz dažniu, ir rezoliuciją MSC. 120(74) – Eksploatacijos normatyvų dėl laisvai išplaukiančių palydovinių avarinių vietą nurodančių radijo plūdurų (EPIRB), veikiančių 406 MHz dažniu (rezoliucija A.809(19) dalinių pakeitimų priėmimas. (Žr. taip pat Asamblėjos rezoliuciją A.696(17) – Tipinis COSPAS-SARSAT sistemoje veikiančių palydovinių avarinių vietą nurodančių radijo plūdurų (EPIRB) aprobavimas).
8. Rezoliuciją A.802(19) – Eksploatacijos normatyvai dėl gelbėjimosi valčių ir plaustų radiolokacinių atsakiklių, skirtų naudotis paieškos ir gelbėjimo operacijose.
9. Rezoliuciją A.805(19) – Eksploatacijos normatyvai dėl laisvai išplaukiančių UTB avarinių vietą nurodančių radijo plūdurų.
10. Rezoliuciją A.807(19) (iš dalies pakeistą) – Eksploatacijos normatyvai dėl Inmarsat-C stočių laivo ryšiui su krantu, pritaikytų perduoti ir priimti tiesioginio spausdinimo radijo ryšio pranešimus ir rezoliucijos MSC.68(68) 3 priedą (galiojantį įrangai, įrengtai 2000 m. sausio 1 d. arba vėliau), taip pat rezoliuciją A.570(14) – Tipinis laivo ryšio su krantu stočių aprobavimas.
11. Rezoliuciją A.664(16) – Eksploatacijos normatyvai dėl išplėsto grupinio iškvietimo įrangos.
12. Rezoliuciją A.812(19) – Eksploatacijos normatyvai dėl laisvai išplaukiančių palydovinių avarinių vietą nurodančių radijo plūdurų, veikiančių 1,6 GHz dažniu per geostacionarių Inmarsat palydovų sistemą.
13. Rezoliuciją A.662(16) – Eksploatacijos normatyvai dėl avarinės radijo ryšio įrangos laisvo išplaukimo ir įsijungimo įtaisų.
14. Rezoliuciją A.699(17) – Sisteminis eksploatacijos normatyvas dėl jūrų laivybos saugumo informacijos skelbimo ir derinimo naudojant didelių dažnių siauro diapazono tiesioginį spausdinimą.
15. Rezoliuciją MSC.148(77) – Peržiūrėtų eksploatacijos normatyvų dėl siauro diapazono tiesioginio spausdinimo telegrafo įrangos, skirtos priimti navigacinius ir meteorologinius įspėjimams ir laivams siunčiamą skubos informaciją (NAVTEX), priėmimas.
16. Rezoliuciją A.811(19) – Eksploatacijos normatyvai dėl laivuose turimos integruotos radijo ryšio sistemos (IRRS), kai ja naudojamasi GMDSS sistemoje.
17. Rezoliucijos MSC.80(70) 1 priedą – Eksploatacijos normatyvai dėl įvykio vietoje naudojamų (aviacinių) abipusio ryšio nešiojamųjų UTB radijo telefono aparatų.
** Žr. Organizacijos rezoliucija A.694(17) priimtas Rekomendacijas dėl būtinų sąlygų, taikomų laivuose turimoms radijo ryšio įrangai, kuri yra pasaulinės jūrų avarijų ir saugumo sistemos dalis ir elektroninėms laivavedybos priemonėms, taip pat rezoliuciją A.813(19) dėl būtinų sąlygų, taikomų visos laivo elektros ir elektroninės įrangos elektromagnetiniam suderinamumui (EMS); taip pat žr. MSC/Circ.862 – Tam tikrų būtinų sąlygų, nurodytų IMO eksploatacijos normatyvuose dėl GMDSS įrangos, išaiškinimas.
+ Žr. rezoliuciją A.702(17), susijusią su rekomendacijomis dėl radijo ryšio įrangos, skirtos pasaulinei jūrų avarijų ir saugumo sistemai jūrų rajonuose A3 ir A4, techninės priežiūros.
* Žr. Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo kodekso IV skyriaus B-IV/2 poskyrį.
* Žr. atitinkamas Tarptautinės hidrografijos organizacijos rezoliucijas ir rekomendacijas dėl pakrantės valstybių įgaliojimų ir atsakomybės užtikrinant jūrlapių sudarymą taip, kaip nurodyta 9 taisyklėje.
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.706(17) priimtas (iš dalies pakeistas) Rekomendacijas dėl TJO/THO pasaulinės laivybos įspėjimų tarnybos.
+ Žr. Organizacijos rezoliucija A.528(3) priimtas Rekomendacijas dėl laivų plaukiojimo maršrutų parinkimo atsižvelgiant į oro sąlygas.
++ Žr. IV skyriaus 7 taisyklės 1.4 ir 1.5 punktus.
* Žr. 1979 m. Tarptautinę paieškos ir gelbėjimo konvenciją (SAR konvenciją) ir šias Organizacijos priimtas rezoliucijas: A.225(VII) – Įranga paieškos ir gelbėjimo orlaiviams nukreipti į nelaimės vietą, A.530(13) – Radaro atsakiklių panaudojimas paieškai ir gelbėjimui, A.616(15) – Įrangos gebėjimas nurodyti vietą per paieškos ir gelbėjimo operacijas ir A.894(21) – Tarptautinis aviacijos ir jūrų laivų paieškos ir gelbėjimo vadovas (IAMSAR vadovas).
* Žr. atitinkamas Tarptautinės hidrografijos organizacijos priimtas rezoliucijas ir rekomendacijas.
** Žr. Organizacijos rezoliucija A.572(14) priimtas (iš dalies pakeistas) Bendras nuostatas dėl laivybos trasų nustatymo.
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.572(14) priimtas (iš dalies pakeistas) Bendras nuostatas dėl laivybos trasų nustatymo.
** Ši taisyklė netaikoma laivų pranešimų sistemoms, kurias vyriausybės nustato paieškos ir gelbėjimo operacijoms ir kurias apima iš dalies pakeistos SAR konvencijos 5 skyrius.
+ Žr. Organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.43(64) (iš dalies pakeista rezoliucija MSC.111(73)) priimtas Rekomendacijas ir kriterijus. Taip pat žr. Organizacijos rezoliucija A.851(20) priimtus Bendruosius laivų pranešimų sistemų principus ir laivų pranešimams keliamas sąlygas, įskaitant rekomendacijas dėl pranešimų apie įvykius, susijusius su pavojingais kroviniais, žalingomis medžiagomis ir / arba jūrų aplinkos teršalais.
* Žr. Organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.43(64) (iš dalies pakeista rezoliucija MSC.111(73)) priimtas Rekomendacijas ir kriterijus. Taip pat žr. Organizacijos rezoliucija A.851(20) priimtus Bendruosius laivų pranešimų sistemų principus ir laivų pranešimams keliamas sąlygas, įskaitant rekomendacijas dėl pranešimų apie įvykius, susijusius su pavojingais kroviniais, žalingomis medžiagomis ir / arba jūrų aplinkos teršalais.
** Žr. Organizacijos rezoliucija A.857(20) priimtas Rekomendacijas dėl laivų eismo tarnybų.
+ Žr. atitinkamas Tarptautinės švyturių tarnybos asociacijos (angl. IALA) rekomendacijas ir aplinkraštį SN/Circ.107.
++ Žr. Organizacijos rezoliucija A.890(21) (iš dalies pakeista rezoliucija A.955(23)) priimtus Saugaus įgulų komplektavimo principus.
* Tam galima vartoti IMO pavyzdinius jūrų ryšio posakius (iš dalies pakeistus).
+ Žr. Rekomendacijas dėl tiltelio įrangos ergonominių kriterijų ir išplanavimo (aplinkraštis MSC/Circ.982) ir Eksploatacijos normatyvus dėl integruotų tiltelio sistemų (rezoliucija MSC.64(67) ir dėl integruotų laivavedybos sistemų (rezoliucija MSC.86(70), 3 priedas).
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.813(19) priimtas Bendrąsias visos laivo elektros ir elektroninės įrangos elektromagnetinio suderinamumo sąlygas.
** Žr. šias rekomendacijas, Organizacijos priimtas čia nurodytomis rezoliucijomis:
Rekomendacijas dėl bendrų būtinų sąlygų, taikomų laivuose turimai radijo ryšio įrangai, kuri yra pasaulinės jūrų avarijų ir saugumo sistemos GMDSS dalis, ir elektroninėms laivavedybos priemonėms (rezoliucija A.694(17).
Rekomendacijas dėl girokompasų eksploatacijos normatyvų (rezoliucija A.424(XI).
Rekomendacijas dėl radiolokacinės įrangos eksploatacijos normatyvų (rezoliucijos A.64(67) 4 priedas).
Automatinio radiolokacinio kursų žymėjimo sistemų eksploatacinius normatyvus (rezoliucija A.823(19)).
Rekomendacijas dėl elektroninės kartografijos sistemų ECDIS eksploatacijos normatyvų (rezoliucija A.817(19), iš dalies pakeista atitinkamai rezoliucijos MSC.64(67) 5 priedu ir rezoliucijos MSC.86(70) 4 priedu).
Rekomendacijas dėl laivybos tikslumo normatyvų (rezoliucija A.529(13)).
Rekomendacijas dėl laivuose esančių Loran-C ir Chayka sistemų imtuvų eksploatacijos normatyvų (rezoliucija A.818(19)).
Rekomendacijas dėl laivuose esančios pasaulinės vietos nustatymo sistemos priėmimo įrangos eksploatacijos normatyvų (rezoliucija A.819(19), iš dalies pakeista rezoliucija MSC.112(73)).
Rekomendacijas dėl laivuose esančios Pasaulinės navigacinės palydovinės sistemos GLONASS priėmimo įrangos eksploatacijos normatyvų (rezoliucija MSC.53(66), iš dalies pakeista rezoliucija MSC.113(73).
Rekomendacijas dėl laivuose įrengtos Diferencialinės pasaulinės vietos nustatymo sistemos DGPS ir Diferencialinės pasaulinės navigacijos palydovinės sistemos DGLONASS jūrų laivybos radijo švyturių priėmimo įrangos eksploatacijos normatyvų (rezoliucijos MSC.64(67) 2 priedas, iš dalies pakeistas rezoliucija MSC. 114(73).
Rekomendacijas dėl Jungtinės pasaulinės vietos nustatymo sistemos ir pasaulinės navigacinės palydovinės sistemos GPS/GLONASS priėmimo įrangos eksploatacijos normatyvų (rezoliucijos MSC.74(69) 1 priedas, iš dalies pakeistas rezoliucija MSC. 115(73).
Rekomendacijas dėl laivo kurso valdymo sistemų eksploatacijos normatyvų (rezoliucija MSC.64(67).
Rekomendacijas dėl laivo judėjimo trajektorijos valdymo sistemų eksploatacijos normatyvų (rezoliucijos MSC.74(69) 2 priedas).
Rekomendacijas dėl laivuose įrengtos visuotinės automatinio atpažinimo sistemos (AAS) eksploatacijos normatyvų (rezoliucijos MSC.74(69) 3 priedas).
Rekomendacijas dėl echolotų įrangos eksploatacijos normatyvų (rezoliucija A.224(VII), iš dalies pakeista rezoliucijos MSC.74(69) 4 priedu).
Rekomendacijas dėl prietaisų laivo greičiui ir nuplauktam atstumui nustatyti eksploatacijos normatyvų (rezoliucija A. 824(19), iš dalies pakeista rezoliucija MSC.96(72).
Posūkio kampinio greičio indikatorių eksploatacijos normatyvus (rezoliucija A.526(13).
Rekomendacijas dėl laivybos įrangos eksploatacinių normatyvų unifikacijos (rezoliucija A.575(14).
Rekomendacijas dėl būdų triukšmo lygiui klausymosi postuose išmatuoti (rezoliucija A.343(IX).
Rekomendacijas dėl radiolokacinių atšvaitų eksploatacijos normatyvų (rezoliucija A.384(X).
Rekomendacijas dėl magnetinių kompasų eksploatacijos normatyvų (rezoliucija A.382(X).
Rekomendacijas dėl dieninių signalizacijos prožektorių eksploatacijos normatyvų (rezoliucija MSC.95(72)).
Rekomendacijas dėl garso priėmimo sistemų eksploatacijos normatyvų (rezoliucijos MSC.86(70) 1 priedas).
Rekomendacijas dėl jūrų laivų magnetinio kurso perdavimo prietaisų (MKPP) eksploatacijos normatyvų (rezoliucijos MSC.86(70) 2 priedas).
Rekomendacijas dėl reiso duomenų savirašių (RDS) eksploatacijos normatyvų (rezoliucija A.861(20).
Rekomendacijas dėl jūrų laivų kurso perdavimo sistemų (KPP) eksploatacijos normatyvų (rezoliucija MSC. 116(19).
* Rekomendacijos dėl elektroninės kartografijos sistemų ECDIS eksploatacijos normatyvų (rezoliucija A.817(19).
* Kaip atsarginę priemonę ECDIS sistemai pavaduoti leidžiama naudoti atitinkamą popierinių jūrlapių komplektą. Priimtinos ir kitokios atsarginės priemonės, galimos taikyti vietoj ECDIS sistemos (žr. iš dalies pakeistą rezoliucijos A.817(19) 6 priedą).
** Žr. I skyriaus 8 taisyklę
+ Pirmoji apžiūra dėl saugios įrangos – tai pirmoji kasmetinė apžiūra, pirmoji periodinė apžiūra arba pirmoji apžiūra dėl saugios įrangos liudijimo atnaujinimo, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių apžiūrų po 2004 m. liepos 1 d. turi būti pirmoji; be to, statomiems laivams tokia apžiūra yra pirminė apžiūra.
* Žr. Rekomendacijas dėl automatinio atpažinimo sistemos (AAS) eksploatavimo laivuose, priimtas Organizacijos rezoliucija A.917(22), pakeistas rezoliucija A.956(23).
* Žr. rezoliucijos MSC.64(67) 1 priedą – Integruotų tiltelio sistemų eksploatacijos normatyvai.
+ Žr. rezoliucijos MSC.86(70) 3 priedą – Integruotų laivavedybos sistemų eksploatacijos normatyvai.
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.889(21) priimtas Rekomendacijas dėl priemonių locmanams įlaipinti ir išlaipinti, taip pat aplinkraštį MSC/Circ.568/Rev. l- Privalomos turėti locmanų įlaipinimo į laivą priemonės.
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.918(22) priimtas Rekomendacijas dėl su laivyba susijusių įvykių registravimo.
* Šie gelbėjimo signalai aprašyti Tarptautinio aviacijos ir jūrų laivų paieškos ir gelbėjimo vadovo (IAMSAR vadovo) III tome – Judamosios priemonės, taip pat Tarptautiniame signalų kode, iš dalies pakeistame rezoliucija A.80(IV).
* Atogrąžų ciklonas – bendras terminas, kurį vartoja Pasaulinei meteorologijos organizacijai priklausančios nacionalinės meteorologijos tarnybos. Atsižvelgiant į geografinį rajoną, galima vartoti ir terminus uraganas, taifūnas, ciklonas, stiprus atogrąžų štormas ir t. t.
+ Tarptautinis norminis barometrinio slėgio vienetas yra hektopaskalis (hPa), kurio skaitmeninis dydis yra lygus milibaro (mbar) skaitmeniniam dydžiui.
* Tarptautinė konvencija dėl turto gelbėjimo, pasirašyta Londone 1989 m. balandžio 28 d. ir įsigaliojusi 1996 m. liepos 14 d.
+ Žr. Organizacijos rezoliucija A.893(21) priimtas Rekomendacijas dėl reiso planavimo.
* Žr.:
1. Organizacijos rezoliucija A.714(17) priimtą (iš dalies pakeistą) Saugios krovinių sukrovimo ir pritvirtinimo praktikos kodeksą;
2. Organizacijos rezoliucija A.715(17) priimtą (iš dalies pakeistą) Saugios denyje sukrautų medienos krovinių vežimo praktikos kodeksą; MSC/Circ.525 – Rekomendacinės pastabos dėl atsargumo priemonių, kurių turi imtis rąstus vežančių trumpesnių kaip 100 m laivų kapitonai; aplinkraštį MSC/Circ.548 – Rekomendacinės pastabos dėl atsargumo priemonių, kurių turi imtis medienos krovinius vežančių laivų kapitonai;
3. Organizacijos rezoliucija A.434(XI) priimtą (iš dalies pakeistą) Saugios darbų su biriaisiais krovinių patalpose supilamais kroviniais praktikos kodeksą (BC Code).
+ Žr. MSC/Circ.663 – Informacijos apie krovinius forma.
++ Šios taisyklės nuoroda į dokumentus turi leisti naudotis elektroninio duomenų apdorojimo EDP ir elektroninio apsikeitimo duomenimis EDI perdavimo būdais kaip pagalbine rašytinės dokumentacijos priemone.
* Žr. (iš dalies pakeistas) TJO rekomendacijas dėl saugaus pesticidų naudojimo laivuose.
+ Žr. Organizacijos rezoliucija A.714(17) priimtą (iš dalies pakeistą) Saugios krovinių sukrovimo ir pritvirtinimo praktikos kodeksą.
++ Žr. Organizacijos rezoliucija MSC.122(75) priimtą Tarptautinį jūra vežamų pavojingų krovinių kodeksą (IMDG kodeksą).
** Žr. Rekomendacijas dėl krovinių tvirtinimo vadovo sudarymo (MSC/Circ.745).
* *Žr.:
1. Organizacijos rezoliucija A.167(ES. IV) priimtas Rekomendacijas dėl neapgadintos būklės trumpesnių kaip 100 m keleivinių ir krovininių laivų Stovumo ir Organizacijos rezoliucija A.206(VII) priimtus šių Rekomendacijų dalinius pakeitimus;
2. Organizacijos rezoliucija A.562(14) priimtas Rekomendacijas dėl stipraus vėjo ir supimo kriterijaus (blogo oro kriterijaus) taikymo apskaičiuojant neapgadintos būklės 24 m ilgio ir ilgesnių keleivinių ir krovininių laivų stovumą.
+ Žr. Organizacijos rezoliucija A.862(20) priimtą Saugaus balkerių pakrovimo ir iškrovimo praktikos kodeksą (BLU kodeksą).
+ Žr. Organizacijos rezoliucija A.862(20) priimtą Saugaus balkerių pakrovimo ir iškrovimo praktikos kodeksą (BLU kodeksą).
* Žr. taip pat rezoliuciją A.851(20) – Bendrieji laivų pranešimų sistemų principai ir laivų pranešimams keliamos sąlygos, įskaitant rekomendacijas dėl pranešimų apie įvykius, susijusius su pavojingais kroviniais, žalingomis medžiagomis ir (arba) jūrų aplinkos teršalais.
* Žr.:
1. D dalį su specialiomis nuostatomis dėl apšvitinto branduolinio kuro (SBK) krovinių;
2. II-2 skyriaus 19 taisyklę su specialiomis nuostatomis dėl pavojingus krovinius vežančių laivų
** Žr.:
1. Avarinių veiksmų procedūras pavojingus krovinius vežančiuose laivuose (aplinkraštis MSC/Circ.1025);
2. Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo vadovas, parengtas naudotis įvykus su pavojingais kroviniais susijusiai avarijai (aplinkraštis MSC/Circ.857).
+ Žr. Organizacijos rezoliucija MSC. 122(75) priimtą Tarptautinį jūra vežamų pavojingų krovinių kodeksą (IMDG kodeksą).
* Pagal jų apibrėžtį Organizacijos rezoliucija A.715(17) priimtame (iš dalies pakeistame) Saugios krovinių sukrovimo ir pritvirtinimo praktikos kodekse
+ Žr. Rekomendacijas dėl Krovinių tvirtinimo vadovo sudarymo (MSC/Circ.745).
++ Žr. Organizacijos rezoliucija A.851(20) priimtus Bendruosius laivų pranešimų sistemų principus ir laivų pranešimams keliamas sąlygas, įskaitant rekomendacijas dėl pranešimų apie įvykius, susijusius su pavojingais kroviniais, žalingomis medžiagomis ir (arba) jūrų aplinkos teršalais.
** Žr. II-2 skyriaus 19 taisyklę su specialiomis nuostatomis dėl pavojingus krovinius vežančių laivų.
+ Žr. Organizacijos rezoliucija A.434(XI) priimtą (iš dalies pakeistą) Saugios darbų su biriaisiais krovinių patalpose supilamais kroviniais kodeksą (BC kodeksą).
++ Žr. Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo vadovą, parengtą naudotis įvykus su pavojingais kroviniais susijusiai avarijai (aplinkraštis MSC/Circ.857).
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.851(20) priimtus Bendruosius laivų pranešimų sistemų principus ir laivų pranešimams keliamas sąlygas, įskaitant rekomendacijas dėl pranešimų apie įvykius, susijusius su pavojingais kroviniais, žalingomis medžiagomis ir (arba) jūrų aplinkos teršalais.
* Žr. Atominių prekybinių laivų saugumo kodeksą (rezoliucija A.491(XII), kuris papildo šio skyriaus nuostatas.
* Žr. IMO/TATENA rekomendacijas dėl atominių prekybinių laivų saugaus naudojimosi uostais
* Žr. rezoliuciją MSC.79(70), skirtą SOLAS konvencijos XII skyriaus dėl papildomų balkerių saugumo priemonių nuostatų sąvokų aiškinimo.
** Jūrų saugumo komitetas savo šešiasdešimt šeštoje sesijoje nutarė, kad mechaninių varymo priemonių neturintys mobilieji atviros jūros dugno gręžimo įrenginiai neprivalo laikytis šio skyriaus nuostatų.
* Žr. aplinkraštį MSC/Circ.655 dėl vadovavimosi planuojant sustiprintą balkerių ir naftos tanklaivių patikrinimų ir apžiūrų programą ir aplinkraštį MSC/Circ.686 – Rekomendacijos dėl priemonių, užtikrinančių galimybę prieiti prie naftos tanklaivių ir balkerių konstrukcijų vykdant jų patikrinimus ir priežiūrą.
+ Žr. Organizacijos rezoliucija A.600(15) priimtą IMO laivo atpažinimo numerio projektą.
* Žr. Organizacijos rezoliucija A.787(19) priimtas Uosto valstybės kontrolės procedūras, iš dalies pakeistas rezoliucija A.882(21).
* Žr. rezoliuciją A.959(23) dėl tęstinio glausto aprašo (TGA) formos ir jo tvarkymo rekomendacijų.
* Žr. rezoliucija MSC.136(76) priimtus Laivo apsaugos pavojaus signalo sistemos eksploatacijos normatyvus ir rezoliucija MSC.147(77) priimtus Peržiūrėtus laivo apsaugos pavojaus signalo sistemos eksploatacijos normatyvus.
* Žr. Organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucijomis MSC.79(70) ir MSC.89(71) priimtus SOLAS konvencijos XII skyriaus dėl balkeriams skirtų papildomų saugumo priemonių nuostatų aiškinimus.
* Žr. 1997 m. SOLAS konferencijos priimtą 3 rezoliuciją – Rekomendacijos dėl atitikties SOLAS konvencijos XII skyriaus 5 taisyklei.
* Tikrinant biriųjų krovinių tankį galima remtis aplinkraščiu MSC/Circ.908 – Suvienodintas biriųjų krovinių tankio nustatymo būdas.
** Žr. 1977 m. SOLAS konferencijos priimtą 5 rezoliuciją – Rekomendacijos dėl apkrovos patikrinimo prietaisų.
+ Žr. Organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.145(77) priimtus Baikerių vandens lygio detektorių eksploatacijos normatyvus.
* Žr. aplinkraštį MSC/Circ.1069 – Konvencijos SOLAS XII skyriaus 13 taisyklės aiškinimas.
1 Kas nereikalinga, išbraukti.
2 Informaciją apie laivą leidžiama įrašyti ir kitaip – horizontaliai langeliuose.
3 Pagal Organizacijos rezoliucija A.600(15) priimtą IMO laivo atpažinimo numerio projektą.
1 Kas nereikalinga, išbraukti.
1 Kas nereikalinga, išbraukti.
2 Pagal V skyriaus 19 taisyklės nuostatas vietoj nurodytų priemonių leidžiama turėti alternatyvias. Jei naudojamasi kitokiomis priemonėmis, jas reikia nurodyti.
3 Kas nereikalinga, išbraukti.
1 Informaciją apie laivą leidžiama įrašyti ir kitaip – horizontaliai langeliuose.
2 Tik naftos tanklaiviams, chemikalų tanklaiviams ir dujovežiams.
3 Pagal Organizacijos rezoliucija A.600(15) priimtą IMO laivo atpažinimo numerio projektą.
4 Kas nereikalinga, išbraukti.
5 Įrašyti galiojimo baigties datą, Administracijos nustatytą pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės a punkto nuostatas. Šios datos diena ir mėnuo sutampa su Konvencijos I skyriaus 2 taisyklės n punkte apibrėžta metine data, jei ji nebuvo pakeista pagal I skyriaus 4 taisyklės h punkto nuostatas.
6 Galima daryti įrašus ir apie papildomus patikrinimus.
1 Informaciją apie laivą leidžiama įrašyti ir kitaip – horizontaliai langeliuose.
2 Tik naftos tanklaiviams, chemikalų tanklaiviams ir dujovežiams.
3 Pagal Organizacijos rezoliucija A.600(15) priimtą IMO laivo atpažinimo numerio projektą.
4 Kas nereikalinga, išbraukti.
5 Įrašyti galiojimo baigties datą, Administracijos nustatytą pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės a punkto nuostatas. Šios datos diena ir mėnuo sutampa su Konvencijos I skyriaus 2 taisyklės n punkte apibrėžta metine data, jei ji nebuvo pakeista pagal I skyriaus 4 taisyklės h punkto nuostatas.
4Kas nereikalinga, išbraukti.
5 Įrašyti galiojimo baigties datą, Administracijos nustatytą pagal Konvencijos I skyriaus 14 taisyklės a punkto nuostatas. Šios datos diena ir mėnuo sutampa su Konvencijos I skyriaus 2 taisyklės n punkte apibrėžta metine data, jei ji nebuvo pakeista pagal I skyriaus 4 taisyklės h punkto nuostatas.