LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL GYVENTOJŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMO REMONTUOJANT, REKONSTRUOJANT IR RESTAURUOJANT PASTATUS

 

1992 m. spalio 8 d. Nr. 740

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Leisti asmenims, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, panaudoti asmenines lėšas remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant gyvenamuosius namus bei negyvenamuosius namus, kuriuose yra įrengtų gyvenamųjų patalpų, taip pat negyvenamuosius namus, jeigu šie negyvenamieji namai pagal kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projektinę užduotį numatomi visiškai arba iš dalies pertvarkyti į gyvenamuosius namus.

2. Nustatyti, kad:

2.1. asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – gyventojai), lėšas šio nutarimo 1 punkte nurodytiems gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems namams (toliau vadinama – pastatai) remontuoti, rekonstruoti ir restauruoti (toliau vadinama – remontuoti, remontas) gali naudoti miestų (rajonų) valdybos, valstybinės įmonės, valstybinės akcinės įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurių balanse yra šie pastatai, butų eksploatavimo bendrijos (toliau vadinama – statytojas);

2.2. gyventojų lėšos pastatams remontuoti panaudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarime Nr. 383 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo statant gyvenamuosius namus“ (Žin., 1992, Nr. 21-626) nustatyta tvarka;

2.3. savo lėšas pastatui remontuoti gali panaudoti tiek gyventojų (neskaitant jų šeimų narių), kiek pagal projektinę užduotį yra butų remontuojamame pastate. Šių lėšų dydis turi būti proporcingas buto, kuris atitenka gyventojui po pastato remonto, bendram (naudingajam) plotui – panaudotų lėšų dalis faktiniuose pastato remonto kaštuose turi būti tokia pat, kaip šiam gyventojui atitenkančio buto bendro (naudingojo) ploto dalis suremontuoto pastato bendrame (naudingajame) plote;

2.4. gyventojų, norinčių panaudoti savo lėšas remontuojant pastatą, vardinius sąrašus pastato statytojo – remonto užsakovo teikimu tvirtina miesto (rajono) valdyba.

Statytojas, sudarydamas nurodytąjį sąrašą, turi laikytis šių nuostatų:

2.4.1. pirmiausia savo lėšas panaudoti remontuojant pastatą pasiūloma tiems gyventojams, kurie yra pagrindiniai šiame pastate esančių butų nuomininkai. Jeigu tokių gyventojų yra daugiau negu pagal pastato remonto projektą numatyta butų, pirmenybė teikiama gyventojams, turintiems teisę pagerinti buto sąlygas arba teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis. Jeigu pastatas yra jau pradėtas remontuoti gyvenamasis namas arba negyvenamasis namas, kuriame buvo įrengtų gyvenamųjų patalpų, ir dėl to iš jame esančių butų gyventojai yra perkelti laikinai gyventi į kitas gyvenamąsias patalpas, pirmiausia lėšas panaudoti remontuojant pastatą pasiūloma šiems iškeltiesiems gyventojams, jeigu jiems nesuteiktos nuolatinės gyvenamosios patalpos.

Jeigu remontuojamame pastate yra privatizuotų butų, gyventojai, kuriems gyvenamosios patalpos (butai) šiame pastate priklauso nuosavybės teise, tokių patalpų (butų) remonto išlaidas apmoka iš savo lėšų pagal statytojo pateiktą sąskaitą, tačiau tik tuo atveju, jeigu su jais iki remonto darbų pradžios statytojas buvo sudaręs remonto darbų sutartį. Buto savininkas privalo pasirašyti tokią sutartį tik tuo atveju, kai remontuojamos pastato bendrojo naudojimo patalpos, inžinerinės sistemos ar konstrukcijos. Visais kitais atvejais buto savininkas jam priklausantį butą gali remontuoti iš savo lėšų ir savo jėgomis, tačiau privalo įsipareigoti, kad jo buto remontas bus baigtas kartu su viso pastato remontu, o remonto darbų apimtis bus ne mažesnė negu nustatyta pagal pastato remonto projektinę užduotį. Butų savininkai, neįvykdę savo įsipareigojimų arba atsisakę prisiimti šiuos įsipareigojimus, traukiami atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus – kaip asmenys, pažeidę Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdines taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 28-765);

2.4.2. jeigu pirmenybės teisę turinčių 2.4.1 punkte nurodytų gyventojų yra mažiau negu remontuojamame pastate numatoma įrengti butų, panaudoti lėšas remontuojant šį pastatą pasiūloma gyventojams, turintiems teisę buto sąlygoms pagerinti arba teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir dirbantiems statytojo įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) arba išėjusiems į pensiją iš šios įmonės (įstaigos, organizacijos);

2.4.3. jeigu 2.4.1 ir 2.4.2 punktuose nurodytų gyventojų yra mažiau negu remontuojamame pastate numatoma įrengti butų, panaudoti lėšas remontuojant šį pastatą pasiūloma gyventojams, kurių vardinį sąrašą pateikia miesto (rajono) valdyba;

2.5. jeigu 2.4.1–2.4.3 punktuose nurodytų gyventojų, norinčių panaudoti savo lėšas pastatui remontuoti, yra mažiau negu pastate pagal projektinę užduotį numatyta įrengti butų, trūkstamą pastato remonto kaštų dalį gali padengti Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės (išskyrus investicines akcines bendroves), laimėjusios specialų konkursą pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos bei Finansų ministerijos parengtus ir patvirtintus šių konkursų tipinius nuostatus.

Pagrindinės specialaus konkurso sąlygos yra šios:

2.5.1. konkursą, miesto (rajono) valdybai leidus, organizuoja statytojas;

2.5.2. konkurso dalyviais gali būti tik nustatytąja tvarka įsteigtos ir įregistruotos įmonės, jeigu jų buveinės yra tame pat mieste (rajone), kurio teritorijoje yra remontuojamas pastatas;

2.5.3. konkurso laimėtojas įgyja teisę panaudoti savo atsiskaitomojoje sąskaitoje turimas lėšas tam tikram butų skaičiui pastate remontuoti;

2.5.4. konkurso dalyvių registracijos mokestis turi būti tokio dydžio, kad būtų visiškai padengtos konkurso organizavimo ir vykdymo išlaidos;

2.5.5. pradinė kaina, už kurią konkurso tvarka parduodama teisė panaudoti pinigines lėšas butui pastate remontuoti, turi būti ne mažesnė kaip šio buto kaina, apskaičiuota vadovaujantis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309. Statytojas gali pradinę kainą padidinti, bet ne daugiau kaip 100 kartų;

2.5.6. konkurso laimėtojas pastatui remontuoti gali panaudoti tik tiek lėšų, kiek jų būtina remonto kaštams padengti pagal atitinkamą butų skaičių.

Lėšos, gautos iš konkurso laimėtojų, pervedamos į statytojo atsiskaitomąją sąskaitą ir gali būti panaudojamos tik išlaidoms, susijusioms su pastato remontu, padengti. Likutis, kuris susidaro, kai iš konkurso laimėtojų pervestų sumų išskaitomos (atimamos) išlaidos, susijusios su pastato remontu, pervedamas į Lietuvos valstybės ir vietos savivaldybės paramos fondus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka šiuo santykiu: 70 procentų – į Lietuvos valstybės paramos fondą, 30 procentų – į vietos savivaldybės paramos fondą;

2.5.7. konkurso laimėtojui butai suremontuotame pastate atitenka tokiomis pat teisėmis, kaip ir gyventojui, panaudojusiam savo lėšas remontuojant pastatą;

2.6. gyventojų, nurodytų 2.4.1–2.4.3 punktuose, norinčių panaudoti savo lėšas remontuojant pastatus, ir konkurso laimėtojų sąrašai sudaromi 2 egzemplioriais ir saugomi kaip griežtos apskaitos dokumentai. Miesto (rajono) valdybai patvirtinus šiuos sąrašus, statytojas su kiekvienu į sąrašą įtrauktu gyventoju sudaro Statybos ir urbanistikos ministerijos kartu su Teisingumo ministerija parengtos ir patvirtintos tipinės formos sutartį dėl šio gyventojo lėšų panaudojimo remontuojant pastatą ir buto suremontuotame pastate suteikimo (perdavimo, pardavimo) sąlygų. Tokia pat sutartis sudaroma ir su įmone, laimėjusia 2.5 punkte nurodytą konkursą;

2.7. gyventojams – gyvenamųjų patalpų remonto dalyviams, sumokėjusiems atitinkamo patalpų ploto likutinę vertę (ši sąlyga netaikoma butų savininkams) bei jų remonto išlaidas ir įvykdžiusiems visas kitas su statytoju sudarytos sutarties sąlygas, šios patalpos po remonto perduodamos jų privačion nuosavybėn;

2.8. remontuojamame pastate esančių ir nenumatytų pagal projektinę užduotį pertvarkyti į gyvenamąsias patalpas negyvenamųjų patalpų remonto kaštus padengia šių negyvenamųjų patalpų statytojas. Jeigu negyvenamosios patalpos yra nustatytąja tvarka išnuomotos, jų remonto kaštus padengia nuomininkai nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis. Jeigu nuomos sutartyje tokios sąlygos nebuvo aptartos, nuomotojas (statytojas) ir nuomininkas sudaro išnuomotų negyvenamųjų patalpų remonto darbų sutartį.

Statytojas, neturintis lėšų neišnuomotų negyvenamųjų patalpų remonto išlaidoms padengti, steigėjui leidus, gali skelbti konkursą įgyti teisę šių patalpų remontui panaudoti įmonių arba gyventojų lėšas. Tokio konkurso sąlygose turi būti nurodyta, kad konkurso laimėtojas įgyja teisę 5 metus (jeigu konkurso laimėtojas pageidauja – trumpiau) išsinuomoti šias suremontuotas patalpas lengvatinėmis sąlygomis (už nuomos mokestį, ne didesnį kaip mokestis už valstybinį kapitalą) su pirmenybės teise pratęsti nuomos sutartį dar 5 metams.

3. Įpareigoti iki 1992 m. spalio 30 dienos:

3.1. Statybos ir urbanistikos ministeriją bei Finansų ministeriją parengti ir patvirtinti šio nutarimo 2.5 punkte nurodyto konkurso tipinius nuostatus;

3.2. Statybos ir urbanistikos ministeriją bei Teisingumo ministeriją parengti ir patvirtinti šio nutarimo 2.6 punkte nurodytos sutarties tipinę formą, numatant sąlygas, kurias įvykdę gyventojai įgyja nuosavybės teisę į jiems atitekusį (perduotą) butą suremontuotame pastate.

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALEKSANDRAS ABIŠALA