LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR VYRIAUSYBĖS VADOVŲ, SEIMO NARIŲ, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ BEI ORGANIZACIJŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO PAGRINDŲ

Į S T A T Y M A S

1996 m. spalio 9 d. Nr. I-1581

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato bendrą Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės valdžios ir valdymo, teisminės valdžios institucijų bei visų kitų iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš nebiudžetinių lėšų, Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės sprendimais įsteigtų valstybės fondų finansuojamų įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko vadovų, pareigūnų, specialistų, tarnautojų ir darbininkų (toliau – valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų) pareigybių (darbo) vertinimo, tarifikavimo ir apmokėjimo sistemą, atsižvelgiant į darbo sudėtingumą, socialinę reikšmę, atsakomybę, darbo sąlygas ir kitus veiksnius, taip pat darbuotojų kvalifikaciją ir darbo rezultatus.

2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

1. Darbo užmokestis – darbo įvertinimas pinigais – pareiginė alga (tarnybinė alga, mėnesinė alga), priemokos, priedai bei premijos.

2. Pareiginė alga (tarnybinė alga, mėnesinė alga) – fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas (darbo vietoje) per mėnesį, kai yra normalios darbo sąlygos.

3. Tarifinis atlygis (valandinis, dienos) – fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas (darbo vietoje) per valandą, dieną, kai yra normalios darbo sąlygos.

4. Priemokos – kompensacinės išmokos, tiesiogiai susijusios su darbo sąlygomis (jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, darbas nakties metu, viršvalandžiai ir kitais įstatymų, teisės aktų numatytais atvejais), papildomų funkcijų (darbų, pareigų) atlikimu.

5. Priedai – papildomos išmokos, numatytos įstatymų, kitų teisės aktų už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją (už kategorijas, laipsnius, rangus ir pan.).

6. Premija – materialinė paskata už labai gerą darbą, svarbių ir skubių užduočių vykdymą ar ypač reikšmingą įstaigai, organizacijai veiklą.

3 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šio įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos pagal 13 straipsnio nuostatas taikomos

1) Seimo vadovybei ir Seimo nariams, Seimo kanceliarijos darbuotojams;

2) Respublikos Prezidentui, Prezidentūros ir Prezidentūros kanceliarijos darbuotojams;

3) Seimui ir Respublikos Prezidentui (Prezidentūrai) atskaitingų valstybės įstaigų darbuotojams;

4) Konstitucinio Teismo darbuotojams;

5) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų, apylinkių teismų, Ūkinio teismo, Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir prokuratūrų prie apygardų bei apylinkių teismų darbuotojams;

6) Vyriausybės nariams ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams;

7) Lietuvos banko darbuotojams;

8) ministerijų, Vyriausybės įstaigų (departamentų, tarnybų, inspekcijų) bei joms pavaldžių valstybės įstaigų darbuotojams;

9) teisėtvarkos institucijų (Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos sistemų, Valstybės saugumo departamento) darbuotojams, kariuomenės kariams (išskyrus būtinosios tarnybos karius);

10) apskričių valdytojų administracijos darbuotojams;

11) Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų darbuotojams;

12) savivaldybių darbuotojams;

13) kitų iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės fondų ir iš nebiudžetinių lėšų finansuojamų infrastruktūros šakų – mokslo ir studijų institucijų, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, kultūros, meno, sporto, poilsio bei kitų įstaigų ir organizacijų darbuotojams;

14) valstybės valdžios ir valdymo institucijų (šio straipsnio 1 dalies 1-12 punktai) struktūrose esančių aptarnaujančių organizacijų (padalinių), nevykdančių valstybės valdžios ir valdymo funkcijų, darbuotojams.

2. Šio įstatymo nustatyta darbo apmokėjimo sistema Vyriausybės patvirtinta tvarka taikoma:

1) valstybės ir savivaldybių įmonių, kurių gaminamos produkcijos kainų ir teikiamų paslaugų tarifų dydžius reguliuoja steigėjai – Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės institucijos, savivaldybės ar jų įgaliotos pavaldžios institucijos, administracijos darbuotojams;

2) ne pelno organizacijų, įsteigtų Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, savivaldybių bei kitų valstybės įstaigų sprendimais, darbuotojams.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įmonių ir organizacijų kolektyvinėse, jų nesant – darbo sutartyse gali būti numatomas papildomas apmokėjimas pagal darbo rezultatus.

ANTRASIS SKIRSNIS

DARBŲ (PAREIGYBIŲ) VERTINIMAS IR TARIFIKAVIMAS

4 straipsnis. Darbų (pareigybių) vertinimas

Valstybės ir savivaldybių įstaigose bei organizacijose visi darbai (pareigybės) vertinami pagal Darbų (pareigybių) vertinimo sistemą (1 priedėlis).

5 straipsnis. Darbų (pareigybių) tarifikavimas

1. Valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų visi darbai (pareigybės) skirstomi į trisdešimt tarifinių grupių: I – žemiausia, XXX – aukščiausia.

2. Kiekvienam darbui (pareigybei) pagal Darbų (pareigybių) vertinimo sistemą nustatomi balai (arba jų ribos – minimalus ir maksimalus dydis), pagal kuriuos darbas (pareigybė) priskiriamas tarifinei grupei (arba grupėms) (2 priedėlis).

3. Aukščiausios – XXX tarifinės grupės darbas vertinamas koeficientu 15. Tai reiškia, kad šis darbas yra tiek kartų svaresnis (daugiau apmokamas) už mažiausio sudėtingumo – I tarifinės grupės darbą (3 priedėlis).

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ BEI ORGANIZACIJŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

6 straipsnis. Tarifinių grupių nustatymo tvarka

1. Konkrečių darbų (pareigybių) tarifines grupes nustato:

1) valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, Konstitucinio Teismo, valstybės valdžios ir valdymo, teisminės valdžios institucijų bei prokuratūros vadovų, taip pat teisėjų, Seimo kontrolierių, Prezidento, Seimo ir Vyriausybės patarėjų pareigybių – šio įstatymo 8 straipsnis;

2) visų valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų (šio įstatymo 3 straipsnis) kitų darbų (pareigybių), nenurodytų šio įstatymo 8 straipsnyje, – Vyriausybė sprendimais, priimtais vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo“. Valstybės įstaigų bei organizacijų, pavaldžių (atskaitingų) Seimui ar Respublikos Prezidentui, darbų (pareigybių) tarifinės grupės tvirtinamos bendru nutarimu arba suderinus atitinkamai su Seimo valdyba arba Prezidentūros kanceliarijos vadovu, o savivaldybių bei jiems pavaldžių (atskaitingų) įstaigų ir organizacijų – suderinus su Respublikine savivaldybių asociacija.

2. Steigiant naują valstybės ar savivaldybės įstaigą (organizaciją), darbų (pareigybių) tarifinės grupės nustatomos vadovaujantis šiuo įstatymu. Įstaigos (organizacijos) vadovo pareigybės tarifinė grupė, atsižvelgiant į analogiškų darbų (pareigybių) galiojančias tarifines grupes, nurodoma atitinkamame teisės akte (įstatyme, Prezidento dekrete, Seimo ar Vyriausybės nutarime, savivaldybės tarybos ar valdybos sprendime), kuriuo įteisinama naujai steigiama valstybės ar savivaldybės įstaiga (organizacija).

7 straipsnis. Kvalifikacinės kategorijos

1. Kvalifikacinės kategorijos taikomos konkretaus darbuotojo kvalifikacijai, sugebėjimams ir įgūdžiams įvertinti. Kiekvienoje (nuo II iki XXV) tarifinėje grupėje nustatomos trys kvalifikacinės kategorijos: pirma – žemiausia, antra – vidutinė, trečia – aukščiausia.

2. Antra ir trečia kvalifikacinės kategorijos darbuotojams suteikiamos atestavimo būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Suteikus antrą kvalifikacinę kategoriją, mokamas 10 procentų pareiginės algos (atlygio) priedas, suteikus trečią kvalifikacinę kategoriją – 15 procentų priedas, palyginti su pirmos kvalifikacinės kategorijos pareigine alga (atlygiu).

3. Kvalifikacinės kategorijos nenustatomos valstybės ir Vyriausybės vadovams, Seimo ir Vyriausybės nariams, Seimui, Prezidentui (Prezidentūrai) ir Vyriausybei atskaitingų (pavaldžių) valstybės įstaigų vadovams bei apskričių valdytojams ir miestų bei rajonų merams, taip pat pareigūnams, kuriems už suteiktus karinius, tarnybos, pareigūnų laipsnius ar diplomatinius rangus šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka mokami priedai .

8 straipsnis. Valstybės valdžios ir valdymo bei teisminės valdžios institucijų pagrindinių pareigybių tarifinės grupės

1. Nustatomos valstybės valdžios ir valdymo bei teisminės valdžios institucijų šių pareigybių tarifinės grupės:

1) Respublikos Prezidentas                                         XXX

2) Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas               XXIX

3) Seimo Pirmininko pavaduotojai                              XXVII

4) Seimo kancleris                                                       XXVII

5) Seimo komitetų pirmininkai                                    XXVI

6) Seimo frakcijų seniūnai                                           XXV-XXVI

7) Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojai,

Seimo pakomitečių ir komisijų pirmininkai                 XXV

8) Seimo frakcijų seniūnų pavaduotojai                      XXIV-XXV

9) kiti Seimo nariai                                                      XXIII

10) Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas        XXIX

11) Lietuvos Respublikos ministrai,                            XXVI

tarp jų – Seimo nariai ministrai                                    XXVII

12) Konstitucinio Teismo:

pirmininkas                                                                  XXVIII

teisėjai                                                                         XXV

13) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo:

pirmininkas                                                                  XXVII

skyrių pirmininkai                                                        XXV

teisėjai                                                                         XXIV

14) Lietuvos apeliacinio teismo:

pirmininkas                                                                  XXV

skyrių pirmininkai                                                        XXIII

teisėjai                                                                         XXII

15) Apygardos teismo:

pirmininkas                                                                  XXIII

skyrių pirmininkai                                                        XXI

teisėjai                                                                         XX

16) Ūkinio, apylinkės teismo:

pirmininkas                                                                  XXI

pirmininko pavaduotojas                                             XX

teisėjai                                                                         XIX

17) Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo:

generalinis prokuroras                                                 XXVI

generalinio prokuroro pavaduotojai                            XXV

18) apygardų vyriausieji prokurorai                            XXIII

19) apylinkių vyriausieji prokurorai                             XXI

20) miestų, rajonų merai                                              XVIII–XXIII

21) Vyriausybės atstovai apskrityse                            XVIII–XXI

22) apskričių valdytojai                                               XXII–XXV

23) Lietuvos banko valdybos pirmininkas                  XXVIII

24) valstybės kontrolierius                                          XXVIII

25) valstybės kontrolieriaus pavaduotojai                   XXVI

26) Vyriausiosios rinkimų

komisijos pirmininkas                                                  XX

27) Seimo kontrolierių įstaigos:

vadovas                                                                       XXII

kontrolieriai                                                                 XX

28) Lietuvos Respublikos kariuomenės:

vadas                                                                           XXV

vado pavaduotojas                                                      XXIII

atskirų kariuomenės rūšių vadai                                  XXII

ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius                XXII

29) Valstybės saugumo departamento

generalinis direktorius                                                 XXVI

30) Lietuvos Respublikos nepaprastieji ir

įgaliotieji ambasadoriai                                                XXIV

31) Seimui, Respublikos Prezidentui (Prezidentūrai) pavaldžių (atskaitingų) bei Vyriausybės ir prie ministerijų, departamentų (joms pavaldžių) esančių, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų įstaigų vadovai:

vykdančių kontrolės funkcijas                                    XIX–XXVI

kitų įstaigų                                                                   XVII–XXIV

32) Seimo kanceliarijos vadovas                                 XXII

33) Prezidentūros kanceliarijos vadovas                     XXII

34) Vyriausybės sekretorius                                        XXIII

35) ministerijų sekretoriai                                            XXII

36) Seimo Pirmininko, komitetų ir

komisijų patarėjai                                                        XVII–XIX

37) Respublikos Prezidento patarėjai                          XVIII–XX

38) Vyriausybės patarėjai                                            XVIII–XIX

39) Seimo narių padėjėjai-sekretoriai                          XV

2. Pareigybių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 6, 8, 20, 21, 22, 31, 36, 37 ir 38 punktuose, konkrečias tarifines grupes nustato vadovaujančioji institucija arba valstybės įstaigos vadovas.

9 straipsnis. Tarifiniai koeficientai

1. Tarifines grupes atitinkantys tarifiniai koeficientai nustatyti šio įstatymo 3 priedėlyje.

2. Tarifinio koeficiento vieneto (1,0 ) vertė litais ir centais lygi valstybės patvirtintam minimaliam darbo užmokesčiui: pareiginės algos tarifinio koeficiento vieneto (1,0) vertė lygi minimalios mėnesinės algos dydžiui, o valandinio atlygio tarifinio koeficiento vieneto (1,0) vertė lygi minimalaus valandinio atlygio dydžiui.

3. Seimas, tvirtindamas metinį biudžetą, pagal Vyriausybės siūlymus numato lėšas, reikalingas minimaliam darbo užmokesčio dydžiui indeksuoti Gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka bei valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

10 straipsnis. Pareiginės algos ir valandinio atlygio nustatymas

Pareiginė alga (valandinis atlygis) nustatoma atitinkamos tarifinės grupės pirmos kvalifikacinės kategorijos tarifinį koeficientą (3 priedėlis) padauginus iš minimalios mėnesinės algos (minimalaus valandinio atlygio) dydžio. Mažesnė kaip 1000 Lt pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis lito tikslumu, o didesnė kaip 1000 Lt – suapvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5. Valandiniai (dieniniai) atlygiai suapvalinami cento tikslumu.

11 straipsnis. Priemokų, priedų, premijų, kitų išmokų nustatymas bei mokėjimas

Valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojams nustatomos ir mokamos:

1) priemokos (didesnis apmokėjimas), numatytos Darbo apmokėjimo įstatymo, t.y. už darbą kenksmingomis ir labai kenksmingomis sąlygomis, už viršvalandinį darbą, už darbą nakties metu, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, bei Žmonių saugos darbe įstatymo numatytos priemokos už pavojingus darbus mokamos Vyriausybės patvirtinta tvarka. Šios priemokos (didesnis apmokėjimas) nemokamos šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytas pareigas einantiems asmenims. Šiame punkte minėtos darbo sąlygos įvertinamos nustatant pareigybių tarifinę grupę;

2) priedai už karinius, vidaus tarnybos ar pareigūno laipsnius mokami taikant šio įstatymo 4 priedėlyje nurodytus koeficientus kariuomenės kariams, krašto apsaugos bei vidaus tarnybos ir valstybės saugumo, prokuratūros bei muitinės pareigūnams, kuriems įstatymų nustatyta tvarka suteikiamas karinis, vidaus tarnybos ar pareigūno laipsnis;

3) priedai už diplomatinius rangus mokami taikant šio įstatymo 5 priedėlyje nurodytus koeficientus valstybės valdžios ir valdymo institucijų darbuotojams, dirbantiems diplomatinį darbą ir kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra suteiktas diplomatinis rangas;

4) papildomas darbo užmokestis Lietuvos valstybės institucijų darbuotojams, nuolat dirbantiems užsienyje Lietuvos Respublikos diplomatinėse ir kitose atstovybėse, mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiais, atsižvelgiant į pragyvenimo kaštus atitinkamose šalyse;

5) Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, miestų, rajonų merams ir merų pavaduotojams, išrinktiems antrai kadencijai, mokamas 10 procentų dydžio pareiginės algos priedas; išrinktiems trečiai ir tolesnėms kadencijoms – 20 procentų pareiginės algos priedas. Kadencijos skaičiuojamos nuo rinkimų, įvykusių po 1990 m. kovo 11 d. Kitiems valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojams už darbo (tarnybos) stažą (ištarnautus metus), išskyrus einančiuosius I tarifinės grupės pareigas (dirbančius darbus), mokami priedai pagal šias nuostatas:

a) kai darbo (tarnybos) stažas yra nuo 2 iki 5 metų – 5 procentų pareiginės algos priedas;

b) kai darbo (tarnybos) stažas yra didesnis, kaip 5 metų – priedas didinamas kasmet po 1 procentą, tačiau visa priedo suma neturi būti didesnė kaip 20 procentų;

c) į darbo (tarnybos) stažą (ištarnautus metus) skaičiuojamas darbo (tarnybos) toje pačioje ir kitose įstaigose, organizacijose, taip pat įmonėse laikas einant pareigas (dirbant darbą), turinčias teigiamos įtakos darbuotojo profesionalumui ir kvalifikacijai. Darbo stažas skaičiuojamas nuo 1990 m. kovo 11 d. Konkrečią darbo (tarnybos) stažo (ištarnautų metų) skaičiavimo tvarką ir ypatumus skirtingų kategorijų ar institucijų (įstaigų) darbuotojams nustato Vyriausybė;

6) už laikinai nesančių darbuotojų pareigų ėjimą, darbų ar papildomų funkcijų atlikimą, kai yra darbuotojo raštiškas sutikimas (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis), Vyriausybės patvirtinta tvarka mokamos iki 50 procentų pareigoms (darbo vietai), kurias pavedama eiti, nustatytos algos (valandinio atlygio) dydžio priemokos;

7) premijos už labai gerą darbą, svarbių ir skubių užduočių vykdymą bei ypač reikšmingą įstaigai ar organizacijai veiklą, vienkartinės skatinamosios išmokos asmeninių ir valstybės švenčių proga, taip pat vienkartinės materialinės pašalpos esant sunkiai materialinei padėčiai gali būti mokamos darbuotojams tik iš įstaigos, organizacijos darbo užmokesčio fondo Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiems tikslams per metus galima panaudoti ne daugiau kaip ketvirtadalį planinio metinio darbo užmokesčio fondo (įskaitant darbo apmokėjimui skirtas nebiudžetines lėšas).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. liepos 1 d.

13 straipsnis. Įstatymo taikymo tvarka

1. Respublikos Prezidentui 1993-1998 m. kadencijos laikotarpiu taikomos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo patvirtintos darbo apmokėjimo sąlygos.

2. Šis įstatymas laikinai netaikomas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių teismų bei ūkinio teismo teisėjams, Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir prokuratūrų prie apygardų ir apylinkių teismų pareigūnams, Seimo kontrolieriams, Valstybės saugumo departamento bei pavaldžių įstaigų pareigūnams, Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos sistemų (tarp jų ir kariuomenių) pareigūnams bei kariams, Valstybės kontrolės pareigūnams, taip pat Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Revizijų departamento prie Finansų ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybės atominės energetikos saugos inspekcijos vadovams ir darbuotojams, vykdantiems šioms įstaigoms teisės aktų nustatytas funkcijas. Jiems įstatymas įsigalios 1998-1999 metais, Seimui priėmus atitinkamus įstatymus, kai šio įstatymo nustatyti apmokėjimo dydžiai pasieks šių įstaigų vadovų, teisėjų, pareigūnų, karių ir darbuotojų iki 1997 m. liepos 1 d. esamus darbo apmokėjimo dydžius. Iki tol šių įstaigų vadovams, teisėjams, pareigūnams, kariams ir darbuotojams taikoma iki 1997 m. liepos 1 d. galiojanti darbo (tarnybos) apmokėjimo tvarka. Teisės aktų šioms pareigybėms nustatyti pareiginių algų bei atlygių, priedų ir priemokų dydžiai nedidinami ir neindeksuojami (išskyrus būtinosios tarnybos kariams), taip pat nedidinamas jų darbo užmokesčio fondas (išskyrus atvejus, kai vadovaujantis teisės aktų patvirtintais normatyvais ir tvarka didinamas etatų skaičius). Pareigybių, kurioms laikinai netaikoma šio įstatymo nustatyta darbo apmokėjimo tvarka, sąrašus tvirtina šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovai.

3. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostata laikinai, tačiau ne ilgiau kaip dvejus metus, iki Seimo atskiro nutarimo, netaikoma. Tais atvejais, kai Vyriausybės teikimu Seimo nustatyta tarifinio koeficiento vieneto (1,0) vertė yra mažesnė už patvirtintą minimalią mėnesinę algą (minimalų valandinį atlygį), Vyriausybė nustato kompensacinių priemokų dydžius ir mokėjimo tvarką. Aukštesnės tarifinės grupės pareiginė alga (valandinis atlygis), apskaičiuota pirmai kvalifikacinei kategorijai šio įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka, kartu su kompensacine priemoka turi 5 procentais viršyti žemesnės tarifinės grupės pareiginės algos (valandinio atlygio) ir kompensacinės priemokos sumą. Visi teisės aktuose numatyti priedai, priemokos bei didesnis apmokėjimas skaičiuojami imant pareiginės algos (tarifinio atlygio) ir kompensacinės priemokos bendrą sumą. Seimo nustatyta tarifinio koeficiento vieneto (1,0) vertė taip pat taikoma šio įstatymo 10 straipsnyje bei 11 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytiems dydžiams apskaičiuoti.

4. Priedai už kvalifikacines kategorijas, numatyti šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, mokami nuo 1997 m. spalio 1 d.

5. Priedai, numatyti šio įstatymo 11 straipsnio 5 punkte, mokami nuo 1998 m. sausio 1 d.

6. Jeigu pagal šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką darbuotojo darbo užmokestis tampa mažesnis negu buvo paskutinį mėnesį iki šio įstatymo taikymo, šešis mėnesius nuo Įstatymo taikymo dienos jam mokamas darbo užmokesčio skirtumas. Ši nuostata taip pat taikoma darbdavio iniciatyva perkėlus darbuotoją į kitą darbą (kitas pareigas). Nustatant darbo užmokesčio skirtumą, į naują darbuotojo darbo užmokestį turi būti įtraukiama pareiginė alga kartu su priedais ir priemokomis, numatytais šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 punktuose ir 13 straipsnio 3 dalyje. Iki Įstatymo taikymo buvusį darbo užmokestį sudaro pareiginė alga kartu su personaliniais priedais, atlygiu (priedu) už karinį, vidaus tarnybos ar pareigūno laipsnį, diplomatinį rangą, priedais (priemokomis) už kvalifikacinę kategoriją, už ištarnautus metus, už aukštą kvalifikaciją, mokslo ir studijų institucijų mokslo ir pedagoginiams darbuotojams už vadovo pareigas, taip pat už pedagoginį kūrybinį ir mokslinį kūrybinį aktyvumą bei kitais priedais (priemokomis), nustatytais norminiuose teisės aktuose, išskyrus priemokas (didesnį apmokėjimą), kurios yra numatytos Darbo apmokėjimo bei Žmonių saugos darbe įstatymuose (šio įstatymo 11 straipsnio 1 punktas).

14 straipsnis. Darbo ginčų sprendimas

Individualūs darbo ginčai dėl šio įstatymo pažeidimų sprendžiami teismuose, o kolektyviniai – Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________

Lietuvos Respublikos

1996 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. I-1581

1 priedėlis

DARBŲ (PAREIGYBIŲ) VERTINIMO SISTEMA

Darbų (pareigybių) vertinimo sistema parengta naudojantis analitiniu darbų vertinimo metodu, kurio pagrindas – Tarptautinės darbo organizacijos priimta Ženevos schema, modifikuota atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį kuriant vienodas apmokėjimo sistemas bei valstybės ir savivaldybių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo ypatumus.

1. Darbai ir pareigybės vertinami pagal Darbų (pareigybių) vertinimo schemą (šio priedėlio 1 lentelė). Vertinimo schemoje nustatyti 4 bendrieji veiksniai, kiekvienam jų numačius maksimaliai galimą vertę balais ir procentais:

1. Darbo sudėtingumas                       450 balų arba 45%

2. Socialinė reikšmė                             220 balų arba 22%

3. Atsakomybė                                    180 balų arba 18%

4. Darbo sunkumas ir sąlygos              150 balų arba 15%

________________________

1000 balų arba 100%

2. Kiekvienas bendrasis veiksnys susideda iš vienetinių veiksnių, kurių vertę lemia darbo reikalavimai ir juos atitinkantys balai didėjančia tvarka. Pavyzdžiui, bendrasis veiksnys „Socialinė reikšmė“ susideda iš dviejų vienetinių veiksnių: paskyrimo į darbo vietą (pareigas) tvarkos ir darbo reikšmės. Dirbant pagal darbo sutartį, suteikiami 5 balai, o Vyriausybės paskyrimu – 40 balų.

3. Vienetinių veiksnių naudojimo tvarka.

3.1. „Išsimokslinimas“ apibūdina žinių, reikalingų ir pakankamų konkrečiam darbui atlikti, lygį. Nustatant išsimokslinimo lygį, reikia atsižvelgti į tai, kad išsimokslinimas atitiktų atliekamo darbo (profesijos, pareigybės) specifiką.

3.2. „Profesinė patirtis“ apibūdina, kokia profesinė patirtis būtina ir pakankama efektyviam darbui. Vertinant reikia atsižvelgti į darbo stažą pagal profesiją einant tas pačias pareigas.

3.3. „Sprendimų mastas“ apibūdina sugebėjimą priimti sprendimus ar savarankiškai atlikti konkretų darbą. Be to, atsižvelgiama į problemų apibrėžtumą, darbo reikalavimus, žinių lygį.

3.4. „Vadybos lygiai“ apibūdina vadovaujančių darbuotojų pasiskirstymą valdymo lygiais.

3.5. „Pareigų lygiai“ rodo pareigų svarbos laipsnį pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių.

3.6. „Paskyrimo į darbo vietą (pareigas) tvarka“ numato būdą (rinkimai, paskyrimai) bei lygį (šalies, regioniniai rinkimai; Seimo, Prezidento, Vyriausybės paskyrimai), kuriuo asmuo gali būti paskirtas į atitinkamas pareigas.

3.7. „Darbo reikšmė“ numato konkretaus darbo svarbą ir reikšmę pagal Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nurodytas profesijų grupes.

3.8. „Įtaka kitų asmenų saugumui“ numato atsakomybės laipsnį už žmonių gyvybę ir sveikatą atliekant konkretų darbą.

3.9. „Materialinė ir moralinė atsakomybė“ numato atsakomybės laipsnį už materialines ir finansines vertybes bei moralinės atsakomybės laipsnį.

3.10. „Bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis ir organizacijomis ryšiai“ numato atsakomybės laipsnį už tarnybinius ryšius, tiesiogiai turinčius įtakos vertinamo darbo procesui ir jo rezultatams.

3.11. „Protinis ir fizinis krūvis, nervinė įtampa“ įvertina asmens ištvermės ir savitvardos laipsnį darbo procese esant intensyviam ir įtemptam protiniam (intelektiniam) bei fiziniam darbui, dažnoms konfliktinėms situacijoms. Įvertinant šį veiksnį, būtina turėti omenyje, kad protinė, fizinė ir nervinė įtampa priklauso nuo atliekamo darbo sudėtingumo ir atsakomybės laipsnio.

3.12. „Darbo vieta“ numato darbo vietos kitimą („a“ grupės vienetiniai veiksniai) ir gyvenamosios vietos įtaką gyvenimo kaštams skirtingose vietose („b“ grupės vienetiniai veiksniai). Kiekvienas veiksnys vertinamas atskirai.

4. Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinamos visų valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų konkrečios pareigybės (darbo vietos). Rezultatai turi būti įrašyti Darbo (pareigybės) įvertinimo kortelėje (šio priedėlio 2 lentelė).

______________

Lietuvos Respublikos

1996 m. spalio 9 d.

įstatymo Nr.I-1581

1 priedėlio 1 lentelė

DARBŲ (PAREIGYBIŲ) VERTINIMO SCHEMA

______________

Lietuvos Respublikos

1996 m. spalio 9 d.

įstatymo Nr.I-1581

1 priedėlio 2 lentelė

DARBO (PAREIGYBĖS) ĮVERTINIMO KORTELĖ

Įstaigos, organizacijos, įmonės pavadinimas _____________________________________________

Pareigybė (darbo vieta) _____________________________________________________________

Trumpas darbo aprašymas (esant reikalui, pratęsti antrojoje lapo pusėje) _______________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

Darbo ir vienetiniai veiksniai		Vienetinio veiksnio lygio šifras	Balų skaičius	Pastabos (vienetinio veiksnio lygio parinkimo pagrindimas)
1.	Darbo sudėtingumas
1.1.	Išsimokslinimas
1.2.	Profesinė patirtis
1.3.	Sprendimų mastas
1.4.	Vadybos lygis
1.5.	Pareigų lygis
2.	Socialinė reikšmė
2.1.	Darbo vietos užėmimo tvarka
2.2.	Darbo reikšmė
3.	Atsakomybė
3.1.	Įtaka kitų asmenų saugumui
3.2.	Materialinė ir moralinė atsakomybė
3.3.	Bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis ir organizacijomis ryšiai
4.	Darbo sunkumas ir sąlygos
4.1.	Protinis ir fizinis krūvis bei nervinė įtampa
4.2.	Darbo vieta
4.2.a
4.2.b
	Iš viso (1+2+3+4 p):

Darbų (pareigybių) vertinimo ekspertų

grupės parašai, pavardės:

vadovas

nariai:

______________

Lietuvos Respublikos

1996 m. spalio 9 d.

įstatymo Nr. I-1581

2 priedėlis

TARIFINIŲ GRUPIŲ NUSTATYMAS

Balai, nustatyti pagal Darbų (pareigybių) vertinimo sistemą		Tarifinės grupės
nuo	iki
0	40	I
41	73	II
74	106	III
107	139	IV
140	172	V
173	205	VI
206	238	VII
239	271	VIII
272	304	IX
305	337	X
338	370	XI
371	403	XII
404	436	XIII
437	469	XIV
470	502	XV
503	535	XVI
536	568	XVII
569	601	XVIII
602	634	XIX
635	667	XX
668	700	XXI
701	733	XXII
734	766	XXIII
767	799	XXIV
800	832	XXV
833	865	XXVI
866	898	XXVII
899	931	XXVIII
932	964	XXIX
965	1000	XXX

______________

Lietuvos Respublikos

1996 m. spalio 9 d.

įstatymo Nr. I-1581

3 priedėlis

TARIFINĖS GRUPĖS IR TARIFINIAI KOEFICIENTAI

Tarifinės grupės	I kvalifikacinės kategorijos tarifiniai koeficientai
I	1
II	1,13
III	1,28
IV	1,43
V	1,6
VI	1,78
VII	1,98
VIII	2,18
IX	2,4
X	2,62
XI	2,86
XII	3,12
XIII	3,37
XIV	3,64
XV	3,89
XVI	4,16
XVII	4,45
XVIII	4,76
XIX	5,09
XX	5,45
XXI	5,89
XXII	6,42
XXIII	7,06
XXIV	7,84
XXV	8,7
XXVI	9,7
XXVII	10,82
XXVIII	12,06
XXIX	13,45
XXX	15

______________

Lietuvos Respublikos

1996 m. spalio 9 d.

įstatymo Nr. I-1581

4 priedėlis

PRIEDAI UŽ KARINIUS, VIDAUS TARNYBOS AR PAREIGŪNO LAIPSNIUS

(minimalios mėnesinės algos dydžiais)

Laipsnis	Koeficientas
Grandinis	0,1
Jaunesnysis puskarininkis	0,15
Puskarininkis	0,2
Viršila	0,25
Muitininkas
Jaunesnysis leitenantas	0,5
Trečiojo rango teisininkas
Vyresnysis muitininkas
Leitenantas	0,6
Antrojo rango teisininkas
Trečios klasės muitininkas
Vyresnysis leitenantas	0,7
Pirmojo rango teisininkas
Antros klasės muitininkas
Kapitonas	0,85
Vyresnysis teisininkas
Pirmos klasės muitininkas
Majoras	1,0
Justicijos patarėjas
Trečiojo rango muitininkas
Pulkininkas leitenantas	1,15
Vyresnysis justicijos patarėjas
Antrojo rango muitininkas
Pulkininkas	1,3
Valstybinis justicijos patarėjas
Pirmojo rango muitininkas
Generolas	1,5
Vyriausiasis valstybinis
justicijos patarėjas
Vyriausiasis muitininkas

______________

Lietuvos Respublikos

1996 m. spalio 9 d.

įstatymo Nr. I-1581

5 priedėlis

PRIEDAI UŽ DIPLOMATINIUS RANGUS

(minimalios mėnesinės algos dydžiais)

Diplomatinis rangas	Koeficientas
Atašė	0,7
III sekretorius	0,9
II sekretorius	1,1
I sekretorius	1,3
Patarėjas	1,5
Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras	1,75
Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius	2,0

______________