LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS (VATESI)
Į S A K Y M A S
Dėl atominių elektrinių ir kitų branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimų patvirtinimo
1999 m. vasario 18 d. Nr. 7
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatų (Žin., 1992, Nr. 32-1004) 7 skyriaus 7.1 p.,
1. Patvirtinti Atominių elektrinių ir kitų branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimus, VD-KS-02-99.
2. Nustatyti, kad Atominių elektrinių ir kitų branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimai, VD-KS-02-99, galioja nuo 1999 03 01.
3. Nustatyti, kad Bendrieji reikalavimai branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo sistemai, VD KS 001-0-96, negalioja nuo 1999 03 01.
VIRŠININKAS S. KUTAS
______________
ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ IR KITŲ BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ
KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMOS REIKALAVIMAI VD-KS-02-99
2. PAGRINDINĖS NUOSTATOS
2.1. Užtikrinant atominių elektrinių ir kitų branduolinės energetikos objektų (toliau tekste – AE ir BEO) saugą, labai svarbu, kad visuose jų veiklos etapuose būtų sukurta ir efektyviai realizuota kokybės užtikrinimo sistema (toliau tekste – KUS). Atominių elektrinių ir kitų branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimai (toliau tekste – Reikalavimai) yra pagrindinis normatyvinis dokumentas, nustatantis Lietuvos Respublikos valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau tekste – VATESI) reikalavimus BEO Kokybės užtikrinimo sistemos (toliau tekste – KUS) parengimui, įdiegimui ir palaikymui.
2.2. Reikalavimai parengti remiantis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymu, teisiniais aktais, branduolinės ir radiacinės saugos taisyklėmis ir normomis (toliau tekste – saugos norminiais dokumentais), VATESI nuostatais, Bendraisiais atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatais (VD-B-001-0-97), AE reaktoriaus įrenginių branduolinės saugos taisyklėmis (VD-T-001-0-97) bei atsižvelgiant į Jungtinių Amerikos Valstijų Branduolinio Reguliavimo Komisijos (US NRC) bei Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) dokumentų rekomendacijas.
2.3. Reikalavimai pakeičia Bendruosius reikalavimus branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo sistemai (VD KS 001-0-96).
2.4. Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija (toliau tekste – EO) privalo sukurti BEO kokybės užtikrinimo sistemą, laikydamasi Lietuvos Respublikos įstatymų, galiojančių branduolinės energetikos normatyvinių dokumentų reikalavimų, šių Reikalavimų nuostatų ir apibrėžimų, TATENA leidinio Kokybės užtikrinimas branduoliniuose objektuose 50-C/SG-Q1-14 rekomendacijų bei galiojančių kokybės užtikrinimo nacionalinių standartų.
2.6. Organizacijos, teikiančios paslaugas BEO pagal VATESI išduotą licenciją, privalo sukurti ir įdiegti kokybės užtikrinimo sistemas, atitinkančias EN ISO kokybės užtikrinimo standartų reikalavimus bei BEO reikalavimus rangovinių organizacijų kokybės užtikrinimo sistemoms.
2.7. AE sauga turi būti užtikrinama nuosekliai realizuojant giliai ešelonuotos apsaugos principą, kuris grindžiamas barjerų sistema jonizuojančios spinduliuotės ir radioaktyviųjų medžiagų patekimo į aplinką kelyje bei techninių ir organizacinių priemonių sistema, apsaugančia šiuos barjerus ir palaikančia jų efektyvumą. KUS yra viena iš organizacinių priemonių, naudojamų giliai ešelonuotos apsaugos strategijoje.
2.8. Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija privalo sukurti ir įdiegti Kokybės užtikrinimo sistemą visuose BEO veiklos etapuose. EO privalo sukurti kokybės valdymo organizacinę struktūrą, atitinkančią paskelbtą kokybės užtikrinimo politiką, sudaryti kokybės užtikrinimo programą (toliau tekste – KUP) bei skirti jos įgyvendinimui būtinus resursus.
2.9. EO privalo kontroliuoti organizacijas, kurios atlieka darbus ar teikia paslaugas BEO (t. y. tyrinėtojų, projektuotojų, sistemų bei elementų tiekėjų, montuotojų, statybininkų, derintojų ir kitas rangovines organizacijas). Minėtos organizacijos privalo sudaryti kokybės užtikrinimo programas jų vykdomai veiklai.
2.10. Eksploatuodama BEO, planuodama ir kontroliuodama veiklą, kuri užtikrina saugią ir patikimą BEO eksploataciją, įskaitant saugai svarbių sistemų ir elementų eksploatacijos būklės įvertinimą, koreguojančių priemonių parengimą ir jų įgyvendinimo kontrolę, EO privalo vadovautis kokybės užtikrinimo programa.
2.11. Reikalavimų privalo laikytis organizacijos, dalyvaujančios BEO veiklos etapų darbuose, t.y. parenkant statybos aikštelę, projektuojant, statant, eksploatuojant bei nutraukiant BEO eksploataciją.
3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
ANALIZĖ – apiformintas dokumentuose kokios nors veiklos visapusiškas ir sistemingas nagrinėjimas, siekiant įvertinti kokybės reikalavimų vykdymą, išaiškinti problemas ir nustatyti jų sprendimo būdus.
ATESTACIJA – formalus, struktūrizuotas procesas, kuriuo patikrinamos besimokančiojo žinios, mokėjimai bei požiūris. Patikrinimas gali būti atliekamas žodžiu, raštu, treniravimo testų pagalba ar demonstruojant atliktą užduotį.
AUDITAS – nepriklausoma sisteminė analizė, kuria nustatomas veiklos ir rezultatų atitikimas planuotoms priemonėms kokybės srityje bei jų įdiegimo efektyvumas ir atitikimas numatytiems tikslams.
BANDYMAI – gaminio patikrinimas veikiant jį fiziškai ir chemiškai bei patalpinant į tam tikrą aplinką ar darbines sąlygas, siekiant nustatyti, ar jis tenkina jam keliamus reikalavimus.
BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTAS (BEO) – atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas.
DOKUMENTACIJA – dokumentai ir užrašai, programinė įranga, kompiuterinės duomenų bazės bei kita tarnybinė informacija rašytinėse bei elektroninėse laikmenose.
DOKUMENTACIJOS TVARKYMAS – veikla, susijusi su dokumentacijos komplektavimu, organizavimu ir naudojimo tvarkos palaikymu, įskaitant naujų dokumentų parengimą, išdavimą, pasenusių dokumentų pakeitimą ir anuliavimą, pakeitimų egzistuojančioje dokumentacijoje parengimą ir jų atlikimą, personalo informavimą bei dokumentų naudojimą ir saugojimą darbo vietose.
INSPEKCIJA – tikrinimai, stebėjimai ir matavimai, kurių pagalba nustatomas medžiagų, mazgų, sistemų, konstrukcijų, taip pat procesų bei metodikų atitikimas kokybės reikalavimams.
IŠORINIS AUDITAS – patikrinimas tų organizacijos kokybės užtikrinimo sistemos dalių, kurias vykdo kita organizacija.
KOKYBĖ – visuma produkcijos ar paslaugų savybių bei charakteristikų, kurių dėka tenkinami apibrėžti bei nustatyti poreikiai.
KOKYBĖS POLITIKA – dokumentuose apiforminti pagrindiniai tikslai, nuostatos ir uždaviniai kokybės užtikrinimo srityje, kuriuos specialiai suformuluoja ir paskelbia organizacijos vadovybė.
KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS BEO – planingai ir sistemingai atliekama veikla, siekiant užtikrinti, kad objekto eksploatacija, gaminiai ar paslaugos atitiktų konkrečius kokybės reikalavimus.
KOKYBĖS UŽTIKRINIMO PROGRAMA (KUP) – dokumentuose įforminta konkrečių kokybės užtikrinimo priemonių tvarka, įskaitant resursų paskirstymą bei veiksmus, susijusius su tam tikra veikla, produkcija, kontraktu arba projektu.
KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMA – organizacinės struktūros, atsakomybės, procedūrų, procesų ir resursų visuma, užtikrinanti bendrą kokybės valdymą.
KOKYBĖS VALDYMAS – kokybės užtikrinimo priemonės, leidžiančios kontroliuoti gaminio, proceso arba įrenginio charakteristikas ir jas keisti taip, kad atitiktų nustatytus reikalavimus.
KVALIFIKACIJA – konkretaus darbo kriterijų įvykdymui būtino išsilavinimo, mokymo bei patirties derinys.
MOKYMAS – procesas, kurio eigoje nustatoma kompetencija, reikalinga konkrečiam darbui atlikti, sudaromos sąlygos tai kompetencijai pasiekti ir atliekamas jos įvertinimas.
NEATITIKIMAS – nepatenkinamos produkcijos, paslaugų, dokumentacijos ar metodikos charakteristikos, dėl kurių jų kokybė yra nepriimtina ar neapibrėžta.
NORMALIOS EKSPLOATACIJOS PAŽEIDIMAI – energetinio bloko būklė, kuri apibūdinama kaip projekte nustatytų saugios eksploatacijos ribų ir/arba sąlygų pažeidimas.
NORMOS IR TAISYKLĖS – nustatyta tvarka naudojimui branduolinėje energetikoje įteisintos normos, taisyklės, nuostatai, vadovaujamieji dokumentai ir kiti norminiai techniniai dokumentai.
PASLAUGOS – tiekėjo arba rangovo atliekami tokie darbai, kaip sistemų ir elementų projektavimas, gamyba, montavimas, eksploatacinė kontrolė, remontas, veiklos auditas, inspekcija ir pan.
PRODUKCIJA – veiklos arba procesų materialus rezultatas.
PROCEDŪRA – parengtas ir dokumentuose įformintas nustatytas konkrečios veiklos vykdymo būdas.
SAUGA – branduolinės energetikos objekto ypatybė normalios eksploatacijos metu ir avarijos atveju apriboti radiacijos poveikį personalui, gyventojams ir aplinkai nustatytose ribose.
SAUGOS FUNKCIJOS – konkretus specifinis tikslas bei veiksmai, užtikrinantys jo įvykdymą, siekiant užkirsti kelią avarijai ar apriboti jos pasekmes.
SAUGOS KULTŪRA – organizacijos veiklos ir atskirų asmenų elgesio charakteristikų bei ypatumų derinys, kurio dėka atominės elektrinės saugos problemoms, kaip turinčioms aukščiausią prioritetą, skiriamas jų svarbą atitinkantis dėmesys.
TIEKĖJAS – asmuo arba rangovinė organizacija, tiekiantys gaminius bei paslaugas pagal sudarytą sutartį. Ši sąvoka apima įvairias tiekėjų grandis ir kategorijas, pavyzdžiui, didmeninius ir mažmeninius tiekėjus, gamintojus bei konsultantus.
VIDAUS AUDITAS – patikrinimas tų organizacijos kokybės užtikrinimo sistemos dalių, kurias vykdo pati organizacija.
4. KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMOS VALDYMAS
4.1. Atsakomybė
4.1.1. Eksploatuojanti organizacija atsako už kokybės užtikrinimo sistemos sukūrimą, jos įdiegimą bei efektyvų funkcionavimą visuose objekto veiklos etapuose. EO gali patikėti KUS sukūrimą ir jos atskirų dalių įvykdymą kitoms organizacijoms bei asmenims, įskaitant rangovines organizacijas ir konsultantus, tačiau būtent EO atsako už visos sistemos sukūrimą bei įdiegimą BEO.
4.2. BEO kokybės užtikrinimo sistemos tikslai
4.2.1. KUS privalo apimti visus darbus, susijusius su BEO saugai svarbiomis sistemomis ir elementais. Pagrindiniai kokybės užtikrinimo sistemos tikslai:
4.2.2. Asmenų, atsakingų už KUS valdymą teisės bei pareigos turi būti aiškiai apibrėžtos, įformintos BEO norminiuose dokumentuose ir išaiškintos visiems suinteresuotiems asmenims bei organizacijoms.
4.2.3. Asmenims, skyriams atsakingiems, už KUS valdymą, privalo būti suteikti pakankami įgaliojimai ir veiksmų laisvė, siekiant išaiškinti kokybės sistemos trūkumus, numatyti koreguojančių priemonių taikymą ir/arba atitinkamų pasiūlymų parengimą bei vykdyti jų įdiegimo kontrolę.
4.2.4. EO vadovas privalo suteikti atitinkamus įgaliojimus ir būtinus resursus asmenims, atsakingiems už KUS valdymą ir jos priežiūrą BEO.
4.3. BEO kokybės valdymo skyrius
4.3.1. Kokybės užtikrinimo sistemos ir visų kokybės užtikrinimo programos darbų priežiūrą bei KUP įdiegimo veiklos koordinavimą turi vykdyti Kokybės valdymo skyrius, kurį privalo įsteigti EO.
4.3.2. KUS valdymo skyriaus viršininkas turi būti tiesiogiai pavaldus EO vadovui, jam turi būti suteikti būtini įgaliojimai bei resursai, jis privalo reguliariai informuoti EO vadovą apie KUS įdiegimo eigą, rezultatus bei sistemos efektyvumą.
4.3.3. KUS valdymo skyriaus personalas neturi atsakyti už kokybiškam darbų atlikimui objekte reikalingos norminės techninės dokumentacijos parengimą (programų, procedūrų, instrukcijų ir kt.) bei už darbų, atliekamų pagal minėtus dokumentus, BEO kokybę.
5. KOKYBĖS UŽTIKRINIMO PROGRAMOS TURINYS
5.1. Pagrindinės nuostatos
5.1.1. Įgyvendindama kokybės užtikrinimo sistemą, EO privalo sukurti BEO Kokybės užtikrinimo programą (KUP), numatyti joje konkrečias kokybės užtikrinimo priemones, atsakomybės bei resursų paskirstymą, veiksmų, susijusių su tam tikra produkcija, paslauga, kontraktu arba projektu, tvarką.
5.1.2. KUP sudaro daugiapakopė tarpusavyje susijusių registruotų dokumentų sistema:
5.1.3. Bendrajame KUP aprašyme EO vadovas privalo pateikti Pareiškimą dėl kokybės užtikrinimo politikos BEO, suformuluoti pagrindinius BEO vykdomos veiklos tikslus ir uždavinius kokybės užtikrinimo srityje, nurodyti veiklos sritis, kurias apima KUP.
5.1.4. KUP valdymo procedūrose turi būti reglamentuojamos konkrečios kokybės užtikrinimo priemonės, resursų paskirstymas, atsakomybės bei valdymo veiksmai, susiję su konkrečia veiklos rūšimi, nurodyta BEO KUP.
5.1.5. Darbinės instrukcijos (procedūros, metodikos, instrukcijos ir pn.) turi reglamentuoti konkrečius personalo veiksmus, susijusius su tam tikra veikla BEO, sistema (elementu), technologine operacija, produkcija, paslauga, kontraktu arba projektu.
5.1.6. KUP turi užtikrinti efektyvų valdymą visos veiklos, turinčios įtakos objekto sistemoms ir elementų kokybei, atsižvelgiant į pastarųjų svarbą BEO saugai. KUS valdymas apima visų šios rūšies veiklai keliamų reikalavimų vykdymo priežiūrą.
5.1.7. Siekiant reikiamos kokybės, KUP turi suformuluoti reikalavimus specialioms kontrolės priemonėms, procesams, bandymų įrengimams, instrumentams ir darbuotojų kvalifikacijai, kokybės patikrinimo metu vykdomiems auditams, bandymams bei inspekcijoms.
5.1.8. KUP turi suformuluoti personalo, atliekančio darbus, svarbius BEO sistemų ir elementų patikimai eksploatacijai, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimus bei numatyti jo motyvaciją.
5.2. Projektavimas
5.2.1. Projektinė dokumentacija
5.2.1.1. Kokybės užtikrinimo programoje EO privalo numatyti priemones, kurios užtikrintų BEO projektavimo dokumentacijos (brėžinių, procedūrų, instrukcijų) atitikimą šiems Reikalavimams bei kitiems galiojantiems saugaus branduolinės energijos panaudojimo teisės aktams, normoms ir taisyklėms.
5.2.2. Projekto derinimas
5.2.2.1. KUP turi būti numatyta, kurių sistemų (elementų) projektinius parametrus reikia suderinti projektavimo metu, koordinuojant darbus su kitomis projektinėmis organizacijomis.
5.2.3. Projekto pagrindimas ir bandymai
5.2.3.1. Projektavimo kokybės užtikrinimo programa turi numatyti medžiagų, įrengimų, prietaisų, procesų, kuriuos ketinama naudoti sistemose (elementuose), svarbiuose BEO saugai, parinkimo ir panaudojimo galimybių analizės procedūras.
5.2.3.2. KUP turi numatyti projekto atitikimo galiojančioms normoms ir taisyklėms analizę ir pagrindimą, įskaitant Reikalavimus bei technines sąlygas, taip pat nepriklausomą projekto ekspertizę, verifikaciją, paremtą kitais skaičiavimo metodais, apskaičiuotų parametrų patvirtinimą eksperimentinėmis programomis.
5.2.3.3. Projekto atitikimo techninės užduoties bei projektavimo sąlygoms įvertinimą turi atlikti specialistai, nedalyvaujantys projekto kūrime.
5.2.4. Projekto pakeitimai (modifikacijos)
Projekto pataisos, įskaitant eksploatuojamų sistemų (elementų) modifikacijas, privalo būti kontroliuojamos pagal KUS reikalavimus lygiai taip pat, kaip ir kuriant pirminį projektą, t. y. jos turi būti suderintos su projektuojančia organizacija, atlikusia pirminį projektą, arba su kita atsakinga projektavimo organizacija, kurią skiria EO.
5.3. Medžiagų, įrengimų ir paslaugų įsigijimas
5.3.1. Pirkimo dokumentacija
5.3.1.1. Užtikrinant perkamų medžiagų, gaminių ir paslaugų kokybę, KUP turi būti numatyti pirkimo dokumentacijos kokybės reikalavimai ir tikrinimo tvarka, įvertinant, ar ji atitinka standartų, normų ir taisyklių, techninių sąlygų (ar nuorodų į jas) reikalavimus nepriklausomai nuo to, kas perka – EO ar rangovinė organizacija (tiekėjas).
5.3.2. Medžiagos, įrengimai ir paslaugos
5.3.2.1. KUP turi numatyti atitinkamas priemones ir reikalavimus, siekiant užtikrinti visų perkamų medžiagų, įrengimų ir paslaugų atitikimą reikalavimams, nurodytiems pirkimo dokumentacijoje.
5.3.2.2. KUP turi numatyti priemones, skirtas tiekiamos produkcijos ir paslaugų rinkos analizei, objektyvius tiekėjų (gamintojų) pasirinkimo kriterijus bei veiklos kokybės rodiklius, gamybos vietos inspekcijas ir reikalavimus produkcijos priėmimui.
5.3.2.3. Prieš medžiagų ir paslaugų naudojimo arba įrengimų montavimo pradžią BEO privalo turėti dokumentaciją, patvirtinančią įsigytų medžiagų, paslaugų ir įrengimų kokybės atitikimą pirkimo dokumentacijos reikalavimams. Ši dokumentacija turi būti saugoma objekte, ji turi nurodyti atitikimą konkretiems reikalavimams, keliamiems perkamiems gaminiams ar paslaugoms, t.y. atitinkamų standartų, normų ir taisyklių, techninių sąlygų reikalavimams.
5.4. Technologinė ir eksploatacinė dokumentacija
5.4.1. Instrukcijos, procedūros ir brėžiniai
5.4.1.1. Veikla, svarbi kokybės užtikrinimui, privalo būti reglamentuota ir atliekama griežtai pagal projektinę, technologinę ir eksploatacinę dokumentaciją (instrukcijas, procedūras ir brėžinius).
5.4.2. Dokumentacijos tvarkymas
5.4.2.1. KUP turi nustatyti priemones, kurių pagalba kontroliuojamas kokybės užtikrinimui svarbių instrukcijų, procedūrų ir brėžinių parengimas bei jų pakeitimai.
5.4.2.2. KUP turi būti numatyta dokumentų nagrinėjimo, tvirtinimo bei naudojimo tvarka, įskaitant pakeitimus, kuriuos atlieka įgaliotieji asmenys, dokumentacijos pateikimą darbo vietoms ir jos priežiūrą, kurią atlieka darbų vykdytojai.
5.4.3. Identifikacija ir kontrolė
5.4.3.1. Siekiant užkirsti kelią nesankcionuotam medžiagų, sistemų ir elementų, ypač sugedusių, panaudojimui, KUP turi numatyti minėtų medžiagų, sistemų ir elementų apskaitos ir kontrolės priemones.
5.4.4. Sistemų ir elementų eksploatacijos kontrolė
5.4.4.1. KUP turi numatyti BEO sistemų ir elementų būklės fiksavimo ir kontrolės reikalavimus, priemones bei būdus užkirsti kelią jų nesankcionuotam naudojimui.
5.4.4.2. Turi būti sukurtos priemonės konkrečių sistemų ir elementų inspekcijų bei bandymų būklei fiksuoti ir kontroliuoti, pavyzdžiui, naudojant spaudus, etiketes, žymeklius. Šios priemonės turi suteikti išsamią informaciją apie sistemas (elementus), kurios buvo sėkmingai patikrintos ir išbandytos pagal grafikus, kurias dar reikės patikrinti ir išbandyti, apie sistemas (elementus), kuriose buvo užfiksuoti pažeidimai.
5.5. Inspekcijos ir bandymai
KUP turi būti planuojamos ir vykdomos inspekcijos bei bandymai visuose BEO veiklos etapuose, įskaitant eksploataciją, remontą, modifikacijas ir naujų įrenginių montavimą, taip pat gaminant ar perkant atsargines dalis ir naudojamas medžiagas.
5.5.1. Inspekcijos
5.5.1.1. Siekiant patikrinti, ar atlikti darbai atitinka instrukcijų, procedūrų ir brėžinių reikalavimus, KUP turi numatyti inspekcijų programą. Minėtą programą turi sudaryti ir realizuoti skyrius, atsakingas už kokybės užtikrinimo sistemos priežiūrą, arba kita organizacija, kurią paskiria EO. Inspekcijas turi atlikti asmenys, nedalyvavę inspektuojamoje veikloje.
5.5.1.2. Jei būtina produkcijos kokybei užtikrinti, įvairiuose technologinio proceso etapuose turi būti atliekamos inspekcijos, kuriose naudojami tiesioginiai (tyrimai, matavimai, bandymai ir pan.) ir netiesioginiai (technologinė kontrolė, personalo veiksmų kontrolė ir pan.) kontrolės metodai.
5.5.2. Bandymai
5.5.2.1. KUP turi numatyti bandymų programas, kurių vykdymo metu turi būti patikrintas sistemų ir elementų pasirengimas atlikti savo funkcijas pagal projektinius reikalavimus. Bandymai privalo būti atliekami pagal patvirtintas procedūras, kuriose numatyti sėkmingo bandymų atlikimo kriterijai.
5.5.2.2. Jei reikia, bandymų programoje turi būti numatyti bandymai prieš sistemų ir elementų montavimą, prieš eksploataciją ir eksploatacijos metu.
5.5.2.3. Bandymų procedūrose turi būti numatytos visos būtinos prielaidos sėkmingam bandymų atlikimui, pvz., aprūpinimas tinkamai veikiančia aparatūra, instrumentais bei reikalingomis aplinkos sąlygomis.
5.6. Darbų atlikimas
5.6.1. Darbo procesų valdymas
5.6.1.1. KUP turi numatyti atitinkamų užduočių formavimą, planavimą ir visų darbų atlikimą, įskaitant:
a) darbų atlikimo procedūrų ir instrukcijų paruošimą, patikrinimą, patvirtinimą ir reguliarų peržiūrėjimą, kurį atlieka kompetentingi asmenys;
b) visus darbus, kuriuos vykdo paruoštas ir atestuotas personalas, vadovaudamasis saugos kultūros principais, darbinėmis užduotimis, vadovaujamaisiais dokumentais, procedūromis ir instrukcijomis, nurodančiomis atliekamų darbų kokybės kriterijus;
c) personalo veiklos patikrinimą, įvertinimą bei rezultatų įforminimą, kurį atlieka skyrių vadovai, patvirtindami atitiktį keliamiems reikalavimams bei prireikus koreguojančių priemonių taikymą;
d) gamybinės aplinkos reikiamą kontrolę, siekiant panaikinti galimą jos įtaką darbo procesams ir personalui (laikantis darbų ir radiacinės saugos reikalavimų);
f) rangovinių organizacijų personalo darbą, juos kontroliuojant pagal tas pačias taisykles, instrukcijas ir procedūras, kaip ir EO personalą;
5.6.2. Medžiagų naudojimas, saugojimas ir transportavimas
5.6.2.1. Siekiant užkirsti kelią medžiagų, sistemų ir elementų gedimui arba kokybės pablogėjimui, turi būti numatytos priemonės apsaugoti jas naudojimo, saugojimo ar pervežimo metu.
5.7. Personalo mokymas ir kvalifikacija
5.7.1. Mokymas
5.7.1.1. KUP programoje turi būti numatytas nuolatinis BEO personalo rengimo ir kvalifikacijos kėlimo procesas, siekiant užtikrinti, kad personalas būtų profesionaliai parengtas bei suprastų BEO politiką ir tikslus, saugos kultūros ir kokybės užtikrinimo principus.
5.7.1.2. Mokymo sistema turi užtikrinti personalo tinkamą požiūrį į darbą, teorines žinias ir praktinius įgūdžius, reikalingus atlikti darbą, valdyti procesus, įrengimus, visa tai, kas būtina objekto darbų saugai ir efektyvumui palaikyti.
5.7.1.3. Mokymo procese turi būti aktyviai naudojami konkretūs savo ir kitų BEO eksploatacinės patirties pavyzdžiai.
5.7.1.4. Turi būti paskirti ir sukomplektuoti skyriai, atsakingi už mokymą, jiems turi būti suteikti pakankami resursai, įskaitant apmokantį personalą, kompetentingą tiek konkrečioje žinių srityje, tiek ir dėstymo metoduose. Mokymo proceso metu reikia aktyviai naudoti išbandytas ir nuolat tobulinamas metodikas, užsiėmimus su treniruokliais bei maketais.
5.7.2. Planavimas
5.7.2.1. KUP turi būti nustatyti, nuolat vykdomi bei kontroliuojami personalo parinkimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo planai.
5.7.2.2. Vadovų mokymo planai turi skatinti profesinį augimą, jie turi apimti profesinio meistriškumo ugdymą, valdymo bei bendravimo įgūdžius, mokėjimą sutarti su žmonėmis.
5.7.2.3. Personalo mokymo planai neturi apsiriboti tik pradine kvalifikacija, tačiau užtikrinti nuolatinį žinių suteikimą personalui apie naujausias technologijas ir procesus, susijusius su konkrečiu atliekamu darbu, bendravimo įgūdžius bei mokėjimą sutarti su žmonėmis.
5.7.3. Atestacija
5.7.3.1. KUP turi numatyti kvalifikacinių reikalavimų sudarymą visam BEO personalui bei šių reikalavimų vykdymo kontrolę.
5.7.3.2. Personalo, atliekančio svarbų BEO saugai darbą, kuriam reikia ypatingos kvalifikacijos, mokymo procesas turi baigtis periodiška atestacija, susidedančia iš teorinių ir praktinių egzaminų.
5.8. Nukrypimai nuo reikalavimų ir koreguojančios priemonės
5.8.1. Nukrypimai nuo reikalavimų
5.8.1.1. Siekiant išvengti nukrypimų nuo KUP reikalavimų bei galiojančių kokybės užtikrinimo normų ir taisyklių, KUP turi būti nustatytos kontrolės priemonės.
6. KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMOS EFEKTYVUMO IR BŪKLĖS ANALIZĖ
6.1. EO privalo turėti sistemingai atliekamų KUS vidaus auditų programą siekiant patikrinti BEO saugai svarbią veiklą, kokybės atitikimą KUP reikalavimams. KUP turi numatyti išorinių auditų programą, tikrinant kitų organizacijų, dalyvaujančių įvairių BEO veiklos ciklo etapų darbuose, kokybės užtikrinimo programas.
6.2. Remiantis auditų rezultatais ir kitais duomenimis apie KUP būklę, EO privalo įvertinti BEO kokybės užtikrinimo sistemos efektyvumą ir taikyti būtinas priemones jam pagerinti.
6.3. BEO kokybės valdymo skyrius atsako už vidaus, išorės auditų programų ir būtinų dokumentų sudarymą, patikrinimų organizavimą ir vykdymą, gautų rezultatų analizę, ataskaitų paruošimą ir priimamų sprendimų kontrolę.
6.4. Patikrinimus pagal patvirtintus vadovaujamuosius dokumentus, procedūras ir/arba instrukcijas vykdo kvalifikuotas ir specialiai parengtas personalas, kuris nėra tiesiogiai atsakingas už tikrinamą veiklą. Dokumentacijoje turi būti suformuluoti KUS efektyvumo įvertinimo kriterijai, skirti konkrečiai veiklos rūšiai. Auditų periodiškumas turi būti parenkamas, atsižvelgiant į tikrinamos veiklos svarbą BEO saugai ir anksčiau vykdytų auditų rezultatus.
7. KOKYBĖS UŽTIKRINIMO DOKUMENTACIJA
7.1. BEO kokybės užtikrinimo programa turi būti patvirtinta atitinkamuose norminiuose BEO dokumentuose – Pareiškime dėl kokybės užtikrinimo politikos, BEO kokybės užtikrinimo valdymo procedūrose bei instrukcijose.
7.2. BEO kokybės užtikrinimo vadovaujamuosiuose dokumentuose ir procedūrose turi būti numatytos nuostatos dėl šių dokumentų periodiško peržiūrėjimo, kurį privalo atlikti atskirų BEO skyrių vadovai, siekiant nustatyti, ar vadovaujamųjų dokumentų bei procedūrų dalys, už kurių vykdymą atsako minėti skyriai, atitinka nustatytus KUP reikalavimus.
7.3. BEO turi būti sudaryti ir įdiegti būtinų pakeitimų KUP dokumentacijoje atlikimo procedūrą, atsižvelgiant į naujų ir peržiūrėtų nacionalinių saugos normų ir taisyklių priėmimą visuose BEO veiklos etapuose.
7.4. BEO kokybės valdymo skyrius privalo sistemingai (pagal vidines BEO procedūras) teikti EO vadovui ataskaitas apie savo veiklos rezultatus, atliekant tinkamą BEO kokybės užtikrinimo sistemos valdymą, ir apie KUS efektyvumą. Ataskaitose turi būti pateikiami pagrindiniai KUP BEO ir rangovų auditų rezultatai bei jų išvados, VATESI atliekamų auditų išvados ir rekomendacijos.
8. VATESI KOKYBĖS UŽTIKRINIMO PROGRAMOS PRIEŽIŪRA
8.1. Prieš įsigaliojant BEO kokybės užtikrinimo dokumentacijai, įskaitant vidaus ir išorės auditų programas, eksploatuojanti organizacija privalo pateikti pagrindinę KUS dokumentaciją (1 ir 2 lygius) VATESI peržiūrai. VATESI taip pat turi būti pateiktos BEO ataskaitos apie vidaus patikrinimus bei kopijos reguliarių kokybės valdymo skyriaus ataskaitų EO vadovui.
8.2. VATESI atstovai turi teisę dalyvauti kaip stebėtojai, BEO kokybės valdymo skyriui atliekant KUP vidaus patikrinimus.