LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO
2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2045
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Vilniaus Gedimino technikos universiteto tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, nutaria:
2 straipsnis.
3 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. I-2713 „Dėl Vilniaus technikos universiteto statuto“ (Žin., 1992, Nr. 25-736) ir 1996 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. I-1522 „Dėl Vilniaus technikos universiteto statuto pavadinimo ir statuto 1 skirsnio 1 punkto pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 90-2090).
Lietuvos Respublikos Seimo
2000 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. VIII-2045
1 priedėlis
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO
S T A T U T A S
Vilniaus Gedimino technikos universiteto ištakos – 1956 m. įkurtas Kauno politechnikos instituto (KPI) Vilniaus vakarinis skyrius. 1960 m. KPI Vilniaus vakarinis skyrius reorganizuotas į KPI Vilniaus vakarinį fakultetą, nuo 1961 m. – į Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą, kuris 1969 m. reorganizuotas į savarankišką aukštąją mokyklą – Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). 1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu VISI tapo Vilniaus technikos universitetu, kuriam 1996 m. suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto pavadinimas anglų kalba – Vilnius Gediminas Technical University. Universiteto santrumpa – VGTU, Universiteto kodas 1195024, adresas: Saulėtekio al. 11, 2040 Vilnius.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas.
I. Uždaviniai ir veiklos sritys
1. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (toliau – Universitetas) yra valstybinė aukštoji mokykla, kurioje plėtojama mokslinė, technologinė ir meninė veikla. Šioje mokykloje vyrauja universitetinės studijos ir dauguma studentų studijuoja pagal universitetines studijų programas. Universitetas atlieka fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, techninius, projektavimo, gamybinius ir kitus darbus, rengia mokslininkus ir specialistus, atsižvelgdamas į valstybės ir darbo rinkos poreikius, organizuoja specialistų tęstinį mokymąsi ir juos perkvalifikuoja.
2. Universitetas skleidžia mokslo ir technikos idėjas, rengia ir leidžia mokslo darbus, vadovėlius, mokomąsias priemones, organizuoja konferencijas ir seminarus, sudaro sąlygas darbuotojams ir studentams gerinti savo humanitarinį, etinį ir ekologinį išprusimą.
II. Teisinė padėtis. Valstybinis ir visuomeninis VALDYMAS
5. Universitetas turi mokslo ir studijų, organizacinės ir finansinės veiklos autonomiją, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Aukštojo mokslo įstatymo ir šio statuto. Keisti Universiteto teritorijos ribas, perduoti pastatus ir kitą valstybės turtą gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Universiteto senato sutikimą, arba Seimas, atsižvelgdamas į Universiteto senato nuomonę.
6. Universitetas yra juridinis asmuo. Jis turi savo antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, atskirą balansą ir sąskaitas bankuose. Senato sprendimu įstatymų nustatyta tvarka juridinio asmens teises gali įgyti ir atskiri Universiteto padaliniai.
7. Universitetas turi šias teises:
7.7. nustatyti savo struktūrą, vidaus tvarką, dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems įstatymams;
8. Universitetas ir jo padaliniai bendriems mokslo, studijų, ūkio ir socialiniams uždaviniams spręsti gali jungtis su kitomis įstaigomis ir įmonėmis įvairių formų nuolatiniais arba laikinais asociaciniais ryšiais pagal Universiteto senato tvirtinamas sutartis.
10. Universitete gali kurtis darbuotojų, absolventų, doktorantų, studentų organizacijos, kurių įstatai neprieštarauja įstatymams ir yra įregistruoti Universiteto nustatyta tvarka.
11. Universiteto dėstytojai, darbuotojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami įstatymų, Statuto ir kitų asmenų teisių.
12. Universiteto veiklos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybės įgaliota ministerija (toliau – Ministerija).
13. Universiteto visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra Universiteto taryba (toliau – taryba). Taryba:
13.1. rengia išvadas dėl Universiteto plėtros perspektyvinio plano bei Universiteto sutarties su Ministerija;
13.2. teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti;
13.4. prieš 2 mėnesius iki Senato ar rektoriaus kadencijos pabaigos arba nutrūkus jų įgaliojimams skelbia Senato ar rektoriaus rinkimus;
13.5. svarsto metines Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymą ir vertina metines rektoriaus ataskaitas;
13.6. vertina, kaip naudojamas Universiteto turtas, jam skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
13.7. vertina, kaip Universitetas prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;
14. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 15 narių. 5 tarybos narius Statuto nustatyta tvarka skiria Senatas; 5 tarybos narius (ne Universiteto darbuotojus), atstovaujančius mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria ministras; likęs 1/3 tarybos narių skiriamas bendru rektoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Senato skirtų tarybos narių turi būti rektorius ir bent vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės. Ministras įsakymu skelbia tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto darbuotojas.
15. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai bei Ministerijos darbuotojai.
16. Taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Taryba priima sprendimus visų tarybos narių balsų dauguma.
17. Taryba turi teisę gauti iš Universiteto informaciją, būtiną jos funkcijoms vykdyti. Tarybos nariai gali dalyvauti Universiteto savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose.
18. Jeigu Senatas nepritaria tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, taryba juos svarsto pakartotinai ir, jei tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas yra Senatui privalomas.
19. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo tarybos reglamente numatytas pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Senatą ar rektorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) tarybos narį. Rektorius, gavęs Senato pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti tarybos pirmininką.
III. Struktūra
21. Universitetą sudaro katedros, fakultetai, mokslo ir mokomosios laboratorijos, universiteto mokslo ir kiti institutai, centrai, biblioteka, leidykla, administracijos ir kiti padaliniai. Universiteto struktūrą rektoriaus teikimu tvirtina ir keičia Universiteto senatas.
22. Svarbiausias Universiteto padalinys yra katedra. Katedra savarankiškai sprendžia Universiteto ir fakulteto jai nustatytus mokymo uždavinius. Jos mokslinė veikla yra autonomiška. Prie katedros gali būti steigiamos mokslo laboratorijos ir kiti padaliniai. Katedros veiklą reglamentuoja Universiteto senato patvirtinti bendrieji katedros nuostatai.
23. Svarbiausias studijų organizavimo padalinys yra fakultetas bei fakulteto teisėmis veikiantis studijų institutas, centras. Fakultetas sudaromas iš studijų profilį sudarančių ir kitų katedrų bei bendrų, tiesiogiai fakultetui pavaldžių mokymo, mokslo bei ūkio padalinių. Fakulteto veiklą reglamentuoja Universiteto senato patvirtinti bendrieji fakulteto nuostatai.
24. Iš katedrų ir kitų padalinių gali būti sudaryti ne tik fakultetai, bet ir kiti moksliniai pedagoginiai bei tam tikros užduoties vienijami junginiai. Šių junginių ir kitų padalinių nuostatus tvirtina Universiteto senatas.
25. Universitetas kartu su Ministerija turi teisę teikti Vyriausybei prašymą dėl juridinio asmens teises turinčio Universiteto mokslo instituto steigimo, reorganizavimo bei likvidavimo. Institutas privalo pateikti Universiteto senatui nuostatų projektą, kuriame numatomos pagrindinės instituto veiklos kryptys. Universiteto senatas, pritaręs mokslo instituto steigimui, kartu su Ministerija šiuos nuostatus teikia tvirtinti Vyriausybei.
26. Įstatymų nustatyta tvarka Universitetas turi teisę steigti ir kitus juridinio asmens teises turinčius mokslo ar studijų padalinius. Nutarimą dėl naujo mokslo ir studijų padalinio steigimo rektoriaus teikimu priima Universiteto senatas.
27. Universitetas kartu su kitomis juridinio asmens teises turinčiomis mokslo ir studijų institucijomis gali kreiptis į Vyriausybę dėl bendrų junginių sudarymo. Sprendimą dėl kreipimosi į Vyriausybę sudaryti naują junginį priima Senatas.
IV. Mokslas ir studijos
31. Universitetinės nuosekliosios studijos yra trijų pakopų: baigusiems pirmąją pakopą (pagrindines studijas) suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija, baigusiems antrąją pakopą (magistrantūrą arba specialiąsias profesines studijas) – magistro kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija, baigusiems trečiąją pakopą (doktorantūrą) ir apgynusiems disertaciją – daktaro mokslo laipsnis. Pirmosios ir antrosios pakopos studijos gali būti sujungtos į vientisąsias studijas. Meno dalykų dėstytojams rengti ir menininkams specializuotis gali būti organizuojama meno aspirantūra.
32. Universitete gali būti organizuojamos ir neuniversitetinės nuosekliosios studijos, leidžiančios įgyti tik profesines kvalifikacijas.
35. Studijų turinį nustato studijų programos. Programas Senato nustatyta tvarka parengia fakultetai ir tvirtina Senatas arba jo įgaliota fakulteto taryba.
36. Dėstomų dalykų ir jų modulių programas rengia katedros. Dalykų programos tvirtinamos Senato nustatyta tvarka.
39. Universitete atliekami fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, dirbami metodikos darbai, plėtojama technologinė veikla ir meninė kūryba. Universitetas skatina darbuotojų ir studentų mokslinę iniciatyvą. Mokslinę veiklą – tiek finansuojamą iš Valstybės biudžeto, tiek vykdomą pagal sutartis su Lietuvos ar užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis – reglamentuoja Senato patvirtinti nuostatai.
V. Studentai
41. Universitete studijuoja nuosekliųjų studijų studentai ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Į pirmosios pakopos nuosekliąsias studijas priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą, į antrosios pakopos – baigusieji pagrindines universitetines studijas, į trečiosios pakopos – baigusieji antrosios pakopos universitetines studijas. Priėmimo taisykles nustato ir skelbia rektorius.
43. Studentams gali būti skiriamos valstybinės ir kitos stipendijos, pašalpos ir premijos. Stipendijų skyrimo taisykles tvirtina rektorius laikydamasis stipendijų steigėjų nustatytos tvarkos. Studentai Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti paskolas.
44. Universiteto studentų interesams atstovauja Universiteto studentų atstovybė. Studentų atstovybė sudaroma ir veikia pagal Universiteto studentų konferencijoje priimtus, rektoriaus patvirtintus ir įregistruotus įstatus. Šie įstatai neturi prieštarauti Universiteto statutui ir kitiems teisės aktams.
46. Visi studentai ir klausytojai turi teisę naudotis Universiteto auditorijomis, biblioteka, laboratorijomis, kita studijų įranga ir priemonėmis, gauti su studijomis susijusią informaciją ir dalyvauti vertinant bei tobulinant studijų procesą.
47. Studentai ir klausytojai turi teisę reikšti savo mintis ir pažiūras, burtis į klubus, draugijas ir kitas studentų visuomenines organizacijas.
48. Studentai ir klausytojai privalo laikytis Statuto, Senato patvirtintų studijų nuostatų, Universiteto vidaus tvarkos taisyklių bei studentų etikos nuostatų, vykdyti Universiteto savivaldos institucijų, rektoriaus ir dekanų sprendimus.
49. Universitete veikia Universiteto bei fakultetų ginčų sprendimo komisijos, kurios sprendžia ginčus, iškilusius tarp aukštosios mokyklos personalo ir studentų. Komisijų darbą reglamentuoja Senate patvirtintas ginčų komisijų darbo reglamentas.
VI. Personalas
51. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra statutiniai valstybės tarnautojai, kurių darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
52. Rektoriaus pateiktą pareigybių sąrašą tvirtina Universiteto senatas. Padalinių etatų struktūrą, pareigų instrukcijas ir akademinio darbo taisykles tvirtina rektorius.
54. Profesoriaus pareigas gali eiti habilituotas daktaras arba mokslininkas, kurio kvalifikacija atitinka habilitacijos reikalavimus, arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, nustatyti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, dalyvauti meno veikloje ir (ar) nustatyti meno mokslinių tyrimų kryptis bei joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.
55. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, atlikti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, dalyvauti meno veikloje.
56. Lektoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
57. Asistento pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (laboratoriniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius tyrimus. Menų asistentas dalyvauja meno kūryboje. Asistentui sudaromos sąlygos rengtis doktorantūros ar meno aspirantūros studijoms.
58. Universiteto mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas.
59. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti habilituotas daktaras arba mokslininkas, kurio kvalifikacija atitinka habilitacijos reikalavimus. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi nustatyti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
60. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
61. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir skelbti jų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
62. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti ar padėti atlikti mokslinius tyrimus, rengtis doktorantūros studijoms.
64. Universitetas turi administraciją, būtiną universiteto ir jo padalinių administracinėms funkcijoms vykdyti, taip pat kitų tarnautojų, reikalingų aukštosios mokyklos akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administraciją sudaro Universiteto ir jo padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai. Jų ir kitų tarnautojų pareigas ir funkcijas nustato Universiteto padalinių nuostatai.
65. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai.
66. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant aukštosios mokyklos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Konkurso procedūrą nustato Senato patvirtinti pareigybių nuostatai.
67. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiajai kadencijai ir jei jo kvalifikacija atitinka profesoriaus pareigoms keliamus reikalavimus, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Universitete, iki jam sukaks 65 metai.
68. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.
69. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Universitete, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
70. Į Universiteto, jo padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami ar skiriami ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina Universiteto ar padalinių vadovų, ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, Statuto 69 punkto reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos.
71. Rektorius gali be konkurso priimti mokslo darbuotoją dirbti mokslinį darbą ar dėstytoją dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Šiems mokslo darbuotojams ir dėstytojams taikomi atitinkamų pareigų kvalifikaciniai reikalavimai.
72. Universitetas gali ne ilgesniam kaip įstatymų nustatytam laikotarpiui pakviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma pareigybių nuostatuose nustatyta skyrimo į pareigas tvarka.
73. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, bet turėti ne didesnį etatų skaičių, nei nustato įstatymai.
74. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje. Universiteto profesorių emeritų skaičius nustatomas Universiteto ir Ministerijos sutartyje. Profesoriui emeritui gali būti suteikiamos Universiteto ir Ministerijos sutartyje nustatytos papildomos socialinės garantijos.
VII. Savivaldos institucijos
76. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą savivaldą Universitete įgyvendina Senatas. Senatas yra aukščiausia Universiteto savivaldos institucija. Jo nutarimai privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams. Svarbiausiems Universiteto veiklos klausimams aptarti Senatas šaukia Universiteto mokslininkų arba akademinės bendruomenės susirinkimus.
77. Senatas atlieka šias pagrindines funkcijas:
77.2. priima norminius aktus, kurie reglamentuoja studijų organizavimą, mokslinę, finansinę ir ūkinę Universiteto veiklą;
77.5. rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, institutų direktorius ir kitų padalinių vadovus, išrinktus ar skiriamus į pareigas Statuto ir pareigybių nuostatų nustatyta tvarka;
77.6. tvirtina rektoriaus pateiktus katedrų, fakultetų ir kitų padalinių steigimo, pertvarkymo ar likvidavimo projektus;
77.8. sustabdo Universiteto padalinių tarybų nutarimų, taip pat rektoriaus ir kitų vadovų įsakymų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Statutui ar kitiems galiojantiems norminiams aktams.
77.9. nustato dėstytojų, mokslo ir kitų darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
77.10. rektoriaus teikimu svarsto konkurso tvarka išrinktų ar paskirtų ir Senato patvirtintų padalinių vadovų atstatydinimą;
77.12. Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus bei profesoriaus emerito vardą;
77.13. teikia Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės daktaro vardą ir kitus Universiteto garbės vardus;
77.15. svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti, atsižvelgdamas į Universiteto tarybos siūlymus;
77.17. svarsto Universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su Universiteto tarybos išvada;
77.18. svarsto sutarties su Ministerija projektą ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, teikia jį Ministerijai kartu su Universiteto tarybos išvada;
77.19. svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, jas tvirtina;
77.20. tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;
77.21. sudaro nuolatines ir laikinąsias komisijas įvairių Universiteto veiklos sričių klausimams nagrinėti;
78. Senatas apie savo veiklą ir sprendimus nuolat informuoja akademinę bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą.
79. Senatas renkamas 5 metams. Universiteto rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Posėdyje jį gali pavaduoti įgaliotas prorektorius. Rektorius negali būti renkamas Universiteto senato pirmininku ar jo pavaduotoju.
80. Senato nariais gali būti Universiteto mokslininkai, pripažinti menininkai, studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir pripažinti menininkai. Senatą sudaro Universiteto mokslininkų ir studentų deleguoti nariai. Ne mažiau kaip pusę Senato narių turi sudaryti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
81. Universiteto Senatas renkamas 5 metų kadencijai iš 49 narių: iš jų 44 –fakultetų atstovai, išrinkti proporcingai rinkimų metu esančių mokslininkų, kurių pagrindinės pareigos yra Universitete, skaičiui ir 5 studentai, išrinkti studentų atstovybės. Fakultetas iki 10 procentų Senato narių gali rinkti iš kitų institucijų mokslininkų. Tas pats asmuo Senato nariu gali būti iš eilės ne ilgiau kaip dvi kadencijas.
82. Universiteto senatui vadovauja pirmininkas. Pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami slaptu balsavimu Senato narių balsų dauguma. Senatas gali slaptu balsavimu ne mažiau kaip 2/3 Senato narių balsų pareikšti nepasitikėjimą jais ir skelbti naujus rinkimus. Universiteto senato pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami 5 metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
83. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Jei raštiškai reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių, turi būti šaukiamas neeilinis posėdis. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo reikalavimo įteikimo Senato pirmininkui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauti išrenkamas Senato narys.
84. Universiteto senato nutarimo vykdymą rektorius gali laikinai sustabdyti įsakymu, išleistu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nutarimo priėmimo. Tokiu atveju Universiteto senatas, savo posėdyje išklausęs rektoriaus argumentus, vėl aptaria tą patį nutarimą. Pakartotinai priimto nutarimo vykdymo rektorius sustabdyti nebegali.
86. Fakulteto taryba yra aukščiausiasis fakulteto valdymo organas. Jos nutarimai privalomi visiems fakulteto darbuotojams ir studijuojantiesiems.
87. Fakulteto taryba:
87.1. priima nutarimus, kurie reglamentuoja studijų organizavimą fakultete, mokslinę, ūkinę ir finansinę fakulteto veiklą;
87.3. sustabdo dekano ir fakulteto padalinių vadovų sprendimų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Universiteto statutui ar kitiems norminiams aktams;
88. Fakulteto tarybos formavimą ir jos veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti fakulteto tarybos nuostatai.
VIII. Valdymas
91. Rektorius vadovauja Universiteto veiklai ir atsako už Universiteto darbo rezultatus. Rektoriaus įsakymai ir nurodymai privalomi visiems Universiteto darbuotojams ir studijuojantiesiems.
92. Rektorius:
92.2. atsako už tai, kad Universiteto veikla atitiktų įstatymus, Universiteto statutą, kitus teisės aktus;
92.3. atsako už teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygį;
92.8. skelbia konkursus pareigoms eiti; remdamasis konkursų, rinkimų rezultatais ir galiojančiais įstatymais bei nuostatais skiria, atleidžia ir perkelia į kitas pareigas Universiteto darbuotojus;
92.9. teikia Senatui tvirtinti prorektorių, fakultetų dekanų, katedrų vedėjų ir institutų direktorių kandidatūras;
92.11. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;
92.12. viešai skelbia ir teikia Senatui, tarybai ir Ministerijai metinę Universiteto veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;
93. Rektorių viešo konkurso būdu slaptu balsavimu ne mažiau kaip pusės visų Senato narių balsais renka Universiteto senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti tik mokslininkas, turintis profesoriaus vardą. Rektorius renkamas 4 metams, ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Jei visų Senato narių balsų dauguma rektoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, Senatas svarsto rektoriaus įgaliojimų nutraukimo galimybę. Senatas savo iniciatyva arba Tarybos siūlymu 2/3 visų Senato narių balsais gali rektorių atstatydinti. Abiem atvejais skelbiamas konkursas į rektoriaus pareigas. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas paveda rektoriaus pareigas eiti kitam Senato nariui. Buvusiam rektoriui garantuojama teisė eiti Universitete jo pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją atitinkančias pareigas.
94. Dalį savo funkcijų rektorius gali perduoti prorektoriams. Prorektorių skaičių ir funkcijas rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Prorektoriumi skiriamas asmuo, kurio kandidatūrą teikia rektorius ir tvirtina Senatas. Išrinkus naują rektorių, prorektoriai paduoda atsistatydinimo pareiškimus ir rektorius siūlo Senatui prorektorių kandidatūras naujai kadencijai. Atleistiems prorektoriams garantuojama teisė eiti Universitete jų pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją atitinkančias pareigas.
95. Rektoriui Universitetą valdyti padeda rektoratas – jo vadovaujamas kolegialus patariamasis organas. Rektoratą sudaro rektoriaus skirti universiteto darbuotojai.
96. Dekanas, remdamasis šiuo statutu, Universiteto senato ir fakulteto tarybos nutarimais, vadovauja ir atsako už fakulteto darbo rezultatus. Dekanas veikia fakulteto vardu ir jam atstovauja, tvarko fakulteto turtą. Dekano veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti bendrieji fakulteto nuostatai. Dekaną siūlo fakulteto taryba. Dekanas rektoriaus teikimu tvirtinimas Senate 4 metams. Fakulteto dekanas kasmet fakulteto mokslininkų susirinkimui pateikia fakulteto veiklos ataskaitą. Jeigu fakulteto taryba 2/3 balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą dekanu, tuomet jo atstatydinimą sprendžia Senatas.
97. Dekanas dalį savo funkcijų įsakymu perduoda prodekanams. Dekano teikimu prodekanus tvirtina fakulteto taryba. Prodekaną gali atleisti rektorius dekano teikimu. Išrinkus naują dekaną, prodekanai paduoda atsistatydinimo pareiškimus. Dekanas teikia fakulteto tarybai naujos kadencijos prodekanų kandidatūras. Buvusiam dekanui garantuojama teisė eiti Universitete jo pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją atitinkančias pareigas.
98. Dekanui fakultetą valdyti padeda dekanatas, kurį sudaro dekanas, fakulteto tarybos pirmininkas, prodekanai, katedrų vedėjai ir mokslinių padalinių vadovai.
99. Katedros vedėjas vadovauja katedros veiklai, atsako už jos mokslinį ir mokomąjį darbą, tvarko katedros turtą. Katedros vedėjas rektoriaus teikimu tvirtinamas Senate. Katedros vedėjo pareigas gali eiti atitinkamos mokslo krypties mokslininkas, jei jo kvalifikacija atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Katedros dėstytojai ir mokslo darbuotojai slaptu balsavimu pareiškia savo nuomonę apie kiekvieną pretendentą į katedros vedėjo pareigas. Balsavimo teisę turi katedros dėstytojai ir mokslo darbuotojai. Nuomonę apie pretendentus gali pareikšti fakulteto taryba ir dekanatas. Katedros vedėjo pareigų kadencija – 5 metai. Katedros vedėjo veiklą reglamentuoja Universiteto senato patvirtinti bendrieji katedros nuostatai.
100. Kitų padalinių vadovai skiriami į pareigas ir veikia pagal Universiteto senato patvirtintus atitinkamų padalinių nuostatus ir pareigybių instrukcijas. Universiteto norminių aktų teisėtumą prižiūri teisės kolegija. Teisės kolegija sudaroma ir jos veikla reglamentuojama laikantis Senato patvirtintų nuostatų.
IX. Turtas, lėšos ir finansavimas
101. Universiteto turtą sudaro žemė, pastatai, statiniai ir kitos materialinės vertybės, lėšos, vertybiniai popieriai, intelekto produktai bei kitas teisėtai įgytas turtas.
102. Universitetas turtą įgyja šiais būdais: perimdamas jį naudoti iš valstybės ar savivaldybių, pirkdamas, gaudamas dovanų, kaip paramą arba pagal teisėtą testamentą.
103. Universitetas valdo perduotą valstybės ar savivaldybių bei iš valstybės biudžeto lėšų įsigytą turtą, neatlyginamai ji naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka. Universitetas disponuoja gautu kaip parama, dovanotu arba pagal testamentą įgytu bei ne iš valstybės biudžeto lėšų įsigytu turtu ir nebiudžetinėmis lėšomis, vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis Senato nustatyta tvarka.
104. Valstybinė žemė universitetui suteikiama naudoti neterminuotai, žemės paėmimo visuomenės ir valstybės reikmėms tvarka netaikoma. Universiteto teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos bei kiti ūkio subjektai negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarijų likvidavimo darbus) be rektoriaus ar jo įgalioto asmens leidimo.
105. Universitetas nemoka žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių. Universitetui dovanojamas, gaunamas kaip parama arba pagal testamentą turtas neapmokestinamas.
106. Universitetas Senato nustatyta tvarka turi teisę teikti ir gauti paramą, nuomoti ir išsinuomoti, parduoti ir pirkti, perduoti ir įkeisti turtą, laiduoti ar garantuoti juo savo įsteigtų subjektų prievolių įvykdymą, skolinti ir skolintis lėšų.
107. Pajamas, gautas pardavus susidėvėjusį ar universiteto veiklai nereikalingą turtą, universitetas naudoja Senato nustatyta tvarka.
108. Universiteto lėšų šaltiniai yra:
108.1. valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijuojančiųjų valstybės finansuojamose vietose studijoms apmokėti;
108.2. valstybės biudžeto lėšos, skirtos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir paslaugų teikimu, finansuoti;
108.3. nebiudžetinės lėšos, įtrauktos į atskirą sąskaitą ir naudojamos Universiteto nuožiūra. Šias lėšas sudaro: studijuojančiųjų savo lėšomis įmokos; pajamos iš Universiteto mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų; patalpų ir įrangos nuoma; Lietuvos, užsienio bei tarptautinių fondų ir organizacijų suteiktos lėšos; lėšos, gautos kaip parama, dovanotos, taip pat gautos pagal testamentus; kitos teisėtai įgytos lėšos.
109. Lėšas, gautas kaip labdarą ir paramą, taip pat kitas negrąžintinai suteiktas tikslines lėšas Universitetas naudoja jas suteikusios institucijos ar asmens nurodyta tvarka šiame Statute numatytai veiklai finansuoti ir, jei lėšas suteikusi institucija ar asmuo pageidauja, laiko atskiroje Universiteto sąskaitoje.
111. Sutartyje valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų studijoms finansuoti nustatomas atsižvelgiant į tais metais skirtą šių vietų skaičių.
112. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai susijusiai su studijų organizavimu ir paslaugų teikimu finansuoti, sutartyje nustatomos Vyriausybės patvirtinta tvarka.
113. Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Universitetui pagal Universiteto ir Ministerijos sutartį, gali būti kasmet tikslinamos Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.
114. Studentai, priimti į valstybės finansuojamas vietas, finansuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.
116. Universiteto išlaidos – lėšos, skirtos studijoms, mokslui finansuoti, Universitetui išlaikyti, darbuotojų kvalifikacijai kelti, bendradarbiavimui su šalies ir užsienio mokslo institucijomis užtikrinti, darbuotojų socialinėms reikmėms.
118. Universitetas kasmet viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą. Ataskaitą, kaip vykdoma pajamų ir išlaidų sąmata, svarsto ir tvirtina Universiteto senatas.
119. Išlaidų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, apyskaitą Universitetas pateikia jį finansavusioms institucijoms. Išlaidų, finansuojamų iš kitų šaltinių, apyskaita atitinkamoms institucijoms ar asmenims pateikiama jų pageidavimu.
X. Baigiamosios nuostatos
XI. Universiteto reorganizavimas ir likvidavimas
XII. Statuto įsigaliojimAS
Lietuvos Respublikos Seimo
2000 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. VIII-2045
2 priedėlis
vilniaus gedimino technikos universitetui perduotų naudotis pastatų
sąrašas
| Objekto pavadinimas |
Adresas |
Bendras plotas (kv. m) |
| Centriniai rūmai su auditorijų korpusu |
Saulėtekio al.11, Vilnius |
13380,6 |
| Laboratorijų korpusas Nr. 1 |
Saulėtekio al. 11, Vilnius |
8850,6 |
| Laboratorijų korpusas Nr. 2 |
Saulėtekio al. 11, Vilnius |
3111,9 |
| Pirmieji rūmai |
Basanavičiaus g. 28, Vilnius |
7435,3 |
| Antrieji rūmai su auditorijų korpusu |
Saulėtekio al. 11, Vilnius |
10602,3 |
| Tretieji rūmai |
Trakų g. 1/26, Vilnius |
9623,81 |
| Ketvirtieji rūmai |
Aušros Vartų g. 7(a), Vilnius |
6543,1 |
| Penktieji rūmai, Antano Gustaičio aviacijos institutas |
Rodūnios kelias 30, Vilnius |
1416,3 |
| Šeštieji rūmai |
Plytinės g. 25, Vilnius |
801,5 |
| Septintieji rūmai |
Naugarduko g. 41, Vilnius |
7019,3 |
| Sporto salė |
Saulėtekio al. 28, Vilnius |
1859,3 |
| Biblioteka |
Saulėtekio al. 14, Vilnius |
2587,3 |
| Bendrabutis Nr. 1 |
Saulėtekio al. 25, Vilnius |
9031,78 |
| Bendrabutis Nr. 2 |
Bistryčios g. 9, Vilnius |
3946,8 |
| Bendrabutis Nr. 3 |
Saulėtekio al. 16, Vilnius |
6136,09 |
| Bendrabutis Nr. 4 |
Saulėtekio al. 18, Vilnius |
6175,24 |
| Bendrabutis Nr. 5 |
Saulėtekio al. 19, Vilnius |
8459,39 |
| Bendrabutis Nr. 6 |
Saulėtekio al. 39(a), Vilnius |
3461,92 |
| Bendrabutis Nr. 7 |
Rodūnios kelias 32, Vilnius |
926,8 |
| Praktikų bazė |
Aukštadvaris, Trakų r. |
1887,7 |
| Praktikų bazė |
Pervalkos g. 37, Pervalka, Neringa |
298,3 |
| Praktikų bazė |
Kirdeikių k., Utenos r. |
237,54 |
| Svečių namelis |
Plytinės g. 7(a), Vilnius |
132,4 |
| Garažas |
Darbininkų g. 21(a), Vilnius |
82,71 |
| Garažas |
Kėdainių g. 6, Vilnius |
372,88 |
______________