LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ POTENCIALIAI SPROGIOJE APLINKOJE, SAUGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2000 m. gruodžio 27 d. Nr. 110
Vilnius
Įgyvendindama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968) ir siekdama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe:
3. Pripažįstu netekusiais galios socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 108 (Žin., 2000, Nr. 6-169) 1, 3 ir 13 eilutėse nurodytus teisės aktus.
4. Nuostatų įgyvendinimo ir vykdymo kontrolę pavedu Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro
2000 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 110
Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų (toliau – Nuostatai) paskirtis yra nustatyti minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo reikalavimus, kurie privalo būti vykdomi dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje.
2. Nuostatai netaikomi:
2.2. sprogmenų arba chemiškai nepatvarių medžiagų gamybai, jų tvarkymui, naudojimui, saugojimui ir gabenimui;
2.3. naudingųjų iškasenų gavybos įmonėms, kurioms taikomi Minimalūs saugos ir sveikatos darbe reikalavimai išgaunant naudingąsias iškasenas (Žin., 1998, Nr. 82-2310);
2.4. kelių, vandens ir oro transporto priemonių naudojimui, kuriam taikomos atitinkamos tarptautinių susitarimų nuostatos ir kiti teisės aktai, kuriais įgyvendinami tokie susitarimai;
3. Nuostatai nustato privalomus minimalius reikalavimus, kuriuos turi įgyvendinti darbdaviai, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo sprogimo pavojaus. Darbdaviai informuoja ir konsultuoja darbuotojus bei jų atstovus apie saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje. Nuostatuose išdėstyti reikalavimai darbuotojų apsaugai nuo sprogimo pavojaus neapriboja darbdavio teisių įgyvendinti papildomas priemones, gerinančias darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą.
4. Nuostatai parengti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/92/EC dėl minimalių reikalavimų, skirtų darbuotojų, kuriems dėl sprogios aplinkos gresia potencialus pavojus, saugai ir sveikatos apsaugai gerinti.
5. Sprogi aplinka – aplinkos sąlygomis susidaręs oro ir degiųjų medžiagų, kurios yra dujų, garų, rūko arba dulkių pavidalo, mišinys, kuriam užsiliepsnojus degimas išplinta visame nesudegusiame mišinyje.
Kitos šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka sąvokas ir jų apibrėžimus, nurodytus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968).
II. DARBDAVIO PAREIGOS
6. Sprogimo prevencija ir apsauga nuo sprogimo
6.1. Siekdamas išvengti sprogimo ir nuo jo apsaugoti darbuotojus, įvertinęs sprogimo riziką, kaip nurodyta šių Nuostatų 7 punkte, darbdavys eiliškumu, kaip nustatyta 6.1.1, 6.1.2, 6.1.3 ir 6.1.4 punktuose, įgyvendina darbo pobūdį atitinkančias technines ir (arba) organizacines priemones laikydamasis šių pagrindinių principų:
6.1.2. kai dėl darbo pobūdžio įgyvendinti priemones, neleidžiančias susidaryti sprogiai aplinkai, neįmanoma, stengiasi išvengti sprogios aplinkos užsidegimo;
6.1.3. įgyvendina priemones, leidžiančias sumažinti žalingus sprogimo padarinius, jeigu sprogimas įvyktų;
6.1.4. atsižvelgiant į konkrečias sąlygas 6.1.1, 6.1.2 ir 6.1.3 punktuose nurodytos priemonės sujungiamos ir (arba) papildomos priemonėmis, neleidžiančiomis sprogimams plisti. Sistemingai ir kiekvieną kartą, kai įvyksta reikšmingas (turintis įtakos) pokytis, pavyzdžiui, pradedant naudoti naujas chemines medžiagas ar jų preparatus, pradedant naudoti naujas darbo priemones, pakeičiant technologinius procesus, priemonės turi būti peržiūrimos.
7. Sprogimo rizikos įvertinimas
7.1. Darbdavys įvertina sprogimo riziką, atsižvelgdamas į:
7.1.2. tikimybę, kad susiformuos, suaktyvės ir įsiplieks užsiliepsnojimo šaltiniai, įskaitant elektrostatines iškrovas;
8. Sprogimo rizika įvertinama visapusiškai, atsižvelgiant į 7.1.1–7.1.4 punktuose nurodytus ir kitus faktorius, darančius ar galinčius daryti įtaką sprogimo rizikai. Vertinant sprogimo riziką, įvertinamos ir darboviečių vietos (toliau – vietos), kurios angomis ar kitaip sujungtos su vietomis, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka.
9. Darbdavio veiksmai siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką
9.1. Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir apsaugoti jų sveikatą, laikydamasis šių Nuostatų 6 punkte nurodytų principų, įgyvendina priemones, kad:
9.1.1. tose vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, dėl kurios kiltų pavojus darbuotojų ar kitų asmenų saugai ir sveikatai, darbo aplinka būtų tokia, kad būtų galima saugiai dirbti;
9.1.2. darbo aplinkoje, kurioje gali susidaryti sprogi aplinka, dėl kurios kiltų pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, būtų užtikrinta atitinkama dirbančių darbuotojų priežiūra ir būtų naudojamos reikiamos apsaugos nuo sprogimo techninės priemonės, numatytos pagal rizikos įvertinimo rezultatus;
10. Darbdavių pareiga tarpusavyje koordinuoti veiksmus, darbuotojus apsaugant nuo sprogimo pavojaus
10.1. Kai toje pačioje darbovietėje yra darbuotojų iš skirtingų (kelių) įmonių, kiekvienas darbdavys organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų, esančių darbovietėje ar kitose vietose, sauga ir sveikatos apsauga, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Darbdaviai koordinuoja savo veiksmus, informuoja vienas kitą ir darbuotojus apie galimą sprogimo pavojų.
10.2. Už darbovietę atsakingas darbdavys koordinuoja visų saugos ir sveikatos apsaugos darbe priemonių, tarp jų darbuotojų apsaugos nuo sprogimo priemonių, įgyvendinimą. Darbdavio, atsakingo už darbovietę ir kitas vietas, kuriose darbuotojai dirba, vykdomas kitų darbdavių veiksmų koordinavimas neatleidžia kitų darbdavių nuo atsakomybės užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe visais su darbu susijusiais aspektais. Įmonių saugos ir sveikatos būklės pase (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnis) nurodoma priemonių, kurias darbdaviai įgyvendina siekdami darbuotojus apsaugoti nuo sprogimo pavojaus, koordinavimo tvarka.
11. Vietų, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, klasifikavimas ir žymėjimas
11.1. Darbdavys, įvertinęs naudojamas chemines medžiagas ir jų preparatus, darbo priemones, technologinius procesus bei pavojingų vietų klasifikavimo požymius pagal šių Nuostatų I priedą, klasifikuoja vietas, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, į zonas, nurodytas šių Nuostatų I priede.
11.2. Darbdavys užtikrina, kad vietose, nurodytose I priede, būtų laikomasi šių Nuostatų II priede nustatytų minimalių reikalavimų, skirtų darbuotojų, kuriems dėl potencialiai sprogios aplinkos gresia pavojus, saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti ir gerinti.
11.3. Įėjimai į vietas, kuriose gali susidaryti tokia sprogi aplinka, kad kiltų pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, pažymimi įspėjamaisiais ženklais.
11.4. Įspėjamojo ženklo, skirto vietoms, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, naudojimas nustatytas Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų (patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 11 24 įsakymo Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014) 26 punktu. Įspėjamojo ženklo forma ir jo požymiai nurodyti šių Nuostatų I priede.
12. Įmonės saugos ir sveikatos būklės pasas
12.1. Įvertinus sprogimo riziką, darbdavys užtikrina, kad būtų pildomas Įmonės saugos ir sveikatos darbe būklės pasas. Įmonės saugos ir sveikatos darbe būklės pase nurodoma:
12.1.3. kokios numatytos ir įgyvendinamos priemonės darbuotojų apsaugai nuo potencialaus sprogimo pavojaus;
12.1.5. kad darbovietė ir darbo įrenginiai, kitos darbo priemonės, įspėjamieji ženklai įrengiami, naudojami ir prižiūrimi laikantis reikalavimų, nustatytų atitinkamais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais (Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais (Žin.,1998, Nr. 44-1224), Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais (Žin., 2000, Nr. 3-88), Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatais (11.4 punktas).
12.2. Įmonės saugos ir sveikatos darbe būklės pasas pildomas prieš pradedant veiklą įmonėje, jos padaliniuose ar kitose vietose, kai gali susidaryti potencialiai sprogi aplinka. Įmonės saugos ir sveikatos darbe būklės pasas papildomas, kai darbovietėje arba darbo organizavime įvyksta esminių pokyčių (pertvarkomos darbo vietos, darbo priemonės ar technologija pakeičiamos ar patobulinamos, pakeičiamos naudojamos medžiagos ir kita).
12.3. Tais atvejais, kai priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio rizika įmonėje įvertinama pagal kitus teisės aktus, Įmonės saugos ir sveikatos būklės pase sprogimo rizikos įvertinimo rezultatai, gauti pagal šiuos Nuostatus ir kitus teisės aktus, įrašomi juos sujungiant.
12.4. Iki įmonės saugos ir sveikatos būklės paso formos ir jo pildymo tvarkos patvirtinimo sprogimo rizikos įvertinimo rezultatai pildomi darbo vietų higieninio įvertinimo kortelėse (Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277 (Žin., 1998, Nr. 95-2641), jose nurodant vietas, kuriose privalo būti įgyvendintos priemonės darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, apsaugai nuo sprogimo pavojaus.
13. Specialūs reikalavimai darbo įrangai ir darbovietėms
13.1. Potencialiai sprogioje aplinkoje naudojami darbo įrenginiai ar kitos darbo priemonės, kuriuos įmonė jau naudoja arba kurie pirmą kartą bus pradėti naudoti iki 2003 m. birželio 30 d., nuo 2003 m. birželio 30 d. turi atitikti II priedo A dalyje nustatytus minimalius reikalavimus, jei šiems įrenginiams nėra taikomi kitų teisės aktų reikalavimai arba jei kitų teisės aktų reikalavimai yra taikomi tik iš dalies.
13.2. Darbo įrenginiai ar kitos darbo priemonės, kurie yra naudojami tose vietose, kur gali susidaryti sprogi aplinka ir kuriuos įmonė pirmą kartą pradės eksploatuoti po 2003 m. birželio 30 d., nuo 2003 m. birželio 30 d. turi atitikti II priedo A ir B dalyse nustatytus minimalius reikalavimus.
13.3. Darbovietės, kuriose yra vietų, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka ir kurios pirmą kartą bus pradėtos naudoti po 2003 m. birželio 30 d., turi po 2003 m. birželio 30 d. atitikti šiuose nuostatuose nustatytus minimalius reikalavimus.
13.4. Jei darbovietės, kuriose yra vietų, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, jau yra naudojamos ir bus naudojamos iki 2003 m. birželio 30 d., praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo 2003 m. birželio 30 d. turi atitikti šiuose Nuostatuose nustatytus minimalius reikalavimus.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
14. Šie Nuostatai taikomi nuo 2001 m. sausio 1 d. Įmonės, įgyvendindamos šiuos Nuostatus, parengia priemones 13.1, 13.2, 13.3, 13.4 ir 13.5 punktams įgyvendinti.
15. Įgyvendinant šiuos nuostatus taip pat vadovaujamasi Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų sprogioje aplinkoje, techniniu reglamentu, patvirtintu ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 432 (Žin., 2000, Nr. 7-198).
_____________________
1 PRIEDAS (privalomas)
VIETŲ, KURIOSE GALI SUSIDARYTI SPROGI APLINKA, KLASIFIKAVIMAS IR ŽYMĖJIMAS
Šio priedo įvadinė pastaba
Ši klasifikavimo sistema turi būti taikoma toms vietoms, kuriose imamasi atsargumo priemonių pagal Nuostatų 6, 7, 8, 11 ir 12 punktus.
1. Vietos, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka
Vieta, kurioje gali susidaryti tokia sprogi aplinka ir dėl to gali prireikti įgyvendinti specialias atsargumo priemones konkrečių darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti, šiuose Nuostatuose yra laikoma pavojinga.
Vieta, kurioje negali susidaryti sprogi aplinka ir tokiai vietai nereikalinga taikyti specialių atsargumo priemonių, šiuose Nuostatuose laikoma nepavojinga.
Lengvai užsiliepsnojančios ir (arba) degiosios medžiagos yra medžiagos, kurios gali sudaryti sprogią aplinką, nebent jų savybių tyrimas parodo, kad susimaišiusios su oru savaime jos negali sukelti sprogimo.
2. Pavojingų vietų klasifikavimas
Pavojingos vietos į zonas skirstomos pagal sprogios aplinkos susidarymo dažnumą ir jos išsilaikymo trukmę. Pagal šį suskirstymą nustatoma, kokių priemonių reikės imtis pagal II priedo A dalį. Pavojingos vietos klasifikuojamos taip:
0 zona yra vieta, kurioje nuolatos, ilgai arba dažnai yra sprogi aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys;
1 zona yra vieta, kurioje kartais esant normaliai darbo eigai gali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys;
2 zona yra vieta, kurioje esant normaliai darbo eigai negali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys, tačiau jei tokia aplinka susidaro, ji būna labai trumpai;
20 zona yra vieta, kurioje nuolatos, ilgai arba dažnai yra sprogi aplinka, kurią sudaro ore tvyrančios degiosios dulkės ar degiųjų dulkių debesis;
21 zona yra vieta, kurioje esant normaliai darbo eigai gali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro ore esantis degiųjų dulkių debesis;
22 zona yra vieta, kurioje esant normaliai darbo eigai negali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro ore esantis degiųjų dulkių debesis, tačiau jei tokia aplinka susidaro, ji būna labai trumpai.
Pastabos:
1. Degiųjų dulkių klodai, saugojimo vietos arba krūvos turi būti laikomi bet kuriais kitais šaltiniais, galinčiais sudaryti sprogią aplinką.
2. „Normali darbo eiga“ yra tokia situacija, kai įrenginiai yra naudojami laikantis įrenginių gamintojo pateiktuose įrenginių naudojimo dokumentuose nurodytų parametrų.
3. Įėjimų į vietas ir vietų, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, žymėjimas
Įėjimai į vietas ir vietos, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, žymimi ženklu:
PASTABA: Žiūrėti „V. Ž“ Nr. 1, 57 psl.
Įspėjimas apie sprogią aplinką
Ženklo požymiai:
- lygiakraštis trikampis,
- juodos raidės geltoname fone, juodas apvadas (geltona spalva sudaro ne mažiau kaip 50 proc. ženklo paviršiaus).
______________
2 PRIEDAS (privalomas)
A. MINIMALŪS REIKALAVIMAI, SKIRTI DARBUOTOJŲ, KURIEMS DĖL SPROGIOS APLINKOS GRESIA POTENCIALUS PAVOJUS, SAUGAI IR SVEIKATOS APSAUGAI GERINTI
Šio priedo įvadinė pastaba
Šiame priede nustatyti reikalavimai taikomi:
- vietoms, kurios pagal I priedą priskiriamos prie pavojingų, visais atvejais, kai to reikia dėl darboviečių, darbo vietų, darbo įrenginių ar kitų darbo priemonių, naudojamų medžiagų ypatybių arba dėl pavojaus, kurį kelia veikla, dėl kurios yra sprogios aplinkos rizika,
- nepavojingose vietose esančiai įrangai, kurios reikia arba kuri padeda užtikrinti saugų pavojingose vietose esančių darbo įrengimų ar kitų darbo priemonių naudojimą.
1. Darbams, kuriuos atliekant gali susidaryti sprogi aplinka, taikomos tokios organizacinės priemonės:
1.1. Darbuotojų mokymas
Darbdavys turi organizuoti konkrečių asmenų, dirbančių vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, mokymą apsaugos nuo sprogimo klausimais.
1.2. Raštiškos instrukcijos darbuotojams ir leidimai dirbti
Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytais atvejais:
- vietose, kuriose gali susidaryti potencialiai sprogi aplinka, turi būti dirbama vadovaujantis nustatyta tvarka darbdavio parengtomis raštiškomis instrukcijomis,
- pavojingiems darbams ir veiklai, kuri kartu su kitais darbais gali kelti sprogimo pavojų, turi būti taikoma leidimų dirbti tokius darbus sistema.
Leidimus dirbti prieš pradedant darbą turi išduoti darbdavio paskirtas už tai atsakingas asmuo.
2. Darbams, kuriuos atliekant gali susidaryti sprogi aplinka, taikomos tokios apsaugos nuo sprogimo priemonės:
2.1. Visos bet kuriais atvejais nutekėjusios ir (arba) išsiskyrusios greitai užsiliepsnojančios dujos, taip pat garai, rūkas arba degiosios dulkės, dėl kurių gali kilti sprogimo pavojus, turi būti tinkamai nukreipti į saugią vietą ar pašalinti arba, jei to neįmanoma padaryti, kitu tinkamu būdu saugiai surinkti arba nukenksminti.
2.2. Jei sprogioje aplinkoje yra kelių rūšių greitai užsiliepsnojančių ir (arba) degiųjų dujų, garų, rūko arba dulkių, turi būti imamasi didžiausiai potencialiai rizikai šalinti taikomų apsaugos priemonių.
2.3. Įgyvendinant užsidegimo pavojaus prevencijos priemones pagal 6 punktą, būtina atsižvelgti į elektrostatines iškrovas tose vietose, kuriose darbuotojai arba darbo aplinka yra elektros krūvio laidininkai arba šaltiniai. Darbuotojus, dirbančius tokiose vietose, būtina aprūpinti atitinkamais darbo drabužiais, pasiūtais iš medžiagų, kurios nesukelia elektrostatinių iškrovų, dėl kurių gali užsiliepsnoti sprogi aplinka.
2.4. Darbo priemonės, tarp jų darbo įrenginiai, prietaisai bei apsauginės sistemos ir atitinkami jungiamieji įtaisai potencialiai sprogioje aplinkoje gali būti pradėti naudoti tik tada, kai gamintojo pateiktuose jų naudojimo dokumentuose yra nurodyta, kad juos galima saugiai naudoti sprogioje aplinkoje. Šis reikalavimas taikomas ir darbo priemonėms bei atitinkamiems jungiamiesiems įtaisams, kurie pagal Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninį reglamentą (Nuostatų 25 punktas) nelaikomi darbo priemonėmis, darbo įrenginiais arba apsauginėmis sistemomis, jei dėl paties jų prijungimo prie įrengimų gali kilti užsidegimo pavojus.
2.5. Būtina imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad darbovietė, darbo priemonės ir visi kiti atitinkami jungiamieji įtaisai, kuriuos naudoja darbuotojai, būtų suprojektuoti, sukonstruoti, surinkti, sumontuoti, prižiūrimi ir naudojami taip, kad būtų sumažinta sprogimo rizika, o jei sprogimas vis dėlto įvyksta – kad jis būtų kontroliuojamas arba būtų iki minimumo sumažintas jo plitimas toje darbovietėje ir (arba) darbo priemonėse. Darbovietėse ir vietose, kur yra potenciali sprogimo rizika, būtina imtis atitinkamų priemonių, kad būtų sumažinta dėl sprogimo fizinių padarinių darbuotojams gresianti rizika.
2.6. Sprogimo pavojaus atveju darbuotojai turi būti šviesos ir (arba) garso signalais apie tai įspėti ir jiems turi būti nurodyta nedelsiant išeiti iš pavojingos vietos prieš susidarant palankioms sprogimui sąlygoms.
2.7. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais nustatytais ir Įmonės saugos ir sveikatos būklės pase numatytais atvejais būtina įrengti ir prižiūrėti gelbėjimosi priemones siekiant užtikrinti, kad kilus pavojui darbuotojai galėtų greitai ir saugiai palikti pavojingas vietas.
2.8. Prieš pradedant pirmą kartą naudoti darbovietes ar vietas, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, turi būti visapusiškai patikrinta apsauga nuo sprogimo. Būtina sudaryti tokias sąlygas, kokių reikia apsaugai nuo sprogimo užtikrinti. Šį patikrinimą turi atlikti asmenys, kompetentingi apsaugos nuo sprogimo srityje, turintys patirtį ir (arba) to specialiai apmokyti.
2.9. Projektuojant technologinius procesus bei pagal rizikos įvertinimo rezultatus yra būtina numatyti, kad:
- tais atvejais, kai dėl elektros energijos tiekimo gedimo gali kilti papildomi pavojai, turi būti įmanoma saugiai naudoti darbo priemones ir apsauginę sistemą nepriklausomai nuo energijos tiekimo gedimo,
- turi būti įmanoma rankiniu būdu, jei tai nesukels pavojaus saugai, išjungti automatizuotuose procesuose naudojamas darbo priemones ir apsaugines sistemas, kai jų veikimas neatitinka nustatytų naudojimo sąlygų. Tokias išjungimo operacijas gali atlikti tik kompetentingi darbuotojai,
- avarinio išjungimo metu susikaupusi energija turi būti kuo greičiau ir saugiau išsklaidyta arba izoliuota, kad daugiau nekeltų pavojaus.
B. ĮRANGOS IR APSAUGINIŲ SISTEMŲ PARINKIMO KRITERIJAI
Visose vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, naudotinos darbo priemonės ir apsauginės sistemos turi būti parenkamos vadovaujantis Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techniniu reglamentu (Nuostatų 15 punktas), jeigu įvertinus sprogimo riziką nenustatyta, kad vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, turi būti naudojama kita įranga ir apsauginės sistemos.
Šių Nuostatų I priede nurodytose zonose pagal Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninį reglamentą pirmiausia turi būti naudojamos šių kategorijų darbo priemonės, jei jos tinka apsisaugoti atitinkamai nuo dujų, garų arba rūko ir (arba) dulkių:
- 0 arba 20 zonoje – 1 kategorijos darbo priemonės (įranga),
- 1 arba 21 zonoje – 1 arba 2 kategorijos darbo priemonės (įranga),
- 2 arba 22 zonoje – 1, 2 arba 3 kategorijos darbo priemonės (įranga).