LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.11:2004 „ŠALDOMIEJI PASTATAI IR PATALPOS“ PATVIRTINIMO
2004 m. liepos 5 d. Nr. D1-370
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,
1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“ (pridedama).
2. Nustatau, kad šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant statinius, kurių projektavimui statinio projektavimo sąlygų sąvadus gauti prašymai pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. D1-370
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio statybos techninio reglamento (toliau – Reglamentas) reikalavimai taikomi projektuojant ir statant maisto produktams laikyti skirtus šaldomuosius pastatus ir patalpas.
2. Reglamento reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [3.1].
II. NUORODOS
3. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:
3.2. statybos techninį reglamentą STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 54-1852);
3.3. statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333);
3.4. statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 23-720);
3.5. statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 1999, Nr. 41-1297);
3.6. statybos techninį reglamentą STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (Žin., 2003, Nr. 80-3670);
3.7. statybos techninį reglamentą STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586);
3.8. respublikines statybos normas RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr. 24-394);
3.9. higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
3.10. aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 50-2003 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 78-3584);
3.11. Lietuvos standartą LST EN 206-1:2002 „Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis“;
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
5. Šaldomųjų pastatų atsparumo ugniai laipsnis turi būti ne žemesnis negu:
I – kai pastatų talpa 700 t ir daugiau;
II – kai pastatų talpa nuo 250 iki 700 t;
III – kai pastatų talpa iki 250 t.
Didesnės talpos II, III atsparumo ugniai laipsnių šaldomieji pastatai turi būti suskirstyti į nustatyto dydžio skyrius, tarpusavyje atskirtus 1 tipo priešgaisrinėmis sienomis.
6. Pastatų ir patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų nustatomos vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [3.4] 1 priedo reikalavimais. Bendruoju atveju, kai pastatuose ir patalpose yra saugomos ar technologiniame procese naudojamos nedegios medžiagos ir medžiagos šaltojoje būklėje (šaldytuvuose), pastatai ir patalpos priskiriami Eg kategorijai pagal sprogimo ir gaisro pavojų.
7. Įvairių kategorijų patalpų išdėstymas pastatuose, evakuaciniai keliai ir išėjimai, išorinės numetamosios konstrukcijos, dūmų šalinimo sistemos projektuojamos vadovaujantis STR 2.02.09:2004 [3.2], STR 2.09.02:1998 [3.3] ir STR 2.01.04:2004 [3.4] reikalavimais.
V. ERDVINIAI PLANINIAI IR KONSTRUKCINIAI SPRENDIMAI
9. I atsparumo ugniai laipsnio šaldomuosius pastatus leidžiama projektuoti ne aukštesnius nei šešių aukštų, kitų atsparumo ugniai laipsnių pastatus – vieno aukšto.
10. Amoniakinių šaldytuvų įrangos patalpos ir aparatinės turi būti įrengiamos atskiruose vieno aukšto I atsparumo ugniai laipsnio pastatuose be rūsio arba šaldomųjų pastatų priestatuose, atskirtuose nuo jų 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis (priešgaisrinių atitvarų tipai nustatomi vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [3.4] reikalavimais).
Amoniakinių šaldytuvų įrangos patalpas ir aparatines leidžiama įrengti vieno aukšto ir pirmame aukšte daugiaaukščiuose I atsparumo ugniai laipsnio šaldomuosiuose pastatuose, atskiriant jas nuo kitų patalpų 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis.
Amoniakinių šaldytuvų aparatines leidžiama įrengti virš šių šaldytuvų įrangos skyrių.
Amoniakinių šaldytuvų įrangos patalpose ir aparatinėse leidžiama padaryti ne gilesnius kaip 2,5 m įgilinimus įrangai ir siurbliams įrengti. Įgilinimuose turi būti ne mažiau kaip dveji laiptai (kopėčios), įrengti iš ne žemesnės kaip A2-s1, d0 degumo klasės statybos produktų, o gilesniuose kaip 2 m – vienas tiesioginis išėjimas į lauką ne per amoniakinių šaldytuvų įrangos patalpas ir aparatines.
Amoniakinių šaldytuvų įrangos patalpose turi būti ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai, iš jų vienas turi būti įrengiamas tiesiai į lauką. Vieną išėjimą leidžiama įrengti per 1 tipo tambūrą-šliuzą į įrangos skyriaus pagalbinių ir buitinių patalpų koridorių.
Draudžiama virš amoniakinių šaldytuvų įrangos patalpų ir aparatinių įrengti patalpas su nuolatinėmis darbo vietomis, taip pat administracines ir buitines patalpas.
Draudžiama įrengti įrangos skyrių (aparatinių) grindis žemiau planinio sklypo lygio.
11. Gamybiniai, administraciniai ir buitiniai pastatai nuo II ir III atsparumo ugniai laipsnių šaldomųjų pastatų turi būti atskirti 1 tipo priešgaisrinėmis sienomis, nuo I atsparumo ugniai laipsnio pastatų – 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis. Gamybinės, administracinės ir buitinės patalpos šaldomuosiuose pastatuose turi būti atskirtos nuo kitų patalpų 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis ir turėti išėjimus tiesiai į lauką.
12. Šaldomuosiuose pastatuose vieną iš evakuacinių išėjimų leidžiama įrengti į krovinių platformą tiesiai iš laiptinės arba per transportavimo koridorių. Automobilinėse platformose, prieš išėjimus iš laiptinių, turi būti įrengti laiptai, o geležinkelio platformose turi būti išskirta ne siauresnė kaip 1 m pločio pėsčiųjų zona, vedanti prie išėjimo ir pažymėta specialiais ženklais.
Uždarosiose platformose turi būti ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką.
13. Pakrovimo-iškrovimo rampos ir platformos projektuojamos vadovaujantis šio Reglamento ir STR 2.02.07:2004 [3.2] reikalavimais.
Geležinkelio platformos aukštis turi būti 1400 mm nuo bėgių viršaus. Įvairių tipų izoterminių vagonų durims atidaryti platformoje, išilgai geležinkelio, turi būti įrengta 560 mm pločio ir 1100 mm aukščio nuo bėgių viršaus žemesnioji dalis.
Automobilinių platformų aukštis turi būti 1200 mm nuo pakrovimo-iškrovimo aikštelės paviršiaus. Pagrindus, leidžiama įrengti 200 mm aukščio nuo pakrovimo-iškrovimo aikštelės paviršiaus platformas.
14. Uždarųjų platformų ir stoginių, sujungtų su I ir II atsparumo ugniai laipsnių pastatais, konstrukcijos turi būti iš A1 ir A2 degumo klasės statybos produktų.
Uždarosiose platformose vadovaujantis STR 2.09.02:1998 [3.3] reikalavimais turi būti įrengiamos dūmų šalinimo sistemos.
15. Įėjimai iš lauko ar šildomųjų patalpų į žemos temperatūros šaldomąsias patalpas turi būti įrengiami per tambūrus arba nešildomąsias patalpas.
Įrengiant elektrinius arba pneumatinius durų ar vartų atidarymo mechanizmus turi būti numatyta rankinio atidarymo įranga.
Vartuose, skirtuose žmonių evakuacijai, turi būti evakuacijos kryptimi atsidarantys varteliai (durys) be slenksčių ar su ne aukštesniais kaip 100 mm slenksčiais.
16. Patalpose, skirtose darbuotojams sušilti, turi būti įrengtos spintelės aprangai šildyti ir džiovinti, šildytuvai. Daugiaaukščiuose šaldomuosiuose pastatuose tokios patalpos turi būti įrengtos kas antrame aukšte, o vienaaukščiuose – ne toliau kaip 100 m nuo darbo vietos.
17. Daugiaaukščiuose šaldomuosiuose pastatuose turi būti naudojamos besijės gelžbetoninės konstrukcijos.
18. Šaldomųjų pastatų lauko sienų gelžbetoninės plokštės turi būti iš XF4 aplinkos poveikio klasės betono (pagal LST EN 206-1:2002 [3.11]).
Išorinio laikančiojo gelžbetoninės plokštės sluoksnio storis nustatomas skaičiavimais, tačiau jis negali būti mažesnis kaip 120 mm.
Šaldomųjų pastatų gelžbetoninės laikančiosios konstrukcijos turi būti iš ne žemesnės kaip XF3 aplinkos poveikio klasės betono (pagal LST EN 206-1:2002 [3.11]).
19. Plytų mūro sienos turi būti projektuojamos iš ne mažesnio kaip 10,0 N/mm2 normalizuotojo stiprio gniuždant paprastų pilnavidurių keraminių plytų ir ne žemesnės kaip M5 klasės skiedinio (pagal LST EN 998-2:2003 [3.12]).
Šaldomųjų pastatų lauko sienas leidžiama projektuoti iš 15 stiprio gniuždant klasės (normalizuotas stipris gniuždant turi būti ne mažesnis kaip 15,0 N/mm2) silikatinių plytų.
20. Pertvaros (atitvaros) tarp kamerų turi būti iš ne žemesnės kaip XF3 aplinkos poveikio klasės betono (pagal LST EN 206-1:2002 [3.11]) surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų.
21. Šaldomųjų pastatų denginių su ritinine (bitumo) ar mastikos danga nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 proc. Daugiaaukščiuose šaldomuosiuose pastatuose turi būti įrengti lietaus vandens šalintuvai.
22. Šaldymo kamerų, koridorių, vestibiulių ir platformų grindų danga turi būti iš ne žemesnės kaip XF3 aplinkos poveikio klasės sunkiojo betono (pagal LST EN 206-1:2002 [3.11]).
Daugiaaukščių šaldomųjų pastatų šaldomosiose patalpose turi būti įrengiama grindų hidroizoliacija.
23. Projektuojant šaldytuvų pastatus, kurių šaldomose patalpose bus neigiama temperatūra, turi būti numatytos priemonės, apsaugančios pamatų bei grindų pagrindus (gruntą) nuo įšalo. Siekiant apsaugoti gruntą nuo įšalo turi būti įrengiamos grunto šildymo sistemos (elektrinis šildymas, šildymas naudojant neužšąlančius skysčius ir pan.), vėdinamas pogrindis ir kitos apsaugos sistemos.
Grunto apsaugos nuo įšalo sistemos turi būti įrengiamos po patalpomis, kuriose bus neigiama temperatūra, taip pat po koridoriais, vestibiuliais, liftų šachtomis, susisiekiančiomis su šiomis patalpomis.
24. Projektuojant šaldomųjų pastatų su grunto šildymo sistemomis pamatus skaičiuojamasis grunto sezoninio įšalo gylis pamatų išoriniame perimetre nustatomas vadovaujantis 1 lentele.
1 lentelė
| Vidutinė metinė oro temperatūra statybos rajone, 0C |
Skaičiuojamasis įšalo gylis, m |
| Nuo 3 iki 5 |
1,2 dfn |
| 5 ir aukštesnė |
1,3 dfn |
25. Pastatai su vėdinamu pogrindžiu turi būti statomi atskirai nuo kitų pastatų.
Vėdinamo pogrindžio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,6 m nuo planuojamo grunto paviršiaus iki perdangos apatinio paviršiaus. Pogrindyje neturi būti sijų, kurių aukštis didesnis kaip 1/3 pogrindžio aukščio. Pogrindyje draudžiama įrengti šaltnešio tiekimo inžinerines sistemas bei vamzdynus.
Turi būti numatytos priemonės perdangos apsaugai nuo kondensato susidarymo.
Pogrindžio perdangos laikančiųjų gelžbetoninių konstrukcijų apsauginio sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 20 mm. Vėdinamo pogrindžio perdangos gelžbetoniniai elementai turi būti gaminami iš ne žemesnio kaip XF4 aplinkos poveikio klasės betono (pagal LST EN 206-1:2002 [3.11]).
26. Kolonos šaldomosiose patalpose, koridoriuose, ant platformų, taip pat platformų, transportavimo koridorių ir vestibiulių sienos bei metalinės kamerų sienos turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų, galinčių atsirasti gabenant krovinius.
27. Šaldomuosiuose pastatuose turi būti įrengiama saugos („žmogus kameroje“), gaisro ir apsaugos signalizacija. Signalizacija turi būti nuvedama į patalpas, kuriose visą parą dirba žmonės.
28. Šaldomuosiuose pastatuose turi būti: atitvarinės konstrukcijos be tuštymių iš graužikų poveikiui atsparių medžiagų, ištisinės ir be tuštymių lauko durys, vartai ir liukų dangčiai, vėdinimo sistemų kanalų uždarymo įranga, 0,6 m aukštyje nuo grindų lygio esančių vėdinimo ir oro kanalų angų apsauga metaliniu tinklu, kurio kiaurymės ne didesnės kaip 12x12 mm.
29. Atitvarinėse konstrukcijose naudojamos šilumos izoliacinės medžiagos turi atitikti šiuos reikalavimus:
31. Šilumos ir garo izoliacijai bei patalpų vidaus apdailai gali būti naudojami tik statinio projekto techninėse specifikacijose – statybos produktų standartų ir techninių liudijimų pagrindu – nustatytus reikalavimus atitinkantys statybos produktai.
32. I atsparumo ugniai laipsnio šaldomuosiuose pastatuose šilumos izoliacija iš E degumo klasės statybos produktų (neatsižvelgiant į dūmų ir degančių dalelių susidarymo klasę) turi būti suskirstoma 0,5 m pločio juostomis iš ne žemesnės kaip A2-s1, d0 degumo klasės statybos produktų per visą šilumos izoliacijos storį į dalis, kurių plotas:
32.2. vidinių atitvarų – ne didesnis kaip 150 m2.
Atskiriamosios juostos turi būti iš šilumos izoliacinių medžiagų, kurių šilumos laidumo koeficientas ne didesnis kaip 0, 174 W/(m • K), o įmirkis turi atitikti Lietuvos standartų reikalavimus.
Atskiriamosios juostos turi glaudžiai jungtis su K0 gaisrinio pavojingumo klasės konstrukcijomis. Jose draudžiama įrengti angas ir inžinerines sistemas. Atskiriamųjų juostų garo izoliacija turi būti iš ne žemesnės kaip C-s2, d1 degumo klasės statybos produktų.
Šilumos izoliacija iš C, D ir E degumo klasių statybos produktų iš patalpų pusės turi būti apsaugota statybos produktais, užtikrinančiais atitvarinių konstrukcijų atsparumą ugniai bei gaisrinio pavojingumo klasę pagal STR 2.01.04:2004 [3.4] reikalavimus.
Leidžiama vieno gaisrinio skyriaus ribose įrengti šilumos izoliaciją be papildomos apsaugos. Neapsaugota šilumos izoliacija iš C, D ir E degumo klasių statybos produktų gali būti įrengiama ne didesniame kaip 700 m2 plote.
33. Apsaugai nuo graužikų iš patalpų pusės šilumos izoliacijos paviršiuje turi būti įrengtas 1 m aukščio nuo grindų paviršiaus vielinis tinklas, kurio kiaurymių matmenys ne didesni kaip 12x12 mm.
34. Šaldomųjų patalpų, kuriose temperatūra - 4 ºC ir aukštesnė, išorinių sienų ir perdangų šiluminė varža imama didžiausia iš reikalaujamų, kuri, naudojant patalpas vasaros sąlygomis, nustatoma vadovaujantis Reglamento 35 ir 36 punktų reikalavimais, žiemos sąlygomis – vadovaujantis Reglamento 42 punkto reikalavimais.
35. Šaldomųjų patalpų, naudojamų vasaros sąlygomis, išorinių sienų šiluminė varža nustatoma vadovaujantis 2 lentele.
36. Šaldomųjų patalpų, naudojamų vasaros sąlygomis, denginių šiluminė varža nustatoma vadovaujantis 3 lentele.
2 lentelė
| Vidutinė metinė oro temperatūra statybos rajone, ºC |
Šiluminė varža, m2 K/W, kai oro temperatūra šaldomosiose patalpose, ºC |
|||||||
| -30 |
-20 |
-10 |
-5 |
0 |
5 |
12 |
|
|
| Nuo -2 iki 7 |
5,1 |
4,3 |
3,6 |
2,8 |
2,4 |
2,1 |
1,9 |
|
| 7 ir aukštesnė |
5,4 |
4,8 |
4,3 |
3,7 |
3,3 |
2,8 |
2,2 |
|
3 lentelė
| Vidutinė metinė oro temperatūra statybos rajone, ºC |
Šiluminė varža, m2 K/W, kai oro temperatūra šaldomosiose patalpose, ºC |
||||||
| -30 |
-20 |
-10 |
-5 |
0 |
5 |
12 |
|
| Nuo -2 iki 7 |
5,4 |
4,6 |
3,7 |
3,3 |
2,8 |
2,6 |
2,3 |
| 7 ir aukštesnė |
5,8 |
5,1 |
4,3 |
3,9 |
3,4 |
3,0 |
2,7 |
37. Vidinių sienų, pertvarų ir perdangų tarp šaldomųjų patalpų šiluminė varža nustatoma vadovaujantis 4 lentele.
38. Vidinių sienų ir pertvarų, atskiriančių šaldomąsias patalpas nuo nešaldomųjų ir nešildomųjų patalpų, šiluminė varža nustatoma vadovaujantis 5 lentele.
4 lentelė
| Oro temperatūra šiltesnėje patalpoje, ºC |
Šiluminė varža, m2 K/W, kai oro temperatūra šaltesnėje patalpoje, 0C |
||||||
| -30 |
-20 |
-10 |
-5 |
0 |
5 |
12 |
|
| -30 |
1,7 |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
| -20 |
2,2 |
1,7 |
- |
- |
- |
- |
- |
| -10 |
3,4 |
2,7 |
1,7 |
- |
- |
- |
- |
| -5 |
4,0 |
3,3 |
2,2 |
1,7 |
- |
- |
- |
| 0 |
4,3 |
3,6 |
2,7 |
2,2 |
1,7 |
- |
- |
| 5 |
4,6 |
4,0 |
3,2 |
2,7 |
2,2 |
1,7 |
- |
| 10 |
4,8 |
4,5 |
3,7 |
3,2 |
2,7 |
2,2 |
1,7 |
| 20 |
5,2 |
5,0 |
4,3 |
3,6 |
2,9 |
2,2 |
2,2 |
Pastaba. Mėsos šaldymo patalpų vidinių sienų ir pertvarų šiluminė varža imama su pataisos koeficientu 1,1.
39. Grindų ant šildomo grunto šiluminė varža nustatoma vadovaujantis 6 lentele.
40. Šaldomųjų patalpų, kuriose temperatūra -4 ºC ir aukštesnė, grindys, kurios įrengtos ant nešildomo grunto, turi būti su 1,5 m pločio šilumos izoliacija visu išorinių sienų perimetru. Šios šilumos izoliacijos šiluminė varža turi būti lygi išorinių sienų šiluminei varžai. Kai temperatūra patalpose yra žemesnė kaip -4 ºC, visame grindų plote turi būti įrengta šilumos izoliacija, kurios šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip 2,0 m2 K/W.
41. Perdangų virš vėdinamų pogrindžių šiluminė varža nustatoma vadovaujantis 7 lentele.
42. Daržovėms, vaisiams, taip pat kitiems produktams, kurių laikymo temperatūra -4 ºC ir aukštesnė, laikyti skirtų patalpų, naudojamų žiemos sąlygomis, išorinių sienų ir denginių šiluminė varža nustatoma vadovaujantis STR 2.05.01:1999 [3.5] reikalavimais. Šiuo atveju patalpų oro temperatūra nustatoma vadovaujantis technologinio projektavimo normomis, o norminis temperatūrų skirtumas tarp vidaus oro temperatūros ir vidinio atitvarinės konstrukcijos paviršiaus nustatomas vadovaujantis 8 lentele.
43. Išorinių atitvarų garo izoliacijos garinė varža nustatoma vadovaujantis 9 lentele.
Pastabos:
2. Šaldomųjų patalpų, kuriose oro temperatūra aukštesnė kaip 1 ºC, garinė varža nustatoma pagal skaičiuojamąsias žiemos sąlygas (RSN 156-94 [3.8]).
44. Vidinių sienų, pertvarų ir perdangų konstrukcijų garo izoliacijos garinė varža nustatoma vadovaujantis 10 lentele.
45. Grindų ant šildomo grunto konstrukcijų garo izoliacijos garinė varža nustatoma vadovaujantis 11 lentele.
VI. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS
47. Skaičiuojamoji oro temperatūra ir oro apykaita patalpose nustatoma vadovaujantis 12 lentele.
12 lentelė
| Patalpa |
Skaičiuojamoji oro temperatūra, ºC |
Oro apykaita |
||
| Tiekimas |
Šalinimas |
Avarinis šalinimas |
||
| Šaldytuvų įrangos skyriai ir aparatinės |
16 |
Pagal skaičiavimus, bet ne mažiau kaip 2 kartus per parą |
Pagal STR 2.09.02:1998 |
Pagal STR 2.09.02:1998 |
| Amoniakinių šaldytuvų šaldymo paskirstymo įrenginio patalpoje (atskirose daugiaaukščių šaldomųjų pastatų patalpose prie vestibiulių, vieno aukšto šaldomųjų pastatų antresolėse) |
5 |
- |
Ne mažiau kaip 3 kartus per parą (periodiško veikimo) |
- |
| Šaldomojo sandėlio laiptinė |
5 |
- |
- |
- |
| Liftų mašinų skyriai |
5 |
- |
- |
- |
| Akumuliatorių įkrovimo patalpos |
16 |
Pagal skaičiavimus |
Pagal skaičiavimus |
- |
| Elektrolitinės |
16 |
Pagal skaičiavimus |
Pagal skaičiavimus |
- |
| Savaeigių mašinų remonto patalpos |
16 |
- |
- |
- |
| Įkrovimo įrangos patalpos |
5 |
Pagal skaičiavimus |
Pagal skaičiavimus |
- |
48. Oro, šalinamo iš amoniakinių šaldytuvų įrangos patalpų ir aparatinių, valymo įranga projektuojama vadovaujantis STR 2.09. 02:1998 [3.3] reikalavimais.
49. Avarinės vėdinimo sistemos įjungimo įranga turi būti ir vėdinamose patalpose (prie išėjimų), ir jų išorėje (prie išorinių durų), taip pat turi būti įrengta automatinė vėdinimo įjungimo sistema, kuri suveiktų padidėjus amoniako koncentracijai patalpoje aukščiau leidžiamo lygio.
50. Oro šalinimo ir avarinės vėdinimo sistemos ventiliatoriai ir elektros varikliai amoniakinių šaldytuvų įrangos skyriuose ir aparatinėse turi būti sprogimo atžvilgiu nepavojingi.
VII. VANDENTIEKIS IR NUOTEKŲ ŠALINTUVAS
52. Šaldomuosiuose pastatuose turi būti įrengtas geriamojo, gamybinio vandens ir gaisrinis vandentiekis ir nuotekų šalintuvas.
53. Šaldomųjų pastatų šaldomojoje dalyje (šaldymo kamerose ir prie jų esančiuose transportavimo koridoriuose) neturi būti gaisrinio vandentiekio. Išoriniam gaisro gesinimui skaičiuojamasis vandens poreikis nustatomas kaip Cg kategorijos pastatams.
54. Šaldomuosiuose pastatuose gamybinio vandentiekio sistema turi būti įrengiama konstrukcijų paviršiuje (atvirai). Draudžiama įrengti vandentiekio sistemas šaldomose patalpose.
55. Šaldytuvų įrangai ir aparatams aušinti leidžiama naudoti techninės kokybės vandenį, kuris atitinka šiuos reikalavimus:
56. Vandens suvartojimo ir šalinimo normos, taip pat vandens temperatūra nustatoma vadovaujantis 13 lentele.
13 lentelė
| Gamybinis procesas |
Mato vienetai |
Vandentiekis |
Nuotekų šalinimo norma, l |
|
| Norminis vandens suvartojimas, l |
Vandens temperatūra, ºC |
|||
| Oro aušintuvų kamerose atšildymas: |
|
|
|
|
| teigiamoje temperatūroje |
Paviršiaus m2 |
10 |
Ne žemesnė kaip 15 |
15 |
| neigiamoje temperatūroje |
Paviršiaus m2 |
- |
- |
3 |
| Kondensatorių ir kompresorių aušinimas |
Pagal paso duomenis |
|||
| Plovimas: |
|
|
|
|
| grindų |
m2 |
3 |
Iki 50 |
3 |
| Kėlimo ir transportavimo priemonių (elektrinių krautuvų, vežimėlių) |
1 mašina |
150 |
Iki 50 |
150 |
| inventoriaus |
Paviršiaus m2 |
4 |
Ne žemesnė kaip 60 |
4 |
57. Sūdytos žuvies laikymo kamerose, įkrovimo stočių elektrolitinių ir savaeigių mašinų remonto patalpose turi būti įrengiamas bent vienas laistymo čiaupas 500 m2 ploto, bet ne mažiau kaip du čiaupai viename aukšte, o krovinių platformose – ne rečiau kaip kas 25 m.
Sūdytos žuvies laikymo kamerose ir krovinių platformose turi būti įrengiamas sausvamzdis vandentiekis.
58. Šaldomuosiuose pastatuose turi būti numatytos recirkuliacinės vandentiekio sistemos.
Vanduo, panaudotas oro aušintuvams atšildyti turi būti naudojamas recirkuliacinėse vandentiekio sistemose ar kitiems technologiniams poreikiams.
59. Buitinės ir gamybinės nuotekos turi būti suleidžiamos į buitinį nuotakyną iš atskirų išleistuvų.
Pastato nuotakyno vamzdžiai, įrengti šaldomosiose ar nešildomosiose patalpose, turi būti šildomi (įrengiama vamzdžių šildymo sistema).
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
61. Jei šaldomiesiems pastatams ir patalpoms projektuoti nepakanka šiame Reglamente pateiktų reikalavimų, jų projektams rengti gali būti naudojami tarptautiniai ar užsienio valstybių (nacionaliniai) normatyviniai statybos techniniai dokumentai, pritarus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal STR 1.01.05:2002 [3.7] nustatytą tvarką.