LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL MOKYKLOS NELANKANČIŲ VAIKŲ SUGRĄŽINIMO Į MOKYKLAS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2010 m. spalio 7 d. Nr. V-1688

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 537 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 1261 „Dėl Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2010, Nr. 56-2763) 2 punktą:

1. T v i r t i n u Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programą (pridedama).

2. R e k o m e n d u o j u savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant šiuo įsakymu patvirtintą programą ir skirti iš savivaldybių biudžetų lėšų jai įgyvendinti.

Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius

_________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2010 m. spalio 7 d.

įsakymu Nr. V-1688

MOKYKLOS NELANKANČIŲ VAIKŲ SUGRĄŽINIMO Į MOKYKLAS PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programos (toliau – Programa) įgyvendinimo pradžia yra 2010 metai, pabaiga – 2011 metai.

2. Programos paskirtis – mažinti bendrojo lavinimo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose (toliau – mokyklos) pagal privalomojo švietimo programas nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių skaičių.

3. Šios programos vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios institucijos, savivaldybės, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

4. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (Žin., 2006, Nr. 17-589), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 4 d. nutarime Nr. 889 „Dėl Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 75-194; 2008, Nr. 126-4809) vartojamas sąvokas.

II. Situacijos ANALIZĖ

5. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas numato, kad savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja ir tvarko savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą ir užtikrina visų vaikų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas.

6. Iki 2009 m. rugsėjo 1 d. pagal tuo metu galiojusią Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkos aprašo redakciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 889 (Žin., 1997, Nr. 75-1946; 2008, Nr. 126-4809), į mokyklos nelankančių vaikų apskaitą pateko nuo 7 iki 16 metų vaikai, kurie pagal savivaldybių ir mokyklų duomenis turi lankyti mokyklą, bet jos nelanko. Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinėje sistemoje, sukurtoje nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. automatizuotai palyginus Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Mokinių registro duomenis apie vaikus, kaupiami, analizuojami ir nuolat atnaujinami duomenys apie kiekvienoje teritorijoje gyvenančius ir nesimokančius vaikus. Informacinėje sistemoje į apskaitą įrašomi ir mokyklos nelankantys mokiniai, kurie per mėnesį praleidžia daugiau nei pusę pamokų pagal privalomojo švietimo programas.

7. Savivaldybių duomenimis, 2004 metais mokyklos nelankė 505, 2005 metais – 631, 2006 metais – 357, 2007 metais – 259, 2008 metais – 245 vaikai. Savivaldybėse kaupiama informacija apie nesimokančius vaikus, tačiau iki 2009 m. rugsėjo 1 d. nebuvo centralizuotos mokyklos nelankančių vaikų apskaitos sistemos. 2009 metais, atliekant Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos bandymus, gauti duomenys iš savivaldybių atskleidė, kad dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių mokyklose nesimoko 239 vaikai iki 16 metų. Savivaldybių administracijų duomenimis, 7 tūkstančiai 7–16 metų vaikų yra išvykę į užsienį, oficialiai nedeklaravę išvykimo.

8. Lietuvoje atliktų tyrimų analizė rodo, kad vaikai mokyklos nelanko dėl šių priežasčių:

8.1. nesugebėjimo įsisavinti mokymosi turinio, laiku nesuteiktos švietimo pagalbos;

8.2. psichologinių asmenybės ypatumų, emocijų ir elgesio sutrikimų, konfliktiškų santykių su mokytojais ir bendraamžiais;

8.3. nepatenkinamų socialinių ekonominių mokinio ir jo šeimos sąlygų;

8.4. nepakankamos pedagogų kompetencijos dirbti su nemotyvuotais, mokyklos nelankančiais vaikais ir neigiamo mokytojų požiūrio į mokymosi sunkumų turinčius mokinius.

9. Daugelis savivaldybių ir mokyklų vykdo įvairias mokyklos nelankymo prevencijos programas, tačiau nepakanka švietimo institucijų ir programų, kurios padėtų mokyklos nelankantiems vaikams atgauti prarastą mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savimi, socialinius įgūdžius. Šalyje nėra vaikų grąžinimo į mokyklą sistemos.

10. Siekiant spręsti mokyklos nelankančių mokinių problemas ir atkreipti visuomenės dėmesį į jas, įgyvendinamos tokios priemonės:

10.1. Švietimo ir mokslo ministerija jau ketverius metus organizuoja akciją „Mokyklon? Pakeliui!“, kurios tikslas – skatinti visuomenę padėti sugrąžinti į mokyklą nesimokančius ar jos nelankančius vaikus.

10.2. Nuo 1993 metų veikia jaunimo mokyklos, skirtos praradusių mokymosi motyvaciją ir nelankančių mokyklos vaikų problemoms spręsti, tačiau jų per maža. Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. ISAK-2549 „Dėl Jaunimo mokyklų koncepcijos“ (Žin., 2006, Nr. 7-263) buvo patvirtinta Jaunimo mokyklų koncepcija.

10.3. Įgyvendinant Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001–2005 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 471 (Žin., 2001, Nr. 36-1220), daugelyje mokyklų buvo įdarbinti socialiniai pedagogai, kurių pagrindinis profesinės veiklos tikslas – laiku pastebėti, įvertinti ir spręsti vaikų mokyklos nelankymo, nesimokymo, netinkamo elgesio ir kitas problemas. 2009–2010 mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 988 socialiniai pedagogai.

10.4. Nuo 2000 metų mokyklos pradėtos aprūpinti geltonaisiais autobusais. Šiuo metu įgyvendinama Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2009–2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1052 „Dėl Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2009–2012 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 123-4676). Programos tikslas – siekti, kad kaime gyvenantys mokiniai saugiai pasiektų artimiausias mokyklas, plėtoti specialiųjų poreikių mokinių vežiojimo į mokyklą ir iš jos specialiu transportu sistemą, užtikrinant švietimo prieinamumą. 2000–2010 metais nupirkta ir apskritims bei savivaldybėms patikėjimo teise perduota 500 autobusų. Numatoma, kad, įgyvendinant Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2009–2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1052 (Žin., 2008, Nr. 123-4676), bus nupirkta dar 320 autobusų.

10.5. Diegiant Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelį, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-897 (Žin., 2003, Nr. 74-3451), įsteigtos 54 pedagoginės psichologinės tarnybos, 2009 metais jose buvo 287,65 specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo, socialinio pedagogo, gydytojo neurologo etato. Gerėja švietimo pagalbos vaikams prieinamumas, tačiau dar menka šių tarnybų materialinė, techninė, metodinė bazė, mažesnėse savivaldybėse trūksta reikiamos kvalifikacijos specialistų.

10.6. Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-1462 „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos“ (Žin., 2004, Nr. 145-5281; 2009, Nr. 44-1725) siekiama užtikrinti mokyklose saugią ir sveiką aplinką mokiniams, sudaryti tinkamas vaiko gerovės sąlygas ir šalinti mokyklos nelankymo priežastis, o mokyklose diegiama vaikų elgsenos stebėsenos kompiuterinė programa STEBIS – duomenys apie mokinių negatyvaus elgesio raišką ir raidą.

10.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3214) 8 straipsnio 1 dalies 5 punktu, minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui, kuris nuolat nesimoko ar nelanko mokyklos. Šiame įstatyme numatyta, kad viena iš vaiko minimalios priežiūros priemonių – jo įpareigojimas iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Taip siekiama, kad mažėtų nesimokančių pagal privalomojo švietimo programas vaikų, būtų organizuojamas kryptingas darbas ir teikiama švietimo pagalba vaikams, nelankantiems mokyklos ar turintiems kitų elgesio problemų.

10.8. Siekiant veiksmingai įsisavinti 2007–2013 m. programavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, skiriamas bendrajam ugdymui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257; 2010, Nr. 69-3462) buvo patvirtinta Mokyklų tobulinimo programa plius. Šios programos penkių komponentų paskirtis – spręsti mokyklos nelankymo problemą: užtikrinti tinkamą infrastruktūrą, kurti naujas mokymo programas (modulius), specialias klases darbui su nesimokančiais ar mokyklos nelankančiais vaikais, prevencijos (grąžinimo) modelius, gerinti teikiamą pagalbą mokymosi sunkumų turintiems vaikams, tobulinti pedagogų, švietimo pagalbos specialistų kompetenciją ir modernizuoti jų darbo aplinką, analizuoti problemas, taikomų programų veiksmingumą ir panašiai. Šių komponentų tikslams įgyvendinti numatyta skirti apie 78 mln. litų.

10.9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Olweus International AS 2008 m. vasario 15 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pradėta diegti viena iš veiksmingiausių smurto prevencijos programų pasaulyje – norvegų smurto programa Olweus. Ši programa skirta patyčių ir smurtinio elgesio apraiškoms mažinti, visam mokyklos personalui išmokti atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti. Programa išsiskiria tuo, kad dirbti smurto prevencijos srityje mokoma visa mokyklos bendruomenė – nuo mokyklos vadovo iki pagalbinio darbininko. 2010 metais programoje dalyvauja 90 šalies mokyklų. Taip pat įgyvendinamos ir kitos tikslinės smurto prevencijos programos „Zipio draugai“, „Second Step“ (Antras žingsnis) ir kt.

10.10. Siekiant plėtoti dvasines, intelektines ir fizines mokinio galias, ugdyti aktyvų, kūrybingą, atsakingą pilietį, įgijusį kompetencijų, būtinų sėkmingai socialinei integracijai ir mokymuisi visą gyvenimą, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 99-3848) buvo patvirtintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, kurias nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. įgyvendina visos mokyklos, vykdančios pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Atnaujintų Bendrųjų programų tikslas – atnaujinti ugdymo turinį ir orientuoti jį į bendrųjų kompetencijų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymą, ypatingą dėmesį kreipiant į mokymuisi mokytis, ugdymo individualizavimo stiprinimą, atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius suderinti dalykų turinio apimtis, atsisakant aktualumą praradusių ugdymo turinio elementų ir įtraukiant naujus, aktualius.

III. Programos TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

11. Šios programos tikslas – mažinti nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių skaičių šalyje.

12. Šios programos uždaviniai:

12.1. didinti savivaldybių atsakomybę už jų teritorijoje gyvenančių vaikų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas;

12.2. koordinuoti švietimo pagalbos teikimą, didinti jos prieinamumą;

12.3. tobulinti mokytojų ir kitų specialistų kvalifikaciją;

12.4. stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją ir didinti mokyklos bei tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybę už vaikų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas.

IV. NUMATOMI REZULTATAI IR vertinimo kriterijai

13. Įgyvendinus šią programą:

13.1. bus finansuota 200 švietimo pagalbos specialistų etatų;

13.2. kvalifikaciją tobulins 400 mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų, 60 savivaldybių atsakingų specialistų;

13.3. bus organizuoti tėvystės ugdymo mokymai, kuriuose dalyvaus 200 tėvų;

13.4. bus organizuoti mokymai mokinių savivaldos organizacijoms, kuriuose dalyvaus 200 mokinių;

13.5. bus modernizuota 54 pedagoginių-psichologinių tarnybų materialinė bazė;

13.6. bus įdiegta viena vaikų elgsenos stebėsenos programa švietimo pagalbai užtikrinti;

13.7. bus įdiegta viena Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinė sistema;

13.8. bus įsteigtos 8 švietimo pagalbą mokyklos nelankantiems vaikams teikiančios grupės;

13.9. bus modernizuotos 19 jaunimo mokyklų ugdymo bazės;

13.10. bus plėtojama interneto svetainė, informuojanti apie švietimo pagalbą šalyje;

13.11. bus parengta alternatyvaus ugdymo plėtros galimybių studija;

13.12. bus sukurta ir plėtojama interneto svetainė, skirta mokytojo kompetencijoms, reikalingoms alternatyviam ugdymui įgyvendinti, įgyti;

13.13. bus įsigyta ir švietimo įstaigoms išdalyta dešimt pavadinimų specializuotos literatūros (edukacinių knygų), skirtos mokytojo kompetencijoms, reikalingoms alternatyviam ugdymui įgyvendinti, įgyti;

13.14. bus parengtos metodinės rekomendacijos tėvams apie jų vaidmenį ir pagalbą vaikui sprendžiant vaiko patiriamus sunkumus mokykloje.

14. Nustatomi tokie šios programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai:

14.1. finansuotų švietimo pagalbos specialistų etatų skaičius;

14.2. kvalifikaciją tobulinusių mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, savivaldybių atsakingų specialistų skaičius;

14.3. tėvystės ugdymo mokymuose dalyvavusių tėvų skaičius;

14.4. mokymuose dalyvavusių mokyklos savivaldos organizacijoms atstovaujančių mokinių skaičius;

14.5. pedagoginių-psichologinių tarnybų, kurių materialinė bazė modernizuota, skaičius;

14.6. mokyklų, kuriose įdiegta vaikų elgsenos stebėsenos programa švietimo pagalbai užtikrinti, skaičius;

14.7. įdiegta Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinė sistema;

14.8. įsteigtų švietimo pagalbą mokyklos nelankantiems vaikams teikiančių grupių skaičius;

14.9. jaunimo mokyklų, kuriose modernizuota ugdymo bazė, skaičius;

14.10 plėtojamų interneto svetainių, informuojančių apie švietimo pagalbą šalyje, skaičius;

14.11. sukurtų ir plėtojamų interneto svetainių, skirtų mokytojo kompetencijoms, reikalingoms alternatyviam ugdymui įgyvendinti, skaičius;

14.12. parengtų alternatyvaus ugdymo plėtros galimybių studijų skaičius;

14.13. įsigytų ir švietimo įstaigoms išdalytų specializuotos literatūros (edukacinių knygų) pavadinimų, skirtų mokytojo kompetencijoms, reikalingoms alternatyviam ugdymui įgyvendinti, įgyti, skaičius;

14.14. parengtų metodinių rekomendacijų tėvams apie jų vaidmenį ir pagalbą vaikui sprendžiant vaiko patiriamus sunkumus mokykloje skaičius.

V. FINANSAVIMAS

15. Ši programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto Europos Sąjungos struktūrinių fondų, savivaldybių biudžetų lėšų ir kitų šaltinių.

VI. Baigiamosios nuostatos

16. Šios programos įgyvendinimo priemonių planas pateiktas priede.

17. Už šios programos įgyvendinimo koordinavimą atsako Švietimo ir mokslo ministerija.

18. Šios programos įgyvendinimo priemones vykdančios savivaldybės ir Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios institucijos – iki kiekvienų metų vasario 1 d. Švietimo ir mokslo ministerijai pateikia šios programos įgyvendinimo rezultatų ataskaitą.

19. Švietimo ir mokslo ministerija kasmet iki kovo 1 d. rengia Programos įgyvendinimo ataskaitą ir skelbia ją Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje.

_________________

Mokyklos nelankančių vaikų

sugrąžinimo į mokyklas programos

priedas

Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programos priemonIŲ PLANAS

Eil. Nr.	Uždaviniai	Priemonės	Vykdytojai	Vykdymo metai	Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų			Lėšų šaltinis
					iš viso	2010 metais	2011 metais
1	Didinti savivaldybių atsakomybę už jų teritorijoje gyvenančių vaikų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas	1.1.Tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius mokinių apskaitos organizavimo ir vaikų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimą savivaldybėse	Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ŠMM), Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau – SPPC)	2010	–	–	–	–
		1.2. Parengti Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos programinę įrangą ir įdiegti Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinę sistemą	ŠMM, SPPC, Švietimo informacinių technologijų centras (toliau – ŠITC)	2010–2011	400	100	300	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos
		1.3. Organizuoti mokymus savivaldybių specialistams, dirbantiems su  Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacine sistema	ŠMM, SPPC, ŠITC	2010–2011	10	–	10	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos
		1.4. Parengti ir patvirtinti teisės aktus dėl alternatyvaus ugdymo mokyklų (jaunimo mokyklų ir kitų) tinklo plėtros savivaldybėse	ŠMM, savivaldybės	2010–2011	–	–	–	–
		1.5. Modernizuoti jaunimo mokyklų materialinę bazę	ŠMM, Švietimo aprūpinimo centras (toliau – ŠAC)	2010–2011	8 000	2 000	6 000	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos
		1.6. Steigti ir plėtoti švietimo pagalbą mokyklos nelankantiems vaikams teikiančias grupes savivaldybėse, dienos centrus ir kitas socialinių paslaugų įstaigas, siekiant atkurti vaikų prarastą mokymosi motyvaciją ir įgūdžius, gebėjimą įsisavinti praleistą mokymosi medžiagą, padėti sėkmingai grįžti į mokyklą	Savivaldybės	2010–2011				Savivaldybių lėšos
2	Koordinuoti švietimo pagalbos teikimą, didinti jos prieinamumą	2.1. Modernizuoti savivaldybių pedagoginių-psichologinių tarnybų ir mokyklų švietimo pagalbos specialistų kabinetų materialinę bazę aprūpinant reikiama įranga ir priemonėmis	ŠMM, savivaldybės, Ugdymo plėtotės centras	2010–2011	13 000	3000	10 000	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, savivaldybių biudžetai
		2.2. Siekiant išvengti atvejų, kai specialiųjų poreikių vaikai mokyklos nelanko dėl mokymosi sunkumų, finansuoti steigiamus papildomus specialiojo pedagogo, mokytojo padėjėjo ir psichologo etatus	ŠMM, savivaldybės	2010–2011	1500	–	1 500	Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai
		2.3. Parengti ir patvirtinti dokumentą, apibrėžiantį švietimo pagalbos specialistų kabinetų materialinės-techninės bazės reikalavimus	ŠMM	2011	–	–	–	–
		2.4. Parengti alternatyvaus ugdymo plėtros galimybių studiją ir atlikti jos ekspertinį vertinimą	ŠMM, ŠAC	2010	100	100	–	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos
		2.5.Sukurti ir plėtoti interneto svetainę, skirtą mokytojams įgyti žinių, reikalingų alternatyviam ugdymui įgyvendinti	ŠMM, ŠAC	2010	10	5	5	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos
		2.6. Plėtoti interneto svetainę, informuojančią apie švietimo pagalbos sistemą Lietuvos Respublikoje	ŠMM, SPPC	2010–2011	–	–	–	–
3	Tobulinti mokytojų ir kitų specialistų kvalifikaciją	3.1. Organizuoti mokymą savivaldybių atsakingiems specialistams mokyklos nelankymo prevencijos priemonių rengimo klausimais	ŠMM, savivaldybės	2010–2011	20	10	10	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai
		3.2. Rengti prevencines atskiroms mokyklų bendruomenės grupėms programas, skirtas  mokyklos nelankymo problemoms spręsti	ŠMM, SPPC	2010–2011	300	100	200	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos
		3.3. Rengti švietimo konsultantus darbui su prevencinėmis programomis	ŠMM, SPPC	2011	150	–	150	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos
		3.4. Parengti atmintinę pedagogams apie veiksmingos prevencinės veiklos įgyvendinimą ir prevencinių programų pasirinkimo kriterijus	ŠMM, SPPC	2010	–	–	–	–
		3.5. Organizuoti renginius švietimo įstaigų administracijai ir pedagogams, skleidžiant mokyklų gerąją patirtį įgyvendinant mokyklos nelankymo prevenciją	ŠMM, SPPC, savivaldybės	2010–2011	25	10	15	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos
		3.6. Parengti ir patvirtinti Mokytojo ir Klasės vadovo pavyzdinius pareigybės aprašymus	ŠMM	2010–2011	–	–	–	–
		3.7. Aprūpinti mokyklas specialia literatūra (edukacinėmis knygomis), skirta mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams įgyti žinių, reikalingų mokyklos nelankymo prevencijai įgyvendinti	ŠMM, ŠAC	2010–2011	20	10	10	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos
4	Stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją ir didinti mokyklos bei tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybę už vaikų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas	4.1. Tobulinti teisės aktus dėl švietimo pagalbos mokiniui ir mokytojui mokykloje teikimo siekiant užtikrinti jos kokybę ir veiksmingumą	ŠMM, savivaldybės	2010–2011	–	–	–	–
		4.2. Organizuoti mokymus mokinių savivaldos organizacijoms, suteikiant joms žinių mokyklos nelankymo prevencijos įgyvendinimo klausimais	ŠMM	2011	10	–	10	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos
		4.3. Parengti metodines rekomendacijas tėvams apie jų vaidmenį ir pagalbą vaikui sprendžiant vaiko patiriamus sunkumus mokykloje	ŠMM, SPPC	2010–2011	14	7	7	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos
		4.4. Organizuoti  tėvystės ugdymo mokymus tėvams, kurių vaikai nesimoko ar nelanko mokyklos	ŠMM, SPPC	2011	20	–	20	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos
	Iš viso				23579	5342	18237

_________________