LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 25:1999 „GYDYTOJAS ANESTEZIOLOGAS-REANIMATOLOGAS. FUNKCIJOS, PAREIGOS, TEISĖS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

1999 m. birželio 10 d. Nr. 284

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1998, Nr. 112-3099),

1. Tvirtinu:

1.1. Lietuvos medicinos normą MN 25:1999 „Gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama);

1.2. MN 25:1999 įgyvendinimo priemonių planą.

2. Pavedu:

2.1. sveikatos priežiūros įstaigų vadovams organizuoti šios normos įdiegimą nuo įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ ir užtikrinti gydytojo anesteziologo-reanimatologo darbą, vadovaujantis normos nurodymais;

2.2. įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui V. Basiui.

L. E. SVEIKATOS APSAUGOS

MINISTRO PAREIGAS                                                                MINDAUGAS STANKEVIČIUS

LIETUVOS MEDICINOS NORMA

MN 25: 1999

GYDYTOJAS ANESTEZIOLOGAS–REANIMATOLOGAS

FUNKCIJOS, PAREIGOS, TEISĖS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

1. TAIKYMO SRITIS

1.1. Ši medicinos norma nustato gydytojo anesteziologo–reanimatologo funkcijas, pareigas, teises, kompetenciją ir atsakomybę.

1.2. Ši medicinos norma privaloma visiems gydytojams anesteziologams-reanimatologams Lietuvoje.

2. NUORODOS

2.1. Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymas, 1996 09 25, Nr. I-1555; 1998 06 19, Nr. VIII-748.

2.2. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 03 25 įstatymas Nr. VIII-157 „Dėl Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių“.

2.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 02 05 įsakymas Nr. 61 „Dėl asmens sveikatos priežiūros specialybių ir subspecialybių sąrašo“.

2.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1993 06 16 įsakymas Nr. 151-K „Dėl gydytojų rengimo rezidentūroje pertvarkymo“.

2.5. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, 1996 06 06, Nr. I-1367; 1998 11 24, Nr. VIII-940.

2.6. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, 1994 07 19, Nr. I-552; 1998 12 01, Nr. VIII- 646.

2.7. MN 7:1995. Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė.

3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

3.1. gydytojas anesteziologas–reanimatologas

Gydytojas, turintis gydytojo anesteziologo–reanimatologo licenciją ir galintis savarankiškai parengti ir taikyti įvairius nuskausminimo metodus, diagnozuoti pacientų kritines būkles ir vykdyti jų intensyviąją terapiją bei prevenciją.

3.2. skausmas

Nemalonus emocinis ir jutiminis išgyvenimas, susijęs su esamu arba galimu audinių pažeidimu arba apibūdinamas konkretaus pažeidimo sąvokomis.

3.3. vietinė nejautra

Tam tikros kūno vietos ar srities skausmo slopinimas.

3.4. bendroji nejautra

Dirbtinai sukeltas grįžtamasis centrinės nervų sistemos slopinimas, kai netenkama sąmonės ir jutimų, atsipalaiduoja skersaruožiai raumenys ir iš dalies nuslopinamos vegetacinės funkcijos.

3.5. kritinės būklės

Žmogaus gyvybei pavojingos būklės, pasireiškiančios kritiniu kvėpavimo, kraujotakos, galvos smegenų veiklos bei kitų organizmo funkcijų sutrikimu, kuomet reikia gaivinti bei imtis kitų medicinos pagalbos priemonių, stengiantis išsaugoti žmogaus gyvybę.

3.6. gaivinimas

Medicinos pagalbos priemonės, kuriomis siekiama atnaujinti sutrikusius arba išnykusius kvėpavimą, kraujotaką, galvos smegenų veiklą ir kitas gyvybiškai svarbias žmogaus organizmo funkcijas.

4. BENDROSIOS NUOSTATOS

4.1. Anesteziologo-reanimatologo kvalifikaciją įgyja gydytojas, baigęs anesteziologijos-reanimatologijos rezidentūrą.

4.2. Gydytojas anesteziologas-reanimatologas teikia jo kompetencijai priskirtas sveikatos priežiūros paslaugas.

4.3. Gydytojas anesteziologas-reanimatologas, norintis verstis praktine veikla, privalo gauti gydytojo anesteziologo- reanimatologo licenciją.

4.4. Gydytojas anesteziologas-reanimatologas turi:

4.4.1. išmanyti žmogaus fiziologiją ir patologiją, farmakologiją bei nozologiją;

4.4.2. mokėti nuskausminti, gaivinti ir taikyti intensyviąją terapiją, kaip nurodyta šios normos 8 skyriuje;

4.4.3. neaiškiais atvejais bei pablogėjus paciento sveikatai, konsultuotis su kitais specialistais, vykdyti jų nurodytą gydymo planą, išmanyti taikomų gydymo metodų parodymus, priešparodymus bei galimas komplikacijas;

4.4.4. išmanyti sveiko bei sergančio žmogaus psichologiją ir mokėti bendrauti su pacientais, jų šeimos nariais bei savo kolegomis.

4.5. Pagal šios normos nustatytas teises veikti savarankiškai ir atsakyti už savo veiksmus.

5. FUNKCIJOS

5.1. Gydytojas, turintis anesteziologo-reanimatologo licenciją, gali:

5.1.1. savarankiškai įvertinti paciento būklę;

5.1.2. konsultuoti pacientą, parengti jį anestezijai ir operacijai;

5.1.3. atlikti vietinę ir bendrąją nejautrą prieš chirurgines operacijas, akušerines, gydomąsias bei diagnostines procedūras;

5.1.4. skirti intensyviąją terapiją kritiškos būklės pacientui;

5.1.5. įvertinti gyvybines funkcijas ir koreguoti jas operacijos bei kritinės būklės metu;

5.1.6. diagnozuoti skausmo sindromą ir gydyti;

5.1.7. mokyti personalą gaivinti;

5.1.8. atlikti klinikinius ir mokslinius tyrimus, galinčius pagerinti asmens sveikatos priežiūrą;

5.1.9. informuoti chirurgą arba chirurgų grupę apie paciento būklę, prieš pradedant chirurginę intervenciją.

6. PAREIGOS

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas privalo:

6.1. Išmanyti įvairius skausmo malšinimo būdus ir chirurginių operacijų specifiką bei parinkti optimalius nuskausminimo metodus.

6.2. Užtikrinti saugią paciento būklę operacijos metu ir artimuoju pooperaciniu laikotarpiu.

6.3. Laikytis saugios anestezijos reikalavimų.

6.4. Diagnozuoti bei gydyti ūminį ir lėtinį skausmą.

6.5. Diagnozuoti ir gydyti kritines organizmo būkles bei taikyti jų prevenciją.

6.6. Nepriskirtais jo kompetencijai, taip pat neaiškiais atvejais bei negerėjant ar blogėjant paciento būklei, nedelsiant konsultuotis su atitinkamu specialistu ir spręsti tolesnio gydymo klausimą.

6.7. Kruopščiai aprašyti anestezijos ir kritinių būklių eigą ligos istorijoje bei kituose atitinkamuose medicinos dokumentuose.

6.8. Nustatyta tvarka pranešti teritoriniam visuomenės sveikatos centrui apie išaiškintą arba įtariamą ūminę apskaitomąją užkrečiamąją ligą, apsinuodijimą maistu bei profesinį apsinuodijimą.

6.9. Nustatyta tvarka pranešti policijai apie sužeidimus šaltuoju, šaunamuoju ginklu arba kitus smurtinius sužeidimus bei sužalojimus.

6.10. Pateikti privalomuosius medicinos praktikos duomenis Sveikatos apsaugos ministerijai, miesto sveikatos apsaugos skyriui, apskrities vyriausiajam gydytojui, rajono centrinei ligoninei, visuomenės sveikatos centrui ir kitoms sveikatos arba teisėtvarkos įstaigoms.

6.11. Gydant pacientus, vadovautis medicinos etika ir deontologija.

6.12. Sistemingai kelti kvalifikaciją.

7. TEISĖS

7.1. Gydytojas anesteziologas-reanimatologas gali dirbti anesteziologijos ir reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuose, greitosios medicinos pagalbos įstaigose, atitinkamo profilio licencijuotose ar akredituotose valstybinėse ar privačiose gydymo įstaigose.

7.2. Konsultuoti pacientus nuskausminimo, intensyviosios terapijos klausimais įvairaus profilio skyriuose.

7.3. Konsultuoti namuose gydomus pacientus dėl ūminio ir lėtinio skausmo.

7.4. Konsultuoti ambulatoriškai gydomus pacientus, rengiamus anestezijai ir operacijai, gydomus dėl ūminio ir lėtinio skausmo.

7.5. Reikalauti sudaryti tinkamas darbo sąlygas, užtikrinančias saugią anesteziją.

7.6. Nustatyta tvarka išrašyti receptus, mirties liudijimus bei kitus medicinos dokumentus.

7.7. Turėti gydytojo asmens spaudą.

7.8. Naudotis gydytojams nustatytomis socialinėmis, kvalifikacijos kėlimo ir podiplominių studijų garantijomis.

7.9. Iš atitinkamų gydymo įstaigų gauti informaciją, reikiamą darbui, bei medicininę informaciją apie gydomus pacientus.

7.10. Dalyvauti pasitarimuose, konferencijose, kur nagrinėjami asmens sveikatos priežiūros klausimai.

7.11. Siūlyti sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, kaip gerinti pacientų tyrimą, gydymą bei profilaktiką.

7.12. Gydant savo pacientus, bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais.

8. KOMPETENCIJA

Gydytojas anesteziologas–reanimatologas turi išmanyti ir mokėti:

8.1. Socialinės medicinos ir sveikatos priežiūros srityje:

8.1.1. sveikatos ir socialinės medicinos organizavimo pagrindus;

8.1.2. medicinos etikos ir deontologijos reikalavimus, darbo su dokumentais bei raštvedybos pagrindus;

8.1.3. medicininės statistikos pagrindus;

8.1.4. sveikatos draudimo principus bei rūšis;

8.1.5. darbo saugos reikalavimus.

8.2. Saugios anestezijos nuostatas:

8.2.1. tinkamai surinkti anamnezę;

8.2.2. sudaryti anesteziologinio paciento rengimo planą;

8.2.3. įvertinti esamos patologijos įtaką anestezijos eigai;

8.2.4. interpretuoti laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatus;

8.2.5. suskirstyti pacientus pagal fizinę būklę ir (ar) anestezijos riziką;

8.2.6. paskirti pacientui premedikaciją;

8.2.7. paaiškinti pacientui apie nuskausminimo būdą, galimas komplikacijas;

8.2.8. kai yra didelė nejautros taikymo rizika, aptarti paciento būklę su operuojančiu chirurgu ir prireikus pareikalauti papildomų tyrimų ir (ar) gydymo ir (ar) atidėti operaciją;

8.2.9. anestezijos metodiką:

8.2.9.1. anesteziologinės įrangos veikimo ir naudojimo principus,

8.2.9.2. atlikti raumenų, rektalinę, venų, kaukinę (įskaitant laringinę kaukę), intubacinę (endotrachėjinę bei endobronchinę), epidurinę, spinalinę, nervinių rezginių, nervų kamienų, infiltracinę, paviršinę gleivinės anesteziją, prireikus – derinti įvairias anestezijų rūšis,

8.2.9.3. anestezijos metu bei pooperaciniu laikotarpiu stebėti bei dinamiškai vertinti pacientų gyvybinių funkcijų rodiklius,

8.2.9.4. anestetikų, raumenų relaksantų, kitų anesteziologijoje vartojamų bei galinčių turėti įtakos anestezijos eigai vaistų klinikinę farmakologiją, tarpusavio sąveiką,

8.2.9.5. infuzinės terapijos bei kraujo ir jo komponentų vartojimo principus,

8.2.9.6. reguliuoti organizmo homeostazę.

8.3. Atlikti planinę bei skubiąją nejautrą ir išmanyti jų specifiką:

8.3.1. bendrosios chirurgijos;

8.3.2. akušerijos-ginekologijos;

8.3.3. urologijos;

8.3.4. kraujagyslių chirurgijos;

8.3.5. neurochirurgijos;

8.3.6. ortopedijos bei mikrochirurgijos;

8.3.7. kardiochirurgijos;

8.3.8. otorinolaringologijos;

8.3.9. veido ir žandikaulio chirurgijos;

8.3.10. plastinės chirurgijos;

8.3.11. oftalmologijos;

8.3.12. transplantologijos;

8.3.13. naujagimių chirurgijos;

8.3.14. vaikų chirurgijos;

8.3.15. senyvų pacientų chirurgijos;

8.3.16. torakalinės chirurgijos;

8.3.17. onkologijos;

8.3.18. ambulatorinės chirurgijos.

8.4. Pooperacinę paciento priežiūrą, įskaitant ūminio pooperacinio skausmo malšinimą.

8.5. Paliatyviosios terapijos ir lėtinio skausmo gydymo principus, mokėti juos taikyti praktiškai.

8.6. Skubiosios medicinos pagalbos principus, katastrofų mediciną.

8.7. Visų amžiaus grupių (nuo naujagimių iki senyvų žmonių) bei visų profilių pacientų reanimaciją bei intensyviąją terapiją: naudojant aparatus ir (ar) vartojant vaistus.

8.8. Intensyviąja terapija stabilizuoti ir palaikyti sutrikusias organizmo pagrindines gyvybines funkcijas – kvėpavimo, kraujotakos, medžiagų apykaitos, mokėti atlikti detoksikaciją.

8.9. Vaistų, vartojamų gaivinant bei intensyviai gydant pacientus, klinikinę farmakologiją, tarpusavio sąveiką.

8.10. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose naudojamos medicinos įrangos veikimo ir naudojimo principus.

8.11. Galimas anestezijos, reanimacijos, gyvybei pavojingų būklių, gydomų ligų bei atliktų procedūrų komplikacijas, jų profilaktikos bei gydymo principus.

8.12. Gaivinti pacientus ir skirti jiems intensyviąją terapiją:

8.12.1. ištikus klinikinei mirčiai;

8.12.2. sutrikus plaučių funkcijai ir pasireiškus kvėpavimo nepakankamumui, vaikų ir suaugusiųjų respiracinio distreso sindromui (taikyti įvairius spontaninio kvėpavimo ir dirbtinės plaučių ventiliacijos režimus bei metodus, išmanyti jų taikymo parodymus, diagnozuoti ir gydyti hemotoraksą bei pneumotoraksą);

8.12.3. sutrikus širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijai, įskaitant ūminį bei lėtinį širdies nepakankamumą, miokardo išemiją bei infarktą, patologinius arterinio kraujospūdžio pokyčius, širdies ritmo sutrikimus, embolijos komplikacijas;

8.12.4. ištikus įvairios etiologijos šokui;

8.12.5. pasireiškus sepsiui;

8.12.6. sutrikus urogenitalinės sistemos funkcijai, įskaitant ūminį bei lėtinį inkstų nepakankamumą;

8.12.7. sutrikus kepenų funkcijai;

8.12.8. sutrikus centrinės nervų sistemos funkcijai, įskaitant smegenų edemą, smegenų kraujotakos sutrikimus;

8.12.9. sutrikus virškinimo sistemos organų funkcijai;

8.12.10. sutrikus metabolizmui, elektrolitų ir vandens apykaitai;

8.12.11. sutrikus kraujo krešėjimui;

8.12.12. ištikus pavienėms ir dauginėms traumoms;

8.12.13. susirgus onkologinėmis ligomis;

8.12.14. pasireiškus dauginiam organų sistemų disfunkcijos sindromui;

8.12.15. pasireiškus pooperacinėms komplikacijoms po aukščiau išvardytų operacijų.

8.13. Nuolat stebėti anestezuojamus bei intensyviai gydomus pacientus ir vertinti šiuos rodiklius:

8.13.1. elektrokardiogramos;

8.13.2. elektroencefalogramos;

8.13.3. pulsoksimetrijos;

8.13.4. temperatūros;

8.13.5. diurezės;

8.13.6. centrinio veninio spaudimo;

8.13.7. plautinio kamieno spaudimo;

8.13.8. širdies minutinio tūrio;

8.13.9. širdies echoskopijos;

8.13.10. kvėpavimo funkcijų tyrimo rodiklių (spirometrijos, kapnometrijos, kvėpavimo dujų, įskaitant anestetikų koncentracijos);

8.13.11. kapiliarinio, veninio bei arterinio kraujo dujų sudėties, kraujo pH;

8.13.12. biochemijos bei klinikinės laboratorinių tyrimų;

8.13.13. arterinio kraujospūdžio, matuojamo neinvaziniu bei invaziniu būdu;

8.13.14. intrakranijinio spaudimo, matuojamo neinvaziniu bei invaziniu būdu;

8.13.15. neuroraumeninio bloko.

8.14. Anestezuojamiems bei intensyviai gydomiems pacientams:

8.14.1. palaikyti homeostazę, skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą;

8.14.2. taikyti infuzinę terapiją, perpilti kraują bei jo komponentus;

8.14.3. taikyti enterinį bei parenterinį maitinimą;

8.14.4. taikyti ekstrakorporinę kraujo apytaką;

8.14.5. taikyti ekstrakorporinės detoksikacijos metodus;

8.14.6. atlikti manipuliacijas, užtikrinančias kvėpavimo takų praeinamumą bei kvėpavimą (spontaninį arba dirbtinį): uždėti kaukę, įkišti orofaringinį bei nazofaringinį vamzdelį, laringinę kaukę, atlikti endotrachėjinę bei endobronchinę intubaciją, konikotomiją, tracheostomiją, pertrachėjinę deguonies srovės plaučių ventiliaciją, retrogradinę trachėjos intubaciją, fibrooptinę trachėjos ir bronchų intubaciją;

8.14.7. taikyti įvairius pirminės ir išplėstinės reanimacijos metodus;

8.14.8. atlikti elektrinę širdies defibriliaciją bei kardioversiją;

8.14.9. taikyti įvairius širdies stimuliacijos elektra metodus;

8.14.10. atlikti krūtinės ląstos drenažą;

8.14.11. punktuoti bei kateteriuoti periferines bei centrines venas;

8.14.12. kateteriuoti arterijas prieš tiesiognį arterinio kraujospūdžio matavimą;

8.14.13. kateteriuoti šlapimo pūslę;

8.14.14. zonduoti skrandį.

9. ATSAKOMYBĖ

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas už padarytas klaidas, aplaidumą ar netinkamą jam priklausančių funkcijų vykdymą, taip pat už teisių viršijimą nustatyta tvarka traukiamas drausminėn, materialinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

______________