LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS 2005 M. SAUSIO 27 D. NUTARIMO NR. 5 „DĖL RINKOS PRAKTIKOS PRIPAŽINIMO TAISYKLIŲ“ PAKEITIMO
2008 m. spalio 30 d. Nr. 1K-22
Vilnius
1. Pakeisti Rinkos praktikos pripažinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2005 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 5 „Dėl Rinkos praktikos pripažinimo taisyklių“ (Žin., 2005, Nr. 16-531), 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
„1. Šios taisyklės reguliuoja rinkos praktikos, nustatytos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – įstatymas) 3 straipsnio 40 dalyje, taip pat 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pripažinimo tvarką. Taisyklės nustato pavyzdinį rinkos praktikos vertinimo kriterijų sąrašą, konsultacijas dėl rinkos praktikos pripažinimo, taip pat reguliuoja sprendimų dėl pripažintos rinkos praktikos skelbimą.“
2. Papildyti Taisyklių 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2. Taisyklės parengtos atsižvelgiant į 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 L 96, p. 16-25), į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos direktyvą 2004/72/EB, įgyvendinančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB nuostatas (OL 2004 L 162, p. 70–75), taip pat į Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR) 2004 m. rekomendacijas dėl rinkos praktikos pripažinimo (CESR/06-562b).“
3. Pakeisti Taisyklių 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3. Taikant įstatymo 3 straipsnio 40 dalį, rinkos, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestinėmis priemonėmis, dalyviai turi gauti informaciją, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią su viena ar daugiau išvestinių priemonių, kuri yra:
4. Pakeisti Taisyklių 7 punktą ir išdėstyti jį taip:
„7. Komisija, spręsdama klausimą dėl įstatymo 3 straipsnio 40 dalyje, taip pat 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos rinkos praktikos pripažinimo (svarstydama pirmą kartą ar persvarstydama), konsultuojasi su atitinkamomis susijusiomis institucijomis (vertybinių popierių emitentais ar jų atstovais, rinkos dalyviais ir pan.). Konsultacijų procedūra, esant poreikiui, gali apimti konsultacijas su užsienio priežiūros institucijomis, ypač tais atvejais, kai rinkos gali būti palyginamos struktūros, dydžio, sandorių rūšių prasme. Po konsultacijų procedūros pripažinta rinkos praktika gali būti keičiama tik atlikus tokias pačias konsultacijų procedūras.“