VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIAUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL EKONOMIŠKAI NAUDINGIAUSIO PASIŪLYMO VERTINIMO KRITERIJŲ NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2003 m. vasario 26 d. Nr. 1S-25

Vilnius

 

Vadovaudamasis 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. IX-1217 (Žin., 2002, Nr. 118-5296) 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 151 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą“ (Žin., 2003, Nr. 14-550) 3 punktu:

1. Tvirtinu Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymo metodiką (pridedama).

2. Nustatau, kad šiuo įsakymu patvirtinta Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymo metodika taikoma atliekant viešuosius pirkimus pagal 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą Nr. IX-1217.

 

 

DIREKTORIUS                                                                                      RIMGAUDAS VAIČIULIS

______________

Patvirtinta

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės direktoriaus

2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-25

 

EKONOMIŠKAI NAUDINGIAUSIO PASIŪLYMO VERTINIMO KRITERIJŲ NUSTATYMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymo metodikos (toliau vadinama – metodika) tikslas – reglamentuoti, kaip perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose turi nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

2. Pagrindinės metodikos sąvokos:

2.1. kriterijus – pirkimo objekto vertinimo matas (kaina, kokybė, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatavimo išlaidos, efektyvumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpis arba užbaigimo terminas), pagal kurį nustatomas viešojo pirkimo pasiūlymų ekonominis naudingumas. Kriterijus gali susidėti iš dalių – kriterijaus parametrų;

2.2. ekonominis naudingumas – tiekėjo pasiūlymo balų suma, apskaičiuota pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas, kuriuos perkančioji organizacija nustato vadovaudamasi 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-1217 (Žin., 2002, Nr. 118-5296) (toliau vadinama – Viešųjų pirkimų įstatymas) ir šia metodika. Ekonomiškai naudingiausiu laikomas tas pasiūlymas, kurio balų suma yra didžiausia.

3. Šioje metodikoje vartojamos kitos pagrindinės sąvokos nustatytos Viešųjų pirkimų įstatyme.

 

II. PASIŪLYMŲ EKONOMINIO NAUDINGUMO VERTINIMO KRITERIJŲ NUSTATYMO TVARKA

 

4. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir jų parametrus nustato tokia seka:

4.1. nustatomas perkančiosios organizacijos poreikis prekėms, paslaugoms ar darbams;

4.2. parengiama perkamų prekių, paslaugų ar darbų techninė specifikacija;

4.3. nusprendžiama dėl pasiūlymų vertinimo tik pagal kainą arba pagal pasiūlymų ekonominį naudingumą;

4.4. nustatomi pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijai ir jų parametrai, į kuriuos bus atsižvelgiama vertinant pasiūlymus;

4.5. nustatomi kainos ir kitų ekonominio naudingumo kriterijų lyginamieji svoriai;

4.6. nustatomi ekonominio naudingumo kriterijų parametrų lyginamieji svoriai;

4.7. pirkimo dokumentuose pateikiami pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir jų parametrai bei vertinimo sąlygos.

5. Perkančioji organizacija sprendimą dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo taikymo priimama prieš rengiant pirkimo dokumentus. Ekonominis pasiūlymų naudingumas vertinamas tais atvejais, kai mažiausia pasiūlyta kaina nebūtinai reikštų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Perkant prekes, paslaugas ar darbus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai gali būti nustatomi, kai perkama techniškai sudėtingos prekės, paslaugos ar darbai, kurių kriterijų minimalių reikšmių nustatymas pirkimo dokumentuose neužtikrintų perkančiajai organizacijai pakankamai gero pasiūlymo pasirinkimo.

6. Ekonominis pasiūlymo naudingumas nevertinamas, jeigu su tokiu vertinimu susijusios perkančiosios organizacijos sąnaudos, palyginti jas su galima nauda, būtų didelės, o įvertinimo rezultatai nebūtų pakankamai patikimi.

7. Ekonominiam pasiūlymų naudingumui įvertinti pasirenkama kaina (kaina yra privalomas kriterijus) ir tik tie kriterijai, kurių pagerinimas žymiai padidina perkamo objekto naudojimo efektyvumą. Vieni kriterijai ir jų parametrai gali būti išmatuojami, kiti (remonto bei aptarnavimo patogumas, modernizavimo galimybės, estetinės charakteristikos ir panašiai) – įvertinami ekspertinių vertinimų metodais.

8. Tiekėjo kvalifikaciją apibūdinantys rodikliai negali būti laikomi pirkimo objekto kriterijais.

 

III. PASIŪLYMŲ EKONOMINIO NAUDINGUMO VERTINIMO KRITERIJŲ IR JŲ PARAMETRŲ LYGINAMIEJI SVORIAI

 

9. Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai gali būti išreikšti:

9.1. konkrečiais dydžiais (pavyzdžiui, kaina – 70, techniniai privalumai – 20, eksploatavimo išlaidos – 10);

9.2. balų intervalais, į kuriuos patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė (pavyzdžiui, kaina – 0–70 balų, techniniai privalumai – 0–20 balų, eksploatavimo išlaidos – 0–10 balų).

10. Kainos lyginamojo svorio (X) ir kitų kriterijų lyginamųjų svorių (Yi) suma turi būti lygi 100:

 

                                                          (1 formulė)

 

11. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius išreiškia balų intervalais, į kuriuos patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė, į metodikoje pateiktą 1 formulę įrašoma kiekvieno kriterijaus lyginamojo svorio maksimali reikšmė.

12. Kainos lyginamasis svoris (X) neturi būti mažesnis kaip:

12.1. 60 – kai vertinama kaina ir dar 3 ar daugiau kriterijai;

12.2. 70 – kai vertinama kaina ir dar 2 kriterijai;

12.3. 80 – kai vertinama kaina ir dar 1 kriterijus.

13. Perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokį kainos lyginamąjį svorį (X), tačiau, viešųjų pirkimų kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms pareikalavus, privalo pagrįsti kitokio lyginamojo svorio būtinybę ir paties rodiklio reikšmę.

14. Jei vertinamą kriterijų sudaro keli parametrai, turi būti nustatomi kriterijaus parametrų lyginamieji svoriai (Ls), kurių suma turi būti lygi 1:

 

                                                                            (2 formulė)

 

IV. PASIŪLYMŲ EKONOMINIO NAUDINGUMO APSKAIČIAVIMAS

 

15. Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (C) ir kitų kriterijų (T) balus:

 

                                                                       (3 formulė)

 

16. Pasiūlymo kainos (C) balai apskaičiuojami mažiausios pasiūlytos kainos (Cmin) ir vertinamo pasiūlymo kainos (Cp) santykį padauginant iš kainos lyginamojo svorio (X):

 

                                                    (4 formulė)

 

17. Kriterijų (T) balai apskaičiuojami sudedant atskirų kriterijų (Ti) balus:

 

                                                                           (5 formulė)

 

18. Kriterijaus (Ti) balai apskaičiuojami šio kriterijaus parametrų įvertinimų (Ps) sumą padauginant iš vertinamo kriterijaus lyginamojo svorio (Yi):

 

                                                           (6 formulė)

 

19. Kriterijaus parametro įvertinimas (Ps) apskaičiuojamas parametro reikšmę (Rp) palyginant su geriausia to paties parametro reikšme (Rmax arba Rmin) ir padauginant iš vertinamo kriterijaus parametro lyginamojo svorio (Ls).

Priklausomai nuo to, kuri (didžiausia ar mažiausia) vertinama kriterijaus parametro reikšmė laikoma geriausia, kriterijaus parametras (Ps) įvertinamas pagal šias formules:

jeigu geriausia parametro reikšme yra didžiausia jo reikšmė:

 

                                                    (7 formulė)

 

jeigu geriausia parametro reikšme yra mažiausia jo reikšmė:

 

                                                    (8 formulė)

 

20. Kriterijų ir jų parametrų reikšmės išreiškiamos vienodais mato vienetais.

21. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio:

21.1. perkančioji organizacija turi pirkimo dokumentuose pateikti kriterijus jų svarbos mažėjimo tvarka ir tai nurodyti. Šis metodas gali būti taikomas tik tiems kriterijams ir jų parametrams (remonto bei aptarnavimo patogumas, modernizavimo galimybės, estetinės charakteristikos ir panašiai), kurie vertinami ekspertinių vertinimų metodais;

21.2. kainos lyginamasis svoris (X) neturi būti mažesnis, negu nurodytas 11 punkte. Pasiūlymo kainos (C) balai suskaičiuojami pagal 4 formulę;

21.3. ekonominis naudingumas apskaičiuojamas sudedant pasiūlymo kainos (C) balus ir kitiems pirkimo dokumentuose nurodytiems kriterijams Viešojo pirkimo komisijos suteiktus balus.

22. Pasiūlymus vertinant pagal jų ekonominį naudingumą, perkančioji organizacija turi visų pirma apskaičiuoti ir paskelbti kriterijų balus (T), ir tik kitame posėdyje atplėšti vokus, kuriuose nurodytos pasiūlymų kainos.

 

V. PASIŪLYMO EKONOMINIO NAUDINGUMO KRITERIJŲ IR VERTINIMO SĄLYGŲ PATEIKIMAS PIRKIMO DOKUMENTUOSE

 

23. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti:

23.1. kad tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal jų ekonominį naudingumą;

23.2. kriterijus, pagal kuriuos bus vertinamas pasiūlymų ekonominis naudingumas;

23.3. kriterijų parametrus, pagal kuriuos bus nustatomas pasiūlymų ekonominis naudingumas;

23.4. kainos ir kitų pasirinktų kriterijų lyginamuosius svorius (X, Yi);

23.5. vertinamų kriterijų parametrų lyginamuosius svorius (Ls);

23.6. taikomų kriterijų svarbos eiliškumą. Taikomų kriterijų svarbos eiliškumas nurodomas tik tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio;

23.7. ar pasirinkti kriterijai bus vertinami ekspertinių vertinimų metodais. Jei kriterijaus negalima išreikšti konkrečiais natūriniais vienetais, jo reikšmė nustatoma ekspertinių vertinimų metodais. Šiuo atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose taip pat privalo nurodyti kriterijus ir jų parametrus, į kuriuos atsižvelgs apskaičiuodama ekonominį naudingumą. Šios kriterijų ir jų parametrų savybės pateikiamos jų svarbos mažėjimo tvarka.

______________