Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos Respublikos ASMENS IR TURTO SAUGOS ĮSTATYMO 7, 12 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-397
2009 m. gruodžio 9 d. Nr. 1661
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. SV-S-396 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 7, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-397 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1.1. Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomame Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 116-4317) (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitime siūloma apsaugos darbuotojui suteikti teisę sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, ar tuoj po jo, nepaisant to, ar jie yra susiję su apsaugos darbuotojo saugomu objektu arba subjektu. Įstatymo 2 straipsnio 10 dalis apsaugos darbuotojo veiklą sieja išimtinai su asmens ir turto saugos vykdymu, o pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį asmens ir turto sauga apibrėžiama kaip sauga, kuria siekiama apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis, užsienio juridinių asmenų filialus nuo neteisėto kėsinimosi į jiems priklausantį turtą, asmens gyvybę ir sveikatą. Pagal Įstatymo 13 straipsnį asmens ir turto saugos teikimo pagrindas yra saugos tarnybos ir kliento sutartis. Taigi pagal esamą teisinį reguliavimą asmens ir turto saugos santykiai apsiriboja iš esmės tik santykiu tarp sutarties šalių ? saugos tarnybos ir kliento ? ir tiesiogiai siejami su saugomo objekto ar subjekto saugumo užtikrinimu. Apsaugos darbuotojo veiksmai sulaikant įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, nesusijusius su apsaugos darbuotojo saugomu objektu arba subjektu, į asmens ir turto saugos sutartinių santykių objektą nepatenka.
Įstatymas apsaugos darbuotojui suteikia teisę nešiotis ir panaudoti šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, taip pat panaudoti fizinę prievartą (toliau – prievartos priemonės). Vertinant Įstatyme nustatytą apsaugos darbuotojo teisių ir pareigų panaudojant prievartos priemones apimtį, galima teigti, kad ji gana siaura ir siejama tik su saugomo objekto ar subjekto apsaugos užtikrinimu, o prievartos priemones panaudoti leidžiama tiek, kiek būtina saugomo objekto arba subjekto ar paties apsaugos darbuotojo saugumui užtikrinti. Praplėtus šias teises – suteikus apsaugos darbuotojui teisę sulaikyti asmenis ne tik vykdant tiesioginę saugomo objekto ar subjekto apsaugą, bet ir tais atvejais, kai tai nesusiję su apsaugos darbuotojo saugomu objektu arba subjektu, apsaugos darbuotojams būtų sudarytos sąlygos panaudoti prievartos priemones ir prieš asmenis, kurie tiesiogiai negrasina saugomo objekto ar subjekto arba paties apsaugos darbuotojo saugumui, o tai prieštarautų asmens ir turto saugos veiklos tikslams ir paskirčiai.
1.2. Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomoje Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad apsaugos darbuotojas, turintis laikiną apsaugos darbuotojo pažymėjimą, vykdydamas asmens ir turto saugą, turi 7 straipsnio pirmoje dalyje nurodytas teises, išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytą teisę, t. y. teisę nešiotis ir naudoti šaunamąjį ginklą, o įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomoje Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad darbdavio išduotas laikinas apsaugos darbuotojo pažymėjimas suteikia teisę atlikti asmens ir turto saugos funkcijas.
Derėtų pažymėti, kad pagal Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą asmens ir turto saugą vykdo apsaugos darbuotojai (Įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), o apsaugos darbuotojo statusas įgyjamas tik gavus teritorinės policijos įstaigos išduotą apsaugos darbuotojo pažymėjimą (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).
Be to, asmeniui, kuriam suteiktas apsaugos darbuotojo statusas, Įstatymo suteikiama teisė panaudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones. Taigi siekiant, kad jos nebūtų panaudojamos neteisėtai, pažeidžiant asmenų teises ir laisves, turi būti atlikta griežta pretendentų į apsaugos darbuotojus patikra ir sprendimas dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo priimtas itin atsakingai. Sprendžiant klausimą dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo, Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-619 (Žin., 2005, Nr. 1-17), nustatyta tvarka tikrinama, ar nėra Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių asmuo negali būti apsaugos darbuotoju. Teigiamo teritorinės policijos įstaigos sprendimo dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo priėmimas patvirtina, kad asmuo atitinka Įstatyme apsaugos darbuotojams nustatytus reikalavimus. Taigi siekiant užtikrinti, kad apsaugos darbuotojo pažymėjimai asmenims būtų išduodami pagrįstai, šį sprendimą turėtų priimti subjektas, nesuinteresuotas, kad asmuo kuo greičiau pradėtų atlikti asmens ir turto saugos funkcijas. Vadinasi, darbdavys neturėtų išduoti laikinų apsaugos darbuotojo pažymėjimų, suteikiančių teisę atlikti asmens ir turto saugos funkcijas.
1.3. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamame Įstatymo 12 straipsnyje siūloma nustatyti, kad darbdavio išduodamas laikinas apsaugos darbuotojo pažymėjimas galioja iki šešių mėnesių. Pagal Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklių 12 punktą sprendimas dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo priimamas per 40 dienų, todėl numatomas laikino pažymėjimo išdavimas laikotarpiui net iki šešių mėnesių visiškai nepagrįstas. Kadangi priėmus tokios redakcijos Įstatymo 12 straipsnį šiuo laikotarpiu teisę atlikti apsaugos darbuotojo funkcijas, nešiotis ir naudoti specialiąsias priemones, taip pat naudoti fizinę prievartą įgytų asmenys, kurių atitikties Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimams policija nepatikrina, gerokai padidėtų šių asmenų galimo piktnaudžiavimo jiems suteiktomis teisėmis rizika, o tai neigiamai veiktų tiek jų saugomų objektų saugos užtikrinimą, tiek visos visuomenės saugumą.
2. Pasiūlyti Įstatyme įtvirtinti trumpesnį už nustatytą Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklėse apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo terminą ir nustatyti, kad apsaugos darbuotojų pažymėjimus teritorinės policijos įstaigos išduoda per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo. Taip būtų sudarytos sąlygos saugos tarnybų priimtiems dirbti apsaugos darbuotojams greičiau pradėti vykdyti savo pareigas.