LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA
R A Š T A S
1992 m. gruodžio 14 d. Nr. 361/03-453
Vilnius
Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 8 d. potvarkio Nr. 884p nurodymus, pateikiame registruoti respublikines statybos normas RSN 150-92 „Žemės darbų vykdymo Respublikoje nuostatai“.
PATVIRTINTA
Statybos ir urbanistikos ministerijos
1992 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 216
ŽEMĖS DARBŲ VYKDYMO RESPUBLIKOJE
NUOSTATAI
1.1. Bendroji dalis
1.1.1. Žemės darbų vykdymo Respublikoje nuostatai nustato leidimų žemės darbams, atliekamiems statant (remontuojant, rekonstruojant, restauruojant, konservuojant ar griaunant) pastatus, inžinerinius įrenginius ir tinklus miestuose, gyvenvietėse ir kaime, išdavimo ir šių darbų vykdymo tvarką.
Šiuose nuostatuose minimus žemės darbus sudaro vietinio grunto kasimas ir esamo žemės paviršiaus užpylimas atvežtu gruntu.
1.1.2. Nuostatai privalomi teritorinio planavimo ir statybos užsakovams, savininkams ir nuomotojams, statybos rangovams, valstybinėms valdymo ir priežiūros institucijoms.
1.2. Leidimų išdavimo tvarka
1.2.1. Žemės darbai statant (remontuojant, rekonstruojant, restauruojant, konservuojant ar griaunant) pastatus, inžinerinius įrenginius ir tinklus vykdomi tiktai gavus atitinkamą leidimą. Leidimus išduoda:
b) kitose vietovėse (išskyrus žemiau nurodytas) – rajonų valdybos, ar jų įgaliojimais – komunalinio ūkio įmonės;
c) žemės darbams valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių apsaugos zonoje (taip pat ir prie miestų bei gyvenviečių gatvių, kai jos yra tokių kelių tąsa) leidimų išdavimo ir darbų vykdymo tvarką nustato Darbų vietos aptvėrimo automobilių keliuose instrukcija. „ND18-89“, Vilnius, 1989;
d) geležinkelio apsauginėje zonoje – Valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkelis“ įgalioti padaliniai;
e) žemės darbams, vykdomiems magistralinių dujotiekių bei jų įrengimų apsaugos zonoje – magistralinių dujotiekių valdyba;
1.2.2. Leidimai duodami statybos rangos organizacijoms, ūkio būdu darbus vykdančioms organizacijoms arba individualiems statytojams, kai jie pateikia šiuos dokumentus:
a) paraišką, kurioje turi būti nurodytas pareiškėjo adresas, telefono numeris, tiksli darbų vykdymo vieta, numatomi vykdyti žemės darbai (paskirtis, pobūdis), jų apimtis, pradžia ir pabaiga, mechanizacijos priemonė ir atsakingo darbų vykdytojo pavardė, vardas;
b) miesto valstybinės statybos inspekcijos arba rajono architekto leidimą statyti arba rekonstruoti, remontuoti objektą (gyvenamuosius namus ir civilinius pastatus);
c) nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą objekto statybos (remonto, rekonstrukcijos, restauravimo, konservavimo, griovimo) projektą;
e) specifinius dokumentus, priklausomai nuo žemės darbų vykdymo vietos:
- žemės darbams keliuose, privažiavimuose ir gyvenvietėse bei aikštėse – apvažiavimo ir kelio ženklų išdėstymo schemą, suderintą su Kelių policijos valdyba bei sutartį, sudarytą su kelius bei želdinius atstatančia organizacija dėl išardytos kelių, privažiavimų gatvių, šaligatvių dangos atstatymo ir želdinių persodinimo arba garantinį raštą, jei dangą ir želdinius numato sutvarkyti leidimo gavėjas;
- žemės darbams melioruotuose plotuose – darbų projektą, suderintą su melioracijos eksploatavimo tarnyba arba melioravimo įrenginių ir tinklų atstatymo ir rekonstrukcijos projektą;
- sutartis su žemės naudotojais (savininkais, nuomotojais) dėl nuostolių, padarytų vykdant žemės darbus jų teritorijoje, atlyginimo;
- žemės darbams istorijos ir kultūros paminklų teritorijose ir apsauginėse zonose-genplane pažymėtas jų ribas;
- archeologijos, architektūros ir urbanistikos paminklų teritorijose – dokumentus, patvirtinančius žemės darbų vykdymo vietos archeologinį ištyrimą.
Esant dokumentiniam (pvz., žvalgomųjų archeologinių tyrimų duomenys) patvirtinimui, kad žemės darbų vietoje įmanoma vykdyti reikalingus mokslinius tyrimus kartu su kitais žemės darbais, leidimas vykdyti žemės darbus išduodamas užsakovui sudarius sutartį su tyrimo darbus vykdančia organizacija ir pateikus su tyrėjais ir rangovais suderintą darbų grafiką.
1.2.3. Leidimai išduodami darbų organizavimo projekte nurodytam terminui arba pagal atitinkamus paskaičiavimus nustatytam laikui, atsižvelgiant į darbų vykdymo vietos ypatumus.
1.2.4. Jei žemės darbai vykdomi savavališkai, be leidimo (pažeidus leidimo terminus) arba nukrypstant nuo nužymėtų ašių, leidimą išdavusioms ir kontroliuojančioms organizacijoms (komunalinio ūkio įmonėms, kelių eksploatacijos įstaigoms, tinklus bei įrenginius eksploatuojančioms organizacijoms, Darbų saugos departamentui, Kelių policijai, Valstybinei statybos inspekcijai, Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijai ir kt.) reikalaujant darbai nutraukiami, o kaltininkai baudžiami įstatymais nustatyta tvarka.
1.3. Žemės darbų vykdymo tvarka
1.3.1. Žemės darbams vadovauti organizacijų vadovai privalo skirti asmenis, žinančius šiuos Nuostatus, inžinerinių tinklų, elektros, ryšių, radiofikacijos linijų, kelių, gatvių (šaligatvių) dangos ir želdinių apsaugos Taisykles bei atitinkamų darbų statybos normas ir taisykles, o taip pat Paminklotvarkos departamento nustatytą žemės kasimo darbų tvarką istorijos ir kultūros paminklų teritorijose ir jų apsauginėse zonose.
1.3.2. Darbų vykdytojas privalo:
a) darbų vykdymo aikštelėje turėti šiais Nuostatais nustatyta tvarka gautą leidimą žemės darbams, kompleksiškai suderintą projektą, darbų vykdymo žurnalą ir statinių nužymėjimo aktą su priedais. Tais atvejais, kai yra arba vykdant darbus gali susidaryti pavojinga situacija – nustatytos formos paskyrą- leidimą pavojingiems darbams vykdyti;
b) nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip prieš 2 paras iki darbų pradžios pranešti organizacijoms ir privatiems asmenims, turintiems statybos aikštelėje tinklų bei įrenginių bei Kelių policijos valdybai, kai statybos aikštelė yra kelių ar kelio statinių, apsauginėje zonoje, tikslų žemės kasimo darbų pradžios laiką ir pakviesti jų atstovus atvykti į vietą;
c) pažymėti požeminių įrenginių vietas, istorijos ir kultūros paminklų teritorijų ir jų apsauginių zonų ribas, neištirtas archeologijos paminklo vietas, esančias žemės darbų plote arba greta jo, ir imtis priemonių įrenginiams apsaugoti nuo sugadinimo, o istorijos ir kultūros paminklų teritorijas ir apsaugines zonas – nuo pažeidimo ar sunaikinimo.
1.3.3. Draudžiama pradėti žemės darbus miestų aikštėse, pagrindinėse gatvėse ir intensyvaus eismo vietose, neįrengus leidimo sąlygose numatytų apvažiavimo kelių bei techninių eismo organizavimo priemonių.
1.3.4. Žemės darbai geležinkelio apsauginėje zonoje gali būti vykdomi tiktai dalyvaujant atsakingam geležinkelio atstovui, kuris prireikus privalo iškviesti suinteresuotų geležinkelio padalinių atstovus. Geležinkelio atsakingo atstovo nurodymai yra privalomi visiems darbuotojams, dalyvaujantiems žemės darbuose, nepriklausomai nuo užimamų pareigų ir žinybinio pavaldumo.
Tais atvejais, kai geležinkelio atsakingo atstovo nurodymai nevykdomi, žemės darbai geležinkelio apsauginėje zonoje nutraukiami, o kalti asmenys traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Jei šiuose ruožuose yra archeologijos paminklai, žemės darbai vykdomi laikantis Kultūros paveldo inspekcijos keliamų sąlygų.
1.3.5. Prieš pradedant vykdyti žemės darbus veikiančių požeminių dujotiekių, naftotiekių apsauginėje zonoje turi būti parengtos ir suderintos su šiuos dujotiekius, naftotiekius eksploatuojančiomis organizacijomis priemonės saugioms darbo sąlygoms užtikrinti.
Žemės darbai veikiančių požeminių dujotiekių, naftotiekių apsauginėje zonoje vykdomi betarpiškai vadovaujant darbų vykdytojui arba meistrui, kuris privalo vykdyti šiuos dujotiekius, naftotiekius eksploatuojančios organizacijos atstovo nurodymus, kurie prireikus gali būti įrašyti į objekto statybos pasą.
1.3.6. Tais atvejais, kai žemės darbų vykdymo zonoje požeminių komunikacijų vietos tiksliai nežinomos, šiuos požeminius tinklus eksploatuojančios organizacijos atstovas privalo būti darbų vykdymo vietoje kol bus nustatyta tiksli tinklų padėtis.
1.3.7. Jei, vykdant žemės darbus, randami brėžiniuose nenurodyti kabeliai, požeminės komunikacijos ir jų įrenginiai arba archeologiniai paminklai, darbai turi būti nedelsiant nutraukti, leidimą išdavusi organizacija nustato kabelių ar kitų požeminių komunikacijų priklausomybę ir apie tai informuoja darbus vykdančią organizaciją. Apie rastus archeologinius paminklus pranešama Kultūros paveldo inspekcijai ir tuo atveju darbus galima tęsti tik gavus leidimą iš šios inspekcijos. Leidimo žemės darbams vykdyti pratęsimui rūpinasi leidimo gavėjas.
1.3.8. Už projekte ir leidime nurodytų komunikacijų, istorijos ir kultūros paminklų apgadinimą atsako darbus vykdanti organizacija. Kiekvienu komunikacijų, istorijos ir kultūros paminklų apgadinimo atveju surašomas aktas, dalyvaujant suinteresuotos įstaigos arba žinybos ir statybos organizacijos atstovams. Akte nurodomas apgadinimo pobūdis, istorijos ir kultūros paminklams padaryta žala, priežastys, tikrieji kaltininkai, priemonės ir terminai apgadinimui likviduoti.
1.3.9. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, žemės darbai turi būti vykdomi griežtai prisilaikant nustatyta tvarka suderintų darbų vykdymo projektų. Kelio ženklai ir jų išdėstymas turi atitikti valstybinių standartų reikalavimus.
Miestuose kelių ženklus pagal su Kelių policija suderintą schemą komplektuoja ir už užsakovo lėšas sustato Kelių policijos inžinerinis padalinys ir pagal aktą priduoda objekto darbų vykdytojui.
1.3.10. Jei dėl žemės darbų vykdymo būtina keisti visuomeninio transporto maršrutus, tai papildomas išlaidas dėl šių maršrutų pakeitimo ar panaikinimo užsakovas apmoka transporto įmonėms pagal pateiktas sąskaitas. Šios lėšos turi būti apskaičiuojamos pagal darbų organizavimo projektą.
1.3.11. Žemės darbus vykdanti organizacija, prieš pradėdama ardyti granitines apdailos sieneles, atramines sieneles, laiptus bei kitus mažos architektūros paskirties statinius iškviečia organizacijų, kurioms priklauso šie statiniai atstovus, kurių priežiūroje ir pagal jų nurodymus vykdo demontavimo (išardymo) darbus. Gerbūvį bei kitus atstatymo darbus atliekančios organizacijos (subrangovai) privalo priimti sandėliavimui ir saugojimui (pagal aktą) demontuotus gaminius (šaligatvio plyteles, bortus, granitines plokštes ir kt.), iš statybinių organizacijų jų panaudojimui atstatymo darbams.
Šaligatvio plytų, bordiūrų ir asfaltbetonio laužas turi būti panaudotas kaip antrinė žaliava ir pagal galimybes perdirbamas.
1.3.12. Žemės darbus vykdant atkastos inžinerinės komunikacijos užpilamos dalyvaujant šias komunikacijas eksploatuojančių organizacijų atstovams.
Gatvių, aikščių ir kelių važiuojamoje dalyje iškasos užpilamos prižiūrint atitinkamai kelių eksploatacijos organizacijai.
Apie užpylimo darbų pradžią šioms organizacijoms reikia pranešti ne vėliau kaip prieš parą.
1.3.13. Neleidžiama užpilti žemėmis arba užversti statybėmis medžiagomis želdinius, požeminių komunikacijų šulinių dangčius, gaisrinius hidrantus, geodezinius punktus ir kitus įrenginius bei priešgaisrinius pravažiavimus, o taip pat istorijos ir kultūros paminklų teritorijas bei jų apsaugos zonas.
1.4. Išardytos dangos atstatymas
1.4.1. Gatvių, aikščių, kelių bei šaligatvių konstrukcijas ir dangą atstato žemės darbus vykdžiusi organizacija arba jos subrangovas.
1.4.2. Kai dangas atstato subrangovas, leidimo kasinėti gavėjas, užbaigęs žemė darbus ir užpylęs iškasas pagal aktą, perduoda darbus subrangovui.
1.4.3. Žemės darbus vykdanti organizacija atstato išardytus šulinius bei liukus kelio dangos lygyje; subrangos organizacija, atstatanti dangą, galutinai sureguliuoja šulinių teisingą liukų aukštį.
1.4.4. Suardyta kelių, gatvių, pravažiavimų danga atstatomos laikantis šių taisyklių:
1.4.4.1. išardytų šaligatvių danga, neatsižvelgiant į jos tipą, atstatoma pagal faktiškai išardytą plotį. Tais atvejais, kai nuo išardytos šaligatvio dalies iki jo krašto lika ne daugiau kaip 0,5 m pločio juosta, danga atstatoma iki pat šaligatvio krašto, įskaitant ir neišardytąją juostą, pagrindas po šia danga atstatomas per faktiškai išardytą plotį;
1.4.4.2. važiuojamoji gatvės (aikštės, pravažiavimo, kelio) dalis su asfaltbetonio danga atstatoma į buvusią padėtį pagal faktiškai išardytos dangos plotį, užfiksuotą dvišaliu aktu, surašytu perduodant dangą atstatymui.
Išardyta tašytų arba netašytų akmenų danga atstatoma (kai projekte numatyta palikti buvusiąją dangos konstrukciją) per dvigubą tranšėjos plotį. Jei nuo borto neišardytos dangos lieka mažiau kaip 1 m, asfaltbetonio arba kito tipo danga atstatoma iki pat borto;
1.4.4.4. antžeminius gatvių statinius (apsaugines autotransporto, pėsčiųjų užtvaras, šulinius, kelio ženklus, visuomeninio autotransporto sustojimų vietų stovus, suolus ir pan. atstato žemės darbus vykdanti organizacija ir pagal aktą perduoda gatves eksploatuojančiai organizacijai.
1.5. Statomų požeminių komunikacijų geodezinių nuotraukų padarymas:
1.5.1. Siekiant tiksliai užfiksuoti naujai nutiestas požemines komunikacijas plane ir profilyje, vykdant statybos darbus iki tranšėjų užpylimo, daromos požeminių komunikacijų ir įrenginių geodezinės nuotraukos. Požeminių komunikacijų statybos procese geodezinius darbus, užtikrinančius komunikacijų atitikimą projektui, atlieka pačios statybos organizacijos.
1.5.2. Paklotų požeminių komunikacijų geodezines nuotraukas tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse atlieka organizacijos, turinčios licenciją šios rūšies darbams vykdyti.
Geodezinės nuotraukos daromos pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintas „Respublikoje statomų požeminių komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo laikinąsias taisykles“. Už geodezines nuotraukas apmoka užsakovai (statytojai) iš sąmatoje specialiai numatytų lėšų.
Požeminių komunikacijų geodezines nuotraukas užsako, apmoka ir kontroliuoja jų vykdymą užsakovas. Specialistus, požeminių komunikacijų geodezinėms nuotraukoms atlikti, iškviečia vykdančios darbus statybos organizacijos iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 paras iki tranšėjų užpylimo. Iškviečiama raštu, telegrama arba telefonograma. Nurodoma objekto vieta (adresas), pavadinimas, komunikacijų rūšis, jų ilgis ir tiksli data, kada komunikacijos bus paruoštos nuotraukai.
Požeminių komunikacijų dengtų darbų aktus pasirašo statybos organizacijų bei užsakovo atstovai ir pateikia pasirašyti geodezinę nuotrauką atlikusios organizacijos atstovui, kad atlikti geodezinės nuotraukos lauko darbai ir vieną egzempliorių pateikia valstybinei priėmimo komisijai. Neatlikus geodezinės nuotraukos lauko darbų ir be pasirašyto dengtų darbų akto, tranšėjas užpilti kategoriškai draudžiama.
1.6. Avarijų likvidavimo darbai
1.6.1. Žemės darbai, likviduojant avarijas požeminėse komunikacijose, gali būti vykdomi be leidimo, tačiau apie tai pranešant komunikacijas eksploatuojančioms ir dangas atstatančioms organizacijoms, taip pat organizacijai, duodančiai leidimus žemės darbams vykdyti. Jei darbai vykdomi kelyje (įskaitant šaligatvius, pėsčiųjų bei dviratininkų takelius) – ir kelių policijai.
Dirbant padidinto gaisrinio pavojingumo zonose, o taip pat likviduojant vandentiekio tinklų avarijas, apie tai būtina pranešti vietinei priešgaisrinei apsaugai.
Avarijas dujotiekių tinkluose likviduoja dujų įmonių avarinės-dispečerinės tarnybos, o dujotiekius atstato specializuotos organizacijos.
1.6.2. Avarijos likvidavimo vietoje privalo būti atsakingas asmuo, turintis darbus vykdančios organizacijos paskyrą-leidimą pavojingiems darbams atlikti.
1.6.3. Organizacijos, eksploatuojančios pažeistas požemines komunikacijas, gavusios pranešimus, privalo operatyviai atsiųsti savo atstovą į avarijos vietą, ir jei avarija arba jos likvidavimo darbai gali turėti neigiamą įtaką aplinkai – informuoti vietos aplinkos apsaugos inspekciją. Organizacijų atstovai patikslina požeminių komunikacijų padėtį ir ištraukoje iš genplano (schemoje) nurodo žemės darbų vykdymo būdą (mechanizuotai, rankomis).
1.7. Tinklų, įrenginių, dangos ir želdinių apsauga
1.7.1. Kad inžineriniai tinklai, elektros, ryšių ir radiofikacijos linijos, įvairūs įrenginiai, kelių, gatvių bei šaligatvių danga nebūtų gadinama, o želdiniai nebūtų žalojami vykdant statybos, montavimo, remonto bei ardymo darbus, būtina laikytis šių nuostatų ir žemiau išvardintų dokumentų reikalavimų:
e) Miestų ir miesto tipo gyvenviečių želdinių apsaugos nuo sužalojimo, iškirtimo ir pakenkimo cheminėmis medžiagomis, vykdant statybos darbus, taisyklių;
g) Automobilių kelių ir kelio statinių bei įrengimų eksploatavimo ir apsaugos Lietuvos teritorijoje taisyklių;
1.8. Nuostatų laikymosi kontrolė
1.8.2. Statybos organizacijos atsako už tai, kad faktiška pastatų, inžinerinių įrenginių ir požeminių komunikacijų padėtis atitiktų projektus bei jų nužymėjimo aktus.